Kauno apygardos teismo nutartis

2021-06-07 · Civilinė byla Nr. e2A-743-413/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-07
Bylos Nr.
e2A-743-413/2021
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-01887-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
Atsakovas
L. U.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-743-413/2021Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01887-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.18.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 7 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021m. sausio 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3333-527/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui L. U. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo: 1) 47,82 Eur skolą (negrąžintą kreditą); 2) 12,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos; 3) 1,89 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos; 4) 22,31 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 5) 65 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (47,82 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 29 d.); 6) 65 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (47,82 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) 15 Eur žyminį mokestį; 9) 121 Eur ieškovės patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą, kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovui ieškinys su priedais ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2020 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2021 m. sausio 15 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 47,82 Eur negrąžintą vartojimo kreditą; 12,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotos iki Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 28 d.); 1,89 Eur Sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 28 d.); 16,01 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 28 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.); 65 procentų dydžio negautas pajamas, paskaičiuotas nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 29 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 29 d. – 26,33 Eur; 2020 m. gruodžio 29 d. – 23,98 Eur, 2021 m. sausio 29 d. – 21,51 Eur; 2021 m. vasario 28 d. – 18,9 Eur; 2021 m. kovo 29 d. – 16,15 Eur; 2021 m. balandžio 29 d. – 13,25 Eur; 2021 m. gegužės 29 d. – 10,2 Eur; 2021 m. birželio 29 d. – 6,98 Eur; 2021 m. liepos 29 d. – 3,59 Eur; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6,13 Eur žyminį mokestį ir 49,45 Eur ieškovės turėtas advokato pagalbos išlaidas už procesinių dokumentų parengimą, likusioje dalyje ieškinį atmetė.

4. Teismas, nenustatęs, jog reikalavimo perleidimas pažeistų įstatymą ir / ar atsakovo interesus, konstatavo, kad reikalavimo teisę į atsakovą pagal jo neįvykdytą Sutartį turi būtent ieškovė.

5. Teismas Sutartyje numatytas 65 procentų dydžio metines palūkanas laikė mokėjimo palūkanomis ir konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti 12,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties nutraukimo dienos yra pagrįstas tiek teisės normomis, tiek atliktu paskaičiavimu (2,59 + 2,52 + 2,46 +2,39 +2,31 – 0,07 (už 1 d.)), todėl šį reikalavimą tenkino.

6. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti 22,31 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.), buvo pagrįstas tik iš dalies, t. y. dėl 16,01 Eur sumos, nes 0,07 Eur (už 1 d. 2020 m. vasario mėn.) + 2,23 +2,15 + 2,06 + 1,97 + 1,87 +1,77 +1,66 + 1,54 + 1,42/30 x 18 (už 18 dienų 2020 m. spalio 30–31 d. ir lapkričio mėn. iki 16 d.) = 16,01 Eur.

7. Teismas sprendė, kad ieškovės paskaičiuotas 22,31 Eur palūkanų dydis (47,82 Eur x 0,65 / 365 d. per metus x 262 d.) yra neteisingas, kadangi skaičiuojant kas mėnesį turi būti dauginama vis iš mažesnės kredito sumos, nurodytos Mokėjimo grafike, o ne iš visos negrąžintos kredito sumos (47,82 Eur).

8. Teismas pažymėjo, jog ieškovės paskaičiavimas yra ydingas dar ir todėl, kad nesivadovauta Sutarties 1.17 punkto nuostata, jog, skaičiuojant palūkanas, bus laikoma, kad metai turi 360 (kalendorinių dienų, o mėnuo turi 30 kalendorinių dienų.

9. Teismas konstatavo, jog ieškinio reikalavimas priteisti 65 proc. negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (47,82 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos) taip pat iš dalies neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi Sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų (taip, kaip nurodyta Mokėjimo grafike), o ne būtų ta pati ieškinyje nurodoma 47,82 Eur suma. Todėl teismas taikė atsakovui civilinę atsakomybę, priteisdamas iš jo ieškovės negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), t. y. priteisdamas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei Sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

10. Teismas sprendė, kad pagrįstos ir pateiktais duomenimis įrodytos ieškovės negautos pajamos (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma) nuo Sutarties nutraukimo (2020 m. vasario 28 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 29 d.) sudaro tik 6,91 Eur sumą, kuri priteistina ieškovei kaip negautos pajamos (nuostoliai) nuo ieškinio parengimo dienos (sutampančios su ieškovo kreipimosi į teismą diena) iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 29 d.) tuo atveju, jeigu kreditas būtų visiškai grąžintas ne anksčiau nei 2021 m. liepos 29 d., o tuo atveju, jei kreditas būtų grąžintas anksčiau nei 2021 m. liepos 29 d., ieškovei priteisiama 65 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų kaip mokėjimo (pelno) palūkanos nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio pagal prieš tai nurodytą skaičiavimo metodiką nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki faktinio kredito grąžinimo dienos, kuri negali būti vėlesnė nei Sutarties termino pabaiga (2021 m. liepos 29 d.).

