Kauno apygardos teismo nutartis

2021-05-25 · Civilinė byla Nr. e2A-878-601/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-25
Bylos Nr.
e2A-878-601/2021
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-00928-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
Atsakovas
D. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-878-601/2021Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00928-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.10; 2.6.29.1; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 25 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-517-630/2021 ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui D. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo D. B.: 1) 600,00 Eur negrąžinto kredito; 2) 131,35 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 3) 22,95 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos; 4) 33,21 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos; 5) 162,36 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 6) 75 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (600,00 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) 21,00 Eur žyminio mokesčio; 9) 121,00 Eur ieškovės patirtų išlaidų už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

3. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovei prašant, Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. sausio 28 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino iš dalies, t. y. iš atsakovo priteisė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, naudai:

3.1. 600 Eur negrąžinto kredito;

3.2. 131,35 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 28 d.);

3.3. 22,95 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 28 d.);

3.4. 6,53 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 28 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2020 m. liepos 25 d);

3.5. 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 760,83 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3.7. 113,60 Eur bylinėjimosi išlaidų;

3.8. Pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (75,00 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos;

3.9. Ieškinį kitoje dalyje atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas nustatė, kad vartojimo kredito davėja uždaroji akcinė bendrovė „BnP Finance“ ir atsakovas 2020 m. sausio 25 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 600,00 Eur vartojimo kreditas 6 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 137,88 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 75,00 proc.) ir 27,00 Eur administravimo mokestį, sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais iki 2020 m. liepos 25 d. Prisiimtų įsipareigojimų atsakovas nesilaikė, nemokėjo kredito įmokų pagal nustatytą grafiką, todėl 2020 m. birželio 28 d. vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta. Tarp pradinės kreditorės ir ieškovės 2020 m. kovo 3 d. buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria pradinė kreditorė perleido reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą.

5. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai formaliai patvirtina, kad atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl sutartis pagrįstai nutraukta. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis yra nutraukta ir yra pasibaigęs atsakovui suteikto kredito grąžinimo terminas, teismas ieškovės reikalavimus dėl 600,00 Eur negrąžinto kredito priteisimo, 131,35 Eur mokėjimo palūkanų iki sutarties nutraukimo dienos ir 22,95 Eur sutarties administravimo mokesčio, laikė pagrįstais, todėl tenkino.

6. Spręsdamas ieškovės reikalavimą priteisti 33,21 Eur negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo (paskaičiuota po 75,00 proc. nuo 600,00 Eur sumos už 27 d.), teismas nurodė, kad šis reikalavimas yra nepagrįstas, nes skaičiuojant negautas pajamas, mokėjimo palūkanų forma, nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 600,00 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų visą kredito mokesčio (palūkanų) sumą – 137,88 Eur, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2020 m. liepos 25 d.). Tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms. Paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai iki sutarties termino pabaigos. Vadovaujantis kasacinio tesimo praktika, vartojimo kredito sutarties tinkamu įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, tai yra 2020 m. vasario 25 d. atsakovas būtų turėjęs mokėti 37,5 Eur dydžio palūkanas nuo 600 Eur sumos, 2020 m. kovo 25 d. – 32,16 Eur dydžio palūkanas nuo 514,52 Eur sumos, 2020 m. balandžio 25 d. – 26,48 Eur dydžio palūkanas nuo 423,70 Eur skolos, 2020 m. gegužės 25 d. – 20,45 Eur dydžio palūkanas nuo 327,20 Eur skolos, 2020 m. birželio 25 d. – 14,04 Eur dydžio palūkanas nuo 224,67 Eur skolos, 2020 m. liepos 25 d. – 7,25 Eur dydžio palūkanas nuo 115,73 Eur skolos. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 6 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 75 procentų metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 137,88 Eur. Teismo priteistina ieškovės mokėjimo (pelno) palūkanų suma, paskaičiuota nuo pirmos įmokos (2020 m. vasario 25 d.) iki sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 28 d.) yra 131,35 Eur. Įvertinus tai, kad sutarties terminas jau yra pasibaigęs 2020 m. liepos 25 d., atsakovas iki sutarties termino pabaigos anksčiau laiko negrąžino nei dalies kredito, todėl ieškovės negautų pajamų (nuostolių suma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 28 d.) iki sutarties termino pabaigos (2020 m. liepos 25 d.) lygi viso kredito mokesčio (palūkanų) ir mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, skirtumui (137,88 Eur – 131,35 Eur), tai yra 6,53 Eur.

7. Ieškovės reikalavimus - priteisti iš atsakovo 162,36 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (600,00 Eur), taikant 75,00 proc. metinę palūkanų normą, nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2020 m. liepos 25 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) ir 75,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (600,00 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, - teismas atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškiniu prašo priteisti netesybas remdamasi ne VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu bei jį atitinkančiu faktiniu pagrindu, o sutartinėmis nuostatomis. Pažymėjo, kad sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies (pvz., priteisti sumą, apskaičiuotą pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tiek ieškovės prašomų taikyti netesybų dydis, tiek ir laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu. Teismas konstatavo, kad jog sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 75,00 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtyje kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 d.). Sprendė, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Šioje sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamas taikant 75,00 proc. dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9. Teismas, nustatęs, kad ieškovė byloje sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį ir patyrė 121 Eur teisinės pagalbos išlaidų, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reikalavimai byloje buvo patenkinti iš dalies (80 proc.), ieškovei priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (113,60 Eur), proporcingai tenkintų reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB Legal Balance apeliacinės instancijos teismo prašo:

10.1. Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. sausio 28 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-517-630/2021 dalyje dėl 33,21 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos, priteisimo ir priteisti apeliantui UAB Legal Balance, į. k. 302528679, buveinės adresas Žalgirio g. 90, Vilnius iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 33,21 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos;

10.2. Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. sausio 28 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-517-630/2021 dalyje dėl 162,36 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisimo ir priteisti apeliantui UAB Legal Balance, į. k. 302528679, buveinės adresas Žalgirio g. 90, Vilnius iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 162,36 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki ieškinio parengimo dienos;

10.3. Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. sausio 28 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-517-630/2021 dalyje dėl 75 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (600,00 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo ir priteisti apeliantui UAB Legal Balance, į. k. 302528679, buveinės adresas Žalgirio g. 90, Vilnius iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 75 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (600,00 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos;

10.4. Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. sausio 28 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-517-630/2021 dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui UAB Legal Balance, į. k. 302528679, buveinės adresas Žalgirio g. 90, Vilnius iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 142,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme;

10.5. Kitą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. sausio 28 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-517-630/2021 dalį palikti nepakeistą;

10.6. Priteisti apeliantui UAB Legal Balance, į. k. 302528679, buveinės adresas Žalgirio g. 90, Vilnius, iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį. Teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus. Apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių. Visos byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad šiuo atveju apeliantei turėjo būti priteistos didesnės negautos pajamos (nuostoliai) nei pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos;

11.2. Atsakovas sutarties tinkamai nevykdė. Atsižvelgiant į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantas mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 75 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į prie Sutarties esantį grafiką, kuris šiai dienai yra negaliojantis;

11.3. Teismas sprendimu iš esmės sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigoja apeliantę įsivaizduoti, jog ji kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovo mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl neva juos gali perskolinti, gauti pajamas bei atitinkamai mažinti atsakovo negrąžintą kredito sumą bei nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas. Tai iš tiesų nėra logiška, kadangi teismo sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apelianto teisėtų lūkesčių. Apeliantė vis dar negali atgauti iš atsakovo ir perskolinti kitiems asmenims bei gauti iš to realias bei pagrįstas pajamas;

11.4. Teismas netinkamai interpretavo nuostolių ir kompensuojamųjų palūkanų tarpusavio santykį bei nepagrįstai šiam reikalavimui taikė VKĮ 11 str. 8 d. Apeliantė apskritai neprašė priteisti kompensuojamųjų palūkanų, kadangi mano, jog jos šiuo metu patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir tie nuostoliai, kuriuos ji patirs pasibaigus Sutarties terminui, yra ir bus kur kas didesni nei VKĮ 11 str. 8 str. ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos/kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą. Nei CK, nei VKĮ, nei Lietuvos teismų praktika nedraudžia apeliantei prašyti teismo priteisti didesnius nuostolius nei tuos, kuriuos numato CK, VKĮ ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. VKĮ 11 str. 8 str. apibrėžia ne nuostolių, bet netesybų ir/ar kompensuojamųjų palūkanų dydį;

11.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas specialiai vartojimo kredito teisinių santykių specifikai skirtoje apžvalgoje yra išaiškinęs, kad kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Trumpai tariant, negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Teismas į šį išaiškinimą neatsižvelgė, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą;

11.6. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas Sutartį su atsakovu, tikėjosi gauti 75 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik Sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos;

11.7. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai netenkinęs dalies materialinio reikalavimo, nepagrįstai sumažino ir priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Todėl, nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

12. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinis skundas atmestinas.

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Nustatyta, kad atsakovei 2020 m. sausio 25 d. buvo suteiktas 600 Eur vartojimo kreditas, 6 mėnesių terminui (iki 2020 m. liepos 25 d.), mokant 75 proc. metines palūkanas. Vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2020 m. birželio 28 d.

16. Pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo išsprendė taip: 1) priteisė 131,35 Eur (vieno šimto trisdešimt vieno euro 35 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 28 d.); 2) 6,53 Eur (šešis eurus 53 ct) negautų pajamų (nuostolių), nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 28 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2020 m. liepos 25 d); 3) atmetė reikalavimus priteisti 75 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (600 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

17. Apeliantė nurodo, kad negautos pajamos (nuostoliai) turėjo būti skaičiuojamos nuo visos negrąžintos sumos (600 Eur) ir iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

18. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.

19. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

20. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

21. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

22. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

24. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal Sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant, ir priešingai apeliantė sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes (už ilgesnį laikotarpį) mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi, tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteistina. Teismui suformuluotais ieškinio reikalavimais priteisti negautas pajamas (nuostolius) po Sutarties termino pasibaigimo (kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas) apeliantė iš esmės siekia prisiteisti netesybas, jas įvardindama negautomis pajamomis (nuostoliais), tačiau tokie apeliantės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms. Pažymėtina, kad apeliantės prašomų priteisti po Sutarties pasibaigimo sumų įvardijimas (pavadinimas) kaip negautos pajamos (nuostoliai), nepakeičia šių sumų tikrosios paskirties (jų atliekamos funkcijos), t. y. netesybų.

25. Be to, apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, prilyginant jų dydį 75 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų numatytų Sutartyje, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas, t. y. šios pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto. Šių apeliantės prašomų negautų pajamų (nuostolių) gavimo realumas nėra neįrodytas. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jo netenkino.

26. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina, nes jie neturi teisinės reikšmės, vertinant apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

27. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Evaldas Burzdikas