Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2022-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-243-1035/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-06-30
Bylos Nr.
1-243-1035/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42272-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Darius Pranka, Ugnė Gailiūnienė, Valerij Lauš
Kaltinamasis
I. V.
Advokatai
Zbignevas Jankovskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-243-1035/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42272-2021-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1.2.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos,

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei, Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorui Gyčiui Normantui,

kaltinamajam I. V. (I. V.), jo gynėjui advokatui Zbignevui Jankovskiui (Zbignev Jankovski),

nukentėjusiajai ir nepilnamečių vaikų atstovei pagal įstatymą G. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio profesinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį areštu 20 (dvidešimčiai) dienų; vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 90 (devyniasdešimčiai) parų; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams,

kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės

I. V. 2021 m. gruodžio 3 d., apie 20.00 val., savo gyvenamojoje vietoje – bute (duomenys neskelbtini), konflikto su savo broliu R. V. (R. V.) metu tyčia sudavė jam kumščiais mažiausiai 14 smūgių į įvairias kūno vietas, iš kurių ne mažiau 2 smūgių į galvą ir 12 smūgių į pečius, krutinę, šonus, nugarą ir rankas, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas abiejuose pečiuose, dešiniame dilbyje, kairiame žaste ir plaštakoje, krūtinės ląstoje, nugaroje, juosmenyje, kraujosruva tarpuplautyje ir virš dešinio antinksčio, o taip pat mirtį sukėlusį galvos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose ir smakre, muštine žaizda kairiame lūpų kampe su aplinkine kraujosruva gleivinėje, minkštųjų audinių kraujosruva kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalų dešinėje virš kaktinės-momeninės-smilkininės-pakaušinės skilčių sferinio paviršiaus, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairės momeninės skilties sferinio paviršiaus, sumušimo židiniu dešinėje momeninėje skiltyje, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš dešinio pusrutulio sferinio paviršiaus, dėl ko R. V. 2021 m. gruodžio 6 d. ligoninėje mirė. Šiais savo veiksmais I. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis I. V. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies. Paaiškino, kad penktadienį, tai buvo 2021 m. gruodžio 3 d., apie pietus brolis po darbo atvažiavo pas jį. Tą dieną jis, A. M. ir brolis išgėrinėjo brolio atsivežtą alkoholį. Šiek tiek išgėręs pasakė broliui, kad eina į kitą kambarį. Brolis liko virtuvėje. Brolis pasakojo, kad buvo nesutarimų namuose su žmona. Brolis daug išgėrinėjo, žmona pyko. Dėl tų nesutarimų brolis dažnai prašėsi pernakvoti. Paskutiniu metu, apie savaitę laiko, nuolat skambindavo jam, ar gali atvykti pernakvoti. Jis leisdavo. Jis su broliu nesipykdavo, dirbo visą gyvenimą kartu, bendravo labai gerai, bet paskutiniu metu brolis labai daug išgėrinėjo. Kiekvieną dieną atvažiuodamas pas jį į namus atveždavo degtinės. Penktadienį brolis tikrai atvežė ne vieną degtinės butelį. Degtinę visą laiką laikė kuprinėje, tai brolio asmeniniai daiktai, todėl niekas netikrino. Nesenai jį (kaltinamąjį) paleido iš ligoninės, buvo lūžę šonkauliai. Nevažiavo į darbą, buvo namuose. Brolis pasakė, kad atvažiuos, išgers truputį ir viskas. Brolis atvažiavo, jie išgėrė, ir jis (kaltinamais) nuėjo trumpam pamiegoti. Miegojo kitame kambaryje, brolis buvo pasilikęs virtuvėje, o A gal televizorių žiūrėjo. Atsikėlęs tą patį vakarą, priėjo prie brolio, kuris jau buvo gerai apsvaigęs nuo alkoholio. Jis (kaltinamasis), išsimiegojęs, buvo kaip ir blaivus. Prieš tai buvo išgėręs šiek tiek alkoholio, bet apie keturias valandas miegojo. Brolis, eidamas iš tualeto, svyravo. Jis vedė brolį ir pastarasis jam trenkė. Jie pradėjo ginčytis, bartis, kilo konfliktas, abu atsisėdo ant lovos. A išėjo parūkyti. Jis paklausė brolio, ar dar turi išgerti degtinės. Brolis atsakė, kad neturi. Buvo vakaras, apie 20.00 val., todėl jis (kaltinamasis) pasiūlė nueiti į parduotuvę nusipirkti, kitą dieną buvo šeštadienis, niekur nereikėjo. Jis (kaltinamasis) pradėjo ruoštis išeiti, pažiūrėjo kiek turi pinigų, o brolis iš po stalo ištraukė pusę butelio 0,7 l degtinės. Prasidėjo kivirčas. Pasakė broliui, ar gaila buvo pavaišinti degtine, kam slėpti, juk norėjo jau eiti į parduotuvę. Brolis jam atsakė, ar jis laiko brolį žiurke. Jis sėdėjo šalia brolio ant lovos, brolis jam pirmas sudavė smūgį į tą vietą, kur jam buvo lūžę šonkauliai. Brolis iš kairės pusės jam sėdėjo. Jam buvo sulaužyti kairės pusės šonkauliai, Viskas vyko virtuvėje. Kai brolis jam vieną kartą trenkė, jis sudavė smūgį atgal broliui į galvą. Sudavė kumščiu. Pataikė į akies sritį. Kai jis atsisėdo, pasakė broliui, ar šis nežino, kad jam sulaužyti šonkauliai. Brolis atsisuko dar labiau į jį ir trenkė dar smarkiau į tą pačią vietą. Jis (kaltinamasis) buvo pasilenkęs, brolis jam tiesiai pataikė, jis vos galėjo kvėpuoti. Iš to pykčio ir nervų kumščiu, ta pačia ranka, sudavė broliui dar kartą į žandikaulio sritį. Kai brolis atsilošė, jis rankomis sudavė broliui pora smūgių į šonkaulius, sakydamas, ar brolis nesupranta, kad jam irgi skauda, nes sulaužyti šonkauliai. Tuo metu atėjo A, įėjo į virtuvę, išgirdo kaip jie barasi, pasakė, ką jis (kaltinamasis) daro. Tuo metu jis norėjo dar kartą trenkti, bet dėl A apsiramino ir atsisėdo ant lovos. Padavė broliui ranką, brolis atsikėlė ir irgi sėdėjo. Ant brolio veido matėsi sumušimai akies srityje, o žandikaulio – nelabai, kraujo nebuvo. Supykęs ant brolio, išgėrė iš to butelio kelis stikliukus. Jie apsiramino, sėdėjo ir toliau normaliai bendravo. Jis pasakė broliui, kad eina miegoti, o brolis, jeigu nori, tegul toliau geria. Nuėjo pas A ir atsigulė į lovą, jau buvo vakaras. Po muštynių gal dar valandą laiko tikrai kartu pasėdėjo, viskas buvo gerai. Atsibudęs ryte pastebėjo, kad brolis vaikšto labai apsvaigęs, bet jo tai nenustebino, nes žinodamas, jog brolis visada turėdavo kuprinėje pasislėpęs sau degtinės, pagalvojo, kad brolis ją ištraukė ir išgėrė. Brolis jo paklausė, ar turi pinigų, ar gali nueiti nupirkti dar degtinės. Paklausė brolio, ar nori valgyti. Matėsi, kad brolio akis raudona, ant lūpos nieko nesimatė. Jis (kaltinamasis) šeštadienį atsinešė iš parduotuvės 0,7 l degtinės ir litrą alaus. Brolis visą dieną buvo virtuvėje, o jis – kitame kambaryje. Pasiūlė broliui padaryti „pachmielą“, o kitą dieną nebegerti, nes sekmadienis. Pirmadienį planavo eiti į darbą. Daug kartų siūlė pavalgyti, bet brolis atsisakydavo. Atsikėlęs sekmadienį ryte, apklausos metu to nebuvo paminėjęs, brolis dar gulėjo lovoje. A reikėjo pasiimti produktus. Pasiėmė A pasą, nes tik su pasu galima pasiimti produktų, pasisveikino su broliu ir išvyko. Grįžus, A pasakė, kad brolis pradėjo kliedėti, kažkas negerai. Brolis prašė nuvesti jį į tualetą. Jis nuvedė brolį į tualetą, brolis labai svyravo. Paklausė, ar dar daugiau brolis degtinės turėjo, kad