11. Remdamasis aktualia kasacinio teismo praktika (2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020), teismas pažymėjo, kad mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal Sutartį nuo jos nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos, todėl sprendė, kad vien dėl to ieškinio reikalavimas (priteisti 65 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (47,82 Eur) nuo Sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos) turi būti atmestas. Įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė šių negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį ieškinio reikalavimą, kaip hipotetinį, o ne realų, atmetė.

12. Kadangi iš ieškiniu prašytos priteisti 84,22 Eur sumos priteista tik 77,92 Eur, teismas laikė, jog keturi pirmieji ieškinio reikalavimai, įtraukti į ieškinio sumą, patenkinti 92,52 procentais, o teismui visiškai atmetus vieną iš dviejų į ieškinio sumą neįtrauktų reikalavimų (šeštąjį), o penktąjį reikalavimą patenkinus 30,10 procentu (6,91 Eur vietoj prašytos 22,95 Eur sumos), teismas konstatavo, jog ieškinys patenkintas 40,87 procentais ((92,52 + 0 + 30,1)/3) ir pagal tai priteisė iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB Legal Balance (toliau – apeliantė) prašo: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimą už akių dalyje dėl 16,01 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio priėmimo dienos ir priteisti apeliantei iš atsakovo 22,31 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 28 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.); 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimo už akių dalį dėl 65 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 29 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 29 d. – 26,33 Eur; 2020 m. gruodžio 29 d. – 23,98 Eur, 2021 m. sausio 29 d. – 21,51 Eur; 2021 m. vasario 28 d. – 18,9 Eur; 2021 m. kovo 29 d. – 16,15 Eur; 2021 m. balandžio 29 d. – 13,25 Eur; 2021 m. gegužės 29 d. – 10,2 Eur; 2021 m. birželio 29 d. – 6,98 Eur; 2021 m. liepos 29 d. – 3,59 Eur, ir priteisti apeliantei iš atsakovo 65 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (47,82 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 29 d.); 3) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimą už akių dalyje dėl 65 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (47,82 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, ir priteisti apeliantei iš atsakovo 65 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (47,82 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 4) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 136 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; 5) kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; 6) priteisti iš atsakovo 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas, nustatydamas negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodus, nepagrįstai rėmėsi nebegaliojančiu Sutarties grafiku bei argumentu, jog apeliantės teisėtas lūkestis negalėjo viršyti bendros mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal Sutartį, kadangi šis lūkestis buvo paremtas tinkamu atsakovo Sutarties sąlygų vykdymu ir nuolat nuo negrąžintos kredito dalies persiskaičiuojančiomis mokėjimo (pelno) funkciją atliekančiomis palūkanomis, ko šiuo atveju nėra.

1.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas specialiai vartojimo kredito teisinių santykių specifikai skirtoje 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje yra išaiškinęs, kad kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Kitaip tariant, negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik Sutarties termino laikotarpiu, bet ir po Sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Teismas į šį išaiškinimą neatsižvelgė, todėl priėmė nepagrįsta sprendimą.

1.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020) bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtiną faktą, kad apeliantė patiria negautas pajamas (nuostolius) tol, kol atsakovas negrąžina pasiskolintos vartojimo kredito sumos, tačiau apeliantė dėl to, kad negautos pajamos (nuostoliai) kasdien kinta, neturi galimybės paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos kreipimosi į teismą metu bei du negautų pajamų (nuostolių) reikalavimus formuluoja procentine išraiška. Apeliantės reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo procentine išraiška nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra pagrįsti ir tenkintini pilna apimtimi.

1.4. Teismas nepagrįstai atmetė dalį reikalavimų, kas turėjo įtakos ir proporcingam bylinėjimosi išlaidų paskirstymui. Nustačius, jog ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista ir apeliantei priteistos visos bylinėjimosi išlaidos.

14. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl negautų pajamų (nuostolių) dydžio nutraukus netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „BnP Finance“ ir atsakovas L. U. 2019 m. liepos 29 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-57jps7wb (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 50 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui ir kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2021 m. liepos 29 d., taip pat sumokėti bendrą kredito vartojimo kainą 99,60 Eur, susidedančią iš: 50 Eur suteikto kredito, 40,48 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma – 65 proc.) ir 9,12 Eur administravimo mokesčio. Pradinis kreditorius UAB „BnP Finance“ 2020 m. vasario 12 d. pranešimu informavo atsakovą apie jo pareigos vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus nevykdymą ir pranešė, kad nutraukia nuo 2020 m. vasario 28 d. vartojimo kredito sutartį. 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-03/01 pradinis kreditorius UAB „BnP Finance“ perleido reikalavimo teises į atsakovės skolą naujajam kreditoriui – ieškovei UAB „Legal Balance“.

18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies dėl dalies negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl sutarties grafiko

19. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir prašydama priteisti jai iš atsakovo 65 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (47,82 Eur) nuo sutartis nutraukimo iki ieškinio parengimo, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 29 d.), 65 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (47,82 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teigė, jog teismas nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį.

20. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: „nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų“.

21. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

22. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

23. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

24. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.

25. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2020 m. vasario 28 d. buvo nutraukta. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (2 d.). Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (3 d.). Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221 str., 6.222 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

26. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, kurie atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 str. 2 d., 6.251 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 str. 1 d.). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

28. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti ir jas skaičiuoti atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal sutartį ir būtent tokių pajamų buvo tikimasi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant, ir priešingai – sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, kredito davėjas neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi, būtent tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteista.

29. Apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius), jų dydį skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos (47,82 Eur), t. y. neatsižvelgiant į pagal sutartį tą mėnesį turėjusį būti vartojimo kredito likutį, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Toks reikalavimas viršija apeliantės teisėto lūkesčio intereso gynimo ribas, t. y. šios pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto. Skundo argumentai, jog apeliantė vis dar negali atgauti iš atsakovės ir perskolinti kitiems asmenims už 65 proc. ir didesnę palūkanų normą bei gauti iš to realias bei pagrįstas pajamas, nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais. Taigi, pirmosios instancijos teismas apeliantės ginčijamoje sprendimo dalyje priėmė teisingą sprendimą.

Dėl negautų pajamų priteisimo iki visiško kredito grąžinimo

30. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, taip pat teigė, jog dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe, skaičiuojant 65 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, ir tai atitiktų apeliantės teisėtus lūkesčius dėl ateityje galimai patirsiančių nuostolių.

31. Pirmiausiai pažymėtina, jog negautų pajamų dydį apeliantė sieja su pelno palūkanomis (65 proc.) sutarties galiojimo metu. Kaip jau minėta, aiškindamas, kodėl negalimas reikalavimas priteisti pelno palūkanas po sutarties nutraukimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi (konkrečiu atveju skolininkui išlieka tiek pareiga grąžinti visą paskolos sumą, tiek pareiga mokėti sutartimi sutartą atlyginimą už naudojimąsi šia suma iki pat to momento, kai paskolos suma bus grąžinta) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, kuriomis vartotojas įpareigojamas mokėti palūkanas ir tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ar iki visiškai grąžins vartojimo kreditą, neatitinka minėtos kasacinio teismo suformuotos praktikos. Papildomai pažymėtina, kad remiantis kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisykle, vertinant visas sąlygas, kurios nustato kompensacinius mokėjimus, t. y. savo esme netesybas, netesybos yra įskaitomos į nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Tai reiškia, kad tuo atveju, kai, pavyzdžiui, kreditoriui priteisiamas nuostolių atlyginimas negautų pajamų forma, tai pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį priteistinos netesybos yra įskaitytinos į tą negautų pajamų sumą, arba atvirkščiai – negautos pajamos įskaitomos į netesybas, jeigu netesybų suma yra didesnė už negautas pajamas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 1 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą Nr. AC-52-1. Teismų praktika. 2020, 52).

33. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodė galimybę šalims susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, tačiau nagrinėjamu atveju Bendrosios sąlygos yra parengtos bendrovės iš anksto, vienašališkai, nederinant jos sąlygų su vartotoju, t. y. vartotojo sutikimas automatiškai gaunamas jam pasirašius Bendrąsias sąlygas. Toks vartotojo patvirtinimo ar sutikimo gavimas nėra prilyginamas vartotojo aktyviais veiksmais išreikštam patvirtinimo ar sutikimo gavimui, todėl aukščiau minima Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga negali būti laikoma šalių susitarimu, dėl kurio vartotojas turėjo galimybę išreikšti savo valią, t. y. sutikti arba nesutikti.

34. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 65 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 d.). Todėl pripažintina, kad šiuo šalių susitarimu yra nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Šioje sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, taikant 65 proc. dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvias VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai bei vartotojo teises ir teisėtus interesus, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos.

35. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, patikslinant jo rezoliucinę dalį ir įrašant į ją, kad šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga pripažintina nesąžininga ir negaliojančia (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Netenkinus apeliantės skundo, netenkinamas ir jos reikalavimas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme bei priteisti žyminį mokestį už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimą už akių palikti iš esmės nepakeistą, jo rezoliucinę dalį papildyti ir nurodyti taip:

„Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo nuo sudarymo momento) 2019 m. liepos 29 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-57jps7wb Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (65 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.“

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas