Kauno apygardos teismo nutartis

2021-06-07 · Civilinė byla Nr. e2A-700-413/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-07
Bylos Nr.
e2A-700-413/2021
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03642-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
Atsakovas
K. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-700-413/2021Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03642-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.18.3 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 7 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-415-301/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui K. P. dėl įsiskolinimo, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 366,37 Eur negrąžintą kreditą, 96,87 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 18,29 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 135 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos, 32,25 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 75 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (366,37 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020-11-20) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.

2. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniškai, tačiau per nustatytą terminą jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. sausio 7 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo K. P. 366,37 Eur negrąžintą kreditą, 96,87 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 18,29 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 135 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos, 32,25 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.

4. Teismas nurodė, kad 2019 m. balandžio 10 d. BnP Finance, UAB, (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-cwm8nyz3 (toliau – sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 500 Eur vartojimo kreditą 18 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 346,90 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas ir 67,50 Eur administravimo mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų, pradinė kreditorė 2020 m. balandžio 11 d. sutartį nutraukė. 2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, pagal kurios 2020 m. gegužės 8 d. bylų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 4 prie reikalavimo perleidimo sutarties perleido reikalavimo teises į atsakovo vardu susidariusius įsiskolinimus ieškovei. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas pranešimu. Įrodymų, kad atsakovas tinkamai įvykdė savo prievoles ieškovei ar pradinei kreditorei, civilinėje byloje nėra.

5. Teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė savo pareigą sąžiningai vykdyti sutartinę prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą nemokėdamas sutartyje nustatytais terminais ir tvarka mokėtinų įmokų. Atsakovui nepateikus jokių prieštaravimų dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų ar įrodymų, patvirtinančių, kad sutartiniai įsipareigojimai yra įvykdyti tinkamai, teismas sprendė, jog ieškovė iš atsakovo pagrįstai reikalauja įvykdyti sutartinę prievolę iki sutarties nutraukimo, t. y. sumokėti 366,37 Eur negrąžintą kredito dalį, 96,87 Eur dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, ir 18,29 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, todėl ieškinį dėl skolos, administravimo mokesčio, mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo pripažino pagrįstu (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, CK 6.200 straipsnis).

6. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, prašydama taikyti civilinę atsakomybę, turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, nuostolius, kaltę ir priežastinį ryšį) (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Pasisakydamas dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, teismas nurodė, kad šių sąlygų buvimą pagrindžia įvykęs pažeidimas – sutarties nevykdymas, dėl kurio buvo nutraukta sutartis. Kadangi kaltė preziumuojama, būtent atsakovui, kaip skolininkui, tenka pareiga šią sąlygą nuginčyti, tačiau tokia teise atsakovas nesinaudojo, atsiliepimo į bylą nepateikė. Remdamasis nurodytu, teismas pripažino pagrįstu ieškovės reikalavimą dėl 135 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pasibaigimo dienos, ir 32,25 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki ieškinio parengimo dienos.

7. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškinio reikalavimą dėl 75 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (366,37 Eur) priteisimo nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, kadangi ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) už minėtą laikotarpį realumo. Be to, kaip nurodė teismas, šiuo atveju nuo bylos iškėlimo teisme dienos kompensuojamąją funkciją atlieka ieškovės prašomos priteisti 5 proc. dydžio metinės palūkanos.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimą už akių dalyje dėl 75 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (366,37 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo ir priteisti apeliantei iš atsakovo 75 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (366,37 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, taip pat 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas specialiai vartojimo kredito teisinių santykių specifikai skirtoje apžvalgoje yra išaiškinęs, kad kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Kitaip tariant, negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo.

1.2. Skundžiamas sprendimas įrodo, jog net ir po ieškinio parengimo dienos atsakovas ir toliau valdo, naudoja ir disponuoja 366,37 Eur negrąžintos vartojimo kredito sumos likučiu, tuo pačiu neleisdamas apeliantei atgauti ir perskolinti 366,37 Eur vartojimo kredito sumos už sutartyje nurodytą metinę mokėjimo (pelno) palūkanų normą. Dėl šios priežasties teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo teigti, kad apeliantės teisėtas lūkestis gauti pajamas iš atsakovui suteiktos vartojimo kredito sumos pasibaigė kartu su ieškinio parengimo terminu.

1.3. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi gauti 75 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantė patirs ateityje.

9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 75 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (366,37 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Žemesnės instancijos teismas

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas K. P. ir pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ 2019 m. balandžio 10 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-cwm8nyz3, pagal kurią kreditorė suteikė atsakovui 500 Eur dydžio vartojimo kreditą (paskolą) 18 mėn. laikotarpiui – iki 2020 m. spalio 8 d., o atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą ir sumokėti bendrą jos kainą 914,40 Eur, susidedančią iš 500 Eur kredito, 346,90 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma – 75 proc.) ir 67,50 Eur administravimo mokesčio. Atsakovė prievolės nevykdė, todėl pradinė kreditorė 2020 m. kovo 26 d. pranešimu informavo atsakovą, kad vartojimo kredito sutartis bus nutraukta nuo 2020 m. balandžio 11 d.

13. Pradinė kreditorė ir apeliantė 2020 m. kovo 3 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kurios pagrindu kreditorė perleido, o apeliantė įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą.

14. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai atsiradusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe, skaičiuojant 75 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas nuo ieškinio parengimo iki visiško kredito grąžinimo momento, kas atitiktų apeliantės teisėtus lūkesčius dėl ateityje galimai patirsiančių nuostolių.

15. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl žemiau nurodomų aplinkybių.

16. Apeliantė savo reikalavimą grindžia Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punktu, kuriame nurodyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

17. Kasacinis teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę – „nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų“.

18. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

19. Apeliantės reikalavimas priteisti 75 proc. negautas pajamas (nuostolius) nuo ieškinio parengimo (2020 m. lapkričio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos laikytinas nepagrįstu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Nors apeliantė nurodo, kad tuo atveju, jeigu po sutarties termino pabaigos atsakovas vis dar nebus grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovo valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų, tačiau šie argumentai neturi realaus pagrindo, kadangi prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad byloje egzistuotų įrodymai, kurie patvirtintų, jog atsakovui sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 75 proc. metinėmis palūkanomis. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų išnagrinėtose civilinėse bylose (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-294-1092/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-931-640/2021).

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, kuriomis vartotojas įpareigojamas mokėti palūkanas iki visiškai grąžins vartojimo kreditą, neatitinka minėtos kasacinio teismo suformuotos praktikos. Papildomai pažymėtina, kad remiantis kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisykle, vertinant visas sąlygas, kurios nustato kompensacinius mokėjimus, t. y. savo esme netesybas, netesybos yra įskaitomos į nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Tai reiškia, kad tuo atveju, kai, pavyzdžiui, kreditoriui priteisiamas nuostolių atlyginimas negautų pajamų forma, tai pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį priteistinos netesybos yra įskaitytinos į tą negautų pajamų sumą, arba atvirkščiai – negautos pajamos įskaitomos į netesybas, jeigu netesybų suma yra didesnė už negautas pajamas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020m. liepos 1 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą Nr. AC-52-1. Teismų praktika. 2020, 52).

21. Nagrinėdamas vartojimo teisinių santykių bylas, teismas turi atlikti sutarties sąlygų kontrolę sąžiningumo, skaidrumo ir atitikimo įstatymams požiūriu, taip pat teismas nėra saistomas CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatytų draudimų peržengti apeliacinio skundo ribas, nes to reikalauja tiek viešasis interesas, tiek tokia prievolė išplaukia iš Europos Sąjungos teisės viršenybės principo, kad Sąjungos teisė laikoma viršesne už valstybių narių teisę, todėl pagal šį principą reikalaujama, kad visos valstybių narių institucijos užtikrintų visišką įvairių Sąjungos teisės normų veiksmingumą, o valstybių narių teisė negali pakenkti šių įvairių normų veiksmingumui tų valstybių teritorijoje (ESTT 2019 m. birželio 25 d. didžiosios kolegijos sprendimas Daniel A. P.(C-573/17).

22. Sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.228⁴ straipsnis, įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB). Pagal šio straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė visų pirma taikoma vartojimo sutartims, antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Direktyvos 93/13/EEB 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad visada yra laikoma, jog dėl sąlygos nebuvo atskirai derėtasi, jeigu ji buvo parengta iš anksto, ir vartotojas dėl to negalėjo padaryti įtakos sąlygos esmei, ypač iš anksto suformuluotos tipinės sutarties atveju.

23. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodė galimybę šalims susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, tačiau Bendrosios sąlygos yra parengtos bendrovės iš anksto, vienašališkai, nederinant jos sąlygų su vartotoju, t. y. vartotojo sutikimas automatiškai gaunamas jam pasirašius Bendrąsias sąlygas. Pabrėžtina, kad toks vartotojo patvirtinimo ar sutikimo gavimas nėra prilyginamas vartotojo aktyviais veiksmais išreikštam patvirtinimo ar sutikimo gavimui, todėl aukščiau minima Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga negali būti laikoma šalių susitarimu, dėl kurio vartotojas turėjo galimybę išreikšti savo valią, t. y. sutikti arba nesutikti.

24. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, yra pagrindas konstatuoti, jog sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 75 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 d.). Todėl konstatuotina, kad šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų taikant 75 proc. dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvias VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai bei vartotojo teises ir teisėtus interesus, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos.

25. Apibendrindamas aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, patikslinant rezoliucinę dalį, joje įrašant, kad šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga pripažintina nesąžininga ir negaliojančia (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Netenkinus apeliantės skundo, netenkinamas ir jos reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimą už akių palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant jo rezoliucinę dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl 75 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (366,37 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, ir šioje dalyje nurodyti taip:

„Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. balandžio 10 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-cwm8nyz3 Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (75 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas