- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-08
- Bylos Nr.
- e2A-933-413/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01994-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- D. P.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1417-528/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui D. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. P.: 1) 2 238,17 Eur negrąžintą kreditą, 2) 325,64 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos; 3) 23,55 Eur sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos; 4) 439,97 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 5) 35 proc. negautas pajamas už negrąžintą kredito sumą (2 238,17 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 6 d.); 6) 35 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą kredito sumą (2 238,17 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) 68 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur ieškovo išlaidas už procesinių dokumentų parengimą ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2021 m. vasario 5 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo D. P.: 1) 2 238,17 Eur negrąžintą vartojimo kreditą; 2) 325,15 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 9 d.); 3) 23,55 Eur Sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 9 d.); 4) 394,6 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 9 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 30 d.); 5) 35 procentų dydžio negautas pajamas, paskaičiuotas nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 6 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 6 d. – 56,11 Eur; 2021 m. sausio 6 d. – 55,12 Eur; 2021 m. vasario 6 d. – 54,10 Eur; 2021 m. kovo 6 d. – 53,06 Eur; 2021 m. balandžio 6 d. – 51,98 Eur; 2021 m. gegužės 6 d. – 50,87 Eur; 2021 m. birželio 6 – 49,73 Eur; 2021 m. liepos 6 d. – 48,56 Eur; 2021 m. rugpjūčio 6 d. – 47,35 Eur; 2021 m. rugsėjo 6 d. – 46,11 Eur; 2021 m. spalio 6 d. – 44,83 Eur; 2021 m. lapkričio 6 d. – 43,52 Eur; 2021 m. gruodžio 6 d. – 42,16 Eur; 2022 m. sausio 6 d. - 40,77 Eur; 2022 m. vasario 6 d. – 39,34 Eur; 2022 m. kovo 6 d. – 37,86 Eur; 2022 m. balandžio 6 d. – 36,34 Eur; 2022 m. gegužės 6 d. -34,78 Eur; 2022 m. birželio 6 d. – 33,17 Eur; 2022 m. liepos 6 d. – 31,51 Eur; 2022 m. rugpjūčio 6 d. - 29,81 Eur; 2022 m. rugsėjo 6 d. – 28,05 Eur; 2022 m. spalio 6 d. – 26,25 Eur; 2022 m. lapkričio 6 d. – 24,39 Eur; 2022 m. gruodžio 6 d. – 22,48 Eur; 2023 m. sausio 6 d. – 20,51 Eur; 2023 m. vasario 6 d. – 18,48 Eur; 2023 m. kovo 6 d. – 16,40 Eur; 2023 m. balandžio 6 d. – 14,25 Eur; 2023 m. gegužės 6 d. – 12,05 Eur; 2023 m. birželio 6 d. – 9,77 Eur; 2023 m. liepos 6 d. – 7,43 Eur; 2023 m. rugpjūčio 6 d. – 5,03 Eur; 2023 m. rugsėjo 6 d. – 2,55 Eur; 6) 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) 39,37 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 70,05 Eur turėtų advokato pagalbos išlaidų už procesinių dokumentų parengimą. Kitą ieškinio dalį netenkino.
4. Teismas nustatė, kad pradinis kreditorius BnP Finance, UAB ir atsakovas 2019 m. rugpjūčio 6 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį (refinansavimo) Nr. REF-9mkshkht (toliau ir – Sutartis), pagal kurią BnP Finance, UAB 48 mėnesių terminui suteikė atsakovui 2 308,06 Eur dydžio kreditą, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais iki 2023 m. rugsėjo 6 d. ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 009,54 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma – 35 proc.) ir 221,76 Eur administravimo mokestį. atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nesilaikė įmokų mokėjimo grafiko ir paskolos Sutartis pradinio kreditoriaus buvo nutraukta nuo 2020 m. gegužės 9 d. 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-03/01 pagrindu reikalavimo teisės į atsakovą pagal Sutartį, kurios pagrindinė skolos suma sudarė 2 238,17 Eur, buvo perleistos naujajam kreditoriui – ieškovui. Apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą atsakovas buvo informuotas 2020 m. birželio 5 d. pranešimu.
5. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms teismas sprendė, jog ieškovė iš atsakovo pagrįstai reikalauja įvykdyti sutartinę prievolę – sumokėti 2 238,17 Eur negrąžintą kreditą ir 23,55 Eur nesumokėtą administravimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, CK 6.200 straipsnis).
6. Pagal tarp atsakovo ir pradinio kreditoriaus sudarytos Sutarties specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 35 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp Sutarties sąlygas kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2023 m. rugsėjo 6 d. Sutartį nutraukus nuo 2020 m. gegužės 9 d., ieškovas paskaičiavo mokėtinas 325,64 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties nutraukimo dienos. Anot teismo, šis ieškovo reikalavimas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą LAT praktiką ir teismo atliktą paskaičiavimą, laikytinas pagrįstu tik 325,15 Eur sumoje (65,28 + 64,56 + 63,82 + 63,06 + 62,28 + 6,15 (už 3 d. nuo 2020 m. gegužės 7 iki 9 d., nes 61,47 / 30 x 3)).
7. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti 439,97 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 30 d.), yra pagrįstas tik iš dalies. Ieškovo paskaičiuotas 439,97 Eur palūkanų dydis (2 238,17 Eur x 0,35 / 365 d. per metus x 205 d.) yra neteisingas, kadangi skaičiuojant kas mėnesį turi būti dauginama vis iš mažesnės kredito sumos, nurodytos Mokėjimo grafike, o ne iš visos negrąžintos kredito sumos (2 238,17 Eur). Pradinis kreditorius, sudarydamas Sutartį, pagrįstai tikėjosi, kad už paskolintus pinigus, atsakovui tinkamai vykdant Sutartį, gaus atitinkamas mokėjimo palūkanų sumas, nurodytas Mokėjimo grafike, o ne paskaičiuotas nuo bendros negrąžintos kredito sumos. Atsižvelgiant į tai, Sutartį nutraukus dėl atsakovo įvykdyto esminio jos pažeidimo, iš jo priteistina tik 394,6 Eur negautų pajamų suma, paskaičiuota kaip mokėjimo (pelno) palūkanos nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 9 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 30 d.).
8. Sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų (taip, kaip nurodyta Mokėjimo grafike), o ne būtų ta pati ieškinyje nurodoma 2 238,17 Eur suma (žr., pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020). Todėl atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant ieškovo negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), t. y. priteisiant mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei Sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
9. Pažymėtina ir tai, jog teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė šių negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šis ieškovo reikalavimas, kuris, teismo nuomone, yra per daug tikėtinas ir hipotetinis, o ne realus, atmestinas.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. vasario 5 d. sprendimo už akių dalį: 1) dėl 35 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 238,17 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 6 d.), priteisimo, ir priteisti apeliantui iš atsakovo D. P. 35 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 238,17 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 6 d; 2) dėl 35 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 238,17 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti 35 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 238,17 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 3) dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui 189 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; 4) priteisti apeliantei 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apelianto patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliantas su tokia teismo pozicija nesutinka, kadangi teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, Sutarties sąlygas, į Sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad Sutartis yra nutraukta, Sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.
10.2. Negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Apeliantė ieškinyje detaliai paaiškino, kodėl negautų pajamų (nuostolių) po Sutarties termino pasibaigimo, jeigu ji nebūtų nutraukta, reikalavimas, pagrindė jo realumą, civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, nurodė šio reikalavimo skaičiavimo prielaidas bei taisykles.
10.3. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovė negrąžins visos jos valdomos vartojimo kredito sumos, patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovė įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) ji patirs ateityje, todėl šiuo atveju veikia antroji teisėto lūkesčio dalis. Tai yra, kad atsakovė padengs visas dėl tokio netinkamo sutarties vykdymo pradinio kreditoriaus patirtas negautas pajamas.
11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
12. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas D. P. ir pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ 2019 m. rugpjūčio 6 d. sudarė vartojimo kredito (refinansavimo) sutartį Nr. REF-9mkshkht, pagal kurią kreditorė suteikė atsakovei 2308,06 Eur dydžio vartojimo kreditą (paskolą) 48 mėn. laikotarpiui – iki 2023 m. rugsėjo 6 d., o atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą ir sumokėti bendrą jos kainą 4539,36 Eur, susidedančią iš 2308,06 Eur kredito, 2009,54 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma –35 proc.) ir 221,76 Eur administravimo mokesčio. Atsakovė prievolės tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė 2020 m. balandžio 23 d. pranešimu informavo atsakovą, kad vartojimo kredito sutartis bus nutraukta nuo 2020 m. gegužės 9 d. Pradinė kreditorė ir apeliantė 2020 m. kovo 3 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido, o apeliantė įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą.
