Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal balance“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei D. R. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis. Be to, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, reikšmingas ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl teismas turi teisę peržengti skundo ribas, jeigu to reikia, kad būtų apginti vartotojo interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 37, 38 p.).

11. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito teisinių santykių. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartimi dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta apie teisėjų kolegijos ketinimą dėl viešojo intereso (vartotojų teisių gynimo) peržengti apeliacinio skundo ribas ir svarstyti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei buvo priteisti 36 proc. negautų pajamų nuo negrąžinto kredito sumos (651,10 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. sausio 11 d.), taip pat 124,58 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, jas apskaičiuojant nuo visos negrąžinto kredito sumos, pagrįstumo (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl ginčo esmės

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovei, be kita ko, priteisė 36 proc. (trisdešimt šešis proc.) negautų pajamų nuo negrąžinto kredito sumos (651,10 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. sausio 11 d.). Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė ieškovei 124,58 Eur (vieną šimtą dvidešimt keturis eurus ir 58 ct) negautų pajamų (nuostolių) nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, juos apskaičiuodamas nuo visos negrąžinto kredito sumos (36,00 proc. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus x 194 dienų nuo Sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos). Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo ieškovės negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimu. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas dėl viešojo intereso (vartotojų teisių gynimo) peržengia apeliacinio skundo ribas ir pasisako dėl anksčiau paminėtų sumų priteisimo pagrįstumo (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

15. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K‑7‑75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė D. R. 2018 m. sausio 11 d. su pradine kreditore AB „BnP Finance“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-wyywpsdh. 2020 m. balandžio 29 d. pranešimas apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą patvirtina, kad Sutartis atsakovei tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų ir Sutartyje nustatytu terminu nemokant mėnesinių įmokų pradinės kreditorės buvo nutraukta 2020 m. gegužės 15 d. Remiantis prieš tai aptarta kasacinio teismo praktika, atsakovei nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties kredito sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus teisę reikalauti negautų pajamų, t. y. priteisti tokią pinigų sumą, kurią kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti kaip mokėjimo (pelno) palūkanas, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, kad toks reikalavimas reiškia ne reikalavimą priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po kredito sutarties nutraukimo, bet reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius (negautas pajamas).

19. Kaip matyti iš Sutarties specialiųjų sąlygų, Sutartimi šalys susitarė, kad 1 336,63 Eur paskola atsakovei suteikiama 36 mėn. laikotarpiui už 36 proc. metinę palūkanų normą. Tokio dydžio palūkanų pradinė kreditorė galėjo tikėtis gauti iš atsakovės jai sudarytą vartojimo kredito sutartį vykdant tinkamai. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei taikytina sutartinė civilinė atsakomybė ir ieškovės, kaip pradinės kreditorės teisių perėmėjos, naudai priteistinos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias pradinė kreditorė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu vartojimo kredito sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-855/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-39-432/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-601/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑100‑826/2021).

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju taip pat svarbu nustatyti, koks buvo ieškovės teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų tikėjosi gauti pradinė kreditorė (o nutraukusi sutartį neteko šios galimybės), nesant sutarties pažeidimo. Kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pradinė kreditorė (ir ieškovė) pagrįstai nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. sausio 11 d.), galėjo tikėtis gauti 36 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį tą mėnesį turėjęs būti negrąžintas vartojimo kredito likutis. Vadinasi, ieškovė pareikštu ieškiniu nepagrįstai prašė, o pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai apskaičiavo 36 proc. negautų pajamų nuo negrąžinto kredito sumos (651,10 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. sausio 11 d.), taip pat 124,58 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 15 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 26 d.), neatsižvelgdami į kredito dalies, taip pat ir palūkanų dalies, mažėjimą kas mėnesį (tinkamo Sutarties vykdymo atveju).

21. Ieškovė pareiktu ieškiniu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 15 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 26 d.), iš viso už 194 dienas, paprašė priteisti fiksuotą 124,58 Eur sumą kaip negautas jos pajamas (nuostolius). Ieškovė palūkanas apskaičiavo tokiu būdu: 651,10 Eur (negrąžinta kredito dalis) x (36,00 proc. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 194 dienų (nuo Sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, kaip jau minėta, ieškovė už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 15 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 26 d.) galėjo tikėtis gauti 36 proc. pelno palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis, kuris, pagal ieškovės pateiktą mokėjimo grafiką, sudarė: nuo 2020 m. gegužės 12 d. – 429,76 Eur; nuo 2020 m. birželio 12 d. – 381,43 Eur; nuo 2020 m. liepos 12 d. – 331,65 Eur; nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. – 280,38 Eur; nuo 2020 m. rugsėjo 12 d. – 227,57 Eur; nuo 2020 m. spalio 12 d. – 173,17 Eur; nuo 2020 m. lapkričio 12 d. – 117,14 Eur. Remiantis aptartu apskaičiavimo būdu ieškovei skundžiamu sprendimu turėjo būti priteista 55,51 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 15 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 26 d.): 11,87 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. birželio 11 d. (28 d.) + 11,29 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 12 d. iki 2020 m. liepos 11 d. (30 d.) + 10,14 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 12 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. (31 d.) + 8,57 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. iki 2020 m. rugsėjo 11 d. (31 d.) + 6,73 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 12 d. iki 2020 m. spalio 11 d. (30 d.) + 5,29 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 12 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. (31 d.) + 1,62 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 12 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. (14 d.).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (ieškinys pirmosios instancijos teisme priimtas 2020 m. lapkričio 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. sausio 11 d.), galėjo tikėtis gauti 36 proc. pelno palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis, kuris, pagal ieškovės pateiktą mokėjimo grafiką, sudarė: nuo 2020 m. lapkričio 12 d. – 117,14 Eur; nuo 2020 m. gruodžio 12 d. – 59,43 Eur. Anksčiau aptartu būdu apskaičiuojamos sumos gali būti priteistos ieškovei kaip negautos pajamos (nuostoliai).

23. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius), tinkamai nesivadovavo teismų praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą vartojimo kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo, dėl to nepagrįstai apskaičiavo ieškovei priteistinas negautas pajamas (nuostolius) nuo visos atsakovės negrąžinto kredito dalies. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių rezoliucinė dalis atitinkamai pakeičiama. Tokiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu draudimo priimti blogesnį sprendimą principas nėra pažeidžiamas, nes įstatymas (CPK 313 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis) leidžia priimti blogesnį sprendimą dėl viešojo intereso (nagrinėjamu atveju – vartotojų teisių) gynimo.

Dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos

24. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalimi, kuria teismas atsisakė priteisti jos prašomas negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuojamas taikant Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę mokėjimo (pelno) palūkanų normą nuo Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2021 m. sausio 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Ieškovė nurodo, kad jeigu po Sutarties termino pabaigos atsakovė vis dar nebus grąžinusi visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovės valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų.

25. Teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti aptariamo ieškovės reikalavimo, nes:

25.1. Ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) negali būti grindžiamos pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta (ir nutraukta) Sutartimi, nes peržengia jos galiojimo laike (jei Sutartis būtų buvusi tinkamai vykdoma) ribas – ieškovė prašo priteisti negautas pajamas už laikotarpį po Sutartyje nustatyto termino pabaigos. Savo ruožtu atsakovės prievolė mokėti pelno palūkanas baigėsi pradinei kreditorei nutraukus Sutartį.

25.2. Ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovei Sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 36 proc. metinėmis palūkanomis.

25.3. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovei skundžiamu sprendimu yra priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadinasi, nagrinėjamu atveju yra kompensuojami 5 proc. dydžio praradimai. Ieškovė turėjo įrodyti, kad pradinė kreditorė būtų galėjusi atsakovės negrąžintą sumą perskolinti už didesnes kaip 5 proc. dydžio metines palūkanas, o patirti nuostoliai sudarytų daugiau kaip 5 proc. metinių palūkanų. Tačiau ieškovė pareikštu ieškiniu to neįrodinėjo ir galbūt prarastinų pajamų (nuostolių) dydį (36 proc.) patvirtinančių įrodymų nepateikė.

26. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2021 m. sausio 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

27. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme.

28. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys yra patenkintas iš dalies. Vadinasi, ieškovė turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su patenkintų jos ieškinio reikalavimų dalimi, atlyginimą.

29. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 20,00 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 121,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams, ieškovei iš atsakovės priteistini 74 procentai patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 104,34 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal balance“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. R. 651,10 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 10 ct) negrąžinto kredito, 86,76 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 76 ct) mokėjimo palūkanų, priskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 13,00 Eur (trylika eurų) administravimo mokesčio, 55,51 Eur (penkiasdešimt penkis eurus ir 51 ct) negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 36 proc. dydžio metines palūkanas kaip negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. sausio 11 d.), nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal vartojimo kredito sutartį Nr. REF-wyywpsdh konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis (nuo 2020 m. lapkričio 12 d. – 117,14 Eur; nuo 2020 m. gruodžio 12 d. – 59,43 Eur), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 806,37 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 104,34 Eur (vieną šimtą keturis eurus 34 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“.