Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Nukentėjusioji G. V. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad 2021 m. lapkričio 25 d. jos vyras R. V. išėjo į darbą ir nuo to laiko šeima jo nematė. Ji 2021 m. gruodžio 7 d. sužinojo, kad vyras mirė. Kas konkrečiai atsitiko, nežinojo. Sužinojo tik iš tyrėjų. Sužinojo ji ir vaikai, sūnui yra (duomenys neskelbtini) metų, dukrai – (duomenys neskelbtini) metų. Tai, kad vyras išėjo, nebuvo išskirtinis atvejis. Didžiausia problema buvo alkoholizmas, paskutinius pusę metų vyras gėrė kiekvieną dieną. Vyras dažnai būdavo pas savo brolį. Santuoka nebuvo nutraukta, tik paskutiniu metu situacija šeimoje buvo labai sunki. Nuo pastovaus gėrimo būdavo, kad vyras vemdavo, o šiaip sveikata nesiskundė. Tai, kad vyras būtų nukritęs nuo pastolių, sužinojo tik teisme. Kaltinamąjį pažįsta virš 20 metų, bet artimų santykių nebuvo, nors jis yra dukros krikšto tėvas. Jis irgi turėjo žalingų įpročių, pastoviai gerdavo. Kaltinamasis ir vyras dažnai susiskambindavo, susitikdavo, gerdavo. Nežino, ar kildavo tarp jų konfliktų, neteko matyti ir (ar) girdėti. Vyrą paskutinį kartą matė 2021 lapkričio 25 d., kai išėjo į darbą. Kai negrįždavo, neskambindavo jam, tiesiog buvo pabodę nuolatiniai jo ieškojimai. Jis išeidavo, grįždavo (4 t., b. l. 54–55).

Nukentėjusioji taip pat buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 69–70).

Liudytoja A. M. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad konfliktas tarp I ir R įvyko 2021 m. gruodžio mėn. (penktadienį) bute, kuriame gyvena. R apie pietus grįžo iš darbo, atnešė su savimi degtinės ir jie visi sėdėjo prie stalo virtuvėje, kalbėjosi, gėrė degtinę. R gyveno pas juos jau apie savaitę laiko. Degtinę vartojo visi. Jie nieko ypatingo neveikė, išeidavo parūkyti į balkoną, vyrai apie darbus kalbėjo. I tuo metu buvo sulaužyti šonkauliai, todėl jis nėjo į darbą. Iš pradžių buvo ligoninėje, paskui namuose. Vienu metu atėjo į virtuvę, R nebuvo. I pasakė, kad jis jau 20 minučių tualete sėdi ir nuėjo pažiūrėti, o ji nuėjo į balkoną parūkyti. Kai grįžo į kambarį, išgirdo kažkokius kaip judesius neaiškius, tai buvo virtuvėje. Įėjo virtuvę ir pamatė, kad R nugara jau guli ant lovos, o I virš jo ir užsimojęs kumščiu. Tuo metu R pasakė, kad I baigtų. Tuo metu I sudavė jam į skruostą. R buvo ant lovos, o I virš jo. Negali pasakyti, kur I kojos buvo, nes R kojos apačioje buvo. I matė iš priekio, o R gulėjo jai galva. Matė vienintelį tą smūgį. R sušaukė, kad I baigtų. Tuo metu ir ji pasakė I baigti. Jai tai buvo staigmena, nes I su R niekada nesipykdavo. Paklausė, kas atsitiko, jie dar kažkiek pasėdėjo virtuvėje, kažką pakalbėjo, tačiau ji negirdėjo. Kai I atėjo į miegamąjį, paaiškino, kad R pats pirmas pradėjo, vedė jį iš tualeto, padėjo jam nueiti iki lovos, o R vartojo keiksmažodžius ir stumdėsi. Kažkas įvyko pakeliui iš tualeto ar sėdint jiems po to virtuvėje. Negali pasakyti, nes tuo metu buvo balkone, gali pasakyti tik iš I žodžių. R prisikabino prie I, kad žiurke pavadino. Ji tik šeštadienio ryte pamatė mėlynę pas R. Kai ji nuėjo į miegamąjį, jie daugiau ir nekonfliktavo, kažką pakalbėjo, kaip suprato iš garso, butelis ant stalo buvo pastatytas. I atėjo į miegamąjį ir paaiškino, kad R pirmas pradėjo. Ji su pačiu R nekalbėjo. R nuėjo miegoti virtuvėje, o ji su I miegamajame. Naktį iš penktadienio į šeštadienį išgirdo triukšmą, R nugriuvo. Jis atsikėlė iš lovos, gal į tualetą norėjo nueiti, ir nugriuvo tarp lovos iš šaldytuvo. Nugriuvo būtent ten, kur stovi katino lėkštės. Pagal garsą tų lėkščių ir išbarstytą maistą suprato, kad jis būtent ten nugriuvo. I pasakė, kad eina padėti jam atsikelti. I nuėjo, pakėlė jį nuo grindų, pasakė R gultis. Paguldė R ir grįžo į miegamąjį. Po kiek laiko vėl triukšmas. R gal tualeto ieškojo. Iš garso suprato, kad R buvo vonioje nukritęs. I ėjo pakelti. Pakėlė, vėl nuvedė į lovą. Atrodo, kad vonioje R du kartus buvo nukritęs. Ji supyko, kad R nieko nesudaužytų vonioje. Dar R nuėjo į koridorių, kur pakaba ant dviejų kojų, ji verčiasi. R užsivertė kartu su ta pakaba, kaip stovėjo, taip ir griuvo su ta pakaba. Tai buvo ta pati naktis, jau arčiau ryto, bet buvo dar tamsu. Kai jis nugriuvo, buvo didelis triukšmas, bet ne pakabos. Jis labai stipriai atsitrenkė galva. Klausė R ryte, ar galvos neskauda. Atsakė, kad ne. Buvo šeštadienio rytas, kada atsikėlė ir pamatė jį su mėlyne ant kairio skruosto. Buvo pusryčių metas, bet R pasakė kad nevalgys, nenori. Siūlė arbatos, kavos, bet R prašė duoti šiek tiek ramybės, nori pagulėti, reikia išsigulėti. Ji pagalvojo, kad po išgertuvių jam reikia išsigulėti. Arbatą jis išgėrė. I turėjo nueiti produktų paimti. Dar visą rytą I vedžiojo jį tualetą. R sakė, kad svaigsta galva. Jis pats galėjo nueiti, bet ten televizorius tarp virtuvės ir miegamojo, galėjo jį užkabinti. I išėjo paimti maisto, R užsnūdo pusiau sėdėdamas. Tai buvo šeštadienis ar sekmadienis, dabar neprisimena. Visą šeštadienį jis gulėjo, nevalgė ir negėrė. Dar šeštadienį jis paklausė I, ar „pachmielo“ yra, todėl I nuėjo nupirkti alkoholio – degtinės. R išgėrė keletą taurių ir sakė, kad ilsėsis. Jis visą šeštadienį išgulėjo. Sekmadienį I ėjo maisto prekių. R nusnūdo, o kai atsibudo paklausė, ar imsime antrą katiną. Pagalvojo, kad jis kažką susapnavo. Grįžo I, palydėjo R į tualetą. Kai vedė atgal, R užkabino staliuką, ant kurio stovėjo lempa. I pasakė, kad atsargiai, o R pasakė, jog kažkaip prastai mato. Tada jie iškvietė greitąją pagalbą. Iki tol sakė R, kad gal į polikliniką, yra budintis gydytojas, tačiau R atsisakė, pasakė, kad viskas gerai. Sekmadienį jau pamatė, kad nelabai jam gerai, todėl iškvietė pagalbą. Atvykusi gydytoja jį apžiūrėjo, pasakė, kad šonkauliai sveiki. Paklausė R, ar kažką skauda. R parodė į pakaušį. Dar prieš tai jam iš nosies kraujas bėgo, bet tai buvo iki tų įvykių, ketvirtadienį. Griuvimai buvo iš penktadienio į šeštadienį. Buvo išgertas butelis degtinės, tai tikrai, trise išgėrė. Matė vieną smūgį į skruostą. Daugiau nebuvo jokių konfliktų. I pasakė, kad R pirmas pradėjo. Jis laikėsi už šonkaulių atėjęs į miegamąjį. R gydytojai sakė, kad nugriuvo. Prieš atvykstant medikams, butas buvo tvarkomas. Kraujo buvo, tai buvo tvarkoma. Jau po to, kai išvežė R, pastebėjo tą kraują, nes daugiau žiūrėjo į R. Matė tą kraują, bet galvojo vėliau išvalyti. Kai išvežė, jau galutinai sutvarkė. Kai atvyko pareigūnai, kraujo nebuvo. Su I kalbėjo, ką pasakoti apie įvykį, jeigu klaus. Buvo išsigandę, kai R mirė. Pagalvojo, kad R negrąžins, o I sako, kad jį gali apkaltinti. Smurto tarp brolių anksčiau nebuvo. Ji su I pykosi, pasistumdydavo, abu yra karšto būdo. Ji garsą girdėjo, bet paties kritimo su pakaba nematė. Nuėjo pažiūrėti, nes garsas buvo didelis, pamatė, kad R guli koridoriuje ant plytelių, ant jo pakaba, išmėtytos striukės. R gulėjo ant nugaros. Buvo išgertas 0,7 l talpos degtinės butelis. Šeštadienį I nuėjo iš ryto ir atnešė 0,7 l talpos degtinės butelį. R persirengė, I davė jam švarius marškinėlius, sportines kelnes, kojines, padėjo persirengti. Pas R buvo mėlynės. Kraujo žymių ant kūno nebuvo. Ant marškinėlių buvo kraujo dėmės. Paklausiau R, ką darytis su tais marškinėliais, jis pasakė išmesti, todėl išmetė. Penktadienį 0,7 l talpos butelis buvo gertas visą dieną. Gal vyrai šiek tiek daugiau išgėrė, neskaičiavo. I tiek girtas, kad nepastovėtų ant kojų, nebuvo. Kraujo dėmes matė tarp lovos ir šaldytuvo. Kraujo dar buvo vonioje. Koridoriuje nebuvo. R ateidavo blaivus, ateidavo po darbo. Anksčiau R pas juos neblaivus nebuvo. Jis nebuvo nuolatinis svečias, nebūdavo pas juos dažnai (4 t., b. l. 55–60).

A. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja 2021 m. gruodžio 8 d. parodė, kad 2021 m. gruodžio 4 d. (šeštadienį) atsibudo I ir R, kuris ruošėsi į darbą, jis atrodė normaliai, mėlynių neturėjo. Grįžo apie 20.00 val. Ji tos dienos vakare pastebėjo mėlynę po R akimi. Neklausė, kur jis ją gavo (1 t., b. l. 116–117). A. M. 2022 m. sausio 11 d. apklausta įtariamąja, 2022 m. sausio 17 d. surašė nuoširdų prisipažinimą, papildomai apklausta 2022 m. sausio 17 d. (2 t., b. l. 137–139, 140–142, 143–146). Savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (2 t., b. l. 148–150). Be to, 2022 m. sausio 20 d. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo (2 t., b. l. 154–160). Prokuroro 2022 m. kovo 23 d. nutarimu nutraukus ikiteisminį turimą A. M., ji 2022 m. balandžio 1 d. apklausta liudytoja (2 t., b. l. 188–189, 197–198).

Liudytoja R. T. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba Greitosios pagalbos stotyje. Prisimena butą (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusįjį. Kvietė brolis, kuris pasakė, kad nukentėjusysis pas jį buvo vakare. Pats nukentėjusysis buvo sąmoningas, kontaktiškas, bet jis buvo neadekvatus, neprisiminė, kas jam įvyko. Ji bendravo su juo, jis neprisiminė, kas buvo vakar, kaip jis čia atsirado. Visame kūne buvo poodinės hematomos, jų buvo gausu, labai daug. Dėl veido srities neprisimena. Pildė iškvietimo kortelę, aprašė nukentėjusio būklę ir su sėdimu vežimėliu transportavo į automobilį, išvežė į VšĮ RVUL, t. y. greitosios pagalbos ligoninę. Nukentėjusysis transportavimo metu buvo sąmoningas. Jis sėdėjo. Ji bendravo su broliu, kuris pasakė, kad jo brolis vakar vakare atėjo, galvojo, kad pernakvos ir iš ryto važiuos namo. Kai pamatė, jo stovis yra nestabilus, nutarė kviesti greitąją pagalbą (4 t., b. l. 47–48).

R. T. taip pat buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 113–114).

Liudytojas L. M. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad apie įvykį sužinojo iš policijos. 2021 m. gruodžio mėnesį tarnavo Rukloje. Prieš tai gyveno (duomenys neskelbtini). Įvykio metu jo ten nebuvo. Su motina po įvykio šiek tiek bendravo, daug apie įvykį nekalbėjo. Jų santykiai su motina ir kaltinamuoju prasti, nes abu mėgstantys išgerti. Stengiasi vengti kontakto su jais. Iki tarnybos gyveno su motina ir jos sugyventiniu trejus metus, kai jam buvo 16 metų. Nukentėjusįjį kažkada matė namuose, jis buvo keletą kartų užsukęs į svečius. Kai jis užsukdavo, nestebėjo, ką jis veikdavo, nes užsidarydavo savo kambaryje arba išvažiuodavo. Jo motina, jos sugyventinis ir jo brolis dažniausiai kalbėdavo, žiūrėdavo televizorių. Kaltinamasis ir motina turi problemų su alkoholiu. Pavartoję dažniausiai būdavo labai pikti ir jis vengdavo bet kokio kontakto su jais. Apie nukentėjusįjį negali pasakyti, koks jis būdavo išgėręs. Kiek kartų jis pas juos buvo, tai pradžioje viskas normaliai, bet kai daugiau išgerdavo, būdavo girdėti pykčiai.

Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti L. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad kai pas juos į svečius atvažiuodavo R, I su R ir jo motina dažniausiai gerdavo ir konfliktuodavo, prasidėdavo nuo barnių ir baigdavosi muštynėmis, jo motina kurstydavo, kad I su R susimuštų (1 t., b. l. 122–123).

Iš 2021 m. gruodžio 6 d. įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti VšĮ RVUL patalpos ir R. V. lavonas. Prie protokolo pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 18–22).

Iš 2021 m. gruodžio 8 d. protokolo matyti, kad apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini). Prie protokolo pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 27–37).

1. R. V. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose ir smakre, muštinė žaizda kairiame lūpų kampe su aplinkine kraujosruva gleivinėje, minkštųjų audinių kraujosruva kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje virš kaktinės-momeninės-smilkininės-pakaušinės skilčių sferinio paviršiaus, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairės momeninės skilties sferinio paviršiaus (kliniškai), sumušimo židiniu dešinėje momeninėje skiltyje, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš dešinio pusrutulio sferinio paviršiaus. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų kamieno strigimu, koma, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu;

2. VšĮ RVUL gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 21-RITS-469 duomenimis, R. V. mirė 2021 m. gruodžio 6 d., 19.25 val.;

3. R. V. lavone nustatytas:

3.1. Galvos sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose ir smakre, muštinė žaizda kairiame lūpų kampe su aplinkine kraujosruva gleivinėje, minkštųjų audinių kraujosruva kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje virš kaktinės-momeninės-smilkininės-pakaušinės skilčių sferinio paviršiaus, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairės momeninės skilties sferinio paviršiaus (kliniškai), sumušimo židiniu dešinėje momeninėje skiltyje, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš dešinio pusrutulio sferinio paviršiaus. Galvos sumušimas padarytas kaire veido sritimi kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktai), prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL 2021-12-05, 14:34 val. Įvertinus makromorfologinį sužalojimų vaizdą, jie padaryti labiausiai tikėtina, 1-3 parų laikotarpyje iki mirties. Galvos sumušimas, dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu ir galvos smegenų sumušimo kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu;

3.2. Poodinės kraujosruvos abiejuose pečiuose, dešiniame dilbyje, kairiame žaste ir plaštakoje, krūtinės ląstoje, nugaroje, juosmenyje, kraujosruva tarpuplautyje ir virš dešinio antinksčio. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL 2021-12-05, 14:34 val. Įvertinus makromorfologinį sužalojimų vaizdą, jie padaryti labiausiai tikėtina, 1-3 parų laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

3.3. Pooperacinė žaizda dešiniame momenyje, kaulinis lopas su trefanacinėmis angomis dešiniame momenkaulyje, taškinės-durtinės žaizdelės dešiniame poraktikaulyje, dešinėje alkūnėje, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje ir kairėje kirkšnyje, padarytos gydymo stacionare laikotarpiu, todėl kaip sužalojimai nėra kvalifikuojami;

4. R. V. nustatyti sužalojimai, įvertinus jų lokalizaciją, visumoje, nebūdingi griuvimui;

5. Neatmetama galimybė, kad R. V. nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje ir kairėje plaštakoje galėjo būti padarytos ir ginantis, nukentėjusiajam užsidengiant rankomis;

6. R. V. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 14 trauminių poveikių:

6.1. Galvos sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose ir smakre, muštinė žaizda kairiame lūpų kampe su aplinkine kraujosruva gleivinėje, minkštųjų audinių kraujosruva kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje virš kaktinės-momeninės-smilkininės-pakaušinės skilčių sferinio paviršiaus, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairės momeninės skilties sferinio paviršiaus (kliniškai), sumušimo židiniu dešinėje momeninėje skiltyje, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš dešinio pusrutulio sferinio paviršiaus, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais: vienas trauminis poveikis į kairės akies sritį ir vienas trauminis poveikis į kairį lūpų kampą;

6.2. Po vieną trauminį poveikį į dešinį petį, kairį petį, kairį žastą, juosmenį, kairią plaštaką, į krūtinės ląstos vidurio liniją, į krūtinės ląstos kairią pusę, į nugaros kairę pusę, ir po du trauminius poveikius į nugaros dešinę pusę bei dešinį dilbį;

7. R. V. lavone konstatuoti kūno sužalojimai, padaryti per trumpą laiko tarpą vienas po kito, į tai nurodo panašus jų makromorfologinis vaizdas lavono tyrimo metu, todėl pasisakyti, kuris jų padarytas ankščiau, o kuris vėliau, nėra galimybės;

8. R. V. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tiriamieji objektai (kraujas, šlapimas) bus sunaikinti 2022 m. gruodžio 14 d.;

9. Kadangi R. V. mirties priežastis aiški, paimti vidaus organai nuodingų, stipriai veikiančių medžiagų nustatymui, palikti archyve. Tiriamieji objektai (vidaus organai) bus sunaikinti 2022 m. gruodžio 8 d.;

10. R. V. po visų jam sužalojimų padarymo galėjo gyventi kol prasidėjo galvos smegenų suspaudimas išsiliejusiu krauju ir galvos smegenų tinimas;

11. Sužalojimuose, nustatytuose R. V., požymių, leidžiančių spręsti apie tikslesnį žalojusio įrankio (įrankių) formą (formas), dydį (dydžius), neužsifiksavo, todėl nėra galimybės pasisakyti ir apie tikslesnį žalojusių įrankių skaičių;

12. R. V. sirgo aortos ateroskleroze, kepenų ciroze, kasos ir galvos smegenų minkštųjų dangalų fibroze. Kepenų cirozė veikia kraujo krešėjimo sistemą, kraujo krešėjimo laikas prailgėja. Kepenų cirozė apsunkino R. V. būklę, kadangi prasidėjęs kraujavimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, o krešėjimo sistema sutrikusi (1 t., b. l. 58–64).

Iš 2022 m. vasario 9 d. specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad specialistė Karolina Ginčienė, atsakydama į klausimą, ar mirusiojo R. V. sužalojimai, išvardyti specialisto išvados 3.1 ir 3.2 papunkčiuose, galėjo atsirasti įtariamojo I. V. nurodytomis aplinkybėmis, t. y. nuo I. V. suduodamų smūgių, atsakė, kad galėjo (1 t., b. l. 66–67).

Specialistė K. Ginčienė apklausiama teisiamajame posėdyje patvirtino specialisto išvadą ir paaiškino, kad jai nebuvo žinoma, jog R. V. tuo metu, kai buvo bute ir galimai prieš jį buvo smurtaujama, kelis kartus griuvinėjo, tačiau buvo pateiktas klausimas, ar nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti griūnant. Tyrimo metu buvo įvertinta nustatytų sužalojimų lokalizacija, makromorfologinis vaizdas, tai rodo, kad sužalojimų lokalizacija nebūdinga griuvinėjimui. Kadangi daugiausiai sužalojimų buvo poodinės kraujosruvos, tai jų spalvinė gama kinta valandomis. Pirmiausiai kraujosruva išryškėja per dvi valandas ir tuomet spalva kinta jau paromis, t. y. pirmą parą kraujosruvos būna melsvos spalvos, tada pasisakyti, ar padaryta 5 valandų laiku vienas nuo kito jau nėra galimybės. Praėjus pirmai parai, kraujosruvos pradeda šiek tiek šviesėti ir žalsvėti. Jau iki trečios paros, jeigu yra matomas žalsvas paviršius, taip pat negalima pasakyti, ar sužalojimas buvo padarytas prieš parą ar prieš dvi paras. Neilgai trukus vienas nuo kito – tai reiškia, kad paros laikotarpyje galėjo būti ir valandų, ir minučių skirtumas. Kairiame petyje nustatytą poodinę kraujosruvą būtų galima padaryti griūnant. Kadangi ji yra išoriniame paviršiuje, tai kontaktuojant su peties išoriniu paviršiumi į kietą buką daiktą ar paviršių. Kitų sužalojimų lokalizacija tikrai nebūdinga griuvimui. Įvertinant tai, kad R. V. sirgo kepenų ciroze, tas kraujavimas jam galėjo trukti taip pat nuo vienos paros ilgą laiką, kadangi lėtai, bet nuolat kraujavo ir tuomet, kai jau kraujas pasiekia didelį kiekį, pradeda spausti. Čia jau ne kelių minučių, o paros laikotarpyje gali vykti visas tas kraujavimas, kadangi, jeigu jis iš vienos vietos kraujuoja ir lėtai pildosi, kol prasideda smegenų spaudimas. Tai gali vykti virš paros ir dvi paras. Nėra galimybės įvertinti, kokia tiksliai kraujagyslė buvo pažeista ir iš kur vyko tas kraujavimas. Tai galėjo būti smulkūs kapiliarai ir kepenų cirozė pasunkinusi tą būklę, iš kapiliarų lėtai sunkėsi tas kraujas. Lokalizacija nebūdinga griuvimui dėl sužalojimų paviršiaus, pvz., dilbyje priekinis paviršius. Kas griūna, dažniausiai nukenčia nugarinis ir išoriniai paviršiai. Taip pat labiausiai griuvimo metu nukenčia labiausiai atsikišusios kūno dalys, tokios, kaip alkūnės, keliai, nosis, kakta, pakaušis, menčių srityse galima, bet po mentėmis, šonkaulių srityse, šoniniuose paviršiuose griūnant tokie sužalojimai nebūdingi. Buvo nustatyti sužalojimai veide: poodinės kraujosruvos kairėje akyje, taip pat poodinė kraujosruva kairiajame lūpų kampe, muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva lūpų gleivinėje, minkštųjų audinių kraujosruva kairės akies vokuose. Pagal lokalizaciją negalima griūnant pasidaryti tokių sužalojimų, kadangi griūnant, kontaktuojant veido sritimi, nukenčia nosis, akta, ypač antakių sritis, dažniausiai tai būna įvairios muštinės žaizdos, taip pat odos nubrozdinimai, o vokuose poodinė kraujosruva griuvimo metu nebūdinga. Jeigu griūna ir atsitrenkia veidu į briauną arba kietą buką daiktą – stalo, kėdės, fotelio su veidu, kriterijaus atskyrimo nuo tiesioginio smūgio ranka arba kumščiu į tą vietą nebūtų. Dažniausiai, jeigu būna kažkokia briauna, pvz., stalo kampas, tai padaro muštinę žaizdą. Jeigu stalas apvalus, sakykime, imant akių sritį, tuomet vis tiek kontaktuoja ir nosis, nes jeigu apvalus stalo kampas, tai vis tiek paliečia didesnį paviršių ir tada jau mes žiūrime veido plokštumą, nes šiuo atveju poodinės kraujosruvos yra tik akių vokuose, aplinkui nėra nei odos nubrozdinimų, kas galėtų nurodyti, kad buvo kontaktuota su kažkiek platesne briauna. Nėra nei akies muštinių žaizdų, kas rodytų, kad galėjo būti koks stalo kampas. Pasisakyti taip tiksliai negalima, kad tiesiog kontaktavo su kietu buku daiktu, bet ar tai stalo specialistai neturi kriterijaus, pagal kurį galėtų tai įvertinti. Ji dalyvavo parodymų patikrinimo vietoje, ten esančius daiktus matė. Kiek atsimena, parodymų patikrinimo vietoje, kai rodė kur jis griuvinėjo, tokių vietų, kaip kontaktavo su pakaušiu, tai sužalojimų pakaušyje nenustatyta. Taip pat kur griuvo tualeto kambaryje, taip pat jokių sužalojimų, kas rodytų, kad būtų kontaktas su kriauklės ar vonios kraštu, nėra nustatyta. Svetainėje, kur rodė, kad griuvo prie šaldytuvo ir spintelės, ten taip pat tokių kraštų, kurie galėtų padaryti sužalojimus būtent tik ribotus akies vokuose, nėra. Tikimybės procentaliai tikrai negali pasakyti, kiek jis galėjo kontaktuoti į daiktą su akies vokais. Jeigu trenktųsi į briauną, matytųsi randas, žaizda. Kai atsitrenkia į plokščią paviršių ar atsitrenkia į ne briaunotą paviršių, sužalojimai tokiais atvejais būtų, tačiau kontaktuojant su paviršiumi veido sritimi, nukentėjo šiuo atveju žemiausiai esanti vieta – akies vokai. Antakių sritis, nosis, skruostikaulio vieta nepažeista, kas rodo, kad nebuvo kontakto su kažkokia plokštuma, būtent su šita veido sritimi, kadangi pirmos kontaktuoja labiausiai atsikišusios veido dalys. Ant jų sužalojimų nebuvo nustatyta. Jeigu asmuo stovi, jis krenta vienaip, jeigu jis pasilenkęs, kritimo trajektorija yra kitokia, jeigu sėdi ir krenta, vėlgi kitaip. Tačiau vis tiek pirmosios vietos, kurios labiausiai atsikišusios, tos pirmos kontaktuos su kažkokiu daiktu ar paviršiumi. Tada turėtų būti griuvimas ant kažkokio apvalaus daikto, kuris kontaktuotų tik su akių vokais, kad nepažeistų aplinkinės veido srities. Jeigu peleninė kaip du kumščiai – tai jau didesnė sritis. Nagrinėjamu atveju akies vokuose buvo nustatyta 3,5 x 6 cm dydžio – tai reiškia, kad nedidelis daiktas. Jeigu peleninė dviejų kumščių dydžio, ji vis tiek turėjo kontaktuoti ar su nosimi, ar skruostikaulio lanku, kuri yra jautriausia pažeidimams. Atsitrenkiant į kietą briauną turintį daiktą, tuomet dažniausiai poodinėse kraujosruvose išryškėja ruoželis, kas parodytų, kad daiktas turėjo briauną. Tuomet poodinė kraujosruva formuojasi aplink, o kur buvo briauna, išryškėja baltas ruoželis, kas specialistams parodytų, kad tai buvo su briauną turinčiu kietu daiktu. Šiuo atveju tokio ruoželio nebuvo. Kepenų cirozė galėjo sukinti R. V. būklę, t. y. kepenų cirozė veikia kraujo krešėjimo sistemą, kuomet kraujagyslės tampa daug trapesnės, jas yra daug lengviau pažeisti ir kraujavimo laikas, pažeidus kraujagyslę, pailgėja. Tokį kraujavimą yra daug sunkiau sustabdyti ir jis vis gali atsikartoti, kad tai yra silpnos kraujagyslės. Laiką galima matuoti parom. Jeigu būtų pažeista smegenų pagrindinė, pvz., pamato, kraujagyslė, tuomet viskas vyktų labai greitai. Šiuo atveju nebuvo matoma pamato kraujagyslių pažeidimo, o buvo kraujavimas iš sferinio pusrutulių paviršiaus, kur yra tik kapiliarai ir smulkios kraujagyslės, tuomet toks kraujavimas užsitęsia ilgą laiką. Suteikus pirmąją pagalbą kuo greičiau, gyvybę įmanoma išgelbėti. Dažniausiai, atsitrenkiant į daiktus, kurie turi kažkokį minkštą medžiagos apvalkalą, tuomet būna matomos plačios kraujosruvos, jos nebūna taip išreikštos, ribos būna išsiliejusios ir neaiškios. Šiuo atveju ranktūris buvo ilgas ir užapvalintais galais, ovalo formos. Padaryti tokios ribotos formos, aiškių ribų sužalojimų nėra galimybės. Lūpoje nustatyta muštinė žaizda gleivinėje, tai, esant kraujo krešėjimo sistemos sutrikimui, taip pat alkoholio poveikiui, kuomet kraujavimas yra daug didesnis, todėl galėjo būti tiek daug kraujo, kadangi lūpoje muštinė žaizda. Mirties liudijime mirties priežastis nurodyta progresuojantis centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumas. Pagrindinė liga yra trauma, t. y. dauginiai galvos sužalojimai, tuomet prasidėjo kraujavimas į galvos smegenis. Vykstant tam kraujavimui, prasideda galvos smegenų spaudimas ir galvos smegenų kamienas, kuris eina į slankstelius iš kaukolės, pradeda brinkti ir prasideda spaudimas. Tuomet tas spaudimas sukelia kraujosruvas, tai matyti schemos 5-ame priede, atsiranda dauginė taškinės kraujosruvos kamiene ir prasideda centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumas, tai ir buvo tiesioginė mirties priežastis. Mirties liudijimai yra koduoti ir kokius kodus duoda sistema, taip ir turi rašyti – tokie yra reikalavimai mirties liudijimų rašymui. Išvadoje rašoma viskas plačiau ir išsamiau.

Iš 2021 m. gruodžio 9 ir 20 d. kitų objektų apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Greitosios medicinos pagalbos stoties (1 t., b. l. 130–131).

Iš 2021 m. gruodžio 27–28 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo kamerų, įrengtų (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 3–5 d. vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad R. V. į šį namą atėjo 2021 m. gruodžio 3 d. 12.53 val. ir neišėjo, kol 2021 m. gruodžio 5 d. buvo išvežtas greitosios medicinos pagalbos darbuotojų (1 t., b. l. 145–147).

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalyje 3 punktą atsako tas, kas nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo I. V. kaltė padarius BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje parodė, kad 2021 m. gruodžio 3 d. (penktadienį) apie pietus pas jį atvyko brolis R. V., atsinešė degtinės. Namuose buvo jis (kaltinamasis) ir sugyventinė A. M.. Jie visi kartu virtuvėje gėrė brolio atsineštą degtinę. Po kurio laiko kaltinamasis nuėjo miegoti, o brolis liko virtuvėje. Pamiegojęs apie keturias valandas, tos pačios dienos vakare kaltinamasis padėjo broliui grįžti iš tualeto, nes pastarasis atrodė apsvaigęs ir eidamas svyravo. Tuo metu, kai vedė brolį, šis trenkė jam į šonkaulius, kurie prieš kurį laiką buvo lūžę, gydėsi ligoninėje. Tarp jų įvyko konfliktas, tačiau jo nesureikšmino. Kai sugyventinė išėjo į balkoną parūkyti, jis paklausė brolio, ar dar turi degtinės. Brolis atsakė, kad neturi. Jis (kaltinamasis) pradėjo ruoštis į parduotuvę, buvo vakaras, apie 20.00 val., nes norėjo dar išgerti, kadangi kitą dieną (šeštadienį) nereikėjo į darbą. Tuo metu brolis ištraukė degtinės butelį. Tarp jų vėl prasidėjo konfliktas. Jis reiškė broliui pretenzijas, ar šiam buvo gaila pavaišinti degtine, kam reikia slėpti, o brolis priekaištavo, kad jis (kaltinamasis) laiko brolį žiurke. Tuo metu jie abu sėdėjo ant lovos virtuvėje. Brolis pirmas sudavė jam smūgį į vietą, kur buvo lūžę šonkauliai. Jis (kaltinamasis) kumščiu sudavė smūgį atgal broliui į akies sritį. Tada brolis jam sudavė stipresnį smūgį į tą pačia vietą, vos galėjo kvėpuoti. Iš pykčio kumščiu sudavė broliui smūgį į žandikaulio sritį. Kai brolis atsilošė, jis (kaltinamasis) porą kartų sudavė broliui rankomis į šonkaulius. Tuo metu atėjo sugyventinė ir paklausė, ką jis daro. Daugiau prieš brolį nesmurtavo. Brolis tą vakarą pasiliko pas juos nakvoti. Kitą dieną (šeštadienį) brolis atrodė apsvaigęs, nieko nevalgė. Sekmadienį brolis pradėjo kliedėti, pasakė, kad nebemato viena akimi, todėl jis (kaltinamasis), pasitaręs su tėvais, iškvietė greitąją pagalbą. Dėl broliui suduotų smūgių skaičiaus kaltinamasis parodė, kad buvo sudavęs 6–8 smūgius, negali pasakyti tikslaus smūgių skaičiaus, tačiau galėjo suduoti tuos smūgius, kurie nurodyti kaltinamajame akte (pažymėtina, kad kaltinime nurodyta, kad I. V. sudavė broliui mažiausiai keturiolika smūgių į įvairias kūno vietas, iš kurių ne mažiau dviejų smūgių į galvą). Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtino teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja A. M. (kaltinamojo sugyventinė). Ji parodė, kad kaltinamojo ir jo brolio R konfliktas įvyko bute, kuriame ji gyvena su kaltinamuoju. R atėjo 2021 m. gruodžio mėn. (penktadienį) apie pietus, atsinešė degtinės. Jie visi sėdėjo virtuvėje ir gėrė degtinę. Tos pačios dienos vakare ji buvo išėjusi į balkoną parūkyti. Kai grįžo, išgirdo neaiškius judesius. Atėjo į virtuvę ir pamatė, kad R nugara guli ant lovos, o jos sugyventinis – virš jo, užsimojęs kumščiu. R pasakė, kad kaltinamasis baigtų ir tuo metu pastarasis sudavė R smūgį į skruostą. Ji pasakė sugyventiniui baigti. Tą patį vakarą kaltinamasis jai paaiškino, kad konfliktas kilo, nes R sudavė kaltinamajam į skaudančius šonkaulius, prisikabino prie jos sugyventinio, kad R žiurke pavadino. Liudytoja taip pat patvirtino kaltinamojo parodymus, kad šeštadienį ir sekmadienį R blogai jautėsi, nieko nevalgė, pradėjo kliedėti, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba.

2021 m. gruodžio 8–17 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad R. V. mirė 2021 m. gruodžio 6 d. 19.25 val. nuo galvos sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose ir smakre, muštinė žaizda kairiame lūpų kampe su aplinkine kraujosruva gleivinėje, minkštųjų audinių kraujosruva kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje virš kaktinės-momeninės-smilkininės-pakaušinės skilčių sferinio paviršiaus, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairės momeninės skilties sferinio paviršiaus (kliniškai), sumušimo židiniu dešinėje momeninėje skiltyje, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš dešinio pusrutulio sferinio paviršiaus; tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų kamieno strigimu, koma, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu (išvados 1, 2 punktai); nustatyti sužalojimai (galvos sumušimas, poodinės kraujosruvos abiejuose pečiuose, dešiniajame dilbyje, kairiame žaste ir plaštakoje, krūtinės ląstoje, nugaroje, juosmenyje, kraujosruva tarpuplautyje ir virš dešinio antinksčio) galėjo būti padaryti mažiausiai keturiolika trauminių poveikių; galvos sumušimas galėjo būti padarytas mažiausiai dviem trauminiais poveikiais: vienas į kairės akies sritį ir vienas į kairį lūpų kampą (išvados 3.1, 3.2 papunkčiai, 6 punktas, 6.1 papunktis); kūno sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą vienas po kito (išvados 7 punktas). Kaip matyti, kaltinamojo ir liudytojo A. M. nurodytas R. V. sužalojimo aplinkybes visiškai patvirtina specialisto išvada, kurioje taip pat nurodyta, kad R. V. po visų jam sužalojimų padarymo galėjo gyventi, kol prasidėjo galvos smegenų suspaudimas išsiliejusiu krauju ir galvos smegenų tinimas (išvados 10 punktas).

Nors kaltinamasis teisme pripažino jam pareikštame kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, t. y. kad jis konflikto metu galėjo suduoti broliui kaltinime nurodytus smūgius, jis taip pat tvirtino, kad po jo smurto panaudojimo, jau pasibaigus konfliktus, brolis keletą kartų buvo stipriai nugriuvęs (virtuvėje, koridoriuje, vonioje), todėl, pasak kaltinamojo, galėjo patirti jo mirtį nulėmusius sužalojimus pats griūdamas. Kaip matyti, būtent dėl šios versijos kaltinamasis paskutinio žodžio metu nurodė pripažįstantis kaltę tik dėl brolio sunkaus sveikatos sutrikimo, bet ne dėl nužudymo. Kaltinamojo versiją dėl R. V. griuvinėjimo patvirtino liudytoja A. M.. Tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi šią kaltinamojo versiją, ją atmeta kaip nepagrįstą. Specialisto išvadoje konstatuota, kad R. V. nustatyti sužalojimai, įvertinus jų lokalizaciją, visumoje nebūdingi griuvimui (išvados 4 punktas). Specialistė K. Ginčienė teisiamajame posėdyje patvirtino šią išvadą, atsakydama į klausimus išsamiai paaiškino, kodėl padarė tokią išvadą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti specialistės kompetencija, todėl vadovaujasi jos pateikta išvada ir papildomais paaiškinimais. Iš specialisto išvados matyti, kad R. V. mirtį sukėlė būtent galvos sumušimas, pasireiškęs, be kita ko, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš dešinio pusrutulio sferinio paviršiaus, kuris (galvos sumušimas) padarytas mažiausiai dviem trauminiais poveikiais: vienas į kairės akies sritį ir vienas į kairį lūpų kampą. Šie konstatuoti trauminiai poveikiai atitinka kaltinamojo parodymus, iš kurių matyti, kad jis sudavė kumščiu vieną smūgį broliui į akies sritį, o kitą – į žandikaulio. Taigi, kaltinamojo iškelta versija, kad R. V. galėjo susižaloti galvą griūdamas vonioje ir (ar) virtuvėje, atsitrenkdamas į kietus šiose patalpose buvusius daiktus, atmestina, nes prieštarauja specialisto išvadai ir specialistės duotiems paaiškinimams. Kaltinamasis taip pat akcentavo, kad jo brolis buvo nugriuvęs koridoriuje ir stipriai atsitrenkė pakaušiu į grindis. Visgi iš specialisto išvados tiriamosios dalies matyti, kad galvos plaukuotos dalies minkštuosiuose audiniuose kraujosruvų nėra. Specialisto išvadoje ir jos prieduose, be jau minėtų galvos sumušimų akies ir žandikaulio (lūpos) srityje, kitų galvos sumušimų nenustatyta. Specialistė K. Ginčienė teisiamajame posėdyje taip pat paaiškino, kad parodymų patikrinimo vietoje buvo minimas šis griuvimas, tačiau ji sužalojimų R. V. pakaušyje nenustatė.

Kaltinamajam I. V. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo paties dalinis prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. liudytojų A. M., kiek jie patvirtina kaltinamojo parodymus ir neprieštarauja kitiems objektyviems įrodymais, R. T. (skubios pagalbos specialistės, atvykusios pagal iškvietimą ir apžiūrėjusi tuo metu dar gyvą R. V.) ir L. M. (kaltinamojo sugyventinės sūnaus, kuris patvirtino, kad išgertuvių metu tarp kaltinamojo ir jo brolio prasidėdavo konfliktai, kurie baigdavosi muštynėmis) parodymai, ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisiamajame posėdyje ištirta rašytinė bylos medžiaga (specialisto išvados, įvykio vietos apžiūros, lavono, kitų objektų apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti duomenys).

Kaltinamajame akte taip pat nurodyta, kad byloje nustatytos dvi I. V. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kadangi jis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui, be to, veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Nors byloje nėra alkoholio kiekio matuoklio duomenų, patvirtinančių tikslų kaltinamojo apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paties kaltinamojo parodymus, nustato aptariamą atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Kaltinamasis teisme teigė, kad iki konflikto su broliu ir sugyventine išgėrė tik vieną 0,7 l talpos butelį degtinės, po to dar keturias valandas miegojo, todėl nebuvo apsvaigęs, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis nuosekliai teigė, kad išgėrė žymiai daugiau. Apklausiamas įtariamuoju 2021 m. gruodžio 30 d. parodė, kad šeštadienį po vakaro gėrimo jis jautėsi prastai, todėl norėjo nusipirkti dar ką nors išgerti. Papildomos apklausos metu, kai pripažino kaltę, 2022 m. sausio 13 d. parodė, kad atėjus broliui jie gėrė jo atsineštą degtinę ir pasibaiginėjo jau antras 0,7 l talpos butelis, kai jis išėjo į kitą kambarį pamiegoti, nes jam buvo per daug degtinės. Be to, A. M. apklausiama įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 17 d. parodė, kad 2021 m. gruodžio 3 d. tarp jų nebuvo jokių konfliktų, nors jie jau buvo gerai išgėrę. Aplinkybę, kad apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, patvirtina kaltinamojo elgesys, kai jis dėl mažareikšmės priežasties (konflikto, kilusio dėl degtinės slėpimo) pradėjo smurtauti prieš savo brolį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje nustatytina BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė.