- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-09
- Bylos Nr.
- e2A-1303-413/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00485-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- Ž. R.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1952-985/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui Ž. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „NEO Finance“ (toliau – ieškovė) teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Ž. R. (toliau – atsakovas): 1) 2094,54 Eur negrąžintą kredito dalį; 2) 172,62 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2021 m. vasario 23 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 3) 19,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2094,54 Eur), nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2027 m. sausio 15 d.; 4) 1960,80 Eur tarpininkavimo mokestį; 5) 3,47 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. spalio 16 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos – 2021 m. vasario 23 d.; 6) 19,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2094,54 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2027 m. sausio 15 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) 148,72 Eur žyminį mokestį; 9) 200 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
2. Atsakovui ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2021 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, procesinius dokumentus įteikus šeimos nariui. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovo Ž. R. 2094,54 Eur negrąžintą kredito dalį, 172,62 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2021 m. vasario 23 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 19 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2027 m. sausio 15 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurių dydis negali viršyti 1390,29 Eur sumos, 262,64 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą 3920,09 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 16 d. d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 324,31 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas taip pat pripažino negaliojančiomis ab initio (nuo priėmimo momento) šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. K197580723 sąlygas, išdėstytas 5.3.1 ir 5.3.2 papunkčiuose, nustatančias tarpininkavimo mokesčio skaičiavimą priklausomai nuo kredito grąžinimo įmokų vėlavimo, taip pat sutarties 6.1 punktą, nustatantį, kad specialiose sąlygose nustatytos 19 proc. metinės palūkanos skaičiuojamos iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas 2020 m. gegužės 15 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K197580723 (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 2150,00 Eur vartojimo kreditas 80 mėn. terminui ir pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1656,40 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 19,00 proc.), 262,64 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2027 m. sausio 15 d. Sutartis nutraukta 2021 m. vasario 23 d.
Dėl negrąžintos kredito ir mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo už laikotarpį iki sutarties nutraukimo (ieškinio 1 ir 2 reikalavimai)
6. Atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, teismas darė išvadą, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priteisti skolą, todėl pripažino pagrįstu ieškovės reikalavimus dėl 2094,54 Eur negrąžinto kredito ir 172,62 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2021 m. vasario 23 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), priteisimo.
Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (ieškinio 3 reikalavimas)
7. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad mokėjimo (pelno) palūkanos pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo skolininkui nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Tačiau, anot teismo, šiuo atveju ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
8. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 80 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 19 procentų metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 1656,40 Eur.
9. Vadovaudamasis naujausia teismų praktika, teismas pažymėjo, kad kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, teismo vertinimu, ieškovė, kaip paskolos davėja, pagrįstai nuo sutarties nutraukimo (2021 m. vasario 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. sausio 15 d.), galėjo tikėtis gauti 19 procentų metines palūkanas nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį likusio negrąžinto vartojimo kredito likučio (Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-94-390/2021). Taigi ieškovė ieškinyje nepagrįstai prašo skaičiuoti 19 procentų mokėjimo palūkanas kaip nuostolius nuo negrąžintos kredito dalies, neatsižvelgdama į kredito dalies, tuo pačiu ir palūkanų dalies, mažėjimą kas mėnesį (tinkamo sutarties vykdymo atveju).
10. Todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios susidarė laikotarpiu po sutarties nutraukimo (2021 m. vasario 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2027 m. sausio 15 d.), ir skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
Dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo
11. Teismo vertinimu, tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, ir šio mokesčio skaičiavimas nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų reiškia ne ką kitą, kaip taikymą papildomo mokesčio už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, pagal kurį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos ir jokie kiti mokesčiai negalimi. Teismas pažymėjo, kad komentuojamos kredito sutarties bendrosios sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos taikymą, yra neskaidrios, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimo (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-209-638/2021).
12. Teismas nurodė, kad ieškovės iš anksto numatyta 262,64 Eur tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida, kuri savo apskaičiavimo tvarka yra aiški ir dėl kurios kredito gavėjas buvo informuotas sutarties sudarymo metu, yra pagrįsta, todėl šią ieškinio dalį pripažino pagrįsta. Tuo tarpu likusi 1801,60 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis, kurios skaičiavimo tvarka yra nedetalizuota ir kuri yra neproporcinga kredito gavėjui suteikto kredito ir iš to kylančių palūkanų dydžiui, teismo įsitikinimu, neatitinka sutartyje pateiktai tarpininkavimo mokesčio sąvokai ir savo prasme atlieka netesybų funkciją, todėl šią ieškinio reikalavimo dalį teismas atmetė.
13. Remdamasis nurodytu, teismas konstatavo, kad vartojimo kredito sutarties 5.3.1 ir 5.3.2 papunkčiai, nustatantys tarpininkavimo mokesčio skaičiavimą priklausomai nuo kredito grąžinimo įmokų vėlavimo, taip pat sutarties 6.1 punktas, nustatantis, kad specialiose sąlygose nustatytos 19 proc. metinės palūkanos skaičiuojamos iki visiško skolos sumokėjimo dienos, pripažintinos negaliojančiomis ab initio ( nuo priėmimo momento).
Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo
14. Teismas, vadovaudamasis naujausia teismų praktika, pažymėjo, kad kai pelno palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolininko atsakomybės forma, kaip kad yra šios bylos atveju, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, 16 punktas; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 22 punktas). Tai reiškia, kad už laikotarpį, už kurį priteisiami nuostoliai, tuo pačiu negalima priteisti ir kompensuojamųjų palūkanų (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-209-638/2021). Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovei priteisus nuostolius (negautas pajamas) iki buvusio nustatyto sutarties termino (2027 m. sausio 15 d.), netesybos negali būti priteisiamos. Todėl ieškovės reikalavimą dėl 3,47 Eur kompensacinių palūkanų teismas atmetė.
Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos
15. Kadangi sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, iš kurių ieškovė kildina aptariamą reikalavimą, anot teismo, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų), sutartinę sąlygą dėl kompensuojamųjų palūkanų teismas pripažino negaliojančia ex officio (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis) ir reikalavimą šioje dalyje atmetė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų
16. Teismas nurodė, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl priteisė ieškovei iš atsakovo 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą – 3920,09 Eur (2094,54 Eur + 172,62 Eur + 1390,29 Eur + 262,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
17. Teismas pažymėjo, kad šiuo ginčo atveju iš šešių materialiųjų reikalavimų patenkinti trys, o ketvirtasis reikalavimas patenkintas iš dalies. Nustatęs, kad procentinė patenkintų reikalavimų išraiška yra 93 procentai, ieškovei iš atsakovo priteisė 324,31 Eur (348,72 Eur (148,72 Eur žyminio mokesčio + 200,00 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą) x 93 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
18. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą už akių dalyje dėl negautų pajamų ir priteisti ieškovei iš atsakovo Ž. R. 19 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 2094,54 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2027 m. sausio 15 d., taip pat priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, sukurtu precedentu. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Anot apeliantės, tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Apeliantė pažymi, kad vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma.
18.2. Apeliantė pažymi, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apelianto patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Atsakovas yra atlikęs tik keturias pilnas įmokas (iš 80 mėnesinių įmokų), Sutartis nutraukta, o negrąžinta kredito dalis tik truputį pamažėjo nuo kredito suteikimo dienos, ir šiai dienai negrąžintą kredito dalį vis dar sudaro 2 094,54 Eur. Taigi, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip, anot apeliantės, ir turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas.
18.3. Apeliantė yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno. Taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė negautų pajamų (nuostolių) realumo. Apeliantė pažymi, kad teismui teiktose sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta visa mokama palūkanų suma. Atsakovui sutartį vykdant tinkamai, apeliantė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sumokės visą sutarties grafike nurodytą grąžinamą palūkanų sumą iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2027 m. sausio 15 d.
19. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
21. Apeliacijos objektas – kreditoriaus (apeliantės/ieškovės) teisės į negautas pajamas (nuostolius) vartojimo kredito sutarties pažeidimo ir nutraukimo atveju taikymo bei aiškinimo klausimai.
22. Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovas Ž. R. 2020 m. gegužės 15 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K197580723, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 2150 Eur vartojimo kreditas 80 mėn. terminui (iki 2027 m. sausio 15 d.) ir pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą. Atsakovas sumokėjo kelias įmokas, likusi nesumokėta suma yra 2094,54 Eur. Atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų, ieškovė 2021 m. sausio 15 d. raštu įspėjo jį dėl susidariusio įsiskolinimo. Atsakovui nereaguojant į ieškovės raginimus, ieškovė vienašališkai nutraukė kredito sutartį nuo 2021 m. vasario 23 d.
23. Ieškiniu apeliantė, be kita ko, prašė priteisti 19 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito 2094,54 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos – 2021 m. vasario 23 d. iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2027 m. sausio 15 d. (apeliacijos dalykas).
24. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 19 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį.
25. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: „Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų“.
26. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
27. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
28. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
29. Be to, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.
30. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl Sutartis 2021 m. vasario 23d. buvo nutraukta. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (2 dalis). Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221 str., 6.222 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
31. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 str. 1 d.). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) skaičiuoti atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose (pvz. e2A-933-413/2021, e2A-890-413/2021, e2A-738-413/2021; e2A-652-413/2021; e2A-700-413/2021; e2A-743-413/2021; e2A-948-601/2021, e2A-943-343/2021; e2A-927-480/2021; e2A-915-924/2021; e2A-878-601/2021, e2A-974-259/2021 ir kt.). Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant. Ir priešingai, kreditorė, sudarydama sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi, būtent tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteista.
33. Apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius), jų dydį skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos (2094,54 Eur), t. y. neatsižvelgiant į pagal Sutartį tą mėnesį turėjusį būti vartojimo kredito likutį, laikytinas nepagrįstu ir neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Toks reikalavimas viršija apeliantės teisėto lūkesčio intereso gynimo ribas, t. y. šios pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto. Taigi, pirmosios instancijos teismas apeliantės ginčijamoje dalyje priėmė teisingą sprendimą.
34. Kiti skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Netenkinus apeliantės skundo, netenkinamas ir apeliantės reikalavimas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.