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies dėl dalies negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl sutarties grafiko
15. Apeliantė nesutikdama su teismo sprendimo dalimi dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, ir prašydama priteisti jai iš atsakovo 35 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2238,17 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 6 d.), 35 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2238,17 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teigė, jog teismas nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apelianto patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį.
16. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
17. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
18. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
19. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
20. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.
21. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2020 m. gegužės 9 d. buvo nutraukta. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (2 d.). Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (3 d.). Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221 str., 6.222 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
22. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 str. 2 d., 6.251 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 str. 1 d.). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
24. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant, ir priešingai apeliantė sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi, būtent tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteista.
25. Apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius), jų dydį skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos (2238,17 Eur), t. y. neatsižvelgiant į pagal sutartį tą mėnesį turėjusį būti vartojimo kredito likutį, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas, t. y. šios pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto. Skundo argumentai, jog apeliantė vis dar negali atgauti iš atsakovės ir perskolinti kitiems asmenims už 35 proc. ir didesnę palūkanų normą bei gauti iš to realias bei pagrįstas pajamas, nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais. Taigi, pirmosios instancijos teismas, apeliantės ginčijamoje dalyje, priėmė teisingą sprendimą.
Dėl negautų pajamų priteisimo iki visiško kredito grąžinimo
26. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, taip pat teigė, jog dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe, skaičiuojant 35 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, ir tai atitiktų apeliantės teisėtus lūkesčius dėl ateityje galimai patirsiančių nuostolių.
27. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
28. Pirmiausiai pažymėtina, jog negautų pajamų dydį apeliantė sieja su pelno palūkanomis (35 proc.) sutarties galiojimo metu. Kaip jau minėta, aiškindamas, kodėl negalimas reikalavimas priteisti pelno palūkanas po sutarties nutraukimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi (konkrečiu atveju skolininkui išlieka tiek pareiga grąžinti visą paskolos sumą, tiek pareiga mokėti sutartimi sutartą atlyginimą už naudojimąsi šia suma iki pat to momento, kai paskolos suma bus grąžinta) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.
29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, kuriomis vartotojas įpareigojamas mokėti palūkanas ir tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ar iki visiškai grąžins vartojimo kreditą, neatitinka minėtos kasacinio teismo suformuotos praktikos. Papildomai pažymėtina, kad remiantis kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisykle, vertinant visas sąlygas, kurios nustato kompensacinius mokėjimus, t. y. savo esme netesybas, netesybos yra įskaitomos į nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimu, tai reiškia, kad tuo atveju, kai, pavyzdžiui, kreditoriui priteisiamas nuostolių atlyginimas negautų pajamų forma, tai pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį priteistinos netesybos yra įskaitytinos į tą negautų pajamų sumą, arba atvirkščiai – negautos pajamos įskaitomos į netesybas, jeigu netesybų suma yra didesnė už negautas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 1 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą Nr. AC-52-1. Teismų praktika. 2020, 52).
30. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodė galimybę šalims susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, tačiau nagrinėjamu atveju, Bendrosios sąlygos yra parengtos bendrovės iš anksto, vienašališkai, nederinant jos sąlygų su vartotoju, t. y. vartotojo sutikimas, automatiškai gaunamas vartotojui pasirašius Bendrąsias sąlygas. Pabrėžtina, kad toks vartotojo patvirtinimo ar sutikimo gavimas nėra prilyginamas vartotojo aktyviais veiksmais išreikštam patvirtinimo ar sutikimo gavimui, todėl aukščiau minima Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga negali būti laikoma šalių susitarimu, dėl kurio vartotojas turėjo galimybę išreikšti savo valią, t. y. sutikti arba nesutikti.
31. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 35 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 d.). Spręstina, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Šioje sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamas taikant 35 proc. dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvias VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai bei vartotojo teises ir teisėtus interesus, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ str. 8 d.), o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos.
32. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis iš esmės paliktinas nepakeistas, papildant teismo sprendimo rezoliucinę dalį, joje įrašant, kad šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga pripažintina nesąžininga ir negaliojančia (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Netenkinus apeliantės skundo, netenkinamas reikalavimas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme bei priteisti žyminį mokestį už apeliacinį skundą (CPK 93 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą bei papildyti rezoliucinę dalį taip:
„Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. rugpjūčio 6 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. REF-9mkshkht Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (35 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.“
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.