- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-14
- Bylos Nr.
- e2S-1103-864/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos skyrius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. K. (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. K. (toliau ir atsakovas), kuriuo prašo: 1) nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų D. K., M. K. ir M. K. gyvenamąją vietą su motina – ieškove; 3) iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti 208,45 Eur išlaikymą kiekvienam, mokamą kas mėnesį iki vaikų pilnametystės; 4) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 5) padalinti santuokoje įgytą turtą ir kreditorinius įsipareigojimus ir išspręsti kitas su santuokos nutraukimu susijusias pasekmes. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) iki galutinio sprendimo byloje priėmimo dienos priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų D. K., M. K. ir M. K. laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 208,45 Eur kiekvienam kas mėnesį šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 2) įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas prie šeimos išlaidų dengimo prisideda minimaliai, perveda į ieškovės sąskaitą po 300 Eur per mėn., papildomai sumoka už interneto, televizijos paslaugas, apmoka automobilio eksploatavimo išlaidas, kuriuo naudojasi tik jis, vaikus pavėžėti nesutinka. Ieškovės skaičiavimu, nuo 2020 m. sausio mėn. atsakovas prie vaikų išlaikymo kas mėnesį prisideda po 150 Eur, likusią dalį skiria ieškovė. Šalys visiškai nebendrauja daugiau nei metus, nors kartu gyvena vieno kambario bute. Ieškovė nuolat jaučia psichologinę įtampą. Dėl namuose tvyrančios psichologinės įtampos kenčia ir šalių vaikai, kurie kasdien patiria stresą.
3. Atsakovas A. K. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniškai.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodė, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje bylos stadijoje nėra pagrindo. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad atsakovas teikia išlaikymą, kuris, jos manymu, yra per mažas. Tarnyba pažymėjo, kad prašoma laikino išlaikymo suma sutampa su ieškinio reikalavimu, taip pat ieškovė nepateikė prašymą įpareigoti gyventi skyriumi pagrindžiančių įrodymų, o pateikti paaiškinimai nėra išsamūs.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 1 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą gyventi skyriumi nuo sutuoktinės (ieškovės) E. K. ir nepilnamečių vaikų M. K., D. K. ir M. K., gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje prašymą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 500. Šalims santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. K., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. K., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. K.. Teismas taip pat nustatė, kad šalys gyvena ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Butas nėra įregistruotas kaip šeimos turtas, jame gyvenamąją vietą deklaravę ginčo šalys ir trys jų nepilnamečiai vaikai. Byloje taip pat nustatyta, kad nors šalys gyvena kartu, tačiau nuo 2018 m. neveda bendro ūkio, daugiau nei metus laiko visiškai nebendrauja, nesisveikina, atsakovas šeimos namuose leidžia vakarus ir nakvoja, tačiau nei savaitgalių, nei atostogų su šeima neleidžia. Tarnybai ieškovė patikslino, kad atsakovas grįžta apie 20-22 val. tik pernakvoti ir 5-7 val. ryto keliasi, piktybiškai neišsikrausto, ignoruoja ieškovę, gąsdina tarnybomis, vilkina santuokos nutraukimo procesą.
7. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų atsakovo fizinį smurtą ieškovės ar vaikų atžvilgiu, be to, nors ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo psichologinį smurtą, Tarnybai su kiekvienu vaiku bendraujant individualiai visi trys vaikai patvirtino, kad tėvai nesikalba, yra susipykę, kartais pykstasi, tokia situacija vaikams nepatinka, namuose jaučiasi nejaukiai, tvyro įtampa. Vaikai patvirtino, kad jie bendrauja su tėvu, nors mato retai (1 kartą per dieną), iš akte užfiksuotų vaikų nuomonių taipogi galima spręsti, kad tėvas galimai siekia vaikų palankumo nenustatydamas vaikams ribų, pirkdamas nesveiką maistą arba manipuliuoja jais santuokos nutraukimo procese (pvz., M. teigė, kad tėvas daug lepina, leidžia naudotis telefonu, perka nesveiką maistą, gėrimus, saldumynus ir viską leidžia daryti; M. teigė, kad tėvas jam leidžia žaisti telefonu, perka vien tik saldumynus ir, vaiko nuomone, tai nėra gerai; D. pasakojo, kad su tėvu praleidžia mažiausiai laiko, tėvą mato retai, tėvui grįžus namo beveik nesikalba, tėvas leidžia žaisti telefonu, tačiau jis nenori vaikščioti su akiniais).
8. Teismas vertino, kad ieškovės nurodytų aplinkybių, užfiksuotos vaikų nuomonės ir Tarnybos nustatytų šeimos aplinkos sąlygų duomenų pakanka tam, kad vadovaujantis geriausių vaiko interesų prioriteto principu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, laikinai sureguliuojančias šalių santykius ir užtikrinančias šalių bei jų nepilnamečių vaikų teisių apsaugą. Teismas vertino, kad vaikų nuomonės išklausymo aktas patvirtina, jog vaikai galimai yra neapsaugoti nuo kitų šeimos narių neigiamos įtakos, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių tikėtinai gali būti pažeisti šalių nepilnamečių vaikų interesai.
9. Nutartyje pažymima, kad nors atsakovas Tarnybai teigė, jog kitos gyvenamosios vietos neturi, tačiau, kaip nurodė ieškovė, savaitgalius atsakovas leidžia atskirai nuo šeimos. Valstybės įmonės (toliau ir VĮ) Registrų centras duomenimis, atsakovas turi tris žemės sklypus, Tarnybai nurodė dirbantis (duomenys neskelbtini) (1,5 etato), gaunantis 1000 Eur per mėnesį darbo užmokesčio ir papildomai dirbantis pagal individualią veiklą filmavimo aikštelėje aktoriumi. Teismas vertino, kad atsakovas pagal savo turtinę padėtį turi galimybę gyventi skyriumi.
10. Teismas pripažino, kad šiuo metu nepilnamečiams vaikams nėra sudarytos saugios ir ramios sąlygos augti ir vystytis, tokia padėtis ydinga, pažeidžianti vaiko teisių į saugią ir nusistovėjusią aplinką svarbą, todėl yra pagrindas nustatyti atsakovo gyvenimą skyrium nuo sutuoktinės ir nepilnamečių vaikų.
11. Spręsdamas dėl laikino vaikų išlaikymo priteisimo, teismas, įvertino ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog, pasak ieškovės, vieno vaiko išlaikymui reikalinga 530 Eur suma per mėnesį, tiek ieškovė, tiek Tarnyba patvirtino, kad atsakovas iš esmės prisideda prie vaikų išlaikymo, be to, teismas vertino, kad nėra pagrindo preziumuoti atsakovo nesąžiningumą vengiant teikti išlaikymą ir ateityje. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas nurodė, kad jie neleidžia spręsti apie tai, jog atsakovo indėlis vaikų išlaikymui yra mažesnis nei ieškovės. Teismas pripažino, kad ieškovė neįrodė prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtinybės, todėl prašymą dėl laikino išlaikymo nustatymo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atsakovas A. K. (toliau ir apeliantas, atsakovas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
13. Apelianto teigimu, sprendimas įpareigoti vieną iš tėvų gyventi skyriumi gali būti priimtas tik išklausius abiejų šalių nuomonę, tačiau šiuo atveju buvo remiamasi tik ieškovės ir Tarnybos pozicija. Pažymi, kad įpareigojimas gyventi skyrium negalėjo būti priimtas nepaskyrus žodinio teismo posėdžio ir neapklausus šalių, be to, nors teismas matė, kad į bylą įstojo atsakovo atstovė, tačiau iki nustatyto termino nebuvo pateiktas nei atsiliepimas į ieškinį, nei joks kitas dokumentas. Apelianto nuomone, tai neeilinis atvejis, turėjęs sukelti teismui įtarimų. Paaiškina, kad apeliantas, neturėdamas patirties teismuose, sudarė sutartį su advokate ir ja pasitikėjo, tikėdamasis, kad jo interesai bus tinkamai atstovauti, tačiau tik iš ieškovės sužinojęs apie skundžiamą nutartį suprato, kad iki nutarties priėmimo nebuvo tinkamai atstovaujamas, todėl kitą atstovę, kurį į bylą įstojo tik 2022 m. kovo 7 d.; mano, kad teismas nepagrįstai priėmė skundžiamą nutartį be atsakovo nuomonės.
14. Apeliantas nurodo šias faktines aplinkybes, kurios, jo manymu, reikšmingos nagrinėjamo klausimo išsprendimui: 1) apeliantas yra kvalifikuotas mokytojas, turintis pedagoginį išsilavinimą ir išklausęs daugybę vaikų ugdymo mokymų; 2) ieškovė, vienašališkai nusprendusi nutraukti santuoką, vaikų akivaizdoje žemina apelianto autoritetą vaikų akyse, kasdien išmetinėja jo asmeninius daiktus, leidžia jam miegoti tik prie balkono durų; 3) ieškovė nesutinka su valstybės vykdoma skiepijimo politika ir neteisingai orientuoja šiuo klausimu vaikus; 4) ieškovė nori gyventi ne pagal jos ir šeimos turimas pajamas, šeimą išlaiko tik atsakovas, ieškovės gaunamos pajamos iš individualios veiklos (kurią sukūrė atsakovas, tai karnavalinių drabužių nuoma) yra minusinės, nepadengia už patalpų nuomą mokamų išlaidų; 5) ieškovė priėmė vienasmenišką sprendimą pakeisti sūnaus mokyklą į privačią, pakeitus mokyklą, sūnus turi kasdien autobusu važiuoti po 25 km į vieną pusę, t. y. į už miesto esančią privačią (duomenys neskelbtini).
15. Apeliantas laikosi pozicijos, kad teismas, neturėdamas jokių pagrindžiančių įrodymų, priėmė neteisėtą sprendimą atskirti tėvą nuo nepilnamečių vaikų, net nenustatydamas laikinos bendravimo su vaikais tvarkos. Tai grubiai pažeidžia tiek tėvo, tiek vaikų interesus ir yra akivaizdžiai prieš teisingą ir objektyvų bylos išnagrinėjimą.
Atsiliepimas
16. Ieškovė E. K. pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartį, o atskirąjį skundą atmesti.
17. Nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi, pasak ieškovės, teismas teisingai įvertino byloje esančius duomenis, iš kurių matyti, kad bendras šalių gyvenimas tapo nebeįmanomas, atsakovas neprisideda prie buities ir vaikų priežiūros. Nurodo, kad ieškovė dar 2021 m. pavasarį prašė atsakovo susirasti gyvenamą vietą, nes dėl šalių konfliktiškų santykių namuose tvyrojo įtampa, tačiau atsakovas visa tai ignoravo. Ieškovė teigia, kad 2021 m. birželio mėn. advokatė, į kurią ieškovė kreipėsi dėl skyrybų proceso, pasiūlė paskambinti atsakovui ir pasiteirauti jo nuomonės dėl skyrybų proceso inicijavimo, tačiau, kaip teigia ieškovė, atsakovas atsisakė bendrauti su ieškovės atstove. Paaiškina, kad vėliau atsakovui elektroniniu paštu buvo išsiųsta sutartis dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, tačiau atsakovą ją ignoravo. 2021 m. spalio mėn. ieškovė pakartotinai paprašė atsakovo išsikraustyti, kadangi ieškovei tapo žinoma, jog atsakovas ir jo brolis pardavė paveldėtą nekilnojamąjį turtą Šiauliuose ir įgijo lėšas, už kurias galėtų įsigyti/išsinuomoti būstą. 2021 m. gruodžio mėn. ieškovė pateikė prašymą dėl privalomosios mediacijos, tačiau iš gautos pažymos paaiškėjo, kad atsakovas ignoravo pasiūlymą taikiai išspręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo.
18. Ieškovės manymu, svarbi naujai paaiškėjusi aplinkybė, jog atsakovas nuo 2022 m. kovo 8 d. negyvena ieškovės bute, kas reiškia, kad jis turi kur gyventi, o tokie atsakovo veiksmai rodo, kad skundžiama nutartis yra teisinga. Išvykęs iš ieškovės buto, atsakovas nepasiėmė savo asmeninių daiktų, nerodo noro bendrauti su vaikais.
19. Nesutinka, kad atsakovas nebuvo išklausytas, kadangi įstatymas suteikia diskrecijos teisę teismui pačiam nuspręsti, ar laikinųjų apsaugos priemonių klausimą spręsti pranešus ar nepranešus kitai šaliai. Pažymi, kad šiuo atveju atsakovui buvo pranešta ir sudarytos galimybės būti išklausytam. Pabrėžė, kad ieškinys teismui buvo pateiktas 2022 m. sausio 31 d., o priimtas 2022 m. vasario 2 d. ir tą pačią dieną išsiųstas atsakovui, nustatant 20 dienų terminą atsiliepimui pateikti. Atsakovas gavo teismo dokumentus, nes 2022 m. vasario 11 d. byloje gautas atsakovo atstovės prašymas dėl prieigos prie bylos kortelės suteikimo, kuris tos pačios dienos teisėjos rezoliucija buvo patenkintas. Ieškovė pastebi, kad byloje buvo pateikta 2021 m. lapkričio 12 d. atstovavimo sutartis tarp atsakovo ir jo advokatės, kurioje nustatyti itin platūs atstovavimo įgaliojimai, kas, ieškovės manymu, reiškia, jog atsakovas buvo pasirūpinęs iki bylos iškėlimo teisme. Nurodo, kad 2022 m. vasario 14 d. atsakovas pateikė pretenziją dėl netinkamos kokybės procesinių dokumentų, tačiau iš tos pačios dienos teisėjos rezoliucijos matyti, kad klausimas buvo išspręstas teismui telefonu susisiekus su atsakovo atstove, kuri patvirtino, kad procesinius dokumentus gavo. Anot ieškovės, atsakovo santykiai su prieš tai jį atstovavusia advokate neturi jokios reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui. Pabrėžia, kad šis teismo procesas nėra pirmas atsakovui, kadangi jam teko dalyvauti verslo ginčuose, šeimos bylose ir kitose.
20. Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog tai, kad teismas nenustatė laikinos bendravimo tvarkos daro skundžiamą nutartį neteisėta, kadangi byloje toks prašymas nebuvo pareikštas, be to, šalys gali susitarti dėl bendravimo tvarkos, o nepavykus susitarti – kreiptis į teismą dėl tokios tvarkos nustatymo. Ieškovė paaiškina, kad nuo 2015 m. mėgino įtikinti atsakovą, kad šeimai reikia erdvesnio būsto, tačiau atsakovas ignoravo ieškovę. Atsikirsdama į atskirojo skundo argumentą dėl vaikų (ne)skiepijimo, ieškovė tvirtina, kad visi vaikai yra paskiepyti. Ieškovė nurodo, kad apelianto argumentai dėl jos finansinės būklės ir pajamų visiškai nepagrįsti. Atsakydama į atskirojo skundo argumentą dėl vienasmeniško sprendimo pakeisti sūnaus mokyklą, nurodo, kad sūnui D. K. lankant pirmą klasę pradėjo ryškėti disleksijos požymiai (skaitymo ir rašymo sutrikimas), todėl ieškovė norėjo leisti į mokyklą, kurioje vaikui būtų užtikrintos geresnės mokymosi sąlygos. Pažymi, kad tarėsi su atsakovu, tačiau jis menkino ieškovės pasiryžimą padėti vaikui. Ieškovė teigia, kad sūnus džiaugiasi lankoma mokykla, susirado draugų, priprato prie mokyklos atmosferos, o atstumas iki mokyklos nėra problema.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą, uždrausti atsakovui perleisti nuosavybės teises) pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
23. Iš atskirojo skundo turinio nustatyta, jog atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties dalimi, kuria nuspręsta dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyriumi nuo ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų. Atsižvelgiant į atskirojo skundo dalyką, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų kontekste.
Dėl atsakovo teisės būti išklausytam
24. Apeliantas įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė procesinės teisės normų pažeidimus, kadangi nesuteikė apeliantui galimybės pateikti atsiliepimo į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
25. Įstatymų leidėjo įtvirtinta, kad apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą atsakovui pranešama tuo atveju, kai teismas mano, jog tai būtina (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar informuoti atsakovą, suinteresuotą asmenį apie gautą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas turi įvertinti pateiktų duomenų pagrįstumą ir pakankamumą. Teismui nusprendus, kad pateiktų duomenų jam nepakanka klausimui išspręsti arba mano, kad būtina apie gautą prašymą informuoti asmenį, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ar kitą suinteresuotą asmenį, kurių teisėms ir interesams gali turėti įtakos teismo procesinis sprendimas, praneša jiems apie klausimo nagrinėjimą.
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pranešęs atsakovui apie gautą prašymą. Iš elektroninės bylos kortelės duomenų matyti, kad procesiniai dokumentai (ieškinys ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) atsakovui įteikti 2022 m. vasario 9 d., o 2022 m. vasario 11 d. teisme gautas atsakovo atstovės advokatės D. G. prašymas dėl prieigos prie elektroninės civilinės bylos kortelės suteikimo, kuris tos pačios dienos teisėjos Ingos Vaišvilienės rezoliucija buvo patenkintas. 2022 m. vasario 14 d. teisme buvo gauta atsakovo pretenzija (DOK-27794) dėl procesinių dokumentų kokybės, kur pats atsakovas teismui nurodė, kad nesimato gautų procesinių dokumentų teksto. Tą pačią dieną teisėjos rezoliucija pretenzija buvo prijungta prie bylos, taip pat nurodant, kad „Su advokatu susisekta nurodytu telefonu, paaiškino, kad reikiamus dokumentus gavo iš priešingos pusės advokato“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė, t. y. įpareigojimas vieną sutuoktinį gyventi skyriumi, yra pakankamai intensyvaus pobūdžio apribojimas, kurio taikymas šiuo konkrečiu atveju turi didelės reikšmės atsakovo, kaip trijų nepilnamečių vaikų tėvo, teisėms ir pareigoms vaikų atžvilgiu, todėl iš dalies sutiktina su apeliantu, teigiančiu, kad sprendimas įpareigoti vieną iš tėvų gyventi skyriumi turėtų būti priimtas išklausius abiejų šalių nuomonę. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad šiuo atveju atsakovas buvo informuotas apie galimybę pateikti poziciją dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau, kaip nurodo apeliantas, byloje laiku nebuvo pateiktas atsiliepimas į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y., jog prieš tai atsakovą atstovavusi advokatė tinkamai neatstovavo atsakovo interesų, t. y. laiku neparengė ir nepateikė teismui atsakovo pozicijos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu.
28. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių klausimo išsprendimas neišklausius atsakovo pozicijos nelemia absoliutaus jo teisės būti išklausytam pažeidimo, kadangi atsakovas turi teisę (o nagrinėjamu atveju tokia teise ir pasinaudojo) dėl teismo nutarties, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, pateikti atskirąjį skundą ir nurodyti argumentus, dėl kurių nesutinka su priimta teismo nutartimi. Be to, akcentuotina ir tai, kad atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių tikslą, kuriuo iš esmės laikytinas laikinas ginčo situacijos sureguliavimas, šalys gali pasinaudoti procesine teise pateikti teismui prašymą dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita (CPK 148 straipsnis) arba prašyti teismo panaikinti byloje taikomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnis).
Dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyriumi
29. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad teismas, įpareigodamas apeliantą gyventi skyriumi grubiai pažeidė jo ir vaikų interesus. Apeliantas taip pat nurodo, kad yra kvalifikuotas ugdyti vaikus, ieškovė žemina jo, kaip tėvo, autoritetą prieš vaikus, teigia, kad ieškovės pajamos yra minusinės ir nepadengia už jos individualiai veiklai vykdyti reikalingų patalpų nuomą mokamų išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovo teiginiais nesutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.
30. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės ir dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, o sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą byla nenagrinėjama iš esmės.
31. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Minėto straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nurodyta laikinoji apsaugos priemonė: įpareigojimas gyventi skyriumi. Tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Be to, toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Šios apsaugos priemonės taikomos, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, pavyzdžiui, turi nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, ją nuomojasi ar jo finansinė padėtis leidžia tą padaryti.
32. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktos abiejų ginčo šalių pozicijos patvirtinta, kad sutuoktinių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, įtempti. Nustatyta, kad šalys nuo 2018 m. neveda bendro ūkio, daugiau nei metus laiko visiškai nebendrauja, nesisveikina, atsakovas šeimos namuose leidžia vakarus ir nakvoja, tačiau nei savaitgalių, nei atostogų su šeima neleidžia. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nenustatinėja vienos iš šalių kaltės dėl konfliktų šeimoje, teismui pakanka įsitikinti tuo, jog konkrečiu atveju yra grėsmė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių iki teismo sprendimo priėmimo, gali būti pažeisti nepilnamečių vaikų interesai.
33. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju vaikai galimai yra neapsaugoti nuo kitų šeimos narių neigiamos įtakos, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių tikėtinai gali būti pažeisti šalių nepilnamečių vaikų interesai. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo finansinę padėtį nustatė, kad atsakovas turi galimybes gyventi skyriumi, tuo tarpu pats atsakovas atskirajame skunde šių pirmosios instancijos teismo išvadų iš esmės neginčijo, tik nurodė, kad ieškovės pajamos yra minusinės, jų nepakanka sumokėti už patalpų, kuriose ieškovė užsiima individualia veikla, nuomą. Pabrėžtina, kad apeliantas nepateikė jokių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), be to, byloje esanti Tarnybos išvada leidžia spręsti apie pakankamai gerą ieškovės finansinę padėtį, leidžiančią užtikrinti vaikų poreikius, juolab, kad ir byloje nustatyta, kad ginčo šalys iš esmės lygiaverčiai prisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo.
34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nemato pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nutarė įpareigoti apeliantą gyventi skyriumi nenustatydamas laikinos bendravimo su vaikais tvarkos. Šiuo atveju reikšminga pažymėti, jog pirmosios instancijos teismas pritaikė apribojimą, kurio pagrindu atsakovas buvo įpareigotas gyventi skyriumi nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad atsakovui apskritai buvo uždrausta matytis su nepilnamečiais vaikais arba lankytis tam tikrose vietose, kaip tai numato CK 3.65 straipsnio 2 dalies 7 punktas. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad apeliantas turi teisę bendrauti su vaikais, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šios apelianto teisės iš esmės nevaržo.
35. Be to, kaip teisingai pastebėjo ieškovė, šalys gali susitarti dėl bendravimo tvarkos. Taip pat pažymėtina, kad šalims nepavykus suderinti apelianto ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos, apeliantas turi teisę kreiptis į bylą dėl santuokos nutraukimo nagrinėjantį teismą su prašymu nustatyti laikiną apelianto ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką (CPK 144 straipsnio 1 dalis, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
36. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą byloje, kylančioje iš šeimos teisinių santykių, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo A. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.