Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1-116-1121/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-04-18
Bylos Nr.: 1-116-1121/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-17850-2022-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Paulius Veršekys
Kaltinamasis: T. G.
Nukentėjusysis: M. M., E. U., K. M.
Advokatai: Elena Žilėnienė, Tatjana Kočegarova

Kategorijos

2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
1.2.3.1.2.3Savo artimo giminaičio ar šeimos nario nužudymas (BK 129 str. 2 d. 3 p.)
1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-116-1121/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17850-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.5; 1.2.3.1.2.3; 1.1.7.2.5 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Pauliaus Veršekio (pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Gretai Karmazienei,dalyvaujant prokurorui Alvydui Valiukevičiui,kaltinamajam T. G., jo gynėjai advokatei Tatjanai Kočegarovai,nukentėjusiesiems M. M., E. U.,nukentėjusiosios K. M. atstovei advokatei Elenai Žilėnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamosios ir deklaruojamos vietos adresas – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, administracine tvarka nebaustas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G. 2022 m. gegužės 19 d. apie 18.00 val., gyvenamame name, esančiame (duomenys neskelbtini), artimoje aplinkoje, kilusio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su savo sugyventine T. M. metu, tyčia suduodamas pastarajai buteliu ne mažiau kaip du kartus į galvą, padarydamas nukentėjusiajai muštinę žaizdą kairėje momeninėje srityje, kaukolės skliauto ir pamato lūžį, kraujo išląją į kairės akies viršutinį voką, kairio skruostikaulio lanko lūžį, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu abipus, kraujosruvą liežuvyje, t. y. sužalojimą kvalifikuojamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, centriniu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, sukėlusiais T. M. mirtį, tokiu būdu tyčia nužudė savo šeimos narį – sugyventinę T. M.. Šiais savo veiksmais, T. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

I. Byloje surinkti įrodymai

Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis T. G. savo kaltės dėl jam inkriminuoto kaltinimo nepripažino. Pripažino faktą, kad metė tuščią degtinės butelį, kuris pataikė nukentėjusiajai į galvą. Kaltinamasis parodė, kad nukentėjusioji T. M. buvo jo sugyventinė, kartu gyveno apie (duomenys neskelbtini) metų. Tuos (duomenys neskelbtini) metų gyveno normaliai, kol ji nepradėjo gerti. Kai negerdavo, buvo gera moteris. Bet jei užgerdavo, tęsdavosi kokią savaitę. Paskutiniu metu jie negyveno kartu, nes T. smarkiai gerdavo. Jis paprašė jos važiuoti namo ((duomenys neskelbtini)). Po beveik metų ji vėl pasiprašė, kad nori grįžti. Iki šio įvykio po pertraukos ji pas kaltinamąjį gyveno apie mėnesį. Kaltinamasis ją priėmė atgal, nes ši pasisiūlė padėti daržą pasodinti, padėti ūkyje (kaltinamasis turi (duomenys neskelbtini) namų valdą, laiko (duomenys neskelbtini)), nes jis vienas nespėja, kartu gyventi patogiau. Tą mėnesį jų santykiai buvo normalūs, gyveno kaip draugai. Iš karto po ligoninės ji negėrė, bendravo normaliai, o paskui vėl pradėjo gerti. 2022-05-19 atvažiavęs iš darbo apie 17-18 val. (padėjo pažįstamam „su lentomis“), rado T. M. ir kaimyną P. Č. girtus. T. su P. ginčijosi, kažką rėkavo. P. Č. pastoviai lankydavosi pas jo sugyventinę, nešdavo jai alkoholį, yra pasigyręs, kad su T. yra meilužiai. Tą dieną T. ir P. Č. vartojo alų (ant stalo buvo du tušti alaus buteliai, pilnų nebuvo). Jie slėpdavo butelius ir patyliukais gurkšnodavo. Įvykio dieną jis buvo darbe, tad nežino, ar jie gurkšnojo, bet T. buvo visiškai girta, o nuo dviejų butelių alaus taip nebūtų. Jis tuomet išvarė P. namo. Tada jis nuėjo pavalgyti, po ko verandoje pamatė degtinės butelį (apie pusę litro talpos) su 100 g degtinės likučiu, virtuvėje išpylė tą degtinę į kriauklę, nuėjo iki durų tarp virtuvės ir kambario. T. tuo metu buvo kambaryje, sėdėjo fotelyje, žiūrėjo televizorių (atstumas tarp jų buvo apie 3 metrus). Kaltinamasis iš visos jėgos dešine ranka metė butelį ir, nors nesitaikė į nukentėjusiąją, norėjo mesti į sieną, pataikė fotelyje sėdinčiai T. į galvą (pataikė į kairės pusės kaktos sritį, šiek tiek aukščiau). Nematė su kuria butelio vieta pataikė. Butelis nesudužo. Metė butelį, nes buvo piktas, kad ji geria, nes atsibodo kasdienis girtuokliavimas namuose (ne dėl T. santykių su P. Č.). Nukentėjusioji po pataikymo nenukrito, sąmonės praradusi nebuvo, pasakė „oi“ ir pradėjo verkti. Jis jai į akį nepataikė, bet iškart nuo galvos jai atsirado mėlynė. Iškart po pataikymo T. paprašė vandens, kaltinamasis padavė jai rankšluostį, vandenį iš arbatinio, padėjo nusiplauti plaukus, nes bėgo kraujas. Nuplovė plaukus, sutvarkė. Tuomet T. pradėjo skambinti jauniausiai dukrai K., pasakodama, kad jis davė jai į galvą, kad taip atsidėkojo už darbą. Jis klausė T., ar reikia greitosios pagalbos, ši pasakė, kad nereikia. T. jauniausia dukra gyveno (duomenys neskelbtini), beveik kasdien pas juos atvažiuodavo po mokyklos, savaitgaliais. Tuo metu, kai buvo konfliktas su buteliu, dukros namuose nebuvo. Įvykio metu namie buvo tik jis ir nukentėjusioji. Paskui apie 20 val. jam paskambino S. R., pasakė, kad jam reikia padėti, kaltinamasis nuvažiavo pas šį, o grįžo apie 22 val., dar buvo šviesu. Nuo epizodo su buteliu iki jo išvažiavimo nukentėjusioji sėdėjo, žiūrėjo televizorių, skausmais nesiskundė, bet buvo pasirodžiusi mėlynė. Kai jis atvažiavo, T. jau miegojo (po to K. jam pasakė, kad vėliau jai skambino, perskambino ir ji dukrai pasakė, kad eina miegoti) jų bendroje lovoje. Jie miegojo vienoje lovoje. Kaltinamasis nepastebėjo, kad T. blogai jaučiasi. Jis pažiūrėjo televizorių ir užmigo. Kitos dienos rytą kaltinamasis atsikėlė apie 7 val., gėrė kavą ir paprašė, kad T. gyvūnus pašertų, nes jis nespėjo, reikėjo važiuoti į miestą. Ši buvo atsikėlusi (atsikėlė 15-30 min. vėliau už jį), davė pašarų gyvūnams (matė pagal pašarus, kad jie buvo duoti). Kaltinamasis grįžo namo apie 13 val., tuo metu sugyventinė miegojo. Dažnai taip būna, kad dienos metu ši miega. Jis skambino jos dukrai E. U., ką su motina daryti, nes jos turėjo į kažkokią komisiją važiuoti. Ši atsakė, kad jos niekur neturėjo važiuoti. Apie motinos savijautą su E. U. nešnekėjo. Pačiam nukentėjusiosios savijauta taip pat nesukėlė įtarimų, ji miegojo, kvėpavo normaliai. Tada jis išėjo iš namo padirbti, grįžęs apie 17 val. pamatė, kad kažkas ne taip (nukentėjusioji neįprastai kvėpavo, gargaliavo, nekalbėjo) ir pradėjo savo telefonu skambinti greitajai. Jam telefonu per garsiakalbį dispečerė liepė ištraukti ją iš lovos ant grindų ir daryti dirbtinį kvėpavimą. Kol laukė greitosios, jis darė dirbtinį kvėpavimą, širdies masažą, buvo šoke. Nukentėjusioji tuo metu dar kvėpavo, paskui dar prie jo (greitosios dar nebuvo) nustojo kvėpuoti. Greitoji atvažiavo greitai – po 15-20 min. Atvykę medikai sakė, kad mirė, kad nieko negali padaryti. Kai greitoji konstatavo nukentėjusiosios mirtį, jis tuo metu buvo prie daktarų. Greitoji pagalba jo neklausė, iš kur mėlynės pas nukentėjusiąją atsirado. Greitoji pasakė policijai, kad moteris mirė. Kaltinamasis tomis dienomis (2022 m. gegužės 19-20 d.) buvo blaivus. 20 d. alkoholį pradėjo vartoti iš nervų tik po greitosios išvažiavimo. Policija atvažiavo per porą valandų. Policijai jis nepasakė apie butelį (kodėl – nežino), pasakė, kad galimai pati nukrito. Taip gaunasi, kad pamelavo. Kaltinamasis nežino, kodėl jam kaltinime inkriminuoti du trauminiai poveikiai, iš kur pakaušyje (momeninėje dalyje) sužalojimas, gal ji trenkėsi ar krito kur. Jis nematė, ar butelis prieš pataikydamas T. į galvą atsimušė į dar kažką, bet į spintą buvo atsitrenkęs, gal nuo galvos, gal nuo spintos į galvą. Jis metė ir išėjo, paskui išgirdo „oi“ ir grįžo. Jeigu T. su kažkuo būtų susimušusi, tai jis žinotų ir vaikai žinotų, jokių priešų pas ją nebuvo. Įvykio dieną jokių pašalinių asmenų jo namuose nebuvo, tik P. Č.. Buvo atvažiavę T. pažįstami, kurie prekiauja mėsomis, nes pilnas šaldytuvas mėsos buvo. Nebuvo atvejų, kad T. sakytų kažką dėl kažkokių P. Č. veiksmų, panaudotų jos atžvilgiu. Pati T. buvo trenkusi P.. Kaltinamasis nematė ir kad T. būtų kritusi. Kai grįžo į namus, ant žemės kraujo dėmių nebuvo. Nusiskundimų iš nukentėjusiosios taip pat nebuvo. Ankščiau fizinio smurto prieš nukentėjusiąją niekada nenaudojo, tik daužydavo indus (jei lėkštės savaitę guli neplautos, tai klausia ką su jomis daryti), bet jų į nukentėjusiąją nemėtydavo. Įvykio metu kaltinamasis dar nebuvo patyręs rankos traumos – čia buvo porą mėnesių vėliau, vidury vasaros. Komentuodamas savo santykius su P. Č., kaltinamasis parodė, kad šis jam buvo naudingas, o T. jo gailėjo, nes šis geria visą gyvenimą, valgyti šiam padarydavo. P. Č. – toks „kaip erkė – prilips ir lakstys su tavimi“. Pastarasis girdavosi, kad su puse kaimo miegodavo. Smurtinių konfliktų su P. Č. neturėjo, keletą kartų yra jį pastūmęs, yra trenkęs su šaka (konfliktai vyko 3-4 metus iki įvykio), rimtai tų konfliktų nevertina. Gyvendami su T. pinigus atskirai naudojo. Jis jai duodavo kiek reikia. 6-7 metus jis ją išlaikė, paskui ji rado darbą. T. ankščiau darydavo namų ruošos darbus. Kaltinamojo santykiai su sugyventinės vaikais buvo normalūs. Nukentėjusioji turėjo penkis vaikus – vienos dukros nepažįsta, kuri gyvena atskirai, o visi kiti – E. U., J. (pavardės nežino), M. M. ir K. M.. K. nuo pirmos klasės pas jį gyveno. M. M., E. U. atvažiuodavo, normalūs santykiai buvo su jais, nebuvo konfliktų. Šiuo metu jo santykiai su T. vaikais normalūs, bendrauja, porą kartų telefonu bendravo, šeštadienį skambino K.. Kai civilinis ieškinys buvo pareikštas, jis pasakė, kad padengs jį. Jis parašė tyrėjai, kad nori padėti vaikams. Jis per draugą apie 3 000 Eur sumokėjo E. U. už mamos laidojimą, atvežė dvi mašinas malkų. Pareikšto dydžio civilinio ieškinio nepripažįsta, nes tokių pinigų neturi. Sutinka su tuo, kad vaikai išgyvena, kad patyrė skausmą, bet jis patyrė dar didesnį skausmą, sau padarė daugiau žalos. Kas išlaiko K. jis nežino, nes neturi teisės domėtis (past. – dėl paskirtos kardomosios priemonės).

2022-09-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas įtariamuoju T. G. parodė, kad su T. M. gyveno kartu kaip sugyventiniai apie (duomenys neskelbtini) metų. Su T. M. santykiai normalūs, geri. Paskui T. M. pradėjo smarkiai gerti. Jis neatsisako išgerti, bet ne tiek. Viskas vyko šiais metais gegužės mėnesį, buvo ketvirtadienis, gali būti gegužės 19 diena, jo name (duomenys neskelbtini). Apie 18.00 val. vakare grįžo namo iš darbo. Grįžo blaivus. Grįžęs namuose rado geriančią T. su P. Č.. P. Č. yra kaimynas, pažįstamas. Pavalgė ir išėjo sodinti bulvių. O P. Č. išėjo namo, T. M. nuėjo žiūrėti televizorių. Jie buvo stipriai girti. P. Č. namo išėjo po 5-10 min., o jis išėjo sodinti topinambų. Nuėjo į verandą ieškoti įrankių ir rado neišgertą degtinės butelį. Likusį butelio turinį išpylė į kriauklę. Buvo likę apie 200 g. Tuo metu T. M. buvo kitame kambaryje. Ji nematė, kaip išpylė likutį. Jis apie išpylimą nieko nesakė, gal nematė, kaip jis išpylė, nežino. Kai išpylė likutį, metė butelį į T. M. pusę ir pataikė jai. Tuo metu T. M. sėdėjo fotelyje ir žiūrėjo televizorių gretimame kambaryje, o jis buvo virtuvėje. Pataikė T. M. į galvą. Jai skaudėjo aišku, bėgo kraujas. Suprato, kad skaudėjo, pradėjo skambinti dukrai ir jai skųstis. Nežino, kuriai dukrai skambino, mano, kad vyresniajai dukrai E. U.. T. M. dukrai pasakė: „kad ji jam padeda, o jis taip atsidėkojo“. Pažiūrėjo ir pamatė, kad buvo kraujas ant galvos, padavė vandens, rankšluostį. Po to matėsi ant kaktos kairės pusės bėgo kraujas. Po to buvo mėlynė iš kairės akies. Jis nestipriai metė. Po to išėjo vėl į lauką. T. M. išėjo į lauką ir pasakė, kad jam skambino kažkas į telefoną. Nuėjo, paėmė ir pakėlė telefoną. Kalbėjo su S. R., jis jo draugas ir paprašė jam padėti. Pas S. R. nuvažiavo tą patį vakarą padėti dirbti. Grįžo maždaug 22.00-23.00 val., buvo dar šviesu. Tuo metu T. M. jau miegojo. Jis atsigulė šalia jos. Tuo metu su ja nekalbėjo, nes ji jau miegojo. Kitos dienos rytą, penktadienį atsibudo. Jis atsibudo penktadienį apie 6.00 val., nes 7.00 val. reikėjo jam išvažiuoti į biržos kursus. T. pasiūlė pagaminti valgyti, bet jis neturėjo laiko, nes reikėjo važiuoti. Grįžo penktadienį apie pietus 12.00-13.00 val. į namus ir pažiūrėjo, kad T. miega toje pačioje lovoje. Paklausė, ar blogai, ji atsakė „normaliai“ kažką panašaus. Paskambino vyresniajai dukrai E. U. ir pasakė, kad motinai blogai. Vyresnioji dukra pasakė, kad ne pirmą kartą, atsigaus. Po pokalbio pavalgė ir išėjo iš namo pas vieną pažįstamą dirbti, T. paliko namuose. Apie 17.00-18.00 val. vakare grįžo namo, pažiūrėjo, kad kažkas ne taip ir iškvietė greitąją, nes T. gulėjo ir nesikėlė. Dispečerė jam telefonu per garsiakalbį sakė, kaip gaivinti ir jis bandė taip daryti, kaip liepė dispečerė per garsiakalbį. Dispečerė liepė nutraukti T. iš lovos ant grindų ir gaivinti. Po to atvažiavo greitoji, prijungė aparatus, tai truko apie 30 min., pasakė, kad (duomenys neskelbtini) ir žemas spaudimas. Kai atvyko greitoji T. dar buvo gyva. Greitoji konstatavo mirtį ir laukė policijos. Paskambino iš T. M. telefono, kadangi jis neturi telefono, dukrai ir pranešė apie motinos mirtį. Iki sužalojimo nežiūrėjo, ar yra sužalojimų ant T. M. kūno, nepastebėjo nieko. Jaučiasi kaltas, kad po suduoto smūgio buteliu neiškvietė greitosios. Savo kaltę pripažįsta, kad neiškvietė greitosios. Pripažįsta visiškai savo kaltę. Gavosi netyčia. Nesupranta, kaip taip galėjo atsitikti. Į prokurorės klausimą: K. M. pažįsta, tai jauniausia T. M. dukra. K. M. gyveno pas jį, kol neišvarė T. M.. Kai išsiskyrė su T. M., K. M. gyvena (duomenys neskelbtini). K. M. išsikėlė, nes išsikėlė jos motina T. M.. Gyventi buvo neįmanoma su T.. Į teisėjos klausimus: jis T. išvarė už gėrimą. Buvo neįmanoma kentėti T. išgėrinėjimų, todėl ją išvarė. T. M. (duomenys neskelbtini) turi savo namą. Pas jį T. M. buvo tris savaites iki mirties. Viskas buvo gražiai, negerdavo. Konfliktai būdavo dėl išgėrinėjimų. T. M. atžvilgiu nesmurtavo, nieko blogo jai nėra pasakęs ar padaręs. T. M. buvo nebloga. Į prokurorės klausimus: pataikė T. M. į kairę pusę. Butelį metė dešine ranka. Metė nestipriai iš po durų. T. neprašė kviesti greitosios medicinos pagalbos. Pats kvietė greitąją, nes pradėjo T. judinti, ji silpnai reagavo, ne taip kvėpavo, sunkiai kvėpavo, su juo nebekalbėjo. Atvykusiems policijos pareigūnams dėl mėlynės sakė, kad trenkėsi į pečiaus kampą. Nežino, kodėl taip pasakė policijos pareigūnams. Apie metimą iš butelio policijos pareigūnams nieko nesakė. Netikėjo, kad su buteliu taip galėjo padaryti. Buvo butelį metęs dieną prieš mirtį. Iš pradžių butelis pataikė į spintelę, nuo spintos pataikė T. į galvą. Nematė, kaip butelis pataikė T. į galvą, bet girdėjo butelio smūgį. Smūgis buvo į spintą, paskui T. pasakė „oi“. Į gynėjo klausimus: visas aplinkybes parodė parodymų patikrinimo vietoje metu. Nuo tos vietos, iš kurios metė butelį iki tos vietos, kurioje sėdėjo fotelyje T. buvo apie 3 metrai atstumas. T. atsakė kojos, ilgai buvo nedarbingume. Kai T. gulėjo ligoninėje, sužinojo, kad ji serga (duomenys neskelbtini). Ji žiemą gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje. T. skundėsi dažnai, kad jai skauda galvą. Perskaitė, kad T. serga (duomenys neskelbtini) ir tiek. Į prokurorės klausimą: daugiau jokių smūgių nebuvo, nepastūmė, neprisiartino prie T. M.. Į gynėjo klausimus: kai T. išgerdavo, nebūdavo agresyvi, eidavo miegoti. Su kitais sugėrovais nemano, ar mušasi (t. 2, b. l. 100-103).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-09-14 apklaustas įtariamuoju T. G. parodė, kad lietuvių kalbą moka gerai, ja rašo ir skaito laisvai, vertėjas jam nereikalingas. Kadangi jo dešinioji ranka yra gipse po traumos, tai jis pasirašo kaire ranka, todėl jo parašas yra nelygus. Gali paaiškinti, kad apie (duomenys neskelbtini) metų jis gyveno kartu su T. M., jo motinai K. G., gim. (duomenys neskelbtini), priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Su jais kartu gyveno ir jo sugyventinės nepilnametė duktė K. M., jos tikslios gimimo datos jis nežino, jai apie (duomenys neskelbtini) metų yra šiuo metu. Maždaug apie metus laiko iki T. M. mirties K. M. išsikraustė iš jų į T. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Jie su T. M. sugyveno gerai, tačiau maždaug prieš šešerius metus ji pradėjo gerti alkoholį, palaipsniui ji gėrė vis daugiau, maždaug prieš dvejus metus ji išėjo iš darbo ir iki pat savo mirties ji niekur nebedirbo. Nori paaiškinti, kad 2022-05-19 jis į namus parvažiavo apie 18.00 val. iš darbo, kur dirbo pagal žodinį susitarimą, buvo blaivus. Pas jį namuose buvo labai girtas P. Č., jis gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus jo adreso nežino ir jo sugyventinė T. M., kuri taip pat buvo labai girta. Kai jis atėjo jie abu kažko garsiai ginčijosi, o jam atėjus, P. Č. išėjo iš jų. Jis T. M. žodžiu priekaištavo, kad ji vartoja alkoholį, o pastaroji žadėjo jam nebegerti. Jam bekalbant su T. M., ji sėdėjo ant fotelio, o jis ėjo į verandą ir tarp maišų aptiko paslėptą neišgertą butelį degtinės, kuriame buvo likę gal 150 g degtinės, jis išpylė tą butelį į kriauklę ir tuščią 0,5 litro talpos butelį nuo degtinės metė nesitaikydamas į T. M. ir vėliau pamatė, jog tuo buteliu pataikė jai kažkur virš kairės akies, jai iš kaktos pradėjo bėgti kraujas, bet ji nuo to jo smūgio nenukrito. Jis pats padavė rankšluostį nusivalyti jai kraują ir girdėjo būdamas kitame kambaryje kaip T. M. skambino kažkuriai iš savo dukterų ir sakė, kad ji pasodino daržą, o jis jai buteliu į galvą „padėkojo“, ji su dukromis kalba (duomenys neskelbtini), jis (duomenys neskelbtini) supranta gerai. Tačiau kuriai iš savo dukterų skambino T. M. nežino, ji dažniausiai skambina E. U., nors susiskambina ir su savo jauniausia dukra K. M., tačiau nemano, kad tada ji skambino būtent jai. Jis visiškai nereagavo į T. M. pokalbį telefonu, o išėjo į daržą. Maždaug po 10-15 min., stovėdama namo verandoje jam T. M. pasakė, kad skambėjo jo telefonas Nr. (duomenys neskelbtini), o savo sugyventinės T. M. telefono numerio neprisimena, jis yra jo telefone, tačiau jo telefonas yra remonte, o jis šiuo metu naudojasi laikinu telefono aparatu, kurį jam davė remonto dirbtuvėse. Jis perskambino, nes jam skambino draugas S. R., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris pasakė jam, jog užvažiuos pas jį ir jis maždaug po 10 min. atvažiavo ir jis išvažiavo pas jį. Vėl į namus jis grįžo 2022-05-19 jau apie 22.00-23.00 val., tikslaus laiko nežino. Kai jis parvažiavo, T. M. miegojo jau atsigulusi lovoje, ji buvo su rūbais, jis jos nekalbino, dar kažkiek laiko žiūrėjo televizorių, o po to atsigulė po viena kaldra su T. ir užmigo. 2022-05-20 apie 7 val. ryte jis atsikėlė, nes turėjo važiuoti į kursus, į kuriuos jį siuntė įdarbinimo tarnyba. Jau iš vakaro jis matė, kad T. M. po kaire akimi yra didžiulė mėlynė, ji atsirado gal po 10 min., po to kai jis sudavė jai tuo buteliu į kaktą. Ryte jam T. M. dar pasiūlė paruošti pusryčius, atsikėlė anksti, nors įprastai ji keldavosi apie 9 val., bet jam jau reikėjo važiuoti. Jokiu galvos skausmu ar kitokiu sveikatos sutrikimu ji nesiskundė. Jis išvažiavo iš namų apie 7.30 val., vėl į namus parvažiavo apie pietus, kelinta tiksliai buvo valanda, nežino. Kai parvažiavo į namus rado T. M. gulinčią lovoje po kaldra, lyg miegančią, tačiau jos kvėpavimas buvo kažkoks neįprastas, ji lyg gargaliavo, bandė ją kalbinti, o ji nereagavo. Kadangi jis išsigando, tai pradėjo skambinti T. M. dukrai E. U. ir pasakė, kad kažkas blogai su jos motina, apie tai, kad vakare jis pats metė jai į galvą tuščią butelį, jis nieko E. U. nesakė. Jam E. U. pasakė, kad tai nėra pirmas kartas, prasiblaivys T. M. ir viskas praeis. Jis paskambinęs E. U. vėl išėjo iš namų, greitosios pagalbos medikų nekvietė, nes manė, kad T. M. vėl prisigėrė, nes taip būdavo dažnai. Vėl į namus jis parėjo apie 18 val., T. M. tebegulėjo lovoje, veikė televizorius, jis pajudino T., tačiau ji tik pradėjo knarkt, pasakė lyg „a.a....“, todėl jis sunerimo ir iš savo mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) iškvietė greitąją pagalbą, paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu „112“. Prisimena, kad greitosios pagalbos medikai jam dar telefonu liepė išjungti televizorių, ką jis ir padarė, ir pakelti T. M. iš lovos ant grindų, bei sakė kaip daryti širdies masažą. Jis darė viską, ką jam per garsiakalbį sakė dispečerė, jis darė tol kol atvažiavo greitosios pagalbos medikai, atvyko dviejų vyrų ekipažas. Jie bandė gaivinti T. M., jungė kažkokį aparatą, viskas užtruko apie 30 min., tačiau pasakė, kad T. M. mirė. Atvykę medikai pranešė policijos pareigūnams, kurie atvyko dar po kurio laiko ir policijos pareigūnai iškvietė lavonvežius, kurie išvežė T. M. lavoną. Atvykusiems policijos pareigūnams jis nesakė, kad 2022-05-19 vakare sudavė T. M. į kaktą tuščiu degtinės buteliu, nes negalvojo, kad šis jo smūgis gali būti susijęs su T. M. mirtimi, manė, kad ji mirė nuo kokios nors ligos. Jis labai gailisi šio savo poelgio, taip pat labai jaučiasi kaltas, kad greitosios pagalbos medikų neiškvietė dar 2022-05-19 vakare, tuoj po smūgio jai į galvą. Advokato klausimas: iš kokių pajamų gyveno T.? Atsakymas, kad mano, jog ji gal buvo registruota įdarbinimo tarnyboje ir gavo pašalpą (t. 2, b. l. 92-94).