prisigėrė ir negali paeiti. Brolis pasakė, kad blogai mato. Jis (kaltinamasis) naktį iš šeštadienio į sekmadienį kelis kartus buvo atsikėlęs. Iš pradžių jį pažadino garsas, kai brolis griuvo koridoriuje. Pamatė ant nugaros gulintį brolį, o ant jo kabyklą. Pagalvojo, kad brolis prigėrė ir užsinorėjo į tualetą, griuvo. Nesureikšmino to dalyko. Antrą kartą jį pažadino A, kuri pasakė eiti ir kelti brolį, kuris vaikšto ir griuvinėja. Jis (kaltinamasis) atsikėlė. Brolis buvo nugriuvęs vonioje. Paklausė brolio, kodėl nerimsta. Brolis nepataikė į tualetą. Jis vėl padėjo broliui nueiti į tualetą. Vėliau brolis nugriuvo prie lovos, kuri buvo virtuvėje. Brolis griuvo prie lovos, kur dubenėliai su kačių ėdalu. Jis pakėlė brolį. Neprisimena kur, t. y. virtuvėje ar vonioje, kai brolis griuvo, jam bėgo kraujas iš nosies. Brolis ten gulėdamas, jis (kaltinamasis) parodė tyrėjams, išspjovė iš burnos kraują. Pakėlęs brolį, kuris buvo su marškinėliais ilgomis rankovėmis, jis buvo kraujuotas. Brolis buvo atsisegęs, jis broliui nuėmė tuos marškinėlius, apvalė veidą, bet pastebėjo, kad kraujas toliau bėga, iš nosies smarkiai bėgo kraujas. Jis palydėjo brolį į vonią, padėjo jam apsiprausti, pažiūrėjo, kad kraujas nebebėga, nuvedė ir paguldė į lovą, liepė nevaikščioti, nes griuvinėja. Nebuvo jokių pykčių. Paskui brolis dar kartą, berods, krito vonioje, kurioje yra plytelės. Pamatė brolį, kai šis jau stovėjo ant keturių. Nematė, ar brolis griuvo, tik triukšmas girdėjosi. Vonioje visko pristatyta, kilimas yra, bet susižaloti įmanoma. Sekmadienį ryte, kai jis grįžo, brolis paprašė nuvesti jį į tualetą. Palaukė, kol brolis pabuvo tualete. Grįžtant brolis jam pasakė, nieko nemato viena akimi. Jis labai išsigando, nes su broliu kažkas vyko negerai, nežinojo ką daryti, bet brolis buvo sąmoningas, kalbėjo su juo. Pasakė broliui, kad skambins į ligoninę, greitąją iškvies. O brolis sakė, kad pagulės ir praeis. A jam minėjo, kad, kol jo nebuvo namuose, brolis kliedėjo neaiškius dalykus. Kai brolis pasakė, kad nebemato, paskambino motinai ir paklausė ką daryti, gal tėvas atvažiuos, padės, brolis nenori važiuoti į ligoninę, atsisako. O brolis jam pareiškė, kad gerai, išvažiuos jis į ligoninę, pas jį akis sumušta, o jis (kaltinamasis) teistas. Brolis apie jo tuos teistumus žino, t. y. kad su A susipyksta, ji iškviečia policiją, jį nuvežta, paskui jie susitaiko, nors kam kviesti policiją, jeigu kūno sužalojimų nebuvo. Brolis pasiūlė pasakyti, kad jis griuvo, t. y. atvažiavo pas jį penktadienį išgėręs, pakeliui susimušė. Iš pradžių jis (kaltinamasis) taip ir pasakė, todėl tyrėjams klaidingus parodymus buvo davęs, nes tikrai buvo išsigandęs po brolio mirties, bijojo, tikrai nesitikėjo, kad taip įvyks. Kai atvažiavo greitoji pagalba, brolis buvo sąmoningas, suprato ką sakyti, nenorėdamas kelti jam (kaltinamajam) didesnių rūpesčių. Brolis pasakė atvykusiems medikams neprisimenąs, kas vyko, kad nesukeltų jam rūpesčių. Brolis su teisėsauga anksčiau pats turėjęs reikalų, visą procesą žino. Negali pasakyti kiek tiksliai smūgių sudavė broliui į kitas kūno vietas. Tikrai 6-8 kartus buvo sudavęs. Brolis nenorėjo valgyti, o jis valgė. Jis broliui visą laiką sakė, kad yra šaldytuvas, pats guli šalia šaldytuvo, juk nerakinamas ir pilnas šaldytuvas. Buvo prigaminta maisto, sriubos. Žmogus po išgertuvių nelabai nori valgyti, todėl siūlė bent sriubos, bet brolis atsisakė. Penktadienį sugyventinė vartojo alkoholį. Labai blogai pasielgė, kad paklausė brolio ir neiškvietė pagalbos daug anksčiau, labai gailisi. Anksčiau su broliu niekada nebuvo jokių konfliktų. Jis (kaltinamasis) buvo teistas už smurtą artimoje aplinkoje. Visi atvejai išgertuvių su A metu, abiem esant neblaiviems. Ji praneša policijai apie smurtą, o vėliau neprisimena, kodėl pranešė. Vienas smurto atvejis buvo prieš sugyventinės sūnų L. M.. Brolis iki įvykio nakvojo pas jį tikrai apie savaitę laiko. Gerdavo kiekvieną dieną. Brolis skundėsi, kad buvo kritęs tą savaitę nuo pastolių. Brolis buvo neblaivus darbe, todėl niekam nieko nesakė. Brolis jam tai pasakė ketvirtadienį, o krito gal irgi ketvirtadienį. Brolis jam du kartus sudavė. Brolis jam sudavė, o jis sudavė atgal. Jis atsisėdo nuo skausmo ir atsilenkė, tada brolis jam sudavė antrą kartą. Vienas brolio smūgis, vienas atgal jo smūgis, paskui atsilenkimas, antras brolio smūgis ir paskui jis dar kartą broliui sudavė. Brolis sėdėjo, kai jis (kaltinamasis) sudavė. Pirmo ir antro smūgio metu brolis sėdėjo, bet po antro smūgio atsilošė ant lovos. Iš pykčio dar kelis kartus sudavė broliui į krūtinės ląstą. Brolis dar kartą norėjo jam smūgiuoti. Dar kartą jis sudavė broliui į krūtinės ląstą, bet ne kumščiu, o ranka. Tuo metu atėjo A ir pasakė baigti, brolis pradėjo ant jos rėkti. Nežinau, ar A matė smūgius. Ji tuo metu buvo balkone. Išeidama iš balkono, turbūt išgirdusi mūsų kivirčą, pasakė, ką jis (kaltinamasis) daro. Jis jai paaiškino, kad susipyko su broliu, nes pastarasis sudavė jam į šonkaulius. Jis (kaltinamasis) atvykusiai slaugytojai nieko nepasakojo. Pasakė, kad brolis atvyko jau sumuštas. Minėjo slaugytojai, kad naktį brolis griuvinėjo. Sakyti tokią versiją jam pasiūlė pats brolis. Laukiant greitosios pagalbos tarėsi su broliu, ką sakyti. A šio susitarimo negirdėjo, nors galėjo girdėti. Kai brolį išvežė, jis (kaltinamasis) grįžo namo. Brolis mirė pirmadienį, o jį apklausė antradienį arba trečiadienį. Nusprendė pakeisti parodymus ir prisipažinti, nes iš pradžių tikrai labai bijojo, bet su ta tiesa negalėtų gyventi toliau. Galėjo suduoti tuos smūgius, kurie nurodyti kaltinime. Nuo gruodžio 3 d. iki gruodžio 5 d., kai išvežė greitoji, brolis buvo namuose visą laiką. Prieš atvažiuojant greitajai pagalbai, kraujo nebuvo daug, buvo truputį kraujo ant sienos, kriauklėje. Pasakė Ai, kad nuvalytų nors nuo sienos, nes medikai atvažiuoja, jog būtų tvarkingiau. Jis davė broliui naujus marškinėlius, o tuos kraujuotus jis arba A išmetė. Kraujo pėdsakai buvo pašalinti ne visi, tik tie, kurie iš karto matėsi, tai ant sienos buvo išvalyta. O ten, kur spintelė, kur brolis griuvo, jau paskui pamatė, atsiminė, kur brolis susižalojo, kurioje vietoje, kai griuvinėjo. Tą dalyką pirmos apklausos metu buvo pasakęs. Buvo parodęs, kur buvo kraujo dėmės, kai brolis griuvinėjo, kur viskas įvyko. Kai kuriuos rūbus, kurie buvo tada ant brolio, paliko. Pagalvė, kuri buvo su kraujo dėme, kai brolis gulėjo, tyrėjams rodė, bet jiems tai buvo nesvarbu. Prisipažino, nes sąžinė griaužė. Nežino, kodėl ir A pakeitė parodymus. Jie nesitarė, kokius reikia duoti parodymus. Pats pirmas smūgis, kurį sudavė brolis, buvo vedant jį iš tualeto, bet jis to smūgio nesureikšmino. O jau antras ir trečias smūgiai, kai jie jau sėdėjo ant lovos. Buvo trys smūgiai. Po pirmo smūgio prasidėjo kivirčas. Kai jis sudavė broliui, pastarasis kaip ir gynėsi, pakėlė rankas, pasakė, ką jis daro, pastūmė. Viskas. Brolis buvo pakėlęs rankas, kad jam nesuduotum. Galėjo būti taip, kad vienu smūgiu atsitrenkiant į ranką, ranka nueidavo ir pataikydavo į kitą kūno vietą. Jis ir brolis buvo betonuotojai, montuotojai. Brolis buvo nukritęs nuo pastolių iš antro aukšto. Pirmas jo (kaltinamojo) smūgis buvo į galvos sritį, antras taip pat į galvos sritį. Kiti smūgiai į kitas kūno vietas (4 t., b. l. 48–53).

I. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju 2021 m. gruodžio 5 ir 8 d. parodė, kad 2021 m. gruodžio 4 d., apie 20.00–21.00 val., pas jį namo atėjo brolis, jo veidas buvo patinęs, matėsi padžiūvęs kraujas, taip pat ant rankų. Brolis paaiškino, kad pats nukrito, vėliau pasakė, kad jį sumušė stotelėje (1 t., b. l. 93, 96–98). I. V. apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 30 d. kaltės nepripažino, parodė, kad brolis 2021 m. gruodžio 3 d. (penktadienį) atvažiavo pas jį, atvežė degtinės, atrodė tvarkingai (ant veido nematė mėlynių), jie gėrė degtinę. Šeštadienį apie 07.00 val. brolis išėjo ir grįžo apie 20.00 val. su mėlyne po akimi ir kruvinu žandu, paaiškino, kad buvo sumuštas stotelėje. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį brolis 3 ar 4 kartus buvo pargriuvęs. Sekmadienį brolis pradėjo kalbėti kažkokias nesąmones, todėl buvo iškviesta greitoji pagalba (3 t., b. l. 15–16). I. V. 2022 m. sausio 13 d. parašė nuoširdų prisipažinimą, kuriame nurodė, kad 2021 m. gruodžio 3 d. vakare po konflikto su broliu sudavė pastarajam apie dešimt smūgių į galvą ir kitas kūno vietas (3 t., b. l. 17). I. V. papildomai apklausiamas įtariamuoju 2022 m. sausio 25 d. ir 2022 m. balandžio 13 d. kaltę pripažino (3 t., b. l. 19–21, 25–26). Savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (3 t., b. l. 27–29).

Nukentėjusioji G. V. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad 2021 m. lapkričio 25 d. jos vyras R. V. išėjo į darbą ir nuo to laiko šeima jo nematė. Ji 2021 m. gruodžio 7 d. sužinojo, kad vyras mirė. Kas konkrečiai atsitiko, nežinojo. Sužinojo tik iš tyrėjų. Sužinojo ji ir vaikai, sūnui yra (duomenys neskelbtini) metų, dukrai – (duomenys neskelbtini) metų. Tai, kad vyras išėjo, nebuvo išskirtinis atvejis. Didžiausia problema buvo alkoholizmas, paskutinius pusę metų vyras gėrė kiekvieną dieną. Vyras dažnai būdavo pas savo brolį. Santuoka nebuvo nutraukta, tik paskutiniu metu situacija šeimoje buvo labai sunki. Nuo pastovaus gėrimo būdavo, kad vyras vemdavo, o šiaip sveikata nesiskundė. Tai, kad vyras būtų nukritęs nuo pastolių, sužinojo tik teisme. Kaltinamąjį pažįsta virš 20 metų, bet artimų santykių nebuvo, nors jis yra dukros krikšto tėvas. Jis irgi turėjo žalingų įpročių, pastoviai gerdavo. Kaltinamasis ir vyras dažnai susiskambindavo, susitikdavo, gerdavo. Nežino, ar kildavo tarp jų konfliktų, neteko matyti ir (ar) girdėti. Vyrą paskutinį kartą matė 2021 lapkričio 25 d., kai išėjo į darbą. Kai negrįždavo, neskambindavo jam, tiesiog buvo pabodę nuolatiniai jo ieškojimai. Jis išeidavo, grįždavo (4 t., b. l. 54–55).

Nukentėjusioji taip pat buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 69–70).

Liudytoja A. M. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad konfliktas tarp I ir R įvyko 2021 m. gruodžio mėn. (penktadienį) bute, kuriame gyvena. R apie pietus grįžo iš darbo, atnešė su savimi degtinės ir jie visi sėdėjo prie stalo virtuvėje, kalbėjosi, gėrė degtinę. R gyveno pas juos jau apie savaitę laiko. Degtinę vartojo visi. Jie nieko ypatingo neveikė, išeidavo parūkyti į balkoną, vyrai apie darbus kalbėjo. I tuo metu buvo sulaužyti šonkauliai, todėl jis nėjo į darbą. Iš pradžių buvo ligoninėje, paskui namuose. Vienu metu atėjo į virtuvę, R nebuvo. I pasakė, kad jis jau 20 minučių tualete sėdi ir nuėjo pažiūrėti, o ji nuėjo į balkoną parūkyti. Kai grįžo į kambarį, išgirdo kažkokius kaip judesius neaiškius, tai buvo virtuvėje. Įėjo virtuvę ir pamatė, kad R nugara jau guli ant lovos, o I virš jo ir užsimojęs kumščiu. Tuo metu R pasakė, kad I baigtų. Tuo metu I sudavė jam į skruostą. R buvo ant lovos, o I virš jo. Negali pasakyti, kur I kojos buvo, nes R kojos apačioje buvo. I matė iš priekio, o R gulėjo jai galva. Matė vienintelį tą smūgį. R sušaukė, kad I baigtų. Tuo metu ir ji pasakė I baigti. Jai tai buvo staigmena, nes I su R niekada nesipykdavo. Paklausė, kas atsitiko, jie dar kažkiek pasėdėjo virtuvėje, kažką pakalbėjo, tačiau ji negirdėjo. Kai I atėjo į miegamąjį, paaiškino, kad R pats pirmas pradėjo, vedė jį iš tualeto, padėjo jam nueiti iki lovos, o R vartojo keiksmažodžius ir stumdėsi. Kažkas įvyko pakeliui iš tualeto ar sėdint jiems po to virtuvėje. Negali pasakyti, nes tuo metu buvo balkone, gali pasakyti tik iš I žodžių. R prisikabino prie I, kad žiurke pavadino. Ji tik šeštadienio ryte pamatė mėlynę pas R. Kai ji nuėjo į miegamąjį, jie daugiau ir nekonfliktavo, kažką pakalbėjo, kaip suprato iš garso, butelis ant stalo buvo pastatytas. I atėjo į miegamąjį ir paaiškino, kad R pirmas pradėjo. Ji su pačiu R nekalbėjo. R nuėjo miegoti virtuvėje, o ji su I miegamajame. Naktį iš penktadienio į šeštadienį išgirdo triukšmą, R nugriuvo. Jis atsikėlė iš lovos, gal į tualetą norėjo nueiti, ir nugriuvo tarp lovos iš šaldytuvo. Nugriuvo būtent ten, kur stovi katino lėkštės. Pagal garsą tų lėkščių ir išbarstytą maistą suprato, kad jis būtent ten nugriuvo. I pasakė, kad eina padėti jam atsikelti. I nuėjo, pakėlė jį nuo grindų, pasakė R gultis. Paguldė R ir grįžo į miegamąjį. Po kiek laiko vėl triukšmas. R gal tualeto ieškojo. Iš garso suprato, kad R buvo vonioje nukritęs. I ėjo pakelti. Pakėlė, vėl nuvedė į lovą. Atrodo, kad vonioje R du kartus buvo nukritęs. Ji supyko, kad R nieko nesudaužytų vonioje. Dar R nuėjo į koridorių, kur pakaba ant dviejų kojų, ji verčiasi. R užsivertė kartu su ta pakaba, kaip stovėjo, taip ir griuvo su ta pakaba. Tai buvo ta pati naktis, jau arčiau ryto, bet buvo dar tamsu. Kai jis nugriuvo, buvo didelis triukšmas, bet ne pakabos. Jis labai stipriai atsitrenkė galva. Klausė R ryte, ar galvos neskauda. Atsakė, kad ne. Buvo šeštadienio rytas, kada atsikėlė ir pamatė jį su mėlyne ant kairio skruosto. Buvo pusryčių metas, bet R pasakė kad nevalgys, nenori. Siūlė arbatos, kavos, bet R prašė duoti šiek tiek ramybės, nori pagulėti, reikia išsigulėti. Ji pagalvojo, kad po išgertuvių jam reikia išsigulėti. Arbatą jis išgėrė. I turėjo nueiti produktų paimti. Dar visą rytą I vedžiojo jį tualetą. R sakė, kad svaigsta galva. Jis pats galėjo nueiti, bet ten televizorius tarp virtuvės ir miegamojo, galėjo jį užkabinti. I išėjo paimti maisto, R užsnūdo pusiau sėdėdamas. Tai buvo šeštadienis ar sekmadienis, dabar neprisimena. Visą šeštadienį jis gulėjo, nevalgė ir negėrė. Dar šeštadienį jis paklausė I, ar „pachmielo“ yra, todėl I nuėjo nupirkti alkoholio – degtinės. R išgėrė keletą taurių ir sakė, kad ilsėsis. Jis visą šeštadienį išgulėjo. Sekmadienį I ėjo maisto prekių. R nusnūdo, o kai atsibudo paklausė, ar imsime antrą katiną. Pagalvojo, kad jis kažką susapnavo. Grįžo I, palydėjo R į tualetą. Kai vedė atgal, R užkabino staliuką, ant kurio stovėjo lempa. I pasakė, kad atsargiai, o R pasakė, jog kažkaip prastai mato. Tada jie iškvietė greitąją pagalbą. Iki tol sakė R, kad gal į polikliniką, yra budintis gydytojas, tačiau R atsisakė, pasakė, kad viskas gerai. Sekmadienį jau pamatė, kad nelabai jam gerai, todėl iškvietė pagalbą. Atvykusi gydytoja jį apžiūrėjo, pasakė, kad šonkauliai sveiki. Paklausė R, ar kažką skauda. R parodė į pakaušį. Dar prieš tai jam iš nosies kraujas bėgo, bet tai buvo iki tų įvykių, ketvirtadienį. Griuvimai buvo iš penktadienio į šeštadienį. Buvo išgertas butelis degtinės, tai tikrai, trise išgėrė. Matė vieną smūgį į skruostą. Daugiau nebuvo jokių konfliktų. I pasakė, kad R pirmas pradėjo. Jis laikėsi už šonkaulių atėjęs į miegamąjį. R gydytojai sakė, kad nugriuvo. Prieš atvykstant medikams, butas buvo tvarkomas. Kraujo buvo, tai buvo tvarkoma. Jau po to, kai išvežė R, pastebėjo tą kraują, nes daugiau žiūrėjo į R. Matė tą kraują, bet galvojo vėliau išvalyti. Kai išvežė, jau galutinai sutvarkė. Kai atvyko pareigūnai, kraujo nebuvo. Su I kalbėjo, ką pasakoti apie įvykį, jeigu klaus. Buvo išsigandę, kai R mirė. Pagalvojo, kad R negrąžins, o I sako, kad jį gali apkaltinti. Smurto tarp brolių anksčiau nebuvo. Ji su I pykosi, pasistumdydavo, abu yra karšto būdo. Ji garsą girdėjo, bet paties kritimo su pakaba nematė. Nuėjo pažiūrėti, nes garsas buvo didelis, pamatė, kad R guli koridoriuje ant plytelių, ant jo pakaba, išmėtytos striukės. R gulėjo ant nugaros. Buvo išgertas 0,7 l talpos degtinės butelis. Šeštadienį I nuėjo iš ryto ir atnešė 0,7 l talpos degtinės butelį. R persirengė, I davė jam švarius marškinėlius, sportines kelnes, kojines, padėjo persirengti. Pas R buvo mėlynės. Kraujo žymių ant kūno nebuvo. Ant marškinėlių buvo kraujo dėmės. Paklausiau R, ką darytis su tais marškinėliais, jis pasakė išmesti, todėl išmetė. Penktadienį 0,7 l talpos butelis buvo gertas visą dieną. Gal vyrai šiek tiek daugiau išgėrė, neskaičiavo. I tiek girtas, kad nepastovėtų ant kojų, nebuvo. Kraujo dėmes matė tarp lovos ir šaldytuvo. Kraujo dar buvo vonioje. Koridoriuje nebuvo. R ateidavo blaivus, ateidavo po darbo. Anksčiau R pas juos neblaivus nebuvo. Jis nebuvo nuolatinis svečias, nebūdavo pas juos dažnai (4 t., b. l. 55–60).

A. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja 2021 m. gruodžio 8 d. parodė, kad 2021 m. gruodžio 4 d. (šeštadienį) atsibudo I ir R, kuris ruošėsi į darbą, jis atrodė normaliai, mėlynių neturėjo. Grįžo apie 20.00 val. Ji tos dienos vakare pastebėjo mėlynę po R akimi. Neklausė, kur jis ją gavo (1 t., b. l. 116–117). A. M. 2022 m. sausio 11 d. apklausta įtariamąja, 2022 m. sausio 17 d. surašė nuoširdų prisipažinimą, papildomai apklausta 2022 m. sausio 17 d. (2 t., b. l. 137–139, 140–142, 143–146). Savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (2 t., b. l. 148–150). Be to, 2022 m. sausio 20 d. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo (2 t., b. l. 154–160). Prokuroro 2022 m. kovo 23 d. nutarimu nutraukus ikiteisminį turimą A. M., ji 2022 m. balandžio 1 d. apklausta liudytoja (2 t., b. l. 188–189, 197–198).

Liudytoja R. T. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba Greitosios pagalbos stotyje. Prisimena butą (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusįjį. Kvietė brolis, kuris pasakė, kad nukentėjusysis pas jį buvo vakare. Pats nukentėjusysis buvo sąmoningas, kontaktiškas, bet jis buvo neadekvatus, neprisiminė, kas jam įvyko. Ji bendravo su juo, jis neprisiminė, kas buvo vakar, kaip jis čia atsirado. Visame kūne buvo poodinės hematomos, jų buvo gausu, labai daug. Dėl veido srities neprisimena. Pildė iškvietimo kortelę, aprašė nukentėjusio būklę ir su sėdimu vežimėliu transportavo į automobilį, išvežė į VšĮ RVUL, t. y. greitosios pagalbos ligoninę. Nukentėjusysis transportavimo metu buvo sąmoningas. Jis sėdėjo. Ji bendravo su broliu, kuris pasakė, kad jo brolis vakar vakare atėjo, galvojo, kad pernakvos ir iš ryto važiuos namo. Kai pamatė, jo stovis yra nestabilus, nutarė kviesti greitąją pagalbą (4 t., b. l. 47–48).

R. T. taip pat buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 113–114).

Liudytojas L. M. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad apie įvykį sužinojo iš policijos. 2021 m. gruodžio mėnesį tarnavo Rukloje. Prieš tai gyveno (duomenys neskelbtini). Įvykio metu jo ten nebuvo. Su motina po įvykio šiek tiek bendravo, daug apie įvykį nekalbėjo. Jų santykiai su motina ir kaltinamuoju prasti, nes abu mėgstantys išgerti. Stengiasi vengti kontakto su jais. Iki tarnybos gyveno su motina ir jos sugyventiniu trejus metus, kai jam buvo 16 metų. Nukentėjusįjį kažkada matė namuose, jis buvo keletą kartų užsukęs į svečius. Kai jis užsukdavo, nestebėjo, ką jis veikdavo, nes užsidarydavo savo kambaryje arba išvažiuodavo. Jo motina, jos sugyventinis ir jo brolis dažniausiai kalbėdavo, žiūrėdavo televizorių. Kaltinamasis ir motina turi problemų su alkoholiu. Pavartoję dažniausiai būdavo labai pikti ir jis vengdavo bet kokio kontakto su jais. Apie nukentėjusįjį negali pasakyti, koks jis būdavo išgėręs. Kiek kartų jis pas juos buvo, tai pradžioje viskas normaliai, bet kai daugiau išgerdavo, būdavo girdėti pykčiai.

Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti L. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad kai pas juos į svečius atvažiuodavo R, I su R ir jo motina dažniausiai gerdavo ir konfliktuodavo, prasidėdavo nuo barnių ir baigdavosi muštynėmis, jo motina kurstydavo, kad I su R susimuštų (1 t., b. l. 122–123).

Iš 2021 m. gruodžio 5 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir įvykio registracijos duomenų (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, kad 2021 m. gruodžio 5 d. į VšĮ RVUL pristatytas R. V., kuriam diagnozuota trauminė subdūrinė hematoma, dauginiai kūno sumušimai. R. V. gydytojai ir broliui paaiškino, kad 2021 m. gruodžio 4 d. jį sumušė trys nepažįstami asmenys. Kur, neatsimena. R. V. pristatytas iš brolio namų (1 t., b. l. 3–5).

Iš 2021 m. gruodžio 6 d. įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti VšĮ RVUL patalpos ir R. V. lavonas. Prie protokolo pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 18–22).

Iš 2021 m. gruodžio 8 d. protokolo matyti, kad apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini). Prie protokolo pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 27–37).

Iš 2021 m. gruodžio 7 d. apžiūros protokolo matyti, kad specialistas Jonas Mindaugas Paliulis, apžiūrėjęs medicininius dokumentus, kuriuos pateikė VšĮ RVUL, padarė išvadą, kad R. V. nustatyta daugybinės plačios poodinės kraujosruvos kūne: galvoje apie kairę akį, krūtinėje ties krūtinkauliu ir kaire pažastimi, dešiniajame petyje, nugaroje tarp menčių, pilve bei dešinėje pėdoje ir kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu abiejų smegenų pusrutulių paviršiuose, vyraujantis dešinėje pusėje (spaudžiantis smegenis ir dislokuojanti jų struktūras). Sužalojimas dėl kraujo po kietuoju galvos smegenų dangalų išsiliejimo ir smegenų suspaudimo atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų poveikiais (1 t., b. l. 52).

Iš 2021 m. gruodžio 8–17 d. specialisto išvados matyti, kad, remiantis R. V. medicinos dokumentų duomenimis, lavono teismo medicinos tyrimu ir papildomų tyrimų duomenimis, atsižvelgiant į mirties aplinkybes, daroma išvada:

1. R. V. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose ir smakre, muštinė žaizda kairiame lūpų kampe su aplinkine kraujosruva gleivinėje, minkštųjų audinių kraujosruva kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje virš kaktinės-momeninės-smilkininės-pakaušinės skilčių sferinio paviršiaus, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairės momeninės skilties sferinio paviršiaus (kliniškai), sumušimo židiniu dešinėje momeninėje skiltyje, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš dešinio pusrutulio sferinio paviršiaus. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų kamieno strigimu, koma, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu;

2. VšĮ RVUL gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 21-RITS-469 duomenimis, R. V. mirė 2021 m. gruodžio 6 d., 19.25 val.;

3. R. V. lavone nustatytas:

3.1. Galvos sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose ir smakre, muštinė žaizda kairiame lūpų kampe su aplinkine kraujosruva gleivinėje, minkštųjų audinių kraujosruva kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje virš kaktinės-momeninės-smilkininės-pakaušinės skilčių sferinio paviršiaus, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairės momeninės skilties sferinio paviršiaus (kliniškai), sumušimo židiniu dešinėje momeninėje skiltyje, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš dešinio pusrutulio sferinio paviršiaus. Galvos sumušimas padarytas kaire veido sritimi kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktai), prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL 2021-12-05, 14:34 val. Įvertinus makromorfologinį sužalojimų vaizdą, jie padaryti labiausiai tikėtina, 1-3 parų laikotarpyje iki mirties. Galvos sumušimas, dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu ir galvos smegenų sumušimo kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu;

3.2. Poodinės kraujosruvos abiejuose pečiuose, dešiniame dilbyje, kairiame žaste ir plaštakoje, krūtinės ląstoje, nugaroje, juosmenyje, kraujosruva tarpuplautyje ir virš dešinio antinksčio. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL 2021-12-05, 14:34 val. Įvertinus makromorfologinį sužalojimų vaizdą, jie padaryti labiausiai tikėtina, 1-3 parų laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

3.3. Pooperacinė žaizda dešiniame momenyje, kaulinis lopas su trefanacinėmis angomis dešiniame momenkaulyje, taškinės-durtinės žaizdelės dešiniame poraktikaulyje, dešinėje alkūnėje, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje ir kairėje kirkšnyje, padarytos gydymo stacionare laikotarpiu, todėl kaip sužalojimai nėra kvalifikuojami;

4. R. V. nustatyti sužalojimai, įvertinus jų lokalizaciją, visumoje, nebūdingi griuvimui;

5. Neatmetama galimybė, kad R. V. nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje ir kairėje plaštakoje galėjo būti padarytos ir ginantis, nukentėjusiajam užsidengiant rankomis;

6. R. V. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 14 trauminių poveikių:

6.1. Galvos sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose ir smakre, muštinė žaizda kairiame lūpų kampe su aplinkine kraujosruva gleivinėje, minkštųjų audinių kraujosruva kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje virš kaktinės-momeninės-smilkininės-pakaušinės skilčių sferinio paviršiaus, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairės momeninės skilties sferinio paviršiaus (kliniškai), sumušimo židiniu dešinėje momeninėje skiltyje, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš dešinio pusrutulio sferinio paviršiaus, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais: vienas trauminis poveikis į kairės akies sritį ir vienas trauminis poveikis į kairį lūpų kampą;

6.2. Po vieną trauminį poveikį į dešinį petį, kairį petį, kairį žastą, juosmenį, kairią plaštaką, į krūtinės ląstos vidurio liniją, į krūtinės ląstos kairią pusę, į nugaros kairę pusę, ir po du trauminius poveikius į nugaros dešinę pusę bei dešinį dilbį;

7. R. V. lavone konstatuoti kūno sužalojimai, padaryti per trumpą laiko tarpą vienas po kito, į tai nurodo panašus jų makromorfologinis vaizdas lavono tyrimo metu, todėl pasisakyti, kuris jų padarytas ankščiau, o kuris vėliau, nėra galimybės;

8. R. V. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tiriamieji objektai (kraujas, šlapimas) bus sunaikinti 2022 m. gruodžio 14 d.;

9. Kadangi R. V. mirties priežastis aiški, paimti vidaus organai nuodingų, stipriai veikiančių medžiagų nustatymui, palikti archyve. Tiriamieji objektai (vidaus organai) bus sunaikinti 2022 m. gruodžio 8 d.;

10. R. V. po visų jam sužalojimų padarymo galėjo gyventi kol prasidėjo galvos smegenų suspaudimas išsiliejusiu krauju ir galvos smegenų tinimas;

11. Sužalojimuose, nustatytuose R. V., požymių, leidžiančių spręsti apie tikslesnį žalojusio įrankio (įrankių) formą (formas), dydį (dydžius), neužsifiksavo, todėl nėra galimybės pasisakyti ir apie tikslesnį žalojusių įrankių skaičių;

12. R. V. sirgo aortos ateroskleroze, kepenų ciroze, kasos ir galvos smegenų minkštųjų dangalų fibroze. Kepenų cirozė veikia kraujo krešėjimo sistemą, kraujo krešėjimo laikas prailgėja. Kepenų cirozė apsunkino R. V. būklę, kadangi prasidėjęs kraujavimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, o krešėjimo sistema sutrikusi (1 t., b. l. 58–64).

Iš 2022 m. vasario 9 d. specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad specialistė Karolina Ginčienė, atsakydama į klausimą, ar mirusiojo R. V. sužalojimai, išvardyti specialisto išvados 3.1 ir 3.2 papunkčiuose, galėjo atsirasti įtariamojo I. V. nurodytomis aplinkybėmis, t. y. nuo I. V. suduodamų smūgių, atsakė, kad galėjo (1 t., b. l. 66–67).

