- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- 1-62-380/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33941-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Kaltinamasis
- V. G.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštąjį išsilavinimą, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. tyčia nužudė savo šeimos narį – žmoną E. G.:
2021 m. rugsėjo 30 d., apie 01.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), V. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su savo žmona E. G. metu ne mažiau kaip 4 kartus peiliu dūrė E. G. į kaklą ir dilbį, padarė tris durtines-pjautines žaizdas kaklo kairėje pusėje ir stuburo kaklinės dalies 6 slankstelio kūno pažeidimą, odos nubrozdinimą kakle ir paviršinę pjautinę žaizdą dešiniame dilbyje, ne mažiau kaip penkis kartus sudavė rankomis smūgius E. G. į įvairias kūno vietas, taip jai padarydamas poodines kraujosruvas pečių sąnariuose, dešiniame žaste, krūtinėje, dešinės pusės 3 ir 4, kairės pusės 4 ir 5 šonkaulių lūžimą ir kraujosruvas, kraujosruvą dešinio antakio audiniuose, rankomis smaugė E. G., padarydamas jai poodines kraujosruvas kakle, kraujosruvas kaklo priekinio, šoninių paviršių audiniuose, raumenyse, dėl to nutrūko galvos smegenų aprūpinimas krauju, deguonimi ir išsivystė negrįžtami procesai galvos smegenyse, nuo mechaninės asfiksijos suspaudus kaklą E. G. mirė įvykio vietoje.
Kaltinamasis V. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad visko dabar neprisimena. Buvo dviese su žmona, kilo nedidelių pykčių, abu buvo šiek tiek išgėrę, pykosi dėl nepabaigtos sukasti prie šiltnamio žemės. Nesupranta, kaip žmona galėjo būti ir sužalota, ir sumušta, ir pasmaugta, ir nudurta. Jis negali pasakyti, nuo ko ji mirė. Jis žmonos lyg ir nesmaugė, su peiliu tikrai nedūrė. Ji peilį buvo pasiėmusi, galėjo būti, kad pati susibadė. Negali būti, kad smaugė, nežino, kaip atsirado smaugimo žymės. Bėgo greitosios iškviesti, atrodo, kad dar buvo gyva. Kaimynai jam padėjo tą vakarą iškviesti greitąją, jau buvo sutemę. Nebegali pasakyti, kaip suprato, kad reikia iškviesti greitąją, ji pati greitosios prašė. Atvažiavo greitoji ir išsikvietė policiją. Neprisimena savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, bet žmonos nesmaugė, jis tik gynėsi, stūmė, kad prie jo nelįstų ir nesidaužytų. Labai gailisi, kad taip įvyko, kartu pragyveno virš 40 metų. Dabar jau ir nebeprisimena, ką pasakojo anksčiau.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. G. parodė, kad E. G. buvo jo žmona, užaugino du sūnus, abu gyvena užsienio šalyse – vienas (duomenys neskelbtini), kitas (duomenys neskelbtini). Su žmona jie sutarė gerai, būdavo, kad susipykdavo, tačiau nesimušdavo. Jis būdamas jaunas buvo išsiųstas į (duomenys neskelbtini), dėl to jam dažnai užeina skausmai (širdies, galvos), todėl jie su žmona pablogėjus jo savijautai išgerdavo alkoholio, tačiau tai darydavo saikingai, gal kartą per savaitę. Išgėrus alkoholio jo sveikata pagerėdavo. Vakar jis su žmona visą dieną buvo namuose. Apie 19.30 val. jis vienas nuėjo į (duomenys neskelbtini) kaime esančią parduotuvę nusipirkti alkoholio, nusipirko 0,5 l talpos butelį degtinės, kurį jie su žmona kartu išgėrė dviese, jokių kitų asmenų jų namuose nebuvo. Jie gėrė kambaryje, žmona papjaustė užkandos. Begeriant žmona jam pradėjo priekaištauti, kad jis nesukasė daržo prie šiltnamio. Nuo to ir prasidėjo tarp jų žodinis konfliktas, vienas kitą vadino necenzūriniais žodžiais. Jis kambaryje sėdėjo ant sofos. Tada ji pripuolė prie jo ir sudavė jam delnu ne mažiau