2022-09-15 įtariamasis T. G. savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 118-128).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-11-18 papildomai apklaustas įtariamuoju T. G. parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo prisipažįsta iš dalies, nes nors nužudė savo sugyventinę T. M., tačiau tą padarė netyčia, nenorėjo jos užmušti. Nori paaiškinti, kad jis pasilieka prie savo parodymų, kuriuos davė apklausiamas įtariamuoju 2022-09-14 ir Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022-09-20 bei savo parodymų patikrinimo metu 2022-09-15. Daugiau prie jų gali papildyti tai, kad jis nori atlyginti materialinę žalą, kurią patyrė T. M. vaikai dėl jos laidotuvių, nors šiuo metu dar nėra atlyginęs jokios sumos. Dėl jam pranešime apie įtarimą nurodytų dviejų smūgių į galvą neturi ką paaiškinti, nes T. M. tik vieną kartą metė tuščią butelį, jos nemušė ir jokių smūgių jai nesudavė. Taip pat gali paaiškinti, kad 2022-05-20, kuomet aptiko mirusią savo sugyventinę T. M. buvo blaivus. Alkoholį pradėjo gerti jau po to, kuomet išvyko greitosios pagalbos medikai. Daugiau prie savo parodymų neturi ką papildyti (t. 2, b. l. 106-107).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-05-20(21) liudytoju apklaustas T. G. parodė, kad mano, jog mirtis sugyventinę T. M. ištiko, nes ji sirgo ir vartojo alkoholį, dažnai skundėsi sveikata, bet nesigydė. Ant veido mėlynė yra sena, galimai kažkada buvo nugriuvusi, nes neblaivi griuvinėdavo (2 t., b. l. 72).

2022-05-20-2022-05-21 įvykio vietos ir lavono apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – gyvenamoji patalpa ir lavono kūnas. Įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), matomas gyvenamasis (duomenys neskelbtini) namas su (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini), į kurį patenkama iš vidinės kiemo pusės pro atviras rudos spalvos duris. Patekus į namo patalpas matoma prieškambarių patalpa, kurioje, esant paėjus 6 metrus matoma medinė rudos spalvos stakta be durų, pro kurią patenkama į virtuvės kambario patalpą. Esant virtuvės patalpoje priešais nuo užėjimo vietos matomas baltos spalvos stalas, ties kuriuo dešiniajame kampe yra rudos spalvos stakta be durų pro kurią patenkama į miegamojo patalpos kambarį. Patekus į miegamojo patalpos kambarį, kairėje pusėje nuo užėjimo vietos matoma baltos spalvos medinė spintelė, bei suskleidžiama lova su rudos spalvos patalyne, prie kurios ant medinių grindų ant nugaros srities matomas gulintis T. M., gim. (duomenys neskelbtini), lavonas, moters kūnas matomas su viršutiniais rūbais, t. y. matomas mėlynos ir baltos spalvos megztinis bei languoti raudonos spalvos marškiniai, su juodos spalvos džinsinėmis kelnėmis, ant pėdų yra juodos ir pilkos spalvų kojinės. Ant lavono veido srities burnos ertmėje matomas skystis panašus į skrandžio turinį su galimu krauju (galimai toks pats skystis iš skrandžio turinio matomas ir prie lovos, esančiame melsvos spalvos kibire), matomas pajuodęs kairės pusės poakis. Lavonas guli nuleistomis ir per alkūnes ištiestomis rankomis, jo kūnas nesustingęs. Kaip nurodė jos sugyventinis T. G., gim. (duomenys neskelbtini), moterį rado ant minėtos lovos be gyvybės ženklų ir telefoninio pagalbos dispečerio nurodymu paguldęs ant žemės darė širdies masažą bei dirbtinį kvėpavimą bandydamas moterį gaivinti. Namų aplinka netvarkinga, matomi girtavimo pėdsakai, namuose didelė netvarka, virtuvės patalpoje matosi sugedęs maistas, jaučiasi alkoholio kvapas. Daugiau įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nestebima (t. 1, b. l. 50-52, 53-58).

(duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vadovaujantis T. M., gim. (duomenys neskelbtini), lavono teismo medicinos tyrimu, papildomų tyrimų duomenimis, atsižvelgiant į mirties aplinkybes duodama išvada: 1. T. M. mirė nuo galvos sumušimo. Į tai nurodo: muštinė žaizda kairėje momeninėje srityje, kaukolės skliauto ir pamato lūžis, kraujo išlaja į kairės akies viršutinį voką, kairio skruostikaulio lanko lūžis, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu abipus, kraujosruva liežuvyje. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, centriniu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu. 2. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota T. M. lavono tyrimo metu 2022-05-23, 08.00 val., rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jos lavone galėjo praeiti 3-5 paros laiko. 3. T. M. lavone, be medicininių manipuliacijų požymių, nustatytas galvos sumušimas pasireiškęs muštine žaizda kairėje momeninėje srityje, kaukolės skliauto ir pamato lūžiu, kraujo išlaja į kairės akies viršutinį voką, kairio skruostikaulio lanko lūžiu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu abipus, kraujosruva liežuvyje. Sužalojimas, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1, 6.64 punktais kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. 4. T. M. lavone, be medicininių manipuliacijų požymių, nustatytas galvos sumušimas pasireiškęs muštine žaizda kairėje momeninėje srityje, kaukolės skliauto ir pamato lūžiu, kraujo išląja į kairės akies viršutinį voką, kairio skruostikaulio lanko lūžiu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu abipus, kraujosruva liežuvyje, padarytas kietais bukais daiktais galimai 12-24 val. iki mirties. 5. T. M. kūne nustatyta (duomenys neskelbtini). Nustatyti susirgimai įtakos mirčiai neturėjo. 6. T. M. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. Tyrimo objektas (-ai) bus sunaikintas (-i) 2023-05-27 (t. 1, b. l. 70-76).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-09-08 specialisto paaiškinimų protokole pažymima, t. y. specialistas pateikė paaiškinimus į užduotus jam klausimus, į klausimą: specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. M. lavone nustatytas galvos sumušimas pasireiškęs muštine žaizda kairėje momeninėje srityje, kaukolės skliauto ir pamato lūžiu, kraujo išlaja į kairės akies viršutinį voką, kairio skruostikaulio lanko lūžiu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu abipus, kraujosruva liežuvyje. Keliais trauminiais poveikiais padaryti sužalojimai? Atsako, kad nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, į tai nurodo sužalojimų lokalizacija kūne, jų makromorfologinis vaizdas bei pobūdis. Į klausimą, kuo galėjo būti padaryti sužalojimai nustatyti T. M. kūne atsako, kad nustatytas galvos sumušimas padarytas kietais bukais daiktais. Traumuojantis objektas dėl kurio susidarė muštinė žaizda kairėje momeninėje srityje, kaukolės skliauto ir pamato lūžis galėjo pasižymėti ribotu kontaktiniu paviršiumi. Specifinių žalojančių daiktų požymių kūne neužsifiksavo. Žaizda kairėje momeninėje srityje, kaukolės skliauto ir pamato lūžis, galėjo susidaryti tiek nugriuvus, tiek sudavus smūgį. Kairio skruostikaulio lanko lūžis griuvimui nebūdingas ir tikėtina susidarė sudavus smūgį. Kiekvieno iš trauminių poveikių pasėkoje, kraujas galėjo išsilieti po galvos smegenų kietuoju dangalu (t. 1, b. l. 79-80).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-11-14 specialisto paaiškinimų protokole užfiksuota, t. y. specialistas pateikė paaiškinimus į užduotus klausimus: Į klausimą, ar T. M. kūne nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas metus butelį į nukentėjusiąją, atsako, kad vadovaujantis nustatytais sužalojimais galima kategoriškai pasisakyti, kad T. M. kūne nustatytas galvos sumušimas negalėjo susidaryti metus tuščią butelį į galvos sritį. Į tai nurodo radiniai lavono tyrimo metu. Galvos sumušimas padarytas kietu buku daiktu/daiktais. Tikėtina, kad smūgis į kairę momeninę sritį galėjo būti suduotas buteliu laikant rankoje. Smūgis į veido kairę suduotas nepatikslintu kietu buku daiktu, kurio specifiniai požymiai kūne neužsifiksavo. Į klausimą, keliais smūgiais galėjo būti padaryti įvardinti sužalojimai, atsako, kad T. M. nustatytas galvos sumušimas padarytas mažiausiai dviem smūgiais, sudavus smūgį į veido kairę ir smūgį į kairę momeninę sritį (t. 1, b. l. 83-84).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas K. Z. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini), įrašytas į (duomenys neskelbtini), darbo stažas (duomenys neskelbtini). Specialistas parodė, kad palaiko savo išvadą ir duotus paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu. Atsakydamas į klausimus, specialistas paaiškino, kad T. M. mirė nuo galvos sumušimo, kuris pasireiškė muštine žaizda kairėje momeninėje srityje, kaukolės skliauto pamato lūžiu, kraujo išlaja į kairės akies viršutinį voką, kairio skruostikaulio lanko lūžio ir kraujo išsiliejimo po galvos smegenų kietuoju dangalu, kuris suspaudė galvos smegenis, kas komplikavosi mirtimi. Pagal sužalojimų išsidėstymą, pats tinkamiausias jų susidarymo būdas būtų mažiausiai du trauminiai poveikiai, bet kategoriškai atmesti galimybės, kad tai buvo padaryta vienu trauminiu poveikiu, negali. Atliekant lavono tyrimą, trauminius poveikius dažniausiai nustato, atsižvelgiant į lavono plokštumas. Šiuo atveju buvo mažiausiai dvi plokštumos, tai yra skruostikaulio projekcija ir kairė momeninė sritis. Bet jeigu traumuojantis objektas turėjo ne plokštumos charakteristikas, dėl to kategoriškai atmesti galimybės, kad buvo vienas trauminis poveikis, negalima. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad yra dvi atskiros plokštumos, labiausiai būdinga, kad buvo du trauminiai poveikiai. Labiausiai tikėtina du, bet ne mažiau kaip vienas (jeigu traumuojantis objektas turėjo specifinių požymių). Į klausimą, ar galėjo būti šie sužalojimai padaryti metus butelį, tai šiuo atveju metimas nėra būdingas, nes butelis nepasižymi tomis savybėmis, nes butelis būtų išgaubtas arba tiesus, o kad būtų vienas trauminis poveikis reikia, kad daiktas būtų įgaubtas (pvz.: pėdos nugarinis paviršius, tai yra dalis, kuri turi įlinkimą, kaip ledo ritulio lazda, kuri galėtų siekti ir momeninę sritį ir skruostikaulio lanko sritį). Momeninė sritis yra 8 cm aukščiau kairės išorinės klausomosios angos, tai yra pakankamai aukštai. Tam, kad šie sužalojimai būtų padaryti vienu trauminiu poveikiu, tai turi būti šiek tiek lenktas daiktas. Keliant prielaidą, kad vienas trauminis poveikis buvo, tai turėjo būti daiktas arba galūnės fragmentas, kuris neatitiko butelio charakteristikos, tai reiškia, kad turėjo būti šiek tiek lenktos formos, o ne išgaubtas. Nes kai kalbama apie butelius, jų viršutinė dalis yra išgaubta, o likusi dalis gali būti tiesi, ir būtent šiuo atveju ta forma netinka. Atsakydamas į klausimą, ar negalėjo būti, jog mestas butelis besisukdamas užkliudė ir vieną, ir kitą sritį, parodė, kad vieno trauminio poveikio metu buvo sulaužytas skruostikaulis, dėl to teigti, kad dalis energijos persidavė į skruostikaulio lūžio antrą dalį, dėl kurios susidarė muštinė žaizda ir pamato lūžis, itin mažai tikėtina, nes turi būti labai didelis energijos susikaupimas, kad sulaužyti kaulą dviejose vietose vienu trauminiu poveikiu. Atsakydamas į klausimą: ar galima kategoriškai atmesti versiją, kad metimo būdu besisukdamas butelis užkliudė kelias galvos plokštumas, specialistas parodė, kad jis negali kategoriškai atmesti, kad butelis kliudė tas sritis, bet kad metimo metu galėjo susidaryti tokio pobūdžio sužalojimai, yra itin mažai tikėtina. Pagrindinė mirties priežastis yra į galvos smegenis išsiliejęs kraujas, o kadangi jis yra išsiliejęs abipus, dėl to kategoriškai pasisakyti, kad arba vienas, arba kitas trauminis poveikis galėjo būti mirties priežastis, negalima, nes tai galėjo būti ir vieno ir kito trauminio poveikio pasekmė. Skruostikaulio lūžis yra labai nebūdingas griuvimui, o momeninės srities sužalojimas galėjo susidaryti nugriuvus, bet pagal tuos požymius, kurie rasti žaizdoje, tikėtina, kad jeigu tai buvo griuvimas, tai griuvimas buvo ant pakankamai riboto daikto. Atsakydamas į klausimą, ar galėjo būti taip, kad mestas butelis, pataikė į skruostikaulį, nuo ko moteris griuvo ir momeninės dalies sritimi atsitrenkė į ribotą paviršių, specialistas parodė, kad griuvimo su pagreičiu atvejais, didžiausia tikimybė, kad sužalojimai susidarytų pakaušio srityje. Šiuo atveju skruostikaulis sulaužytas kairėje pusėje ir pamatas lūžęs irgi kairėje pusėje, kas griuvimui su pagreičiu yra itin nebūdinga, nes jeigu suteikiamas pagreitis nuo smūgio į veidą, tai griuvimas yra arba į pakaušio, arba į priešingos pusės pakaušio sritį, kas reiškia, kad būtų pakaušio dešinė sritis. Šiuo konkrečiu atveju šitų sužalojimų nėra. Atsakydamas į klausimą dėl versijos, kokiu daiktu ar paviršiumi šie sužalojimai buvo padaryti, ikiteisminio tyrimo metu tyrėja iškėlė klausimus, ar galėjo sužalojimai būti padaryti buteliu, jis iškėlė tokį teiginį, kad buteliu sužalojimai galėjo būti padaryti. Tie sužalojimai labai atitiktų, jeigu tai būtų du smūgiai, suduoti buteliu, kuomet vienas suduotas į skruostikaulio sritį, o kitas su butelio apatine briauna į momeninę sritį, kuomet ir susidarė pamato lūžis ir susidarė žaizda. Tai labiausiai atitiktų visus sužalojimus ir tuos požymius, kuriuos nurodė tyrėja. Specialistas kategoriškai negali atmesti, kad pirma galėjo būti metimas, o po to smūgis. Vadovaujantis toksikologijos laboratorijos išvada, kraujyje ir šlapime alkoholio nerasta. Po mirties alkoholis žmogaus organizme nėra metabolizuojamas, dėl to skaitoma, kad po mirties nustatyta kraujo koncentracija yra konstanta. Jeigu turime toli pažengusį puvimą, kuomet jau suyra audiniai, tuomet ta koncentracija gali kisti, bet kalbant apie pradinę pomirtinę stadiją, tai apie ten net nėra kalbos. Lavono tyrimo metu buvo konstatuota, kad nukentėjusioji turėjo (duomenys neskelbtini), ir traumų atvejais (duomenys neskelbtini) apsunkina asmens būklę dėl to, nes yra sutrikęs, tai yra suprastėjęs kraujo krešumas, dėl to po traumos kraujavimas vyksta ilgiau, dėl to šiuo atveju intervalas nuo traumos iki mirties galėjo būti trumpesnis. Jeigu būtų laiku suteikta pagalba, nukentėjusioji po tokių sužalojimų galėjo išgyventi. Į klausimą, per kiek laiko ištinka mirtis po tokių sužalojimų, tai mirties laikas priklauso nuo to, kokio intensyvumo kraujavimas yra, šiuo atveju nuo traumos iki mirties laikas buvo nustatytas pagal histologinius radinius kraujo krešulyje, dėl to buvo nurodytas tas laiko intervalas. Atsakydamas į klausimą: jeigu metamas butelis didele jėga, ar butelis turėjo sudužti, pataikius į kairį skruostikaulį, specialistas parodė, kad nebūtinai butelis turėjo sudužti. Atsakydamas į klausimą: jeigu turime tokią situaciją, kad nukentėjusioji sėdėjo fotelyje, metant butelį, pataikius ir atsilošiant į plokštumą, turima omeny į sieną, ar galėjo būti padarytas kairės momeninės srities sužalojimas, - specialistas paaiškino, kad pagal kambario nuotraukas, kurios jam buvo parodytos, ten tikrai nebuvo tokios lokalizacijos, kad metus butelį į veidą, galėtų būti sužalota kairė momeninė sritis (kairė pusė yra 90 laipsnių). Tokiu atveju tikėtina būtų pakaušio sritis. Ten jie nerado tokios lokalizacijos, kuri atitiktų įvardintas charakteristikas.