Specialistė K. Ginčienė apklausiama teisiamajame posėdyje patvirtino specialisto išvadą ir paaiškino, kad jai nebuvo žinoma, jog R. V. tuo metu, kai buvo bute ir galimai prieš jį buvo smurtaujama, kelis kartus griuvinėjo, tačiau buvo pateiktas klausimas, ar nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti griūnant. Tyrimo metu buvo įvertinta nustatytų sužalojimų lokalizacija, makromorfologinis vaizdas, tai rodo, kad sužalojimų lokalizacija nebūdinga griuvinėjimui. Kadangi daugiausiai sužalojimų buvo poodinės kraujosruvos, tai jų spalvinė gama kinta valandomis. Pirmiausiai kraujosruva išryškėja per dvi valandas ir tuomet spalva kinta jau paromis, t. y. pirmą parą kraujosruvos būna melsvos spalvos, tada pasisakyti, ar padaryta 5 valandų laiku vienas nuo kito jau nėra galimybės. Praėjus pirmai parai, kraujosruvos pradeda šiek tiek šviesėti ir žalsvėti. Jau iki trečios paros, jeigu yra matomas žalsvas paviršius, taip pat negalima pasakyti, ar sužalojimas buvo padarytas prieš parą ar prieš dvi paras. Neilgai trukus vienas nuo kito – tai reiškia, kad paros laikotarpyje galėjo būti ir valandų, ir minučių skirtumas. Kairiame petyje nustatytą poodinę kraujosruvą būtų galima padaryti griūnant. Kadangi ji yra išoriniame paviršiuje, tai kontaktuojant su peties išoriniu paviršiumi į kietą buką daiktą ar paviršių. Kitų sužalojimų lokalizacija tikrai nebūdinga griuvimui. Įvertinant tai, kad R. V. sirgo kepenų ciroze, tas kraujavimas jam galėjo trukti taip pat nuo vienos paros ilgą laiką, kadangi lėtai, bet nuolat kraujavo ir tuomet, kai jau kraujas pasiekia didelį kiekį, pradeda spausti. Čia jau ne kelių minučių, o paros laikotarpyje gali vykti visas tas kraujavimas, kadangi, jeigu jis iš vienos vietos kraujuoja ir lėtai pildosi, kol prasideda smegenų spaudimas. Tai gali vykti virš paros ir dvi paras. Nėra galimybės įvertinti, kokia tiksliai kraujagyslė buvo pažeista ir iš kur vyko tas kraujavimas. Tai galėjo būti smulkūs kapiliarai ir kepenų cirozė pasunkinusi tą būklę, iš kapiliarų lėtai sunkėsi tas kraujas. Lokalizacija nebūdinga griuvimui dėl sužalojimų paviršiaus, pvz., dilbyje priekinis paviršius. Kas griūna, dažniausiai nukenčia nugarinis ir išoriniai paviršiai. Taip pat labiausiai griuvimo metu nukenčia labiausiai atsikišusios kūno dalys, tokios, kaip alkūnės, keliai, nosis, kakta, pakaušis, menčių srityse galima, bet po mentėmis, šonkaulių srityse, šoniniuose paviršiuose griūnant tokie sužalojimai nebūdingi. Buvo nustatyti sužalojimai veide: poodinės kraujosruvos kairėje akyje, taip pat poodinė kraujosruva kairiajame lūpų kampe, muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva lūpų gleivinėje, minkštųjų audinių kraujosruva kairės akies vokuose. Pagal lokalizaciją negalima griūnant pasidaryti tokių sužalojimų, kadangi griūnant, kontaktuojant veido sritimi, nukenčia nosis, akta, ypač antakių sritis, dažniausiai tai būna įvairios muštinės žaizdos, taip pat odos nubrozdinimai, o vokuose poodinė kraujosruva griuvimo metu nebūdinga. Jeigu griūna ir atsitrenkia veidu į briauną arba kietą buką daiktą – stalo, kėdės, fotelio su veidu, kriterijaus atskyrimo nuo tiesioginio smūgio ranka arba kumščiu į tą vietą nebūtų. Dažniausiai, jeigu būna kažkokia briauna, pvz., stalo kampas, tai padaro muštinę žaizdą. Jeigu stalas apvalus, sakykime, imant akių sritį, tuomet vis tiek kontaktuoja ir nosis, nes jeigu apvalus stalo kampas, tai vis tiek paliečia didesnį paviršių ir tada jau mes žiūrime veido plokštumą, nes šiuo atveju poodinės kraujosruvos yra tik akių vokuose, aplinkui nėra nei odos nubrozdinimų, kas galėtų nurodyti, kad buvo kontaktuota su kažkiek platesne briauna. Nėra nei akies muštinių žaizdų, kas rodytų, kad galėjo būti koks stalo kampas. Pasisakyti taip tiksliai negalima, kad tiesiog kontaktavo su kietu buku daiktu, bet ar tai stalo specialistai neturi kriterijaus, pagal kurį galėtų tai įvertinti. Ji dalyvavo parodymų patikrinimo vietoje, ten esančius daiktus matė. Kiek atsimena, parodymų patikrinimo vietoje, kai rodė kur jis griuvinėjo, tokių vietų, kaip kontaktavo su pakaušiu, tai sužalojimų pakaušyje nenustatyta. Taip pat kur griuvo tualeto kambaryje, taip pat jokių sužalojimų, kas rodytų, kad būtų kontaktas su kriauklės ar vonios kraštu, nėra nustatyta. Svetainėje, kur rodė, kad griuvo prie šaldytuvo ir spintelės, ten taip pat tokių kraštų, kurie galėtų padaryti sužalojimus būtent tik ribotus akies vokuose, nėra. Tikimybės procentaliai tikrai negali pasakyti, kiek jis galėjo kontaktuoti į daiktą su akies vokais. Jeigu trenktųsi į briauną, matytųsi randas, žaizda. Kai atsitrenkia į plokščią paviršių ar atsitrenkia į ne briaunotą paviršių, sužalojimai tokiais atvejais būtų, tačiau kontaktuojant su paviršiumi veido sritimi, nukentėjo šiuo atveju žemiausiai esanti vieta – akies vokai. Antakių sritis, nosis, skruostikaulio vieta nepažeista, kas rodo, kad nebuvo kontakto su kažkokia plokštuma, būtent su šita veido sritimi, kadangi pirmos kontaktuoja labiausiai atsikišusios veido dalys. Ant jų sužalojimų nebuvo nustatyta. Jeigu asmuo stovi, jis krenta vienaip, jeigu jis pasilenkęs, kritimo trajektorija yra kitokia, jeigu sėdi ir krenta, vėlgi kitaip. Tačiau vis tiek pirmosios vietos, kurios labiausiai atsikišusios, tos pirmos kontaktuos su kažkokiu daiktu ar paviršiumi. Tada turėtų būti griuvimas ant kažkokio apvalaus daikto, kuris kontaktuotų tik su akių vokais, kad nepažeistų aplinkinės veido srities. Jeigu peleninė kaip du kumščiai – tai jau didesnė sritis. Nagrinėjamu atveju akies vokuose buvo nustatyta 3,5 x 6 cm dydžio – tai reiškia, kad nedidelis daiktas. Jeigu peleninė dviejų kumščių dydžio, ji vis tiek turėjo kontaktuoti ar su nosimi, ar skruostikaulio lanku, kuri yra jautriausia pažeidimams. Atsitrenkiant į kietą briauną turintį daiktą, tuomet dažniausiai poodinėse kraujosruvose išryškėja ruoželis, kas parodytų, kad daiktas turėjo briauną. Tuomet poodinė kraujosruva formuojasi aplink, o kur buvo briauna, išryškėja baltas ruoželis, kas specialistams parodytų, kad tai buvo su briauną turinčiu kietu daiktu. Šiuo atveju tokio ruoželio nebuvo. Kepenų cirozė galėjo sukinti R. V. būklę, t. y. kepenų cirozė veikia kraujo krešėjimo sistemą, kuomet kraujagyslės tampa daug trapesnės, jas yra daug lengviau pažeisti ir kraujavimo laikas, pažeidus kraujagyslę, pailgėja. Tokį kraujavimą yra daug sunkiau sustabdyti ir jis vis gali atsikartoti, kad tai yra silpnos kraujagyslės. Laiką galima matuoti parom. Jeigu būtų pažeista smegenų pagrindinė, pvz., pamato, kraujagyslė, tuomet viskas vyktų labai greitai. Šiuo atveju nebuvo matoma pamato kraujagyslių pažeidimo, o buvo kraujavimas iš sferinio pusrutulių paviršiaus, kur yra tik kapiliarai ir smulkios kraujagyslės, tuomet toks kraujavimas užsitęsia ilgą laiką. Suteikus pirmąją pagalbą kuo greičiau, gyvybę įmanoma išgelbėti. Dažniausiai, atsitrenkiant į daiktus, kurie turi kažkokį minkštą medžiagos apvalkalą, tuomet būna matomos plačios kraujosruvos, jos nebūna taip išreikštos, ribos būna išsiliejusios ir neaiškios. Šiuo atveju ranktūris buvo ilgas ir užapvalintais galais, ovalo formos. Padaryti tokios ribotos formos, aiškių ribų sužalojimų nėra galimybės. Lūpoje nustatyta muštinė žaizda gleivinėje, tai, esant kraujo krešėjimo sistemos sutrikimui, taip pat alkoholio poveikiui, kuomet kraujavimas yra daug didesnis, todėl galėjo būti tiek daug kraujo, kadangi lūpoje muštinė žaizda. Mirties liudijime mirties priežastis nurodyta progresuojantis centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumas. Pagrindinė liga yra trauma, t. y. dauginiai galvos sužalojimai, tuomet prasidėjo kraujavimas į galvos smegenis. Vykstant tam kraujavimui, prasideda galvos smegenų spaudimas ir galvos smegenų kamienas, kuris eina į slankstelius iš kaukolės, pradeda brinkti ir prasideda spaudimas. Tuomet tas spaudimas sukelia kraujosruvas, tai matyti schemos 5-ame priede, atsiranda dauginė taškinės kraujosruvos kamiene ir prasideda centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumas, tai ir buvo tiesioginė mirties priežastis. Mirties liudijimai yra koduoti ir kokius kodus duoda sistema, taip ir turi rašyti – tokie yra reikalavimai mirties liudijimų rašymui. Išvadoje rašoma viskas plačiau ir išsamiau.

Iš 2021 m. gruodžio 9 ir 20 d. kitų objektų apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Greitosios medicinos pagalbos stoties (1 t., b. l. 130–131).

Iš 2021 m. gruodžio 27–28 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo kamerų, įrengtų (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 3–5 d. vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad R. V. į šį namą atėjo 2021 m. gruodžio 3 d. 12.53 val. ir neišėjo, kol 2021 m. gruodžio 5 d. buvo išvežtas greitosios medicinos pagalbos darbuotojų (1 t., b. l. 145–147).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo aplinkybės ir išvados

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalyje 3 punktą atsako tas, kas nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo I. V. kaltė padarius BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje parodė, kad 2021 m. gruodžio 3 d. (penktadienį) apie pietus pas jį atvyko brolis R. V., atsinešė degtinės. Namuose buvo jis (kaltinamasis) ir sugyventinė A. M.. Jie visi kartu virtuvėje gėrė brolio atsineštą degtinę. Po kurio laiko kaltinamasis nuėjo miegoti, o brolis liko virtuvėje. Pamiegojęs apie keturias valandas, tos pačios dienos vakare kaltinamasis padėjo broliui grįžti iš tualeto, nes pastarasis atrodė apsvaigęs ir eidamas svyravo. Tuo metu, kai vedė brolį, šis trenkė jam į šonkaulius, kurie prieš kurį laiką buvo lūžę, gydėsi ligoninėje. Tarp jų įvyko konfliktas, tačiau jo nesureikšmino. Kai sugyventinė išėjo į balkoną parūkyti, jis paklausė brolio, ar dar turi degtinės. Brolis atsakė, kad neturi. Jis (kaltinamasis) pradėjo ruoštis į parduotuvę, buvo vakaras, apie 20.00 val., nes norėjo dar išgerti, kadangi kitą dieną (šeštadienį) nereikėjo į darbą. Tuo metu brolis ištraukė degtinės butelį. Tarp jų vėl prasidėjo konfliktas. Jis reiškė broliui pretenzijas, ar šiam buvo gaila pavaišinti degtine, kam reikia slėpti, o brolis priekaištavo, kad jis (kaltinamasis) laiko brolį žiurke. Tuo metu jie abu sėdėjo ant lovos virtuvėje. Brolis pirmas sudavė jam smūgį į vietą, kur buvo lūžę šonkauliai. Jis (kaltinamasis) kumščiu sudavė smūgį atgal broliui į akies sritį. Tada brolis jam sudavė stipresnį smūgį į tą pačia vietą, vos galėjo kvėpuoti. Iš pykčio kumščiu sudavė broliui smūgį į žandikaulio sritį. Kai brolis atsilošė, jis (kaltinamasis) porą kartų sudavė broliui rankomis į šonkaulius. Tuo metu atėjo sugyventinė ir paklausė, ką jis daro. Daugiau prieš brolį nesmurtavo. Brolis tą vakarą pasiliko pas juos nakvoti. Kitą dieną (šeštadienį) brolis atrodė apsvaigęs, nieko nevalgė. Sekmadienį brolis pradėjo kliedėti, pasakė, kad nebemato viena akimi, todėl jis (kaltinamasis), pasitaręs su tėvais, iškvietė greitąją pagalbą. Dėl broliui suduotų smūgių skaičiaus kaltinamasis parodė, kad buvo sudavęs 6–8 smūgius, negali pasakyti tikslaus smūgių skaičiaus, tačiau galėjo suduoti tuos smūgius, kurie nurodyti kaltinamajame akte (pažymėtina, kad kaltinime nurodyta, kad I. V. sudavė broliui mažiausiai keturiolika smūgių į įvairias kūno vietas, iš kurių ne mažiau dviejų smūgių į galvą). Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtino teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja A. M. (kaltinamojo sugyventinė). Ji parodė, kad kaltinamojo ir jo brolio R konfliktas įvyko bute, kuriame ji gyvena su kaltinamuoju. R atėjo 2021 m. gruodžio mėn. (penktadienį) apie pietus, atsinešė degtinės. Jie visi sėdėjo virtuvėje ir gėrė degtinę. Tos pačios dienos vakare ji buvo išėjusi į balkoną parūkyti. Kai grįžo, išgirdo neaiškius judesius. Atėjo į virtuvę ir pamatė, kad R nugara guli ant lovos, o jos sugyventinis – virš jo, užsimojęs kumščiu. R pasakė, kad kaltinamasis baigtų ir tuo metu pastarasis sudavė R smūgį į skruostą. Ji pasakė sugyventiniui baigti. Tą patį vakarą kaltinamasis jai paaiškino, kad konfliktas kilo, nes R sudavė kaltinamajam į skaudančius šonkaulius, prisikabino prie jos sugyventinio, kad R žiurke pavadino. Liudytoja taip pat patvirtino kaltinamojo parodymus, kad šeštadienį ir sekmadienį R blogai jautėsi, nieko nevalgė, pradėjo kliedėti, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba.

