Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. K. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nurodė kaltę dėl sugyventinės S. C. nužudymo pripažįstantis ir paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 12 d. ryte, atsikėlęs važiavo į parduotuvę, išgėrė keturis litrus alaus, po to nuvažiavo pas draugą, nes žinojo, kad ten bus S. C., nors prieš tai ją buvo išvijęs iš namų, tai yra rugpjūčio 7 d., kadangi pastaroji namuose nieko nesitvarkė, nedarė. Ji sirgo alkoholine epilepsija. Žinojo, kad jo draugas užsivedęs ir geria, o jai alkoholis buvo viskas ir žinojo, kad ji yra ten, pas S. S.. Dviračiu nuvažiavo ir juos abu rado ten, kitame kaime, (duomenys neskelbtini). Jie miegojo, V. K. juos prikėlė, pas S. S. paklausė ar turi išgerti, jis ištraukė 0,7 l. butelį degtinės. Abu pradėjo gerti, tada atsikėlė S. C., ji buvo nuoga, V. K. jos paklausė kaip tai suprasti, o S. S. patikino nieko nežinantis, pasiūlė V. K. ją aprengti ir išvesti iš namų. Kaltinamasis pradėjo ieškoti drabužių, rado tik marškinėlius, kuriuos uždėjo, o kelnių nerado, todėl paėmė S. S. kelnes. Pasodino ją ant kėdės, išgėrė dar porą stikliukų ir S. S. nuėjo miegoti. Tada pradėjo S. C. aiškinti apie gyvenimą, kadangi abu gyveno V. K. darbdavio – (duomenys neskelbtini) namuose, kuris kažkada priklausė S. C.. Kaltinamasis prašė S. C. tvarkytis, nustoti gerti, siūlė gydytis, nors ši nesutiko. Buvo kelias dienas nustojusi gerti, bet vėliau vėl pradėjo. V. K. jai paaiškino, kad būtent todėl ją ir išvijo, neturėjo daugiau kantrybės, siūlė pagyventi gatvėje, kad sužinotų koks ten gyvenimas. Taip abu begerdami susibarė, V. K. trenkė S. C. į akį, prakirto antakį, ji nukrito nuo kedės ir nebesikėlė. V. K. išsigando, pradėjo valyti kraują, suprato, kad V. C. neteko sąmonės, negalvojo, kad viskas taip rimtai, išsigando ir paskambino pagalbos numeriu „112“, bet kad ant savęs nepasakyti, viską suvertė ant draugo, sakė kad tai jis sumušė V. C., davė medikams adresą, šie klausė ar moteris kvėpuoja. Tada V. K., siekdamas kad jo nerastų pasiėmė degtinės butelį su savimi ir išvažiavo namo. Po to, apie 12.00 val., atvažiavo policija ir kaltinamąjį suėmė. Viskas įvykis vyko pas S. S. namuose, jis tuo metu miegojo ir nieko nematė, viskas vyko vienoje patalpoje, daugiau žmonių nebuvo. V. K. nukentėjusiajai sudavė vieną kartą, ji nukrito nuo kėdės, daugiau jos nemušė. Kaltinamasis patikino sudavęs tik vieną smūgį. Matė, kad mėlynės jau buvo kai ją rengė. Paskutinį kartą S. C. buvo matęs prieš penkias, mėlynės jau buvo senos. Kai ji nukrito nuo kėdės, nebandė nekur remtis, galva trenkėsi į grindis, kraujas bėgo nuo V. K. smūgio iš antakio. Jai gulint, V. K. kraują valė su šortais, po to su pagalvės užvalkalu. Po smūgių jai nieko nesakė, ji buvo užsimerkusi, viskas įvyko labai greitai. Medikų ir pareigūnų nesulaukė. Po to su S. S. nebendravo, medikus kvietė iš savo telefono. Anot kaltinamojo, jie su S. C. buvo sugyventiniai, kartu gyveno 17 metų, vedė bendrą ūkį. Nurodė besigailintis dėl savo veiksmų. Įvykio metu jautė alkoholio poveikį, S. S. ir S. C. taip pat buvo apsvaigę. Kaltinamasis pripažino, kad ir anksčiau būdavo tarpusavio konfliktų, paskutinis buvo liepos pradžioje, tada grįžo iš darbo, ji girta miegojo, o kai ji būdavo girta labai kibdavo, tada porą kartų įspyrė į užpakalį, smurtiniai veiksmai kartas nuo karto pasikartodavo. Pas S. S. namuose kai nukentėjusioji buvo nuoga, V. K. matė, kad pas ją ant kojos buvo didelė mėlynė, taip pat mėlynės ant kairės kojos, šlaunies galinės pusės, ant abiejų rankų, tačiau iš kur jos atsirado – kaltinamasis patikino nežinantis, patikino, kad jai dažnai būdavo epilepsijos priepuoliai, jų metu ji nualpdavo ir nukrisdavo, yra ir nuo laiptų nukritus, kada paskutinį kartą prieš įvykį jai buvo epilepsijos priepuolis nežino. S. C. sudavė į kairį antakį, po smūgio antakis pradėjo kraujuoti, įtrūko. Nežino iš kur atsirado sužalojimai veido srityje, nurodyti kaltinamajame akte. Matė mėlynes tik ant nukentėjusiosios kairės kojos ir abiejų rankų, daugiau sužalojimų nematė. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus V. K. patikslino, kad S. C. sudavė jau du smūgius – vieną delnu per galvą į pakaušį, o kitą smūgį į antakį, kurie nebuvo vienas po kito. Tarp abiejų smūgių praėjo nemažai laiko, apie 2-3 valandos. Greitajai medicinos pagalbai nenorėjo nurodyti tikrų aplinkybių, nes yra daug sykių teistas, žinojo, kad bus problemų. Nematė kada atvyko greitoji medicinos pagalba. Po pirmo smūgio ji tik pradėjo rėkti, tačiau kai trenkė per pakaušį ji sėdėjo ir nenugriuvo. Anksčiau gyveno pas ją sode. Kur S. C. buvo laikotarpiu nuo rugpjūčio 7 d. iki 12 d., nežino, kaimas kalbėjo, kad ji pas S. gėrė. Kai pats važiavo pas S. S., tikėjosi ją ten rasti.

Kaltinamasis V. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tik jis vienas sudavė smūgius S. C., kurią pažįsta labai daug metų, abu yra sugyventiniai, kartu su ja gyvena 17 metų, maždaug nuo 2006 m. Su S. gyvena sodo namelyje, adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena tik dviese, bendrų vaikų neturi. Sodo namelis priklausė S., bet dėl susikaupusių skolų, jis buvo parduotas galbūt 2021 m. Tą sodo namelį nupirko V. K., kuris yra jo pažįstamas, todėl leido jam ir S. namelyje gyventi toliau. S. S. yra tiek jo, tiek S. draugas. Jį pažįsta jau labai seniai. Jie su S. vartoja alkoholinius gėrimus, ji namuose nieko nesitvarko. 2023 m. rugpjūčio 7 d. pas juos į sodo namelį buvo atėjęs V., kuris, pamatęs netvarką ir, kad S. apsišlapinusi, pasakė, kad ji turi iš namų išsikraustyti arba iškels juos abu. S. tą pačią dieną tiesiog susirinko daiktus ir išėjo. Ji nesakė kur išeina, bet jis nujautė, kad ši apsistos pas S.. Yra buvę kartų, kad ji išeidavo iš namų ir apsistodavo būtent pas S.. Nuo tos dienos, kai S. išsikėlė iš sodo namelio, su ja jis nebandė susisiekti, bet 2023 m. rugpjūčio 12 d., vakare nusprendė nuvykti iki S. namų, esančių (duomenys neskelbtini), nes norėjo pažiūrėti ar yra S.. Iki S. namų atvažiavo dviračiu, kurią tiksliai valandą – neprisimena. Dar iki važiuojant pas S., jis vienas vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė 4 litrus alaus. Užėjęs į S. namus, rado šį ir S.. Abu miegojo. S. miegojo lovoje, o S. – ant žemės, prie šio lovos, ji buvo visiškai nuoga. Tokį vaizdą pamatęs labai supyko ir pavydėjo S., šį prižadino, bet nieko nesakė dėl S., tik paklausė ar turi ką nors išgerti. S. pasakė, kad turi 0,7 l talpos degtinės butelį. Jie su S. pradėjo gerti degtinę tame pačiame kambaryje, kur gulėjo S.. Per tą laiką, kol gėrė, prabudo ir ji. Prabudusi S. buvo stipriai neblaivi, tai suprato iš jos kalbos. Atsibudus S., S. jam liepė ją aprengti ir vestis iš jo namų. Taip S. pasakius, jis pradėjo ieškoti S. drabužių, rado tik maikę, kelnių niekur nerado, bet rado S. džinsus. Padėjo Si apsirengti maikę ir džinsais. Aprengus S., jau visi trys susėdo prie stalo ir gėrė degtinės butelį. Taip begeriant, S. po kurio laiko nuėjo ir atsigulė į lovą, atrodo, kad miegojo, o jis su S. liko sėdėti prie stalo, nes dar buvo likę degtinės. Neatsimena gerai dėl ko, bet jis ir S. susibarė. Gali būti, kad jis jai papriekaištavo dėl to, kad atėjęs rado ją nuogą. To konflikto metu prie stalo, ant kėdės sėdinčiai Si jis dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius į veidą. Po jo suduotų smūgių S. nukrito ant žemės, matė, kad jai iš dešinio antakio bėga kraujas. S. po jo suduotų smūgių gulėjo užsimerkusi, nejudėjo, nekalbėjo, nereagavo į aplinką, todėl suprato, kad ji prarado sąmonę. S. daugiau smūgių nesudavė, tik tuos du į veidą. S. po jo suduotų smūgių S. gulėjo lovoje, nieko nesakė, gal net nesuprato kas atsitiko. Paėmęs kažkokį pagalvės užvalkalą, jis valė juo S. iš dešinio antakio bėgantį kraują, bet kraujavimo sustabdyti nepavyko. Suprato, kad jau kažkas rimto atsitiko S. ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu „112“. Paskambinęs pasakė, kad sumušta moteris ir melagingai nurodė, kad ją sumušė S.. Pats bijojo prisipažinti, ką padarė. Atvykstančios greitosios nelaukė, dviračiu atgal išvažiavo į namus, bet po kurio laiko pas jį į namus vis tiek atvyko policijos pareigūnai, jis buvo sulaikytas. Jis ir anksčiau yra smurtavęs prieš S., tik į policiją ji nei karto dėl to nesikreipė. Tiesiog girti susimušdavo. Dažniausiai suduodavo smūgius jai į veidą, bet stiprių sužalojimų nepadarydavo. Būdavo smūgių ir į kitas kūno vietas, bet niekada nieko rimto jai nebuvo padaręs, niekada dėl to nebuvo kviesta policija ar medikai. Paskutinį kartą be šio, prieš S. smurtavo gal prieš tris savaites, maždaug 2023 m. liepos pabaigoje, tą kartą jai irgi sudavė smūgius į veido sritį. Papildomai apklaustas V. K. pripažino, kad 2023 m. rugpjūčio 12 d., vakare S. S. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir sugyventinės S. C. įvykusio konflikto metu jis dešinės rankos kumščiu du kartus sudavė jai į veido sritį. Smūgius S. sudavė sėdinčiai ant kėdės, prie stalo, prie kurio jie vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl ko įvyko konfliktas, neprisimena, buvo neblaivus. Gali būti, kad sukonfliktavo su ja dėl to, jog S. namuose rado S. gulinčią nuogą ant grindų. S. jis sudavė tik į veido sritį du smūgius. S. po jo suduotų smūgių nuo kėdės nukrito ant žemės, suprato, kad ji prarado sąmonę, nes nejudėjo, nekalbėjo, gulėjo užsimerkusi. Jis matė, kad S. kraujuoja iš dešinio antakio. Jam nepavyko sustabdyti kraujavimo, todėl iškvietė greitąją pagalbą, o pats iš S. namų dviračiu parvažiavo iki sodo namelio, kuriame gyvena. Visas kitas aplinkybes yra nurodęs savo ankstesnės apklausos metu. Papildomai apklaustas V. K. paaiškino, kad kaltę pripažįsta pilnai ir labai gailisi, kad taip viskas atsitiko, tikslo nužudyti savo sugyventinės S. C. jis neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu jau buvo apklaustas du kartus, laikosi savo parodymų ir dar kartą gali patvirtinti, kad pripažįsta, jog 2023 m. rugpjūčio 12 d., vakare S. S. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), jis prie stalo sėdinčiai S. du kartus kumščiu sudavė į galvos sritį. S. po jo suduotų smūgių nuo kėdės nukrito ant žemės, matė, kad kraujavo, dabar geriau pagalvojęs mano, kad kraujavo iš kairio antakio. S. po jo suduotų smūgių prarado sąmonę, nes ji daugiau nebejudėjo ir nekalbėjo. S. smūgius sudavė dėl to, kad ant jos pyko. Pyko, nes atėjęs į S. namuose rado S. gulinčią nuogą ant grindų. Dar kartą gali patvirtinti, kad S. S. jokių smūgių nesudavė, smūgius jai sudavė tik jis. Papildomai apklaustas V. K. paaiškino, kad po suduotų smūgių S. nukrito ant grindų. Grindys, ant kurių ji nukrito, buvo medinės, kilimas nepatiestas. Gali būti, kad krisdama ji dar galvą susitrenkė ir į grindis. Kaip jau yra sakęs, sodo namelio, kuriame gyveno su S., savininko paliepimu, 2023 m. rugpjūčio 7 d. sugyventinę iškraustė iš namų ir kaip ji leido laiką iki tol, kol jis 2023 m. rugpjūčio 12 d. su ja vėl susitiko pas S. S. namuose, negali pasakyti. Vartojant alkoholį, tarp jo ir S. dažnai kildavo žodiniai konfliktai, būdavo ir smurto atvejų. Jei būdavo smurtas, jis jai dažniausiai suduodavo į veido sritį. Kada iki 2023 m. rugpjūčio 12 d. įvykio paskutinį kartą smurtavo pieš S., negali pasakyti, nes neprisimena. S. sirgo epilepsija, todėl tikrai dažnai griuvinėdavo ir visa apsidaužydavo. Neatsimena tiksliai kada, bet tai galėjo būti 2023 m. pavasaris, S. per epilepsijos priepuolį nukrito nuo laiptų ir susilaužė kairę ranką. Šitas įvykis turėtų būti fiksuotas, kadangi ji dėl lūžio buvo išsikvietusi greitąją pagalbą. Dar atsimena, kad yra buvę tokių atvejų, jog nukritusi po epilepsijos priepuolių, S. skųsdavosi krūtinės, šonų skausmais, sakydavo, kad sunku kvėpuoti. Net siūlydavo jai važiuoti prasišviesti ir pasitikrinti ar nelūžę kokie šonkauliai, bet į medikus ji nesikreipdavo. Dėl smulkesnių susižalojimų po epilepsijos priepuolių į medikus ji taip pat nesikreipdavo. Tų priepuolių šiaip būdavo labai dažnai, nes S. jau kokius 4-5 metus ištisai vartojo alkoholinius gėrimus. Epilepsijos priepuoliai įvykdavo ir jam nebūnant namuose. Atsimena, kad vieną kartą, po darbų grįžęs į namus, rado S. su kraujosruvomis po akimis, paklausus kas atsitiko, ji pasakė, kad užėjo priepuolis ir ji nusivertė nuo rūsio laiptų. Mano, kad S. skrodimo metu rastos daugybinės kraujosruvos kakle, krūtinėje, nugaroje, abiejose rankose ir abiejose kojose galėjo atsirasti jai pačiai griūvant. Jis jai smūgių į šias kūno vietas nesudavė. Dar kartą nori pasakyti, kad 2023 m. rugpjūčio 12 d. S. jis sudavė du smūgius į galvos sritį, jos nužudyti nenorėjo, bet pripažįsta, kad dėl jo suduotų smūgių S. galėjo mirti ir dėl to jis labai gailisi ir pergyvena (1 t., b. l. 139–141; 142–145, 2 t., b. l. 146–148; 149–152, 2 t., b. l. 153–155; 156–159, 160–162).

V. K. parodymų patikrinimo vietoje metu savo pirminiuose parodymuose išdėstytas aplinkybes susiejo su įvykiais vietoje, parodė kur vyko konfliktas, kaip jis S. C. sudavė ir kaip ji krito (2 t., b. l. 163–165).

Liudytojas S. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo namuose, grįžo iš darbo ir buvo vienas, jo žmona mirė prieš pusę metų. Kažkas pasibeldė į langą, po kiek laiko prisistatė, kad tai S., sakė, kad jai yra blogai. Liudytojas ją įleido, klausė kas yra, ji sakė, kad tris paras gulėjo miške, nieko nevalgė. Liudytojas jai davė pavalgyti. Žino, kad jai būdavo alkoholinė epilepsija. Pats tuo metu gėrė butelį po darbo, jai taip pat davė išgerti. Tada atėjo V. K., davė jai „pliauską“, liudytojas sakė nelysti prie jos, kad jo namuose nebūtų jokių problemų, jai paklojo ant žemės miegoti, nes žinojo, kad jai nelaiko šlapimo pūslė. Pastatė V. K. butelį ir nuėjo miegoti. Atsikėlęs pamatė policiją, pasirodo V. K. paskambino, kai sumušė S. C.. Liudytojas patikslino, kad kuomet V. K. atėjo jis S. švelniai sudavė per viršugalvį, ir po smūgio ji toliau liko sėdėti, nenugriuvo. Daugiau V. K. smūgių S. C. nematė, ant pastarosios kūno jokių sužalojimų taip pat nematė. Ji pas daug ką vaikščiojo, ateidavo ir į S. S. namus pagyventi, kol jo nebūdavo. V. K. pas jį dažnai ateidavo ieškoti S., taip buvo ir tą kartą kuomet atėjo nekviestas. Viskas įvyko 2023 metais, rugpjūčio mėnesį. S. liudytojui sakydavo, kad negali eiti namo, kad jie pykstasi, V. K. smurtauja. Jie gyveno kartu, buvo sugyventiniai. Liudytojas patikino užmigęs ir jokių garsų negirdėjo, o kai pabudo matė policiją, S. ir V. K. nebuvo. Kai S. atėjo, neatkreipė dėmesio, ar buvo apsirengusi. Jo paties santykiai su V. K. buvo draugiški, taip pat ir su S.. S. C. pas jį lankydavosi, kai V. K. ją išvarydavo. Ji ateidavo ir skambindavo V. K., kad galėtų grįžti pas jį į namus. Ateidavo pas S. S. permiegoti, nes neturėjo kur eiti. Liudytojas patikino nežinantis ar tik pas jį, ar ir pas kitus S. C. eidavo. Jai paklojo ant grindų miegoti, ji prašė leisti permiegoti, V. K. tada dar nebuvo. Ji miegojo ant žemės, o S. S. lovoje, atėjęs V. K. prikėlė tiek ją, tiek ir S. S., prašė išgerti. V. K. daug kartų vaikščiojo, tai ateina, tai išeina. Liudytojas patvirtino, kad įvykio metu miegojo, buvo labai girtas, išgėrė butelį degtinės. Kai policija atvažiavo jau buvo girtas. Nepamena ar su greitosios pagalbos darbuotoja ką nors kalbėjo. Pats S. C. nemušė. S. jam nesakė kodėl nėjo namo, kodėl miške miegojo. Kai V. K. atėjo klausė jos kur ši buvo, klausė kodėl ji nuoga, vadinasi ji jau atėjo nuoga.

Liudytojas A. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš kaimynų išgirdo, kad V. K. su S. išgėrė ir kilo konfliktas. A. I. gyvena (duomenys neskelbtini) ir V. K. buvo jo kaimynas. Iš kaimynų sužinojo, kad K. susimušė su S., ir ji (duomenys neskelbtini). Kaimynai sakė, kad V. K. sumušė S.. Liudytojas nuo V. K. per kelias sodybas gyvena. Anot liudytojo, V. K. kartu su S. gyvendavo, jie buvo sugyventiniai, jis asmeniškai su V. K. bendravo. S. matydavo su mėlynėmis, bet ji pastoviai vartydavosi, gal griūdama, nuo ko. V. K. kaip žmogus yra geras, padėdavo, nekenksmingas, jo elgesys nepasikeisdavo ir išgėrus. Liudytojas pas V. K. prašydavo pagalbos. Pas juos galėjo lankytis S., pavardės nepamena, jis taip pat šalia gyveno. Nežino kokie buvo S. santykiai su S., ar jie artimiau bendravo. Soduose gyvena apie 10 metų. Visus tuos 10 metų pažįsta V. K., ir jis jau kartu su S. buvo. S. padėdavo liudytojui ir buvo nepiktybinis, jei būtų už ką, jis galėtų smurtauti, kaip ir kiekvienas. Nurodė, kad V. K. smurtavo, nes jam taip pasakojo. Su V. K. apie šį įvykį nekalbėjo. Įvykis atsitiko prie S. sodybos, lauke.

Liudytojas M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. K. gyveno jo gatvėje, su M. M. nekonfliktavo, kartais padėdavo. Liudytojas nurodė gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamasis gyveno irgi toje pačioje gatvėje, o įvykis įvyko kitoje gatvėje – (duomenys neskelbtini), nes ten gyvena S. S., kurį irgi pažįsta. Kaltinamasis nuėjo pas S. S. ir sumušė S. C.. Liudytojas patvirtino, kad kaltinamasis ir S. S. bendravo. S. C. pažinojo, ji taip pat gyveno (duomenys neskelbtini), niekur nedirbo, kiekvieną vakarą būdavo girta ir konfliktuodavo. Yra girdėjęs konfliktus, rėkdavo ant žmonių. Kaltinamasis ir S. C. dažnai bardavosi, jie buvo sugyventiniai ir gyveno (duomenys neskelbtini) kartu. Smurto nematė tik girdėjo barnius. S. paskutinį kartą matė 2023 m. liepos 2 d. Apie jos sumušimą sužinojo iš bendruomenės kalbų, S. S. sakė, bet nieko konkrečiai nepasakojo, sakė, kad neatsimena, o mušė V. K.. Anot liudytojo, V. K. nekonfliktiškas, piktumų nebūdavo, daug kam padėdavo. S. C. ir S. S. kartu pasisėdėdavo, o kaip jie tiksliai bendravo nežino, kartu nusipirkdavo alaus. Kai ji sėdėdavo su S. S. V. K. nebūdavo, jis tuo metu žmonėms padėdavo, jis nepritarė jų tokiam bendravimui. Yra matęs vieną kartą iš veido išraiškos, kad jis tam nepritaria, bet muštynių nebuvo. Kaltinamasis po darbo išgerdavo alaus tai irgi būdavo išgėręs. Šiuo metu S. S. jau seniai nematė. Kada sužinojo apie įvykį nepamena, bet sužinojo, kad ji sumušta pas S. S., ir kad yra ligoninėje. Žinojo, kad sulaikytas V. K. ir S. S.. S. iki įvykio (duomenys neskelbtini) jau negyveno, bet ateidavo girta, kur ji gyveno liudytojas patikino nežinantis, gal pas S. S.. Iki įvykio jos buvo nematęs 1-2 savaites.

Liudytojas V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė žinantis, kad V. K. užmušė S., tai įvyko praeitais metais, buvo pirmadienio rytas, jam paskambino sesuo A. Č. ir tai pasakė. V. K. gyveno jo nupirktame sode, (duomenys neskelbtini), jie ten gyveno seniai, tas sodas buvo S., kai V. K. pas liudytoją dirbo, pasakė, kad antstolis pardavė sodą, nes S. buvo skolinga antstoliams, o liudytojas išpirko tą sodą, tai vyko 2021 metais, jie kartu su S. ten gyveno, jie buvo kaip sugyventiniai, gyveno tik dviese, o liudytojas su jais pabendraudavo. V. ją parvesdavo iš parduotuvės girtą, ji buvo alkoholikė, visi matė kokia buvo S.. Liudytojo sesuo sužinojo apie įvykį, nes ten gyveno sesers draugė. Kiek žino S. jau negyveno dvi savaites tuose namuose. Paskutinį kartą S. buvo matęs prieš dvi savaites. Kur ji gyveno nežino, kiek sakė, kad pas S. S.. S. gyveno (duomenys neskelbtini) ir galimai bendravo su V. K.. Liudytojas V. K. apibūdino kaip darbštų ir gerą žmogų, alkoholis viską padaro, tačiau prie jo šis agresyvus nebuvo. Paaiškino, kad S. C. daug kartų pas S. buvo atsidūrusi, nes V. K. neturėjo pinigų, o S. turėjo, ji ėjo pas tuos, kurie turėjo pinigų. Liudytojas patikino sutikęs, kad S. kartu su V. tame name gyventų. V. K. su S. tai pasibardavo, o apie smurtą tarp jų nežino, nematė, kad jis mušė. Ji nieko nesakė, kad V. K. ją muša. Kur atsitiko įvykis liudytojui nežinoma. Negali pasakyti, kad V. K. ją nužudė, tik buvo sakęs, kad taip ir turėjo atsitikti. S. eidavo pas S. išgerti, ar jie pykosi, nežino. Anot liudytojo, jie bendro ūkio neturėjo, nuo seniai buvo kartu ir vienas kitam tiko tik pagerti. Matė vieną kartą, žiemos metu, kaip S. darė valgį. Jei kas atsitikdavo tai V. K. jai kviesdavo greitąją. Kur S. be V. K. dar gyvendavo liudytojas patikino nežinantis. Tas dvi paskutines savaites, ko gero, buvo pas S. S. išėjusi, ten gyveno.

Liudytoja B. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba greitosios medicinos pagalbos stoties medike, gavo iškvietimą, nuvažiavo nurodytu adresu, tačiau prie to namo buvo neįmanoma privažiuoti, nuėję į visų pamatė moterį gulinčią ant grindų, buvo kraujo, ten buvo tamsu, švietėsi žibintuvėliu. Praėjo daug laiko, todėl nepamena kokie konkrečiai sužalojimai buvo ant galvos. Moteris gulėjo ant žemės, tarp daug skudurų, ji buvo apsirengusi. Su ja neišėjo kalbėti, ji reagavo tik į skausmą, liečiant ją reagavo, žodžiais nieko nepasakė. Nepamena ką tuo metu jai nustatė. Be moters įvykio vietoje buvo vienas vyras, jis turbūt miegojo, kai medikai atvyko. Tas vyras pakėlė galvą, jis galimai buvo neblaivus, B. Ž. to vyro klausė kas ta moteris ir kas čia atsitiko, jis sakė, kad nežino kas įvyko, ir kad moters nepažįsta. Aplinkoje buvo visiška netvarka, užėjus net nepagalvotum, kad ten gyvenamas namas, grumtynių pėdsakų nematė, nes ten labai tamsu buvo, ten gal net elektros nėra. Įvykio vietoje moteriai suteikė pagalbą, kokią tiksliai pagalbą suteikė – nepamena. Įvykio vietoje buvo ji viena medikė ir vairuotojas. Kiek pamena medikus kvietė vyras, tačiau prie namo jokių kitų žmonių nebuvo. Moteris buvo apsivilkusi ir viršutinę, ir apatinę dalį, gulėjo tarsi miegojimo vietoje, vyras gulėjo ant lovos, jis nieko nepapasakojo. Ką jis sakė policijos pareigūnams liudytoja negirdėjo, kai atvažiavo policija, jie jau buvo greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Ar tas vyras buvo sužalotas nepastebėjo, jis buvo toks girtas, kad negalėjo atsakyti į klausimus.

Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, kad tai yra miegamasis kambarys, esantis gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Kambario kairėje pusėje yra kėdės, rašomasis stalas, minkštas krėslas, kambario viduryje stalas, šalia kurio, ant grindų guli patalynė. Kambario dešinėje pusėje, prie sienos yra minkštas krėslas – fotelis ant kurio atlošo matosi raudonos spalvos dėmės, taip pat prie jo, ant grindų guli drabužiai, ant kurių taip pat matosi raudonos spalvos dėmės. Už šio minkšto krėslo – fotelio, prie sienos taip pat matyti miegamojo lova, ant kurios yra patalai. Už šios lovos, prie sienos stovi spintelė, lovos kairėje pusėje stovi stalas bei ant sienos kabo televizorius. Įvykio vieta – namai yra netvarkingi, nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 36–46).

Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) antrojo aukšto koridoriuje, priešais palatą Nr. 037, apžiūrėtas moteriškos lyties S. C. lavonas. Ant lavono veido matomas pamėlęs kairės pusės akies vokas bei tarp kairės akies ir nosies rausvai rudos spalvos dėmė. Nosies pertvara kreiva, dešinės nosies šnervėje matyti rudos spalvos dėmė. Ant dešinės kojos šlaunies yra nedidelė žaizda. Ant lavono viso kūno yra chaotiškai išsidėsčiusios mėlynai violetinės spalvos dėmės (1 t., b. l. 51–62).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 036/2023(01) nustatyta, kad S. C. lavono tyrimo metu rasti šie sužalojimai: galvos sumušimas su šiais sužalojimais: muštine žaizdele su aplinkine poodine kraujosruva kairėje nosies nugarėlės pusėje; poodine kraujosruva kairėje pakaušio pusėje; kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio. Sužalojimai atitinka ne daugiau kaip 2-3 parų laikotarpį. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais – bent vienas trauminis poveikis į nosies sritį ir vienas trauminis poveikis į pakaušio sritį. Bet kuris iš nurodytų trauminių poveikių galėjo sukelti kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Taip pat lavone rastos poodinės kraujosruvos kakle, krūtinėje, nugaroje, abiejose rankose ir abiejose kojose. Šios kraujosruvos galėjo būti padarytos tiesiogiai traumuojant kūną bet kokiais kietais – bukais daiktais (pvz. esant smūgiui arba spaudimui). Sužalojimuose nėra požymių, leidžiančių identifikuoti traumavusį objektą. Viena kraujosruva nugaroje atitinka 2-7 parų laikotarpį. Visi kiti sužalojimai atitinka ne daugiau kaip 2-3 parų laikotarpį. Sužalojimai galėjo būti padaryti 57–103 trauminiais poveikiais į nurodytas kūno sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Šie sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo. S. C. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio 1.1 punkte išvardintais sužalojimais. Gebėjimas atlikti savarankiškus veiksmus, esant galvos traumai, priklauso nuo to, kaip greitai asmuo praranda sąmonę. Trumpalaikis sąmonės netekimas gali atsirasti iškart po trauminio poveikio, dėl smūgio sukelto galvos smegenų sukrėtimo arba po tam tikro laiko, vystantis galvos smegenų pabrinkimui ir pakraujavus reikšmingam kiekiui kraujo, kuris suspaudžia galvos smegenis ir sukelia komą. Sąmonės praradimą galima patvirtinti tik esant liudytojų parodymams. Kiti S. C. nustatyti sužalojimai (poodinės kraujosruvos kūne) įtakos savarankiškų veiksmų atlikimui neturėjo. Medicinos dokumentų duomenimis, S. C. (duomenys neskelbtini), buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini) skubios pagalbos skyrių be sąmonės, komos būklėje – tuo metu ji jokių savarankiškų veiksmų atlikti nebegalėjo. S. C. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta (turėtina omenyje, kad mirusioji buvo gydoma ligoninėje dvi paras, todėl lavono tyrimo metu etilo alkoholis jau galėjo būti išnykęs). Pateiktuose medicinos dokumentuose duomenų apie etilo alkoholio nustatymą nerasta (2 t., b. l. 87–93).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 4 d. atlikta V. K. kūno apžiūra. Apžiūrint plaštakas ir rankas iki alkūnių, dešinės plaštakos viršutinėje dalyje, didžiojo piršto viršutinio sąnario projekcijoje (ant krumplio) matomas tamsios spalvos 0,8 cm ilgio ir 0,3 cm pločio sukrešėjęs kraujas, šašas. Dešinės rankos vidurinėje dalyje, sulenkime ties alkūne matomas 0,5 cm ilgio ir 0,1 cm įdrėskimas. Ant kairės rankos mažojo piršto, viršutinio sąnario projekcijoje (ant krumplio) matomas 0,5 cm ilgio ir 0,3 cm pločio plote sukrešėjęs kraujas (2 t., b. l. 41–46).

Iš 2023 m. rugpjūčio 12 d. Bendrojo pagalbos centro telefoninio pranešimo garso įrašo (skambučio ID 92213709881) nustatyta, kad jo trukmė 3 minutės ir 52 sekundės. Pranešėjas nurodo – „Čia pas mus biškį atvejis atsitiko <...> Nu, vyras sumušė moterį <...> Oi, čia (duomenys neskelbtini). <...> (greitosios) reikia, ba ty kraujas bėga blet. <...> Nieko jau ty nesąmoninga. <...> Nereaguoja. <...> Ne. Sumušta nu. <...> Ne ne, nu tai gi va aš dabar skaitau. (duomenys neskelbtini). <...> O pas jį devyni. <...> (O kur tas mušeika šiuo metu?) Tai gi va ten ir yra. <...> Tai aš va laukiu jūsų. <...> (O kur jai trenkė?) Į akį. <...> Tep. Kraujas bėga. Aš nežinau ką daryt. <...> (Jūsų vardas, pavardė?) V. K.. <...> (O mušeika ką daro?) Jis dabar guli lovoj. Jis nesupranta. Jis girtas nu. (O moteris blaivi?) Ne, tai jie prigėrį <...>„ (2 t., b. l. 17–20).

Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėti dviejų Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK policijos pareigūnų tarnybinių vaizdo registratorių septyni vaizdo įrašai, susiję su 2023 m. rugpjūčio 12 d. įvykiu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše „PSS-20230813-004240UTC+0300“ užfiksuota, kaip du pareigūnai atvyko į S. S. namus, praneša, kad jis turi vykti su jais ir ruošiasi išvykimui. Vaizdo įraše „PSS-20230813-005822UTC+0300“ užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atveda sulaikytą V. K. į sulaikymo patalpas ir atlieka su savimi turėtų daiktų paėmimą. Vaizdo įraše „PSS-20230813-015908UTC+0300“ užfiksuotas vaizdas iš pareigūnės kūno kameros. Pateikiama vaizdo įrašo stenograma: (1 - Pareigūnė (moteris); 2 - Pareigūnas (vyras) 3 - S. S.): 1 - Gal matosi kažko kažkas. S.. Atsisėskit. 2 - Rankas taip ištieskit. 1 - Klausau. Taip. 3 – Klausau. 2 - Nestauk. 1. - (pareigūnė (moteris) kalba telefonu) Tai čia neaišku kas smurtavo. Abudu susilaikiau. Dabar va rašau tarnybinį ir reiks kad pasiimtumėt čia gal jūs. Jo, nes čia abudu. Aš juos sulaikiau, nes vienas sako, kad vienas, kitas sako, kad kitas ir čia neaišku. Nu pagal vieno pasakymą tai taip, bet, kad jie visi pučia virš dviejų arba virš trijų. Tai tas pranešėjas, jo sulaikytas irgi, nes tas, kur buvo name, nurodė, kad jisai mušė. Nu, neaišku čia, nežinau aš. Ne. Čia jisai tipo atėjo pažiūrėt jos.... Būna su juo, jie tipo gėrė ten ir tipo jisai paskui ją sumušė. Bet iškvietė medikus ir išėjo, o o o tas, kur buvo name su ja, sakė, kad anas sumušė. Vaizdo įraše „PSS-20230812-223447UTC+0300“ užfiksuotas policijos pareigūnų bendravimas su asmeniu. Pateikiama vaizdo įrašo stenograma: (1 - Pareigūnas (vyras); 2 - Greitosios medicinos pagalbos darbuotoja; 3 - Greitosios medicinos pagalbos darbuotojas; 4 - S. S.; 5 - Pareigūnė (moteris)): 1 – Įvykio vietoj atspausk ar pranešk, kad atvykom. 3 - Iš galo gal eikit. 1 - Sveiki. 2 - Ar pažįstat? 3 - Vardą pavardę, duomenis kažkokius, nes nieko negaunam. 1 - O tai nėra tenai pas ją nieko? 3 - Girtas vyras. Nieko jis mum nesuteikė, jokios informacijos. Kaimynai čia irgi. 1 - Tai jisai prieš ją smurtavis ar jinai pati? 3 - Neaišku. 2 - Niekas čia nieko. 3 - Čia arba. 1 - Nukritus? 2 - Nežinom. Jinai tuose pataluose ty visa. 3 - Tas nieko nesako. Jinai be są, nu be sąmonės tik kad. 1 - Žinokit mes ir apie ją kol kas jokių duomenų neturim. 3 - Sakė S. kažkokia. Gali būt? Soduose kažkokiuose. 2 - Nes ir tie kaimynai ją žino. 1 – S. S. P.. Ne ne P.. 3 – S., S. kažkas tokio. 1 - S. yra, bet kap gi jos dabar pavardė. Jo, čia šita ir bus. O turėtų, o kas ten yra pas juos? 3 - Jis ten visiškai... 1 - V. K., ne bus, ne jisai? 2 - Nieko ty nežinom. 3 - Mes ne vietiniai kai... 2 - Kažkokia sakė, kad ten kažkokia, vienas lavonas buvo kažkokia. 3 - Jisai pats girtas, bet pasikėlęs dabar, bet informacijos neteikia. Ten iš galo. 1 - Einam einam, ieškosim. Sužinosim viską. Iš galo. Kur galas? Čia. Kokie apartamentai. Alio!!! Alio. Nu ramiai. Laikyk šunį. Prilaikyk šunį. Policija. Prilaikyk šunį, kad nes gaus dujų. 4 - Ateik čionai. 1 - Dabar žiūrėk. Kas čia per šitą, per viena, kur pas tavi buvo? 4 - Nežinau (keiksmažodis). 1 - O tai kas ji? 4 - Atsigulė ir viskas nu. 1 - O kas, kas ją sužalojo? 4 - Nežinau. 1 - Tokia atėjo? 4 - Kas. Atėjo pas mani nu. 1 - Jinai tokia atėjo sumušta? 4 – Nežinau (keiksmažodis). 1 - O tai tu ją pažįsti? 4 – O.… 1 - Kaip? 4 – O.… 1 – O.? 4 - Jo. 1 - Ar S.? 4 - Oi (keiksmažodis). 1 - Čia K., K. sugyventinė? 4 - Jo, K.. 1 - K.. Kap jos? P., ne P.. P.? 4 - Nu, taip nu. (keiksmažodis). Mani (keiksmažodis) net išgąsdinot nu. 1 - O tai kaip pačio vardas, pavardė? 4 - K.. 1 - Tavo? Pačio pačio. Kaip Jūsų vardas? 4 S. S. S.. S. S.. 1 - Bet tu tą šunį kažkur padėk, nes tau reiks neblaivumas nustatyt. Šviesa yra čia pas tave? yra! šuniuką šuniuką pa, te K. raktus. 4 - Ale (keiksmažodis). Įlindo per langą. 1 - Jinai per langų įlindo? 4 - Aha. 1 - O tai. 4 - Va tenai. 1 - Bet tai buvo sužalota ar nesužalota? Nežinai? 4 - Nežinau. 1 - Tai tu miegojai ir pas tavi inlindo? 4 - Aha. 1 - O kas iškvietė greitąją? 4 - Kas. Nu nežinau, (keiksmažodis). 1 - Tai kažkas tai iškvietė. 4 - Iškvietė nu. 1 - Bet kas? Buvo daugiau čia sugėrovų? 4 - Nieko nebuvo. 1 - Tai kas iškvietė greitąją, kad jai reikia pagalbos? Pati išsikvietė? Neišsikvietė pati. Dabar kaip. 4 - Va gulėjo čionai va. 1 - Jinai? 4 - Nu. 1 - O dabar tavo pačio vardas? 4 - S. S.. 1 - Palauk. S., S. S.. 4 - Man problemų (keiksmažodis) tokių. 1 - Dabar gimimo data, kuriais metais esat. 4 - (duomenys neskelbtini)..... 1 - (duomenys neskelbtini)? 4 - (duomenys neskelbtini). 1 - (duomenys neskelbtini). Mėnesis, diena? 4 - Oi (keiksmažodis). Aš sakiau, kad bus problemų. 1 - Nu klausyk, dabar ne problemų. Čia kieno dokumentai? Tavo? Ar čia tuščia, tik piniginė, nieko nėra. Nėra dokumento jokio tavo pačio. Tuščia. Tai dabar kuriais metais gimęs S.? 4 - (duomenys neskelbtini). 1 - ketvirtais. Mėnesis? 4 - (duomenys neskelbtini). 1 - (duomenys neskelbtini). Numerį telefono pačio, savo. Aštuoni šeši. 4 - Oi. 1 - Neatsimysi? Telefoną? 4 - Kas? Aaaa, balandžio dvidešimto. 1 - Ne. Bet man, telefono numerį atsimeni? 4 - Dvidešimt penktą. 1 - Ne. Telefono numerį. 4 - Oi (keiksmažodis). 1 - Tu to šunio nepaleisk, ba inkąs, tai žinok bus blogai. 4 - (Keiksmažodis). Kokia įlindo per langą. 1 - O tai ką, tu jos nežinai? Žinai. 4 - Ką? 1 - Žinai gi tu ją. Gi jinai čia pas tave jaučiu ateina ne pirmą kartą. Papūsk in alkotesterį. Aš palaikysiu. Da da da da da da da da, nu palauk. Blogai pūtei. Neužkišk liežuviu ir bus gerai. Tuoj. 4 - Oi (keiksmažodis). Oi (keiksmažodis). 1 - O kas kvietė greitąją? 4 – Ką? Nežinau kas kvietė. 1 - Palauk. Pala pala pala, palauk tuoj. Tik vienų dabar, gerai. Da da da da da da da, nu tai kam. Klausyk reikia vienu tempu. Pūtis ne kartą, žinau. 4 - Šitą. (Keiksmažodis). Įlindo per langų. Jinai. 1 - Per langų? 4 - Va, adarytas langas. 1 - Gerai gerai, gerai, pala. Dabar žiūrėk, be kalbų, dabar imk normaliai ir pūsk. Aš pasakysiu kada užtenka. Palauk. Įkvėpk. 4 - Gerai gerai. 1 - Ir dabar pūsk. Pūsk. Da da da da da da da da. o maladec. 4 - (Keiksmažodis). Langas adarytas. 1 - Tai kas atidarė tą langą? 4 - Perkūnas žino. Jinai atidarė nu. 1 - Reikia pažiūrėt, mažum per langą lipdama prasi.... Trys nol vienas. Trys nol. 4 - Nu gi tu (keiksmažodis). Aš net nemačiau. Nu gi tu (keiksmažodis). Va, vo vo šitam miegojo jinai. 1 - Miegojo. Dvidešimt dvi keturiasdešimt. 4 - Oi. 1 - O tai buvo daugiau kas šitą S., čia daugiau asmenų? Ar nebuvo? 4 - Nebuvo. 1 - Nebuvo? O kas išvietė greitąją? 4 - K.. 1 - K. iškvietė? O iš kur jis atsirado? 4 - Nu nežinau iš kur. 1 - Ar jie abudu, ar jie abudu atėjo pas patį? 4 - Perkūnas žino, nu. 1 - V. K., ne? 4 - Šitą. Oi (keiksmažodis). Kap man problemų atsirado. 1 - Nu nesnervuok. O paskui kur jisai išėjo? 4 - Oi. Man tokių problemų pridaro (keiksmažodis). 1 - Žinai kas pačiam problemų pridaro? Šnapsas. Va tau problemos ir atsiranda. Žiūrėk kas pas tavi namuose daros. 4 - Šitą. Mano numirė dabar va. 1 - Kas numirė? 4 - O. S.. 1 - Šita? 4 - Jo. 1 - Reikia eit ieškot. Nu. 3 - Mes kitų kambarių nežiūrėjom. Ten mačiau yra. 1 - Dar yra? Langas adarytas. Ką? 5 - Nepasakė kas tokia? 1 - Ne. Jis jos nepažįsta. Ne ne ne, toj numirus. Apie. Ne ne ne, čia ne, čia ne, čia toj kur numirus. Va ta, ana. Jos ir padėka, ir va šita mirus. 4 - Oi mano numirus (keiksmažodis). 3 - Tai gal čia sesė ar ne? 1 - Ne. Ne, čia jie, neatsimenu bliambački. Tuoj. Reikia (duomenys neskelbtini) paskambint. Einu laukan ba apsivemsiu. Vaizdo įraše „PSS-20230812-225858UTC+0300“ užfiksuotas policijos pareigūno bendravimas su asmeniu. Pateikiama vaizdo įrašo stenograma: (1 - Pareigūnas (vyras) 2 - S. S.): 1 - Ramykis, ba. 2 - Taip, klausau. 1 - Klausai? Tai kas dar čia pas tavi buvo, papasakot gali trumpai? 2 - Trumpai, galiu papasakot. Tep va. Šitą. Nu gi tu (keiksmažodis). 1 - Trumpai ir pasakok, kas buvo. 2 - Išgėrėm. Viskas. Nu. 1 - Nu išgėrėt. Paskui kas buvo? 2 - Nieko nebuvo. 1 - Kaip tai nieko nebuvo? Tai kas jai galvą, kas jai nosį prakirto ar antakį? 2 - (Keiksmažodis). K. dėjo, jabačino nu. 1 - K. sumušė? 2 - Nu. 1 - O dėl ko sumušė? 2 - Nežinau. 1 – Nu, apsiauk kelnėm. Maukis kelnėm, greičiau. Kų tu čia švarku rengies? Nu kietas tu kap reikiant. Kelnių neturi? 2 - (Keiksmažodis). Tas (keiksmažodis), pas mani atejo K.. 1 - Tai atėjo su kuo, su C.? 2 – S.. Nu toj (du keiksmažodžiai) neįsivaizduoju. 1 – Nu, kelkis nuo fotelio. Man reikia fotelio. Kelkis čia. Ar girdi? Atsistok ir nueik in tenaise. 2 - Gerai. 1 - Sėdi baisinis bernas. 2 - Ale tai tas tas 1 - Nerėkaliok. Davai, kelkis, man fotelio reikia nufotografuot. Tai K. sumušė sakai? 2 - K. nu. 1 - Eik davai. Ir paskui išėjo ir paskambino policijai? 2 - O (keiksmažodis). 1 – Davai, greičiau, man laiko nėra. Aš čia ton smarvėn negaliu stovėt. 2 - (Keiksmažodžiai). O (keiksmažodis). Būk žmogus. O (keiksmažodis). 1 - Ko? Renkis tu. Aš išeinu. (toliau pareigūnas fotografuoja įvykio vietą ir jos prieigas). 1 - S. sako dabar, supranti, šitas kap su juoj dabar kalbėjau, sakau kas sumušė moterį. Sako K. sumušė. Girtas bet. Vaizdo įraše „PSS-20230813-000148UTC+0300“ užfiksuotas policijos pareigūnų bendravimas su asmeniu. Pateikiama vaizdo įrašo stenograma: (1 - Pareigūnas (vyras) 2 - V. K.): 1 - Duok tą lapą, kur turėjai. Sveikas V.. Dabar žiūrėk. Kur S.? 2 - Pas S.. 1 - Pas S.. O kas ją sužalojo? 2 - Neži. S. S.. 1 S. S. sužalojo? O ne pats? 2 - Ne. 1 - Dabar taip. Tavo pačio V., V. K.. 2 - Jo. 1 - Gimimo data? 2 - (duomenys neskelbtini). Telefono numerį atsimeni savo? 2 - Oi, palauk ne. Kaip aš jų neužsirašau. 1 - Turi užsirašis kažkur? 2 - Ne, tai aš kortelę turiu. Čia dabar (keiksmažodis) pasižiūrėsim. 1 - Duok čia. Duok aš pažiūrėsiu. Taip. 2 - Žiūrėk galas „24“ turėtų būt. „44“. 1 - „236“ čia galas. 2 – Ai, trimšeši šitas.. 1 - Jo, „236“ šitas. 2 - Ai, ne, ne tas. 1 - Tai ne tas. O tai kaip ten ta S. S. atsidūrė pas tą? 2 -Nu čia. 1 - O dar kitas žiūrėk. Šitas. Duok šitą. Koksai numerio „44“ galas? 2 - „244“ 1 - „244“? Taip. Kap jinai tenaise atsidūrė ta tavo ponia? 2 - Kap jinai atsidūrė. 1 - Ar jūs kartu nuėjot? 2 - Ne. Jinai. 1 - O kaip tu ten atsidūrei? 2 - Aš nuvažiavau pažiūrėt ką, kaip jie tį. 1 - Tai ką jinai ten jau gyvena pas jį? 2 – Ne. 1 - Kad ji praitų kart čianaise buvo, tavo ta ponia. 2 - Tep tep tep. 1 - Vidas buvo pas tave atvažiavęs, sakė buvo čia tavo, jinai čianaise. 2 - Tep. 1 - Dabar kap čia adresas? (duomenys neskelbtini)? 2 - (duomenys neskelbtini). 1 - (duomenys neskelbtini). O tai kaip jinai ten atsidūrė? Ten pas jį gyvena dabar? 2 - Dabar ten gyvena. 1 - Ko jinai iš čia išsikraustė? 2 - Man liepė šitas šeiminykas išvyt jų. 1 - Ai, tai čia namas ne tau priklauso? 2 - Ne. 1 - O tai jinai? 2 - Aš kap nuomininkas. 1 - A. A.. O, o tai kas ją. O tai ką radai, kada nuėjai pas juos pažiūrėt? 2 - Jie jie gėrė, degtinę. Ir jisai pasikėlė ir an jos šoko. 1 - Ir ką, ką dar padarė? 2 - Šoko, nu prieš ją šoko. 1 - Nu ir sumušė? 2 - Tep tep. 1 - Kuo? ranka? 2 - Ranka. 1 - Tai kas jam pasdarė? Dėl ko jis jį sumušė? 2 - Nu. 1 - Tai kiek laiko jinai pas jį dabar gyvena dabar? 2 - Nu. Jinai gyvena. 1 - Pora dienų? 2 - Ne. 1 - Ar daugiau? 2 - Ne. Nuo antradienio. 1 - Nu tai savaitė laiko. 2 - Tep tep. 1 - Nėra savaitės. Nuo antradienio ne... 2 - Nu. 1 - Nuo antradienio. Tai kas šičia gaunas dabar? 2 - Dabar sekmadienis. 1 - Tai jo, tai tik pora dienų. Jau jinai dabar pas tavi nebūna? 2 - Ne. 1 - Nuo antradienio. Pas S. ne? 2 - Tep. S. S.. 1 - Ir matei kap jisai trenkė jam, jai ranka? 2 - Tep tep. 1 - Ir nukrito jinai? 2 - Tep. 1 - O tu išėjai? 2 - Į akį. 1 - Į akį trenkė? 2 - Tep. 1 - Kumščiu? 2 - Tep. 1 - Ir tada. O tu išėjai? 2 - Ne, aš neišėjau. Aš gi paskambinau greitajai. 1 - Ai, iš tenaise būdamas paskambinai į greitąją? 2 - Tep. 1 - Ir tada išėjai? 2 - Tep. Aš. Man greitoji paskambino, pasakė pažiūrėk ar pulsas yra. Aš pažiūrėjau, ba jinai labai kraujavo. Aš pažiūrėjau. 1 - Bet tai ten an žemės ir nukrito jinai? 2 - Tep tep tep tep. Aš pažiūrėjau, kad, nu kvėpuoja 1 - Bet nesulaukei greitosios ir išėjai? 2 - Tai aš, aš laukiau ten. 1 – Nu, tai greitoji matai atvažiavo jau paskui labai pavėluotai. 2 - A. 1 - Bet jinai dabar priėmime nuvežta. 2 - A. 1 - Iš tikrųjų tai blogai. Prijungta prie aparatų dabar. 2 - Ojei. 1 - Dar klausimas ar išgyvens, nežinau. Negaliu pasakyt. Vaizdo įraše „PSS-20230813-004251UTC+0300“ užfiksuoti vaizdai ir pareigūnų bendravimas su žmogumi yra analogiški, kaip ir vaizdo įraše „PSS-20230813-004240UTC+0300“, nes abu pareigūnai dirbo viename ekipaže ir jų kūno kameros užfiksavo identiškus duomenis (2 t., b. l. 26–37).

Ikiteisminio tyrimo metu atlikta bylos nagrinėjimui turinčių reikšmės daiktų apžiūra, kurios metu nustatyta, kad apžiūrimi šortai yra pilkai žalios spalvos „EASY EST.1972“, 32 dydžio, jie paimti 2023 m. rugpjūčio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolu iš (duomenys neskelbtini). Ant šortų iš abiejų pusių matyti nevienodo dydžio ir intensyvumo rudos spalvos dėmės. Siekiant nustatyti ar ant minėtų šortų esančios rudos spalvos dėmės galimai yra kraujo dėmės, o taip pat siekiant aptikti kraujo pėdsakus, kurie nematomi plika akimi, tamsioje patalpoje, reagento „BLUESTAR® FORENSIC“ darbiniu tirpalu (toliau – tirpalas) šortai buvo apipurkšti iš abiejų pusių. Apipurškus, įvyko tirpalo cheminė reakcija su kraujo sudėtinės dalies – hemoglobino branduolyje esančia geležimi, kuri ant šortų išorinio paviršiaus įvairiose vietose sukėlė intensyvų mėlyną švytėjimą, kas rodo kraujo pėdsakų buvimą. Apžiūrimi auliniai batai, užrišami raišteliais, yra juodos spalvos, 43 dydžio, jie paimti 2023 m. rugpjūčio 13 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš V. K.. Siekiant ant minėtų batų aptikti kraujo pėdsakus, kurie nematomi plika akimi, tamsioje patalpoje, jie buvo apipurkšti tirpalu, tačiau cheminė reakcija neįvyko, kas rodo kraujo pėdsakų nebuvimą ant įtariamojo V. K. aulinių batų. Apžiūrimos medžiaginės kelnės yra rudos spalvos, jos paimtos 2023 m. rugpjūčio 13 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš V. K.. Siekiant ant minėtų kelnių aptikti kraujo pėdsakus, kurie nematomi plika akimi, tamsioje patalpoje, jos iš abiejų pusių per visą ilgį buvo apipurkštos tirpalu, tačiau cheminė reakcija neįvyko, kas rodo kraujo pėdsakų nebuvimą ant įtariamojo V. K. kelnių. Apžiūrimi marškiniai ilgomis rankovėmis yra su įvairų spalvų – baltos, mėlynos, pilkos, rudos vertikaliomis juostomis, jie paimti 2023 m. rugpjūčio 13 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš V. K.. Ant marškinėlių priekio, taip pat kairės rankovės apačioje matyti nevienodo dydžio ir intensyvumo rudos spalvos dėmės. Siekiant nustatyti ar ant minėtų marškinių esančios rudos spalvos dėmės galimai yra kraujo dėmės, o taip pat siekiant aptikti kraujo pėdsakus, kurie nematomi plika akimi, tamsioje patalpoje, tirpalu buvo apipurkštas marškinių priekis ir kairė rankovė, tačiau cheminė reakcija neįvyko, kas rodo kraujo pėdsakų nebuvimą ant įtariamojo V. K. marškinių. Apžiūrimos guminės šlepetės yra mėlynos spalvos, dėl padų nusidėvėjimo dydžio nematyti, jos paimtos 2023 m. rugpjūčio 13 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš S. S.. Siekiant ant minėtų šlepečių aptikti kraujo pėdsakus, kurie nematomi plika akimi, tamsioje patalpoje, jie buvo apipurkšti tirpalu, tačiau cheminė reakcija neįvyko, kas rodo kraujo pėdsakų nebuvimą ant apžiūrimų šlepečių. Apžiūrimas mėlynos spalvos džinsinis švarkas „VIGOUR EXCLUSIVE Special Fabric“, per visą ilgį užsegamas užtrauktu, jis paimtas 2023 m. rugpjūčio 13 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš S. S.. Siekiant ant minėto džinsinio švarko aptikti kraujo pėdsakus, kurie nematomi plika akimi, tamsioje patalpoje, jis iš abiejų pusių buvo apipurkštas tirpalu, tačiau cheminė reakcija neįvyko, kas rodo kraujo pėdsakų nebuvimą ant S. S. džinsinio švarko. Apžiūrimi marškinėliai trumpomis rankovėmis yra tamsiai mėlynos spalvos su baltos spalvos juostomis ant rankovių ir apykaklės, ant marškinėlių yra „Umbro“ užrašas ir ženklas. Marškinėliai paimti 2023 m. rugpjūčio 13 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš S. S.. Siekiant ant minėtų marškinėlių aptikti kraujo pėdsakus, kurie nematomi plika akimi, tamsioje patalpoje, jie iš abiejų pusių buvo apipurkšti tirpalu, tačiau cheminė reakcija neįvyko, kas rodo kraujo pėdsakų nebuvimą ant S. S. marškinėlių. Apžiūrimos džinsinės kelnės yra tamsiai žalios spalvos, jos paimtos 2023 m. rugpjūčio 13 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš S. S.. Siekiant ant minėtų kelnių aptikti kraujo pėdsakus, kurie nematomi plika akimi, tamsioje patalpoje, jos iš abiejų pusių per visą ilgį buvo apipurkštos tirpalu, tačiau cheminė reakcija neįvyko, kas rodo kraujo pėdsakų nebuvimą ant S. S. kelnių (2 t., b. l. 47–51, 52–63).

Iš Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad S. S. įvykio vietoje buvo nustatytas 3,01 promilės girtumas, o pas V. K. nuvykta 2023 m. rugpjūčio 13 d. apie 00.10 val., ir jam nustatytas 2,56 promilių girtumas. Pareigūnams V. K. paaiškino matęs kaip S. S. kumščiu vieną kartą trenkė S. C. į veidą, po ko ši nukrito ant žemės, stipriai kraujavo (1 t., b. l. 34).

Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo dalis prieš S. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, nutraukta kadangi jis nepadarė šios, o taip pat jokios kitos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (1 t., b. l. 159–164).

Byloje surinktų ir baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. K. nužudė savo šeimos narį – sugyventinę S. C., kuomet jis 2023 m. rugpjūčio 12 d., apie 21.00 val., tiksliau nenustatytu laiku gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau kaip du kartus savo šeimos nariui – sugyventinei S. C. į galvos sritį, tuo padarė jai muštinę žaizdą kairėje nosies nugarėlės pusėje su aplinkine poodine kraujosruva, nusitęsiančią į kairės akies vokus, galvos sumušimą su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir galvos smegenų suspaudimu, nuo ko (duomenys neskelbtini) S. C. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė, tai yra nužudė savo šeimos narį – sugyventinę S. C..

Nors savo kaltę dėl sugyventinės S. C. nužudymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme kaltinamasis V. K. iš esmės pripažino, tačiau konkrečias įvykio aplinkybes nurodė kiek skirtingai, o paskambinęs bendruoju pagalbos numeriu „112“ ir pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje kaltę dėl S. C. sužalojimo perkėlė S. S. (2 t., b. l. 17–20), taigi jo pozicija keitėsi, o kaltinimą patvirtina baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumos analizė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausimas jau pirmąjį kartą V. K. pripažino, kad konflikto metu prie stalo, ant kėdės sėdinčiai S. C. jis dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius į veidą dėl ko ši nukrito ant žemės, matė, kad jai iš dešinio antakio bėga kraujas, po suduotų smūgių ji gulėjo užsimerkusi, nejudėjo, nekalbėjo, nereagavo į aplinką, suprato, kad moteris prarado sąmonę, šias aplinkybes V. K. iš esmės patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Kaltinamasis neigė S. C. įvykio metu sudavęs daugiau smūgių, tokius parodymus iš esmės patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, tačiau priešingai nei ikiteisminio tyrimo metu, iš karto tikino, jog S. C. sudavė tik vieną kartą į kairį antakį, taip pat šią vietą įvardijo ir kaip akį, nurodė, kad po smūgio antakis pradėjo kraujuoti, įtrūko, patikino nežinantis iš kur atsirado sužalojimai nukentėjusiosios veido srityje, nurodyti kaltinamajame akte. Matė mėlynes tik ant moters kairės kojos ir abiejų rankų. Visgi atsakydamas į konkrečius proceso dalyvių klausimus V. K. patikslino, kad S. C. jau sudavė du smūgius – vieną delnu per galvą į pakaušį, o kitą į antakį, tačiau čia pat pridūrė, kad šie smūgiai nebuvo vienas po kito, tarp jų praėjo nemažai laiko, apie 2-3 valandos. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos medikams nenorėjo nurodyti tikrųjų įvykio aplinkybių, nes yra daug sykių teistas, žinojo, kad bus problemų. Patikino, kad po pirmo smūgio į pakaušį S. C. tik pradėjo rėkti, tačiau sėdėjo ir nenugriuvo. Anot kaltinamojo, tik po antrojo smūgio į kairįjį antakį S. C. nukrito nuo kėdės, nebandė nekur remtis, galva trenkėsi į grindis, pradėjo gausiai bėgti kraujas.

Vienintelis įvykio vietoje tiek prieš S. C. sužalojimą, tiek ir po jo buvęs liudytojas S. S. dėl pastarosios nužudymo paaiškino, kad įvykio metu namuose miegojo, nes buvo stipriai neblaivus, tačiau patvirtino, kad kuomet pas jį į namus atėjo V. K. ir ten rado S. C., jai švelniai sudavė ranka per pakaušį, nuo smūgio S. C. nenukrito. Liudytojas taip pat patvirtino, kad tuo metu jo namuose visi trys girtavo, o V. K. pyko ant savo sugyventinės, prašė paaiškinti, kodėl ji nuoga, nurodė žinantis, kad ir anksčiau V. K. smurtaudavo prieš S. C.. Liudytojai A. I. ir M. M., nors įvykio nematė, tačiau abu patvirtino iš kalbų žinantys, jog V. K. sumušė S. C., dėl ko ji vėliau mirė. Nurodė, jog V. K. su S. C. kartu gyveno jau ilgą laiką, tiesa, nukentėjusiąją charakterizavo neigiamai, kaip mėgėją išgerti, netvarkingą ir konfliktišką asmenybę. Liudytojas V. K. patvirtino, kad yra sodo namelio, kuriame leido kartu gyventi V. K. ir S. C. savininkas, paaiškino, kad iki įvykio S. C. buvo matęs maždaug prieš dvi savaites, kur ji per tą laiką buvo nežino, taip pat iš esmės neigiamai ją charakterizavo, nematė, kad V. K. būtų smurtavęs jos atžvilgiu. Liudytojos B. Ž. parodymai iš esmės patvirtina įvykio vietoje nustatytas aplinkybes bei paties V. K. ir liudytojo S. S. parodymus. Liudytoja paaiškino, kad namų aplinka buvo itin netvarkinga, moteris gulėjo ant grindų, iš esmės reagavo tik į skausmą, buvo kraujo, lovoje miegojo neblaivus vyras, kuris pažadintas negalėjo adekvačiai paaiškinti situacijos.

V. K. kaltę dėl savo šeimos nario – sugyventinės S. C. nužudymo patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai, kuriuos teisėjų kolegija patikrino ir ištyrė BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat ir teisiamajame posėdyje, o būtent, apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, kad tai yra miegamasis kambarys, esantis gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), fiksuota aplinka ir vieta, kurioje rasta S. C. (1 t., b. l. 36–46). Nuo patirtų galvos sumušimo su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir galvos smegenų suspaudimo S. C. (duomenys neskelbtini) mirė VšĮ (duomenys neskelbtini). Ten jos lavono apžiūros metu ant veido fiksuotas pamėlęs kairės pusės akies vokas bei tarp kairės akies ir nosies rausvai rudos spalvos dėmė, nosies pertvara kreiva, dešinės nosies šnervėje matyti rudos spalvos dėmė (1 t., b. l. 51–62). Medicinos dokumentų duomenimis, S. C. 2023 m. rugpjūčio 12 d. 23.00 val., buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini) skubios pagalbos skyrių be sąmonės, komos būklėje.

Bene svarbiausias rašytinis įrodymas yra Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 036/2023(01), iš kurios nustatyta, kad S. C. lavono tyrimo metu rasti sužalojimai – galvos sumušimas su šiais sužalojimais: muštine žaizdele su aplinkine poodine kraujosruva kairėje nosies nugarėlės pusėje; poodine kraujosruva kairėje pakaušio pusėje; kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, šie sužalojimai atitinka ne daugiau kaip 2-3 parų laikotarpį ir padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, iš kurių bent vienas trauminis poveikis į nosies sritį ir vienas trauminis poveikis į pakaušio sritį. Bet kuris iš nurodytų trauminių poveikių galėjo sukelti kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu. Konstatuojama, kad S. C. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio aukščiau išvardintais sužalojimais (2 t., b. l. 87–93). Taigi, akivaizdu, kad S. C. mirtį sąlygojo mažiausiai du patirti trauminiai poveikiai į pakaušio ir nosies sritį, iš kurių kiekvieno pasekmės galėjo būti mirtinos. Kaltinamasis V. K. pripažino sudavęs S. C. į pakaušio sritį, tačiau nurodė, kad smūgis buvo nestiprus ir dėl to ji liko sėdėti ant kėdės, panašiai šio smūgio aplinkybes aiškina ir liudytojas S. S.. Tuo tarpu dėl antrojo trauminio poveikio, kuris remiantis minėta specialisto išvada turėjo būti į nosies sritį, V. K. tikina smūgiavęs į veidą, akies sritį, prakirto antakį, tačiau pripažįsta, kad dėl to V. C. nukrito ir pradėjo gausiai kraujuoti. Vertinant įvykio aplinkybes, kaltinamojo neblaivumą darytina išvada, kad pripažindamas antrojo smūgio faktą V. K. galėjo nevisiškai tiksliai identifikuoti konkrečią jo vietą kontakto su S. C. kūnu metu, o antakį ši galėjo prasikirsti ir griūdama nuo kėdės ant kietų medžio grindų. Akivaizdu, kad tiek dėl vieno, tiek ir dėl kito minėtų trauminių poveikių, galėjo išsivystyti kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, kas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jos mirtimi taigi ir kaltinamojo V. K. veiksmais.

Šiame kontekste pažymėtina, kad nors kaltinime buvo nurodyta, kad V. K. konflikto metu tyčia sudavė nenustatytą kiekį smūgių savo šeimos nariui – sugyventinei S. C. į įvairias kūno vietas ir be kita ko padarė jai daugybines poodines kraujosruvas kakle, krūtinėje, nugaroje, abiejose rankose ir abiejose kojose, o šie sužalojimai yra patvirtinami ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 036/2023(01), kur nurodyta, kad S. C. lavone taip pat rastos poodinės kraujosruvos kakle, krūtinėje, nugaroje, abiejose rankose ir abiejose kojose. Šios kraujosruvos galėjo būti padarytos tiesiogiai traumuojant kūną bet kokiais kietais – bukais daiktais (pvz. esant smūgiui arba spaudimui). Sužalojimuose nėra požymių, leidžiančių identifikuoti traumavusį objektą. Viena kraujosruva nugaroje atitinka 2-7 parų laikotarpį. Visi kiti sužalojimai atitinka ne daugiau kaip 2-3 parų laikotarpį. Sužalojimai galėjo būti padaryti 57–103 trauminiais poveikiais į nurodytas kūno sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Šie sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo (2 t., b. l. 87–93), visgi esminės reikšmės V. K. veiksmų kvalifikavimui tai neturi reikšmės. Nors absoliuti dauguma sužalojimų atitinka įvykio laikotarpį, tai yra 2-3 dienas iki mirties, tačiau viena kraujosruva nugaroje atitinka ir 2-7 parų laikotarpį, ir nėra galimybių identifikuoti traumavusį objektą. Kita vertus, kaip ir minėta, šie sužalojimai atitinka tik nežymų sveikatos sutrikdymo mastą ir įtakos S. C. mirčiai neturėjo, kitų smūgių sudavimo, be dviejų jau įvardintų nepripažino ir kaltinamasis V. K., apie tai nieko nepaminėjo ir liudytojas S. S., kurie be kita ko paminėjo, kad nukentėjusioji sirgo epilepsija, dėl ko krisdavo ant žemės ir taip galėjo pati susižaloti. Taigi, visa tai kelia abejonių dėl tokių sužalojimų atsiradimo ant S. C. kūno aplinkybių, o be to – nėra priežastiniame ryšyje su jos mirtimi, todėl vertinami in dubio pro reo kaltinamojo V. K. naudai ir iš kaltinimo šalinami.

Nors V. K. neigia buvusį intensyvų fizinį kontaktą su S. C. kūnu pripažindamas tik du pavienius smūgius į galvos sritį, tačiau kaip matyti iš tuojau pat po įvykio atliktos jo kūno apžiūros – apžiūrint plaštakas ir rankas iki alkūnių, dešinės plaštakos viršutinėje dalyje, didžiojo piršto viršutinio sąnario projekcijoje (ant krumplio) matomas tamsios spalvos 0,8 cm ilgio ir 0,3 cm pločio sukrešėjęs kraujas, šašas. Dešinės rankos vidurinėje dalyje, sulenkime ties alkūne matomas 0,5 cm ilgio ir 0,1 cm įdrėskimas. Ant kairės rankos mažojo piršto, viršutinio sąnario projekcijoje (ant krumplio) matomas 0,5 cm ilgio ir 0,3 cm pločio plote sukrešėjęs kraujas (2 t., b. l. 41–46). Visa tai liudija buvus gana intensyvų fizinį kontaktą ir minėtų dviejų S. C. mirtį galėjusių sukelti smūgių į galvos sritį neabejotiną stiprumą.

Vertinant bylos įrodymus svarbu pažymėti ir tai, kad buvusias aplinkybes tuojau pat po įvykio patikimai liudija dviejų Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK policijos pareigūnų tarnybinių vaizdo registratorių septyni vaizdo įrašai, 2023 m. rugpjūčio 12 d. įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), kurie patvirtina tiek V. K. sulaikymo faktą, tiek ir S. S. įvykio vietoje nurodytas aplinkybes apie tai, kad būtent V. K. smurtavo prieš S. C., kuomet šis nurodė (pareigūno klausimas) – „Tai kas jai galvą, kas jai nosį prakirto ar antakį?“ – (Keiksmažodis) „K. dėjo, jabačino nu“ (2 t., b. l. 26–37). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu V. K. patvirtino įvykio metu buvęs neblaivus ir jautė alkoholio poveikį, ką patikimai patvirtina ir bylos rašytiniai įrodymai – iš Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad V. K. 2023 m. rugpjūčio 13 d. 00.10 val. nustatytas 2,56 promilių girtumas (1 t., b. l. 34), o tai leidžia daryti išvadą, kad V. karpis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo tiesioginės įtakos šio labai sunkaus nusikaltimo padarymui, kas sunkina jo atsakomybę.

Kvalifikuojant nužudymą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, visada būtina vadovautis BK 248 straipsnyje pateiktu artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvokų išaiškinimu ir tai reiškia, kad nukentėjusysis turi atitikti kurį nors iš šiame straipsnyje nurodytų požymių.

BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai taip pat yra ir su juo gyvenantis sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), taip pat sutuoktinio tėvai.

Kaltinamojo gynėjas ginčijo aplinkybę dėl to jog V. K. ir S. C. buvo sugyventiniai, nurodydamas, kad ir V. K. veiksmai tokiu atveju turėtų būti kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, tačiau tokie argumentai nepagrįsti, todėl atmestini. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, jog V. K. ir S. C. siejo artimas ryšys, tai yra jie buvo sugyventiniai. Visų pirma tokią aplinkybę pripažino ir jos niekada neginčijo pats V. K., nurodęs kad su V. C. kartu gyvena jau apie 17 metų, tai, kad abu šie asmenys gyveno sodo namelyje, kuris anksčiau priklausė pačiai S. C. patvirtino ir liudytojas V. K., kuris nurodė, kad yra matęs kaip S. C. gamino valgį V. K., tai, kad S. C. ir V. K. gyveno drauge neginčijo ir liudytojai M. M. bei A. I., nurodydami, kad būdavo ir taip, kad pastarieji susipyksta, dėl ko S. C. laikinai išeidavo iš V. K. namų. Visgi liudytojas S. S. dėl to nurodė, kad S. C. absoliučia dauguma atvejų ateidavo pas jį, ir tuojau pat ieškodavo būdų kaip sugrįžti pas V. K., jam skambindavo, o šis jai atleisdavo, panaši situacija susiklostė ir aptariamą kartą, kuomet įvyko S. C. nužudymas, taigi, abejonių dėl V. K. ir S. C. tarpusavio šeimyninio ryšio teisėjų kolegijai nekyla, V. K. ir S. C. gyveno neįregistravę santuokos, tačiau vedė bendrą ūkį, jų santykiai buvo grindžiami tarpusavio prieraišumu, todėl atitinka BK 248 straipsnio 2 dalyje nurodytą šeimos narių sąvoką, taigi kaltinamojo veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes nukentėjusiosios S. C. mirtį lėmė ne mažiau kaip du trauminiai poveikiai į galvos sritį, dėl ko padaryta muštinė žaizda kairėje nosies nugarėlės pusėje su aplinkine poodine kraujosruva, nusitęsianti į kairės akies vokus, galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir galvos smegenų suspaudimas, to pasekoje (duomenys neskelbtini) S. C. mirė VšĮ (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis V. K. nurodo, kad S. C. sirgo alkoholine epilepsija dėl ko krisdavo ir galėjo pati susižaloti, be to, nurodė, kad nukentėjusioji taip pat kartu vartojo alkoholį, nors atkreiptinas dėmesys, kad S. C. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta (mirusioji buvo gydoma ligoninėje dvi paras, todėl lavono tyrimo metu etilo alkoholis jau galėjo būti išnykęs). Pateiktuose medicinos dokumentuose duomenų apie etilo alkoholio nustatymą nerasta, kita vertus, net ir jei tam tikros ligos faktas būtų turėję įtakos S. C. koordinacijai ar pusiausvyrai po smūgio, o kaip nurodoma, ji sėdėjo, visgi ne šie ar kiti šalutiniai veiksniai ir priežastys, o būtent V. K. smurtiniai veiksmai lėmė padarinių kilimą, taigi jie buvo būtina S. C. mirties kilimo sąlyga. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtent smurtiniai V. K. veiksmai, nuo kurių padarymo S. C. krito ir patyrė vėliau jos mirtį sukėlusius padarinius, teisingai įvertinti kaip pagrindinis veiksnys, dėsningai nulėmęs nukentėjusiosios mirtį, todėl, egzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp V. K. veiksmų ir kilusių padarinių – nukentėjusiosios S. C. mirties.

Teismų praktikoje laikoma, kad net ir vienas didele jėga suduotas mirtinas smūgis į gyvybiškai svarbią kūno vietą (dažniausiai į galvą ar pilvą) gali būti pripažintas tyčia padarytu nužudymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-247/2009, 2K-514/2009, 2K-22/2013, 2K-41-697/2015, 2K-9-697/2017, 2K-57-697/2018, Nr. 2K-241-788/2019, Nr. 2K-153-511/2020). Toks gyvybės atėmimo kvalifikavimas grindžiamas nuostata, kad suaugęs, normalaus protinio išsivystymo žmogus, kad ir vieną kartą visa jėga smūgiuodamas į kito žmogaus gyvybei svarbų organą, negali nesuprasti, kad nuo tokio pavojingo veikimo kitas žmogus gali nugriūti, pavojingai susitrenkti galvą ar kitaip susižaloti, patirti įvairių traumų ir komplikacijų, tarp jų ir tokių, kurios gali lemti jo mirtį. Nukentėjusiajam mirus nuo tokio smūgio sukeltų padarinių, net ir tuo atveju, kai kaltininkas to nenorėjo ir nesitikėjo, daroma išvada, kad, pasirinkęs tokį pavojingą elgesio būdą, laiku nesusilaikęs nuo jo, kaltininkas parodė savo abejingumą dėl to, kad nukentėjusysis gali patirti mirtiną traumą, taigi sąmoningai leido mirčiai kilti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-788/2019).

Atsižvelgiant į šiuos teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus ir byloje nustatytas veikos padarymo aplinkybes, kurios yra esminės nustatant subjektyviųjų veikos požymių turinį, pripažintina, kad kaltinamasis V. K. elgdamasis aptartu būdu, suprato savo veiksmų pavojingumą kito žmogaus gyvybei, numatė, kad jie gali sukelti sunkius padarinius, iš jų – ir mirtinus, ir nors nenorėjo atimti gyvybės nukentėjusiajai, tačiau sąmoningai leido šiems padariniams kilti, t. y. netiesiogine tyčia nužudė kitą žmogų. Apie netiesioginę tyčią nužudyti liudija tiek panaudojo fizinio smurto pobūdis ir intensyvumas (sąmoningai suduoti ne mažiau kaip du smūgiai į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą), nukentėjusiosios būklė. Kartu byloje nustatyta faktinė situacija paneigia kaltinamojo gynėjo argumentus apie keliamą neatsargaus gyvybės atėmimo versiją.

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes V. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalies 3 punktą kaip tyčinis savo šeimos nario nužudymas, padarytas netiesiogine tyčia.

V. K. padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuris yra tyčinis ir baigtas, sukėlė išskirtinai sunkius ir negrįžtamus padarinius – S. C. mirtį. Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Nors kaltinamasis V. K. iš esmės pripažino savo veiksmus dėl nukentėjusiosios S. C. nužudymo ir byloje objektyviai nustatytus faktus, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, ką jo gynėjas prašė pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šiame kontekste visgi nėra pagrindo pripažinti tai kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Kaltinamasis praeityje buvo teistas penkis kartus (2 t., b. l. 122–125), tačiau jo ankstesni teistumai yra išnykę, o paskirtos bausmės – atliktos, V. K. baustas administracine tvarka ir nusikaltimo padarymo metu turėjo neišnykusių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 118–121), psichiatrinių ar neurologinių įstaigų stacionare nesigydė (2 t., b. l. 114–117), taigi, yra pakaltinamas, šiuo metu laikomas suimtas Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime.

Prokuroras kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymą, siūlė skirti 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.