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. R. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Kaltinamąjį žino iš iškvietimo. Prisimena, kad gavo iškvietimą, kad moteris guli, nekvėpuoja. Atvažiavo, pradėjo gaivinti, gaivinimas buvo nesėkmingas ir konstatavo moters mirtį. Kada tiksliai praeitais metais iškvietimas buvo, nepamena, bet jau buvo karšta. Į iškvietimą be jo dar važiavo vairuotojas – paramedikas M.. Pamatė, kad moteris namo viduje gulėjo ant grindų ant nugaros, nekvėpavo. Toks vaizdas buvo, kad vėmė krauju. Sužalojimų, mėlynių nepamena. Moteris ant nugaros gulėjo. Ji gulėjo kambaryje po dešine puse. Be moters name dar buvo kaltinamasis ir vienas iš liudytojų. Kaltinamasis jiems atvykus atrodė blaivus, kontaktą palaikė mažai. Iškvietime jie užtruko apie valandą. Apie 10 min. truko gaivinimas. Kai pradėjo gaivinti (darė dirbtinį kvėpavimą, širdies masažą), moteris nerodė gyvybės ženklų. Kūno temperatūra buvo apie 36 laipsnius, bet kai suleido adrenaliną, moters kūnas nereagavo ir tai rodo, kad žmogus jau buvo miręs. Po mirties galėjo būti praėję apie porą valandų. Kaltinamasis nieko neaiškino dėl sužalojimų. Kitas buvęs vyriškis gal ir sakė kažką, tiksliai nepamena. Policijos jie nesulaukė, nes gavo kitą iškvietimą. Kai išvažiavo į kitą iškvietimą, konstatavo moters mirtį. Nepamena ar kaltinamasis aiškino, kad pats bandė gaivinti moterį. Neatsimena, kaip moters galva atrodė. Kolegijos pirmininkui pagarsinus liudytojo V. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 68-69), liudytojas parodė, kad juos palaiko, papildymų neturi. Daug laiko praėjo, dėl to šiuo metu neprisimena visų aplinkybių, kažką galėjo bendrauti su kaltinamuoju. Atsakydamas į prokuroro klausimą, liudytojas parodė, kad ant stalo kažkokių daiktų neužfiksavo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-11-15 apklaustas liudytoju V. R. parodė, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini). Jo darbo grafikas yra slenkantis. 2022 m. gegužės 20 d. jis dirbo nuo 08 val., o dirba visą parą, prisimena, kad jau vakare, tačiau kelinta valanda buvo tiksliai neprisimena, tačiau sutinka su iškvietimo kortelėje nurodytu 19:48 val. laiku, buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini), kad moteris apie (duomenys neskelbtini) metų be sąmonės. Kuomet nuvyko nurodytu adresu, juos pasitiko pagyvenęs vyriškis, kuris prisistatė, kad jis yra moters sugyventinis. Dar vyriškis paaiškino, kad jo sugyventinei T. M. jau iš vakaro buvo bloga, ji kelis kartus vėmė. Tas vyriškis pats pasakė, kad jis nemušė savo sugyventinės, nors jis jo to ir neklausė. Jis tik jo paklausė iš kur pas ją po kaire akimi mėlynė, o vyriškis, kurio nei vardo, nei pavardės, jis neprisimena, pasakė, jog nežino iš kur ta mėlynė ir dar pasakė, kad gal ji nugriuvo. Dar vyriškis sakė, kad jis gal 30 kartų bandė daryti T. M. širdies masažą pagal telefonu jam sakomas dispečerės rekomendacijas. Prisimena, kad T. M. dar buvo šilta, tačiau jis jai nematavo kūno temperatūros, o pradėjo ją gaivinti „(duomenys neskelbtini)“ maišelio pagalba, bet jos būklė nepasikeitė. Prisimena, jog kažkas pasakė, kad T. M. sirgo (duomenys neskelbtini). Girdėjo, kad buvo dar vienas akivaizdžiai neblaivus mažesnio ūgio vyriškis, kuris jai lyg sakė „T., vstavai“, bet kada jis atėjo jis nepastebėjo. Taip pat nežino kas tai per vyras. Jie tą moterį gaivino iki 20.58 val., tačiau jos atgaivinti nepavyko, todėl konstatavo jos mirtį. Jis surašė GMP pažymą, kurią atidavė T. M. sugyventiniui ir pats iš savo darbinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) iškvietė policijos pareigūnus. Jis kaip medikas vyko vienas, nes kartu buvęs greitosios pagalbos vairuotojas M. Š. yra tik vairuotojas, jis neturi paramediko specializacijos. Jie nesulaukė atvykstančių policijos pareigūnų, nes buvo kitas iškvietimas. Jis nežino, kokia konkrečiai yra T. M. mirties priežastis, tačiau buvo akivaizdžių požymių, kad ji yra nukentėjusi nuo smurto, o ir visa aplinka, kurioje ji buvo aptikta buvo labai netvarkinga ir nešvari. Jis neprisimena, kad kambaryje, kuriame buvo T. M. lavonas būtų numestų butelių. Gali pasakyti tai, kad vyras, kuris prisistatė T. M. sugyventiniu, jam neatrodė visiškai blaivus. Daugiau apie tą iškvietimą, jis neturi ką papildyti (t. 2, b. l. 68-69).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu 2022-11-09 apklausto liudytojo R. I. parodymai: kad jis dirba (duomenys neskelbtini) ir jo darbo grafikas yra slenkantis. 2022-05-20 jis tarnybą pradėjo 20 val., ir dirbo kartu su (duomenys neskelbtini) G. K., su kuriuo jie visada dirba poroje. BODY kamera buvo pas jį, tačiau koks buvo jos numeris neprisimena, nes jie neturi pastovių BODY kamerų. 2022-05-20 apie 21 val., iš (duomenys neskelbtini) budėtojo radijo ryšiu buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos medikų brigada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo T. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirtį. Siuntė jų ekipažą, nes (duomenys neskelbtini) visi ekipažai buvo užimti. Jie iki įvykio vietos vyko apie 20 min. ir kuomet atvyko nurodytu adresu greitosios pagalbos medikų jau nebuvo. Juos pasitiko vyriškis, kuris prisistatė mirusiosios sugyventiniu T. G. bei moteris, kuri paaiškino, kad ji yra mirusiosios duktė, jos vardo ir pavardės jis neprisimena, ji buvo labai susijaudinusi, todėl jis jos neapklausė liudytoja. Jis BODY kamerą, kiek prisimena, įjungė vos atvykęs į įvykio vietą ir visą laiką kol buvo atliekama įvykio vietos apžiūra, BODY kamera veikė. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad mirusiosios T. M., gim. (duomenys neskelbtini), kairioji akis buvo su mėlyne, apie ką ir paklausė jos sugyventinio, o pastarasis paaiškino, kad ji prieš dieną nugriuvo ir pati susimušė akį. Kadangi T. G. su mirusiosios dukterimi bendravo ramiai, jie, bent jau tol, kol jie su kolega apžiūrėjo įvykio vietą tarpusavyje nesipyko, todėl realių įtarimų dėl to, kad T. G. galėjo sumušti T. M. nekilo. T. G. elgėsi ramiai, į klausimus atsakinėjo pakankamai sklandžiai. Kadangi jau nebuvo greitosios pagalbos medikų, jis paklausė T. G. ar pastarieji buvo atvykę, o jis paaiškino, kad buvo, konstatavo T. M. mirtį bei paliko dokumentą ir išvyko. Prisimena, kad T. M. lavonas gulėjo greta sofos-lovos ant grindų, o T. G. paaiškino, kad taip ją paguldyti jam telefonu liepė greitosios pagalbos dispečerė ir ji sakė ką daryti, o jis bandė gaivinti savo sugyventinę. Atkreipė dėmesį į tai, kad tiek name, tiek kieme buvo didelė netvarka, kambaryje, kuriame buvo aptiktas lavonas stovėjo kibiras su turiniu panašiu į skrandžio turinį, o T. G. paaiškino, kad ją nakties metu pykino. Tiek sugyventinis, tiek kartu buvusi T. M. duktė sakė, kad pastaroji nuolat vartojo alkoholį ir sirgo (duomenys neskelbtini), tačiau jos nesigydė. Iš dukters kalbos jis suprato, kad liga jai buvo diagnozuota, nes ji buvo paguldžiusi motiną į ligoninę. Kuomet jis pradėjo pildyti dokumentus ir ketino apklausti įvykio vietoje buvusius asmenis, mirusiosios dukrai, kurios net vardo neprisimena, pradėjo skambinti giminaičiai ir ji susijaudino, ėmė verkti, todėl buvo apklaustas liudytoju tik T. G., o moters, dėl jos susijaudinimo neapklausinėjo. Su juo kartu įvykio vietą apžiūrėjo G. K., tačiau jis procesinių veiksmų neatlieka ir su ikiteisminio tyrimo medžiaga nedirba. Jie su kolega visą laiką buvo kartu ir jis tikrai matė ir girdėjo tiek, kiek ir jis. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos kodus 555000, nes mėlynė po akimi T. M. atrodė senesnė, giminaičiai paaiškino, kad ji nuolatos vartojo alkoholį bei sirgo (duomenys neskelbtini), įtarimų dėl galimo jos sumušimo nekilo. Teismo medicinos ekspertas į įvykio vietą nebuvo kviestas taip pat dėl jo paminėtų priežasčių. Akivaizdžių muštynių pėdsakų nesimatė, nors netvarka buvo didžiulė, matėsi alkoholio vartojimo pėdsakai, visur buvo primėtyta tuščių alkoholio butelių. Daugiau prie savo parodymų neturi ką papildyti (t. 2, b. l. 65-66).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-06-22 Vilniaus apylinkės teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta nepilnametė liudytoja K. M. parodė, kad ji yra K. M.. Gimė (duomenys neskelbtini). Jai (duomenys neskelbtini) metų. Pažada viso pokalbio metu sakyti tik tiesą. Čia susirinko pasikalbėti apie tai, kas nutiko motinai. Motina mirė. Ją turbūt nužudė. Kiek žino, kad ji ne pati mirė, kad buvo smurtas, mušė ją. Kad smurtas buvo, nes parašyta buvo. Kad smurtas buvo, tai mama pati sakė, kad ją mušė. Jai buvo grasinama. Mušė ją patėvis T.. Jie dažnai pykdavosi. Jie gyveno kartu. Dažnai jam kažkas nepatikdavo. Prieš mirties dieną, jai mama skambino ir sakė, kad T. jai sudaužė galvą, prašė iškviesti greitąją pagalbą. Ji nelabai patikėjo. Jis kitą dieną paskambino ir pasakė, kad mama mirė. Mama skambino sakė, kad jai reikia pagalbos, nes T. jai sudaužė galvą. Mama jai skambino apie 6 val. vakaro, 19 gegužės. Jos mama kai su ja kalbėjo atrodo, kad verkė buvo tokia išsigandus. Kai jai mama paskambino, nelabai ja patikėjo. Kai jai perskambino buvo jau vėlu, jai reikėjo į mokyklą. Gegužės 20 d. T. jai paskambino vakare ir pasakė, kad mamos jau nėra, ji mirė. Pasakė jam, kad duotų jai ragelį. Paskambino savo sesei E. ir pasakė apie tai. Turbūt E. nuvažiavo pažiūrėti ar tai tiesa. Jai paskambino kaimynas iš mamos telefono ir pasakė, kad mamos jau nėra. Blogai pasijautė, kai sužinojo, kad mamos nėra. Pradėjo verkti. Jos mama su T. gyveno (duomenys neskelbtini) metų. Ji gyveno pas jį. Kai jie susipykdavo, jos važiuodavo į mamos namą. Kai jie šiaip susipykdavo, tai jos su mama eidavo pasivaikščioti, kad nebūtų balagano. Laukdavo kol jis nueis miegoti. Tada jos grįždavo namo. Būdavo, kad jis indus daužydavo, būdavo, kad indus į mamą mėtydavo. Tai pati matė. Kai sužinojo, kad mama mirė, buvo kaime, kur mamos namas. Važiuodavo ten, nes reikėdavo gyvūnus pašerti. Ten nakvojo. Būdavo, kad patėvis grasindavo, kad padegs mamos namą, kad nužudys, bet taip retai būdavo. Ji dar buvo mažesnė. Ji buvo savo kambaryje, o jie abu virtuvėje. Mama kažką pasakė, kas jam nepatiko. Jis tada pasakė, kad ją nužudys ir jos niekas nesuras. Mamai buvo problema su kojomis. Į teisėjo klausimus: nekvietė greitosios, nes nelabai ja patikėjo. Ji buvo išgėrusi. Suprato, kad mama buvo išgėrusi, nes balsas jos buvo ne toks. Į proceso dalyvių klausimus užduotus per ikiteisminio tyrimo teisėją: jos mama su sugyventiniu gyveno (duomenys neskelbtini). Mama T. vadino T.. Kai gegužės 19 d. jai paskambino mama, nieko ji negirdėjo. Girdėjosi truputį televizoriaus garsų. Prieš mamos mirtį negyveno su mama, nes jos su mama gyveno mamos name. Ji grįžo pas T., o ji nenorėjo grįžti, nes žinojo, kad bus tas pats, bus balaganai. Būdavo tokie kartai, kai mama skambina ir sako, kad T. mušasi. Jie važiuodavo ir pasiimdavo ją. Mama ir vėl pas jį grįždavo. Todėl matyt nepatikėjo. Po motinos mirties kalbėjo su T.. Buvo pas jį, nes reikėjo pasiimti mokyklines knygas. Ji jam paskambino ir pasakė, kad atvažiuos. Atvažiavo ir pasiėmė knygas. Kai atvyko pas jį pasiimti knygų, apie motinos mirtį nekalbėjo. Jie buvo atskirai. Būdavo, kad mama išgerdavo ir dažnai ir negerdavo. Kai būdavo su ja tai dažniau negerdavo, kai be jos tai dažniau gėrė (t. 2, b. l. 50-52, 53).