kaip du kartus į veidą, šiuo metu nepamena, į kurią pusę. Jis tada žmoną nustūmė, bet ji vėl puolė ant jo. Tada jis atsistojo, jie apsistumdė. Jis žmoną pastūmė ant kitos sofos ir ji nugriuvo ant nugaros. Tada jis žmoną pradėjo smaugti. Ji pradėjo su rankomis priešintis, bandė jį nustumti nuo savęs. Gali būti, kad besigindama ji subraižė jam kaklą savo nagais. Jis dabar dėl girtumo visų tų smulkmenų tiksliai neatsimena. Žmoną jis smaugė su viena ranka, kuria – neatsimena, o su kita ranka bandė iš žmonos atimti peilį. Kada ir kokiu momentu ji buvo pasiėmusi peilį, jis nežino, bet ji, kai jie stumdėsi kambaryje, peilį turėjo rankoje ir jam grasino. Jis dabar tiksliai neatsimena, bet jam atrodo, kad jis tą peilį norėdamas iš jos atimti kažkaip jos ranką užlenkė ir tuo peiliu kelis kartus įdūrė jai prie kaklo. Kelis kartus įdūrė, nepamena, bet galėjo įdurti du kartus. Po to jai peilis iškrito iš rankos ant žemės. Jis visą tą laiką buvo apimtas priepuolio, todėl sunkiai pamena, kaip ir kas vyko. Jam dažnai užeidavo tokie priepuoliai, tačiau muštynių su žmona nebūdavo. Žmona žinojo, kad ji negali jo erzinti, nes gali sukelti jam nervinį priepuolį. Kai ant žemės nukrito peilis, jis paėmė ir jį nuplovė, nes peilio geležtė buvo sutepta krauju. Ar žmona tuo metu dar kvėpavo, nežino ir nieko apie tai negali pasakyti. Nuplovęs peilį, jis išgėrė dar degtinės ir žiūrėjo televizorių. Paskui, kiek vėliau, tačiau nežino, kiek buvo valandų, jis pagalvojo, kodėl žmona nesikelia, ar ji užmigusi, todėl nuėjo prie jos pažiūrėti, bet ji nebekvėpavo. Tada jis išsigando ir pradėjo suvokti, ką yra padaręs. Nuo ko mirė žmona – ar nuo smaugimo, ar nuo dūrių peiliu, jis neįsivaizduoja. Tada nuėjo pas kaimynus, kad šie žmonai iškviestų greitąją pagalbą. Buvo nuėjęs pas vienus, bet niekas durų neatidarė. Paskui nuėjo pas kitus, bet dabar nebepamena, kas iš kaimynų iškvietė greitąją pagalbą. Atvykus greitajai pagalbai, jis buvo namuose. Atvykę medikai pasakė, kad žmona yra mirusi, ir iškvietė policiją. Jam tikrai labai sunku atsiminti, kaip ir kas įvyko, bet jis tikrai prisipažįsta, kad smaugė savo žmoną ir jai įdūrė peiliu kelis kartus. Dėl to, kas įvyko, labai gailisi. Taip nutiko tik dėl to, kad buvo neblaivus ir kad jį užerzino žmona (2 tomas, b. l. 36–38, 43–44).
Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis V. G. patvirtino savo parodymus (2 tomas, b. l. 46–54).
Liudytoja L. V. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, daug metą gyveno kaimynystėje, jis ramus žmogus, nekonfliktuodavo, negirdėjo, kad jie su žmona pyktųsi. V. G. atėjo ryte apie 6 val. ir prašė paskambinti greitajai. V. G. pasakė, kad E. negyva, sakė, kad vakare užmigo, paskui pažiūrėjo ir pamatė, kad jau nebegyva. Nieko nepasakojo nei apie konfliktą, nei apie degtinę, jis atrodė blaivus. Ji paskambino pagalbos telefonu 112, bet jis pats kalbėjo, viską papasakojo, sakė, kad smurto nebuvo, du kartus paklausė, ar bus policija. Pakalbėjęs išėjo namo. Ji nepatikėjo, kad E. G. negyva. Paskambino savo sūnui, pakvietė nuvažiuoti pažiūrėti. Kai jie atvažiavo, sūnus įėjo į kambarį ir pasakė, kad E. G. jau nebegyva, po to atvyko greitoji. E. G. gulėjo lovoje užklota, gal kiek į pagalvę įsikniaubusi. Namie viskas atrodė tvarkingai. Nematė ant jos sužalojimų, kol neatvyko greitoji, tada pamatė mėlynę prie akies, greitosios gydytoja dar pasakė, kad subraižyta, V. taip pat pasakė, kad ir jis subraižytas. Ji išėjo namo, vėliau sužinojo, kad E. G. buvo nužudyta, pasmaugta. Ji su E. kartais bendraudavo, bet sutuoktiniu ši nesiskųsdavo.
