Kauno apygardos teismo nuosprendis

2024-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-153-1049/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-04-04Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-10-24Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-04-04
Bylos Nr.
1-153-1049/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30491-2023-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Audrius Meilutis, Indrė Averkienė, Algirdas Jaliniauskas
Kaltinamasis
V. K.
Advokatai
Evaldas Liutkevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-153-1049/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30491-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.14; 1.2.3.1.2.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.2; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, Linai Kemežienei,dalyvaujant prokurorams Dariui Jakučiui, Tomui Stelioniui,kaltinamajam V. K., jo gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1. Druskininkų miesto apylinkės teismo 1993 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 146 straipsnio 2 dalį (BK redakcija iki 2003 m. gegužės 1 d.), paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 47 straipsniu, atidėtas; 2. Druskininkų miesto apylinkės teismo 1993 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį (BK redakcija iki 2003 m. gegužės 1 d.), paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1996 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnį (BK redakcija iki 2003 m. gegužės 1 d.), paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams; 4. Druskininkų miesto apylinkės teismo 1997 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (BK redakcija iki 2003 m. gegužės 1 d.), paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams su turto konfiskavimu; 5. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2001 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (BK redakcija iki 2003 m. gegužės 1d.), paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, su 1/2 turto konfiskavimu, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

V. K. 2023 m. rugpjūčio 12 d. apie 21.00 val., tiksliau nenustatytu laiku gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau kaip du kartus savo šeimos nariui – sugyventinei S. C. į galvos sritį, tuo padarė jai muštinę žaizdą kairėje nosies nugarėlės pusėje su aplinkine poodine kraujosruva, nusitęsiančią į kairės akies vokus, galvos sumušimą su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir galvos smegenų suspaudimu, nuo ko (duomenys neskelbtini) S. C. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė, tai yra nužudė savo šeimos narį – sugyventinę S. C..

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis V. K. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nurodė kaltę dėl sugyventinės S. C. nužudymo pripažįstantis ir paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 12 d. ryte, atsikėlęs važiavo į parduotuvę, išgėrė keturis litrus alaus, po to nuvažiavo pas draugą, nes žinojo, kad ten bus S. C., nors prieš tai ją buvo išvijęs iš namų, tai yra rugpjūčio 7 d., kadangi pastaroji namuose nieko nesitvarkė, nedarė. Ji sirgo alkoholine epilepsija. Žinojo, kad jo draugas užsivedęs ir geria, o jai alkoholis buvo viskas ir žinojo, kad ji yra ten, pas S. S.. Dviračiu nuvažiavo ir juos abu rado ten, kitame kaime, (duomenys neskelbtini). Jie miegojo, V. K. juos prikėlė, pas S. S. paklausė ar turi išgerti, jis ištraukė 0,7 l. butelį degtinės. Abu pradėjo gerti, tada atsikėlė S. C., ji buvo nuoga, V. K. jos paklausė kaip tai suprasti, o S. S. patikino nieko nežinantis, pasiūlė V. K. ją aprengti ir išvesti iš namų. Kaltinamasis pradėjo ieškoti drabužių, rado tik marškinėlius, kuriuos uždėjo, o kelnių nerado, todėl paėmė S. S. kelnes. Pasodino ją ant kėdės, išgėrė dar porą stikliukų ir S. S. nuėjo miegoti. Tada pradėjo S. C. aiškinti apie gyvenimą, kadangi abu gyveno V. K. darbdavio – (duomenys neskelbtini) namuose, kuris kažkada priklausė S. C.. Kaltinamasis prašė S. C. tvarkytis, nustoti gerti, siūlė gydytis, nors ši nesutiko. Buvo kelias dienas nustojusi gerti, bet vėliau vėl pradėjo. V. K. jai paaiškino, kad būtent todėl ją ir išvijo, neturėjo daugiau kantrybės, siūlė pagyventi gatvėje, kad sužinotų koks ten gyvenimas. Taip abu begerdami susibarė, V. K. trenkė S. C. į akį, prakirto antakį, ji nukrito nuo kedės ir nebesikėlė. V. K. išsigando, pradėjo valyti kraują, suprato, kad V. C. neteko sąmonės, negalvojo, kad viskas taip rimtai, išsigando ir paskambino pagalbos numeriu „112“, bet kad ant savęs nepasakyti, viską suvertė ant draugo, sakė kad tai jis sumušė V. C., davė medikams adresą, šie klausė ar moteris kvėpuoja. Tada V. K., siekdamas kad jo nerastų pasiėmė degtinės butelį su savimi ir išvažiavo namo. Po to, apie 12.00 val., atvažiavo policija ir kaltinamąjį suėmė. Viskas įvykis vyko pas S. S. namuose, jis tuo metu miegojo ir nieko nematė, viskas vyko vienoje patalpoje, daugiau žmonių nebuvo. V. K. nukentėjusiajai sudavė vieną kartą, ji nukrito nuo kėdės, daugiau jos nemušė. Kaltinamasis patikino sudavęs tik vieną smūgį. Matė, kad mėlynės jau buvo kai ją rengė. Paskutinį kartą S. C. buvo matęs prieš penkias, mėlynės jau buvo senos. Kai ji nukrito nuo kėdės, nebandė nekur remtis, galva trenkėsi į grindis, kraujas bėgo nuo V. K. smūgio iš antakio. Jai gulint, V. K. kraują valė su šortais, po to su pagalvės užvalkalu. Po smūgių jai nieko nesakė, ji buvo užsimerkusi, viskas įvyko labai greitai. Medikų ir pareigūnų nesulaukė. Po to su S. S. nebendravo, medikus kvietė iš savo telefono. Anot kaltinamojo, jie su S. C. buvo sugyventiniai, kartu gyveno 17 metų, vedė bendrą ūkį. Nurodė besigailintis dėl savo veiksmų. Įvykio metu jautė alkoholio poveikį, S. S. ir S. C. taip pat buvo apsvaigę. Kaltinamasis pripažino, kad ir anksčiau būdavo tarpusavio konfliktų, paskutinis buvo liepos pradžioje, tada grįžo iš darbo, ji girta miegojo, o kai ji būdavo girta labai kibdavo, tada porą kartų įspyrė į užpakalį, smurtiniai veiksmai kartas nuo karto pasikartodavo. Pas S. S. namuose kai nukentėjusioji buvo nuoga, V. K. matė, kad pas ją ant kojos buvo didelė mėlynė, taip pat mėlynės ant kairės kojos, šlaunies galinės pusės, ant abiejų rankų, tačiau iš kur jos atsirado – kaltinamasis patikino nežinantis, patikino, kad jai dažnai būdavo epilepsijos priepuoliai, jų metu ji nualpdavo ir nukrisdavo, yra ir nuo laiptų nukritus, kada paskutinį kartą prieš įvykį jai buvo epilepsijos priepuolis nežino. S. C. sudavė į kairį antakį, po smūgio antakis pradėjo kraujuoti, įtrūko. Nežino iš kur atsirado sužalojimai veido srityje, nurodyti kaltinamajame akte. Matė mėlynes tik ant nukentėjusiosios kairės kojos ir abiejų rankų, daugiau sužalojimų nematė. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus V. K. patikslino, kad S. C. sudavė jau du smūgius – vieną delnu per galvą į pakaušį, o kitą smūgį į antakį, kurie nebuvo vienas po kito. Tarp abiejų smūgių praėjo nemažai laiko, apie 2-3 valandos. Greitajai medicinos pagalbai nenorėjo nurodyti tikrų aplinkybių, nes yra daug sykių teistas, žinojo, kad bus problemų. Nematė kada atvyko greitoji medicinos pagalba. Po pirmo smūgio ji tik pradėjo rėkti, tačiau kai trenkė per pakaušį ji sėdėjo ir nenugriuvo. Anksčiau gyveno pas ją sode. Kur S. C. buvo laikotarpiu nuo rugpjūčio 7 d. iki 12 d., nežino, kaimas kalbėjo, kad ji pas S. gėrė. Kai pats važiavo pas S. S., tikėjosi ją ten rasti.

Kaltinamasis V. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tik jis vienas sudavė smūgius S. C., kurią pažįsta labai daug metų, abu yra sugyventiniai, kartu su ja gyvena 17 metų, maždaug nuo 2006 m. Su S. gyvena sodo namelyje, adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena tik dviese, bendrų vaikų neturi. Sodo namelis priklausė S., bet dėl susikaupusių skolų, jis buvo parduotas galbūt 2021 m. Tą sodo namelį nupirko V. K., kuris yra jo pažįstamas, todėl leido jam ir S. namelyje gyventi toliau. S. S. yra tiek jo, tiek S. draugas. Jį pažįsta jau labai seniai. Jie su S. vartoja alkoholinius gėrimus, ji namuose nieko nesitvarko. 2023 m. rugpjūčio 7 d. pas juos į sodo namelį buvo atėjęs V., kuris, pamatęs netvarką ir, kad S. apsišlapinusi, pasakė, kad ji turi iš namų išsikraustyti arba iškels juos abu. S. tą pačią dieną tiesiog susirinko daiktus ir išėjo. Ji nesakė kur išeina, bet jis nujautė, kad ši apsistos pas S.. Yra buvę kartų, kad ji išeidavo iš namų ir apsistodavo būtent pas S.. Nuo tos dienos, kai S. išsikėlė iš sodo namelio, su ja jis nebandė susisiekti, bet 2023 m. rugpjūčio 12 d., vakare nusprendė nuvykti iki S. namų, esančių (duomenys neskelbtini), nes norėjo pažiūrėti ar yra S.. Iki S. namų atvažiavo dviračiu, kurią tiksliai valandą – neprisimena. Dar iki važiuojant pas S., jis vienas vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė 4 litrus alaus. Užėjęs į S. namus, rado šį ir S.. Abu miegojo. S. miegojo lovoje, o S. – ant žemės, prie šio lovos, ji buvo visiškai nuoga. Tokį vaizdą pamatęs labai supyko ir pavydėjo S., šį prižadino, bet nieko nesakė dėl S., tik paklausė ar turi ką nors išgerti. S. pasakė, kad turi 0,7 l talpos degtinės butelį. Jie su S. pradėjo gerti degtinę tame pačiame kambaryje, kur gulėjo S.. Per tą laiką, kol gėrė, prabudo ir ji. Prabudusi S. buvo stipriai neblaivi, tai suprato iš jos kalbos. Atsibudus S., S. jam liepė ją aprengti ir vestis iš jo namų. Taip S. pasakius, jis pradėjo ieškoti S. drabužių, rado tik maikę, kelnių niekur nerado, bet rado S. džinsus. Padėjo Si apsirengti maikę ir džinsais. Aprengus S., jau visi trys susėdo prie stalo ir gėrė degtinės butelį. Taip begeriant, S. po kurio laiko nuėjo ir atsigulė į lovą, atrodo, kad miegojo, o jis su S. liko sėdėti prie stalo, nes dar buvo likę degtinės. Neatsimena gerai dėl ko, bet jis ir S. susibarė. Gali būti, kad jis jai papriekaištavo dėl to, kad atėjęs rado ją nuogą. To konflikto metu prie stalo, ant kėdės sėdinčiai Si jis dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius į veidą. Po jo suduotų smūgių S. nukrito ant žemės, matė, kad jai iš dešinio antakio bėga kraujas. S. po jo suduotų smūgių gulėjo užsimerkusi, nejudėjo, nekalbėjo, nereagavo į aplinką, todėl suprato, kad ji prarado sąmonę. S. daugiau smūgių nesudavė, tik tuos du į veidą. S. po jo suduotų smūgių S. gulėjo lovoje, nieko nesakė, gal net nesuprato kas atsitiko. Paėmęs kažkokį pagalvės užvalkalą, jis valė juo S. iš dešinio antakio bėgantį kraują, bet kraujavimo sustabdyti nepavyko. Suprato, kad jau kažkas rimto atsitiko S. ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu „112“. Paskambinęs pasakė, kad sumušta moteris ir melagingai nurodė, kad ją sumušė S.. Pats bijojo prisipažinti, ką padarė. Atvykstančios greitosios nelaukė, dviračiu atgal išvažiavo į namus, bet po kurio laiko pas jį į namus vis tiek atvyko policijos pareigūnai, jis buvo sulaikytas. Jis ir anksčiau yra smurtavęs prieš S., tik į policiją ji nei karto dėl to nesikreipė. Tiesiog girti susimušdavo. Dažniausiai suduodavo smūgius jai į veidą, bet stiprių sužalojimų nepadarydavo. Būdavo smūgių ir į kitas kūno vietas, bet niekada nieko rimto jai nebuvo padaręs, niekada dėl to nebuvo kviesta policija ar medikai. Paskutinį kartą be šio, prieš S. smurtavo gal prieš tris savaites, maždaug 2023 m. liepos pabaigoje, tą kartą jai irgi sudavė smūgius į veido sritį. Papildomai apklaustas V. K. pripažino, kad 2023 m. rugpjūčio 12 d., vakare S. S. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir sugyventinės S. C. įvykusio konflikto metu jis dešinės rankos kumščiu du kartus sudavė jai į veido sritį. Smūgius S. sudavė sėdinčiai ant kėdės, prie stalo, prie kurio jie vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl ko įvyko konfliktas, neprisimena, buvo neblaivus. Gali būti, kad sukonfliktavo su ja dėl to, jog S. namuose rado S. gulinčią nuogą ant grindų. S. jis sudavė tik į veido sritį du smūgius. S. po jo suduotų smūgių nuo kėdės nukrito ant žemės, suprato, kad ji prarado sąmonę, nes nejudėjo, nekalbėjo, gulėjo užsimerkusi. Jis matė, kad S. kraujuoja iš dešinio antakio. Jam nepavyko sustabdyti kraujavimo, todėl iškvietė greitąją pagalbą, o pats iš S. namų dviračiu parvažiavo iki sodo namelio, kuriame gyvena. Visas kitas aplinkybes yra nurodęs savo ankstesnės apklausos metu. Papildomai apklaustas V. K. paaiškino, kad kaltę pripažįsta pilnai ir labai gailisi, kad taip viskas atsitiko, tikslo nužudyti savo sugyventinės S. C. jis neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu jau buvo apklaustas du kartus, laikosi savo parodymų ir dar kartą gali patvirtinti, kad pripažįsta, jog 2023 m. rugpjūčio 12 d., vakare S. S. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), jis prie stalo sėdinčiai S. du kartus kumščiu sudavė į galvos sritį. S. po jo suduotų smūgių nuo kėdės nukrito ant žemės, matė, kad kraujavo, dabar geriau pagalvojęs mano, kad kraujavo iš kairio antakio. S. po jo suduotų smūgių prarado sąmonę, nes ji daugiau nebejudėjo ir nekalbėjo. S. smūgius sudavė dėl to, kad ant jos pyko. Pyko, nes atėjęs į S. namuose rado S. gulinčią nuogą ant grindų. Dar kartą gali patvirtinti, kad S. S. jokių smūgių nesudavė, smūgius jai sudavė tik jis. Papildomai apklaustas V. K. paaiškino, kad po suduotų smūgių S. nukrito ant grindų. Grindys, ant kurių ji nukrito, buvo medinės, kilimas nepatiestas. Gali būti, kad krisdama ji dar galvą susitrenkė ir į grindis. Kaip jau yra sakęs, sodo namelio, kuriame gyveno su S., savininko paliepimu, 2023 m. rugpjūčio 7 d. sugyventinę iškraustė iš namų ir kaip ji leido laiką iki tol, kol jis 2023 m. rugpjūčio 12 d. su ja vėl susitiko pas S. S. namuose, negali pasakyti. Vartojant alkoholį, tarp jo ir S. dažnai kildavo žodiniai konfliktai, būdavo ir smurto atvejų. Jei būdavo smurtas, jis jai dažniausiai suduodavo į veido sritį. Kada iki 2023 m. rugpjūčio 12 d. įvykio paskutinį kartą smurtavo pieš S., negali pasakyti, nes neprisimena. S. sirgo epilepsija, todėl tikrai dažnai griuvinėdavo ir visa apsidaužydavo. Neatsimena tiksliai kada, bet tai galėjo būti 2023 m. pavasaris, S. per epilepsijos priepuolį nukrito nuo laiptų ir susilaužė kairę ranką. Šitas įvykis turėtų būti fiksuotas, kadangi ji dėl lūžio buvo išsikvietusi greitąją pagalbą. Dar atsimena, kad yra buvę tokių atvejų, jog nukritusi po epilepsijos priepuolių, S. skųsdavosi krūtinės, šonų skausmais, sakydavo, kad sunku kvėpuoti. Net siūlydavo jai važiuoti prasišviesti ir pasitikrinti ar nelūžę kokie šonkauliai, bet į medikus ji nesikreipdavo. Dėl smulkesnių susižalojimų po epilepsijos priepuolių į medikus ji taip pat nesikreipdavo. Tų priepuolių šiaip būdavo labai dažnai, nes S. jau kokius 4-5 metus ištisai vartojo alkoholinius gėrimus. Epilepsijos priepuoliai įvykdavo ir jam nebūnant namuose. Atsimena, kad vieną kartą, po darbų grįžęs į namus, rado S. su kraujosruvomis po akimis, paklausus kas atsitiko, ji pasakė, kad užėjo priepuolis ir ji nusivertė nuo rūsio laiptų. Mano, kad S. skrodimo metu rastos daugybinės kraujosruvos kakle, krūtinėje, nugaroje, abiejose rankose ir abiejose kojose galėjo atsirasti jai pačiai griūvant. Jis jai smūgių į šias kūno vietas nesudavė. Dar kartą nori pasakyti, kad 2023 m. rugpjūčio 12 d. S. jis sudavė du smūgius į galvos sritį, jos nužudyti nenorėjo, bet pripažįsta, kad dėl jo suduotų smūgių S. galėjo mirti ir dėl to jis labai gailisi ir pergyvena (1 t., b. l. 139–141; 142–145, 2 t., b. l. 146–148; 149–152, 2 t., b. l. 153–155; 156–159, 160–162).

V. K. parodymų patikrinimo vietoje metu savo pirminiuose parodymuose išdėstytas aplinkybes susiejo su įvykiais vietoje, parodė kur vyko konfliktas, kaip jis S. C. sudavė ir kaip ji krito (2 t., b. l. 163–165).

Liudytojas S. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo namuose, grįžo iš darbo ir buvo vienas, jo žmona mirė prieš pusę metų. Kažkas pasibeldė į langą, po kiek laiko prisistatė, kad tai S., sakė, kad jai yra blogai. Liudytojas ją įleido, klausė kas yra, ji sakė, kad tris paras gulėjo miške, nieko nevalgė. Liudytojas jai davė pavalgyti. Žino, kad jai būdavo alkoholinė epilepsija. Pats tuo metu gėrė butelį po darbo, jai taip pat davė išgerti. Tada atėjo V. K., davė jai „pliauską“, liudytojas sakė nelysti prie jos, kad jo namuose nebūtų jokių problemų, jai paklojo ant žemės miegoti, nes žinojo, kad jai nelaiko šlapimo pūslė. Pastatė V. K. butelį ir nuėjo miegoti. Atsikėlęs pamatė policiją, pasirodo V. K. paskambino, kai sumušė S. C.. Liudytojas patikslino, kad kuomet V. K. atėjo jis S. švelniai sudavė per viršugalvį, ir po smūgio ji toliau liko sėdėti, nenugriuvo. Daugiau V. K. smūgių S. C. nematė, ant pastarosios kūno jokių sužalojimų taip pat nematė. Ji pas daug ką vaikščiojo, ateidavo ir į S. S. namus pagyventi, kol jo nebūdavo. V. K. pas jį dažnai ateidavo ieškoti S., taip buvo ir tą kartą kuomet atėjo nekviestas. Viskas įvyko 2023 metais, rugpjūčio mėnesį. S. liudytojui sakydavo, kad negali eiti namo, kad jie pykstasi, V. K. smurtauja. Jie gyveno kartu, buvo sugyventiniai. Liudytojas patikino užmigęs ir jokių garsų negirdėjo, o kai pabudo matė policiją, S. ir V. K. nebuvo. Kai S. atėjo, neatkreipė dėmesio, ar buvo apsirengusi. Jo paties santykiai su V. K. buvo draugiški, taip pat ir su S.. S. C. pas jį lankydavosi, kai V. K. ją išvarydavo. Ji ateidavo ir skambindavo V. K., kad galėtų grįžti pas jį į namus. Ateidavo pas S. S. permiegoti, nes neturėjo kur eiti. Liudytojas patikino nežinantis ar tik pas jį, ar ir pas kitus S. C. eidavo. Jai paklojo ant grindų miegoti, ji prašė leisti permiegoti, V. K. tada dar nebuvo. Ji miegojo ant žemės, o S. S. lovoje, atėjęs V. K. prikėlė tiek ją, tiek ir S. S., prašė išgerti. V. K. daug kartų vaikščiojo, tai ateina, tai išeina. Liudytojas patvirtino, kad įvykio metu miegojo, buvo labai girtas, išgėrė butelį degtinės. Kai policija atvažiavo jau buvo girtas. Nepamena ar su greitosios pagalbos darbuotoja ką nors kalbėjo. Pats S. C. nemušė. S. jam nesakė kodėl nėjo namo, kodėl miške miegojo. Kai V. K. atėjo klausė jos kur ši buvo, klausė kodėl ji nuoga, vadinasi ji jau atėjo nuoga.

Liudytojas A. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš kaimynų išgirdo, kad V. K. su S. išgėrė ir kilo konfliktas. A. I. gyvena (duomenys neskelbtini) ir V. K. buvo jo kaimynas. Iš kaimynų sužinojo, kad K. susimušė su S., ir ji (duomenys neskelbtini). Kaimynai sakė, kad V. K. sumušė S.. Liudytojas nuo V. K. per kelias sodybas gyvena. Anot liudytojo, V. K. kartu su S. gyvendavo, jie buvo sugyventiniai, jis asmeniškai su V. K. bendravo. S. matydavo su mėlynėmis, bet ji pastoviai vartydavosi, gal griūdama, nuo ko. V. K. kaip žmogus yra geras, padėdavo, nekenksmingas, jo elgesys nepasikeisdavo ir išgėrus. Liudytojas pas V. K. prašydavo pagalbos. Pas juos galėjo lankytis S., pavardės nepamena, jis taip pat šalia gyveno. Nežino kokie buvo S. santykiai su S., ar jie artimiau bendravo. Soduose gyvena apie 10 metų. Visus tuos 10 metų pažįsta V. K., ir jis jau kartu su S. buvo. S. padėdavo liudytojui ir buvo nepiktybinis, jei būtų už ką, jis galėtų smurtauti, kaip ir kiekvienas. Nurodė, kad V. K. smurtavo, nes jam taip pasakojo. Su V. K. apie šį įvykį nekalbėjo. Įvykis atsitiko prie S. sodybos, lauke.

Liudytojas M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. K. gyveno jo gatvėje, su M. M. nekonfliktavo, kartais padėdavo. Liudytojas nurodė gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamasis gyveno irgi toje pačioje gatvėje, o įvykis įvyko kitoje gatvėje – (duomenys neskelbtini), nes ten gyvena S. S., kurį irgi pažįsta. Kaltinamasis nuėjo pas S. S. ir sumušė S. C.. Liudytojas patvirtino, kad kaltinamasis ir S. S. bendravo. S. C. pažinojo, ji taip pat gyveno (duomenys neskelbtini), niekur nedirbo, kiekvieną vakarą būdavo girta ir konfliktuodavo. Yra girdėjęs konfliktus, rėkdavo ant žmonių. Kaltinamasis ir S. C. dažnai bardavosi, jie buvo sugyventiniai ir gyveno (duomenys neskelbtini) kartu. Smurto nematė tik girdėjo barnius. S. paskutinį kartą matė 2023 m. liepos 2 d. Apie jos sumušimą sužinojo iš bendruomenės kalbų, S. S. sakė, bet nieko konkrečiai nepasakojo, sakė, kad neatsimena, o mušė V. K.. Anot liudytojo, V. K. nekonfliktiškas, piktumų nebūdavo, daug kam padėdavo. S. C. ir S. S. kartu pasisėdėdavo, o kaip jie tiksliai bendravo nežino, kartu nusipirkdavo alaus. Kai ji sėdėdavo su S. S. V. K. nebūdavo, jis tuo metu žmonėms padėdavo, jis nepritarė jų tokiam bendravimui. Yra matęs vieną kartą iš veido išraiškos, kad jis tam nepritaria, bet muštynių nebuvo. Kaltinamasis po darbo išgerdavo alaus tai irgi būdavo išgėręs. Šiuo metu S. S. jau seniai nematė. Kada sužinojo apie įvykį nepamena, bet sužinojo, kad ji sumušta pas S. S., ir kad yra ligoninėje. Žinojo, kad sulaikytas V. K. ir S. S.. S. iki įvykio (duomenys neskelbtini) jau negyveno, bet ateidavo girta, kur ji gyveno liudytojas patikino nežinantis, gal pas S. S.. Iki įvykio jos buvo nematęs 1-2 savaites.

Liudytojas V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė žinantis, kad V. K. užmušė S., tai įvyko praeitais metais, buvo pirmadienio rytas, jam paskambino sesuo A. Č. ir tai pasakė. V. K. gyveno jo nupirktame sode, (duomenys neskelbtini), jie ten gyveno seniai, tas sodas buvo S., kai V. K. pas liudytoją dirbo, pasakė, kad antstolis pardavė sodą, nes S. buvo skolinga antstoliams, o liudytojas išpirko tą sodą, tai vyko 2021 metais, jie kartu su S. ten gyveno, jie buvo kaip sugyventiniai, gyveno tik dviese, o liudytojas su jais pabendraudavo. V. ją parvesdavo iš parduotuvės girtą, ji buvo alkoholikė, visi matė kokia buvo S.. Liudytojo sesuo sužinojo apie įvykį, nes ten gyveno sesers draugė. Kiek žino S. jau negyveno dvi savaites tuose namuose. Paskutinį kartą S. buvo matęs prieš dvi savaites. Kur ji gyveno nežino, kiek sakė, kad pas S. S.. S. gyveno (duomenys neskelbtini) ir galimai bendravo su V. K.. Liudytojas V. K. apibūdino kaip darbštų ir gerą žmogų, alkoholis viską padaro, tačiau prie jo šis agresyvus nebuvo. Paaiškino, kad S. C. daug kartų pas S. buvo atsidūrusi, nes V. K. neturėjo pinigų, o S. turėjo, ji ėjo pas tuos, kurie turėjo pinigų. Liudytojas patikino sutikęs, kad S. kartu su V. tame name gyventų. V. K. su S. tai pasibardavo, o apie smurtą tarp jų nežino, nematė, kad jis mušė. Ji nieko nesakė, kad V. K. ją muša. Kur atsitiko įvykis liudytojui nežinoma. Negali pasakyti, kad V. K. ją nužudė, tik buvo sakęs, kad taip ir turėjo atsitikti. S. eidavo pas S. išgerti, ar jie pykosi, nežino. Anot liudytojo, jie bendro ūkio neturėjo, nuo seniai buvo kartu ir vienas kitam tiko tik pagerti. Matė vieną kartą, žiemos metu, kaip S. darė valgį. Jei kas atsitikdavo tai V. K. jai kviesdavo greitąją. Kur S. be V. K. dar gyvendavo liudytojas patikino nežinantis. Tas dvi paskutines savaites, ko gero, buvo pas S. S. išėjusi, ten gyveno.

Liudytoja B. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba greitosios medicinos pagalbos stoties medike, gavo iškvietimą, nuvažiavo nurodytu adresu, tačiau prie to namo buvo neįmanoma privažiuoti, nuėję į visų pamatė moterį gulinčią ant grindų, buvo kraujo, ten buvo tamsu, švietėsi žibintuvėliu. Praėjo daug laiko, todėl nepamena kokie konkrečiai sužalojimai buvo ant galvos. Moteris gulėjo ant žemės, tarp daug skudurų, ji buvo apsirengusi. Su ja neišėjo kalbėti, ji reagavo tik į skausmą, liečiant ją reagavo, žodžiais nieko nepasakė. Nepamena ką tuo metu jai nustatė. Be moters įvykio vietoje buvo vienas vyras, jis turbūt miegojo, kai medikai atvyko. Tas vyras pakėlė galvą, jis galimai buvo neblaivus, B. Ž. to vyro klausė kas ta moteris ir kas čia atsitiko, jis sakė, kad nežino kas įvyko, ir kad moters nepažįsta. Aplinkoje buvo visiška netvarka, užėjus net nepagalvotum, kad ten gyvenamas namas, grumtynių pėdsakų nematė, nes ten labai tamsu buvo, ten gal net elektros nėra. Įvykio vietoje moteriai suteikė pagalbą, kokią tiksliai pagalbą suteikė – nepamena. Įvykio vietoje buvo ji viena medikė ir vairuotojas. Kiek pamena medikus kvietė vyras, tačiau prie namo jokių kitų žmonių nebuvo. Moteris buvo apsivilkusi ir viršutinę, ir apatinę dalį, gulėjo tarsi miegojimo vietoje, vyras gulėjo ant lovos, jis nieko nepapasakojo. Ką jis sakė policijos pareigūnams liudytoja negirdėjo, kai atvažiavo policija, jie jau buvo greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Ar tas vyras buvo sužalotas nepastebėjo, jis buvo toks girtas, kad negalėjo atsakyti į klausimus.

Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, kad tai yra miegamasis kambarys, esantis gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Kambario kairėje pusėje yra kėdės, rašomasis stalas, minkštas krėslas, kambario viduryje stalas, šalia kurio, ant grindų guli patalynė. Kambario dešinėje pusėje, prie sienos yra minkštas krėslas – fotelis ant kurio atlošo matosi raudonos spalvos dėmės, taip pat prie jo, ant grindų guli drabužiai, ant kurių taip pat matosi raudonos spalvos dėmės. Už šio minkšto krėslo – fotelio, prie sienos taip pat matyti miegamojo lova, ant kurios yra patalai. Už šios lovos, prie sienos stovi spintelė, lovos kairėje pusėje stovi stalas bei ant sienos kabo televizorius. Įvykio vieta – namai yra netvarkingi, nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 36–46).

Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) antrojo aukšto koridoriuje, priešais palatą Nr. 037, apžiūrėtas moteriškos lyties S. C. lavonas. Ant lavono veido matomas pamėlęs kairės pusės akies vokas bei tarp kairės akies ir nosies rausvai rudos spalvos dėmė. Nosies pertvara kreiva, dešinės nosies šnervėje matyti rudos spalvos dėmė. Ant dešinės kojos šlaunies yra nedidelė žaizda. Ant lavono viso kūno yra chaotiškai išsidėsčiusios mėlynai violetinės spalvos dėmės (1 t., b. l. 51–62).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 036/2023(01) nustatyta, kad S. C. lavono tyrimo metu rasti šie sužalojimai: galvos sumušimas su šiais sužalojimais: muštine žaizdele su aplinkine poodine kraujosruva kairėje nosies nugarėlės pusėje; poodine kraujosruva kairėje pakaušio pusėje; kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio. Sužalojimai atitinka ne daugiau kaip 2-3 parų laikotarpį. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais – bent vienas trauminis poveikis į nosies sritį ir vienas trauminis poveikis į pakaušio sritį. Bet kuris iš nurodytų trauminių poveikių galėjo sukelti kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Taip pat lavone rastos poodinės kraujosruvos kakle, krūtinėje, nugaroje, abiejose rankose ir abiejose kojose. Šios kraujosruvos galėjo būti padarytos tiesiogiai traumuojant kūną bet kokiais kietais – bukais daiktais (pvz. esant smūgiui arba spaudimui). Sužalojimuose nėra požymių, leidžiančių identifikuoti traumavusį objektą. Viena kraujosruva nugaroje atitinka 2-7 parų laikotarpį. Visi kiti sužalojimai atitinka ne daugiau kaip 2-3 parų laikotarpį. Sužalojimai galėjo būti padaryti 57–103 trauminiais poveikiais į nurodytas kūno sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Šie sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo. S. C. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio 1.1 punkte išvardintais sužalojimais. Gebėjimas atlikti savarankiškus veiksmus, esant galvos traumai, priklauso nuo to, kaip greitai asmuo praranda sąmonę. Trumpalaikis sąmonės netekimas gali atsirasti iškart po trauminio poveikio, dėl smūgio sukelto galvos smegenų sukrėtimo arba po tam tikro laiko, vystantis galvos smegenų pabrinkimui ir pakraujavus reikšmingam kiekiui kraujo, kuris suspaudžia galvos smegenis ir sukelia komą. Sąmonės praradimą galima patvirtinti tik esant liudytojų parodymams. Kiti S. C. nustatyti sužalojimai (poodinės kraujosruvos kūne) įtakos savarankiškų veiksmų atlikimui neturėjo. Medicinos dokumentų duomenimis, S. C. (duomenys neskelbtini), buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini) skubios pagalbos skyrių be sąmonės, komos būklėje – tuo metu ji jokių savarankiškų veiksmų atlikti nebegalėjo. S. C. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta (turėtina omenyje, kad mirusioji buvo gydoma ligoninėje dvi paras, todėl lavono tyrimo metu etilo alkoholis jau galėjo būti išnykęs). Pateiktuose medicinos dokumentuose duomenų apie etilo alkoholio nustatymą nerasta (2 t., b. l. 87–93).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 4 d. atlikta V. K. kūno apžiūra. Apžiūrint plaštakas ir rankas iki alkūnių, dešinės plaštakos viršutinėje dalyje, didžiojo piršto viršutinio sąnario projekcijoje (ant krumplio) matomas tamsios spalvos 0,8 cm ilgio ir 0,3 cm pločio sukrešėjęs kraujas, šašas. Dešinės rankos vidurinėje dalyje, sulenkime ties alkūne matomas 0,5 cm ilgio ir 0,1 cm įdrėskimas. Ant kairės rankos mažojo piršto, viršutinio sąnario projekcijoje (ant krumplio) matomas 0,5 cm ilgio ir 0,3 cm pločio plote sukrešėjęs kraujas (2 t., b. l. 41–46).

Iš 2023 m. rugpjūčio 12 d. Bendrojo pagalbos centro telefoninio pranešimo garso įrašo (skambučio ID 92213709881) nustatyta, kad jo trukmė 3 minutės ir 52 sekundės. Pranešėjas nurodo – „Čia pas mus biškį atvejis atsitiko <...> Nu, vyras sumušė moterį <...> Oi, čia (duomenys neskelbtini). <...> (greitosios) reikia, ba ty kraujas bėga blet. <...> Nieko jau ty nesąmoninga. <...> Nereaguoja. <...> Ne. Sumušta nu. <...> Ne ne, nu tai gi va aš dabar skaitau. (duomenys neskelbtini). <...> O pas jį devyni. <...> (O kur tas mušeika šiuo metu?) Tai gi va ten ir yra. <...> Tai aš va laukiu jūsų. <...> (O kur jai trenkė?) Į akį. <...> Tep. Kraujas bėga. Aš nežinau ką daryt. <...> (Jūsų vardas, pavardė?) V. K.. <...> (O mušeika ką daro?) Jis dabar guli lovoj. Jis nesupranta. Jis girtas nu. (O moteris blaivi?) Ne, tai jie prigėrį <...>„ (2 t., b. l. 17–20).

Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėti dviejų Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK policijos pareigūnų tarnybinių vaizdo registratorių septyni vaizdo įrašai, susiję su 2023 m. rugpjūčio 12 d. įvykiu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše „PSS-20230813-004240UTC+0300“ užfiksuota, kaip du pareigūnai atvyko į S. S. namus, praneša, kad jis turi vykti su jais ir ruošiasi išvykimui. Vaizdo įraše „PSS-20230813-005822UTC+0300“ užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atveda sulaikytą V. K. į sulaikymo patalpas ir atlieka su savimi turėtų daiktų paėmimą. Vaizdo įraše „PSS-20230813-015908UTC+0300“ užfiksuotas vaizdas iš pareigūnės kūno kameros. Pateikiama vaizdo įrašo stenograma: (1 - Pareigūnė (moteris); 2 - Pareigūnas (vyras) 3 - S. S.): 1 - Gal matosi kažko kažkas. S.. Atsisėskit. 2 - Rankas taip ištieskit. 1 - Klausau. Taip. 3 – Klausau. 2 - Nestauk. 1. - (pareigūnė (moteris) kalba telefonu) Tai čia neaišku kas smurtavo. Abudu susilaikiau. Dabar va rašau tarnybinį ir reiks kad pasiimtumėt čia gal jūs. Jo, nes čia abudu. Aš juos sulaikiau, nes vienas sako, kad vienas, kitas sako, kad kitas ir čia neaišku. Nu pagal vieno pasakymą tai taip, bet, kad jie visi pučia virš dviejų arba virš trijų. Tai tas pranešėjas, jo sulaikytas irgi, nes tas, kur buvo name, nurodė, kad jisai mušė. Nu, neaišku čia, nežinau aš. Ne. Čia jisai tipo atėjo pažiūrėt jos.... Būna su juo, jie tipo gėrė ten ir tipo jisai paskui ją sumušė. Bet iškvietė medikus ir išėjo, o o o tas, kur buvo name su ja, sakė, kad anas sumušė. Vaizdo įraše „PSS-20230812-223447UTC+0300“ užfiksuotas policijos pareigūnų bendravimas su asmeniu. Pateikiama vaizdo įrašo stenograma: (1 - Pareigūnas (vyras); 2 - Greitosios medicinos pagalbos darbuotoja; 3 - Greitosios medicinos pagalbos darbuotojas; 4 - S. S.; 5 - Pareigūnė (moteris)): 1 – Įvykio vietoj atspausk ar pranešk, kad atvykom. 3 - Iš galo gal eikit. 1 - Sveiki. 2 - Ar pažįstat? 3 - Vardą pavardę, duomenis kažkokius, nes nieko negaunam. 1 - O tai nėra tenai pas ją nieko? 3 - Girtas vyras. Nieko jis mum nesuteikė, jokios informacijos. Kaimynai čia irgi. 1 - Tai jisai prieš ją smurtavis ar jinai pati? 3 - Neaišku. 2 - Niekas čia nieko. 3 - Čia arba. 1 - Nukritus? 2 - Nežinom. Jinai tuose pataluose ty visa. 3 - Tas nieko nesako. Jinai be są, nu be sąmonės tik kad. 1 - Žinokit mes ir apie ją kol kas jokių duomenų neturim. 3 - Sakė S. kažkokia. Gali būt? Soduose kažkokiuose. 2 - Nes ir tie kaimynai ją žino. 1 – S. S. P.. Ne ne P.. 3 – S., S. kažkas tokio. 1 - S. yra, bet kap gi jos dabar pavardė. Jo, čia šita ir bus. O turėtų, o kas ten yra pas juos? 3 - Jis ten visiškai... 1 - V. K., ne bus, ne jisai? 2 - Nieko ty nežinom. 3 - Mes ne vietiniai kai... 2 - Kažkokia sakė, kad ten kažkokia, vienas lavonas buvo kažkokia. 3 - Jisai pats girtas, bet pasikėlęs dabar, bet informacijos neteikia. Ten iš galo. 1 - Einam einam, ieškosim. Sužinosim viską. Iš galo. Kur galas? Čia. Kokie apartamentai. Alio!!! Alio. Nu ramiai. Laikyk šunį. Prilaikyk šunį. Policija. Prilaikyk šunį, kad nes gaus dujų. 4 - Ateik čionai. 1 - Dabar žiūrėk. Kas čia per šitą, per viena, kur pas tavi buvo? 4 - Nežinau (keiksmažodis). 1 - O tai kas ji? 4 - Atsigulė ir viskas nu. 1 - O kas, kas ją sužalojo? 4 - Nežinau. 1 - Tokia atėjo? 4 - Kas. Atėjo pas mani nu. 1 - Jinai tokia atėjo sumušta? 4 – Nežinau (keiksmažodis). 1 - O tai tu ją pažįsti? 4 – O.… 1 - Kaip? 4 – O.… 1 – O.? 4 - Jo. 1 - Ar S.? 4 - Oi (keiksmažodis). 1 - Čia K., K. sugyventinė? 4 - Jo, K.. 1 - K.. Kap jos? P., ne P.. P.? 4 - Nu, taip nu. (keiksmažodis). Mani (keiksmažodis) net išgąsdinot nu. 1 - O tai kaip pačio vardas, pavardė? 4 - K.. 1 - Tavo? Pačio pačio. Kaip Jūsų vardas? 4 S. S. S.. S. S.. 1 - Bet tu tą šunį kažkur padėk, nes tau reiks neblaivumas nustatyt. Šviesa yra čia pas tave? yra! šuniuką šuniuką pa, te K. raktus. 4 - Ale (keiksmažodis). Įlindo per langą. 1 - Jinai per langų įlindo? 4 - Aha. 1 - O tai. 4 - Va tenai. 1 - Bet tai buvo sužalota ar nesužalota? Nežinai? 4 - Nežinau. 1 - Tai tu miegojai ir pas tavi inlindo? 4 - Aha. 1 - O kas iškvietė greitąją? 4 - Kas. Nu nežinau, (keiksmažodis). 1 - Tai kažkas tai iškvietė. 4 - Iškvietė nu. 1 - Bet kas? Buvo daugiau čia sugėrovų? 4 - Nieko nebuvo. 1 - Tai kas iškvietė greitąją, kad jai reikia pagalbos? Pati išsikvietė? Neišsikvietė pati. Dabar kaip. 4 - Va gulėjo čionai va. 1 - Jinai? 4 - Nu. 1 - O dabar tavo pačio vardas? 4 - S. S.. 1 - Palauk. S., S. S.. 4 - Man problemų (keiksmažodis) tokių. 1 - Dabar gimimo data, kuriais metais esat. 4 - (duomenys neskelbtini)..... 1 - (duomenys neskelbtini)? 4 - (duomenys neskelbtini). 1 - (duomenys neskelbtini). Mėnesis, diena? 4 - Oi (keiksmažodis). Aš sakiau, kad bus problemų. 1 - Nu klausyk, dabar ne problemų. Čia kieno dokumentai? Tavo? Ar čia tuščia, tik piniginė, nieko nėra. Nėra dokumento jokio tavo pačio. Tuščia. Tai dabar kuriais metais gimęs S.? 4 - (duomenys neskelbtini). 1 - ketvirtais. Mėnesis? 4 - (duomenys neskelbtini). 1 - (duomenys neskelbtini). Numerį telefono pačio, savo. Aštuoni šeši. 4 - Oi. 1 - Neatsimysi? Telefoną? 4 - Kas? Aaaa, balandžio dvidešimto. 1 - Ne. Bet man, telefono numerį atsimeni? 4 - Dvidešimt penktą. 1 - Ne. Telefono numerį. 4 - Oi (keiksmažodis). 1 - Tu to šunio nepaleisk, ba inkąs, tai žinok bus blogai. 4 - (Keiksmažodis). Kokia įlindo per langą. 1 - O tai ką, tu jos nežinai? Žinai. 4 - Ką? 1 - Žinai gi tu ją. Gi jinai čia pas tave jaučiu ateina ne pirmą kartą. Papūsk in alkotesterį. Aš palaikysiu. Da da da da da da da da, nu palauk. Blogai pūtei. Neužkišk liežuviu ir bus gerai. Tuoj. 4 - Oi (keiksmažodis). Oi (keiksmažodis). 1 - O kas kvietė greitąją? 4 – Ką? Nežinau kas kvietė. 1 - Palauk. Pala pala pala, palauk tuoj. Tik vienų dabar, gerai. Da da da da da da da, nu tai kam. Klausyk reikia vienu tempu. Pūtis ne kartą, žinau. 4 - Šitą. (Keiksmažodis). Įlindo per langų. Jinai. 1 - Per langų? 4 - Va, adarytas langas. 1 - Gerai gerai, gerai, pala. Dabar žiūrėk, be kalbų, dabar imk normaliai ir pūsk. Aš pasakysiu kada užtenka. Palauk. Įkvėpk. 4 - Gerai gerai. 1 - Ir dabar pūsk. Pūsk. Da da da da da da da da. o maladec. 4 - (Keiksmažodis). Langas adarytas. 1 - Tai kas atidarė tą langą? 4 - Perkūnas žino. Jinai atidarė nu. 1 - Reikia pažiūrėt, mažum per langą lipdama prasi.... Trys nol vienas. Trys nol. 4 - Nu gi tu (keiksmažodis). Aš net nemačiau. Nu gi tu (keiksmažodis). Va, vo vo šitam miegojo jinai. 1 - Miegojo. Dvidešimt dvi keturiasdešimt. 4 - Oi. 1 - O tai buvo daugiau kas šitą S., čia daugiau asmenų? Ar nebuvo? 4 - Nebuvo. 1 - Nebuvo? O kas išvietė greitąją? 4 - K.. 1 - K. iškvietė? O iš kur jis atsirado? 4 - Nu nežinau iš kur. 1 - Ar jie abudu, ar jie abudu atėjo pas patį? 4 - Perkūnas žino, nu. 1 - V. K., ne? 4 - Šitą. Oi (keiksmažodis). Kap man problemų atsirado. 1 - Nu nesnervuok. O paskui kur jisai išėjo? 4 - Oi. Man tokių problemų pridaro (keiksmažodis). 1 - Žinai kas pačiam problemų pridaro? Šnapsas. Va tau problemos ir atsiranda. Žiūrėk kas pas tavi namuose daros. 4 - Šitą. Mano numirė dabar va. 1 - Kas numirė? 4 - O. S.. 1 - Šita? 4 - Jo. 1 - Reikia eit ieškot. Nu. 3 - Mes kitų kambarių nežiūrėjom. Ten mačiau yra. 1 - Dar yra? Langas adarytas. Ką? 5 - Nepasakė kas tokia? 1 - Ne. Jis jos nepažįsta. Ne ne ne, toj numirus. Apie. Ne ne ne, čia ne, čia ne, čia toj kur numirus. Va ta, ana. Jos ir padėka, ir va šita mirus. 4 - Oi mano numirus (keiksmažodis). 3 - Tai gal čia sesė ar ne? 1 - Ne. Ne, čia jie, neatsimenu bliambački. Tuoj. Reikia (duomenys neskelbtini) paskambint. Einu laukan ba apsivemsiu. Vaizdo įraše „PSS-20230812-225858UTC+0300“ užfiksuotas policijos pareigūno bendravimas su asmeniu. Pateikiama vaizdo įrašo stenograma: (1 - Pareigūnas (vyras) 2 - S. S.): 1 - Ramykis, ba. 2 - Taip, klausau. 1 - Klausai? Tai kas dar čia pas tavi buvo, papasakot gali trumpai? 2 - Trumpai, galiu papasakot. Tep va. Šitą. Nu gi tu (keiksmažodis). 1 - Trumpai ir pasakok, kas buvo. 2 - Išgėrėm. Viskas. Nu. 1 - Nu išgėrėt. Paskui kas buvo? 2 - Nieko nebuvo. 1 - Kaip tai nieko nebuvo? Tai kas jai galvą, kas jai nosį prakirto ar antakį? 2 - (Keiksmažodis). K. dėjo, jabačino nu. 1 - K. sumušė? 2 - Nu. 1 - O dėl ko sumušė? 2 - Nežinau. 1 – Nu, apsiauk kelnėm. Maukis kelnėm, greičiau. Kų tu čia švarku rengies? Nu kietas tu kap reikiant. Kelnių neturi? 2 - (Keiksmažodis). Tas (keiksmažodis), pas mani atejo K.. 1 - Tai atėjo su kuo, su C.? 2 – S.. Nu toj (du keiksmažodžiai) neįsivaizduoju. 1 – Nu, kelkis nuo fotelio. Man reikia fotelio. Kelkis čia. Ar girdi? Atsistok ir nueik in tenaise. 2 - Gerai. 1 - Sėdi baisinis bernas. 2 - Ale tai tas tas 1 - Nerėkaliok. Davai, kelkis, man fotelio reikia nufotografuot. Tai K. sumušė sakai? 2 - K. nu. 1 - Eik davai. Ir paskui išėjo ir paskambino policijai? 2 - O (keiksmažodis). 1 – Davai, greičiau, man laiko nėra. Aš čia ton smarvėn negaliu stovėt. 2 - (Keiksmažodžiai). O (keiksmažodis). Būk žmogus. O (keiksmažodis). 1 - Ko? Renkis tu. Aš išeinu. (toliau pareigūnas fotografuoja įvykio vietą ir jos prieigas). 1 - S. sako dabar, supranti, šitas kap su juoj dabar kalbėjau, sakau kas sumušė moterį. Sako K. sumušė. Girtas bet. Vaizdo įraše „PSS-20230813-000148UTC+0300“ užfiksuotas policijos pareigūnų bendravimas su asmeniu. Pateikiama vaizdo įrašo stenograma: (1 - Pareigūnas (vyras) 2 - V. K.): 1 - Duok tą lapą, kur turėjai. Sveikas V.. Dabar žiūrėk. Kur S.? 2 - Pas S.. 1 - Pas S.. O kas ją sužalojo? 2 - Neži. S. S.. 1 S. S. sužalojo? O ne pats? 2 - Ne. 1 - Dabar taip. Tavo pačio V., V. K.. 2 - Jo. 1 - Gimimo data? 2 - (duomenys neskelbtini). Telefono numerį atsimeni savo? 2 - Oi, palauk ne. Kaip aš jų neužsirašau. 1 - Turi užsirašis kažkur? 2 - Ne, tai aš kortelę turiu. Čia dabar (keiksmažodis) pasižiūrėsim. 1 - Duok čia. Duok aš pažiūrėsiu. Taip. 2 - Žiūrėk galas „24“ turėtų būt. „44“. 1 - „236“ čia galas. 2 – Ai, trimšeši šitas.. 1 - Jo, „236“ šitas. 2 - Ai, ne, ne tas. 1 - Tai ne tas. O tai kaip ten ta S. S. atsidūrė pas tą? 2 -Nu čia. 1 - O dar kitas žiūrėk. Šitas. Duok šitą. Koksai numerio „44“ galas? 2 - „244“ 1 - „244“? Taip. Kap jinai tenaise atsidūrė ta tavo ponia? 2 - Kap jinai atsidūrė. 1 - Ar jūs kartu nuėjot? 2 - Ne. Jinai. 1 - O kaip tu ten atsidūrei? 2 - Aš nuvažiavau pažiūrėt ką, kaip jie tį. 1 - Tai ką jinai ten jau gyvena pas jį? 2 – Ne. 1 - Kad ji praitų kart čianaise buvo, tavo ta ponia. 2 - Tep tep tep. 1 - Vidas buvo pas tave atvažiavęs, sakė buvo čia tavo, jinai čianaise. 2 - Tep. 1 - Dabar kap čia adresas? (duomenys neskelbtini)? 2 - (duomenys neskelbtini). 1 - (duomenys neskelbtini). O tai kaip jinai ten atsidūrė? Ten pas jį gyvena dabar? 2 - Dabar ten gyvena. 1 - Ko jinai iš čia išsikraustė? 2 - Man liepė šitas šeiminykas išvyt jų. 1 - Ai, tai čia namas ne tau priklauso? 2 - Ne. 1 - O tai jinai? 2 - Aš kap nuomininkas. 1 - A. A.. O, o tai kas ją. O tai ką radai, kada nuėjai pas juos pažiūrėt? 2 - Jie jie gėrė, degtinę. Ir jisai pasikėlė ir an jos šoko. 1 - Ir ką, ką dar padarė? 2 - Šoko, nu prieš ją šoko. 1 - Nu ir sumušė? 2 - Tep tep. 1 - Kuo? ranka? 2 - Ranka. 1 - Tai kas jam pasdarė? Dėl ko jis jį sumušė? 2 - Nu. 1 - Tai kiek laiko jinai pas jį dabar gyvena dabar? 2 - Nu. Jinai gyvena. 1 - Pora dienų? 2 - Ne. 1 - Ar daugiau? 2 - Ne. Nuo antradienio. 1 - Nu tai savaitė laiko. 2 - Tep tep. 1 - Nėra savaitės. Nuo antradienio ne... 2 - Nu. 1 - Nuo antradienio. Tai kas šičia gaunas dabar? 2 - Dabar sekmadienis. 1 - Tai jo, tai tik pora dienų. Jau jinai dabar pas tavi nebūna? 2 - Ne. 1 - Nuo antradienio. Pas S. ne? 2 - Tep. S. S.. 1 - Ir matei kap jisai trenkė jam, jai ranka? 2 - Tep tep. 1 - Ir nukrito jinai? 2 - Tep. 1 - O tu išėjai? 2 - Į akį. 1 - Į akį trenkė? 2 - Tep. 1 - Kumščiu? 2 - Tep. 1 - Ir tada. O tu išėjai? 2 - Ne, aš neišėjau. Aš gi paskambinau greitajai. 1 - Ai, iš tenaise būdamas paskambinai į greitąją? 2 - Tep. 1 - Ir tada išėjai? 2 - Tep. Aš. Man greitoji paskambino, pasakė pažiūrėk ar pulsas yra. Aš pažiūrėjau, ba jinai labai kraujavo. Aš pažiūrėjau. 1 - Bet tai ten an žemės ir nukrito jinai? 2 - Tep tep tep tep. Aš pažiūrėjau, kad, nu kvėpuoja 1 - Bet nesulaukei greitosios ir išėjai? 2 - Tai aš, aš laukiau ten. 1 – Nu, tai greitoji matai atvažiavo jau paskui labai pavėluotai. 2 - A. 1 - Bet jinai dabar priėmime nuvežta. 2 - A. 1 - Iš tikrųjų tai blogai. Prijungta prie aparatų dabar. 2 - Ojei. 1 - Dar klausimas ar išgyvens, nežinau. Negaliu pasakyt. Vaizdo įraše „PSS-20230813-004251UTC+0300“ užfiksuoti vaizdai ir pareigūnų bendravimas su žmogumi yra analogiški, kaip ir vaizdo įraše „PSS-20230813-004240UTC+0300“, nes abu pareigūnai dirbo viename ekipaže ir jų kūno kameros užfiksavo identiškus duomenis (2 t., b. l. 26–37).

Ikiteisminio tyrimo metu atlikta bylos nagrinėjimui turinčių reikšmės daiktų apžiūra, kurios metu nustatyta, kad apžiūrimi šortai yra pilkai žalios spalvos „EASY EST.1972“, 32 dydžio, jie paimti 2023 m. rugpjūčio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolu iš (duomenys neskelbtini). Ant šortų iš abiejų pusių matyti nevienodo dydžio ir intensyvumo rudos spalvos dėmės. Siekiant nustatyti ar ant minėtų šortų esančios rudos spalvos dėmės galimai yra kraujo dėmės, o taip pat siekiant aptikti kraujo pėdsakus, kurie nematomi plika akimi, tamsioje patalpoje, reagento „BLUESTAR® FORENSIC“ darbiniu tirpalu (toliau – tirpalas) šortai buvo apipurkšti iš abiejų pusių. Apipurškus, įvyko tirpalo cheminė reakcija su kraujo sudėtinės dalies – hemoglobino branduolyje esančia geležimi, kuri ant šortų išorinio paviršiaus įvairiose vietose sukėlė intensyvų mėlyną švytėjimą, kas rodo kraujo pėdsakų buvimą. Apžiūrimi auliniai batai, užrišami raišteliais, yra juodos spalvos, 43 dydžio, jie paimti 2023 m. rugpjūčio 13 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš V. K.. Siekiant ant minėtų batų aptikti kraujo pėdsakus, kurie nematomi plika akimi, tamsioje patalpoje, jie buvo apipurkšti tirpalu, tačiau cheminė reakcija neįvyko, kas rodo kraujo pėdsakų nebuvimą ant įtariamojo V. K. aulinių batų. Apžiūrimos medžiaginės kelnės yra rudos spalvos, jos paimtos 2023 m. rugpjūčio 13 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš V. K.. Siekiant ant minėtų kelnių aptikti kraujo pėdsakus, kurie nematomi plika akimi, tamsioje patalpoje, jos iš abiejų pusių per visą ilgį buvo apipurkštos tirpalu, tačiau cheminė reakcija neįvyko, kas rodo kraujo pėdsakų nebuvimą ant įtariamojo V. K. kelnių. Apžiūrimi marškiniai ilgomis rankovėmis yra su įvairų spalvų – baltos, mėlynos, pilkos, rudos vertikaliomis juostomis, jie paimti 2023 m. rugpjūčio 13 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš V. K.. Ant marškinėlių priekio, taip pat kairės rankovės apačioje matyti nevienodo dydžio ir intensyvumo rudos spalvos dėmės. Siekiant nustatyti ar ant minėtų marškinių esančios rudos spalvos dėmės galimai yra kraujo dėmės, o taip pat siekiant aptikti kraujo pėdsakus, kurie nematomi plika akimi, tamsioje patalpoje, tirpalu buvo apipurkštas marškinių priekis ir kairė rankovė, tačiau cheminė reakcija neįvyko, kas rodo kraujo pėdsakų nebuvimą ant įtariamojo V. K. marškinių. Apžiūrimos guminės šlepetės yra mėlynos spalvos, dėl padų nusidėvėjimo dydžio nematyti, jos paimtos 2023 m. rugpjūčio 13 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš S. S.. Siekiant ant minėtų šlepečių aptikti kraujo pėdsakus, kurie nematomi plika akimi, tamsioje patalpoje, jie buvo apipurkšti tirpalu, tačiau cheminė reakcija neįvyko, kas rodo kraujo pėdsakų nebuvimą ant apžiūrimų šlepečių. Apžiūrimas mėlynos spalvos džinsinis švarkas „VIGOUR EXCLUSIVE Special Fabric“, per visą ilgį užsegamas užtrauktu, jis paimtas 2023 m. rugpjūčio 13 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš S. S.. Siekiant ant minėto džinsinio švarko aptikti kraujo pėdsakus, kurie nematomi plika akimi, tamsioje patalpoje, jis iš abiejų pusių buvo apipurkštas tirpalu, tačiau cheminė reakcija neįvyko, kas rodo kraujo pėdsakų nebuvimą ant S. S. džinsinio švarko. Apžiūrimi marškinėliai trumpomis rankovėmis yra tamsiai mėlynos spalvos su baltos spalvos juostomis ant rankovių ir apykaklės, ant marškinėlių yra „Umbro“ užrašas ir ženklas. Marškinėliai paimti 2023 m. rugpjūčio 13 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš S. S.. Siekiant ant minėtų marškinėlių aptikti kraujo pėdsakus, kurie nematomi plika akimi, tamsioje patalpoje, jie iš abiejų pusių buvo apipurkšti tirpalu, tačiau cheminė reakcija neįvyko, kas rodo kraujo pėdsakų nebuvimą ant S. S. marškinėlių. Apžiūrimos džinsinės kelnės yra tamsiai žalios spalvos, jos paimtos 2023 m. rugpjūčio 13 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš S. S.. Siekiant ant minėtų kelnių aptikti kraujo pėdsakus, kurie nematomi plika akimi, tamsioje patalpoje, jos iš abiejų pusių per visą ilgį buvo apipurkštos tirpalu, tačiau cheminė reakcija neįvyko, kas rodo kraujo pėdsakų nebuvimą ant S. S. kelnių (2 t., b. l. 47–51, 52–63).

Iš Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad S. S. įvykio vietoje buvo nustatytas 3,01 promilės girtumas, o pas V. K. nuvykta 2023 m. rugpjūčio 13 d. apie 00.10 val., ir jam nustatytas 2,56 promilių girtumas. Pareigūnams V. K. paaiškino matęs kaip S. S. kumščiu vieną kartą trenkė S. C. į veidą, po ko ši nukrito ant žemės, stipriai kraujavo (1 t., b. l. 34).

Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo dalis prieš S. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, nutraukta kadangi jis nepadarė šios, o taip pat jokios kitos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (1 t., b. l. 159–164).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, atlikus jų kompleksinį vertinimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas V. K. dėl savo sugyventinės S. C. nužudymo iš esmės yra pagrįstas ir pasitvirtino.

Byloje surinktų ir baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. K. nužudė savo šeimos narį – sugyventinę S. C., kuomet jis 2023 m. rugpjūčio 12 d., apie 21.00 val., tiksliau nenustatytu laiku gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau kaip du kartus savo šeimos nariui – sugyventinei S. C. į galvos sritį, tuo padarė jai muštinę žaizdą kairėje nosies nugarėlės pusėje su aplinkine poodine kraujosruva, nusitęsiančią į kairės akies vokus, galvos sumušimą su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir galvos smegenų suspaudimu, nuo ko (duomenys neskelbtini) S. C. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė, tai yra nužudė savo šeimos narį – sugyventinę S. C..

Nors savo kaltę dėl sugyventinės S. C. nužudymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme kaltinamasis V. K. iš esmės pripažino, tačiau konkrečias įvykio aplinkybes nurodė kiek skirtingai, o paskambinęs bendruoju pagalbos numeriu „112“ ir pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje kaltę dėl S. C. sužalojimo perkėlė S. S. (2 t., b. l. 17–20), taigi jo pozicija keitėsi, o kaltinimą patvirtina baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumos analizė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausimas jau pirmąjį kartą V. K. pripažino, kad konflikto metu prie stalo, ant kėdės sėdinčiai S. C. jis dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius į veidą dėl ko ši nukrito ant žemės, matė, kad jai iš dešinio antakio bėga kraujas, po suduotų smūgių ji gulėjo užsimerkusi, nejudėjo, nekalbėjo, nereagavo į aplinką, suprato, kad moteris prarado sąmonę, šias aplinkybes V. K. iš esmės patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Kaltinamasis neigė S. C. įvykio metu sudavęs daugiau smūgių, tokius parodymus iš esmės patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, tačiau priešingai nei ikiteisminio tyrimo metu, iš karto tikino, jog S. C. sudavė tik vieną kartą į kairį antakį, taip pat šią vietą įvardijo ir kaip akį, nurodė, kad po smūgio antakis pradėjo kraujuoti, įtrūko, patikino nežinantis iš kur atsirado sužalojimai nukentėjusiosios veido srityje, nurodyti kaltinamajame akte. Matė mėlynes tik ant moters kairės kojos ir abiejų rankų. Visgi atsakydamas į konkrečius proceso dalyvių klausimus V. K. patikslino, kad S. C. jau sudavė du smūgius – vieną delnu per galvą į pakaušį, o kitą į antakį, tačiau čia pat pridūrė, kad šie smūgiai nebuvo vienas po kito, tarp jų praėjo nemažai laiko, apie 2-3 valandos. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos medikams nenorėjo nurodyti tikrųjų įvykio aplinkybių, nes yra daug sykių teistas, žinojo, kad bus problemų. Patikino, kad po pirmo smūgio į pakaušį S. C. tik pradėjo rėkti, tačiau sėdėjo ir nenugriuvo. Anot kaltinamojo, tik po antrojo smūgio į kairįjį antakį S. C. nukrito nuo kėdės, nebandė nekur remtis, galva trenkėsi į grindis, pradėjo gausiai bėgti kraujas.

Vienintelis įvykio vietoje tiek prieš S. C. sužalojimą, tiek ir po jo buvęs liudytojas S. S. dėl pastarosios nužudymo paaiškino, kad įvykio metu namuose miegojo, nes buvo stipriai neblaivus, tačiau patvirtino, kad kuomet pas jį į namus atėjo V. K. ir ten rado S. C., jai švelniai sudavė ranka per pakaušį, nuo smūgio S. C. nenukrito. Liudytojas taip pat patvirtino, kad tuo metu jo namuose visi trys girtavo, o V. K. pyko ant savo sugyventinės, prašė paaiškinti, kodėl ji nuoga, nurodė žinantis, kad ir anksčiau V. K. smurtaudavo prieš S. C.. Liudytojai A. I. ir M. M., nors įvykio nematė, tačiau abu patvirtino iš kalbų žinantys, jog V. K. sumušė S. C., dėl ko ji vėliau mirė. Nurodė, jog V. K. su S. C. kartu gyveno jau ilgą laiką, tiesa, nukentėjusiąją charakterizavo neigiamai, kaip mėgėją išgerti, netvarkingą ir konfliktišką asmenybę. Liudytojas V. K. patvirtino, kad yra sodo namelio, kuriame leido kartu gyventi V. K. ir S. C. savininkas, paaiškino, kad iki įvykio S. C. buvo matęs maždaug prieš dvi savaites, kur ji per tą laiką buvo nežino, taip pat iš esmės neigiamai ją charakterizavo, nematė, kad V. K. būtų smurtavęs jos atžvilgiu. Liudytojos B. Ž. parodymai iš esmės patvirtina įvykio vietoje nustatytas aplinkybes bei paties V. K. ir liudytojo S. S. parodymus. Liudytoja paaiškino, kad namų aplinka buvo itin netvarkinga, moteris gulėjo ant grindų, iš esmės reagavo tik į skausmą, buvo kraujo, lovoje miegojo neblaivus vyras, kuris pažadintas negalėjo adekvačiai paaiškinti situacijos.

V. K. kaltę dėl savo šeimos nario – sugyventinės S. C. nužudymo patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai, kuriuos teisėjų kolegija patikrino ir ištyrė BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat ir teisiamajame posėdyje, o būtent, apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, kad tai yra miegamasis kambarys, esantis gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), fiksuota aplinka ir vieta, kurioje rasta S. C. (1 t., b. l. 36–46). Nuo patirtų galvos sumušimo su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir galvos smegenų suspaudimo S. C. (duomenys neskelbtini) mirė VšĮ (duomenys neskelbtini). Ten jos lavono apžiūros metu ant veido fiksuotas pamėlęs kairės pusės akies vokas bei tarp kairės akies ir nosies rausvai rudos spalvos dėmė, nosies pertvara kreiva, dešinės nosies šnervėje matyti rudos spalvos dėmė (1 t., b. l. 51–62). Medicinos dokumentų duomenimis, S. C. 2023 m. rugpjūčio 12 d. 23.00 val., buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini) skubios pagalbos skyrių be sąmonės, komos būklėje.

Bene svarbiausias rašytinis įrodymas yra Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 036/2023(01), iš kurios nustatyta, kad S. C. lavono tyrimo metu rasti sužalojimai – galvos sumušimas su šiais sužalojimais: muštine žaizdele su aplinkine poodine kraujosruva kairėje nosies nugarėlės pusėje; poodine kraujosruva kairėje pakaušio pusėje; kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, šie sužalojimai atitinka ne daugiau kaip 2-3 parų laikotarpį ir padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, iš kurių bent vienas trauminis poveikis į nosies sritį ir vienas trauminis poveikis į pakaušio sritį. Bet kuris iš nurodytų trauminių poveikių galėjo sukelti kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu. Konstatuojama, kad S. C. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio aukščiau išvardintais sužalojimais (2 t., b. l. 87–93). Taigi, akivaizdu, kad S. C. mirtį sąlygojo mažiausiai du patirti trauminiai poveikiai į pakaušio ir nosies sritį, iš kurių kiekvieno pasekmės galėjo būti mirtinos. Kaltinamasis V. K. pripažino sudavęs S. C. į pakaušio sritį, tačiau nurodė, kad smūgis buvo nestiprus ir dėl to ji liko sėdėti ant kėdės, panašiai šio smūgio aplinkybes aiškina ir liudytojas S. S.. Tuo tarpu dėl antrojo trauminio poveikio, kuris remiantis minėta specialisto išvada turėjo būti į nosies sritį, V. K. tikina smūgiavęs į veidą, akies sritį, prakirto antakį, tačiau pripažįsta, kad dėl to V. C. nukrito ir pradėjo gausiai kraujuoti. Vertinant įvykio aplinkybes, kaltinamojo neblaivumą darytina išvada, kad pripažindamas antrojo smūgio faktą V. K. galėjo nevisiškai tiksliai identifikuoti konkrečią jo vietą kontakto su S. C. kūnu metu, o antakį ši galėjo prasikirsti ir griūdama nuo kėdės ant kietų medžio grindų. Akivaizdu, kad tiek dėl vieno, tiek ir dėl kito minėtų trauminių poveikių, galėjo išsivystyti kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, kas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jos mirtimi taigi ir kaltinamojo V. K. veiksmais.

Šiame kontekste pažymėtina, kad nors kaltinime buvo nurodyta, kad V. K. konflikto metu tyčia sudavė nenustatytą kiekį smūgių savo šeimos nariui – sugyventinei S. C. į įvairias kūno vietas ir be kita ko padarė jai daugybines poodines kraujosruvas kakle, krūtinėje, nugaroje, abiejose rankose ir abiejose kojose, o šie sužalojimai yra patvirtinami ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 036/2023(01), kur nurodyta, kad S. C. lavone taip pat rastos poodinės kraujosruvos kakle, krūtinėje, nugaroje, abiejose rankose ir abiejose kojose. Šios kraujosruvos galėjo būti padarytos tiesiogiai traumuojant kūną bet kokiais kietais – bukais daiktais (pvz. esant smūgiui arba spaudimui). Sužalojimuose nėra požymių, leidžiančių identifikuoti traumavusį objektą. Viena kraujosruva nugaroje atitinka 2-7 parų laikotarpį. Visi kiti sužalojimai atitinka ne daugiau kaip 2-3 parų laikotarpį. Sužalojimai galėjo būti padaryti 57–103 trauminiais poveikiais į nurodytas kūno sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Šie sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo (2 t., b. l. 87–93), visgi esminės reikšmės V. K. veiksmų kvalifikavimui tai neturi reikšmės. Nors absoliuti dauguma sužalojimų atitinka įvykio laikotarpį, tai yra 2-3 dienas iki mirties, tačiau viena kraujosruva nugaroje atitinka ir 2-7 parų laikotarpį, ir nėra galimybių identifikuoti traumavusį objektą. Kita vertus, kaip ir minėta, šie sužalojimai atitinka tik nežymų sveikatos sutrikdymo mastą ir įtakos S. C. mirčiai neturėjo, kitų smūgių sudavimo, be dviejų jau įvardintų nepripažino ir kaltinamasis V. K., apie tai nieko nepaminėjo ir liudytojas S. S., kurie be kita ko paminėjo, kad nukentėjusioji sirgo epilepsija, dėl ko krisdavo ant žemės ir taip galėjo pati susižaloti. Taigi, visa tai kelia abejonių dėl tokių sužalojimų atsiradimo ant S. C. kūno aplinkybių, o be to – nėra priežastiniame ryšyje su jos mirtimi, todėl vertinami in dubio pro reo kaltinamojo V. K. naudai ir iš kaltinimo šalinami.

Nors V. K. neigia buvusį intensyvų fizinį kontaktą su S. C. kūnu pripažindamas tik du pavienius smūgius į galvos sritį, tačiau kaip matyti iš tuojau pat po įvykio atliktos jo kūno apžiūros – apžiūrint plaštakas ir rankas iki alkūnių, dešinės plaštakos viršutinėje dalyje, didžiojo piršto viršutinio sąnario projekcijoje (ant krumplio) matomas tamsios spalvos 0,8 cm ilgio ir 0,3 cm pločio sukrešėjęs kraujas, šašas. Dešinės rankos vidurinėje dalyje, sulenkime ties alkūne matomas 0,5 cm ilgio ir 0,1 cm įdrėskimas. Ant kairės rankos mažojo piršto, viršutinio sąnario projekcijoje (ant krumplio) matomas 0,5 cm ilgio ir 0,3 cm pločio plote sukrešėjęs kraujas (2 t., b. l. 41–46). Visa tai liudija buvus gana intensyvų fizinį kontaktą ir minėtų dviejų S. C. mirtį galėjusių sukelti smūgių į galvos sritį neabejotiną stiprumą.

Vertinant bylos įrodymus svarbu pažymėti ir tai, kad buvusias aplinkybes tuojau pat po įvykio patikimai liudija dviejų Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK policijos pareigūnų tarnybinių vaizdo registratorių septyni vaizdo įrašai, 2023 m. rugpjūčio 12 d. įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), kurie patvirtina tiek V. K. sulaikymo faktą, tiek ir S. S. įvykio vietoje nurodytas aplinkybes apie tai, kad būtent V. K. smurtavo prieš S. C., kuomet šis nurodė (pareigūno klausimas) – „Tai kas jai galvą, kas jai nosį prakirto ar antakį?“ – (Keiksmažodis) „K. dėjo, jabačino nu“ (2 t., b. l. 26–37). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu V. K. patvirtino įvykio metu buvęs neblaivus ir jautė alkoholio poveikį, ką patikimai patvirtina ir bylos rašytiniai įrodymai – iš Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad V. K. 2023 m. rugpjūčio 13 d. 00.10 val. nustatytas 2,56 promilių girtumas (1 t., b. l. 34), o tai leidžia daryti išvadą, kad V. karpis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo tiesioginės įtakos šio labai sunkaus nusikaltimo padarymui, kas sunkina jo atsakomybę.

Įvertinus visus aukščiau aprašytus įrodymus byloje nekyla abejonių dėl V. K. kaltės nužudžius savo šeimos narį – sugyventinę S. C., šie duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo V. K. kaltei pagrįsti.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė kitą žmogų. Sprendžiant dėl kaltininko veikos pripažinimo pagal BK 129 straipsnį nužudymu svarbu nustatyti tiek objektyviuosius nužudymo požymius – veiką, padarinius (nukentėjusiojo mirtį), būtinąjį priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių, tiek ir subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį atsiranda tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Asmens kaltė nustatoma atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nužudymo įrankius ir būdą, žaizdų ir kitų sužalojimų skaičių, pobūdį, išsidėstymą gyvybiškai svarbių žmogaus organų atžvilgiu, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius nusikaltimo metu, prieš jį ir po jo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-489/2017 ir kt.).

Kvalifikuojant nužudymą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, visada būtina vadovautis BK 248 straipsnyje pateiktu artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvokų išaiškinimu ir tai reiškia, kad nukentėjusysis turi atitikti kurį nors iš šiame straipsnyje nurodytų požymių.

BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai taip pat yra ir su juo gyvenantis sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), taip pat sutuoktinio tėvai.

Kaltinamojo gynėjas ginčijo aplinkybę dėl to jog V. K. ir S. C. buvo sugyventiniai, nurodydamas, kad ir V. K. veiksmai tokiu atveju turėtų būti kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, tačiau tokie argumentai nepagrįsti, todėl atmestini. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, jog V. K. ir S. C. siejo artimas ryšys, tai yra jie buvo sugyventiniai. Visų pirma tokią aplinkybę pripažino ir jos niekada neginčijo pats V. K., nurodęs kad su V. C. kartu gyvena jau apie 17 metų, tai, kad abu šie asmenys gyveno sodo namelyje, kuris anksčiau priklausė pačiai S. C. patvirtino ir liudytojas V. K., kuris nurodė, kad yra matęs kaip S. C. gamino valgį V. K., tai, kad S. C. ir V. K. gyveno drauge neginčijo ir liudytojai M. M. bei A. I., nurodydami, kad būdavo ir taip, kad pastarieji susipyksta, dėl ko S. C. laikinai išeidavo iš V. K. namų. Visgi liudytojas S. S. dėl to nurodė, kad S. C. absoliučia dauguma atvejų ateidavo pas jį, ir tuojau pat ieškodavo būdų kaip sugrįžti pas V. K., jam skambindavo, o šis jai atleisdavo, panaši situacija susiklostė ir aptariamą kartą, kuomet įvyko S. C. nužudymas, taigi, abejonių dėl V. K. ir S. C. tarpusavio šeimyninio ryšio teisėjų kolegijai nekyla, V. K. ir S. C. gyveno neįregistravę santuokos, tačiau vedė bendrą ūkį, jų santykiai buvo grindžiami tarpusavio prieraišumu, todėl atitinka BK 248 straipsnio 2 dalyje nurodytą šeimos narių sąvoką, taigi kaltinamojo veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Nors stiprus smūgis į galvą, kaip ir į bet kurią kitą kūno dalį, ne visada baigiasi mirtimi, t. y. gyvybės atėmimas nėra dėsningas smūgio ranka ar žmogaus pastūmimo padarinys, tačiau priežastinis ryšys kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos. Teismų praktikoje nužudymo bylose yra suformuota nuostata, kad tais atvejais, kai tarp suduoto smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties nėra įsiterpęs joks kitas veiksnys, turintis lemiamą įtaką mirčiai, laikytina, kad priežastinis ryšys egzistuoja (kasacinės instancijos teismo plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-247/2009, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-292-489/2015, 2K-421-511/2016). Taip pat teismų praktikoje nužudymo bylose tais atvejais, kai dėl smūgio ar būdamas pastumtas nukentėjusysis griūna ir atsitrenkia galva į grindinį ar kokį kitą kietą objektą, paprastai pripažįstama, kad galvos traumos gavimas yra tarpinė, bet dėsninga grandis tarp smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-292-489/2015).

Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes nukentėjusiosios S. C. mirtį lėmė ne mažiau kaip du trauminiai poveikiai į galvos sritį, dėl ko padaryta muštinė žaizda kairėje nosies nugarėlės pusėje su aplinkine poodine kraujosruva, nusitęsianti į kairės akies vokus, galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir galvos smegenų suspaudimas, to pasekoje (duomenys neskelbtini) S. C. mirė VšĮ (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis V. K. nurodo, kad S. C. sirgo alkoholine epilepsija dėl ko krisdavo ir galėjo pati susižaloti, be to, nurodė, kad nukentėjusioji taip pat kartu vartojo alkoholį, nors atkreiptinas dėmesys, kad S. C. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta (mirusioji buvo gydoma ligoninėje dvi paras, todėl lavono tyrimo metu etilo alkoholis jau galėjo būti išnykęs). Pateiktuose medicinos dokumentuose duomenų apie etilo alkoholio nustatymą nerasta, kita vertus, net ir jei tam tikros ligos faktas būtų turėję įtakos S. C. koordinacijai ar pusiausvyrai po smūgio, o kaip nurodoma, ji sėdėjo, visgi ne šie ar kiti šalutiniai veiksniai ir priežastys, o būtent V. K. smurtiniai veiksmai lėmė padarinių kilimą, taigi jie buvo būtina S. C. mirties kilimo sąlyga. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtent smurtiniai V. K. veiksmai, nuo kurių padarymo S. C. krito ir patyrė vėliau jos mirtį sukėlusius padarinius, teisingai įvertinti kaip pagrindinis veiksnys, dėsningai nulėmęs nukentėjusiosios mirtį, todėl, egzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp V. K. veiksmų ir kilusių padarinių – nukentėjusiosios S. C. mirties.

Teismų praktikoje laikoma, kad net ir vienas didele jėga suduotas mirtinas smūgis į gyvybiškai svarbią kūno vietą (dažniausiai į galvą ar pilvą) gali būti pripažintas tyčia padarytu nužudymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-247/2009, 2K-514/2009, 2K-22/2013, 2K-41-697/2015, 2K-9-697/2017, 2K-57-697/2018, Nr. 2K-241-788/2019, Nr. 2K-153-511/2020). Toks gyvybės atėmimo kvalifikavimas grindžiamas nuostata, kad suaugęs, normalaus protinio išsivystymo žmogus, kad ir vieną kartą visa jėga smūgiuodamas į kito žmogaus gyvybei svarbų organą, negali nesuprasti, kad nuo tokio pavojingo veikimo kitas žmogus gali nugriūti, pavojingai susitrenkti galvą ar kitaip susižaloti, patirti įvairių traumų ir komplikacijų, tarp jų ir tokių, kurios gali lemti jo mirtį. Nukentėjusiajam mirus nuo tokio smūgio sukeltų padarinių, net ir tuo atveju, kai kaltininkas to nenorėjo ir nesitikėjo, daroma išvada, kad, pasirinkęs tokį pavojingą elgesio būdą, laiku nesusilaikęs nuo jo, kaltininkas parodė savo abejingumą dėl to, kad nukentėjusysis gali patirti mirtiną traumą, taigi sąmoningai leido mirčiai kilti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-788/2019).

Atsižvelgiant į šiuos teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus ir byloje nustatytas veikos padarymo aplinkybes, kurios yra esminės nustatant subjektyviųjų veikos požymių turinį, pripažintina, kad kaltinamasis V. K. elgdamasis aptartu būdu, suprato savo veiksmų pavojingumą kito žmogaus gyvybei, numatė, kad jie gali sukelti sunkius padarinius, iš jų – ir mirtinus, ir nors nenorėjo atimti gyvybės nukentėjusiajai, tačiau sąmoningai leido šiems padariniams kilti, t. y. netiesiogine tyčia nužudė kitą žmogų. Apie netiesioginę tyčią nužudyti liudija tiek panaudojo fizinio smurto pobūdis ir intensyvumas (sąmoningai suduoti ne mažiau kaip du smūgiai į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą), nukentėjusiosios būklė. Kartu byloje nustatyta faktinė situacija paneigia kaltinamojo gynėjo argumentus apie keliamą neatsargaus gyvybės atėmimo versiją.

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes V. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalies 3 punktą kaip tyčinis savo šeimos nario nužudymas, padarytas netiesiogine tyčia.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta terminuoto laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

V. K. padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuris yra tyčinis ir baigtas, sukėlė išskirtinai sunkius ir negrįžtamus padarinius – S. C. mirtį. Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Nors kaltinamasis V. K. iš esmės pripažino savo veiksmus dėl nukentėjusiosios S. C. nužudymo ir byloje objektyviai nustatytus faktus, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, ką jo gynėjas prašė pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šiame kontekste visgi nėra pagrindo pripažinti tai kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. Taigi kaltininko prisipažinimas aiškinamas kaip esminių kvalifikacijai reikšmingų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai asmuo savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina, kad ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus kaltininko pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2006). Taigi, norint pripažinti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek nuoširdų gailėjimąsi, o tokių aplinkybių šioje byloje konstatuoti negalima. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis V. K. nukentėjusiosios S. C. atžvilgiu dėl jos nužudymo veikė netiesiogine tyčia, kadangi suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suduodamas stiprius smūgius į žmogui gyvybiškai svarbią vietą – galvą suprato, kad jie gali sukelti mirtinas pasekmes, ir, nors tokių padarinių tiesiogiai nesiekė bei jų nenorėjo, tačiau neatsisakė ir nekeitė savo pavojingo elgesio. Tai vertintina kaip V. K. netiesioginės tyčios kryptingumas dėl pasekmių, be to, pažymėtina, kad pradinėje tyrimo stadijoje jis savo kaltę neigė, tiek kviesdamas medikus, tiek ir tuojau pat po įvykio pas jį į namus atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad S. C. sužalojo S. S., taip suklaidino pareigūnus, dėl ko buvo pradėtas ir S. S. baudžiamasis persekiojimas (1 t., b. l. 159–164), o ir baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu neigė inkriminuotą veiksmų intensyvumą, smūgių stiprumą ir jų lokalizaciją, kai kurias kitas aplinkybes, nors jo kaltę byloje liudijo jau iki tol surinkti įrodymai. Taigi, esant šioms aplinkybėms vertinti tokį V. K. elgesį kaip atsitiktinį ar pripažinti, jog jis dėl to nuoširdžiai gailisi, nėra jokio pagrindo.

Kaltinamasis praeityje buvo teistas penkis kartus (2 t., b. l. 122–125), tačiau jo ankstesni teistumai yra išnykę, o paskirtos bausmės – atliktos, V. K. baustas administracine tvarka ir nusikaltimo padarymo metu turėjo neišnykusių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 118–121), psichiatrinių ar neurologinių įstaigų stacionare nesigydė (2 t., b. l. 114–117), taigi, yra pakaltinamas, šiuo metu laikomas suimtas Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime.

Prokuroras kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymą, siūlė skirti 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija, parinkdama ir skirdama bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną ją sunkinančią aplinkybę.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, manytina, jog prokuroras pagrįstai prašo kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą parinkti vienintelę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Tokia bausmės rūšis praeityje eilę kartų dėl tyčinių nusikaltimų nuteistam asmeniui, nors jiems ir išnykus, nusikaltimo padarymo metu turėjusiam galiojančių administracinių nuobaudų asmeniui, kuris dėl to charakterizuojamas iš esmės neigiamai, yra vienintelė numatyta sankcijoje, atitinka teisingumo principą, ir, teismo vertinimu, tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė bus adekvati ir pakankama sulaikyti V. K. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks V. K., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Kita vertus, parinkdama bausmės dydį V. K. teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad jis veikė netiesiogine tyčia, nors pradžioje greitosios medicinos pagalbos tarnybos medikams melagingai nurodė įvykio aplinkybes, bet visgi apie įvykį pats pranešė, taigi, nebuvo absoliučiai abejingas S. C. būklei, bausmės dydį už veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nustato mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, artimą minimumui, tai yra skirtina 8 (aštuonerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas V. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. rugpjūčio 13 d. 00.50 val. (3 t., b. l. 1–5, 22–25, 36–39, 100–103) iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 139 straipsnio 3 dalis), o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Bausmės pradžia V. K. skaičiuotina nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Civilinis ieškinys, kiti proceso klausimai

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Byloje civilinis ieškovas – Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 6 645,37 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 74–82). Ieškinyje nurodyta, kad S. C. dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 6 645,37 eurai. Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ) 26, 27 straipsnių pagrindu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokama vadovaujantis 2006 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – SAM) įsakymu Nr. V-1113 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, SAM 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-1118 „Dėl Giminingų diagnozių grupių sąrašo ir Normatyvinės gydymo trukmės ir kainų koeficientų pagal giminingų diagnozių grupes sąrašo bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo (gydymo etapo) kainos šiam gydymui priskiriamų paslaugų bazinėms kainoms nustatyti tvirtinimo“ ir vėlesniais jų pakeitimais. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnyje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. SDĮ 4 straipsnio 1 dalie 2 punkte ir 3 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) ir teritorinės ligonių kasos (toliau – TLK). SDĮ 31 straipsnio 1 punkte ir 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą naudoja VLK ir TLK. SDĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte c papunktyje nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsniu, Vilniaus teritorinė ligonių kasa pripažintina civiline ieškove baudžiamojoje byloje ir tenkintinas jos civilinis ieškinys dėl 6 645,37 eurų žalos PSDF biudžetui atlyginimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 yra išaiškinta, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškinio reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Todėl civilinei ieškovei priteistinos 5 (penkių) procentų metinės palūkanos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Prašoma pripažinti Vilniaus teritorinę ligonių kasą civiline ieškove baudžiamojoje byloje, priteisti iš kalto asmens atlyginti PSDF biudžetui padarytą 6 645,37 (šešių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt penkių eurų 37 ct) žalą dėl nukentėjusiosios gydymo ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, b. k. 73000. Kartu su civiliniu ieškiniu pateikta gydymo paslaugų išrašo kopija.

Tiek BPK 109 straipsnyje, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pripažino V. K. kaltę tyčia nužudžius savo šeimos narį – sugyventinę S. C., dėl ko nukentėjusiajai iki jos mirties buvo suteiktos medicininės sveikatos priežiūros paslaugos, už kurias, kaip matyti iš civilinio ieškinio, civilinis ieškovas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų iš viso sumokėjo 6 645,37 eurų sumą, tai yra turtinė žala civiliniam ieškovui dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo V. K. veiksmų. Tai reiškia, kad V. K. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.

Už S. C. gydymą patirta turtinė žala nėra atlyginta iki šiol.

Konstatuotina, kad visos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už nukentėjusiosios S. C. gydymą iki jos mirties paskirtos ir sumokėtos lėšos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su įvykio metu nuo kaltinamojo V. K. veiksmų jos patirtais ir kaltinime nurodytais sužalojimais. Kaip nustatyta iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 036/2023(01) S. C. mirties priežastis buvo galvos sumušimas su muštine žaizdele su aplinkine poodine kraujosruva kairėje nosies nugarėlės pusėje; poodine kraujosruva kairėje pakaušio pusėje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, o tokie sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais ir bet kuris iš nurodytų trauminių poveikių galėjo sukelti kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu vėliau sąlygojusį S. C. mirtį. Taigi, akivaizdu, kad ne tik tiesioginės traumos pasekmės, bet ir nukentėjusiosios gydymas iki jos mirties 2023 m. rugpjūčio 15 d., tiesiogiai susiję su kaltais V. K. veiksmais ir dėl to patirta žala turi būti atlyginta. Tokia išvada grindžiama tuo, kad kai nusikaltimu padaroma žala nukentėjusio asmens sveikatai ir nukentėjusiojo gydymo išlaidas atlygina institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai), pagal subrogaciją ji tampa kreditore atsiradus deliktinei prievolei dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų ją padaręs asmuo (kasacinė nutartis Nr. 2K-128-696/2018). Todėl konstatuotina, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa pagal BPK 109 straipsnio prasmę taip pat turi teisę kaip kreditorius, tapęs pagal subrogaciją atsiradus deliktinei prievolei, reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio V. K., nes ši institucija asmens sveikatos priežiūros paslaugas apmokėjo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl pareikštas civilinis ieškinys dėl 6 645,37 eurų S. C. gydymo paslaugų atlyginimo tenkintinas visa apimtimi jį priteisiant iš V. K..

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios yra skirtos nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, operatyviam teismo procesui ir teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Pripažįstama, kad pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Pagal suformuotą teismų praktiką civilinėse bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2012, 3K-7-144/2014, 3K-3-156-687/2015, 3K-3-452-415/2016, 3K-3-235-1075/2018, 3K-3-217-690/2018 ir kt.) procesinės palūkanos priteisiamos tiek tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, tiek ir tais atvejais, kai žala kyla iš delikto. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas. Civilinės bylos iškėlimo momentu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalį laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, pvz., kai skiria nuteistajam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 75 straipsnio 3 dalis) ir nustato terminą, iki kurio tai turi būti padaryta. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šio teismo nustatyto termino (2019 m. birželio 6 d. LAT nutartis; Baudžiamoji byla Nr. 2K-P-75-788/2019), taigi, tenkinant civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir iš kaltinamojo V. K. priteisiant 6 645,37 eurų turtinės žalos atlyginimą, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško ieškinio atlyginimo.

BK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šiuo atveju nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, kaltinamajam V. K. buvo paskirtas gynėjas (3 t., b. l. 70–71), kuriuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatorius parinko gynėją advokatą Evaldą Liutkevičių (3 t., b. l. 81), kuris byloje dalyvavo pateikęs 2024 m. sausio 3 d. advokato orderį LAT Nr. 943413 (3 t., b. l. 83).

Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. kovo 13 d patikslinta pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“. Nr. APD-2024-02855, iš kurios matyti, kad kaltinamajam V. K. šioje baudžiamojoje byloje teiktas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 773,76 (septyni šimtai septyniasdešimt trys eurai 76 ct) (3 t., b. l. 139–142).

Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Iš į bylą pateiktos pirmiau minėtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių valdymo skyriaus pažymos matyti, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam V. K. buvo patirtos 773,76 eurų išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam V. K. gynėjas buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu (nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos), tai yra esant būtiniesiems gynėjo dalyvavimo procese pagrindams, į tai, kad V. K. nedirba ir nuo pat jo sulaikymo laikomas suėmime, savo vardu neturi registruoto turto ir jam skiriama ilgalaikė terminuoto laisvės atėmimo bausmė bei tenkinamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 6 645,37 eurų nukentėjusiosios S. C. gydymo iki jos mirties paslaugų išlaidų priteisimo, todėl vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teisėjų kolegija daro išvadą, jog bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu valstybės turėtos išlaidos V. K. advokato pagalbai apmokėti nepriteistinos.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- įvykio vietos apžiūros metu paimti šortai, supakuoti į paketą Nr. 302072 (1 t., b. l. 36–46), 2023 m. rugpjūčio 13 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu padarytos V. K. dešinės rankos ir kairės rankos panagių nuoplovos (2 t., b. l. 1–3), 2023m. rugpjūčio 13 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu padarytos S. S. dešinės rankos ir kairės rankos panagių nuoplovos (2 t., b. l. 4–6), perduoti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, esančią (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 64–66, 71–73) – nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

- 2023 m. rugpjūčio 13 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš V. K. paimti drabužiai – juodos spalvos batai, rudos spalvos kelnės, juostuoti marškiniai ilgomis rankovėmis (2 t., b. l. 7-10) – nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžintini V. K., 2023 m. rugpjūčio 13 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų patiekimo protokolu iš S. S. paimti drabužiai – guminės šlepetės, džinsinis švarkas, marškinėliai trumpomis rankovėmis ir džinsinės kelnės (2 t., b. l. 11–14), perduoti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, esančią (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 64–66) – nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžintini S. S.. Nurodytiems asmenims (-iui) nustatyta tvarka nepareiškus pageidavimo nurodytus daiktus susigrąžinti, šie daiktai sunaikinti kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

- 5 vnt. kompaktinių diskų su įrašais, saugomų pakete prie bylos (3 t., b. l. 54) – nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas ikiteisminio tyrimo metu netaikytas, išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 8 (aštuonerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 66 straipsniu, į šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti V. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 13 d. 00.50 val. (3 t., b. l. 1–5, 22–25, 36–39) iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam V. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 139 straipsnio 3 dalis), o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo V. K. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai priteisti 6 645,37 (šešis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 37 ct) už nukentėjusiosios S. C. gydymą iki jos mirties patirtai turtinei žalai atlyginti, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško ieškinio atlyginimo (kaltinamajam išaiškinti, kad priteista suma turi būti pervesta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB banke).

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš V. K. nepriteisti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- įvykio vietos apžiūros metu paimti šortai, supakuoti į paketą Nr. 302072 (1 t., b. l. 36–46), 2023 m. rugpjūčio 13 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu padarytos V. K. dešinės rankos ir kairės rankos panagių nuoplovos (2 t., b. l. 1–3), 2023m. rugpjūčio 13 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu padarytos S. S. dešinės rankos ir kairės rankos panagių nuoplovos (2 t., b. l. 4–6), perduoti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, esančią (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 64–66, 71–73) – nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

- 2023 m. rugpjūčio 13 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš V. K. paimti drabužiai – juodos spalvos batai, rudos spalvos kelnės, juostuoti marškiniai ilgomis rankovėmis (2 t., b. l. 7-10) – nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžinti V. K., 2023 m. rugpjūčio 13 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų patiekimo protokolu iš S. S. paimti drabužiai – guminės šlepetės, džinsinis švarkas, marškinėliai trumpomis rankovėmis ir džinsinės kelnės (2 t., b. l. 11–14), perduoti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, esančią (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 64–66) – nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžinti S. S.. Nurodytiems asmenims (-iui) nustatyta tvarka nepareiškus pageidavimo nurodytus daiktus susigrąžinti, šie daiktai sunaikinti kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

- 5 vnt. kompaktinių diskų su įrašais, saugomų pakete prie bylos (3 t., b. l. 54) – nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjai Indrė AverkienėAlgirdas JaliniauskasAudrius Meilutis