2022-06-08 nepilnametės K. M. atstovas pagal įstatymą M. M. savanoriškai pateikė ikiteisminio tyrimo medžiagoje garso įrašą iš nepilnametės K. M. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 38-40).

2022-06-08 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas garso įrašas iš K. M. mobiliojo telefono, abonento numeris (duomenys neskelbtini), pavadinimu „Mama“ ir užfiksuota: Girdimas dviejų moterų pokalbis (duomenys neskelbtini) kalba: „1 moteris: Ką veiki? 2 moteris: valgau. 1 moteris: ką skanaus? 2 moteris: ko nori? 1 moteris: tu A. paskambink. 2 moteris: kam? 1 moteris: pas mane galva sudaužyta, man skubiai reikia į ligoninę. 2 moteris: kodėl ji sudaužyta? 1 moteris: T. pasistengė, tai aš ką...“ Toliau ragelyje girdisi šurmulys, keiksmai, necenzūriniai žodžiai, tačiau girdisi, jog konfliktuojama su kažkuo esančiu greta moters Nr. 1 (t. 2, b. l. 44-46).

Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji E. U. parodė, kad yra mirusiosios T. M. vyriausioji dukra. 2022-05-19 prieš mirtį, apie pietus (nuo 11 iki 13 val.) jai skambino mama, jos pasišnekėjo (pagal balsą ji buvo blaivi), 2022-05-19 turėjo pas gydytoją važiuoti, bet mama atsisakė važiuoti (mama turėjo tyrimus priduoti ir vėl į ligoninę gulti, nes dėl kojų jai buvo sunku vaikščioti, turėjo gauti invalidumą). 20 d. E. U. reikėjo į naktinę pamainą (dirba slenkančiu grafiku). Kai kalbėjo telefonu, mama siūlė mėsos, nes atvežė bendras draugas; jokių pašalinių balsų namuose pokalbio metu ji negirdėjo. Jokių nusiskundimų iš mamos tuo metu nebuvo. 20 d. T. M. jai paskambino apie 14 val., ji tuo metu miegojo, nes turėjo būti naktinė pamaina (dirbo (duomenys neskelbtini)). Ji pasakė, kad atvažiuos į darbą ir perskambins ir padėjo ragelį, bet kažkaip pasimiršo. 20 d. atvažiavus į darbą, apie 20.30 val. paskambino jauniausia sesė K. M. ir pasakė, kad mama mirė. Ji paskambino savo sugyventiniui, kad patikslintų. Sugyventinis nuvažiavo su draugu, greitoji išvažiuodama pasakė, kad paliko išrašą, kad tikrai mirė. Ji tada paskambino draugei, kuri ją paėmė iš darbo, porininkė ją išleido namo. Pakeliui ji paskambino broliui, kad mama mirė. Nuvykusi prie namo, užėjo į vidų, mama gulėjo, rankšluostis buvo ant galvos. Toliau pamena tik kaip policija atvažiavo, bet jos negalėjo apklausti, nes buvo šoko būsenos. Kai ji atvažiavo, greitosios jau nebuvo. Nepamena, ką T. G. sakė, kas nutiko. Ji jo ir neklausė, nes buvo susijaudinusi ir šoko būsenos. Apie mirties priežastį su T. G. nešnekėjo. Namuose buvo P. Č., kuris sėdėjo virtuvėje. P. Č. nieko nešnekėjo apie mirties priežastį. Sesės namuose nebuvo. K. M. buvo mamos name, (duomenys neskelbtini). Tą dieną jie jos nekvietė, sulaukė mašinos, išvežė lavoną, kitą dieną ji su broliu pradėjo tvarkyti dokumentus. Kai nuvažiavo į morgą, jiems nenorėjo atiduoti kūno, tada sužinojo, kad čia smurtinis įvykis. Po morgo 20-21 d., kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, K. M. jai atsiuntė skambučio įrašą (E. U. tą įrašą girdėjo – jame mama paskambino K. ir pasakė, kad iškviestų greitąją, nes jai T. G. sudaužė galvą, bet K. jai atsakė, kad mama, tikriausiai girta, eik išsimiegok ir numetė ragelį). Pokalbis išsisaugojo, nes pas K. visi pokalbiai yra įrašomi. Po to nešnekėjo su ja dėl šio pokalbio aplinkybių, K. M. pasakė, kad manė, kad mama girta ir viskas. Mamą išgėrusią ji nedažnai matydavo. Ji prisigerdavo ir eidavo miegoti. Ji nė karto nėra mačiusi, kad mama prisigertų ir kristų. Mama alų dažniausiai gerdavo, degtinę tik per šventes gerdavo. Į prokuroro klausimą: ar pati mama nors kartą sakė apie kažkokį griuvimą ar kažkokią traumą, parodė, kad ne, tokių traumų nebuvo, kad mama jai pasakytų. E. U. su T. G. bendravo, kol jis gyveno su mama, ji retkarčiais atvažiuodavo pas mamą. T. G. jai ir šiuo metu padeda, pavyzdžiui, neseniai išsiskyrė su sugyventiniu, tai atvežė malkų, ten kur gyvena – mamos name. Kai turėdavo laiko po poliklinikos (ten netoliese mama gyveno), kad nereiktų lauke laukti autobuso, ji užeidavo pas mamą. Gali būti, kad per pusmetį penkis kartus užeidavo. T. dažniausiai būdavo darbe (kur dirbo nežino, ji neklausdavo). Pykčių, nesutarimų nebuvo. Dėl mamos ir T. G. santykių, žino, kad prieš 7 metus pavasarį mama buvo iškvietusi policiją. Policija atvežė ją į kaimą, kur buvo mamos namas. Šį įvykį tikrai pamena, nes ji ten dar gyveno mamos name ir policija atvežė mamą su K. į tą mamos namą. Mama sakė, kad susipyko su T., iškvietė policiją, bet nepasakė dėl ko. Nebuvo pradėtas tyrimas, mama atsisakė rašyti pareiškimą. Sužalojimų nesimatė. Kad jie pykdavosi, tai tikrai, o dėl smurto negali pasakyti. Dažniausiai sesė sakė, kad jie pykstasi gana dažnai. Ką sesė pasakodavo apie tuos pykčius, tai susipykdavo ir arba išeidavo su mama pasivaikščioti į mišką, arba į parduotuvę nueidavo, ir viskas. E. U. nematė, kad T. G. būtų agresyvus. T. G. vartojo alkoholį, mama irgi vartojo, jie kartu irgi vartodavo, nežino kaip dažnai. Mama po ligoninės, kol tabletes gėrė, apie mėnesį laiko nevartojo alkoholio, o paskui vėl pradėjo vartoti. P. Č. dažniausiai ateidavo ir atnešdavo mamai alaus. Trise jie irgi vartodavo alkoholį. Pastaruosius metus E. U. nedažnai lankydavosi T. G. namuose. Savaitę prieš ligoninę (po Naujųjų metų), apie pusę metų iki įvykio, ji buvo mamą pasiėmusi pas save (kartu su K.), tada ji savaitę gulėjo ligoninėje (jai buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), paskirtas gydymas, ji gėrė tabletes ir pas daktarą į polikliniką eidavo), paskui nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), o vėliau vėl grįžo pas T.. Mama neaiškino kodėl buvo išėjusi iš T. G. namų, o ji ir neklausė. Kai mama sugrįžo pas T. G., ji nesilankė T. G. namuose. Su mama po ligoninės matydavosi kartą per savaitę ar dvi. Mama dirbo (duomenys neskelbtini), iki kol prasidėjo ligos dėl kojų. Jai pradėjo skaudėti kojas, prasidėjo patinimas dėl darbo (duomenys neskelbtini). E. U. turi tris seses ir vieną brolį (tos pačios mamos). Viena sesė yra J. M., nežino, kur ji gyvena, nes nebendrauja, o kita – A. M. – gyvena (duomenys neskelbtini). A. gimusi (duomenys neskelbtini), o J. – (duomenys neskelbtini). Su A. mama nutraukė santykius, nes nepriėmė jos vaikino. Ją (duomenys neskelbtini) metų išvarė iš mokyklos ir ji išvažiavo pas vaikiną gyventi. A. turi (duomenys neskelbtini) vaikus, mama yra mačiusi dvi vyriausias anūkes – B. ir G.. Su J. mama bendravo telefonu, susiskambino dažnai. E. U. su A. bendrauja telefonu. A. vyriausia dukra yra jos krikšto dukra. E. U. su J. nebendrauja. Dėl civilinio ieškinio su jomis nekalbėjo. A. buvo atvežę į laidotuves, bet susirgo jos vaikai, tai sugyventinis iškvietė ją namo. J. buvo atvažiavusi į laidotuves. E. U. dėl civilinio ieškinio paaiškina, kad su broliu ji buvo prisidėję prie laidotuvių po 1 500 Eur, laidotuvės kainavo 3 000 Eur. S. R. už T. G. apmokėjo laidotuves, atidavė jiems pinigus į rankas. Dėl 20 000 Eur neturtinės žalos paaiškina, kad kai buvo pas tyrėją, tyrėja parašė tą sumą. Ji savo dalies nebeprašo, jai nieko nebereikia, ji pareikšto civilinio ieškinio atsisako (dėl visos žalos); tada buvo labai sunku, ji buvo supykusi, bet mamos nesugrąžinsi. Pageidauja, kad atlygintų neturtinę žalą jauniausiajai sesei K.. Mama išlaikė materialiai K., jeigu reikėdavo pagalbos, tai paskambindavo ir pasakydavo, rūpinosi jos mokslais, pirkdavo mokslo priemones ir kt. K. nepasakodavo, kas pas juos namuose dedasi. Nesiskundė, kad ją skriaudžia kas nors. K. dabar pas M. gyvena. Laidotuvėse ji buvo. Ji nežino, ar T. G. pirko kažką K.. Brolis M. M. su mama bendravo, bet mažai, susiskambindavo jeigu reikėdavo (galimai kartą per mėnesį). Ji dažniau su mama bendravo nei brolis Negali pasakyti kodėl jis retai bendraudavo su mama. Paskutinį kartą susitiko, kai mamai sukako (duomenys neskelbtini) metų, su broliu buvo nuvažiavę pasveikinti (duomenys neskelbtini) metais.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-05-27 apklausta liudytoja E. U. parodė, kad ji yra T. M., gim. (duomenys neskelbtini), duktė, jos motinos vyras ir visų kitų jos vaikų tėvas B. M. mirė (duomenys neskelbtini) ir jos motina nuo to laiko nebuvo sukūrusi kitos santuokos. Ji yra vaikas, gimęs iki mamos santuokos, nors jos gimimo liudijime ir nurodyta, kad tėvas B. M., tačiau ji turi savo motinos mergautinę pavardę. Jau daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų jos motina turėjo sugyventinį T. G., jo tikslios gimimo datos nežino, tačiau jam apie (duomenys neskelbtini) metų. Jos motina T. M. gyveno sugyventiniui priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Namas yra (duomenys neskelbtini). Mano, jog tas namas nuosavybės teise priklauso T. G. motinai, tačiau ji jos nėra net mačiusi, nežino nei jos vardo, nei pavardės. Iš visų savo motinos vaikų ji daugiausiai palaikė ryšius su savo mama. Taip pat su jų mama kažkiek bendravo ir jos brolis M. M., jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), o kartu su mama ir jos sugyventiniu gyveno ir jos jauniausioji sesuo K. M., gim. (duomenys neskelbtini). Tačiau pastarųjų porą savaičių sesutė gyveno senelių buvusiame name (duomenys neskelbtini). Name tas dvi savaites gyveno tik mama ir jos sugyventinis. Kiek ji žino, (duomenys neskelbtini) užrakinta. Ji iš savo mamos pasakojimų žino, kad jos sugyventinio motina gyvena kažkur (duomenys neskelbtini), tačiau jos jokių kontaktų ji nežino. Jos mama beveik dvejus metus niekur nedirbo. Tiek jos mama, tiek jos sugyventinis nuolatos vartojo alkoholį. Jos mama buvo registruota įdarbinimo tarnyboje ir gaudavo bedarbio pašalpą, taip pat ji gavo jai nepilnametei sesei priklausančią 100 eurų pašalpą. Jos motina T. M. vienintelį kartą buvo paguldyta į ligoninę, kuri yra (duomenys neskelbtini), tuo metu mama skundėsi kojų skausmais ir tuo metu jai buvo diagnozuota ir (duomenys neskelbtini). Tada ji pati nuvežė ją į ligoninę. Jos mama priklausė (duomenys neskelbtini), jos gydytojas D. M.. Ji nežino su kokia diagnoze mama buvo nukreipta į ligoninę. Jos mamą 2022-05-19 buvo sumušęs jos sugyventinis, apie tai pati mama paskambinusi pasakė jos jauniausiai sesei K., jos tel. Nr. (duomenys neskelbtini), o sesė įrašė pokalbį savo mobiliajame telefone, bei po mamos mirties persiuntė jai. Tą pokalbį ji yra išsisaugojusi savo mobiliajame telefone ir atsiųs jį prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Ten mama sakė sesei, kad ją sumušė jos sugyventinis T. ir jai reikia į ligoninę, nes labai sumušta jos galva. Jos mama prieš maždaug šešerius metus buvo išsikvietusi policiją ir tada ją policijos pareigūnai atvežė pas ją, tada ją taip pat buvo sumušęs T. G., tačiau ar buvo atliekamas koks nors ikiteisminis tyrimas ji nežino. Ji žino, jos motina nepranešdavo policijai kuomet ji buvo mušama, ji ir jai apie tai nepasakojo. Jai sesutė K. sakydavo, kad T. girtas daužo indus, tačiau jis nemušdavo mamos dažnai. Jai paskutinį kartą mama paskambino 2022-05-20 13 val. 50 min., toks laikas buvo telefone, tačiau ji miegojo, nes naktį turėjo eiti į darbą ir pakėlusi ragelį pasakė mamai, kad perskambins vėliau. Ji tada visai negirdėjo, kad mama būtų jai ką nors sakiusi, tiesiog padėjo ragelį ir tiek. O 2022-05-20 apie 20.22 val. paskambino sesė K. ir pranešė, kad jų mama aptikta namuose mirusi. Sesers žodžiais ji nepatikėjo, todėl pati paskambino motinos sugyventiniui T. G., jis pakėlė ragelį, iš balso suprato, kad jis girtas ir pasakė, kad tiesa, jog mama mirė. Tada ji paskambino savo sugyventiniui P. S., jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir paprašė, kad jis nuvažiuotų pas jos mamą ir tikrai įsitikintų, jog mama mirė. Vėliau jai sugyventinis pasakė, kad jis į namus pas mamą neužėjo, tačiau yra greitoji pagalba ir medikai jam patvirtino, kad aptikta mirusi jos mama T. M.. Tada ji paskambino savo broliui M. M. ir pranešė jam apie mamos mirtį ir jie nuvažiavo prie mamos namų, kur laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Kiek ji žino policiją iškvietė medikai. Kiek suprato greitosios pagalbos medikus iškvietė lyg mamos sugyventinis T. G.. Jie atvykstančių policijos pareigūnų laukė lauke, o T. su savo draugu P., kurio pavardės ji tiksliai nežino, tačiau lyg Č., tuo metu vartojo alkoholį pas save namuose. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, jie kartu užėjo į namo vidų, jos mamos lavonas dar nebuvo išvežtas ir ji pamatė, kad mamos veidas su mėlyne, tačiau nuo ko ta jos mėlynė nežino. Tačiau, dabar jau po to, kai išklausė jai sesutės siųstą mamos skambučio įrašą, mano, jog ta mėlynė mamos sugyventinio T. G. smūgių pasekmė. Ji savo mamą paskutinį kartą matė prieš maždaug mėnesį, ji tada pasakė jai, kad jai reikia priduoti tyrimus poliklinikoje, nes ji tvarkėsi neįgalumą. Tada jai mama nesiskundė, kad ją muša sugyventinis. Maždaug prieš tris mėnesius jos brolis M., jų mamą buvo nuvežęs į jos senelių namą, kuris priklausė nuosavybės teise jų mamai, tame name ji pagyveno apie mėnesį ir vėl sugrįžo pas T. G.. Jos mama, kiek ji ją prisimena, nuolatos vartojo alkoholį. Ji negėrė tik tą mėnesį, kol gyveno tame senelių name. Jos sugyventinis dirbdavo atsitiktinius darbus, arba tas P. atnešdavo alkoholio, jie gerdavo stiprų alų 7,5 laipsnių stiprumo. Jie turi dar dvi seseris, tačiau su jomis bendrauja mažai. A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ji gyvena (duomenys neskelbtini), jos tel. Nr. (duomenys neskelbtini), augina (duomenys neskelbtini) vaikus, ji nėra susituokusi, su mama ji visai nepalaiko jokių ryšių virš (duomenys neskelbtini) metų. J. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuri taip pat su ja nepalaiko jokių ryšių, jos telefono numerio nežino. J. telefono numerį turi jos jauniausia sesutė K., ji ir pranešė sesei apie mamos mirtį. Tačiau mamą laidojo tik jie dviese su M., bendrai sudėję pinigus. Kadangi jos brolis M. M. labai užimtas, tai visus jų šeimos interesus atstovaus ji. Kadangi jų sesei K. tik (duomenys neskelbtini) metų, tai šiuo metu jų brolis M. tvarkosi jos globos dokumentus. Nuo ko konkrečiai mirė mama ji nežino, tik tiek, kad medicininiame mirties liudijime nurodyta, kad jos mirties priežastis centrinis širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimas, galvos smegenų suspaudimas, galvos smegenų pabrinkimas, trauminė subdurinė hematoma, (duomenys neskelbtini). Ji nežino kaip jautėsi jos mama po to, kuomet 2022-05-19 ją sumušė sugyventinis. Ji nieko konkrečiai apie savo mamos mirties priežastį paaiškinti negali, nes nieko nežino. Jai dėl mamos mirties padaryta didelė moralinė žala, o materialinė žala dėl jos laidotuvių, tačiau civilinį ieškinį pareikš, kuomet suskaičiuos visas su mamos mirtimi susijusias išlaidas. Jeigu jos mama mirė ne nuo ligos, tai tik todėl, kad ją sumušė jos sugyventinis. Jai niekas nepasakojo, kad mama būdama girta griuvinėtų, apie tai nieko nepasakojo ir jos sesuo K.. Šiuo metu jos sesers K. M. interesų dar niekas neatstovauja, nes globos dokumentai tik tvarkomi (t. 2, b. l. 2-4).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-11-16 apklausta papildomai liudytoja E. U. parodė, kad ji prie savo parodymų norėtų papildyti tai, kad savo mamą T. M. palaidojo ji ir jos brolis M. M., kuris šiuo metu yra ir oficialus jų nepilnametės sesers K. M. globėjas. Civilinį ieškinį jie su broliu teiks bendrai, nes kuomet mokėjo pinigus laidotuvių metu, tai buvo bendros išlaidos. Nors jie dar turi dvi seseris tai A. M. ir J. M., tačiau jos su jų motina nepalaikė jokių ryšių, prie laidojimo neprisidėjo, net mamos laidotuvėse nedalyvavo. Dėl jų mamos T. M. nužudymo jos laidotuvėms išleido: laidojimo namams „(duomenys neskelbtini)“ – 1 650 eurų, kunigui – 120 eurų (čekio nėra), salės nuoma – 140 eurų (čekio nėra, nes salė priklauso klebonijai), giesmininkėms – 100 eurų (čekio nėra), taip pat turėjo išlaidas dėl gedulingų pietų, nors tos sumos yra atskiruose čekiuose: 137,97 Eur, 44,68 Eur, 61,72 Eur, 22,39 Eur, 30,56 Eur, 19,15 Eur, 60,51 Eur, taip pat gėlėms išleido: 40 Eur, 277 Eur. Laidotuvių metu kurui išleido: 36,63 Eur, 26,93 Eur, 66,03 Eur, 30,04 Eur, 30,02 Eur, 50 Eur. Visus čekius ji pateikia prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Jiems bendrai su broliu M. M. dėl mamos laidotuvių padaryta 2 943,63 eurų materialinė žala. Taip pat jiems ir jų nepilnametei sesei padaryta didelė moralinė žala dėl mamos netekimo, kiekvienas vertina neturtinę žala po 20 000 eurų, todėl viso jiems padaryta 62 943,63 eurų žala, kuriai prašo pripažinti ją civiliniu ieškovu bendrai dėl jai, jos broliui M. M. ir jų nepilnametei sesei K. M. padarytos turtinės ir neturtinės žalos nužudžius jų motiną T. M.. Ji žino, kad jų mamos T. M. nužudymu yra įtariamas jos buvęs sugyventinis T. G., tačiau pastarasis nei su ja, nei, kiek ji žino, su jos broliu ar seserimi susisiekti nebandė, jų neatsiprašė. Ji yra informuota, kad gali kreiptis į nukentėjusiųjų nuo smurtinių nusikaltimų asmenų fondą dėl žalos atlyginimo, tačiau į šį fondą nesikreipė nei ji, nei jos brolis, nes mano, kad jų civilinis ieškinys bus išnagrinėtas teisme dėl jų motinos nužudymo (t. 2, b. l. 7-8).

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis M. M. parodė, kad T. G. buvo mamos sugyventinis. Kartu su juo nėra gyvenęs. Jauniausia sesuo K. pirma sužinojo apie mamos mirtį. Šiuo metu ji pas jį gyvena. Apie mamos mirtį ji sužinojo tą pačią dieną apie 21.30 val., kai jam verkdama paskambino sesuo E. U. (dėl ko mirė neaiškino). Ji dar tuo metu nebuvo įvykio vietoje, bet kai jis atvažiavo, jau buvo atvykusi. Jį draugas atvežė į mamos gyvenamą vietą apie 22.30 val. Matė, kad policija stovėjo. Jis tik žvilgtelėjo į vidų, matė, kad mama gulėjo su mėlyne, daugiau nebuvo užėjęs. Be policijos dar name buvo T. G., P. Č., sesė E. U.. Nukentėjusysis tuo metu neįtarė, kad motina mirė ne sava mirtimi. T. G. elgėsi ramiai, nepasakojo jam kas nutiko, o jis ir neklausė (su juo apskritai nešnekėjo). Pradžioje T. G. buvo truputį išgėręs, bet kol sulaukė lavoninės automobilio, šis prisigėrė su P. Č., vos pašnekėjo, ir prie policijos vartojo alkoholį. Dėl ko prisigėrė nežino. Mamos mirties aplinkybes jis sužinojo, kai morge keturias dienas lavono neatidavė, pasakė, kad mirė ne sava mirtimi. Kai tik mama pradėjo gyventi su T. G. prieš (duomenys neskelbtini) metų, su juo nukentėjusiojo santykiai buvo puikūs, darbštus vyras buvo, negėrė. Gal po 6-7 metų T. G. pradėjo gerti, mama irgi gerdavo. Nuo tada jis su T. G. nebendravo. Prisigėrę T. G. su mama pykdavosi, apie pykčius nukentėjusysis sužinodavo iš sesės, taip pat mama pati paskambindavo. Pusantrų metų iki mamos mirties, ši skambino girta, skundėsi dėl smurto prieš ją. Prieš ketverius metus buvo dar vienas panašus įvykis. Nukentėjusysis tada nuvažiavo pas juos, bet jie abu buvo girti. Kai atvažiavo, jie pasakė, kad patys išsiaiškins, kad nekištų savo nosies. Atvažiavus T. G. normaliai elgėsi, nesmurtavo, nebuvo agresyvus, jis tik pasakė, kad mažiau gerti reikia. Nukentėjusiojo santykiai su mama buvo gana šalti, nes ši net ir prašoma negalėjo mesti gerti. Su mama susitikdavo kartą per metus. Kartą per keturis mėnesius, gal per pusmetį paskambindavo. T. G. namuose per paskutinius porą metų vieną kartą yra buvęs. Dėl pareikšto civilinio ieškinio, mano, kad sesuo ne taip suprato, kas buvo parašyta. Ji jam pasakė, kad tyrėja parašė 20 000 Eur, o po to jie teisme sužinojo, kad 20 000 Eur kiekvienam parašė. Jis galvojo, kad čia K., nes jam nieko nereikia. Turtinė žala už laidotuves pilnai kompensuota – 1 500 Eur. Vertina, kad neturtinės žalos jis nepatyrė, ir teisme nebereiškia reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Mano, kad būtų teisinga atlyginti žalą K., kad jos pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos yra pagrįstas. K. ir mamos santykiai buvo normalūs. Ji (duomenys neskelbtini) metų su mama gyveno. Sesė neturėjo pajamų, ją mama išlaikė. K. irgi nemėgdavo, kai mama gerdavo. Šiuo metu sesė gana gerai jaučiasi, dabar jai (duomenys neskelbtini). Mano, kad T. G. kartu gyvendamas prisidėjo prie K. išlaikymo. Jis nežino, kieno pajamos buvo didesnės – mamos ar T. G.. T. G. kiek girdėjo dirbo (duomenys neskelbtini). Mama dirbo (duomenys neskelbtini), po ligoninės jau nedirbo. Nukentėjusysis nelankė mamos ligoninėje. Atsakydamas į prokuroro klausimą, iš kur žino, kad mama nepranešdavo policijai, kai buvo mušama, parodė, kad kai seniai gyveno kaime, pas motiną buvo dar vienas sugyventinis, tai irgi tas pats būdavo – prisigeria, susipyksta. Dėl T. G. – vieną kartą gal ir mušė ją. Mėlynių nei ant veido, nei kitose vietose pas mamą jis nematė. Tačiau nebuvo ir taip, kad ji būtų nukritusi. Kiek buvo prisigėrusi, visą laiką laikėsi ant kojų. Kaip atsirado garso įrašas pas K., nežino. Neklausė to garso įrašo. Atsakydamas į nukentėjusiosios atstovės klausimus, M. M. parodė, kad K. yra uždara, nepasakojo, kaip ji gyveno toje šeimoje. Mama ja rūpindavosi, išlaikė. Mokslai jai puikiai sekasi, turi planų ateičiai. Atsakydamas į kolegijos pirmininko klausimus, parodė, kad apie teismo procesą jai nepasakoja, ji pati neišreiškė noro dalyvauti teisme, jai užteko vieną kartą paaiškinti. Atsakydamas į gynėjos klausimus, parodė, kad kai mamą rado mirusią, K. buvo (duomenys neskelbtini) (tą jis sužinojo iš sesės), ji dažnai pasilikdavo ten nakvoti, savaitgaliais ten važiuodavo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-05-27 apklaustas liudytoju M. M. parodė, kad jis yra T. M., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus, jo tėvas B. M. mirė (duomenys neskelbtini) ir jo motina nuo to laiko nebuvo sukūrusi kitos santuokos. Jau daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų jo motina turėjo sugyventinį T. G., jo tikslios gimimo datos nežino, tačiau jam tikrai daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų. Jo motina T. M. gyveno sugyventiniui priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Namas (duomenys neskelbtini). Kartu su mama ir jos sugyventiniu gyvena ir jo jauniausioji sesuo K. M., gim. (duomenys neskelbtini). Tačiau pastarųjų porą savaičių jo sesutė gyveno senelių buvusiame name (duomenys neskelbtini). Jo mama beveik dvejus metus niekur nedirbo. Tiek jo mama, tiek jos sugyventinis nuolatos vartojo alkoholį. Jo motina T. M. vienintelį kartą buvo paguldyta į ligoninę, kuri yra (duomenys neskelbtini), tuo metu mama skundėsi kojų skausmais ir tuo metu jai buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Jo mama priklausė (duomenys neskelbtini), jos gydytojas D. M.. Jo mamą 2022-05-19 buvo sumušęs jos sugyventinis, apie tai pati mama paskambinusi pasakė jo jauniausiai sesei K., jos tel. Nr. (duomenys neskelbtini), o sesė įrašė pokalbį savo mobiliajame telefone, kiek žino tą pokalbį sesutė persiuntė kitai sesei E. U., gim. (duomenys neskelbtini), jos tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Jam mama porą kartų beveik prieš ketverius metus skundėsi, kad sugyventinis T. G. ją muša, o jis buvo atvažiavęs pas ją ir siūlė jai važiuoti gyventi į jų senelių namus, tačiau tada ji atsisakė. Kiek jis žino, jo motina nepranešdavo policijai, kuomet ji buvo mušama. Jam 2022-05-20 paskambino sesė E. ir pranešė, kad jų mama aptikta namuose mirusi. Kuomet jis atvažiavo, namuose buvo girtas motinos sugyventinis T. G. ir jo draugas taip pat girtas vardu P., jo pavardės nežino, tačiau jis gyvena taip pat (duomenys neskelbtini). Kai jis atvažiavo taip pat buvo policijos pareigūnai, jo mamos lavonas dar nebuvo išvežtas ir jis pamatė, kad mamos veidas su mėlyne, tačiau nuo ko ta jos mėlynė nežino. Jis savo mamą paskutinį kartą matė prieš maždaug tris mėnesius, o su ja telefonu jis nesikalbėdavo. Tada ją jis buvo pasiėmęs į senelių namą kaime, kur ji pagyveno apie mėnesį laiko ir vėl grįžo pas savo sugyventinį. Jo mama, kiek jis ją prisimena, nuolatos vartojo alkoholį. Jos sugyventinis dirbdavo atsitiktinius darbus, arba tas P. atnešdavo alkoholio, jie gerdavo stiprų alų 7,5 laipsnių stiprumo. Jie turi dar dvi seseris, tačiau su jomis bendrauja mažai. A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ji gyvena (duomenys neskelbtini), jos tel. Nr. (duomenys neskelbtini), augina (duomenys neskelbtini) vaikus, su mama ji visai nepalaiko jokių ryšių virš (duomenys neskelbtini) metų. J. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuri taip pat su juo nepalaiko jokių ryšių, jos telefono numerio nežino. Nuo ko konkrečiai mirė jo mama jis nežino, tik tiek, kad medicininiame mirties liudijime nurodyta, kad jos mirties priežastis centrinis širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimas, galvos smegenų suspaudimas, galvos smegenų pabrinkimas, trauminė subdurinė hematoma, (duomenys neskelbtini). Jis nežino kaip jautėsi jo mama po to, kuomet 2022-05-19 ją sumušė sugyventinis. Savo mamą jis laidojo kartu su seserimi E. U., kuri ir surinko visus laidojimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus, taip pat juos atstovaus ikiteisminio tyrimo metu jo sesuo E.. Jis nieko konkrečiai apie savo mamos mirties priežastį paaiškinti negali, nes nieko nežino. Jam dėl mamos mirties padaryta didelė moralinė žala, o materialinė žala dėl jos laidotuvių, bet jis nemano, jog jam kaip nors padės pinigai. Civilinį ieškinį, kuomet bus aiški visa žala, pareikš bendrai jo sesuo E. U. (t. 2, b. l. 18-19).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. Č. parodė, kad su T. M. apie (duomenys neskelbtini) metus buvo meilužiai, draugavo, padėdavo jai, kartu išgerdavo. Jos sugyventinis T. G. numanė, kad jie yra meilužiai. Pykčių dėl to su T. G. nebuvo. Pradžioje jo neprileisdavo, bet kadangi vis tiek susitikdavo, tai po to jau T. G. leisdavo jam ateiti. Šiuo metu jo santykiai su T. G. yra normalūs. Pasakodamas apie T. M. mirties aplinkybes parodė, kad jis ketvirtadienį (past. – 2022-05-19) pas T. buvo iki pusės 16 val. vakaro, o penktadienį (past. – 2022-05-20) nebuvo pas ją, nes ji turėjo važiuoti pereiti komisiją. Po to vakare jam paskambino mažoji (K. M.), ir sako, ar tiesa, kad mama mirė, į ką jis atsakė, kad nežino. Tą ketvirtadienį jie sodino burokus ir morkas. T. jam apie 8.30 val. paskambino, paklausė, ar turi išgerti. Alkoholį nuo 10 val. ryto parduotuvėse pardavinėja, o jis turėjo namuose. Iš namų jis atnešė tris alaus butelius, šešių laipsnių stiprumo. Išgėrę su T. tuos tris butelius, išsiskirstė. Degtinės negėrė, nors būdavo, kad su T. ir degtinės išgerdavo. Kai išėjo, T. M. šiek tiek išgėrusi buvo. Ji jam įdėjo maisto ir jis per mišką grįžo namo. T. G. buvo tik grįžęs iš darbo biržos, pasisveikino su juo, baigė gerti alų ir išėjo namo. T. G. buvo normaliai nusiteikęs ir blaivus. Išėjęs daugiau su T. M. telefonu nebendravo. Jokių nusiskundimų negavo. Penktadienį jis irgi neskambino, nes žinojo, kad ji turėjo kreiptis į gydytojus. K. M. jam paskambino penktadienį apie 17 val. Skambino jam, nes T. jai paskambino ir pasakė. Po skambučio jis nuėjo pasižiūrėti, tiesa ar ne. Nuėjęs pamatė T. M. mirusią, gulinčią ant grindų su mėlyne. Jis paklausė T. G., iš kur pas ją mėlynė, o šis atsakė, kad ji į pečių atsitrenkė. Greitoji pagalba jau buvo. Tik tai, kad ten sakė, kad galva sumušta, tai taip nebuvo, nes jis pakišo rankšluostį ir pridengė, galva sveika buvo. Jis sulaukė policijos atvažiavimo. Į klausimą, ar T. griuvinėdavo, kai išgerdavo, parodė, kad būdavo, kad krisdavo, nors ir nedažnai. Pas ją kojos ligotos buvo, gal ir galėjo atsitrenkti. T. G. išgerdavo kaip ir visi. Išgerdavo ir su juo. Su T. G. nesipykdavo, nebuvo fizinio smurto ar konfliktų tarp jų. Prieš 7 metus buvo atvejis, kai T. G. buvo jam sudavęs, dėl to, kad su T. kartu gerdavo. Nepastebėjo, kad T. G. smurtavo prieš T. M., būdavo, kad susipykdavo T. su T.. Į klausimą, kodėl T. buvo išėjusi iš sugyventinio namų, parodė, kad kai šie susipykdavo ir išeidavo. Ji (duomenys neskelbtini) turi namą. Liudytojas taip pat važinėdavo į (duomenys neskelbtini), ten tris-keturias dienas pabūdavo, ne daugiau. T. G. prižiūrėjo T. dukrą K. M., jų santykiai buvo normalūs, kaip ir su kitais T. vaikais. Kai liudytojas pamatė gulinčią T., iš burnos buvo kraujas. Ten kibiras buvo, į kurį ji buvo privėmusi. Jis klausė T. G. po įvykio, kas atsitiko, šis pakartojo, ką ir iš pradžių sakė, kad T. trenkėsi į pečių. T. G. nesakė, kad metė degtinės butelį. Kolegijos pirmininkui pagarsinus liudytojo P. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 61-63), liudytojas parodė, kad nėra sakęs, jog T. G. būdavo agresyvus. Jis neskaitė, ką pasirašė protokole. Prie jo T. G. nebuvo agresyvus. Nežino, ar jis nepavydėjo, liudytojui jis to nesakė. Patvirtina, kad buvo įvykis, kai T. G. pliaukštelėjo T. (ne iš pavydo, dėl to, kad gėrė). Pačioje pradžioje, kai prasidėjo jų su T. santykiai, T. G. pykdavo ant liudytojo dėl jo susitikinėjimų su T. M.. T. ne visada girta griūdavo, bet būdavo, kad pargriūna. T. G. jam nesakė, kad jis metė butelį. Nepamena, kodėl taip nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Teismo posėdyje jaučiasi gerai, alaus negėrė, gėrė alų likus dienai iki posėdžio. Versiją dėl butelio girdėjo iš T. G., bet ja nepatikėjo, nes nemano, kad šis galėjo išpilti degtinę. Atsakydamas į prokuroro klausimus, liudytojas parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu vertėjas apklausos metu nedalyvavo. Jo parašas ten yra. Neperskaitė jam protokolo. Patikėjo ir pasirašė. Jis yra matęs, kaip T. kritinėjo. Įvykio dieną (2022-05-19) ji nekritinėjo. Jis nematė nugerto degtinės butelio. Ant stalo tik trys tušti alaus buteliai buvo. Apie teismą su kaltinamuoju kalbėjo, nieko daugiau neaptarinėjo. Atsakydamas į nukentėjusiosios atstovės klausimus, liudytojas parodė, kad T. jam nerodė jokių mėlynių, nesiskundė. Būdavo, kad ji su T. G. susipykdavo, po to vėl susitaikydavo. K. paskambinusi jo paklausė, ar mama tikrai mirė, į ką jis atsakė, kad nežino, tada ji paprašė eiti pasižiūrėti ir jis nuėjo; po to jis jai perskambino ir patvirtino, kad mirė. Su K. kalbėjo apie mamos mirties aplinkybę apie mėnesį po jos mirties. Ji sakė dėl T., kad mamos galva sumušta, į ką liudytojas pasakė, kad galva nebuvo sumušta, pats ją buvo pakėlęs, pakišęs rankšluostį po ja. K. ir motinos normalūs santykiai buvo. K. su motina gyveno, motina ja rūpinosi. Atsakydamas į gynėjos klausimus, liudytojas parodė, kad K. paskutiniu metu gyveno ir pas M., ir (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-10-20 apklaustas liudytojas P. Č. parodė, kad jis lietuvių kalbos nemoka, jam reikalingas vertėjas į (duomenys neskelbtini) kalbą. Jis nuo gimimo gyvena (duomenys neskelbtini). Jis gyvena su savo broliu V. Č.. Jis jau beveik dvidešimt metų niekur oficialiai nedirba, tačiau kažkur pasitaikius laikinų darbų jis padeda juos atlikti ir taip pragyvena. Taip pat yra po traumos ir todėl įdarbinimo tarnyba jam moka išmokas ir taip jis pragyvena. (duomenys neskelbtini) metais jis susipažino su T. M., gim. (duomenys neskelbtini), ji yra jo draugo T. G. sugyventinė, jie jį visi draugų tarpe vadina „T.“, o tikrą jo vardą jis girdėjo iš jo klasiokų. Daugiau su T. G. jis pradėjo bendrauti kuomet susipažino su T. M.. Jie su T. G. kartais vartodavo alkoholį. Gali paaiškinti tai, kad kuomet T. G. pavartodavo alkoholį, jis pasidarydavo agresyvus, dar gali paaiškinti ir tai, kad jis jam pavydėdavo savo sugyventinės T. M.. Jis su T. M. yra artimai bendravęs, t. y. jie nebuvo sugyventiniais, tačiau jie yra seksualiai bendravę. Kol T. G. beveik pusmetį gulėjo ligoninėje, o T. M. gyveno savo name (duomenys neskelbtini), tai jis su ja palaikydavo seksualinius santykius. Jis žino, kad T. G. žinojo, jog kaimo žmonės kalba, kad kuomet jo nėra, tai pas jo sugyventinę ateina jis. Dar jų su T. M. pažinties pradžioje vieną kartą jį su pagaliu sumušė T. G. dėl to, kad jis susitikinėja su jo sugyventine, tada jis jai taip pat vieną kartą trenkė ir T. M. antausį, tačiau tada pas ją net mėlynių nebuvo. Jis žino, kad kartu su T. M. ir T. G. gyveno T. duktė K. M., visi T. vaikai jį pažinojo. Prisimena, kad 2022-05-19 apie 8 val., jam iš savo telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskambino T. M. ir klausė jo ar jis turi alaus, jam ji pasiūlė mėsos. Jis jai atsakė, kad turi alaus, o turėjo jis tris butelius po 1 litrą talpos „(duomenys neskelbtini)“ alaus, kurio stiprumas 6 laipsniai. Jis kai nuėjo pas T. M., T. G. jau nebuvo namuose, buvo apie 9 val. Kiek žino iš T. M., jos sugyventinis T. G. buvo išvykęs į kažkokius įdarbinimo tarnybos organizuojamus mokymus. Kai jis atėjo T. M. tikrai nebuvo sumušta, ji gal buvo po išgertuvių praėjusią dieną, tačiau to tiksliai nežino, nes trečiadienį, t. y. 2022-05-18 jis pas ją nebuvo. Jie su T. M. dviese išgėrė apie 2 litrus jo atsinešto alaus, dar jie kartu su T. ėjo už jų ūkinio pastato, kur buvo įdirbtos daržui žemės ir pasėjo morkas bei burokėlius. Matė, kad ten jau augo pasodinti svogūnai. Prisimena, kad jau po 15 val., tą dieną į namus atėjo T. M. duktė K. M., ji pavalgė ir nuėjo laukti autobuso, kad išvažiuotų į (duomenys neskelbtini), kur gyveno motinai priklausančiame name. Apie 15.30 val., į namus parvažiavo ir T. G., jam pasirodė, kad jis buvo kažkiek išgėręs. Kai T. G. atvažiavo į namus, jis su T. M. sėdėjo jų virtuvėje ir gėrė alų, tada T. G. nebuvo piktas, jie išgėrė tą trečią jo atsinešto alaus butelį ir jis, mano, kad jau apie 16 val., išėjo į namus. Jis nematė, kad T. G. būtų su savimi atsivežęs kokio nors alkoholio, taip pat, jis nematė pas T. M. namuose jokios degtinės, nemano, kad ji būtų jam skambinusi ir klausiusi, ar neturi alaus, jeigu pati būtų turėjusi degtinės. Kai jis 2022-05-19 išėjo iš jų į namus T. M. nebuvo nei su mėlynėmis, ji taip pat nesiskundė, kad jai skaudėtų galvą ar ką nors kitą, jie su T. G. jam išeinant, taip pat nesipyko. Jis parėjo į namus ir nuėjo miegoti, jam 2022-05-19 nei T. M., nei T. G. tą vakarą daugiau neskambino. 2022-05-20 jau pavakary apie 17 val., nors tikslaus laiko jis nežino, pamatė, kad per (duomenys neskelbtini), kur ir gyvena T. M., važiuoja greitosios pagalbos automobilis, todėl jis iš savo mobiliojo telefono paskambino T. M., nes norėjo paklausti kas ten jų kaime atsitiko, kad greitoji lekia, bet T. nepakėlė ragelio, todėl jis nuėjo į namus ir norėjo jau eiti miegoti, nes buvo neblaivus, o tuo tarpu jam ir paskambino K. M., kuri jo paklausė ar tiesa, kad mirė jos mama. Jis jai pasakė, kad nežino, nes tą dieną pas T. M. nebuvo, K. jo paprašė, kad jis nueitų pas T. M. ir pasižiūrėtų kas ten atsitiko. Kai jis nuėjo pas T. G., prie jų namo buvo greitosios pagalbos automobilis, o T. G. sėdėjo virtuvėje, o T. M. gulėjo ant grindų su didele mėlyne po kaire akimi. Jis paklausė T. G. iš kur pas ją mėlynė, o jis pasakė, kad ji girta atsitrenkė į krosnį, jis jam pasakė, kad kiek jie su ja gėrė, ji niekada negriuvinėdavo. Tą vakarą jam T. G. nesakė, kad jis metė į T. M. nuo degtinės butelį. Jis nematė, kad jis būtų stūmęs T. M. ar kaip nors kitaip prieš ją būtų smurtavęs. Jam matant T. G. nemušdavo T. M., nes žinojo, kad jis ją užstos. Jis matė, kad T. M. lavono veidas buvo suteptas krauju. Jau vėliau, po to, kuomet buvo sulaikytas policijoje, jam pats T. G. sakė, kad jis metė butelį nuo degtinės į T. M., nes verandoje aptiko nugertą degtinės butelį ir išpylęs tą degtinę, butelį metė į T. pusę, net nesitaikydamas, bet pataikė T. M. į veidą. Jis netiki šiomis T. G. kalbomis, nes jis tikrai nebūtų išpylęs degtinės, jeigu būtų jos suradęs. Kas ten atsitiko tarp T. M. ir T. G. jis nežino, tačiau namuose buvo tik jie dviese, daugiau ten jokių žmonių nebuvo, niekas ten pas juos, išskyrus T. vaikus, nesilankydavo. Pastaruoju metu T. G. apie tai kas atsitiko su T. M. su niekuo nekalba, jis ir alkoholio nebevartoja, užsidarė ir su niekuo nebendrauja. Daugiau prie savo parodymų, neturi ką papildyti (t. 2, b. l. 61-63).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. R. parodė, kad jo santykiai su T. G. yra draugiški, mokėsi vienoje mokykloje. Žino, dėl kokio įvykio yra iškviestas į teismo posėdį. T. G. jam paskambino po T. mirties praėjus 2-3 valandoms. Jis gyvena netoliese, kilometro atstumu, (duomenys neskelbtini). Jis paklausė T. G., dėl ko ji mirė, šis atsakė, kad turbūt nugriuvo, apie savo paties veiksmus jis nieko nepasakojo. Kai jam skambino, T. G. buvo truputį išgėręs, liudytojas pažino iš balso, sakė jam, kad išgėrė, nes susinervino. Po šio skambučio nebuvo nuvykęs pas T., nes negalėjo. Po poros dienų T. G. pasakė jam, kad metė butelį. Prieš šitą skambutį, tą vakarą prieš nukentėjusiosios mirtį, jie buvo susitikę su kaltinamuoju. Jis paskambino kaltinamajam, nes jam reikėjo pagalbos prie ūkio darbų, ir po to tą pačią dieną atvežė kaltinamąjį atgal namo. Kai liudytojas privažiavo prie namo, T. G. išėjo, liudytojas nebuvo į kambarį pas jį užėjęs. T. G. tuo metu gal truputį buvo pavartojęs alkoholio, bet nedaug. Tuo metu jis nieko nesakė, kad sudavė buteliu, jie apie T. M. apskritai nekalbėjo. T. paskutinį kartą matė tą dieną, kai atvažiavo paimti T.. Jis skambino, ji pasakė T. G., kad skambina S., kad atvažiuos. Kai liudytojas atvažiavo apie 18-19 val., T. buvo išėjusi į lauką. Jos sužalojimų liudytojas nematė, tačiau ji buvo per 30 metrų atstumą nuo jo, t. y. per toli, kad matytų, ar pas ją buvo sužalojimų ant veido. T. G. ir T. M. gyveno kartu virš (duomenys neskelbtini) metų. Jie gerai tarpusavyje sugyveno, pykčių didelių nebuvo. T. G. skųsdavosi tik, kad ji geria daug ir neprižiūri namų. Liudytojas pas juos į svečius niekada neužeidavo, nes nebuvo tikslo. Jeigu ko reikėjo, skambindavo ir T. G. išeidavo. Liudytojas yra su T. bendravęs prie namo, kai laukdavo T. G.. Liudytojas niekada nematė jos sumuštos, ji jam nesiskųsdavo. Būdavo, kad T. G. po darbo išgerdavo alaus. Jo sugyventinė irgi gerdavo alų. Pas ją P. Č. ateidavo su alumi. Išgėrus T. G. elgesys nepasikeisdavo, jis daug negalėjo išgerti. P. Č. yra liudytojo pažįstamas, gyvena netoli (duomenys neskelbtini). Liudytojas matydavo, kad pastarasis dažnai vaikščiodavo į parduotuvę, bet pats su juo negėrė, nežino ar šio asmens elgesys išgėrus pasikeisdavo. P. Č. buvo T. meilužis. P. Č. pats apie tai sakė, visi tą žinojo. T. G. į tai reagavo normaliai, nepavydėjo. Nežino, kiek laiko P. Č. buvo meilužis, gal paskutinius metus. Apie T. vaikus žino, kad jis priėmė pas save gyventi K. dėl mokyklos, kad baigtų (duomenys neskelbtini) klasę. Jie sugyveno labai gerai. Vyresnių vaikų nematė, gal atvažiuodavo, kai jo nebūdavo. T. turi du sūnus, vienas sūnus (duomenys neskelbtini) gyvena, o kitas (duomenys neskelbtini) dirba.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-09-14 apklaustas liudytojas S. R. parodė, kad jis lietuvių kalbą moka gerai, ja rašo ir skaito laisvai, vertėjas jam nereikalingas. Jis T. G. pažįsta nuo pradinės mokyklos, jie su juo abu mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Jie nuo vaikystės visą laiką palaikė ryšį. Kiek jis žino, jau virš (duomenys neskelbtini) metų T. G. gyveno kartu su T. M., kartu su jais gyveno ir T. duktė K. M.. Jis gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau jis, jeigu atvažiuodavo jo pasiimti, visada laukdavo kieme, pas juos į namus niekada neidavo. Jis dabar jau tikslių datų neprisimena, tačiau 2022-05-20 antroje dienos pusėje, kažkur jau po pietų, kiek tiksliai buvo valandų neprisimena, jam paskambino T. G. ir pasakė, kad mirė jo sugyventinė T. M., jis jo klausė kas jai atsitiko, jam jis pasakė, kad nugriuvo nuo lovos, po to jis ją gaivino. Jis bandė su juo aiškintis, tačiau tada T. G. buvo išgėręs. Jis jį gerai pažįsta, todėl ir suprato, kad T. G. girtas, jo paklausė kodėl jis prisigėrė, tai T. jam atsakė, jog pasigėrė iš nervų dėl T. M. mirties. Jam dar T. G. pasakė, kad yra atvykę greitosios pagalbos medikai ir tuojau atvažiuos policijos pareigūnai. Jam T. G. nieko nesakė apie tai, kad jis sudavė smūgį T. M., minėjo, kad ji lyg girta nugriuvo ant kažko aštraus. Jis žino, kad T. G. labai pyko, kad T. M. labai geria, ji gerti pradėjo kuomet susidraugavo su P. Č., nes pastarasis nuolatos vartoja alkoholį, taip pat, ateidavo su alkoholiu pas T. M.. Jau 2022 m. apie tris mėnesius T. M. buvo išsikrausčiusi iš T. G. namo ir gyveno, kiek žino, pas dukrą E. U., o jos jauniausioji duktė K. M. tuo metu gyveno senelių name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2022 m. pavasarį T. M. vėl sugrįžo pas T. G.. Jis nežino, kad toje šeimoje būtų smurtaujama, nėra matęs, kad pas juos būtų vykę policijos pareigūnai. T. G. jam pasakojo, kad rasdavo namuose daug kur paslėptų nugertų degtinės butelių. Žino ir tai, kad T. G. pats gerdavo stiprų alų, degtinės jis negėrė. Jam yra tekę su T. G. vartoti alkoholį, tačiau jis net ir išgėręs būna visada ramus. Jis ir iš esmės pakankamai ramus, stengėsi su visais gerai sutarti ir su niekuo nesipykti. Jis buvo vedęs, turi du suaugusius vaikus, bet yra seniai išsiskyręs, vienas jo sūnus gyvena (duomenys neskelbtini) ir kartais atvažiuoja pas tėvą, o antrasis (duomenys neskelbtini). Jis tikrai neprisimena, kad 2022-05-19 vakare būtų kur nors vežęsis T. G.. Tikrai prisimena, kad T. G. jam niekada nesakė, kad jis susipyko su T. M.. Jis jam pasakojo, kad jis kažkokiu metu pamatęs, kad T. blogai, paskambino pastarosios dukrai E. U. ir sakė, kad jos mamai blogai, tačiau pastaroji jam pasakė, jog ji pamiegos, išsiblaivys ir viskas praeis. Jis iki šiol nežino kas konkrečiai atsitiko tarp T. G. ir T. M. ir nuo ko konkrečiai ji mirė. Daugiau prie savo parodymų, jis neturi ką papildyti (t. 2, b. l. 57-58).