2021 m. gruodžio 8–17 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad R. V. mirė 2021 m. gruodžio 6 d. 19.25 val. nuo galvos sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose ir smakre, muštinė žaizda kairiame lūpų kampe su aplinkine kraujosruva gleivinėje, minkštųjų audinių kraujosruva kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje virš kaktinės-momeninės-smilkininės-pakaušinės skilčių sferinio paviršiaus, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairės momeninės skilties sferinio paviršiaus (kliniškai), sumušimo židiniu dešinėje momeninėje skiltyje, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš dešinio pusrutulio sferinio paviršiaus; tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų kamieno strigimu, koma, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu (išvados 1, 2 punktai); nustatyti sužalojimai (galvos sumušimas, poodinės kraujosruvos abiejuose pečiuose, dešiniajame dilbyje, kairiame žaste ir plaštakoje, krūtinės ląstoje, nugaroje, juosmenyje, kraujosruva tarpuplautyje ir virš dešinio antinksčio) galėjo būti padaryti mažiausiai keturiolika trauminių poveikių; galvos sumušimas galėjo būti padarytas mažiausiai dviem trauminiais poveikiais: vienas į kairės akies sritį ir vienas į kairį lūpų kampą (išvados 3.1, 3.2 papunkčiai, 6 punktas, 6.1 papunktis); kūno sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą vienas po kito (išvados 7 punktas). Kaip matyti, kaltinamojo ir liudytojo A. M. nurodytas R. V. sužalojimo aplinkybes visiškai patvirtina specialisto išvada, kurioje taip pat nurodyta, kad R. V. po visų jam sužalojimų padarymo galėjo gyventi, kol prasidėjo galvos smegenų suspaudimas išsiliejusiu krauju ir galvos smegenų tinimas (išvados 10 punktas).

Nors kaltinamasis teisme pripažino jam pareikštame kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, t. y. kad jis konflikto metu galėjo suduoti broliui kaltinime nurodytus smūgius, jis taip pat tvirtino, kad po jo smurto panaudojimo, jau pasibaigus konfliktus, brolis keletą kartų buvo stipriai nugriuvęs (virtuvėje, koridoriuje, vonioje), todėl, pasak kaltinamojo, galėjo patirti jo mirtį nulėmusius sužalojimus pats griūdamas. Kaip matyti, būtent dėl šios versijos kaltinamasis paskutinio žodžio metu nurodė pripažįstantis kaltę tik dėl brolio sunkaus sveikatos sutrikimo, bet ne dėl nužudymo. Kaltinamojo versiją dėl R. V. griuvinėjimo patvirtino liudytoja A. M.. Tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi šią kaltinamojo versiją, ją atmeta kaip nepagrįstą. Specialisto išvadoje konstatuota, kad R. V. nustatyti sužalojimai, įvertinus jų lokalizaciją, visumoje nebūdingi griuvimui (išvados 4 punktas). Specialistė K. Ginčienė teisiamajame posėdyje patvirtino šią išvadą, atsakydama į klausimus išsamiai paaiškino, kodėl padarė tokią išvadą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti specialistės kompetencija, todėl vadovaujasi jos pateikta išvada ir papildomais paaiškinimais. Iš specialisto išvados matyti, kad R. V. mirtį sukėlė būtent galvos sumušimas, pasireiškęs, be kita ko, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš dešinio pusrutulio sferinio paviršiaus, kuris (galvos sumušimas) padarytas mažiausiai dviem trauminiais poveikiais: vienas į kairės akies sritį ir vienas į kairį lūpų kampą. Šie konstatuoti trauminiai poveikiai atitinka kaltinamojo parodymus, iš kurių matyti, kad jis sudavė kumščiu vieną smūgį broliui į akies sritį, o kitą – į žandikaulio. Taigi, kaltinamojo iškelta versija, kad R. V. galėjo susižaloti galvą griūdamas vonioje ir (ar) virtuvėje, atsitrenkdamas į kietus šiose patalpose buvusius daiktus, atmestina, nes prieštarauja specialisto išvadai ir specialistės duotiems paaiškinimams. Kaltinamasis taip pat akcentavo, kad jo brolis buvo nugriuvęs koridoriuje ir stipriai atsitrenkė pakaušiu į grindis. Visgi iš specialisto išvados tiriamosios dalies matyti, kad galvos plaukuotos dalies minkštuosiuose audiniuose kraujosruvų nėra. Specialisto išvadoje ir jos prieduose, be jau minėtų galvos sumušimų akies ir žandikaulio (lūpos) srityje, kitų galvos sumušimų nenustatyta. Specialistė K. Ginčienė teisiamajame posėdyje taip pat paaiškino, kad parodymų patikrinimo vietoje buvo minimas šis griuvimas, tačiau ji sužalojimų R. V. pakaušyje nenustatė.

Kaltinamajam I. V. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo paties dalinis prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. liudytojų A. M., kiek jie patvirtina kaltinamojo parodymus ir neprieštarauja kitiems objektyviems įrodymais, R. T. (skubios pagalbos specialistės, atvykusios pagal iškvietimą ir apžiūrėjusi tuo metu dar gyvą R. V.) ir L. M. (kaltinamojo sugyventinės sūnaus, kuris patvirtino, kad išgertuvių metu tarp kaltinamojo ir jo brolio prasidėdavo konfliktai, kurie baigdavosi muštynėmis) parodymai, ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisiamajame posėdyje ištirta rašytinė bylos medžiaga (specialisto išvados, įvykio vietos apžiūros, lavono, kitų objektų apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti duomenys).

Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamasis I. V. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku konflikto su savo broliu R. V. metu sudavė jam kumščiais mažiausiai keturiolika smūgių į įvairias kūnas vietas, iš kurių ne mažiau dviejų smūgių į galvą ir dvylika smūgių į kitas kūnas vietas, padarydamas jam, be kita ko, mirtį sukėlusį galvos sumušimą, dėl ko R. V. mirė. Pastarasis yra kaltinamojo brolis, todėl, atsižvelgiant į BK 248 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąvoką, jis laikytinas kaltinamojo artimuoju giminaičiu. Kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Nužudymas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Visais atvejais kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį. Tačiau tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių siekia, o netiesioginės – nors ir nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia šiems padariniams kilti. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis I. V. veikė netiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė, kad mušdamas brolį gali sukelti jam įvairius padarinius, tačiau jų nesiekė, jis buvo abejingas, atsiras padariniai ar ne. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji atsakomybė I. V. kyla už faktiškai atsiradusius padarinius, t. y. už artimo žmogaus nužudymą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamajame akte nurodyta, kad I. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tokios pačios pozicijos prokuroras laikėsi ir savo baigiamojoje kalboje. Gynėjas su tuo nesutiko, nes mano, kad šioje byloje nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtame punkte nustatyta, jog kaltininko atsakomybę lengvina jo prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų praktiką, taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Kartu tai reiškia, kad kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti teisminio nagrinėjimo metu. Tačiau, remiantis minėta teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-495/2022, 17 punktas).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pareigūnams pateikė visai kitą įvykio versiją, t. y. kad jo brolis atėjo pas jį jau sumuštas nepažįstamų asmenų stotelėje, o pats smurto prieš brolį nenaudojo. Pažymėtina, kad tokią versiją jis pateikė ne tik pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje apklausiamas liudytoju, bet ir įtariamuoju, t. y. tuo metu, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnai jau buvo surinkę pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą pareikšti jam įtarimą dėl brolio nužudymo. Be to, nors kaltinamasis teisme nurodė visiškai pripažįstantis kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo, tačiau apklausiamas patvirtino tik kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, susijusias su smūgių sudavimu broliui, ir toliau laikėsi versijos, kad brolio mirtį nulėmusius sužalojimus brolis galėjo patirti pats griūdamas. Teisėjų kolegija šią kaltinamojo versiją atmetė kaip prieštaraujančią specialisto išvadai ir specialistės paaiškinimams. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamajame akte taip pat nurodyta, kad byloje nustatytos dvi I. V. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kadangi jis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui, be to, veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-495/2022, 14 punktas).