Liudytojas J. V. parodė, kad bendrauja su kaltinamojo V. G. sūnumis. Kai jam paskambinusi mama pasakė, kad V. buvo atėjęs ir prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, nes E. negyva, jis su mama nuvyko pas V. į namus. Pamatė, kad E. tikrai negyva. E. gulėjo ant nugaros, užsiklojusi iki smakro, tik kojų pirštai buvo iškišti. Jis paskambino V. G. sūnui A. ir davė V.pakalbėti, bet nežino, apie ką šie kalbėjo. Medikai, pamatę mirusiajai mėlynę paakyje ir prie nosies kraujo, V. paklausė apie tai, šis atsakė, kad tai jis padarė. Kai lavoną nudengė, ant kaklo buvo matyti kraujo, vienos rankos, lyg kairės, nagai buvo kruvini. V. ant sprando buvo matyti sužalojimai. Vaikai dalyvavo mamos laidotuvėse. A. sakė, kad buvo pasmaugta. Abu sūnūs gyvena užsienyje, nenori dalyvauti bylos nagrinėjime.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. G. lavone rasti šie sužalojimai: trys durtinės-pjautinės žaizdos kaklo kairėje pusėje ir stuburo kaklinės dalies 6 slankstelio kūno pažeidimas, odos nubrozdijimas kakle, paviršinė pjautinė žaizda dešiniame dilbyje; poodinės kraujosruvos kakle, kraujosruvos kaklo priekinio, šoninių paviršių audiniuose, raumenyse; poodinės kraujosruvos pečių sąnariuose, dešiniame žaste, krūtinėje, dešinės pusės 3 ir 4, kairės pusės 4 ir 5 šonkaulių lūžimai ir kraujosruvos, kraujosruva dešinio antakio audiniuose. Taip pat nurodyta, kad mirtis įvyko nuo mechaninės asfiksijos suspaudus kaklą (1 tomas, b. l. 82–92).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. G. padaryti odos nubrozdinimai apatinio žandikaulio dešinio kampo požandikaulinėje srityje, paviršiniai odos nubrozdinimai kaklo dešinėje apatinėje dalyje – krūtinėje, gilus odos nubrozdijimas pakaušio-viršugalvio dešinės pusės riboje, t. y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 tomas, b. l. 96).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nuoplovoje nuo peilio geležtės rasta žmogaus kraujo. Atlikus DNR tyrimą gautas mišrus, dalinis DNR profilis, dominuojantis DNR profilis sutampa su E. G. DNR profiliu esant 99,9999999999999998% tikimybei, o kitas dalinis DNR profilis sutampa su V. G. DNR profiliu esant 99,999999999996% tikimybei (1 tomas, b. l. 102–103).
Surašant asmens apžiūros protokolą 2021-10-01 apžiūrėtas V. G., nustatyti galvos pakaušio sužalojimai, nubraižymai ant veido ties apatiniu žandikauliu, ant krūtinės, kairės rankos, ties alkūne bei nudrėkstas dešinės rankos rodomasis pirštas ties antruoju sąnariu (1 tomas, b. l. 112–120).
2021-10-02 surašant įvykio vietos apžiūros protokolą apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 16–19).
2021-10-05 surašant daiktų apžiūros protokolą apžiūrėtas vaizdo įrašas, rastas planšetiniame kompiuteryje, kurį pateikė nukentėjusysis A. G.. Vaizdo įrašas padarytas minėtu planšetiniu kompiuteriu 2021-09-30 1.10 val. Jame matyti ant lovos gulintis užsimerkęs vyriškis, o fone girdimas moters balsas. Protokole užrašyta vaizdo įrašo pokalbio stenograma (1 tomas, b. l. 137–140).??
2021-11-19 surašant apžiūros protokolą apžiūrėti iš įtariamojo V. G. paimti rūbai (batai, marškinėliai, kelnės) (1 tomas, b. l. 125–127).
2021-11-19 surašant daiktų apžiūros protokolą apžiūrėti E. G. vilkėti rūbai (kelnės, bliuzelė, liemenėlė), kuriuos pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyrius (1 tomas, b. l. 147–153).
2021-11-17 surašant daiktų apžiūros protokolą apžiūrėtas virtuvinis peilis, kuris paimtas įvykio vietos apžiūros metu. Apžiūros metu ant peilio rankenos dešiniajame šone arčiau geležtės ašmenų rasta sudžiūvusi raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują (1 tomas, b. l. 154–159). ???
2021-10-13 surašant daiktų apžiūros protokolą apžiūrėtas garso įrašas, kurį pateikė Bendrasis pagalbos centras (toliau – BPC). Pokalbis vyksta tarp BPC operatorės ir V. G. (1 tomas, b. l. 166–170).
Motyvuojamoji dalis
BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą. Ši veika gali būti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, kaltės turinys atskleidžiamas ne vien išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316-699/2015, 2K-267-942/2017, 2K-231-303/2018).
Remiantis visais išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad V. G. nužudė savo šeimos narį – žmoną. V. G. savo kaltę pripažino, bet apie įvykio aplinkybes nieko nepaaiškino, teigė, kad neprisimena, kaip nužudė žmoną. Kaltinamasis paaiškino, kad tą vakarą jie buvo dviese su žmona, kitų asmenų nebuvo. V. G. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, bet neigė žmoną smaugęs. Ikiteisminio tyrimo metu jis detaliai paaiškino, kaip pastūmė žmoną ir ši nugriuvo ant sofos, jis viena ranka ją smaugė, o kita gynėsi, nes žmona priešinosi. Be to, jis paaiškino, kad žmona gindamasi galėjo jam nagais subraižyti kaklą. Šias aplinkybes parvirtina V. G. asmens apžiūros protokole ir specialisto išvadoje nustatyti odos nubrozdinimai ant kaklo, krūtinės, viršugalvio. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad žmona buvo pasiėmusi peilį, kuriuo jis įdūrė žmonai. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo padarytos trys durtinės-pjautinės žaizdos kaklo kairėje pusėje ir stuburo kaklinės dalies 6 slankstelio kūno pažeidimas, paviršinė pjautinė žaizda dešiniame dilbyje. Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad teisiamajame posėdyje duoti kaltinamojo V. G. parodymai apie jo sutuoktinės mirtį yra teisingi. Kaltinamasis aiškina, kad žmonos nesmaugė, peiliu jai nedūrė, galėjo pati susibadyti, kaip atsirado smaugimo žymės, jis nežino. Tokie parodymai nelogiški, jų nepatvirtina jokie kiti įrodymai, be to, jie prieštarauja jo paties įtariamojo apklausos metu duotiems parodymams po įvykio. Liudytojai L. V. ir J. V. parodė, kad apie E. G. mirtį sužinojo iš V. G., nors šis tiesiogiai nepripažino ją nužudęs, bet patvirtino smurtavęs prieš nukentėjusiąją. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. G. mirtis įvyko nuo mechaninės asfiksijos suspaudus kaklą. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad E. G. mirtis buvo dėsninga V. G. atliktų smurtinių veiksmų pasekmė. Kaltinamasis smurtaudamas veikė tyčia, kuri buvo neapibrėžta pasekmių atžvilgiu. V. G. suprato vartojamo smurto pavojingumą, numatė to padarinius – ne tik galimą sveikatos sutrikdymą, bet E. G. mirtį – ir nors nenorėjo nukentėjusiosios mirties, tačiau buvo tam abejingas. Kaltinamasis matė, jog nukentėjusioji po pavartoto smurto nesikelia, neskubėjo suteikti pagalbos, bet nuplovęs kruviną peilį toliau gėrė degtinę. Pavartoto fizinio smurto pobūdis ir intensyvumas, smaugimas, dūrių peiliu ir suduotų smūgių lokalizacija, abejingumas kilsiančioms pasekmėms objektyviai atskleidžia V. G. netiesioginės tyčios sukelti E. G. ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes turinį.
Kadangi kaltinamasis V. G. tyčia nužudė savo žmoną, todėl jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą – šeimos nario nužudymas.
Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis pats patvirtino, kad prieš įvykį vartojo alkoholį, kad tai turėjo įtakos jo smurtiniams veiksmams prieš žmoną.
Teismas, skirdamas bausmę V. G., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).
Kaltinamasis V. G. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, pensininkas, charakterizuojamas teigiamai, padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, turintį negrįžtamų pasekmių. Sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, todėl jam skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo amžių ir į visas aptartas aplinkybes kaltinamajam V. G. skirtina bausmė, mažesnė nei sankcijos vidurkis.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. G. rūbai (batai, marškinėliai, kelnės), E. G. rūbai (bliuzelė, kelnės, liemenėlė), vokas su tyrimo objektais – biologiniu pėdsaku nuo mirusiosios kaklo, biologiniais pėdsakais nuo peilio; virtuvinis peilis su dėme, panašia į kraujo; pledas su dėmėmis, panašiomis į kraujo; medžiaginė servetėlė su dėmėmis, panašiomis į kraujo; sofos užtiesalas su dėmėmis, panašiomis į kraujo, saugomi Tauragės apskrities VPK, kvito Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 162), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikintini.
Teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl teisinės pagalbos išlaidų (2022 m. sausio 7 d., Nr. ((duomenys neskelbtini)). Pažymoje nurodyta, kad kaltinamajam V. G. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba baudžiamojoje byloje, todėl iš kaltinamojo valstybės naudai prašoma priteisti 374,46 Eur.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021). V. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta kardomoji priemonė suėmimas. V. G. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo už kurį gali būti skiriama laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, padarymu, todėl teisme gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (BPK 51 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgiant į tai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. G. atmestinas.??? ???
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,
nusprendžia:
V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jį nubausti laisvės atėmimu 9 metams.
Pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – suėmimą. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2021-09-30 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. G. rūbus, E. G. rūbus, voką su tyrimo objektais – biologiniais pėdsakais; virtuvinį peilį; pledą; medžiaginę servetėlę; sofos užtiesalą, saugomus Tauragės apskrities VPK, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 374,46 Eur priteisimo iš V. G. atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.