2022-11-08 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – vaizdo ir garso įrašai iš policijos pareigūnų BODY kameros (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad apžiūrimi vaizdo ir garso įrašai iš policijos pareigūnų BODY kameros Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmame faile nurodytas vaizdo ir garso įrašas (duomenys neskelbtini) 2022-05-20 22:11:50. Filmuotame vaizde matomas (duomenys neskelbtini) namas, kurio kiemas apaugęs piktžolėmis, jau tamsus paros metas ir iš namo sklinda elektros apšvietimas. Visos namo durys atidarytos. Pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio ir kieme pasisveikina su juos pasitikusia mergina. Vėliau prieina ir T. G., kuris taip pat pasisveikina su atvykusiais policijos pareigūnais. Pokalbis vyksta lietuvių kalba. Vienas policijos pareigūnų užduoda klausimą ar buvo atvykusi greitoji? Mergina: taip, buvo. 22:13:20 policijos pareigūnas klausia kreipdamasis į T. G. ar ji vartojo alkoholį? T. G.: taip, gėrė stipriai. Antrasis policijos pareigūnas klausia T. G.: o čia akis pas ją mėlyna? T. G.: mėlyna, susidaužė čia. Policijos pareigūnas: kur, kada? T. G.: čia vakar dar buvo. Policijos pareigūnas: vakar buvo, ar Jūs trenkėt vakar? T. G.: aš? Antrasis policijos pareigūnas: na mes klausiam. Girdimas merginos balsas bendraujant su kitu policijos pareigūnu: mama man vakar neskambino. Policijos pareigūnas: o kai skriaudžia, tai skambina? Mergina: nu, skambina šiaip sau. Policijos pareigūnas kreipdamasis į T. G. klausia: nekonfliktavot tarpusavyje? T. G.: kaip? Antrasis policijos pareigūnas: mušatės, ar nesimušat? T. G.: neturiu laiko, dirbt turiu. Girdimas tylus policijos pareigūno klausimas merginai ar jie nesimušė? Mergina: nežinau, aš su jais negyvenu. Policijos pareigūnas: aš įsivaizduoju, kad būna visko, taip? Vis tiek šnekėdavot su mama? Abu policijos pareigūnai kartu dalyvauja pokalbyje. Policijos pareigūnas sako T. G.: rankas savo ištieskit, apsukit rankas. Iš kur čia pas Jus kraujas? T. G.: nu kėliau, dariau šitą nu kaip, nu, pagal telefoną, šitą, kol atvažiavo greitoji. Antrasis policijos pareigūnas: darėt dirbtinį kvėpavimą? Policijos pareigūnas: prieš kiek laiko ji mirė? T. G.: kaip prieš kiek laiko? Policijos pareigūnas: kada radot, apie kelintą valandą? T. G.: apie septintą-aštuntą. Policijos pareigūnas: ar jau šalta buvo ar dar ne? T. G.: ne, šilta. Policijos pareigūnas kreipdamasis į savo kolegą sako: viskas aišku, dar nesustingusi. Policijos pareigūnas: radot ant žemės ją? T. G.: ne, „112“ sakė, kad paguldyt ant žemės, ant lovos buvo. Policijos pareigūnas: paguldėt ant žemės, ane? T. G.: ne. Paguldyt ant žemės, rankas sukryžiuot ir va šitaip. Vaizdo įraše nesimato, kokį konkrečiai judesį rodo T. G.. Policijos pareigūnas: darėt dirbtinį kvėpavimą, taip? T. G.: nu, pakol greitoji atvažiavo. Policijos pareigūnas: o čia ta akis, vakar čia? (nesimato kameros įraše vieta į kurią policijos pareigūnas rodo pateikdamas klausimą). T. G.: vakar, girdimas garsus body kameros cypimas. Policijos pareigūnas: o šiandien ką, kosėjo kraujais, kažkuo sveikata skundėsi, nesiskundė? T. G.: visą laiką. Ne, ne, aš šiandiena nebuvau namuose, buvau išvažiavęs. Policijos pareigūnas: tai kaip Jūs radot, grįžęs? T. G.: grįžęs. Policijos pareigūnas: o iš kur grįžęs? Biški į virtuvės kambarį nueikit. Girdimas fotografavimo garsas. Matosi kaip T. G. išeina iš patalpos. Antrasis policijos pareigūnas klausia T. G. nuėjusio į virtuvę ar jis dabar išgėręs. T. G.: dar negėriau. T. G. pasakoja, kad dienos metu jis nebuvo namuose, nes iš darbo biržos buvo išsiųstas į kursus. Įrašas baigiasi 22:17:03. Antrajame faile prasideda įrašas 2022-05-20 d. 22:17:04 val. Įrašas prasideda vaizdu, kuriame matoma, kad policijos pareigūnas fotografuoja kiemą. Tuo pačiu atokiau policijos pareigūnas pusbalsiu kalbasi su mergina prisistačiusia T. M. dukra ir klausia pastarosios ar jos motina su sugyventiniu dažnai pykosi? Mergina pasakoja, kad maždaug prieš pusantro mėnesio jie buvo susipykę. Taip pat ji aiškina, kad jos motina antradienį (duomenys neskelbtini) atliko tyrimus. Pasigirsta merginos mobiliojo telefono skambučio melodija ir policijos pareigūnas pasiūlo merginai pasikalbėti telefonu su seserimi, nes pastaroji pasako, kad skambina jos sesuo. Girdisi kuomet atsiliepusi mergina (duomenys neskelbtini) kalba pasako „A., paskambink vėliau“. Trečiajame faile įrašas prasideda 22:19:26. Policijos pareigūnas kalbasi su mergina. Policijos pareigūnas: ai tai rudenį (duomenys neskelbtini)? Mergina: antradienį turėjo priduot analizus, o šią savaitę (duomenys neskelbtini) turėjo važiuoti dėl invalidumo jai. Policijos pareigūnas: tai buvo (duomenys neskelbtini)? Mergina: taip. Policijos pareigūnas: o dabar vartojo alkoholį? Mergina: aš negyvenau su ja. Policijos pareigūnas: bet nu pasiskambinat, iš balso? Mergina: pasiskambinat... nu, nu... dažniausiai (nesuprantamas labai tylus tekstas), tik išėjau į darbą, į naktinę ir man paskambino sesuo, mažiausia. Policijos pareigūnas: supratau. Tai Jūs jauniausia čia sesuo? Mergina: ne, aš vyriausia. Policijos pareigūnas: o gyvena su ja tik sugyventinis? Mergina: taip, tik sugyventinis, dar sesuo yra mažesnė. Policijos pareigūnas: pilnametė, nepilnametė? Mergina: nepilnametė. Policijos pareigūnas: tai nevežkit čia, tik susinervins. Mergina: tai ji jau ir taip verkia, tai ne, tuoj brolis atvažiuos. Policijos pareigūnas paaiškina merginai, kad jam reikės ją apklausti. Mergina: jis paskambino ir sako, kad mama mirė. Policijos pareigūnas: jis pats? Mergina: taip. Policijos pareigūnas išeidamas iš namo sako merginai: nu jis, aš taip galvoju, čia nieko nebus padaręs, čia gal jinai gėrė ir nugriuvo iš tikrųjų. Bet gyveno tai matosi, net mėsa pūna, bet gėrė matomai, taip? Mergina: taip. Į ligoninę guldžiau ją, tai nenorėjo gultis. Policijos pareigūnas: jis sako, kad ją gaivino. Mergina: ir man sakė, kad gaivino. Policijos pareigūnas klausia T. G.: ar ilgai ją gaivinot? T. G.: daugiau negu (duomenys neskelbtini) metų. Policijos pareigūnas: ne, ne kiek laiko ją gaivinot? Pulsą jautėt, nejautėt? T. G.: ne, nu atėjau šiąnakt. Policijos pareigūnas: o jinai sakė vakar nugriuvo, kurioj vietoj ji nugriuvo? T. G.: iš kur aš žinau, aš namuose nebuvau. Policijos pareigūnas: o kur Jūs buvot? T. G.: pas draugą. Policijos pareigūnas: pas draugą buvot? Tai Jūs vakar išvažiavot, o šiandien grįžot? T. G.: ne, nakvojau vienoj lovoj. Policijos pareigūnas: kartu nakvojot? T. G.: vienoj lovoj. Ji sakė „padaj“, paduok nu šitą man kibirą, man bloga. Policijos pareigūnas: matau, kad vemta į kibirą. T. G.: sakė, man bloga. Policijos pareigūnas: o ji gėrė kažką iš alkoholio? T. G.: pastoviai. Policijos pareigūnas: o ką ji gėrė gal matėt? T. G.: nežinau. Policijos pareigūnas: o kai grįžot ką ji darė? T. G.: sėdėjo girta. Policijos pareigūnas išeidamas į kiemą iš namo: gerai, pradėsim ikiteisminį tyrimą, reikės laukti. T. G.: be to nieko nebus. Policijos pareigūnas paprašo pateikti mirusios moters ir T. G. asmens dokumentus. Matomas vaizdas, kad T. G. ieško dokumentų. Girdisi, kad mergina klausia T. G. (duomenys neskelbtini), kur mamos dokumentai, o pastarasis jai atsako, kad greitoji padavė pažymą, ten ir turi būti. Policijos pareigūnas klausia, koks čia adresas? T. G.: (duomenys neskelbtini). Matomas kiemo vaizdas ir policijos pareigūnas pasako, kad eina į mašiną dirbti, čia apie valandą kažkur užtruks. Vaizdo ir garso įrašas baigiasi (t. 1, b. l. 24-28, 29).

2022-11-03 (duomenys neskelbtini) atsakyme „Dėl informacijos suteikimo“ nurodyta, kad 2022-05-20 buvo registruotas kvietimas (duomenys neskelbtini), kvietimo Nr. (duomenys neskelbtini), kvietime buvo (duomenys neskelbtini). Pranešimą apie įvykį gavo iš BPC (t. 1, b. l. 32).

(duomenys neskelbtini) pateiktame 2022-11-14 atsakyme „Dėl informacijos apie iškvietimą suteikimo“ informuojama, kad 2022-05-20 apie 19 val. 48 min., (duomenys neskelbtini), GMP gydytojas V. R., tel. (duomenys neskelbtini), ir GMP vairuotojas M. Š., tel. (duomenys neskelbtini), vyko į iškvietimą (duomenys neskelbtini), pil. T. M., gim. (duomenys neskelbtini). Pridedama: kvietimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, 2 lapai (t. 1, b. l. 35).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš pateiktos Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos matyti, kad įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini), pas pil. T. M. (duomenys neskelbtini) išvyko 2022-05-20 19 val. 48 min., atvyko 20 val. 17 min., kvietimo priežastis – (duomenys neskelbtini) metų moteris, apalpimas (kolapsas, ortostatinis kolapsas), moteris silpna (duomenys neskelbtini) metų, vyras kvietėjas, per BPC sujungta, dispečeris (duomenys neskelbtini), nekvėpuoja, preliminari dgn., širdies sustojimas, nepatikslintas (t. 1, b. l. 36-37).

(duomenys neskelbtini) pateiktame pranešime „Dėl informacijos pateikimo“ pažymima, kad Bendrojo pagalbos centro (toliau – Centras) (duomenys neskelbtini) – 2022 m. gegužės 20 d. Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas skambutis iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 41).

2022-11-15 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – 2022-05-20 bendrojo pagalbos centro iškvietimo garso įrašas. 19:44:15 girdisi telefono skambutis ir (duomenys neskelbtini) kalba diktorės balsas (galimai žinios per televizorių). Operatorė: vienas, vienas, du. Vyras: Labas, (nerišlus žodis) čia, čia žmogus miršta. Operatorė: kas? Vyras: žmogus miršta nu, gali greitoji atvažiuot pagalbos? Operatorė: Taip, tai koks miestas, iš kur skambinate? Vyras: miestas? (duomenys neskelbtini). Operatorė: Taip, (duomenys neskelbtini)? Vyras: (duomenys neskelbtini). Operatorė: Taip, vyras, moteris, kas ten? Vyras: moteris. Operatorė: kiek metų jai? Vyras: nu, virš (duomenys neskelbtini)... bet uhu, hu... hu.. bet T. (šaukia). Operatorė: kas? Vyras: virš (duomenys neskelbtini) metų. Operatorė: nedėkite ragelio, jungiu su greitąja, gerai? Vyras: aga. Girdimas įrašas: nedėkite ragelio vyksta jungimas.... (kelis kartus). Greitosios pagalbos operatorė: klauso greitoji. Vyras: nu... mo... Greitosios pagalbos operatorė: klauso greitoji. Vyras: moteriškė miršta, nu. Greitosios pagalbos operatorė: kokiu adresu? Vyras: (duomenys neskelbtini). Greitosios pagalbos operatorė: (duomenys neskelbtini) koks? Vyras: (duomenys neskelbtini). Greitosios pagalbos operatorė: (duomenys neskelbtini)? Kiek moteriškei metų? Vyras: (duomenys neskelbtini), nežinau tiksliai. Greitosios pagalbos operatorė: (duomenys neskelbtini), tai dabar kas jai darosi tai moteriškei? Vyras: nu guli „bleka“, kraujas iš burnos nu... Greitosios pagalbos operatorė: ar jinai kvėpuoja, ar kvėpuoja moteriškė? Vyras: kaip? Kaip koja? Greitosios pagalbos operatorė: ar kvėpuoja moteriškė, ar girdit mane? Vyras: girdžiu, girdžiu... aš judu... aaaa.... Greitosios pagalbos operatorė: tai pasilenkit ar kvėpuoja jinai? Vyras: atrodo ne. Greitosios pagalbos operatorė: tai išjunkit televizorių ir pažiūrėkit ar moteris kvėpuoja. Vyras: girdisi, kad išjungia televizorių ir sako ne, ne.... eeeee... (rėkia). Greitosios pagalbos operatorė: nekvėpuoja, tai ar kvėpuoja, ar kvėpuoja? Vyras: ee.... ne... Greitosios pagalbos operatorė: ar kalbėsit su manim, tai ar kvėpuoja jinai? Vyras: taip, nerišlūs žodžiai... Greitosios pagalbos operatorė: ar kvėpuoja jinai, ar Jūs vienas namie...? Vyras: vienas. Greitosios pagalbos operatorė: vienas namie, tai pažiūrėkit ar jinai kvėpuoja. Vyras: taip. Greitosios pagalbos operatorė: taip ar ne? Vyras: kad ne turbūt (balsas susijaudinęs), ką daryt? Greitosios pagalbos operatorė: nu tai ką daryt, pirmiausiai reikia pažiūrėt ar jinai kvėpuoja (pakeltu tonu), ką daryt? Vyras: kad ne, ne. Greitosios pagalbos operatorė: nekvėpuoja? Vyras: ne. Greitosios pagalbos operatorė: pašaukit vardu, ar jinai atsako? Vyras: ei... ne, ne, ne... nu šilta, bet... Greitosios pagalbos operatorė: kada Jūs ją radot? prieš kiek laiko ją tokią radot? Vyras: nu va užėjau namo. Greitosios pagalbos operatorė: Prieš kiek laiko Jūs ją tokią radot? Vyras: nu vo užėjau, užėjau... Greitosios pagalbos operatorė: Jėzus Marija... tai kada užėjot, prieš kiek laiko, kada matėt ją paskutinį kartą? Vyras: nu visą laiką mačiau, nu miegojo... Greitosios pagalbos operatorė: tai kada praeitą savaitę miegojo? Vyras: ne, nu dabar miegojo, visą dieną miegojo. Greitosios pagalbos operatorė: visą dieną miegojo? Vyras: nu čia, stipriai gerdavo. Greitosios pagalbos operatorė: ar ji stipriai gėrė, visą dieną gėrė, ar jinai visą dieną miegojo šitaip? Vyras: nežinau, nu taip ne, niekada. Greitosios pagalbos operatorė: tai gerai, kada Jūs su ja kalbėjot šiandien paskutinį kartą? Vyras: kaip? Greitosios pagalbos operatorė: kada kalbėjot su ja, kada jinai su Jumis paskutinį kartą kalbėjo? Vyras: vakar. Greitosios pagalbos operatorė: vakar kalbėjo, o šiandien jinai visą dieną miega? Vyras: aš nežinau, nu aš nebuvau namuose, tik va dabar grįžau. Greitosios pagalbos operatorė: nebuvot namuose, tik dabar parėjot namo, supratau. O jinai, o jinai dabar, dabar. Pažiūrėkit tai gal jau mirus jinai, gal sustingus? Vyras: nu, nežinau. Greitosios pagalbos operatorė: Pakelkit, pakelkit ranką į viršų ar galit jos ranką pakelt į viršų? Vyras: nu, pakėliau. Greitosios pagalbos operatorė: pakėlėt? Vyras: rankos šaltos. Greitosios pagalbos operatorė: ranka šalta? Vyras: nu. Greitosios pagalbos operatorė: Bet ranką galima pakelt, pasikelia, nesustingus jinai? Vyras: ne, ne, ne.. minkšta visa. Greitosios pagalbos operatorė: kur jinai guli, ar jinai lovoj guli? Vyras: lovoj. Greitosios pagalbos operatorė: lovoj guli, tai dabar reikės ją paguldyt ant grindų ir krūtinę spaust kol atvažiuos greitoji. Vyras: supratau. Greitosios pagalbos operatorė: tai guldykit ant grindų, pasidarykit garsiakalbį telefone. Vyras: aha... T... Greitosios pagalbos operatorė: girdisi fone operatorės pokalbis su kolege, „aš reanimuoju dabar, ne (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) šituose, (duomenys neskelbtini) šitam“. Nu paguldėt? Vyras: nerišlus žodis. Greitosios pagalbos operatorė: paguldėt? Vyras: taip, išspaudžiau... Greitosios pagalbos operatorė: dabar paimkit išvalykit tai, kas yra burnoje, jeigu ten yra kraujas, tai su kokia servetėle išvalykit kraują? Kad neužspringtų. Ar galit pražiodyt ir išvalyt? Ant šono pasukit galvą ir išvalykit viską. Vyras: aha, žinau, žinau, žinau. Greitosios pagalbos operatorė: išvalėt? Vyras: Beveik. Greitosios pagalbos operatorė: išvalėt, taip? Tai dabar tiesiai, tiesiai ją paguldykit, kad jinai tiesiai gulėtų. Tada atsiklaupkit šalia jos ir ant krūtinkaulio vidurio uždėkit sukryžiuotus delnus, rankas sukryžiuotais delnais. Kad alkūnės būtų ištiestos, alkūnėm ištiestom ir reikės spaust krūtinės ląstą. Vyras: visą laiką kartoja aha, aha... Krūtinę, ne į širdį, o krūtinę? Greitosios pagalbos operatorė: krūtinės ląstą reikės spaust ant krūtinkaulio vidurio sukryžiuojat delnus, uždedat ir tada reikės spaust, viens, du trys, keturi, penki, spaudžiat ? šeši ir iki 20 skaičiuoja, toliau skaičiuoja iki 30. Pasilenkit, pasižiūrėkit, nekvėpuoja? Vyras: eina puta iš burnos. Greitosios pagalbos operatorė: iš burnos putos, tai ant šono paverskit, išvalykit, išvalykit burną. O šiaip nejuda, nekvėpuoja? Vyras: nejuda. Greitosios pagalbos operatorė: nekvėpuoja? Pasilenkit nekvėpuoja? Tai išvalykit burną, galvą, truputuką atloškit ir vėl 30 paspaudimų. Vyras: oi, atpylė... Greitosios pagalbos operatorė: skaičiuoja iki šešių, spaudžiat? Vyras: tuoj, tuoj, tuoj... Greitosios pagalbos operatorė: vienas, du trys, keturi, penki, šeši, spaudžiat? Skaičiuoja iki 30. Pasilenkit, žiūrėkit kas ten darosi. Vyras: Nekvėpuoja. Greitosios pagalbos operatorė: nekvėpuoja. O putos yra iš burnos, nėra? Vyras: jau nebėra. Greitosios pagalbos operatorė: jeigu yra putų, tai nuvalykit veidą, išvalykit iš burnos tai kas yra ir tada vėl toliau spausim. Lengva surast? O ten šunų nėra, šunys pririšti neužpuls medikų? Vyras: yra, pririštas šuo. Greitosios pagalbos operatorė: Gerai spaudžiam toliau, tuoj greitoji atvažiuos, jau netoli. Vyras: skaičiuoja šeši, septyni, aštuoni, devyni... Greitosios pagalbos operatorė: skaičiuoja iki 30, pasilenkit, paklausykit, jeigu nekvėpuoja, spaudžiam toliau... Vyras: spaudžiam. Greitosios pagalbos operatorė: skaičiuoja iki 30 ir sako, kad pasilenktų ir pažiūrėtų. Vyras: Ne. Greitosios pagalbos operatorė: spaudžiam toliau, skaičiuoja iki 30, pažiūrėkit. Vyras: ne. Greitosios pagalbos operatorė: ne, skaičiuojam toliau ir skaičiuoja... Vyras: aš greičiau... Greitosios pagalbos operatorė: labai greitai nereikia, taip, kaip skaičiuoju ir skaičiuoja iki 14 toliau įrašas nutrūksta (t. 1, b. l. 44-48, 49).

(duomenys neskelbtini) J. R. 2022-11-04 tarnybiniame pranešime „Dėl T. G. ir T. M. telefono numerių išklotinių analizės“ nurodyta, kad tyrimo metu buvo gautos įtariamojo T. G., a. k. (duomenys neskelbtini), naudojamo mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini)) ir nužudytosios T. M., a. k. (duomenys neskelbtini), naudojamo mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini)) įeinančių/išeinančių skambučių ir SMS žinučių išklotinės su celių bokštų koordinatėmis. Išanalizavus T. M. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę nustatyta, kad: 2022-05-19 visos dienos metu numeris jungėsi prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurių veikimo diapazonas apima ir įvykio vietą – (duomenys neskelbtini). Paskutiniai šios dienos kontaktavimai užfiksuoti su dukra K. M.. 18:43 val. (duomenys neskelbtini) (T. M.) išeinantis skambutis (duomenys neskelbtini) (K. M.), trukmė 32 s, Celė (duomenys neskelbtini). 20:51 val. (duomenys neskelbtini) (K. M.) įeinantis skambutis (duomenys neskelbtini) (T. M.), trukmė 31 s, Celė (duomenys neskelbtini). 2022-05-20 visos dienos metu numeris jungėsi prie (duomenys neskelbtini). Laiku 11:51, 12:48 ir 13:47 val. užfiksuotos įeinančios SMS žinutės iš įtariamojo T. G. tel. (duomenys neskelbtini). 13:49 val. (duomenys neskelbtini) (T. M.) išeinantis neįvykęs skambutis (duomenys neskelbtini) (liudytojas P. Č.). 13:51 val. (duomenys neskelbtini) (T. M.) išeinantis skambutis (duomenys neskelbtini) (dukra E. U.), trukmė 58 s. 20:26 val. (duomenys neskelbtini) (K. M.) įeinantis skambutis (duomenys neskelbtini) (T. M.), trukmė 52 s. 20:38 val. (duomenys neskelbtini) (J. M.) įeinantis skambutis (duomenys neskelbtini) (T. M.), trukmė 61 s. Vėliau, t. y. po pranešimo tarnyboms ir T. M. mirties konstatavimo užfiksuoti dar keturi dukros J. M. skambučiai: 21:25 val. (duomenys neskelbtini) (J. M.) įeinantis skambutis (duomenys neskelbtini) (T. M.), trukmė 91 s; 21:41 val. (duomenys neskelbtini) (J. M.) įeinantis skambutis (duomenys neskelbtini) (T. M.), trukmė 41 s; 21:43 val. (duomenys neskelbtini) (J. M.) įeinantis skambutis (duomenys neskelbtini) (T. M.), trukmė 150 s; 22:56 val. (duomenys neskelbtini) (J. M.) įeinantis skambutis (duomenys neskelbtini) (T. M.), trukmė 252 s. Išanalizavus T. G. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę nustatyta, kad: 2022-05-19 buvo trys kontaktavimai su T. M. tel. (duomenys neskelbtini) laiku 09:15, 11:10 ir 13:16 val. numeris jungėsi prie (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), kurio veikimo diapazonas apima ir įvykio vietą, T. G. numeris pradėjo veikti 18:33 val. ir jame veikė iki 2022-05-20 08:47 val. Šiuo laikotarpiu užfiksuotas tik vienas kontaktavimas 20:01 val. (duomenys neskelbtini) (T. G.) išeinantis skambutis (duomenys neskelbtini) (S. R.), trukmė 72 s. 2022-05-20 nuo 09:12 val. iki 12:12 val., numeris jungėsi prie (duomenys neskelbtini). Nuo 12:48 val. numeris jungėsi prie (duomenys neskelbtini), kurio veikimo diapazonas apima įvykio vietą. 12:48 val. (duomenys neskelbtini) (T. G.) išeinantis skambutis (duomenys neskelbtini) (T. M.), trukmė 4 s. 13:40 val. (duomenys neskelbtini) (T. G.) išeinantis skambutis (duomenys neskelbtini) (K. M.), trukmė 21 s. 13:41 val. (duomenys neskelbtini) (T. G.) išeinantis skambutis (duomenys neskelbtini) (K. M.), trukmė 56 s. 13:53 val. (duomenys neskelbtini) (L. K.) įeinantis skambutis (duomenys neskelbtini) (T. G.), trukmė 422 s. 14:37 val. (duomenys neskelbtini) (T. G.) išeinantis skambutis (duomenys neskelbtini) (nenustatytas Nr.), trukmė 256 s. 19:44 val. užfiksuotas skambutis bendruoju pagalbos numeriu 112 (t. 1, b. l. 98-100).

Nukentėjusiųjų E. U. ir M. M. civilinis ieškinys 62 943,63 EUR sumai padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 9-16).

Nukentėjusiosios K. M. civilinis ieškinys 20 000 EUR sumai padarytai neturtinei žalai atlyginti (t. 3, b. l. 36-38).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma 2023-02-22 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą K. M., 408,34 Eur sumai (3 t., b. l. 33-35).

II. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

Žemesnės instancijos teismas

BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad tas, kas nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. BK 248 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nors kaltinamasis T. G. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuoto kaltinimo nepripažino, jis pripažino nukentėjusiosios galvos sužalojimo aplinkybę – kad metė į nukentėjusiąją tuščią degtinės butelį, kuris pataikė šiai į galvą. Kaltinamasis teismo posėdžio metu parodė, kad butelį metė iš visos jėgos dešine ranka ir pataikė fotelyje sėdinčiai ir televizorių žiūrinčiai T. M. į galvą (pataikė į kairės pusės kaktos sritį, šiek tiek aukščiau). Taip pat kaltinamasis parodė, kad nukentėjusioji po pataikymo pasakė „oi“ ir pradėjo verkti. Be to, nors nurodo, kad tiesiogiai į akį nepataikė, bet iškart nuo galvos jai atsirado po akimi mėlynė. Kaltinamasis padėjo nukentėjusiajai apsiplauti. Tuomet T. M. pradėjo skambinti jauniausiai dukrai K., pasakodama, kad jis davė jai į galvą, kad taip atsidėkojo už darbą.