Nors byloje nėra alkoholio kiekio matuoklio duomenų, patvirtinančių tikslų kaltinamojo apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paties kaltinamojo parodymus, nustato aptariamą atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Kaltinamasis teisme teigė, kad iki konflikto su broliu ir sugyventine išgėrė tik vieną 0,7 l talpos butelį degtinės, po to dar keturias valandas miegojo, todėl nebuvo apsvaigęs, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis nuosekliai teigė, kad išgėrė žymiai daugiau. Apklausiamas įtariamuoju 2021 m. gruodžio 30 d. parodė, kad šeštadienį po vakaro gėrimo jis jautėsi prastai, todėl norėjo nusipirkti dar ką nors išgerti. Papildomos apklausos metu, kai pripažino kaltę, 2022 m. sausio 13 d. parodė, kad atėjus broliui jie gėrė jo atsineštą degtinę ir pasibaiginėjo jau antras 0,7 l talpos butelis, kai jis išėjo į kitą kambarį pamiegoti, nes jam buvo per daug degtinės. Be to, A. M. apklausiama įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 17 d. parodė, kad 2021 m. gruodžio 3 d. tarp jų nebuvo jokių konfliktų, nors jie jau buvo gerai išgėrę. Aplinkybę, kad apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, patvirtina kaltinamojo elgesys, kai jis dėl mažareikšmės priežasties (konflikto, kilusio dėl degtinės slėpimo) pradėjo smurtauti prieš savo brolį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje nustatytina BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Taip pat nustatytina BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. I. V. veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų; toks asmuo yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis, I. V. paskutinį kartą teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. baudžiamuoju įsakymu už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 140 straipsnio 1 dalis) ir teistumas nėra išnykęs.

Teisėjų kolegija, skirdama bausmę I. V., atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalis), t. y. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (netiesiogine tyčia) labai sunkus nusikaltimas prieš savo artimąjį giminaitį, veika baigta), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytas minėtas atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai), taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – nevedęs, tačiau gyvena ir veda bendrą ūkį su A. M., vykdantis individualią veiklą (3 t., b. l. 160), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 148–159), teistas keturis kartus už smurtinius nusikaltimus, iš kurių trys padaryti prieš šeimos narį (3 t., b. l. 132–147), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (3 t., b. l. 108), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale gydytas 2014 m. rugpjūčio 12 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo (3 t., b. l. 111), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2006 m. spalio 23 d. iki 2006 m. spalio 30 d. dėl ūminės reakcijos į stresą, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimo, žalingo alkoholio vartojimo (3 t., b. l. 119).

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi BK 61 straipsniu, teisėjų kolegija sprendžia, kad I. V. už BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jo dydį nustatant tarp sankcijos minimumo ir vidurkio. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

IV. Civiliniai ieškiniai

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 4560,38 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 81–83). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis R. V. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 4560,38 Eur, ji buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiojo R. V. gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į žalą padariusį asmenį (I. V.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš prie civilinio ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiojo gydymo išlaidos yra 4560,38 Eur (1 t., b. l. 83), todėl, pripažinus I. V. kaltu dėl R. V. nužudymo, ši suma Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina iš kaltinamojo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. V. savo nepilnamečių vaikų vardu pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydama priteisti kiekvienam vaikui po 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl tėvo netekties (1 t., b. l. 75). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusioji asmeniškai civilinio ieškinio nereiškia. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. V. nepagrįstai 2022 m. kovo 30 d. nutarimu pripažinta civiline ieškove, kadangi ji civiliniu ieškiniu neprašo priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą dėl vyro netekties. Ši klaida ištaisyta teisiamajame posėdyje, G. V. nepilnamečius vaikus B. V. ir D. V. pripažįstant civiliniais ieškovais, o nukentėjusiąją – jų atstove pagal įstatymą (BPK 53 straipsnio 1, 2 dalys). Civiliniame ieškinyje motyvų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, išskyrus motyvą, kad nepilnamečiai vaikai neteko tėvo, nenurodyta. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji prašė patenkinti civilinį ieškinį. Kodėl tokio dydžio neturtinė žala turėtų būti priteista vaikams, negalėjo pasakyti. Nurodė, kad tyrėja taip pasakė. Supranta, kad tai moralinė žala vaikams, nes jie neteko tėvo. Paaiškino, kad priteista žala kažkiek palengvintų tolesnį vaikų gyvenimą, bet ar kompensuotų netektį – nemano. Visi kartu gyveno. Paskutiniu metu, apie pusę metų, vyras neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, ji išlaikė šeimą. Šis įvykis paveikė vaikus, jie labai verkė, kai sužinojo apie tėvo mirtį. Vaikai prisimena, kas buvo gera, kur važiuodavo, ką veikdavo. Nors paskutiniu metu nieko kartu neveikdavo, vyras ryte ir vakare girtas, jokio bendravimo.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, atstovė pagal įstatymą nepilnamečių vaikų patirtą neturtinę žalą motyvuoja tuo, kad vaikai neteko tėvo. Teisiamajame posėdyje paaiškino, kad vaikai verkė, kai sužinojo, jog mirė jų tėvas, apie jį vaikai pasiliko tik gerus prisiminimus. Nors atstovė išsamiau neturtinės žalos nedetalizavo, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju sprendžiama dėl nepilnamečių vaikų patirtos neturtinės žalos, ir konstatuoja, kad jie dėl tėvo netekties tikrai patyrė neturtinę žalą. Nustatydama atlygintinos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija pirmiausia atsižvelgia į tai, kad ši žala padaryta tyčiniu labai sunkiu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nužudytas jų tėvas. Akivaizdu, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų smurtinių veiksmų kilę padariniai sukėlė nepilnamečiams vaikams moralinį skausmą, jie neteko tėvo visam gyvenimui. Nors paskutiniu metu jų tėvas neprisidėjo prie šeimos išlaikymo ir piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, vaikai apie tėvą atsimena ir gerus dalykus, t. y. bendras keliones, laisvalaikį. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis sutiko su šiuo civiliniu ieškiniu (pagal CPK 140 straipsnio 2 dalį bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau išdėstytų, neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu, nepilnamečiams vaikams atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas – 10 000 Eur kiekvienam vaikui. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

V. Kiti klausimai

Bylos duomenimis, I. V. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka laikinai sulaikytas 2021 m. gruodžio 29 d. 16.05 val. (3 t., b. l. 4). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 29 d. (3 t., b. l. 42–45). Vėlesnėmis to paties teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas pratęstas iki 2022 m. rugpjūčio 29 d. (3 t., b. l. 87–90, 99–101; 4 t., b. l. 65–67). Neišnykus šios kardomosios priemonės taikymo pagrindams, kaltinamajam I. V. taikomas suėmimas nekeistinas ir paliktinas galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (nuo 2021 m. gruodžio 29 d. 16.05 val.) įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: juodos spalvos striukė, mėlynos spalvos džemperis, kelnės, marškinėliai, kurpinė, megztinis, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A10“, 2022 m. vasario 2 d. nutarimu ir 2022 m. vasario 4 d. kvitu (1 t., b. l. 184, 186) perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpas, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini šių daiktų savininko R. V. sutuoktinei G. V. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o jai per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus jų paimti, sunaikintini kaip menkavertis turtas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

I. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir skirti jam 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti I. V. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. gruodžio 29 d. 16.05 val., vieną sulaikymo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam I. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo nekeisti ir palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš I. V. 4560,38 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt eurų ir 38 ct) turtinei žalai atlyginti.

Atstovės pagal įstatymą G. V. nepilnamečių vaikų vardu pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jos nepilnamečiams vaikams B. V. ir D. V. iš I. V. po 10 000 (dešimt tūkstančių) Eur (kiekvienam vaikui) neturtinės žalos atlyginimo, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti nepilnamečių vaikų atstovei pagal įstatymą G. V..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: juodos spalvos striukę, mėlynos spalvos džemperį, kelnes, marškinėlius, kurpinę, megztinį, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A10“, 2022 m. vasario 2 d. nutarimu ir 2022 m. vasario 4 d. kvitu perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpas, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti šių daiktų savininko R. V. sutuoktinei G. V., o jai per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus jų paimti, sunaikinti kaip menkavertį turtą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjai Ugnė GailiūnienėValerij LaušDarius Pranka