- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-03
- Bylos Nr.
- e2A-927-480/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01886-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
- Atsakovas
- E. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3329-490/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui E. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Legal Balance kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo E. P. priteisti 186,82 Eur negrąžinto kredito, 39,05 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 6,05 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 87,17 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 65 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (186,82 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 27 d.), 65 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (186,82 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur ieškovės patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad pradinė kreditorė BnP Finance, UAB ir atsakovas 2019 m. liepos 27 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-2k75ph5h, kuria atsakovui buvo suteiktas 200 Eur vartojimo kreditas 24 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 162,16 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 65 proc.) ir 36 Eur administravimo mokesčio) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. 2020 m. kovo 3 d. tarp BnP Finance, UAB ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 22¹ straipsnio 1 dalimi bei nepažeidžiant kredito gavėjo teisių, BnP Finance, UAB perleido ieškovei reikalavimo teises į BnP Finance, UAB skolingus asmenis, nurodytus 2020 m. balandžio 2 d. bylų priėmimo–perdavimo akte Nr. 2 prie reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. 2020 m. balandžio 6 d. atsakovui sutartyje nurodytu elektroniniu paštu ieškovė išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė pradinė kreditorė ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Ieškovė laiko, jog tinkamai perėmė pradinės kreditorės teisę reikalauti iš atsakovo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kartu su akcesorinėmis teisėmis, įvykdymo. Taip pat nurodė, kad atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į pradinės kreditorės siųstus raginimo laiškus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, ir vadovaujantis VKĮ 19 straipsnio bei sutarties 8.4 punktu, pradinė kreditorė 2020 m. balandžio 6 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė. Atsižvelgiant į tai, ieškovė mano, kad yra išnaudojusi visas galimybes išspręsti atsakovo prievolės nevykdymo klausimą ikiteisminiu taikiu būdu.
3. Atsakovui E. P. ieškinys su priedais ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2021 m. sausio 29 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – siunčiant procesinius dokumentus deklaruotu atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas per teismo nustatytą 20 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 19 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (iš lot. nuo sudarymo momento) 2019 m. liepos 27 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-2k75ph5h bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos be nuolaidos, jei ji buvo suteikta vartojimo kredito sutarties sudarymo metu, priteisė iš atsakovo ieškovei 186,82 Eur negrąžintą kreditą, 39,05 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 6,05 Eur administravimo mokestį, 79,86 Eur negautas pajamas, 65 procentų dydžio palūkanas kaip negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 19 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 27 d.) nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (311,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 82,96 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, padarė išvadą, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priteisti skolą, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 186,82 Eur negrąžintą kreditą ir 39,05 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.
6. Teismas, atsižvelgęs į aukštesnės instancijos teismų yra išaiškinimus, jog administravimo mokestis, neviršijantis VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, gali būti skaičiuojamas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, taip pat tenkino ieškovės reikalavimą dėl 6,05 Eur sutarties administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 28 d.), priteisimo.
7. Teismas, nustatęs, kad sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. vasario 28 d., ir vadovaudamasis aktualia kasacinio teismo praktika, sprendė, jog mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos.
8. Teismo vertinimu, faktas, kad ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudarė prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas.
9. Vertindamas ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas, teismas pažymėjo, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 65 proc.), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (186,82 Eur), negautų pajamų suma gerokai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos, todėl sprendė, jog ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos (bet ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos), būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.
10. Teismas pažymėjo, kad sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent 91,44 Eur (162,16 Eur bendra mokėtina palūkanų suma – 70,56 Eur palūkanos iki sutarties nutraukimo) palūkanų sumos, todėl tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
11. Teismas sprendė, kad po kredito sutarties termino pabaigos atsakovo sutartinė atsakomybė, jeigu jis iki tol nebūtų grąžinęs pasiskolintų lėšų, būtų ribojama VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtoje apimtyje, ieškovės prašomos priteisti 65 procentų dydžio negautos pajamos (nuostoliai) viršija maksimalų galimą taikyti (0,05 procentai × 365 dienų per metus = 18,25 procentai) negautų pajamų (nuostolių) dydį, negautas pajamas ieškovė prašo priteisti potencialiai už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį, todėl reikalavimas priteisti 65 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą kredito sumą nuo kredito sutarties termino pasibaigimo dienos akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normai.
12. Teismas padarė išvadą, kad šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, ir nurodė, kad dėl to tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos negautos pajamos (kompensuojamosios palūkanos) negali būti priteistos.
13. Teismas pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (iš lot. nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos be nuolaidos (65 proc. metinių palūkanų norma), jei ji buvo suteikta vartojimo kredito sutarties sudarymo metu.
14. Teismas proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisė 82,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB Legal Balance prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimą už akių dalyje dėl 87,17 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantei iš atsakovo 87,17 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimą už akių dalyje dėl 65 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (186,82 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 27 d.), priteisimo ir priteisti apeliantei iš atsakovo 65 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (186,82 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 27 d.); pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimą už akių dalyje dėl 65 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (186,82 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo ir priteisti apeliantei iš atsakovo 65 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (186,82 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 136 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; kitą sprendimą už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovo 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliantė su tokia teismo pozicija nesutinka, kadangi teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.
15.2. Teismas sprendimu iš esmės sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigoja apeliantę įsivaizduoti, jog ji kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovo mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl neva juos gali perskolinti, gauti pajamas bei atitinkamai mažinti atsakovo negrąžintą kredito sumą bei nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas. Tai iš tiesų nėra logiška, kadangi teismo sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių.
15.3. Apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, priešingai nei teismo sprendime nepagrįstai performuluoti negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, yra subalansuoti su VKĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne pagal negaliojantį ir teisine fikcija pagrįstą sutarties grafiką paskaičiuota, objektyvios tiesos neatitinkančia negrąžinta kredito suma.
15.4. Apeliantė mano, kad ieškinyje aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, negautų pajamų (nuostolių) dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti apeliantės reikalavimų dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po sutarties termino pasibaigimo dienos. Negautas pajamas (nuostolius) sieti su sutarties termino pabaigos data nėra absoliučiai jokios logikos, kadangi, jeigu sutarties termino pabaigos data sueina, o atsakovas vis dar nėra grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai joks stebuklas neįvyksta. Apeliantė ir toliau neatgauna atsakovui suteiktos vartojimo kredito sumos, atsakovas ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi bei laisvai disponuoja, o apeliantė ir toliau netenka galimybės atsakovo valdomus pinigus perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realias pajamas.
15.5. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantė patirs ateityje.
15.6. Teismas nepagrįstai netenkino dalies apeliantės reikalavimo, todėl remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
16. Atsakovas E. P. per nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
17. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
18. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų dalies priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Byloje nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės BnP Finance, UAB ir atsakovo E. P. 2019 m liepos 27 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-2k75ph5h, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 200 Eur vartojimo kreditas 24 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti vartojimo kredito mokestį (palūkanas): 162,16 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 65 proc.), 36 Eur sutarties administravimo mokesčio. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl pradinė kreditorė vienašališkai nuo 2020 m. vasario 28 d. sutartį nutraukė. 2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė reikalavimą į atsakovo skolą perleido ieškovei UAB Legal Balance (toliau – ieškovė arba apeliantė). Ieškovė pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą. Duomenų, kad atsakovas po sutarties nutraukimo būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra.
21. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad negautos pajamos (nuostoliai) po sutarties nutraukimo turėjo būti skaičiuojamos nuo visos negrąžinto kredito sumos (186,82 Eur) ir iki visiško kredito grąžinimo dienos, o ne pagal sutarties grafiką nuo negrąžinto tą mėnesį kredito likučio. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
22. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
23. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
24. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
26. Atmestini apeliantės argumentai, jog teismas nepagrįstai apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimui pritaikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kadangi ši norma skirta tik kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių už prievolės įvykdyti terminą praleidimą dydžiui ir skaičiavimo tvarkai nustatyti bei neapima visų apeliantės patiriamų nuostolių, kuriuos ji nurodė, pagrindė bei prašė priteisti savo ieškiniu.
27. Pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant, ir priešingai apeliantė sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteistina. Teismui suformuluotu ieškinio reikalavimu apeliantė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie apeliantės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.
28. Apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, prilyginant jų dydį 65 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų numatytų sutartyje, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Nors apeliantė nurodo, kad jeigu po sutarties termino pabaigos atsakovas vis dar nebus grąžinęs visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovo valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų, tačiau šie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovui sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 65 proc. metinėmis palūkanomis. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-294-1092/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-931-640/2021). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas. Be to, šių apeliantės prašomų negautų pajamų (nuostolių) gavimo realumas nėra neįrodytas. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jo netenkino.
29. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išsprendė ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė negautų pajamų nustatymą reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 6.249 straipsnio 1 dalį), nenukrypo nuo VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatų, kasacinio teismo praktikos, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra teisinio pagrindo.
30. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas (CPK 93 straipsnis). Ieškovės išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudarė 15 Eur žyminis mokestis, kuris, apeliacinio skundo netenkinus, nepriteistinas (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.