Kaltinamojo išdėstyta versija, kad jis sužalojimus T. M. sukėlė netyčia, kad norėjo butelį mesti į sieną ir tiesiogiai nesitaikė į nukentėjusiąją, bet į ją vis dėlto pataikė. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis taip pat nurodė, kad iš pradžių butelis pataikė į spintelę, o nuo jos pataikė T. į galvą. Nematė, kaip butelis pataikė T. į galvą, bet girdėjo butelio smūgį. Smūgis buvo į spintą, paskui T. pasakė „oi“. Kaltinamojo iškelta versija dėl netyčinio nukentėjusiosios T. M. sužalojimo laikytina tik jo gynybine versija, kuri yra paneigiama kitais byloje surinktais įrodymais, tarp jų ir kitais jo paties teismo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie tarpusavyje nėra nuoseklūs ir prieštaringi.

Visų pirma, iš bylos duomenų akivaizdu, kad T. G. turėjo aiškiai išreikštą motyvą sužaloti T. M.. T. G. teismo posėdžio metu parodė, kad metė butelį, nes buvo piktas dėl T. M. gėrimo, kai 2022-05-19 atvažiavęs iš darbo apie 17-18 val., verandoje rado paslėptą degtinės butelį su neišgertu degtinės likučiu.

Iš apklaustų nukentėjusiųjų K. M., M. M., E. U., liudytojo P. Č. parodymų akivaizdu, kad santykiai tarp sugyventinių T. G. ir T. M. buvo įtempti (to neneigia ir pats kaltinamasis T. G.), sugyventiniai dažnai konfliktuodavo, o dėl šių konfliktų nukentėjusioji buvo išėjusi iš namų (past. – kaltinamasis parodė, kad jis ją išprašęs iš namų), be to, T. G. yra ir anksčiau smurtavęs prieš T. M..

Kaltinamasis T. G. teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji T. M. buvo jo sugyventinė, kartu gyveno apie (duomenys neskelbtini) metų. Tuos (duomenys neskelbtini) metų gyveno normaliai, kol ji nepradėjo gerti. Kai negerdavo, buvo gera moteris. Bet jeigu užgerdavo, tęsdavosi kokią savaitę. Paskutiniu metu jie negyveno kartu, nes T. smarkiai gerdavo. Jis paprašė jos važiuoti namo ((duomenys neskelbtini)). Po beveik metų ji vėl pasiprašė, kad nori grįžti. Iki šio įvykio po pertraukos ji pas kaltinamąjį gyveno apie mėnesį. Kaltinamasis ją priėmė atgal, nes ši pasisiūlė padėti daržą pasodinti, padėti ūkyje (kaltinamasis turi (duomenys neskelbtini) namų valdą, laiko (duomenys neskelbtini)), nes jis vienas nespėja, kartu gyventi patogiau. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, T. G. parodė, kad buvo neįmanoma kentėti T. išgėrinėjimų, todėl ją išvarė iš namų. Konfliktai būdavo dėl išgėrinėjimų.

Kartu su kaltinamuoju ir mirusiąja gyvenusi jauniausioji T. M. dukra K. M., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jos mama su T. gyveno (duomenys neskelbtini) metų. Ji gyveno pas jį. Jie dažnai pykdavosi. Dažnai jam kažkas nepatikdavo. Kai jie susipykdavo, jos važiuodavo į mamos namą. Kai jie šiaip susipykdavo, tai jos su mama eidavo pasivaikščioti, kad nebūtų „balagano“. Laukdavo kol jis nueis miegoti. Tada jos grįždavo namo. Kad smurtas buvo, tai mama pati sakė, kad ją mušė T.. K. M. matė, kaip jis indus daužydavo ir į mamą juos mėtydavo. Būdavo, kad patėvis grasindavo, kad padegs mamos namą, kad nužudys. Ji dar buvo mažesnė. Ji buvo savo kambaryje, o jie abu virtuvėje. Mama kažką pasakė, kas jam nepatiko. Jis tada pasakė, kad ją nužudys ir jos niekas nesuras. Mama grįžo pas T., o K. nenorėjo grįžti, nes žinojo, kad bus tas pats, bus „balaganai“. Būdavo tokie kartai, kai mama skambina ir sako, kad T. mušasi.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis M. M. parodė, kad prisigėrę T. G. su mama T. M. pykdavosi, apie pykčius nukentėjusysis sužinodavo iš sesės, taip pat mama pati paskambindavo. Pusantrų metų iki mamos mirties, ši skambino girta, skundėsi dėl smurto prieš ją. Prieš ketverius metus buvo dar vienas panašus įvykis. Nukentėjusysis tada nuvažiavo pas juos, bet jie abu buvo girti. Kai atvažiavo, jie pasakė, kad patys išsiaiškins, kad nekištų savo nosies. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. M. parodė, kad mama jam porą kartų beveik prieš ketverius metus skundėsi, kad sugyventinis T. G. ją muša, o jis buvo atvažiavęs pas ją ir siūlė jai važiuoti gyventi į jų senelių namus, tačiau tada ji atsisakė. Kiek jis žino, jo motina nepranešdavo policijai, kuomet ji buvo mušama. Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji E. U. parodė, kad dėl mamos ir T. G. santykių, žino, kad prieš 7 metus pavasarį mama buvo iškvietusi policiją. Policija atvežė ją į kaimą, kur buvo mamos namas. Šį įvykį tikrai pamena, nes ji ten dar gyveno mamos name ir policija atvežė mamą su K. į tą mamos namą. Mama sakė, kad susipyko su T., iškvietė policiją, bet nepasakė dėl ko. Nebuvo pradėtas tyrimas, mama atsisakė rašyti pareiškimą.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. Č. patvirtino, kad buvo T. M. meilužis ir kad T. G. apie tai žinojo. Būdavo, kad ji su T. G. susipykdavo, po to vėl susitaikydavo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, P. Č. patvirtino, kad buvo įvykis, kai T. G. pliaukštelėjo T., dėl to, kad buvo girti. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. Č. parodė, kad kuomet T. G. pavartodavo alkoholį, jis pasidarydavo agresyvus, dar gali paaiškinti ir tai, kad jis jam pavydėdavo savo sugyventinės T. M.. Nors teismo posėdžio metu liudytojas bandė neigti T. G. agresyvumą ir pavydą, pirminiai jo parodymai vertinti kaip objektyvūs ir tikslesni, apklausos protokolas liudytojo pasirašytas, pastabų prie jo nepadaryta. Protokolas patvirtintas dalyvavusios apklausoje vertėjos ir apklausą atlikusios tyrėjos parašais. Pritartina prokuroro baigiamojoje kalboje išreikštai pozicijai, kad teismo posėdžio metu liudytojas P. Č. bandė kiek įmanoma labiau sušvelninti situaciją dėl T. G. veiksmų, nes jie yra pažįstami, kaimynai, kaip pats nurodė teismo posėdžio metu šiuo metu jų tarpusavio santykiai yra normalūs, kartu atvyko į teismą.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad esant įtemptiems sugyventinių santykiams, T. G. priėmus atgal sugyventinę padėti jam tvarkytis ūkyje ir buityje, o šiai toliau pradėjus piktnaudžiauti alkoholiu, byloje nustatytas aiškiai išreikštas kaltinamojo motyvas smurtauti prieš nukentėjusiąją – asmeninis konfliktas su sugyventine, kilęs dėl kaltinamojo nepasitenkinimo, įniršio dėl šios girtuokliavimo ir nesitvarkymo.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamojo T. G. pozicija dėl nukentėjusiosios T. M. sužalojimų kilimo (susidarymo) mechanizmo kito proceso eigoje, kas rodo pastarojo nenuoširdumą ir bandymą išvengti ar bent jau sušvelninti gresiančią atsakomybę. Pagal į įvykio vietą atvykusių liudytojo V. R. ir R. I. parodymus T. G. neigė smurtavęs prieš nukentėjusiąją, paaiškinęs, kad ji pati prieš dieną nugriuvo ir susimušė akį. Šie liudytojo parodymai atsispindi ir iš BODY kameros vaizdo įrašo (t. 1, b. l. 24-28, 29). 2022 m. gegužės 20-21 d. liudytoju apklaustas T. G. parodė, kad mano, jog mirtis sugyventinę ištiko, nes ji sirgo ir vartojo alkoholį, dažnai skundėsi sveikata, bet nesigydė. Ant veido mėlynė yra sena, galimai kažkada buvo nugriuvusi, nes neblaivi griuvinėdavo (2 t., b. l. 72). Po gautos specialisto išvados dėl T. M. mirties priežasties ir specialisto paaiškinimų, T. G. pareiškus įtarimą, jis apklaustas įtariamuoju 2022-09-14 parodė, kad metė butelį nesitaikydamas į nukentėjusiąją (t. 2, b. l. 92-94). 2022-09-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas įtariamuoju T. G. parodė, kad iš pradžių butelis pataikė į spintelę, nuo spintos pataikė T. į galvą. Nematė, kaip butelis pataikė T. į galvą, bet girdėjo butelio smūgį. Smūgis buvo į spintą, paskui T. pasakė „oi“. Be to, nurodė, kad butelį metė nestipriai. Teismo posėdžio metu kaltinamasis pakeitė poziciją, patvirtindamas, kad nematė, ar butelis prieš pataikydamas T. į galvą atsimušė į dar kažką, bet į spintą buvo atsitrenkęs, gal nuo galvos, gal nuo spintos į galvą. Be to, kaltinamasis nurodė, kad butelį metė iš visos jėgos.

Šiame kontekste akcentuotina, kad nors nuo sužalojimų kilimo momento iki nukentėjusiosios mirties momento praėjo visa para, byloje nėra nustatyta, kad T. M. sužalojimus galėjo padaryti kiti asmenys ar kad pastaroji galėjo susižaloti pati. T. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad jaučiasi kaltu, kad iš karto neiškvietė pagalbos, nes nors nukentėjusioji ir buvo su mėlyne, bet po įvykio jam nesiskundė, sėdėjo ir žiūrėjo televizorių, o kai jis grįžo iš susitikimo su S. R. (apie 20 val. jam paskambino S. R., pasakė, kad jam reikia padėti, kaltinamasis nuvažiavo pas šį, o grįžo apie 22 val.) T. jau miegojo. Jie miegojo vienoje lovoje. Kaltinamasis nepastebėjo, kad T. blogai jaučiasi. Jis pažiūrėjo televizorių ir užmigo. Kitos dienos rytą kaltinamasis atsikėlė apie 7 val., gėrė kavą ir paprašė, kad T. gyvulius pašertų, nes jis nespėjo, reikėjo važiuoti į miestą. Ši buvo atsikėlusi (atsikėlė 15-30 min. vėliau už jį), davė pašarų gyvūnams (matė pagal pašarus, kad jie buvo duoti). Kaltinamasis grįžo namo apie 13 val., tuo metu sugyventinė miegojo, kvėpavo normaliai, nukentėjusios savijauta jam nesukėlė įtarimų. Tada jis išėjo iš namo padirbti, grįžęs apie 17 val. pamatė, kad kažkas ne taip (nukentėjusioji neįprastai kvėpavo, gargaliavo, nekalbėjo) ir pradėjo savo telefonu skambinti greitajai. Teismo posėdžio metu kaltinamasis atmetė versiją, kad T. M. galėjo dar su kažkuo susimušti, parodydamas, kad jeigu T. su kažkuo būtų susimušusi, tai jis žinotų ir vaikai žinotų, jokių priešų pas ją nebuvo. Įvykio dieną jokių pašalinių asmenų jo namuose nebuvo, tik P. Č.. Buvo atvažiavę T. pažįstami, kurie prekiauja mėsomis, nes buvo pilnas šaldytuvas mėsos. Nebuvo atvejų, kad T. sakytų kažką dėl kažkokių P. Č. veiksmų, panaudotų jos atžvilgiu. Liudytojas P. Č. teismo posėdžio metu pasakodamas apie T. M. mirties aplinkybes parodė, kad jis ketvirtadienį (past. – 2022-05-19) pas T. buvo iki pusės 16 val. vakaro, o penktadienį (past. – 2022-05-20) nebuvo pas ją, nes ji turėjo važiuoti praeiti komisiją. Tą ketvirtadienį jie sodino burokus ir morkas. T. jam apie 8.30 val. paskambino, paklausė, ar turi išgerti. Alkoholį nuo 10 val. ryto parduotuvėse pardavinėja, o jis turėjo namuose. Iš namų jis atnešė tris alaus butelius, šešių laipsnių stiprumo. Išgėrę su T. tuos tris butelius, išsiskirstė. Išėjęs liudytojas daugiau su T. M. telefonu nebendravo. Įvykio dieną (2022-05-19) liudytojas nematė, kad T. būtų griuvinėjusi. Iš liudytojo P. Č. parodymų, duotų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad liudytojui išėjus namo pas nukentėjusiąją jokių sužalojimų ir nusiskundimų dėl sveikatos nebuvo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad mirtinus sužalojimus nukentėjusiajai T. M. savo veiksmais sukėlė kaltinamasis T. G.. Neneigdamas smurto prieš nukentėjusiąją fakto, kaltinamasis proceso metu bandė sušvelninti įvykio aplinkybes, pasirinkęs gynybos versiją, kad supykęs metė butelį neva nesitaikydamas, o šis pataikė nukentėjusiajai į galvą, tokiu būdu apeliuodamas dėl galimo neatsargaus gyvybės atėmimo fakto. Vis dėlto, remiantis vidiniu įsitikinimu, teisėjų kolegija vertina, kad kaltinime inkriminuojamos kitokios faktinės aplinkybės, grindžiančios kaltinamojo kaltės formą bei rūšį ir nukentėjusiosios T. M. sužalojimų susidarymo mechanizmą (past. – „<...> tyčia suduodamas pastarajai buteliu ir tyrimo metu nenustatytu kietu buku daiktu, ne mažiau du kartus į galvą <...>“) yra logiškai pagrįstos specialisto K. Z. išvada, jo pateiktais paaiškinimais, nukentėjusiosios K. M. parodymais, jos prie bylos pateiktu skambučio garso įrašu, užfiksuota sugyventinių bendro gyvenimo priešistore ir detalėmis, taip pat kitais objektyviais bylos duomenimis.

Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nepilnametė nukentėjusioji K. M. parodė, kad prieš mirties dieną (2022-05-19) apie 18 val. jai mama skambino ir sakė, kad T. jai sudaužė galvą, prašė iškviesti greitąją pagalbą. Kai su ja kalbėjo mama verkė, buvo išsigandusi. K. M. nekvietė greitosios, nes nelabai patikėjo išgėrusia mama. Suprato, kad mama buvo išgėrusi, nes balsas jos buvo ne toks. 2022-06-08 nepilnametės K. M. atstovas pagal įstatymą M. M. savanoriškai pateikė ikiteisminio tyrimo medžiagoje garso įrašą iš nepilnametės K. M. mobiliojo ryšio telefono (t. 2, b. l. 38-40). 2022-06-08 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas garso įrašas iš K. M. mobiliojo telefono, abonento numeris (duomenys neskelbtini), pavadinimu „Mama“ ir užfiksuota: Girdimas dviejų moterų pokalbis (duomenys neskelbtini) kalba: „1 moteris: Ką veiki? 2 moteris: valgau. 1 moteris: ką skanaus? 2 moteris: ko nori? 1 moteris: tu A. paskambink. 2 moteris: kam? 1 moteris: pas mane galva sudaužyta, man skubiai reikia į ligoninę. 2 moteris: kodėl ji sudaužyta? 1 moteris: T. pasistengė, tai aš ką...“. Toliau ragelyje girdisi šurmulys, keiksmai, necenzūriniai žodžiai, tačiau girdisi, jog konfliktuojama su kažkuo esančiu greta moters Nr. 1. (t. 2, b. l. 44-46).

Nukentėjusios K. M. parodymus dėl mamos skambučio jai, kad T. G. jai sudaužė galvą, ir įrašyto skambučio su mama laiką pagrindžia T. M. naudojamo mobiliojo ryšio telefono numerio įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS žinučių išklotinės su celių bokštų koordinatėmis. (duomenys neskelbtini) J. R. 2022-11-04 tarnybiniame pranešime „Dėl T. G. ir T. M. telefono numerių išklotinių analizės“ nurodyta, kad išanalizavus T. M. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę nustatyta, kad: 2022-05-19 visos dienos metu numeris jungėsi prie (duomenys neskelbtini), kurių veikimo diapazonas apima ir įvykio vietą – (duomenys neskelbtini). Paskutiniai šios dienos kontaktavimai užfiksuoti su dukra K. M.. 18:43 val. (duomenys neskelbtini) (T. M.) išeinantis skambutis (duomenys neskelbtini) (K. M.), trukmė 32 s, Celė (duomenys neskelbtini). 20:51 val. (duomenys neskelbtini) (K. M.) įeinantis skambutis (duomenys neskelbtini) (T. M.), trukmė 31 s (t. 1, b. l. 98).

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji T. M. jau 2022-05-19 18:43 val. suprato, kad sugyventinis jai smarkiai sudaužė galvą ir kad jai reikalinga medicininė pagalba, dėl ko ji skambino savo dukrai. Dukra pagalbos neiškvietė, nes pagalvojo, kad mama yra prisigėrusi. Greitosios medicinos pagalbos neiškvietė ir prieš ją smurtavęs sugyventinis T. G., vietoje to, netrukus po galvos sužalojimo nukentėjusiajai išvykęs susitikti su draugu S. R.. Liudytojas S. R. teismo posėdžio metu paliudijo, kad T. paskutinį kartą matė tą dieną, kai atvažiavo paimti T.. Jis skambino, ji pasakė T. G., kad skambina S., kad atvažiuos. Kai liudytojas atvažiavo apie 18-19 val. (past. – netrukus po sužalojimo), T. buvo išėjusi į lauką. Jos sužalojimų liudytojas nematė, tačiau ji buvo per 30 metrų atstumą nuo jo, t. y. per toli, kad matytų, ar pas ją buvo sužalojimų ant veido. Atitinkami liudytojo parodymai nei patvirtina, nei paneigia patį sužalojimo buvimo faktą, bet nurodytos aplinkybės, atstumas per kurį liudytojas matė T. M., iš tiesų pastarajam galėjo sutrukdyti įvertinti tikrąją nukentėjusios sveikatos būklę ir skubios pagalbos reikalingumą.

(duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vadovaujantis T. M., gim. (duomenys neskelbtini), lavono teismo medicinos tyrimu, papildomų tyrimų duomenimis, atsižvelgiant į mirties aplinkybes duodama išvada: 1. T. M. mirė nuo galvos sumušimo. Į tai nurodo: muštinė žaizda kairėje momeninėje srityje, kaukolės skliauto ir pamato lūžis, kraujo išlaja į kairės akies viršutinį voką, kairio skruostikaulio lanko lūžis, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu abipus, kraujosruva liežuvyje. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, centriniu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu. 2. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota T. M. lavono tyrimo metu 2022-05-23, 8 val., rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jos lavone galėjo praeiti 3-5 paros laiko. 3. T. M. lavone, be medicininių manipuliacijų požymių, nustatytas galvos sumušimas pasireiškęs muštine žaizda kairėje momeninėje srityje, kaukolės skliauto ir pamato lūžiu, kraujo išlaja į kairės akies viršutinį voką, kairio skruostikaulio lanko lūžiu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu abipus, kraujosruva liežuvyje. Sužalojimas, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1, 6.64 punktais kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. 4. T. M. lavone, be medicininių manipuliacijų požymių, nustatytas galvos sumušimas pasireiškęs muštine žaizda kairėje momeninėje srityje, kaukolės skliauto ir pamato lūžiu, kraujo išlaja į kairės akies viršutinį voką, kairio skruostikaulio lanko lūžiu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu abipus, kraujosruva liežuvyje, padarytas kietais bukais daiktais galimai 12-24 val. iki mirties. 5. T. M. kūne nustatyta (duomenys neskelbtini). Nustatyti susirgimai įtakos mirčiai neturėjo. 6. T. M. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-09-08 specialisto K. Z. paaiškinimų protokole specialistas paaiškino, kad nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, į tai nurodo sužalojimų lokalizacija kūne, jų makromorfologinis vaizdas bei pobūdis. Nustatytas galvos sumušimas padarytas kietais bukais daiktais. Traumuojantis objektas dėl kurio susidarė muštinė žaizda kairėje momeninėje srityje, kaukolės skliauto ir pamato lūžis galėjo pasižymėti ribotu kontaktiniu paviršiumi. Specifiniai žalojančių daiktų požymiai kūne neužsifiksuoti. Žaizda kairėje momeninėje srityje, kaukolės skliauto ir pamato lūžis, galėjo susidaryti tiek nugriuvus, tiek sudavus smūgį. Kairio skruostikaulio lanko lūžis griuvimui nebūdingas ir tikėtina susidarė sudavus smūgį. Kiekvieno iš trauminių poveikių pasėkoje, kraujas galėjo išsilieti po galvos smegenų kietuoju dangalu (t. 1, b. l. 79-80). 2022-11-14 specialisto K. Z. paaiškinimų protokole specialistas paaiškino, kad vadovaujantis nustatytais sužalojimais galima kategoriškai pasisakyti, kad T. M. kūne nustatytas galvos sumušimas negalėjo susidaryti metus tuščią butelį į galvos sritį. Į tai nurodo radiniai lavono tyrimo metu. Galvos sumušimas padarytas kietu buku daiktu (daiktais). Tikėtina, kad smūgis į kairę momeninę sritį galėjo būti suduotas buteliu laikant rankoje. Smūgis į veido kairę suduotas nepatikslintu kietu buku daiktu, kurio specifiniai požymiai kūne neužsifiksavo. Į klausimą, keliais smūgiais galėjo būti padaryti įvardinti sužalojimai, atsako, kad T. M. nustatytas galvos sumušimas padarytas mažiausiai dviem smūgiais, sudavus smūgį į veido kairę ir smūgį į kairę momeninę sritį (t. 1, b. l. 83-84).

Siekiant pašalinanti prieštaravimus tarp kaltinamojo parodymų ir specialisto išvados bei ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų dėl nukentėjusios sužalojimų susiformavimo mechanizmo, specialistas K. Z. pakartotinai apklaustas ir teismo posėdyje. Teismo posėdžio metu specialistas K. Z. parodė, kad palaiko savo išvadą ir duotus paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu. Pagal sužalojimų išsidėstymą, pats tinkamiausias jų susidarymo būdas būtų mažiausiai du trauminiai poveikiai, bet kategoriškai atmesti galimybės, kad tai buvo padaryta vienu trauminiu poveikiu, negali. Atliekant lavono tyrimą, trauminius poveikius dažniausiai nustato, atsižvelgiant į lavono plokštumas. Šiuo atveju buvo mažiausiai dvi plokštumos, t. y. skruostikaulio projekcija ir kairė momeninė sritis. Bet jeigu traumuojantis objektas turėjo ne plokštumos charakteristikas, dėl to kategoriškai atmesti galimybės, kad buvo vienas trauminis poveikis, negalima. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad yra dvi atskiros plokštumos, labiausiai būdinga, kad buvo du trauminiai poveikiai. Į klausimą, ar galėjo būti šie sužalojimai padaryti metus butelį, tai šiuo atveju metimas nėra būdingas, nes butelis nepasižymi tomis savybėmis, nes butelis būtų išgaubtas arba tiesus, o kad būtų vienas trauminis poveikis reikia, kad daiktas būtų įgaubtas (pvz.: pėdos nugarinis paviršius, t. y. dalis, kuri turi įlinkimą, kaip ledo ritulio lazda, kuri galėtų siekti ir momeninę sritį ir skruostikaulio lanko sritį). Momeninė sritis yra 8 cm aukščiau kairės išorinės klausomosios angos, t. y. pakankamai aukštai. Tam, kad šie sužalojimai būtų padaryti vienu trauminiu poveikiu, tai turi būti šiek tiek lenktas daiktas. Keliant prielaidą, kad vienas trauminis poveikis buvo, tai turėjo būti daiktas arba galūnės fragmentas, kuris neatitiko butelio charakteristikos, tai reiškia, kad turėjo būti šiek tiek lenktos formos, o ne išgaubtas. Nes kai kalbama apie butelius, jų viršutinė dalis yra išgaubta, o likusi dalis gali būti tiesi, ir būtent šiuo atveju ta forma netinka. Atsakydamas į klausimą: ar galima kategoriškai atmesti versiją, kad metimo būdu besisukdamas butelis užkliudė kelias galvos plokštumas, specialistas parodė, kad jis negali kategoriškai atmesti, kad butelis kliudė tas sritis, bet kad metimo metu galėjo susidaryti tokio pobūdžio sužalojimai, yra itin mažai tikėtina. Į klausimą, ar sužalojimus sukėlęs įrankis galėjo būti butelis, paaiškino, kad tie sužalojimai labai atitiktų, jeigu tai būtų du smūgiai, suduoti buteliu, kuomet vienas suduotas į skruostikaulio sritį, o kitas su butelio apatine briauna į momeninę sritį, kuomet ir susidarė pamato lūžis bei susidarė žaizda. Tai labiausiai atitiktų visus sužalojimus ir tuos požymius. Kita vertus, specialistas kategoriškai negalėjo atmesti, kad pirma galėjo būti metimas, o po to smūgis. Specialistas taip pat paaiškino, kad skruostikaulio lūžis yra labai nebūdingas griuvimui, o momeninės srities sužalojimas galėjo susidaryti nugriuvus, bet pagal tuos požymius, kurie rasti žaizdoje, tikėtina, kad jeigu tai buvo griuvimas, tai griuvimas buvo ant pakankamai riboto daikto. Atsakydamas į klausimą, ar galėjo būti taip, kad mestas butelis, pataikė į skruostikaulį, nuo ko moteris griuvo ir momeninės dalies sritimi atsitrenkė į ribotą paviršių, specialistas parodė, kad griuvimo su pagreičiu atvejais, didžiausia tikimybė, kad sužalojimai susidarytų pakaušio srityje. Šiuo atveju skruostikaulis sulaužytas kairėje pusėje ir pamatas lūžęs irgi kairėje pusėje, kas griuvimui su pagreičiu yra itin nebūdinga, nes jeigu suteikiamas pagreitis nuo smūgio į veidą, tai griuvimas yra arba į pakaušio, arba į priešingos pusės pakaušio sritį, kas reiškia, kad būtų pakaušio dešinė sritis. Šiuo konkrečiu atveju šitų sužalojimų nėra.

Specialistas taip pat parodė, kad jeigu būtų laiku suteikta pagalba, nukentėjusioji po tokių sužalojimų galėjo išgyventi (past. – specialisto išvados 4 punkte pateiktas 12-24 valandų intervalas, priklausomai nuo kraujavimo). Pabrėžtina, kad specialisto išvadoje nurodytas laiko intervalas iki mirties kilimo iš esmės atitinka nustatytas laiko aplinkybes dėl T. M. galvos sužalojimo T. G. veiksmais (2022-05-19 apie 18 val.) ir T. M. mirties fakto (T. G. skambutis į BPC atsilieptas – 2022-05-20 19:44:15 val.). Iš pateiktos Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos matyti, kad įvykio vietos adresu – (duomenys neskelbtini), pas pil. T. M. (duomenys neskelbtini) išvyko 2022-05-20 19.48 val., atvyko 20.17 val., kvietimo priežastis – pr. (duomenys neskelbtini) m., moteris, apalpimas (kolapsas, ortostatinis kolapsas), moteris silpna (duomenys neskelbtini) metų, vyras kvietėjas, per BPC sujungta, dispečeris (duomenys neskelbtini), nekvėpuoja, preliminari dgn., širdies sustojimas, nepatikslintas (t. 1, b. l. 36-37). Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. R. parodė, kad gavo iškvietimą, kad moteris guli, nekvėpuoja. Atvažiavę, pradėjo gaivinti, gaivinimas buvo nesėkmingas ir konstatavo moters mirtį. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nurodė, kad jie tą moterį gaivino iki 20:58 val., tačiau jos atgaivinti nepavyko, todėl konstatavo jos mirtį. Jis surašė GMP pažymą, kurią atidavė T. M. sugyventiniui ir pats iš savo darbinio telefono iškvietė policijos pareigūnus (t. 2, b. l. 68-69).

Apibendrinant specialisto išvadą, taip pat jo duotus paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, konstatuotina, kad labiausiai tikėtinas T. M. sužalojimų susidarymo mechanizmas – mažiausiai du trauminiai poveikiai, suduodant smūgius buteliu, kuomet vienas smūgis buteliu suduotas į skruostikaulio sritį, o kitas su butelio apatine briauna į momeninę sritį, ko pasėkoje susidarė pamato lūžis ir susidarė žaizda. Griuvimui atitinkami sužalojimai nėra būdingi (pasak specialisto skruostikaulio sužalojimas labai nebūdingas, o momeninės srities sužalojimas galėjo susidaryti nugriuvus, bet pagal tuos požymius, kurie rasti žaizdoje, tikėtina, kad jeigu tai buvo griuvimas, tai griuvimas buvo ant pakankamai riboto daikto). Nors negalima visiškai atmesti mažai tikėtinos versijos, kad pirmasis sužalojimas (skruostikaulio srityje) galėjo būti padarytas ne tik suduodant buteliu, bet ir jį metant į nukentėjusiąją, tai kaltinamojo padarytos veikos kvalifikavimo ir jo kaltės klausimo iš esmės nekeičia, nes nustatyta, kad vienu butelio metimu abu inkriminuoti galvos srities sužalojimai negalėjo būti padaryti. Iš kaltinimo faktinių aplinkybių išbrauktini žodžiai „ir tyrimo metu nenustatytu kietu buku daiktu“, kadangi pagal specialisto K. Z. paaiškinimus dėl sužalojimų pobūdžio ir lokalizacijos labiausiai tikėtina, kad abu fiksuoti sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti tuo pačiu įrankiu – buteliu.

Žemesnės instancijos teismas

Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančią specialisto K. Z. išvadą ir jo paaiškinimus, konstatuoja, kad jie paneigia kaltinamojo gynybinę versiją dėl netyčinio nukentėjusiosios T. M. sužalojimo, kai nesitaikius mestas butelis pataikė į ant fotelio sėdėjusią nukentėjusiąją.

Kaltinamajam T. G. be bendrųjų nužudymo sudėties požymių inkriminuotas veiką kvalifikuojantis požymis, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte (nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį). Vadovaujantis BK 248 straipsnio 2 dalimi, šeimos nariu laikomas ir asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partneris). Dėl šio kvalifikuojančio požymio inkriminavimo didelio ginčo nagrinėjant bylą nekilo. Nepaisant tarpusavio nesutarimų, bendro gyvenimo pertraukų, kaltinamasis pripažino, kad su nukentėjusiąja gyveno apie (duomenys neskelbtini) metų. Nors pasak kaltinamojo, jis nukentėjusiąją buvo išvijęs iš namų, neapsikentęs šios girtuokliavimo, mėnesis iki įvykio priėmė ją gyventi atgal, nes reikėjo pagalbos ūkyje, buityje, taip gyventi buvo patogiau. Kad tarp šių asmenų nebuvo šiaip darbiniai santykiai, įrodo, jog net ir po mirtimi pasibaigusio konflikto, T. G. 2022-05-19 vakare po susitikimo su liudytoju S. R. grįžo miegoti namo pas nukentėjusiąja į vieną lovą. Be to, T. G. buvo priėmęs kartu gyventi ir nukentėjusiosios jauniausiąją dukrą K. M., kurią padėjo sugyventinei išlaikyti ir užauginti. Su kitais sugyventinės vaikais kaltinamojo santykiai taip pat buvo normalūs. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad veiką kvalifikuojantis požymis – šeimos nario – nužudymas T. G. veikoje inkriminuotas tinkamai ir pagrįstai.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog T. G. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaip šeimos nario – sugyventinės T. M. – kvalifikuotas nužudymas.

III. Bausmės skyrimas

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi: „Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.“

Vadovaujantis BK 61 straipsnio 1-3 dalimis: „1. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. 2. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. 3. Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu.“

Skiriant bausmę T. G., remiamasi BK 54, 61 ir 66 straipsniais. Teismas vadovaujasi BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijos ribomis, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Vadovaujantis BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Konstatuota, kad T. G. veikdamas tiesiogine tyčia nužudė šeimos narę – sugyventinę T. M., už šio nusikaltimo padarymą sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis pagal kvalifikuotos veikos sankciją – 14 metų laisvės atėmimo. Veika – baigta, sukelti padariniai – T. M. mirtis. Nusikaltimo padarymo motyvas – asmeninio konflikto su nukentėjusiąja metu kilęs kaltinamojo pyktis dėl nukentėjusiosios piktnaudžiavimo alkoholiu. Nors konstatuota, kad kaltinamasis veikos padarymo metu veikė tiesiogine tyčia, vis dėlto, akcentuotina, kad tiesioginė tyčia nebuvo apibrėžta padarinių atžvilgiu, be to, ji kilo spontaniškai, iš įniršio, nebuvo iš anksto planuota. Nenustatyta, kad kaltinamasis planavo nužudyti nukentėjusiąją, bet kadangi smūgius sudavė į gyvybei grėsmingą kūno vietą – galvą – atsako pagal realiai kilusius padarinius. Šių padarinių būtų buvę galima išvengti, jeigu būtų laiku iškviesta greitoji pagalba, kuri iškviesta tik po paros laiko, kai išgelbėti nukentėjusiosios gyvybę jau buvo sunkiai įmanoma.

Byloje nenustatyta kaltinamojo T. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte – kaltininkas savo noru atlygino nukentėjusiųjų E. U. ir M. M. patirtą turtinę žalą. Nors kaltinamasis paskambino 112, iškvietė pagalbą, bandė pagal dispečerės nurodymus gaivinti nukentėjusiąją, šie jo veiksmai netraktuotini kaip lengvinanti aplinkybė pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktą (suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą ir aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių), nes atitinkami veiksmai buvo padaryti tik po nukentėjusios sužalojimų praėjus parai laiko, gerokai pavėluotai, kai iš specialisto išvados ir paaiškinimų, akivaizdu, jog išgelbėti nukentėjusiąją buvo sunkiai įmanoma. Priešingai, jeigu kaltinamasis, net ir praėjus konfliktui (įniršiui) nebūtų toks abejingas nukentėjusios sveikatos būklės atžvilgiu (nukentėjusios išoriniai galvos sužalojimai buvo akivaizdūs), jis galėjo iškviesti greitąją medicinos pagalbą gerokai anksčiau, tokiu būdu galimai išgelbėdamas nukentėjusios gyvybę.

Vertinant kaltinamojo T. G. asmenybę, akcentuotina, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 130-133), nuo priklausomybės ligų ir psichiatrinėje ligoninėje nėra gydytas (2 t., b. l. 136-140), turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nors oficialiai nedirba, save išlaiko, turi ūkį, augina gyvulius.

Baigiamųjų kalbų metu T. G. gynėja paprašė, jeigu būtų pripažinta T. G. kaltė dėl nusikaltimo padarymo, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas („Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę“). Svarstant galimybę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas šiuo konkrečiu atveju būtina įvertinti aktualią teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog taikydamas švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmės paskyrimą teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, taikyti šias nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007 ir Nr. 2K-7-96/2012). LAT jurisprudencijoje papildomai reikalaujama nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kurios rodo, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas yra daug mažesnis, negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, mažesnį kaltininko asmenybės pavojingumą, jo veikos atsitiktinį pobūdį ar pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2011, Nr. 2K-515/2010 ir Nr. 2K-7-96/2012). Be to, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-382/2012; 2K-348/2013; Nr. 2K-65-696/2015). Teismas konstatuoja, kad sąlygų visumos, reikalingos taikyti BK 62 straipsniui, byloje nenustatyta. Be to, teismo vertinimu, bausmės paskyrimas pagal inkriminuoto nusikaltimo sankciją T. G. atveju neprieštarautų teisingumo principui.

Kita vertus, įvertinus BK 54 straipsnio 2 dalies bausmės skyrimo pagrindų visumą, kad garbingo amžiaus kaltinamasis prieš šį įvykį su teisėsauga iš esmės nebuvo susidūręs, taip pat į teismo inkriminuotą lengvinančią aplinkybę, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nors kvalifikuoto nužudymo veikos pavojingumo pobūdis įprastai yra didelis, šio nusikaltimo pavojingumo laipsnis pagal inkriminuotą nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą yra mažesnis už įprastą), tiesioginės tyčios porūšį (veika padaryta neapibrėžta tyčia, kilusia spontaniškai) ir kt. teismas vertina, kad šiuo konkrečiu atveju yra galimybė paskirti minimalią kvalifikuoto nužudymo nusikaltimo sankcijoje numatytą bausmę – 8 (aštuonerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas T. G. laikinajame sulaikyme išbūtas dviejų dienų laikas (duomenys neskelbtini).

Laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžia skaičiuotina nuo T. G. faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

IV. Civilinis ieškinys ir proceso išlaidos

Byloje pareikšti du civiliniai ieškiniai: 1) nukentėjusiųjų E. U. ir M. M. civilinis ieškinys 62 943,63 Eur sumai padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 9-16); 2) nukentėjusiosios K. M. civilinis ieškinys 20 000 Eur sumai – padarytai neturtinei žalai atlyginti (t. 3, b. l. 36-38).

Teismo posėdžio metu nukentėjusieji E. U. ir M. M. paaiškino, kad dėl mamos laidotuvių patirtą turtinę žalą T. G. jiems yra atlyginęs, o reikalavimo dėl neturtinės žalos jie atsisako jauniausios sesės K. M. naudai. Teismas vertina, kad kaltinamajam atlyginus nukentėjusiųjų E. U. ir M. M. patirtą turtinę žalą, ir jiems teismo posėdžio metu atsisakius civilinio ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, bei vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareikšto civilinio ieškinio atsisakymas priimtinas ir byla pareikšto civilinio ieškinio apimtyje nutrauktina.

Nukentėjusiosios K. M. civiliniame ieškinyje 20 000 EUR sumai padarytai neturtinei žalai atlyginti (t. 3, b. l. 36-38) atitinkama žala motyvuojama tuo, kad nužudytoji yra jos motina, gyveno kartu su ja, motina šią išlaikė materialiai. Santykiai tarp motinos ir dukros buvo šilti ir draugiški. Netekusi motinos, ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, moralinį stresą, kurių neįmanoma kompensuoti. Patirto dvasinio sukrėtimo ir dvasinio išgyvenimo pasekmės bus jaučiamos dar ilgą laiką.

Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109-117 straipsniai).

Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, būtent BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, tampa akivaizdu, jog nustatant ieškinio dydį esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019). Civilinėse bylose taip pat nurodoma, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodyti žalos dydį turi jos priteisimo reikalaujantis ieškovas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009 ir kt., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Civilinėje teisėje taikomas bendrasis principas, kad kai akivaizdu, kad tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslaus jų dydžio, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2014).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytas neturtinės žalos atlyginimo ir apskaičiavimo mechanizmas. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į: jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.) ar (ir) dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.). Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio pasekmės vertinamos ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. Teismas atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltės formą ir rūšį. Asmeniui veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., paprastai padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju. Atlygintinos neturtinės žalos dydžiui įtakos turi žalą padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos. Nustatant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, padarytos nusikaltimais žmogaus gyvybei, sveikatai, seksualinio apsisprendimo neliečiamumui ar laisvei, neturėtų būti sureikšminamas nustatytos turtinės žalos dydis. Teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų. Teismų praktikoje formuojami dydžiai yra tik orientaciniai, nes identiškų bylų konstatavimo galimybė žalos atlyginimo aspektu yra labai menka arba apskritai neįmanoma. Be to, LAT yra išaiškinęs, kad „<...> absoliučiai objektyviai įvertinti pinigine išraiška neturtinės žalos dydžio neįmanoma, tačiau išsamus visų aplinkybių išnagrinėjimas, motyvuotas ir tinkamas jų įvertinimas suponuoja teisingo sprendimo priėmimą.“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-699/2017).

LAT praktikoje, susijusioje su neturtinės žalos dydžio nustatymu tais atvejais, kai padaromas nusikaltimas žmogaus sveikatai, yra laikomasi nuostatos, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra prioritetiniai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti. Pažymėtina ir tai, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, nesunkus, nežymus), bet ir nuo jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus.

Vadovaujantis teismų praktika, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalyje, priteistos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 5 000 iki 70 000 Eur. Teismų praktikoje susiformavo nuostata, jog gyvybės atėmimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra negrįžtami padariniai. Tais atvejais, kai neturtinė žala susijusi su artimo asmens mirtimi, teismai, be kita ko, privalo atsižvelgti į kiekvieno ieškovo individualų ryšį su mirusiuoju, t. y. kiek jie buvo emociškai artimi vienas kitam, ar rūpinosi vienas kitu, kaip dažnai bendravo, kaip juos paveikė artimo asmens mirtis, kaip jie į tai reagavo, kokių neigiamų padarinių sveikatai dėl to kilo, ir pan. (LAT 2K-313-788/2016). Daugiausia priteisiama nužudytojo sutuoktiniams ir vaikams. Neturtinės žalos dydis įvertinamas nepriklausomai nuo mirusio asmens socialinio, ekonominio, kultūrinio statuso visuomenėje.

Nustatant priteistiną neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai K. M., atsižvelgtina, kad nužudytoji yra jos motina, kartu su ja gyveno ir ją išlaikė materialiai. Vertintina ir tai, kad kiti nukentėjusieji – E. U. ir M. M. neturtinės žalos atlyginimo reikalavimo atsisakė jauniausios ir nepilnametės sesers K. M. naudai. Atsižvelgtina, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė yra nepilnametė, o patirtų dvasinių išgyvenimų pasekmės, netekus mamos, bus jaučiamos ilgą laiką. Nors kaltinamasis T. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad neturės iš kur pareikštą ieškinį atlyginti, akcentuotina, kad kaltinamojo turtinė padėtis atitinkamo pobūdžio bylose nėra traktuojamas kaip esminis kriterijus. Taip pat įvertinus teismų praktikoje formuojamus orientacinius neturtinės žalos atlyginimo kriterijus kvalifikuotų nužudymų bylose, manytina, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. M. pareikštas civilinis ieškinys 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) patirtai neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas ir proporcingas, dėl to tenkintinas pilna apimtimi, atitinkamą sumą priteisiant iš kaltinamojo T. G..

Be to, iš T. G. valstybės naudai priteistinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą K. M., 408,34 Eur sumai.

V. Kiti nuosprendžiu išspręsti klausimai

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios T. G. paliktinos galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti jokių ryšių su T. M. vaikais. Pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę, paskirtos kardomosios priemonės panaikintinos, o kaltinamojo dokumentas (asmens tapatybės kortelė) perduotina bausmę vykdančios institucijos administracijai, kad būtų sprendžiamas tolimesnis dokumentų disponavimo klausimas įstatymų nustatyta tvarka.

Daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai: 1) DVD-R su garso ir vaizdo įrašu iš policijos pareigūnų BODY kameros Nr. (duomenys neskelbtini); 2) DVD-R su garso įrašu iš (duomenys neskelbtini) (greitosios medicininės pagalbos (GMP) kvietimu) (t. 1, b. l. 49); 3) DVD-R su garso įrašu iš K. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 40); 4) DVD-R su nepilnametės K. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją garso ir vaizdo įrašu (t. 2, b. l. 53); - paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti T. G. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirti jam 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo T. G. faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti T. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (duomenys neskelbtini) (dvi dienos).

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios T. G. palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti jokių ryšių su T. M. vaikais. Pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę, kardomąsias priemones panaikinti, o prie bylos saugomą T. G. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), - perduoti bausmę vykdančios institucijos administracijai, kad būtų sprendžiamas tolimesnis dokumento disponavimo klausimas įstatymų nustatyta tvarka.

Tenkinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo – priteisti iš T. G. nukentėjusiosios K. M. naudai 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) .

Kaltinamajam atlyginus nukentėjusiųjų E. U. ir M. M. patirtą turtinę žalą, ir jiems teismo posėdžio metu atsisakius civilinio ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, procesą dėl nukentėjusiųjų E. U. ir M. M. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Priteisti iš T. G. valstybės naudai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas 408,34 Eur (keturių šimtų aštuonių eurų trisdešimt keturių euro centų) sumai, dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepilnametei nukentėjusiajai K. M..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus: 1) DVD-R su garso ir vaizdo įrašu iš policijos pareigūnų BODY kameros Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 29); 2) DVD-R su garso įrašu iš (duomenys neskelbtini) (greitosios medicininės pagalbos (GMP) kvietimu) (t. 1, b. l. 49); 3) DVD-R su garso įrašu iš K. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 40); 4) DVD-R su nepilnametės K. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją garso ir vaizdo įrašu (t. 2,b. l. 53); - palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjai Audrius CininasGintaras DzedulionisPaulius Veršekys