Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-109-1092/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-11
Bylos Nr.: e2A-109-1092/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-02495-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Aurimas Brazdeikis, Larisa Šimanskienė
Atsakovas: A. K.
Ieškovas: E. K.

Kategorijos

2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.2.6.2Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas
2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2A-109-1092/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02495-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.2.8; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.4.11 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Larisos Šimanskienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. ir pagal atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei E. K. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. K. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo A. K. (toliau – ir atsakovas) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę „L.“; 3) nepilnamečių vaikų M. K., D. K. ir M. K. (toliau kartu – vaikai) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo vaikams kiekvienam po 257 Eur nuo ieškinio pateikimo iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir po 316,50 Eur nuo 2023 m. sausio 1 d. iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės ar kurio nors kito Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio fakto atsiradimo. Nustatyti, kad už einamąjį mėnesį išlaikymui skirta suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos. Išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei; 5) nustatyti ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką; 6) iš atsakovo priteisti 950 Eur piniginę kompensaciją už parduotą be ieškovės žinios ir sutikimo santuokos metu įgytą automobilį LEXUS RX 300, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 7) priteisti iš atsakovo 7 939,44 Eur piniginę kompensaciją už jo asmeniniams poreikiams santuokos metu panaudotas lėšas ir bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškovės patikslinto ieškinio argumentai:

1.1. Santuokoje išryškėjo skirtingi šalių siekiai, požiūriai į šeiminį gyvenimą ir jo perspektyvas. Atsakovas rūpinosi išimtinai savo asmeniniais poreikiais bei reikalais, jo nedomino šeimos poreikiai, jis nesistengė, kad šeimos gyvenimas taptų patogesnis, geresnis, nors materialines galimybes tam turėjo, nebuvo lojalus, nepaisė sutuoktinės nuomonės, menkai rūpinosi vaikais.

1.2. Atsakovas vaikų išlaikymui per bylos nagrinėjimo laikotarpį moka 300 Eur dydžio išlaikymą visiems 3 vaikams. Atsakovo turtinė padėtis ir jo galimybės sudaro pagrindą teikti vaikams orų išlaikymą. Atsakovas turėjo (turi) asmeninio nekilnojamojo turto, dalį jo santuokos metu perleido ir gavo nemenkas pajamas. Taip pat atsakovas gauna (gavo) pajamas iš darbinės bei individualios veiklos. Ieškovės 2022 metais iš individualios veiklos gautos pajamos sudarė 9 198,93 Eur. Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. vaikams gautos išmokos sudarė iš viso 4 436,88 Eur. Ieškovei ir vaikams paramą teikia ieškovės motina su savo sutuoktiniu, nes atsakovas vaikams teikia minimalų išlaikymą.

1.3. Ieškovė prašo, kad atsakovo bendravimo su vaikais tvarka liktų tokia, kokia yra nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje. Atsakovas neturi gyvenamosios vietos, vaikus vežasi į prekybos centrus ir į darbą, kuriame nėra nei tualeto, nei geriamojo vandens. Pasiėmęs vaikus su jais praktiškai nebendrauja. Vaikai žaidžia telefonais ir kompiuteriais 6-7 valandas, o pats atsakovas kitoje patalpoje miega arba žaidžia kitu kompiuteriu, naršo telefone. Taip neatsakingai elgdamasis atsakovas tiesiogiai žaloja vaikų sveikatą, visą dieną jie sėdi uždaroje tamsioje patalpoje, gadina regėjimą bei alina centrinę nervų sistemą. Po susitikimų su tėvu vaikai grįžta pavargę. Atsakovas negamina maisto vaikams ir nesirūpina tinkama jų mityba, maitina tik bandelėmis, dribsniais, picomis, keptomis bulvytėmis iš kavinių, perka saldžiuosius gėrimus, taip neužtikrindamas vaikų poreikio maitintis sveiku maistu. Nuo gimimo M. ir D. turi stiprų atopinį dermatitą, dėl kurio teko riboti mitybą, atsakingai rinktis maisto produktus, atsisakyti daugelio miltinių patiekalų, pieno produktų, cukraus ir kiaušinių, o šiuo metu atsakovas būtent šiais produktais ir maitina vaikus. Atsakovas vartojo ir galimai vis dar vartoja raminamuosius vaistus „Xanax“, grįžęs po darbo užmigdavo po maždaug valandos ir nereaguodavo į aplink vaikštančius, žaidžiančius vaikus. Jis neturi tėvystės įgūdžių, yra apatiškas vaikų jausmams, negeba atliepti vaikų emocinių poreikių, savo interesus nuolat iškelia aukščiau vaikų ir kitų šeimos narių, aplinkinių interesų. D. nustatytas vidutinis skaitymo ir rašymo sutrikimas, vaikui reikalinga pagalba mokantis, emocinis palaikymas ir supratimas.

1.4. Ieškovė 2009 m. gegužės 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teisėmis įgijo vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Butas). Atsakovas neprisidėjo prie šio buto įgijimo ir įrengimo. Butas buvo pirktas ne šeimai (santuoka sudaryta daugiau nei po metų), o tik todėl, kad susidarė tam palankios aplinkybės. Ieškovės brolio tuometinė sutuoktinė R. L. dirbo banke ir susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, buvo galimybė gauti kreditą Butui naujai statomame name įgyti. Butas buvo įrengiamas išimtinai ieškovės lėšomis ir jos artimųjų pagalba. Kadangi vasarą tam tikrą laiką dirbo ne tik Vilniuje, bet ir Nidoje, kol jos nebūdavo, buto įrengimo darbus prižiūrėjo jos brolis P. L. Iš savo motinos L. Š. (iki tol L.) ir jos sutuoktinio A. Š. ieškovė pagalbos sulaukė daug daugiau nei iš savo sutuoktinio per visą jų santuokos laikotarpį. 2009 m. rugsėjo 9 d. Butas buvo pilnai įrengtas. Darbus atliko meistrai, kuriems už atliktus darbus ieškovė mokėjo iš savo atlyginimo. Jokie esminiai įrengimo ar atnaujinimo darbai atsakovo lėšomis bute nebuvo atlikti nei iki santuokos, nei po santuokos sudarymo.

1.5. Santuokos metu buvo įgytas automobilis LEXUS RX 300, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį atsakovas pardavė, dėl to ieškovei priklauso pusė gautos sumos, t. y. 950 Eur. Ieškovė turi asmeninį kreditinį įsipareigojimą bankui Luminor pagal 2009 m. birželio 3 d. kredito sutartį Nr. 2403200957411, kuris po santuokos nutraukimo lieka jos asmeniniu kreditiniu įsipareigojimu.

1.6. Atsakovas turi dar du vaikus, kuriems išlaikymo mokėjimus atsakovas vykdė ir už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 15 d. iki 2019 m. gegužės 7 d. ir per šį laikotarpį buvo sumokėta iš viso 6 987,09 Eur. Kadangi mokėjimai buvo atlikti santuokos metu, iš atsakovo priteistina 3 493,54 Eur. Atsakovas studijavo VŠĮ Vakarų Lietuvos verslo kolegijoje nuo 2006 m. vasario iki 2007 m. birželio mėn. ir už studijas mokėjo. Jis prisiėmė kreditinius įsipareigojimus Valstybiniam mokslo ir studijų fondui pagal sutartis Nr. G061240040 ir Nr.G071240003. Iš paskolų grąžinimo grafikų bei iš atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad per laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 9 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. buvo sumokėta 1 720,81 Eur. Ieškovė prašo priteisti 860,40 Eur, nes mokėjimai atlikti santuokos metu. Atsakovas santuokos metu išlaikė savo asmeninį turtą (žemės mokestis, mokesčiai už komunalines paslaugas), mokėjo už padarytus administracinius pažeidimus bei už jam suteiktas teisines paslaugas. Kadangi visi šie mokėjimai išimtinai susiję su atsakovo asmeniniu turtu bei jo asmeniu, iš jo priteistina 3 585,50 Eur suma. Bendra iš atsakovo priteistina suma sudaro 7 939,44 Eur.

Atsiliepimas

2. Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, juo su ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimais iš esmės nesutiko. Atsakovas taip pat pareiškė priešieškinį ieškovei, prašydamas: 1) šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; 2) iš ieškovės priteisti 2 000 Eur už jam padarytą neturtinę žalą; 3) pripažinti, kad Butas buvo įsigytas šalių bendros jungtinės veiklos pagrindais ir pripažinti Butą bendrąja jungtine šalių nuosavybe; 4) padalinti Butą šalims lygiomis dalimis po ½ buto; 5) vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu; 6) iš ieškovės priteisti išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis iki kiekvieno jų pilnametystės, mokant po 210 Eur kiekvieną mėnesį iki 20 d. už einamąjį mėnesį. Šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti atsakovą; 7) priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į patikslintą ieškinį ir priešieškinio argumentai:

2.1. Šalys kartu draugavo nuo 2004 m., nuo 2005 m. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, santuoką sudarė 2010 m. rugsėjo 2 d. Nuo 2011 m. ieškovė niekur nedirbo, nesocializavosi, būdavo tik namie. Kad ir kaip sutuoktinis stengėsi, kad ieškovė užsiimtų kokia nors veikla, eitų dirbti, sukūrė jai verslą (karnavalinių drabužių kolekciją, kurie dabar yra nuomojami), visgi ieškovė nedirbo ir nesugebėjo suprasti, kad prie šeimos išlaikymo turi prisidėti abu sutuoktiniai, o iš atsakovo reikalaudavo vis daugiau. Tokiu būdu, kadangi atsakovas dirbo ir dirba mokytoju, jam teko pradėti dirbti 1,5 etato, papildomai užsiimti filmavimais, kad tik patenkinti šeimos poreikius, o ieškovės poreikiai tik didėjo. Įvertinant pateiktas individualios veiklos deklaracijas ir negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, ieškovės deklaruojama individuali veikla yra nuostolinga, o jos išlaikymas teko atsakovui. Ieškovė vienasmeniškai nusprendė, kad sūnui D. reikia lankyti Valdorfo mokyklos Žaliąjį filialą, kuris yra 23 km nuo Vilniaus ir sūnus turi papildomai kelionėje praleisti nuo 2 iki 3 val. per dieną. Tokius sprendimus mama priima vienasmeniškai taip demonstruodama savo nelojalumą ir pranašumą.

2.2. Jau daugiau nei metai pati ieškovė žiauriai ir žeminančiai elgiasi su atsakovu vaikų akivaizdoje. Ieškovė išvarė jį į balkoną miegoti. Ji kasdien vaikų akivaizdoje grasino išmesti atsakovo asmeninius daiktus, nuolat jį veja iš namų. Ieškovės egoizmas, konfliktų provokavimas, atsakovo žeminimas vaikų akivaizdoje, psichologinis smurtas, visiškas nesirūpinimas sutuoktiniu ir jo poreikiais, negali būti suderinamas ir laikomas tinkamu elgesiu šeimoje. Atsakovas sutinka nutraukti santuoką, tačiau santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės, pažeidus savo kaip sutuoktinės pareigas, elgiantis nesuderinamai su šeimos vertybėmis.

2.3. Vaikų gyvenamoji vieta neturėtų būtų nustatyta išimtinai su motina, nes ieškovė yra atitrūkusi nuo realaus pasaulio matymo, prieštarauja beveik visoms valstybės oficialioms strategijoms, pavyzdžiui, nesiskiepija, nesisaugodama siekė užsikrėsti Covid-19 virusu, mano, kad tik privačios įstaigos yra tinkamos vaikams. Be to, ieškovė rodo nepagarbą vaikų tėvui. Atsakovas turi visapusišką pedagoginį išsilavinimą ir žinias, jis nori, gali ir sugeba pasirūpinti vaikais.

2.4. Atsakovas sutinka, kad kiekvienam vaikui yra būtina skirti teismų praktikoje patvirtintą išlaikymo sumą – iš viso 533 Eur, minusuojant valstybės skiriamą 116 Eur, tai sudaro 417 Eur. Tad kiekvienas iš tėvų prie kiekvieno vaiko išlaikymo turėtų prisidėti po 210 Eur.

2.5. Butas buvo pirktas bendrai ieškovės ir atsakovo, jungtinės veiklos teisėmis, su tikslu kartu gyventi ir kurti šeimą, nors pradinę įmoką padėjo sumokėti ieškovės motina. Butas įrengtas buvo atsakovo lėšomis tik maža dalimi prisidedant ieškovei, o remontuojamas išimtinai atsakovo lėšomis. Šalys vien už paskolą santuokos metu iki 2021 sausio 30 d. sumokėjo 7 457,21 Eur kredito įmokų ir 12 950,67 Eur palūkanų, Taigi, net jei tai nebūtų jungtinės veiklos pirkinys atsakovui priklausytų 10 203,94 Eur kompensacija, plius kompensacija už buto pagerinimą. Atsakovas lėšas gautas už savo parduotą asmeninį turtą panaudojo Buto remontams ir šeimos gerovei. Pripažįstant butą bendrąja jungtine nuosavybe ir paskola turėtų būti modifikuota pripažįstant šalių atsakomybę prieš kredito įstaigą solidaria.

2.6. Atsakovas patvirtino, kad automobilis buvo parduotas už 1 900 Eur, sutiko ieškovei sumokėti ½ gautos už automobilį sumos kaip kompensaciją už parduotą šeimos turtą.

2.7. Atsakovo išsilavinimas padarė įtaką jo padidėjusioms pajamos, todėl išsilavinimo gavimas ne tik neprieštarauja, bet jo buvo siekta šeimos interesams. Santuokos metu ieškovė taip pat skyrė lėšų savo išsilavinimui ar ugdymui, pavyzdžiui, vairuotojo pažymėjimo įsigijimui, sporto užsiėmimams. Tačiau atsakovas palaikė visus ieškovės siekius, nes manė, kad kiekvienas ugdymasis ir lavinimasis galiausiai padeda bendriems šeimos ir vaikų interesams. Pati ieškovė mokslus Mykolo Romerio universitete baigė tik 2011 m. birželio 23 d. Šie mokslai taip pat buvo mokami, tik jiems nebuvo imta paskola.

2.8. Sudarydama santuoką ieškovė žinojo apie esamas atsakovo nepilnametes dukras, žinojo apie tiek moralinę, ties įstatyminę pareigą jas išlaikyti. Todėl šis reikalavimas nėra pagrįstas. Be to, santuokos metu atsakovas turėjo pajamų ir iš savo asmeninio turto, t. y santuokos metu jis pardavė asmeninio turto už 5 400 Eur.

3. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė rašytinę išvadą, joje nurodė, kad neprieštarauja, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Skyrius mano, kad ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos reikalavimas galėtų būti tikslinamas nurodant konkrečius ateityje galimai skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos laikotarpius. Tai leistų užtikrinti vaikų kasdieninę rutiną, kuri ypač svarbi vaikams augant ir bręstant fiziškai, emociškai ir dvasiškai. Pažymėjo, kad tikslesnė bendravimo tvarka galėtų būti pagrindas užtikrinti abiejų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą vaikų atžvilgiu. Mano, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma galėtų patenkinti tik būtiniausius kasdieninius poreikius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies:

4.1. Nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

4.2. Ieškovei paliko ikisantuokinę pavardę, atsakovui paliko jo prigimtinę pavardę.

4.3. Nustatė vaikų gyvenamąją vietą su ieškove.

4.4. Nustatė, kad atsakovas bendrauja su vaikais tokia tvarka:

4.4.1. kiekvieną nelyginės savaitės savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio su nakvyne, pasiimant nepilnamečius vaikus penktadienį nuo 18 val. iš namų ir parvežant į namus sekmadienį iki 19 val.

4.4.2. darbo dienomis bendrauja antradienį ir ketvirtadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. netoli vaikų namų, būsimą bendravimą suderinęs su ieškove tą pačią dieną 8-9 val. ryte.

4.4.3. lyginių metų pirmąją Velykų šventės dieną ir Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) vaikai bendrauja su tėvu, šiam pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir parvežant namo tos pačios dienos vakare iki 20 val. Nelyginiais metais vaikai su tėvu bendrauja antrąją Velykų šventės dieną ir pirmąją Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), šiam pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir parvežant namo tos pačios dienos vakare iki 20 val.

4.4.4. Motinos dieną ir motinos gimimo dieną (birželio 8 d.) vaikai praleidžia su motina, Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną (gegužės 12 d.) vaikai praleidžia su tėvu. Skyrium gyvenantis tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos Tėvo dienos ryte 10 val. ir parveža namo tos pačios dienos vakare iki 20 val. Skyrium gyvenantis tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos tėvo gimimo dienos ryte 10 val. (jei tai yra ne darbo diena) arba 18 val. (jei tai yra darbo diena), ir parveža namo tos pačios dienos vakare iki 20 val.

4.4.5. bendrauja su vaikais telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų paros režimą.

4.4.6. tėvas iš anksto suderintu laiku kartą per metus pasiima vaikus bendroms atostogoms su teise išvykti iš Lietuvos. Atostogos turi būti planuojamos vaikų atostogų ugdymo metu ir trukti nuo septynių iki keturiolikos dienų. Siekiant, kad vaikai būtų tinkamai pasiruošę atostogoms, tėvas turi informuoti vaikų motiną ne mažiau kaip prieš mėnesį apie atostogų trukmę, laiką, apie numatomą atostogų vietą bei planuojamas veiklas jų metu.

4.4.7. neturėdamas galimybės pasiimti nepilnamečių vaikų dėl objektyvių priežasčių (pvz., dėl vaikų ar skyrium gyvenančio tėvo ligos), atsakovas privalomai informuoja apie tai vaikų motiną raštu ne vėliau kaip likus 1 parai iki numatyto bendravimo arba iškart, kai atsirado tokios aplinkybės (jei jos iškilo likus mažiau nei parai iki numatyto bendravimo), ir tokiu atveju vaikų bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu perkeliamas kitam savaitgaliui arba praleistoji diena gali būti pakeičiama į kitą artimiausią šalių suderintą dieną.

4.4.8. šalys gali raštu (SMS žinutėmis, elektroniniu paštu ir pan.) susitarti dėl tėvo bendravimo kitu nei šioje tvarkoje nustatytu laiku. Apie kontaktinių duomenų pasikeitimą privalu informuoti kitą šalį nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną.

4.5. Priteisė iš atsakovo išlaikymą vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 210 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. sausio 31 d.) iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir po 250 Eur nuo 2023 m. sausio 1 d. iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

4.6. Paskyrė ieškovę vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

4.7. Priteisė iš atsakovo ieškovei 950 Eur kompensaciją už santuokos metu įgyto turto padalinimą ir 5 210 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.8. Priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 875,56 Eur žyminio mokesčio ir 41,47 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

4.9. Priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą 16,13 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

5. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

5.1. Teismas nustatė, kad šalių nurodomos aplinkybės patvirtina, jog tiek ieškovės jaučiama psichologinė įtampa (atsakovo reiškiamas ignoravimas), tiek atsakovo nurodomi psichologiniai išgyvenimai patirti jau tuomet, kai ieškovė nutarė, kad tolimesnė šalių santuoka nebegali tęstis, tačiau atsakovui su tuo nesutinkant. Atsakovo nurodomos aplinkybės apie nakvynę balkone, jo į bylą pateikti garso įrašai vyko, kuomet ieškovė buvo paprašiusi atsakovo baigti jų santuoką bendru sutarimu, o įtampa ir visos kitos pasekmės (psichologiniai išgyvenimai) kilo dėl to, kad atsakovas nesutiko su santuokos nutraukimu. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, kad ieškovė buvo nelojali, nepagarbi atsakovui, neprisidėjo prie šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Priešingai, bylos duomenys, teismo posėdžio metu išklausyti liudytojų paaiškinimai, patvirtina, kad ieškovė itin rūpinosi šeima, vaikais, bendra šeimos gerove, būtent ji nuolat būdavo su vaikais, dirbo, prisiimdama didžiausią šeiminio gyvenimo rūpesčių dalį. Pagal byloje pateiktus duomenis šalių tarpusavio konfliktiškas elgesys, pasireiškiantis nepagarba, kilo jau ieškovei priėmus sprendimą nutraukti santuoką ir jis pasireiškė abipusiu šalių elgesiu, o ne išimtinai ieškovės, dėl to šios aplinkybės negali būti laikomos santuokos nutrūkimo priežastimi. Nesant rašytinių įrodymų dėl vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, teismas sprendė kad byloje nepakanka duomenų daryti išvados, kad santuoka iširo išimtinai tik dėl ieškovės kaltės jai iš esmės pažeidus sutuoktinio pareigas. Todėl šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

5.2. Teismas konstatavo, jog pripažinus, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra teisinio pagrindo spręsti atsakovo prašomos neturtinės žalos atlyginimą, kuris šioje byloje negali būti priteisiamas.

5.3. Teismas nustatė, kad šalys skyriumi gyvena nuo 2022 m. kovo 1 d. Nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios vaikai gyvena su ieškove, su tėvu susitinka kas antrą šeštadienį. Nepilnamečiai vaikai M. ir D. K., išklausant jų nuomonę, nurodė, kad jie nori gyventi su motina, nes su ja artimesnis ryšys nei su tėvu. Iš Skyriaus išvadoje užfiksuotų duomenų matyti, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikams gyventi, augti ir vystytis. Tuo tarpu atsakovas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nuolat keičia nuomojamus butus. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad ieškovės elgesys, jos gyvenimo būdas prieštarauja vaikų interesams. Nurodomi argumentai dėl vaikams nesuteikiamų privalomųjų skiepų paneigti ieškovės pateikta sveikatos įstaigos pažyma, kurioje nurodoma, kad vaikams yra atlikti visi privalomieji skiepai. Tuo tarpu šalių tarpusavio nesutarimai, konfliktai santuokos nutraukimo procese nesudaro pagrindo spręsti, kad toks elgesys yra išimtinai vieno iš sutuoktinių nepagarbus elgesys kito atžvilgiu, lemiančių būtinybę keisti vaikų gyvenamąją vietą. Esant tokioms aplinkybėms, nesant pagrindų keisti faktiškai nusistovėjusią vaikų gyvenamąją vietą, teismas tenkino ieškovės reikalavimą vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina – ieškove.

5.4. Ieškovė vaikams būtiną išlaikymą grindė savo procesiniuose dokumentuose pateikta vaikų poreikių detalizacija, pagal kurią kiekvienam vaikui reikalinga mėnesiui po 200 Eur maistui, 20 Eur higienai, 30 Eur buities prekėms, aprangai, avalynei po 30 Eur, sveikata, draudimas po 40 Eur, papildomos rinkliavos mokykloje, edukacijos po 20 Eur, ugdymo priemonės, žaislai po 20 Eur, būreliai po 50 Eur, laisvalaikis po 50 Eur, didesni buities daiktai po 20 Eur, komunalinių mokesčių dalis po 42 Eur, sandėlio, patalpų nuoma didesniems vaikų daiktams po 35 Eur, transportas po 35 Eur, ryšio priemonės po 20 Eur. Papildomos išlaidos patiriamos D. K. privačiai mokyklai po 300 Eur per mėnesį ir M. K. po 100 Eur maistui mokykloje. Teismas sprendė, kad ieškovės vaikų poreikių detalizacija iš esmės nėra nepagrįstai padidinta, nurodomos išlaidos būtinos, racionalios ir iš esmės protingo dydžio, atitinkančio rinkos kainas. Pateiktos neformaliojo švietimo ugdymo sutartys patvirtina, kad vaikai lankė papildomus užklasinius užsiėmimus jiems gyvenant santuokoje. M. K. lanko privačią ugdymo įstaigą, kurioje mokslas kainuoja apie 280 Eur mėnesiui. D. K. yra nustatyti specialūs mokymosi sutrikimai, vidutinieji specialūs ugdymo poreikiai. Išlaidos vaikų poreikiams pagrįstos į bylą pateiktais kasos čekiais ir sąskaitomis. Visgi išlaidos laisvalaikiui turiu būti paliekamos kiekvienam iš tėvų finansuoti savarankiškai tiek leidžiant laiką kartu su vaiku, tiek suteikiant finansinę paramą vaikui sudalyvauti atitinkamoje laisvalaikio veikloje. Taip pat teismas pažymėjo, kad išlaidos buities prekėms ir didesniems buities daiktams kartojasi, juolab, kad tokios prekės nėra perkamos kas mėnesį ir kiekvienam vaikui po 30 Eur susidaro pakankama suma tiek didesniems, tiek ir mažesniems buitiniams dalykams. Be to, būrelius lanko ne visi vaikai, dėl to kiekvienam vaikui būreliams suma po 50 Eur yra labiau sąlyginė. Ieškovė sutiko, kad privati mokykla sūnui buvo jos vienasmeniškai priimtas sprendimas, atsakovui nepritarus, ir ji asmeniškai prisiima šias išlaidas. Taigi apytikrė suma iš kiekvieno iš tėvų vaikų poreikiams sudarys apie 492-500 Eur per mėnesį. Ieškovė prašomą priteisti išlaikymo dydį sieja su orientaciniu minimalios mėnesinės algos dydžiu.

5.5. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką bei šalių pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą gaunamas valstybines išmokas sprendė, kad minimali mėnesinė vaiko išlaikymui kiekvieno iš tėvų skiriama suma laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. buvo apie 208 Eur, o nuo 2023 m. sausio 1 d. – apie 248 Eur per mėnesį vaikui.

5.6. Teismas nustatė, kad ieškovė verčiasi individualia veikla. Skyriaus išvados duomenimis ieškovės pajamas sudaro apie 1 000 Eur, ieškovė taip pat gauna valstybės skiriamas išmokas vaikams. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso Butas. Ji turi asmeninį kreditorinį įsipareigojimą AB DnB Nord bankui iki 2049 m. gegužės 31 d., mėnesio įmoka pagal teismui pateiktus duomenis sudaro 176,89 Eur. Atsakovas Skyriui nurodė, jog dirba Vilniaus technologijų mokymo centre multimedijos profesijos mokytoju (1,5 etato), jo pajamos sudaro apie 1 000 Eur/mėn., papildomai dirba pagal individualią veiklą filmavimo aikštelėje aktoriumi. Skyriaus pateiktais duomenimis atsakovo pajamos siekia apie 1 100 Eur. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,23 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,06 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 0,06 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

5.7. Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovas dėl turimų lėtinių ligų ar sveikatos sutrikimų negali dirbti pagal savo įgytą kvalifikaciją ir kompetencijas, ar yra kitos aplinkybės, objektyviai trukdančios jam dirbti ir tokiu būdu gauti pajamų. Pažymėtina, kad tam tikros ligos diagnozė pati savaime neriboja asmens galimybių dirbti visose srityse. Teismo vertinimu, šalių turtinė padėtis panaši, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaikų interesų naudai.

5.8. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, jog atsakovas sutiko, kad vaikams išlaikyti reikalinga po 210 Eur suma kiekvienam kas mėnesį, sprendė, kad vaikams skyrium gyvenančio tėvo 210 Eur suma nuo ieškinio pateikimo dienos iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir po 250 Eur nuo 2023 m. sausio 1 d. iki jų pilnametystės užtikrins jų būtiniausius poreikius. Teismo vertinimu, šis išlaikymo dydis yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaiko poreikių ir jo tėvų turtinės padėties pusiausvyrą bei realiai įvykdytinas.

5.9. Santuokoje šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2014 metais įgijo automobilį „LEXUS RX300“, kurį atsakovas 2023 m. gegužės 13 d. pardavė už 1 900 Eur be ieškovės žinios ir sutikimo. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas ieškovei turi sumokėti 950 Eur dydžio kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

5.10. Teismas nustatė, kad ieškovė iki šalių santuokos sudarymo asmeninės nuosavybės teise įgijo Butą už 190 000 Lt sumą (55 027,80 Eur). 2009 m. rugsėjo 9 d. liudijimas patvirtina, kad ieškovė visiškai įvykdė įsipareigojimą atlikti bazinius pilnos apdailos darbus. Taigi pilnos apdailos darbai buvo atlikti iki santuokos sudarymo.

5.11. Byloje pateikti įrodymai ir atsakovas to neginčija, kad ieškovės motina L. Š. 2008 m. gruodžio 15 d. davė 50 000 Lt (14 481 Eur) pradiniam įnašui ginčo butui įgyti. Šie įrodymai patvirtina ieškovės ir liudytojos L. Š. paaiškinimus, kad liudytoja skyrė savo asmenines pinigines lėšas, kad dukra įsigytų butą nuosavybės teisėmis. Be to, ieškovės paaiškinimus, kad buto įgijimo procese atsakovas nedalyvavo patvirtino ir byloje išklausyti liudytojai R. L., A. M., J. R., E. J., L. Š., A. Š., P. L. Šių liudytojų parodymai nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitų paaiškinimams ir kitiems byloje esantiems duomenims. Taigi iš esmės iki santuokos sudarymo ieškovė bendrai su savo motinos pagalba ėmėsi buto įgijimo proceso. Šiuo atveju būtent be L. Š. finansinės paramos, jos brolio P. L. šeimos organizacinės paramos, butas ieškovės nebūtų įgytas. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo teiginius, kad jis finansiškai ar kitu būdu prisidėjo prie ginčo buto įgijimo, todėl teismas atmetė atsakovo reikalavimą pripažinti asmeninį ieškovės turtą bendrąja jungtine šalių nuosavybe.

5.12. Nors byloje yra duomenų, kad atsakovas turėjo asmeninio nekilnojamojo turto, kurį pardavė, tačiau iš teismui pateiktų pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad turtas parduotas jau praėjus beveik septyniems metams po buto įsigijimo ir jo įrengimo. Įrodymų, kad šios piniginės lėšos buvo panaudotos ieškovės asmeninės nuosavybės pagerinimui teismui nepateikta.

5.13. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės kompensaciją už šeimos lėšų panaudojimą asmeniniam turtui, t. y. priteisti santuokos metu pusė sumokėtų kredito įmokų, sumokėtų už ieškovės asmeninį turtą, įgytą iki santuokos sudarymo. Teismas, įvertinęs tai, kad Buto įsigijimą finansavo ieškovės motina su artimaisiais giminaičiais ne tik duodama jai piniginių lėšų pradiniam įnašui, tačiau ir toliau teikiant finansinę paramą, kuomet buvo mokamos kredito įmokos, jų dydį, kad ieškovė santuokos metu pardavė asmeninį savo turtą, teismas sprendė, kad kredito įmokos už Butą buvo mokamos iš ieškovės asmeninių lėšų, kurias ji gavo iš savo artimųjų giminaičių ir savo asmenine nuosavybės teise parduoto turto.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį dėl nepadalintos individualios veikos ir AVIVA kaupiamojo draudimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o likusią sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą:

6.1. Šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės.

6.2. Iš ieškovės priteisti atsakovui 2 000 Eur padarytą neturtinę žalą.

6.3. Nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu.

6.4. Iš skyrium gyvenančio tėvo priteisti išlaikymą kiekvienam iš vaikų iki kiekvieno iš jų pilnametystės periodinėmis išmokomis po 180 Eur kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki 2023 m. sausio 1 d. ir po 210 Eur kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį po 2023 m. sausio 1 d.

6.5. Pakeisti skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaikais tvarką:

6.5.1. Kalėdines šventes, kuriomis laikomos dienos nuo gruodžio 24 d. iki gruodžio 26 d, praleidžiamos su vienu iš tėvų kas antri metai (lyginiais metais su tėvu, nelyginiais su motina), nustatant, kad vaikus iš jų gyvenamosios vietos pasiima skyrium gyvenantis tėvas gruodžio 23 d. nuo 18 val., juos parvežant gruodžio 26 d. iki 20 valandos. Naujametines šventes, kuriomis laikomos diena nuo gruodžio 31 d. – sausio l d., praleidžiamos su vienu iš tėvų kas antri metai (nelyginiais metais su tėvu, lyginiais metais su motina), šiuo atveju kalėdines atostogas (išskyrus kalėdines šventes) vaikai praleidžia su tuo iš tėvų, su kuriuo praleido Naujųjų metų šventę. Velykinės šventes, kuriomis laikomos Velykų išvakarės nuo 20 val. iki Velykų antros dienos 20 val., praleidžiamos su vienu iš tėvų kas antri metai (lyginiais metais su tėvu, nelyginiais su motina);

6.5.2. Motinos dieną ir motinos gimimo dieną (birželio 8 d.) vaikai praleidžia su motina, Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną (gegužės 12 d.) vaikai praleidžia su tėvu. Skyrium gyvenantis tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos Tėvo dienos ryte 10 val. ir parveža namo tos pačios dienos vakare iki 20 val. jei tai darbo diena, ir kitos dienos 12 val. jeigu tai laisvadienis.

6.6. Pripažinti, kad Butas buvo įsigytas šalių bendros jungtinės veiklos pagrindais ir pripažinti Butą bendrąja jungtine šalių nuosavybe.

6.7. Padalinti Butą šalims lygiomis dalimis po ½ dalį Buto. Atmetus reikalavimus dėl jungtinės veiklos ir Buto padalinimo iš ieškovės atsakovui priteisti kompensaciją už ½ kredito įmokų, sumokėtų nuo 2010 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. vasario 1 d. (ieškinio padavimo) pagal kredito sutartį Nr. 2403-2009-57411, t. y. 10 203,94 Eur.

6.8. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

6.9. Iš naujo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

7.1. Byla buvo nagrinėjama šališkai, pažeidžiant esminius atsakovo interesus, lyčių lygias galimybes, plačiąja prasme nekaltumo prezumpciją ir vaikų interesus ir tokiu būdu byla iš esmės buvo išnagrinėta neteisingai. Teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų ieškinio apsaugos priemonių taikymo, įpareigojo atsakovą gyventi skyriumi nuo sutuoktinės ir nepilnamečių vaikų. Tokiu būdu atsakovas, be kita ko, neteko galimybės rašytiniais įrodymais gintis į prieš jį teikiamus argumentus. Atsakovui buvo atimtos galimybės iš namų savalaikiai pasiimti savo laikmenas, kuriose atsakovas galėjo surasti savo gynybos ir atsikirtimų į ieškovės kaltinimus įrodymus. Atsakovas pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones taip pat vertina kaip nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimą, nes jautėsi neteisėtai nuteistas ir neteisėtai išvarant iš namų įkalintas.

7.2. Teismas, nagrinėdamas santuokos nutraukimo kaltės klausimus, netyrė ir neanalizavo visų byloje esančių įrodymų ir neįvertino, atsakovo nuomone, labai svarbių aspektų: santuokos nutraukimą inicijavo ir jam ilgai ruošėsi ieškovė; atsakovas visais būdais siekė išsaugoti šeimą; byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas nepakankamai prisidėjo prie šeimos poreikių; bylos įrodymai patvirtinta ieškovės pastangas žeminti ir negerbti vyro, jo atžvilgiu naudoti psichologinį smurtą. Teismas nevertino atskirai atsakovo pateiktų garso įrašų.

7.3. Akivaizdus ieškovės nelojalumo įrodymas ir ieškovės kaltės patvirtinimas yra ieškovės elgesys priimant sprendimus dėl vaikų ugdymo. Ieškovė nieko nederino su atsakovu, konfliktuodavo su aplinkiniais, tariamai gindama sūnaus interesus. Su šeimos vertybėmis nesuderinamas vienasmeniškai priimtas sprendimas vienam sūnui lankyti privačią, brangiai kainuojančią mokyklą, kuri yra 23 km nuo Vilniaus ir iki kurios sūnus turi papildomai kelionėje praleisti nuo 2 iki 3 val. per dieną.

Žemesnės instancijos teismas

7.4. Teismo sprendimą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove nulėmė išimtinai teismo sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

7.5. Teismas, nurodydamas, kad nesant pagrindų keisti faktiškai nusistovėjusią vaikų gyvenamąją vietą, tenkino ieškovės reikalavimą vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Atsakovo nuomone, tai akivaizdaus lyčių ir tėvų lygių galimybių pažeidimo pavyzdys. Byloje nebuvo jokių duomenų, kad tėvas kaip nors mažiau naudingas vaikų ugdymui, kenkia vaikų interesams. Priešingai, rašytiniais įrodymais byloje patvirtintos atsakovo turimos vaikų ugdymo kompetencijos.

Žemesnės instancijos teismas

7.6. Teismas apribojo vaikų ir tėvo teises bendrauti netrukdomai, uždrausdamas valstybinių ir šeimos švenčių, Tėvo dienos ir tėvo gimtadienio metu vaikams nakvoti pas tėvą. Teismas nepateikė jokių argumentų, todėl tai neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

7.7. Kai išlaikymas yra nustatomas daugiau negu vienam vaikui (šiuo atveju trims vaikams), būtina atsižvelgti, kad dauguma jų poreikių yra bendri, nedidinantys išlaikymo sumos. Tokie poreikiai: būsto išlaikymas, internetas, kelionės, net maistui reikia santykiniai mažiau. Be to, ieškovės būsto išlaikymo išlaidos yra labai mažos. Be to, ieškovė priėmė vienasmenišką sprendimą pakeisti sūnaus mokyklą į privačią. Tokiu būdu ieškovės sprendimu prisidėjo išlaidos privačiai mokyklai, kurių visiškai galėjo nebūti lankant valstybinę mokyklą.

7.8. Atsakovas yra priverstas nuomotis būstą ir ne bet kokį, o būstą į kurį galėtų atsivesti vaikus, todėl išlaidų balansas žymiai viršija pajamas. Nuomai išleidžiant 550 Eur/mėn., būsto išlaikymui 180 Eur, kelionėms į darbą ir namo, minimaliam maistui 300 Eur/mėn., tad atsakovas neturi jokios objektyvios galimybės mokėti teismo nurodyto dydžio išlaikymą. Be to, iš pateiktų dokumentų akivaizdu, kad atsakovo sveikata yra silpna, jis dažnai būna nedarbingas. 2023 m. kovo mėn. atsakovo darbo užmokestis buvo 1 328 Eur, o balandžio mėn. – 938 Eur.

7.9. Tik paskutinio posėdžio metu paaiškėjo, kad 2023 m. gegužės 17 d. atsakovui teko imti 2 500 Eur vartojimo paskolą savo būtiniesiems poreikiams užtikrinti. Kadangi paskola buvo imta jau pradėjus skyrybų procesą, šalims gyvenant skyrium, ji vertintina, kaip asmeninė paskola ir kreditorius nėra įtrauktina į bylą šalis.

7.10. Ieškovė, dirbdama Nidoje, negalėjo rūpintis Buto įrengimu. Atsakovas dirbo Šiauliuose mokytoju tik keletą dienų per savaitę, o likusį laiką skyrė Buto įrengimui. Todėl labiau tikėtini atsakovo paaiškinimai dėl Buto šeimai pirkimo, kad tai buvo pirkta jungtinės veiklos principu, siekiant gyventi kartu kaip šeima. Buto vertė buvo žymiai padidinta jį įrengiant.

Žemesnės instancijos teismas

7.11. Teismas nepagrįstai vertino ieškovės artimųjų įplaukas į jos sąskaitą, visiškai nesiaiškindamas jų kilmės ir nevertindamas atsakovo pavedimų ieškovei, kurios kiekvienais metais sudarydavo apie 8 000 Eur. Tai daug didesnė dalis nei ieškovės artimųjų pavedimai. Byloje pateikti iki ieškinio pateikimo buvę atsakovo mokėjimai ieškovei, iš kurių matyti, kad kas mėnesinis atsakovo mokėjimas yra 300 Eur, tačiau papildomai per metus ieškovei yra sumokėjęs dar 1 000, 1300 Eur. Taigi ieškovės teiginiai, kad ji viena išlaikė šeimą yra melagingi.

7.12. Dažniausiai ieškovės mamos pavedimai buvo daromi mamos šeimos verslui prašant iš Vilniaus nupirkti ir parvežti produktų ar daiktų, kurių negalima nusipirkti Šiauliuose. Tai daugiausiai buvo aliejus pramoniniais kiekiais iš UAB „Reaton“. Jokios finansinės paramos iš ieškovės artimųjų gyvenant santuokoje nebuvo. Vienintelė ieškovės artimųjų parama buvo pagalba Buto pirminiam įnašui.

7.13. Nors teismas pajamas už parduotą sklypą įvertino kaip asmeninį ieškovės turtą, tačiau šis sklypas buvo pirktas iš atsakovo vykdytos nekilnojamo turto veiklos. Tai nebuvo už ieškovės lėšas įgytas turtas, jis tik pirktas buvo atsakovo, o registruotas ieškovės vardu ir ieškovė šį sklypą pardavė pagal įgaliojimą ir jokių pinigų už jį negavo. Kaip ir nebuvo jokių ieškovės mokėjimų už šį sklypą.

7.14. Teismas, pažeisdamas atsakovo interesus, įvertino ieškovės kredito mokėjimą. Nuo santuokos sudarymo dienos iki ieškinio priėmimo dienos pagal byloje pateiktą kredito grafiką buvo sumokėta 24 201,32 Eur įmokų. Taigi, net jei tai nebūtų jungtinės veiklos pirkinys, atsakovui priklausytų 10 203,94 Eur kompensacija.

7.15. Nors atsakovas nepateikė reikalavimo dėl individualios veiklos turto padalinimo, tačiau tikėjosi, kad ieškovė atskleis individualios veiklos turto vertę, juolab, kad visa tai buvo kurta bendrai. Teismas santuokos nutraukimo bylose yra aktyvus, galėjo ir turėjo išeiti iš reikalavimų ribų, nes atsakovas nuolat minėjo individualios įmonės vertę. Tačiau šis turtas liko neįvertintas ir nepadalintas. Nepadalintas liko ir „Aviva“ kaupiamosios lėšos, apie kurias atsakovas sužinojo tik prieš paskutinį posėdį.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė E. K. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

8.1. Atsakovo nurodytos šeimos iširimo aplinkybės neatitinka jokios tikrovės. Ieškovė nesikrato atsakomybės už tai, kad nebenori gyventi tokioje santuokoje, todėl santuoką prašė nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė nesutiko ir nesutinka su atsakovo prašymu santuoką nutraukti dėl jos kaltės, nes iš esmės santuoka iširo išimtinai dėl paties atsakovo kaltės. Būdama sąžininga ir suprasdama, kad santuokos išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga, ieškovė prisiima dalį atsakomybės už santuokos iširimą, nes neturi jėgų ir galimybių toliau tokioje santuokoje gyventi.

8.2. Visi atsakovo dėstomi teiginiai dėl ieškovės kaltės nėra patvirtinti jokiais leistinais įrodymais bei faktais. Akivaizdu, kad siekdamas, jog santuoka būtų nutraukta dėl ieškovės kaltės, realiai atsakovas siekia tik patenkinti savo ambicijas ir jo reiškiamą reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

8.3. Visi vaikai nuo šalių gyvenimo skyrium (daugiau nei 19 mėnesių) gyvena su ieškove. Atsakovui nebuvo kliudoma su jais bendrauti, tačiau bendravimas nebuvo ir dabar nėra nei stabilus, nei konkretus, o atsakovo pageidavimai dėl bendravimo laiko / trukmės kinta. Bendravimas su vaikais nėra produktyvus, atsakovas nemoka ir nenori tinkamai pasirūpinti vaikais, atliepti jų poreikius, visas bendravimo laikas skiriamas įvairiems kompiuteriniams žaidimams, kas neabejotinai žaloja vaikų sveikatą. Nesugeba atsakovas užtikrinti vaikams būtiną ir tinkamą mitybą, organizuoti jų dienos režimą, tinkamai paskirstyti laiką, tenkantį kiekvienai poreikių rūšiai, niekada (nuo gyvenimo skyrium) su vaikais neatostogavo, iki šiol nėra aiškios atsakovo gyvenimo sąlygos. Galima daryti prielaidą, kad jis gyveno (gyvena) savo darbovietėje, atsakovas vengė sudaryti sąlygas institucijai apsilankyti jo gyvenamojoje vietoje, po to pateikė teismui nuomos sutartį, pagal kurią esą nuomojo būstą, tačiau ši sutartis pasibaigė 2023 m. liepos 1 d. ir jokių duomenų šiai dienai apie faktinę atsakovo gyvenamąją vietą bei joje esamas gyvenimo sąlygas byloje nėra.

8.4. Nėra jokių duomenų, kurie sudarytų bent menkiausią pagrindą teigti, kad ieškovė neužtikrina vaikų interesų, jiems tinkamų gyvenimo sąlygų, ar veikia priešingai jų interesams.

8.5. Vaikai bylos nagrinėjimo metu buvo išklausyti du kartus, jie aiškiai išsakė savo poziciją, iš kurios matyti, kad jie nesutinka, jog jų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu.

8.6. Atsakovo turtinė padėtis ir jo galimybės sudaro pagrindą teikti vaikams orų išlaikymą. Atsakovas turėjo (turi) asmeninio nekilnojamojo turto, dalį jo turto perleido ir gavo nemenkas pajamas. Šios gautos pajamos matyti iš teismui pateiktų atsakovo metinių pajamų deklaracijų. Taip pat atsakovas gauna (gavo) pajamas iš darbinės bei individualios veiklos. Atsakovas gauna ne minimalias, o didesnes pajamas.

8.7. Duomenys, patvirtinantys vaikų poreikius, yra pateikti byloje. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepaneigė nei vieno iš vaikų poreikių, bandė ginčyti sumas, tačiau matosi, jog jis nesupranta nei ko vaikams reikia, nei kiek tai kainuoja.

8.8. Pats atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė manantis, kad skyrium gyvenantis tėvas nepilnamečiams vaikams turėtų skirti išlaikymą periodinėmis išmokomis 210 Eur kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį iki 2023 m. sausio l d. ir po 250 Eur kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį po 2023 m. sausio l d. Kai teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir būtent tokį laikiną išlaikymą iš atsakovo priteisė, atsakovo pozicija staiga pasikeitė. Nors atsakovas jau mano, kad suma nėra pagrįsta, tačiau šią sumą jis mokėjo ir moka, kas reiškia, jog galimybes jis turėjo ir turi.

8.9. Pagrindiniai ieškovės motyvai, lėmę reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su vaikais trukmės, buvo nurodyti byloje: atsakovas neturi gyvenamosios vietos, vaikus vežasi į prekybos centrus ir į darbą, kuriame nėra nei tualeto, nei geriamojo vandens; pasiėmęs vaikus su jais praktiškai nebendrauja. Vaikai žaidžia telefonais ir kompiuteriais 6-7 valandas, o pats atsakovas kitoje patalpoje miega arba žaidžia kitu kompiuteriu, naršo telefone. Taip neatsakingai elgdamasis atsakovas tiesiogiai žaloja vaikų sveikatą – visą dieną jie sėdi uždaroje tamsioje patalpoje, gadina regėjimą bei alina centrinę nervų sistemą. Po susitikimu su tėvu vaikai grįžta pavargę. Prašymus riboti laiką prie ekranų atsakovas ignoruoja.

8.10. Atsakovas negamina maisto vaikams ir nesirūpina tinkama jų mityba, maitina tik bandelėmis, dribsniais, picomis, keptomis bulvytėmis iš kavinių, perka saldžiuosius gėrimus, taip neužtikrindamas vaikų poreikio maitintis sveiku maistu. Nuo gimimo tiek M., tiek D. turi stiprų atopinį dermatitą, dėl kurio teko riboti mitybą, atsakingai rinktis maisto produktus, atsisakyti daugelio miltinių patiekalų, pieno produktų, cukraus ir kiaušinių, o šiuo metu atsakovas būtent šiais produktais ir maitina vaikus. Apie vaikų sveikatos sutrikimus atsakovas žino, tačiau raginimus užtikrinti tinkamą pilnavertę vaikų mitybą ignoruoja. Pakankamai ilgą laiką gyvenus kartu su atsakovu tapo aišku, kad jis neturi tėvystės įgūdžių, yra apatiškas vaikų jausmams, negeba atliepti vaikų emocinių poreikių, savo interesus nuolat iškelia aukščiau vaikų ir kitų šeimos narių, aplinkinių interesų. Po susitikimo su tėvu sūnus D. kelis kartus verkė, kad tėtis į jį nekreipia dėmesio. Vaikai važiuoja susitikti su tėčiu tik dėl to, kad jis perka naujus žaislus ir leidžia neribotai žaisti vaizdo žaidimus – jų turinio atsakovas netikrina, vaikai žaidžia smurtinius žaidimus, kurie, remiantis įvairiais mokslininkų atliktais tyrimais, žaloja vaikų psichinę sveikatą, gebėjimą susikaupti. D. nustatytas vidutinis skaitymo ir rašymo sutrikimas, vaikui reikalinga pagalba mokantis, emocinis palaikymas ir supratimas, o ne vaiko ir jo poreikių ignoravimas.

8.11. Atsakovo prašymas dalyje dėl bendravimo tvarkos pakeitimo nėra pagrįstas. Taip pat neaišku, kas prašoma keisti dalyje dėl bendravimo su vaikais Motinos/Tėvo dienomis ir tėvų gimtadienių metu, nes prašymas šioje dalyje identiškas tai tvarkai, kurią teismas ir nustatė.

8.12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Ieškovė 2009 m. gegužės 29 d. asmeninės nuosavybės teisėmis įgijo Butą. Nuo santuokos sudarymo 2010 m. rugsėjo 2 d. iki 2013 m. rudens atsakovas dirbo ir gyveno Šiauliuose, nereguliariai (kelioms dienoms per mėnesį, kartais savaitei, vasaros atostogų metu ilgesniam laikotarpiui) atvykdavo aplankyti ieškovės su dukra. Visą laiką ieškovė su dukra gyveno vienos Bute. Atsakovas Buto nei ieškojo, nei įrenginėjo, nei atnaujino, nei mokėjo už jį paskolą, nei mokėjo komunalinius mokesčius po santuokos sudarymo. Butas buvo pirktas ne šeimai, o tik todėl, kad susidarė tam palankios aplinkybės. Butas buvo įrengiamas išimtinai ieškovės lėšomis ir jos artimųjų pagalba. Kadangi vasarą tam tikrą laiką ieškovė dirbo ne tik Vilniuje, bet ir Nidoje, kol jos nebūdavo, buto įrengimo darbus prižiūrėjo jos brolis P. L., kuris taip pat buvo apklaustas liudytoju ir tokias aplinkybes patvirtino. Taip pat visą situaciją gerai žinojo ir žino ieškovės mama L. Š. ir jos sutuoktinis A. Š..

8.13. Kaip matyti iš teismui pateikto 2009 m. rugsėjo 9 d. liudijimo (notarinio registro Nr. 8-5782), šio liudijimo išdavimo dienai Butas buvo pilnai įrengtas. Darbus atliko meistrai, kuriems už atliktus darbus mokėjo ieškovė. Jokie esminiai įrengimo ar atnaujinimo darbai atsakovo lėšomis Bute nebuvo atlikti nei iki santuokos, nei po santuokos sudarymo. VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad 2009 m. lapkričio 16 d. buvo užregistruotas gyvenamojo namo 100 proc. baigtumas.

8.14. Atsakovas jokių reikalavimų dėl ieškovės individualios veiklos byloje nereiškė ir jo atsakovo atstovė posėdžio metu, atsakydama į teisėjos klausimą, ar tokie reikalavimai reiškiami nebus, nurodė, kad atsakovas kompensacijos už individualią veiklą nereikalauja. Atsakovas prie ieškovės individualios veiklos niekaip neprisidėjo, nes net nežino, kuo ieškovė užsiima. Ieškovė jokio turto veiklai vystyti neturi, viskas, ką sukūrė, yra išimtinai ieškovės rankų darbo (siuviniai ir kiti gaminiai).

8.15. Mokėjimai už ieškovės kaupiamąjį gyvybės draudimą atsakovui buvo žinomi dar iki santuokos, nes būtent atsakovo pažįstamo žmona kurį laiką vertėsi gyvybės draudimų pardavimu ir juos supažindino. Be to, „Aviva“ investicinis gyvybės draudimas buvo nutrauktas, o draudimo kompanija pervedė visas lėšas į ieškovės banko sąskaitą. Tai vyko santuokos laikotarpiu ir buvo būtina padaryti, nes atsakovas finansiškai beveik neprisidėjo prie šeimos išlaikymo ir visas gautas pajamas naudojo tik savo asmeniniams poreikiams ir įsipareigojimams padengti.

8.16. Atsakovo minimos ieškovei pervestos 1 300 Eur ir 1 000 Eur sumos yra tik mažas menkniekis palyginus su trijų vaikų kasdieniais poreikiais ir išlaidomis šeimai. Taip pat būtina paminėti, kad reguliariai 300 Eur per mėnesį atsakovas pradėjo skirti šeimai tik nuo 2020 metų pavasario galo. Iki 2020 birželio mėnesio šeimos finansais ieškovė rūpinosi praktiškai viena, nes atsakovas vengė prisiimti bent dalinę atsakomybę už šeimos gerbūvį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų ir tvarkos

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

10. Atsakovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad byla yra labai sudėtinga, reikalingas išsamus ir detalus byloje esančių įrodymų vertinimas, atsakovas, jausdamasis neteisingai nubaustas, nori pats išsakyti savo nuomonę dėl bylos įrodymų vertinimo, atsakovas taip pat mano, kad yra tikslinga apklausti šalių nepilnamečius vaikus. Ieškovė nesutinka su tokiu atsakovo prašymu, nurodydama, jog atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių bent minimaliai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Progų pasisakyti atsakovas turėjo daugiau nei pakankamai per visą ilgą bylos nagrinėjimo laikotarpį ir šia teise naudojosi dalyvaudamas visuose teismo organizuotuose posėdžiuose. Nepilnamečių vaikų nuomonė ir pozicija dėl su jais susijusių klausimų bylos nagrinėjimo metu buvo sužinota ne kartą.

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas.

12. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

13. Nagrinėjamu atveju šalys savo argumentus išsamiai yra išdėsčiusios pateiktuose procesiniuose dokumentuose – apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį, kurie vertinami bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Be to, šalys dalyvavo ir pasisakė duodamos paaiškinimus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad šia procesine teise (teise būti išklausytam) pirmosios instancijos teisme atsakovas aktyviai naudojosi ir nėra pagrindo spręsti, kad ji būtų pirmosios instancijos teismo ribota nepagrįstai. Be to, apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, atsakovo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti teismo posėdyje nepilnamečius šalių vaikus yra netenkinamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Dėl vaikų nuomonės išklausymo, apklausiant juos teismo posėdyje, teisėjų kolegija daugiau pasisakys ir kitoje šio procesinio sprendimo dalyje (žr. šios nutarties 37–39 punktus).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – vartojimo kredito sutarties kopiją ir banko sąskaitos išrašą apie atsakovo 2023 m. balandžio 5 d. – 2023 m. rugsėjo 6 d. gautas pajamas iš Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centro. Atsakovas nurodė, jog apie paskolą anksčiau nebuvo žinoma ir dokumentai nebuvo pateikti, o banko išrašas aiškiau atskleidžia, kokį darbo užmokestį, atskaičius mokesčius, jis gauna.

16. Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą pažymėjo, kad gana keistai skamba atsakovo motyvai, jog apie savo paties kreditinį įsipareigojimą jis sužinojo tik prieš paskutinį teismo posėdį. Taip pat ieškovės vertinimu, atsakovo teikiami nauji įrodymai įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui neturi jokios.

17. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad atsakovas, teikdamas naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, piktnaudžiauja savo teisėmis ar nesąžiningai naudodamasis procesinėmis teisėmis siekia užvilkinti bylos nagrinėjimą, todėl pateikiamus įrodymus priima ir vertina juos kartu su kita bylos medžiaga.

Dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vertinimo

18. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo tenkintas iš dalies ir atsakovas buvo įpareigotas gyventi skyriumi nuo sutuoktinės (ieškovės) ir vaikų, gyvenančių Bute. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1103-864/2022 atsakovo atskirasis skundas buvo atmestas ir pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartis palikta nepakeista.

19. Atsakovo įsitikinimu, dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių byla buvo išnagrinėta šališkai, pažeidžiant esminius atsakovo interesus, lyčių lygias galimybes, plačiąja prasme nekaltumo prezumpciją ir vaikų interesus ir tokiu būdu byla iš esmės buvo išnagrinėta neteisingai. Atsakovas nurodo, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis, be kita ko, neteko galimybės rašytiniais įrodymais gintis į prieš jį teikiamus argumentus. Atsakovui buvo atimtos galimybės iš namų laiku pasiimti savo laikmenas, kuriose atsakovas galėjo surasti savo gynybos ir atsikirtimų į ieškovės kaltinimus įrodymus. Atsakovas pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones taip pat vertina kaip nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimą, nes jautėsi neteisėtai nuteistas ir neteisėtai išvarant iš namų įkalintas. Teisėjų kolegija negali pritarti tokiems atsakovo argumentams.

20. Pirma, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. nutarties pagrįstumas ir teisėtumas jau buvo patikrintas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi, todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti Vilniaus apygardos teismo motyvais.

21. Antra, atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo nei vieno savo procesinio prašymo, kuriuo jis būtų prašęs pirmosios instancijos teismo įpareigoti ieškovę pateikti kokius nors, atsakovo vertinimu, bylai svarbius įrodymus iš Buto, leisti atsakovui užfiksuoti Bute likusį turtą ar surinkti kitus bylai reikšmingus įrodymus iš Buto. Byloje apie tokius atsakovo prašymus duomenų nėra, taip pat nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų tokio atsakovo prašymo netenkinęs. Kaip pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 3 d. posėdžio metu pripažino pats atsakovas, jis nuo 2022 m. kovo 8 d. nebandė kontaktuoti su ieškove ir pasiimti savo daiktus iš Buto. Be to, atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme proceso metu buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko advokato, todėl jam turėjo būti žinomos procesinės teisės ir galimybės dėl įrodymų rinkimo, taip pat kad, esant pagrindui, įrodymus surinkti gali padėti ir teismas.

22. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad atsakovo teisės buvo suvaržytos labiau nei buvo būtina taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslams pasiekti ir atsakovas neturėjo galimybės gauti jam reikalingų įrodymų iš Buto.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo

23. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovas priešieškiniu – dėl ieškovės kaltės.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatavęs, kad pagal byloje pateiktus duomenis šalių tarpusavio konfliktiškas elgesys, pasireiškiantis nepagarba, kilo jau ieškovei priėmus sprendimą nutraukti santuoką ir jis pasireiškė abipusiu šalių elgesiu, o ne išimtinai ieškovės, dėl to šios aplinkybės negali būti laikomos santuokos nutrūkimo priežastimi. Nesant rašytinių įrodymų dėl vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, teismas sprendė kad byloje nepakanka duomenų daryti išvados, kad santuoka iširo išimtinai tik dėl ieškovės kaltės jai iš esmės pažeidus sutuoktinio pareigas. Atsakovas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigdamas, jog teismas netyrė ir neanalizavo visų byloje esančių įrodymų ir neįvertino, atsakovo nuomone, labai svarbių aspektų: santuokos nutraukimą inicijavo ir jam ilgai ruošėsi ieškovė; atsakovas visais būdais siekė išsaugoti šeimą; byloje nėra įrodymų, kad atsakovas nepakankamai prisidėjo prie šeimos poreikių; bylos įrodymai patvirtinta ieškovės pastangas žeminti ir negerbti vyro, jo atžvilgiu naudoti psichologinį smurtą. Teismas nevertino atskirai atsakovo pateiktų garso įrašų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems atsakovo argumentams.

25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio nuostatas sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis); sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 dalis); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (3 dalis).

26. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

27. Atsakovo teigimu, ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo įrodo byloje pateikti garso įrašai, ieškovės naudotas psichologinis smurtas prieš atsakovą bei liudytojo A. Š. paaiškinimai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apie atsakovo nakvynę balkone vasario mėnesį. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, taip pat atsakovo minimais garso įrašais, perklausiusi liudytojo A. Š. parodymus, sutinka, kad šie duomenys iš tiesų patvirtina konfliktinius šalių santykius. Vis dėlto, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į šalių duotus paaiškinimus pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 3 d. posėdžio metu. Ieškovė paaiškino, kad 2021 m., likus apie pusmečiui iki ieškinio teisme pareiškimo, siūlė atsakovui išsiskirti taikiai ir buvo parengusi santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, tačiau atsakovas vis atsisakydavo susitarti taikiai. Atsakovas to paties teismo posėdžio metu neneigė tokio ieškovės pasiūlymo dėl taikaus santuokos nutraukimo ir paaiškino, jog nesutiko su ieškovės parengtomis santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygomis dėl dalintino turto ir bendravimo su vaikais. Atsakovas taip pat paaiškino, kad Bute ant čiužinio pradėjo miegoti nuo 2021 m. pabaigos. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad atsakovo akcentuojamos aplinkybės dėl galbūt jo atžvilgiu ieškovės naudoto psichologinio smurto, nakvynės ant čiužinio ir galbūt 2022 m. vasario mėn. Buto balkone, yra įvykusios jau po šalių skyrybų iniciavimo ir bandymų išsiskirti taikiai. Todėl jau skyrybų procese kilę šalių konfliktai ir konfliktinėse situacijose išreikštos stiprios emocijos, teisėjų kolegijos manymu, šiuo atveju nesudaro pagrindo spręsti tik dėl vieno sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo, nes jos paprastai neatspindi tikrųjų ir dar iki apsisprendimo nutraukti santuoką susiformavusių santuokos iširimo priežasčių. Juolab kad vien tik epizodai apie atsakovo miegojimą ant čiužino ar Buto balkone patys savaime neįrodo, jog ieškovė sistemingai naudojo psichologinį smurtą ir dėl to turėtų būti laikoma kalta dėl santuokos iširimo. Teisėjų kolegijos manymu, šiuo atveju iš esmės vien tik atsakovo paaiškinimai ir pateikiamas situacijos vertinimas nėra pakankami, kad daryti išvadą tik dėl ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo.

28. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo pritarti atsakovo argumentui, kad akivaizdus ieškovės nelojalumo įrodymas ir ieškovės kaltės patvirtinimas yra ieškovės elgesys priimant sprendimus dėl vaikų ugdymo, t. y. vienasmenis sprendimas vienam vaikui leisti lankyti privačią mokyklą. Nepilnamečio vaiko tėvams nesutariant dėl vaiko mokymosi įstaigos sprendimą kažkuris iš vaiko tėvų vis tiek turi jį priimti. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad tokios mokymosi įstaigos lankymas prieštarautų geriausiems nepilnamečio vaiko interesams.

29. Teisėjų kolegija ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo neįžvelgia ir fakte, kad santuokos nutraukimą iniciavo būtent ji. Yra įprasta, kad santuokos nutraukimą iš pradžių inicijuoja vienas iš sutuoktinių, todėl vien tik parodyta iniciatyva išsiskirti nereiškia, kad būtent iniciatyvą skirtis parodęs sutuoktinis yra kaltas. Dažnu atveju sprendimą išsiskirti nulemią kompleksinės priežastys ir aplinkybės, įvykusios ar atsiradusios per ilgus santuokos metus, todėl parodyta iniciatyva skirtis paprastai yra tik ankstesnių įvykių ir išgyvenimų nulemta pasekmė, o ne santuokos iširimo priežastis. Aplinkybė, kad ieškovės argumentai nutraukti santuoką atsakovui nėra aiškūs, taip pat neįrodo ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo. Sutuoktiniai, be kita ko, gali skirtingi vertinti santuokos iširimo priežastis ar aplinkybes, taip pat ir poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojant vieną iš sutuoktinių gyventi skyrium, kol vyksta skyrybų procesas. Tačiau šios aplinkybes nesudaro pagrindo vieno iš sutuoktinių laikyti iš esmės kaltu dėl santuokos iširimo. Minėtos aplinkybės iš esmės yra susijusios ne su santuokos iširimu ir jo priežastimis, bet su kylančiais nesutarimais skyrybų metu, kai santuoka jau faktiškai yra iširusi. Pastebėtina ir tai, kad poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamu atveju patvirtinto 2 instancijų teismai.

30. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija nemato pagrindo klausimą dėl šalių santuokos iširimo kaltės spręsti kitaip nei pirmosios instancijos teismas, todėl daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

31. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo reikalavimo dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, nebeliko pagrindo spręsti klausimo ir dėl atsakovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš ieškovės, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

32. Ieškovė kartu su atsakovu turi tris nepilnamečius vaikus. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą kartu su ja, o atsakovas priešieškiniu – su juo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu vaikų gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove, nustatęs, kad nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios vaikai gyvena su ieškove, su tėvu susitinka kas antrą šeštadienį. Nepilnamečiai vaikai M. ir D. K., išklausant jų nuomonę, nurodė, kad jie nori gyventi su motina, nes su ja artimesnis ryšys nei su tėvu. Iš Skyriaus išvadoje užfiksuotų duomenų matyti, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikams gyventi, augti ir vystytis. Tuo tarpu atsakovas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nuolat keičia nuomojamus butus. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad ieškovės elgesys, jos gyvenimo būdas prieštarauja vaikų interesams. Nurodomi argumentai dėl vaikams nesuteikiamų privalomųjų skiepų paneigti ieškovės pateikta sveikatos įstaigos pažyma, kurioje nurodoma, kad vaikams yra atlikti visi privalomieji skiepai. Tuo tarpu šalių tarpusavio nesutarimai, konfliktai santuokos nutraukimo procese nesudaro pagrindo spręsti, kad toks elgesys yra išimtinai vieno iš sutuoktinių nepagarbus elgesys kito atžvilgiu, lemiančių būtinybę keisti vaikų gyvenamąją vietą. Atsakovas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, argumentuodamas, kad teismo sprendimą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove nulėmė išimtinai teismo sprendimas dėl laikinųjų ieškinio apsaugos priemonių taikymo. Byloje nebuvo jokių duomenų, kad tėvas kaip nors mažiau naudingas vaikų ugdymui, kenkia vaikų interesams. Priešingai, rašytiniais įrodymais byloje patvirtintos atsakovo turimos vaikų ugdymo kompetencijos.

33. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).

34. Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.

35. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko kaip sveikos, dorovingos, tvirtos ir intelektualios asmenybės raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.

36. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

37. Nagrinėjamoje byloje šalių nepilnamečiai vaikai Skyriaus buvo apklausti du kartus – 2022 m. vasario 11 d. ir 2023 m. kovo 13 d. Remiantis 2022 m. vasario 11 d. vaiko nuomonės išklausymo aktu, M. ir D. K. išreiškė norą gyventi kartu su mama, M. K. konkrečiai nenurodė, su kuo norėtų gyventi, tačiau užsiminė, kad su tėčiu mažai ką veikia, daugiausiai žaidžia telefonu. Pagal 2023 m. kovo 13 d. vaiko nuomonės išklausymo aktą M. ir M. K. išreiškė norą gyventi kartu su mama, D. K. nurodė norintis draugauti ir susitikti su tėčiu, tačiau jaučia, kad tėtis nelabai nori dažnai susitikti, nėra buvęs jo bute ir nežino, ar ten patiktų.

38. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, vaikai pirmą kartą Skyriaus buvo apklausti 2022 m. vasario 10 d., t. y. dar iki teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Nepilnamečiai vaikai M. ir D. K. jau tada išreiškė norą gyventi su ieškove. Vadinasi, vėlesne teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negalėjo turėti įtakos tokiai vaikų nuomonei.

39. Kaip matyti iš 2023 m. kovo 13 d. vaiko nuomonės išklausymo akto, vaikų požiūris ir noras gyventi kartu su motina praėjus vieneriems metams po pirmosios vaikų apklausos nepasikeitė. Kadangi vaikai byloje buvo apklausti jau du kartus, vaikų išsakyta nuomonė apklausiant juos antrą kartą nepasikeitė, teisėjų kolegija nemato pagrindo tenkinti atsakovo prašymo apklausti vaikus dar vieną (trečią) kartą.

40. Nors teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl atsakovo gebėjimo pasirūpinti šalių nepilnamečių vaikų ugdymu, tačiau parenkant šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, turi būti atsižvelgiama ir į kitas aplinkybes. Šiuo atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šalių nepilnamečiai vaikai nuo teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gyvena kartu su ieškove Bute, ieškovės gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikams gyventi, augti ir vystytis. Bylos nagrinėjimo metu vaikai nuosekliai laikėsi nuomonės, kad norėtų gyventi su mama. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieškovė buvo bausta už trukdymą atsakovui bendrauti su vaikais. Tuo tarpu atsakovas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir nors pagal bylos duomenis atsakovo paskutiniojo nuomojamo būsto nuomos sutartis pasibaigė dar 2023 m. liepos 1 d., atsakovas kartu su apeliaciniu skundu nepateikė duomenų apie šiuo metu turimą gyvenamąją vietą ir jos sąlygas tinkamam vaikų gyvenimui ir vystymuisi. Vadinasi, atsižvelgiant į vaikų pareikštą nuomonę ir nesant duomenų, kad ieškovė negebėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, taip pat nesant aplinkybių, galinčių pateisinti būtinumą perkelti juos į kitą gyvenamąją vietą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaikų gyvenamoji vieta šiuo atveju turi būti nustatyta su ieškove.

41. Atsakovas apeliaciniame skunde užsimena, kad vis dažniau teismų praktikoje vaikų gyvenamoji vieta nustatoma lygiomis dalimis, „50:50 procentų laiko“ abiem tėvams. Atsakovo įsitikinimu, taip nebūtų pažeisti nei vieno iš tėvų interesai ir užtikrinti vaikų interesai bendrauti su kiekvienu iš vaikų. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), apeliaciniame skunde taip pat negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Savo ruožtu vaikų gyvenamoji vieta lygiomis dalimis pagal principą „50:50“ gali būti nustatyta tik kruopščiai įvertinus visas bylos aplinkybes, prašomą konkretų gyvenimo lygiomis dalimis pas kiekvieną iš tėvų modelį, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus ir įprastą vaikų poreikį turėti stabilią aplinką. Kadangi atsakovas reikalavimo taikyti „50:50 procentų laiko“ tėvų bendravimo su vaikais (gyvenimo kartu) modelį pirmosios instancijos teisme nereiškė, šis teismas su tuo susijusių aplinkybių nenagrinėjo ir, teisėjų kolegijos manymu, neprivalėjo nagrinėti. Todėl aptariami atsakovo samprotavimai (iš esmės nauji reikalavimai) apeliacinės instancijos teisme plačiau nesvarstytini.

Dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos

42. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarka, argumentuodamas, jog pirmosios instancijos teismas apribojo vaikų ir tėvo teises bendrauti netrukdomai, uždrausdamas valstybinių ir šeimos švenčių, Tėvo dienos ir tėvo gimtadienio metu vaikams nakvoti pas tėvą. Teismas nepateikė jokių argumentų, todėl tai, pasak atsakovo, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su tokiais atsakovo argumentais.

43. Pamatinė vaiko teisė į šeimos ryšius nustatyta CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

44. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik, jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

45. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nustatė, kad lyginių metų pirmąją Velykų šventės dieną ir Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) vaikai bendrauja su tėvu, šiam pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir parvežant namo tos pačios dienos vakare iki 20 val. Nelyginiais metais vaikai su tėvu bendrauja antrąją Velykų šventės dieną ir pirmąją Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), šiam pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir parvežant namo tos pačios dienos vakare iki 20 val. Tačiau pastebėtina, kad atsiliepime į patikslintą ieškinį ir priešieškinio reikalavimų patikslinime atsakovas prašė Kalėdų, Velykų, Naujųjų metų šventes kas antrais metais leisti praleisti su vaikais, jiems nakvojant pas jį. Šiuos reikalavimus atsakovas palaikė ir baigiamosiose kalbose. Pirmosios instancijos teismas nenustatė priežasčių, kodėl vaikai negalėtų tam tikrą laiko dalį praleisti pas atsakovą su nakvyne, tokių priežasčių nenustatė ir teisėjų kolegija. Aplinkybė, kad tėvų požiūriai į vaikų priežiūrą ar auklėjimą skiriasi, nesudaro pagrindo reikšmingai riboti atsakovo bendravimo su vaikais galimybių, nes nenustatyta, kad vaikų bendravimas su vaikais galėtų iš esmės neatitikti geriausių jų interesų. Augdami vaikai, be kita ko, turi pažinti ir pasaulio įvairiapusiškumą.

46. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegijai pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka valstybinių švenčių metu atrodo pernelyg varžanti tėvo teises kiek protingai galima daugiau bendrauti su vaikais ir neužtikrina stabilumo, kadangi vaikai švenčių metu turėtų kraustytis iš vienos vietos į kitą (iš vieno tėvų pas kitą ir atgal), kas galėtų sukelti vaikams nepatogumų, ypač jei švenčių metu kiltų poreikis aplankyti senelius ar kitus giminaičius. Be to, šalių santykiai šiuo metu nėra geri, todėl gali kilti ir konfliktinių situacijų dėl vaikų perdavimo, kas vaikams galėtų sukelti papildomą stresą įprastai džiugų ir šventinį metų laikotarpį. Taip pat pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepasisakė dėl Naujųjų metų šventinės dienos. Dėl šių priežasčių teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka valstybinių švenčių dienomis keistina, nustatant tokią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką valstybinių švenčių metu:

46.1. lyginių metų Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) vaikai bendrauja su tėvu, šiam pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir parvežant juos namo gruodžio 26 d. iki 18 val.

46.2. nelyginių metų Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) vaikai bendrauja su tėvu, šiam pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 18 val. ir parvežant juos namo Naujųjų metų dienos (sausio 1 d.) vakare iki 18 val.

46.3. nelyginiais metais vaikai bendrauja su tėvu per Velykas, šiam pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos Velykų išvakarėse (šeštadienį) 18 val. ir parvežant juos namo Velykų antros dienos (pirmadienį) vakare iki 18 val.

47. Teisėjų kolegija pastebi, kad anksčiau nurodytą tvarką nustatė, be kita ko, įvertinęs tai, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme prašė mažesnio nei apeliaciniame skunde bendravimo, taip pat aplinkybę, kad, teisėjų kolegijos manymu, vaikams geriau, jog šventiniu laikotarpiu pas tėvą išvyktų ir pas ieškovę grįžtų ne gana vėlai vakare (20 val.), bet kiek anksčiau.

48. Teisėjų kolegija atkreipia atsakovo dėmesį, kad atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patikslintu priešieškiniu nereikalavo nustatyti, kad Tėvo dieną ir atsakovo gimimo dieną atsakovas su vaikais praleistų su nakvyne, taip pat kad Kalėdines atostogas vaikai praleistų su tuo iš tėvų, su kuriuo praleido Naujųjų Metų šventę. Kadangi pirmosios instancijos teisme atsakovas tokių reikalavimų nereiškė, pirmosios instancijos teismas, nors ir galėjo viršyti pareikštus reikalavimus, tačiau nagrinėjamu atveju to nepadarė. Teisėjų kolegija nemano, kad neviršydamas pareikštų reikalavimų pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas. Kolegijos vertinimu, teismas nustatė adekvačią, tinkamą ir šalių pareikštus reikalavimus subalansuojančią tvarką anksčiau paminėtais aspektais, todėl teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo jos keisti. Juolab kad apeliaciniame skunde atsakovas prašo nustatyti, kad jis galėtų vaikus grąžinti motinai po nakvynės Tėvo dieną, jei kita diena būtų laisvadienis, tačiau pastebėtina, kad po Tėvo dienos visada eina pirmadienis, t. y. darbo diena.

49. Teisėjų kolegija atkreipia atsakovo dėmesį, jog pagal CK 3.175 straipsnio 3 dalį pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina ir kt.) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku (vaikais) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (liet. galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Taigi laikui bėgant ir vaikams augant, nustatytą bendravimo tvarką galima keisti ir gali būti svarstoma dėl didesnio nepilnamečių vaikų laiko praleidimo su atsakovu.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams

50. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo šalių vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 210 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. sausio 31 d.) iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir po 250 Eur nuo 2023 m. sausio 1 d. iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovas apeliaciniu skundu nepritaria tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimui ir prašo priteisti mažesnį išlaikymo dydį, argumentuodamas, kad dauguma vaikų poreikių yra bendri, nedidinantys išlaikymo sumos, ieškovės būsto išlaikymo išlaidos yra labai mažos. Be to, ieškovė priėmė vienasmenišką sprendimą pakeisti sūnaus mokyklą į privačią. Tokiu būdu ieškovės sprendimu padidėjo išlaidos privačiai mokyklai, kurių visiškai galėjo nebūti lankant valstybinę mokyklą. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovo argumentus kaip nepagrįstus.

51. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

52. Vykdydami išlaikymo prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

53. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

54. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 ir 22 punktai).

55. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti. Apskaičiuodami vaiko poreikiams reikalingą išlaidų sumą, teismai turėtų remtis vidutinėmis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias faktines bylos aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydį.

56. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Visos abejonės šiuo aspektu turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, nes priešingu atveju būtų nesilaikoma geriausių vaiko interesų prioriteto principo (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

57. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovas nei pirmosios instancijos teisme, nei pateiktame apeliaciniame skunde neginčija kiekvieno ieškovės nurodyto ir teismo įvertinto vaikų poreikio atskirai, neteikia savo apskaičiavimų, kurios ieškovės nurodytos vaikų poreikių sumos, atsakovo manymu, yra neprotingai didelės ir nepagrįstos, tik abstrakčiai teigia, kad dauguma vaikų poreikių yra bendri, nedidinantys išlaikymo sumos, o ieškovės būsto išlaikymo išlaidos yra labai mažos. Teisėjų kolegijai įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytus šalių vaikų poreikius, nekyla esminių abejonių dėl vaikų poreikių ir joms reikalingų lėšų. Juo labiau kad ieškovė byloje buvo nurodžiusi ir daugiau patiriamų vaikų išlaikymo išlaidų, bet jų priteisti neprašė (taip pat, priešingai nei nurodo atsakovas, ir išlaidų privačiai mokyklai) ir laikėsi pozicijos, kad atsakovo teiktina išlaikymo suma turėtų padengti minimalius vaikų poreikius, o papildomas išlaidas buvo pasiryžusi dengti pati. Tą skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ir padarė – iš atsakovo priteisė tik minimalius vaikų poreikius tenkinančias sumas.

58. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

59. Kaip minėta, priteistinas išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, šis vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą).

60. Nagrinėjamu atveju pats atsakovas 2022 m. kovo 8 d. atsiliepime į ieškovės ieškinį sutiko, kad abu tėvai turėtų teikti kiekvienam vaikui išlaikymą po 208,50 Eur, o 2023 m. vasario 22 d. priešieškinio patikslinime atsakovas prašė teismo priteisti išlaikymą kiekvienam vaikui po 210 Eur (iki 2023 m. sausio 1 d.) ir po 250 Eur nuo 2023 m. sausio 1 d. Vadinasi, atsakovas pirmosios instancijos teisme pripažino, kad pagal savo finansinę padėtį jis turi galimybę vaikams teikti teismo priteisto dydžio išlaikymą. Tokį paties atsakovo reikalavimą pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš esmės ir tenkino. Apeliaciniame skunde atsakovas jau keičia nuomonę ir teigia, kad tokio dydžio išlaikymo kiekvienam vaikui teikti jau nebeturi galimybės. Tačiau, kaip jau buvo minėta, apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), nes apeliacinės instancijos teisme vertinamos aplinkybės, kurios buvo tirtos pirmojoje instancijoje. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai nepatvirtina, kad atsakovas neturi galimybių teikti teismo priteisto išlaikymo ar imtis papildomų priemonių, kad gauti lėšų, siekiant teikti vaikams būtiną, iš esmės minimalų išlaikymą. Šiame kontekste pastebėtina, kad atsakovas, be kita ko, turi nekilnojamojo turto, kurį realizavęs gali gauti lėšų, reikalingų tėvo pareigai išlaikyti vaikus tinkamai vykdyti. Įrodymų apie blogą atsakovo sveikatą, trukdančią dirbti ir uždirbti reikiamas pajamas, byloje iš esmės nėra (atskiri susirgimai ar ligos yra būdingos daugeliui žmonių, tačiau tai iš esmės netrukdo dirbti). Juolab kad kintanti atsakovo pozicija dėl vaikams teiktino išlaikymo dydžio kelia pagrįstų abejonių dėl jo apeliacinio skundo teiginių dėl negalėjimo teikti teismo priteisto išlaikymo patikimumo, taip pat dėl atsakovo nuoširdaus siekio prisiimti atsakomybę ir imtis maksimalių priemonių, kad užtikrinti iš esmės minimalių vaikų poreikių patenkinimą.

61. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteisto išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams dydžio, todėl jis paliekamas nepakeistas.

62. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš esmės pasikeitus atsakovo finansinei padėčiai ar vaikų poreikiams, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo pakeitimo (sumažinimo).

Dėl Buto

63. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė atsakovo reikalavimą pripažinti asmeninį ieškovės turtą (Butą) bendrąja jungtine nuosavybe, nustatęs, kad ieškovė iki šalių santuokos sudarymo asmeninės nuosavybės teise įgijo Butą už 190 000 Lt sumą (55 027,80 Eur). 2009 m. rugsėjo 9 d. liudijimas patvirtina, kad ieškovė visiškai įvykdė įsipareigojimą atlikti bazinius pilnos apdailos darbus. Taigi pilnos apdailos darbai buvo atlikti iki santuokos sudarymo. Byloje pateikti įrodymai ir atsakovas to neginčija, kad ieškovės motina L. Š. 2008 m. gruodžio 15 d. davė 50 000 Lt (14 481 Eur) pradiniam įnašui Butui įgyti. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo teiginius, kad jis finansiškai ar kitu būdu prisidėjo prie Buto įgijimo. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, teigdamas, kad ieškovė, dirbdama Nidoje, negalėjo rūpintis Buto įrengimu. Atsakovas dirbo Šiauliuose mokytoju tik keletą dienų per savaitę, o likusį laiką skyrė Buto įrengimui. Todėl, pasak atsakovo, labiau tikėtini atsakovo paaiškinimai dėl Buto šeimai pirkimo, kad tai buvo pirkta jungtinės veiklos pagrindu, siekiant gyventi kartu kaip šeima. Buto vertė buvo žymiai padidinta jį įrengiant. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovo argumentus kaip nepagrįstus.

64. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

65. Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.969 straipsnio 4 dalį, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti.

66. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek ir pagal kasacinio teismo praktiką santuokos nesudariusių asmenų tarpusavio turtiniai santykiai nelaikomi lygiaverčiais santuoką sudariusių asmenų turtiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).

67. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Taigi, nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).

68. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aplinkybė, jog šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas savaime bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Vadinasi, nuosavybės teisės atsiradimas jungtinės veiklos teisinių santykių pagrindu skiriasi nuo nuosavybės teisės į santuokos metu sutuoktinių įgytą turtą atsiradimo. Sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali ir kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016). Taigi, vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).

69. Taigi, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis). Aptarta kasacinio teismo praktika suponuoja, kad, net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).

70. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog šalys rašytinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties nebuvo sudariusios. Taip pat, kaip matyti iš byloje esančių duomenų ir kaip patvirtino liudytoja L. Š. pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 8 d. posėdžio metu, L. Š. (ieškovės motina) pardavė jai priklausantį namą ir abiem savo vaikams (taip pat ir ieškovei 2008 m. gruodžio 15 d.) padovanojo po 50 000 Lt (14 481 Eur) pradiniams įnašams, kad vaikai galėtų įsigyti gyvenamuosius būstus. Šios aplinkybės atsakovas neginčijo. Ieškovė likus daugiau kaip metams iki šalių santuokos sudarymo (2010 m. rugsėjo 2 d.) 2009 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 8-3773 įsigijo Butą už 190 000 Lt (55 027,80 Eur). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovės paaiškinimus, kad šio Buto įgijimo procese atsakovas nedalyvavo, patvirtino ir liudytojai R. L., A. M., J. R., E. J., L. Š., A. Š., P. L. Šių liudytojų parodymai nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitų paaiškinimams ir kitiems byloje esantiems duomenims. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas būtų savo lėšomis ar kitu būdu prisidėjęs prie ieškovės Buto įsigijimo. Be to, nors šalių santuoka buvo sudaryta 2010 m. rugsėjo 2 d., tačiau pagal bylos duomenis ir šalių paaiškinimus atsakovas į Butą įsikėlė nuolatiniam gyvenimui tik 2013 m. antroje pusėje. Taigi, atsakovo teiginiai, kad buvo šalių susitarimas Butą įsigyti bendrai ir jame kaip šeimai gyventi, turint omenyje, kad atsakovas dar net keletą metų nesikraustė į butą, neatrodo tikėtini.

71. Atsakovas teigė, kad jis prisidėjo prie Buto įrengimo, dėl ko buvo žymiai padidinta Buto vertė. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovo teiginius kaip neįrodytus.

72. 2009 m. rugsėjo 9 d. liudijimas (notarinio registro Nr. 8-5782) patvirtina, kad ieškovė įsipareigojimą atlikti bazinius Buto pilnos apdailos darbus įvykdė dar iki šalių santuokos sudarymo. Byloje pateiktas VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad 2009 m. lapkričio 16 d. buvo užregistruotas gyvenamojo namo 100 proc. baigtumas.

73. Liudytojai L. Š., P. L. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu neigė, kad atsakovas būtų kaip nors esmingai prisidėjęs prie Būsto įrengimo. Pasak liudytojų Butas, nors ir nekokybiškai, bet buvo įrengtas samdytų darbuotojų. Tuo tarpu liudytojas A. Š. pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. posėdžio metu nors teigė žinąs, kad atsakovas prisidėjo prie Buto įrengimo, tačiau pripažino, kad Bute nėra buvęs ir pats nėra dalyvavęs Buto įrengime, o su šalimis pirmą kartą bendravo prie Buto tik 2015 metais. Tuo tarpu to paties pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas T. B. paaiškino, kad konkrečių detalių apie Buto įrengimą neprisimena, tačiau buvo padėjęs atsakovui su parketlenčių nešimu ar pan. Jokių kitų patikimų įrodymų byloje apie atsakovo prisidėjimą prie Buto įrengimo nėra.

74. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nepakanka įrodymų konstatuoti, jog atsakovas būtų reikšmingai prisidėjęs prie Buto įrengimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik neesminė (nedidelė) pagalba kitam žmogui tvarkantis įsigytą būstą (rozečių prisukimas ir pan.) nelaikytina pakankamu įrodymu, kad tarp šalių buvo jungtinė veikla (partnerystė) dėl konkretaus turto įgijimo bendrosios nuosavybės teise. Be to, nesant patikimų duomenų apie atsakovo indėlį įrengiant Butą ir jo masto, nėra pagrindo svarstyti ir dėl kompensacijos už tai priteisimo, juolab kad tokio reikalavimo atsakovas net ir nebuvo pareiškęs.

75. Nesant šalių rašytinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties, nesant byloje pakankamų įrodymų, kad atsakovas prie Buto įsigijimo ar įrengimo būtų prisidėjęs pinigais ar reikšmingai jį pagerinęs savo darbu, taip pat nustačius, kad Butas ieškovės buvo įsigytas dar iki šalių santuokos sudarymo ir pagrindiniai Buto įrengimo darbai taip pat buvo atlikti iki šalių santuokos sudarymo, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Butas yra asmeninis ieškovės turtas.

Dėl kredito įmokų ir kompensacijos priteisimo už jų sumokėjimą

76. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas atsakovo interesus, įvertino ieškovės kredito mokėjimą. Pasak atsakovo, teismas nepagrįstai vertino ieškovės artimųjų įplaukas į jos sąskaitą, visiškai nesiaiškindamas jų kilmės ir nevertindamas atsakovo pavedimų ieškovei, kurios kiekvienais metais sudarydavo apie 8 000 Eur. Atsakovo vertinimu, dažniausiai ieškovės mamos pavedimai buvo daromi mamos šeimos verslui prašant iš Vilniaus nupirkti ir parvežti produktų ar daiktų, kurių negalima nusipirkti Šiauliuose. Tai daugiausiai buvo aliejus pramoniniais kiekiais iš UAB „Reaton“. Nors teismas pajamas už parduotą sklypą įvertino kaip asmeninį ieškovės turtą, tačiau šis sklypas, anot atsakovo, buvo pirktas iš atsakovo vykdytos nekilnojamo turto veiklos. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovo argumentus kaip nepagrįstus.

77. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo teiginiai, kad ieškovės artimųjų pervedami pinigai ieškovei buvo ne finansinė parama, o pavedimai šeimos verslui – neįrodyti. Atsakovo argumentai šiuo aspektu abstraktūs, nekonkretūs, neparemti kita bylos medžiaga. Kaip matyti iš byloje pateikto banko sąskaitos išrašo, atsakovo minimai įmonei UAB „Reaton“ buvo pervesta tik kelių šimtų eurų suma, kuri, palyginus su kitomis ieškovei pervestomis sumomis, nelaikytina reikšminga. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo posėdžių metu apklausti liudytojai L. Š., A. Š. patvirtino, kad po ieškovei suteikto pradinio įnašo Butui, jie ir toliau teikė finansinę paramą ieškovei. Galinčių paneigti šias aplinkybes įrodymų byloje nėra ir atsakovas tokių nepateikė. Savo ruožtu atsakovo nurodyti mokėjimai ieškovei nepatvirtina, kad apmokėdama Buto kredito įmokas ieškovė panaudojo būtent bendras sutuoktinių lėšas, o ne artimųjų pervestas lėšas. Todėl teisėjų kolegija daro labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė iš gautų dovanotų pinigų dengė kredito įmokas už Butą.

78. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, jog ieškovė 2014 m. spalio 16 d. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą su statiniais už 20 000 Lt (5 792,40 Eur), teigdamas, kad šis sklypas buvo pirktas ne už ieškovės lėšas, sklypas buvo pirktas atsakovo, o registruotas ieškovės vardu ir ieškovė šį sklypą pardavė pagal įgaliojimą ir jokių pinigų už jį negavo. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovas reikalavimo dėl minėto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo apsimestiniu pirmosios instancijos teisme nebuvo pareiškęs, todėl atsakovo teiginiai, kad tai buvo ne ieškovės, bet atsakovo turtas, apeliacinės instancijos teisme iš esmės nenagrinėtini (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis). Įrodymų, kad ieškovė negavo pinigų pagal minėtą sutartį, byloje taip pat nėra, o pačioje 2014 m. spalio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartyje užfiksuota, kad pinigus žemės sklypo pardavėja, t. y. ieškovė, gavo iki sutarties pasirašymo.

79. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į byloje pateiktą Luminor Bank AS pažymą, iš kurios matyti, kad nuo šalių santuokos sudarymo (2010 m. rugsėjo 2 d.) iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 2 d.) buvo sumokėta ne tik 7 457,21 Eur kredito įmokų, bet ir 12 950,67 Eur palūkanų. Teisėjų kolegijos manymu, šių palūkanų už paimtą kreditą būstui įsigyti mokėjimas nebuvo skirtas tik ieškovės iki santuokos paimtam kreditui (iš banko gautai pinigų sumai) grąžinti. Bylos medžiaga rodo, kad Bute gyveno ne tik ieškovė, bet ir jos vaikai, taip pat atsakovas. Kitaip tariant, didelę bylai aktualaus laikotarpio dalį Butas buvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti. Taigi nuo to momento, kai Bute apsigyveno ieškovė su pirmagime dukra, mokėdama palūkanas ieškovė iš esmės negavo asmeninės naudos, bet sudarė sąlygas šeimai naudotis banko ieškovei suteikto kredito teikiama nauda (privalumais) ir gyventi už kreditą įsigytame Bute. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės Butas buvo naudojamas ir šalių šeimos interesais, teisėjų kolegijos vertinimu, palūkanų mokėjimas nuo to momento kai ieškovė apsigyveno Bute su pirmuoju vaiku, be kita ko, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš esmės laikytinas einamuoju mokėjimu, tiesiogiai susijusiu su šeimos namų ūkio išlaikymu. Šiam tikslui galėjo būti naudojamos bendros sutuoktinių lėšos (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

80. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti atsakovui kompensaciją už ieškovės asmeninį turtą sumokėtų įmokų dalį pagal kredito sutartį, kadangi kredito įmokos už Butą buvo mokamos iš ieškovės asmeninių lėšų. Be to, dalis Buto kredito palūkanų galėjo būti apmokamos ir iš bendrų sutuoktinių lėšų.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

81. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad nors jis priešieškinyje nebuvo pateikęs reikalavimo dėl individualios veiklos turto padalinimo, tačiau tikėjosi, kad ieškovė atskleis individualios veiklos turto vertę, juolab kad visa tai, pasak atsakovo, buvo kurta bendrai. Teismas santuokos nutraukimo bylose turi būti aktyvus, todėl, atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas galėjo ir turėjo išeiti už atsakovo pareikštų reikalavimų ribų, nes atsakovas nuolat minėjo individualios įmonės vertę. Anot atsakovo, nepadalintos liko ir „Aviva“ kaupiamosios lėšos, apie kurias atsakovas sužinojo tik prieš paskutinį posėdį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems atsakovo argumentams.

82. Visų pirma, vertinant atsakovo argumentus dėl ieškovės individualios veiklos, teisėjų kolegija pažymi, kad individualios veiklos kaip verslo formos iš viso nėra galimybės padalinti. Toks reikalavimas, net atsakovui jį pareiškus, iš esmės negalėtų būti tenkinamas, nes individuali veikla nėra sutuoktinių bendroji nuosavybė ar turto objektas apskritai. Individuali veikla nėra individuali įmonė, kuri pripažįstama savarankišku juridiniu asmeniu. Tuo tarpu dėl pajamų, ieškovės gautų iš individualios veiklos, taip pat individualioje veikloje naudojamo turto (kostiumų, siuvimo mašinų ar pan.) padalijimo atsakovas nereiškė tokio reikalavimo, o pirmosios instancijos teismas negalėjo žinoti, kad yra dar kažkokio kito bendro sutuoktinių turto iš ieškovės individualios veiklos. Atsakovas nei savo procesiniuose dokumentuose, nei pirmosios instancijos teismo posėdžių metu nesuformulavo, koks apytiksliai tai galėtų būti turtas, kokios jis galėtų būti vertės. Nors atsakovas turėjo atstovą profesionalų teisininką advokatą, tačiau byloje nėra duomenų, kad būtų teikęs pirmosios instancijos teismui prašymą dėl ieškovės individualios veiklos turto masės nustatymo, dėl dalintino turto apžiūros ar pan., o pirmosios instancijos teismas būtų tokio prašymo netenkinęs. Atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tik abstrakčiai kalbėjo apie ieškovės vykdomą individualią veiklą, apie iš šios veiklos gaunamas kažkokias pajamas, tačiau reikalavimo dėl individualioje veikloje naudojamo turto ir iš individualios veiklos gaunamų pajamų padalijimo nereiškė. Priešingai nei teigia atsakovas, sprendžiant klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, teismas nėra aktyvus ir savarankiškai nenustatinėja dalintino turto. Tik išimtinais atvejais teismas savo iniciatyva gali nustatyti terminą ieškinio ar priešieškinio trūkumams pašalinti, jeigu teismui yra žinoma, kad yra kito dalintino sutuoktinių turto. Tačiau šiuo atveju nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas galėjo žinoti apie kitą dalintiną šalių turtą, nes šiuo aspektu atsakovo pozicija nebuvo aiški. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai savo iniciatyva nesprendė dėl ieškovės individualios veiklos. Pirmosios instancijos teisme atsakovui neiškėlus aptariamo reikalavimo, apeliaciniame procese jo kelti nebegalima (CPK 312 straipsnis), todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako.

83. Antra, teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus ir dėl „Aviva“ kaupiamųjų lėšų. Pirma, atsakovas ir dėl šio turto padalijimo reikalavimo pirmosios instancijos teisme nepareiškė, todėl jis negali reikalauti jo padalijimo apeliacinės instancijos teisme. Antra, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pats svarstyti dėl šio turto padalijimo. Kaip matyti iš ieškovės byloje pateikto Luminor Bank AS sąskaitos išrašo, ieškovei „Aviva Lietuva“ 2016 m. sausio 19 d. pervedė 1 138,06 Eur, o po šios datos ieškovė jokių įmokų šiai bendrovei nebemokėjo. Todėl teisėjų kolegija daro labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė sutartį su šia bendrove buvo nutraukusi ir ji yra grąžinusi ieškovei sumokėtas lėšas dar 2016 m.

84. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priėmė iš esmės pagrįstą ir teisingą sprendimą, o apeliacinis skundas tenkinamas tik dėl dalies atsakovo reikalavimų, susijusių su atsakovo bendravimo su vaikais tvarka.

85. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

86. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

87. Ieškovė E. K. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 500 Eur advokato pagalbos išlaidų. Ieškovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2023 m. lapkričio 6 d. bankinio pavedimo išrašą, 2023 m. gruodžio 8 d. pinigų priėmimo kvitą). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas 92 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 1 380 Eur atstovavimo išlaidų.

88. Kadangi reikalavimas nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, kai toks reikalavimas reiškiamas santuokos nutraukimo byloje, atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017), o nagrinėjamu atveju patenkinta tik dalis atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų, susijusių būtent su bendravimo su vaikais tvarka, atsakovo patirtų žyminio mokesčio išlaidų dalis iš ieškovės atsakovui nepriteistina.

89. Iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad už apeliacinio skundo parengimą atsakovas patyrė 1 300 Eur atstovavimo išlaidų, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 104 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

90. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad ieškovė laimėjo 72 proc. bylos, o atsakovas 28 proc. bylos, nepagrįstai atskirai neįvertino, kad buvo atmesti atsakovo reikalavimai dėl Buto pripažinimo bendra sutuoktinių nuosavybe ir kompensacijos už kredito mokėjimus priteisimo (kitaip tariant, ieškovė turėjo būti laikoma didesne apimtimi laimėjusia bylą), bet ieškovė dėl to apeliacinio skundo nepadavė, o apeliacinės instancijos teismas tik nežymiai pakoregavo pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, teisėjų kolegija, siekdama nepriimti blogesnio atsakovui (apeliantui) sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 313 straipsnis), nutaria pirmosios instancijos teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nekeisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį, kuria buvo nustatyta atsakovo A. K. bendravimo su M. K., D. K. ir M. K. tvarka valstybinių švenčių dienomis, pakeisti ir nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką valstybinių švenčių metu:

1) lyginių metų Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) vaikai bendrauja su tėvu, šiam pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir parvežant juos namo gruodžio 26 d. iki 18 val.;

2) nelyginių metų Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) vaikai bendrauja su tėvu, šiam pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 18 val. ir parvežant juos namo Naujųjų metų dienos (sausio 1 d.) vakare iki 18 val.;

3) nelyginiais metais vaikai bendrauja su tėvu per Velykas, šiam pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos Velykų išvakarėse (šeštadienį) 18 val. ir parvežant juos namo Velykų antros dienos (pirmadienį) vakare iki 18 val.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. K. ieškovei E. K. 1 380 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės E. K. atsakovui A. K. 104 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Aurimas Brazdeikis Marius Dobrovolskis Larisa Šimanskienė