- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-03
- Bylos Nr.
- e2A-738-413/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01899-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- L. U.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3333-722/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui L. U. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ (toliau – UAB „Legal Balance“ arba ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo L. U. (toliau ir atsakovo) 47,82 Eur dydžio negrąžintą kreditą; 12,20 Eur dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 1,89 Eur dydžio administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos; 22,31 Eur dydžio negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 65,00 proc. dydžio negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (47,82 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 29 d.); 65,00 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (47,82 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 15,00 Eur žyminį mokestį ir 121,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2021 m. sausio 14 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 47,82 Eur negrąžintą kreditą, 12,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 1,89 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 22,31 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 16 d.), 65 procentų dydžio negautas pajamas, paskaičiuotas nuo negrąžinto kredito sumos (47,82 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 29 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, jog BnP Finance, UAB 2019 m. liepos 29 d. su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-cxmh8zyj, kuria suteikė jam 50,00 Eur vartojimo kreditą 24 mėn. terminui. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą 99,60 Eur (40,48 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 65,00 proc.) ir 9,12 Eur administravimo mokesčio) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais, tačiau atsakovas prievolės nevykdė. 2020 m. vasario 12 d. pranešimu atsakovas buvo informuotas, kad sutartis nutraukiama, o sutarties nutraukimas įsigalioja nuo 2020 m. vasario 28 d. Pradinis kreditorius ir ieškovė 2020 m. kovo 3 d. sudarė periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą. 2020 m. balandžio 6 d. pranešimu atsakovui jo nurodytu elektroninio pašto adresu pranešta apie pradinio kreditoriaus pasikeitimą ir prievolės vykdymą ieškovei. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sumokėjęs skolą ar pareiškęs pretenzijas dėl skolos (jos perleidimo), nėra.
5. Teismas konstatavo, jog kreditoriui nevykdant prievolės atsiskaityti, ieškovė iš atsakovo pagrįstai reikalauja įvykdyti sutartinę prievolę – sumokėti 47,82 Eur negrąžinto kredito, 12,20 Eur mokėjimo ( pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos ir 1,89 Eur nesumokėtą administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, CK 6.200 straipsnis).
6. Teismas taip pat tenkino ieškinio reikalavimą dėl 22,31 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 28 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) ir 65 proc. (metinių) negautų pajamų, paskaičiuotų nuo negrąžinto kredito sumos (47,82 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 29 d.) priteisimo. Nurodė, kad 2020 m. kovo 4 d. nutraukus su atsakovu kredito sutartį dėl to, kad atsakovas šios sutarties nevykdė, kreditorius nuo sutarties nutraukimo momento įgijo teisę reikalauti visų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, t. y. sumokėti visą negautų pajamų (nuostolių sumą), neskaidant jos skaičiavimo laikotarpio iki ieškinio teismui pateikimo momento ir vėliau iki sutarties termino pabaigos. Šiuo atveju ieškovas taiko švelnesnę civilinės atsakomybės formą, prašydamas nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2021m. liepos 29 d.) priteisti iš atsakovo ne konkrečią paskaičiuotą nuostolių sumą, o negautas pajamas procentine išraiška – 65 proc. nuo negrąžinto kredito sumos (47,82 Eur).
7. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti 65 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) nuo negrąžinto kredito sumos (47,82 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teismo vertinimu, tai yra kompensuojamosios palūkanos. Teismas nurodė, kad paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius turi teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų, t. y. šios palūkanos turi būti numatytos sutartyje arba įstatyme. Sutarties 1.17, 6.1 p. numatyta palūkanų pažeidus sutartį mokėjimo tvarka, ieškovė iš atsakovo neprašo 0,05 proc. netesybų, numatytų sutarties 6.2 p. Nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo kompensuojamąją funkciją atlieka ieškovės prašomos priteisti 5 proc. metinės palūkanos.
8. Nurodė, jog atsakovui nevykdžius sutartinės prievolės, yra pagrindas priteisti iš jo įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (84,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 ir 6.210 straipsniai).
9. Ieškinį patenkinus iš esmės (prašomos priteisti skolos ir nuostolių pinigine išraiška dalyje) teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 136 Eur (15 Eur sumokėtas žyminis mokestis; 121 Eur išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą) bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB Legal Balance (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. sausio 14 d. sprendimo už akių dalį dėl 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (47,82 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo ir priteisti apeliantei iš atsakovo 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (47,82 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovo 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantė nurodo, kad teismo sprendimas skundžiamoje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas nepagrįstai iškraipius aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, neatsižvelgus į naujausią apeliacinės instancijos teismų praktiką bei kitas bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.
10.2. Teismas netinkamai interpretavo nuostolių ir kompensuojamųjų palūkanų tarpusavio santykį bei nepagrįstai šiam reikalavimui taikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalį. Ši norma skirta tik kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių už prievolės įvykdyti terminą praleidimą dydžiui ir skaičiavimo tvarkai nustatyti bei neapima visų apeliantės patiriamų nuostolių, kuriuos ji nurodė, pagrindė ir prašė priteisti savo ieškiniu.
10.3. Negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Nurodo, kad ieškovė ieškinyje aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, netesybų dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po sutarties termino pasibaigimo dienos.
10.4. Apeliantei nesuprantama, kodėl sutarties termino pabaigos datą teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Negautas pajamas (nuostolius) sieti su sutarties termino pabaigos data nelogiška, nes jeigu sutarties termino pabaigos data sueina, o atsakovas vis dar nėra grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai apeliantė ir toliau neatgauna atsakovui suteiktos vartojimo kredito sumos, atsakovas ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi bei laisvai disponuoja, o apeliantė ir toliau netenka galimybės atsakovo valdomus pinigus perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realias pajamas. Todėl būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigą.
10.5. Nurodo, kad toks negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formulavimas ieškinyje atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovas grąžina visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jam tenka sumokėti apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių). Kita vertus, pasibaigus sutarties terminui apeliantei nereikia dar kartą kreiptis į teismą dėl tolimesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Tokiu būdu yra išvengiama papildomų bylinėjimosi bei vykdymo proceso išlaidų.
10.6. Ieškinyje negautos pajamos (nuostoliai) paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę mokėjimo (pelno) palūkanų normą (1) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos fiksuota suma, (2) už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 29 d.) procentine išraiška ir (3) už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška. Negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai atitinka VKĮ 17 str. 1 d. reikalavimus. Atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma.
10.7. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi gauti 65,00 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą, apeliantei nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantė patirs ateityje. Todėl pagrįstas yra reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo procentine išraiška nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos.
11. Atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (47,82 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas L. U. ir pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ 2019 m. liepos 29 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-cxmh8zyj, pagal kurią kreditorė suteikė atsakovui 50 Eur dydžio vartojimo kreditą (paskolą) 24 mėn. laikotarpiui – iki 2021 m. liepos 29 d., o atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą ir sumokėti bendrą jos kainą 99,60 Eur, susidedančius iš 50 Eur kredito, 40,48 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma –65 proc.) ir 9,12 Eur administravimo mokesčio. Atsakovas prievolės nevykdė, todėl pradinė kreditorė 2020 m. vasario 12 d. pranešimu informavo atsakovą, kad vartojimo kredito sutartis bus nutraukta nuo 2020 m. vasario 28 d.
15. Pradinė kreditorė ir apeliantė 2020 m. kovo 3 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kurios pagrindu ji perleido, o apeliantė įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą.
16. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, teigia, jog dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe, skaičiuojant 65 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas nuo ieškinio parengimo iki visiško kredito grąžinimo, ir tai atitiktų apeliantės teisėtus lūkesčius dėl ateityje galimai patirsiančių nuostolių.
17. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuo argumentus kaip nepagrįstus.
18. Pažymėtina, kad apeliantė savo reikalavimą grindžia Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punktu, kuriame nurodyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
19. Kasacinis teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę – „nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų“.
20. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
21. Apeliantės reikalavimas priteisti 65 proc. negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos neatitinka teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Nors apeliantė nurodo, kad jeigu po sutarties termino pabaigos atsakovas vis dar nebus grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovo valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų, tačiau šie apeliantės argumentai atmestini, kadangi prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad byloje egzistuotų įrodymai, kurie patvirtintų, kad atsakovui sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 65 proc. metinėmis palūkanomis. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kiti apygardos teismai (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-294-1092/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-931-640/2021).
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, kuriomis vartotojas įpareigojamas mokėti palūkanas iki visiškai grąžins vartojimo kreditą, neatitinka teismų praktikos. Papildomai pažymėtina, kad remiantis kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisykle, vertinant visas sąlygas, kurios nustato kompensacinius mokėjimus, t. y. savo esme netesybas, netesybos yra įskaitomos į nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimu tai reiškia, kad tuo atveju, kai, pavyzdžiui, kreditoriui priteisiamas nuostolių atlyginimas negautų pajamų forma, tai pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį priteistinos netesybos yra įskaitytinos į tą negautų pajamų sumą, arba atvirkščiai – negautos pajamos įskaitomos į netesybas, jeigu netesybų suma yra didesnė už negautas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 1 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą Nr. AC-52-1. Teismų praktika. 2020, 52).
23. Nagrinėdamas vartojimo teisinių santykių bylas, teismas turi atlikti sutarties sąlygų kontrolę jų sąžiningumo, skaidrumo bei atitikimo įstatymams požiūriu, ir nėra saistomas CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatytu draudimu peržengti apeliacinio skundo ribas, nes to reikalauja tiek viešasis interesas, tiek tokia prievolė išplaukia iš Europos Sąjungos teisės viršenybės principo, kad Sąjungos teisė laikoma viršesne už valstybių narių teisę, todėl pagal šį principą reikalaujama, kad visos valstybių narių institucijos užtikrintų visišką įvairių Sąjungos teisės normų veiksmingumą, o valstybių narių teisė negali pakenkti šių įvairių normų veiksmingumui tų valstybių teritorijoje (ESTT 2019 m. birželio 25 d. didžiosios kolegijos sprendimas Daniel A. P.(C-573/17).
24. Sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.228-4 straipsnis, įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB). Pagal šio straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė visų pirma taikoma vartojimo sutartims, antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Direktyvos 93/13/EEB 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad visada yra laikoma, jog dėl sąlygos nebuvo atskirai derėtasi, jeigu ji buvo parengta iš anksto, ir vartotojas dėl to negalėjo padaryti įtakos sąlygos esmei, ypač iš anksto suformuluotos tipinės sutarties atveju.
25. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodė galimybę šalims susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, tačiau nagrinėjamu atveju Bendrosios sąlygos yra parengtos bendrovės iš anksto, vienašališkai, nederinant jos sąlygų su vartotoju, t. y. vartotojo sutikimas yra automatiškai gaunamas vartotojui pasirašius Bendrąsias sąlygas. Pabrėžtina, kad toks vartotojo patvirtinimo ar sutikimo gavimas nėra prilyginamas vartotojo aktyviais veiksmais išreikštam patvirtinimo ar sutikimo gavimui, todėl aukščiau minima Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga negali būti laikoma šalių susitarimu, dėl kurio vartotojas turėjo galimybę išreikšti savo valią, t. y. sutikti arba nesutikti.
26. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, yra pagrindas konstatuoti, jog sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 65 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 d.). Spręstina, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Šioje sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų dydis, taikant 65 proc. dydžio metinę palūkanų normą, ir terminas pažeidžia imperatyvias VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai bei vartotojo teises ir teisėtus interesus, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos.
27. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, patikslinant jo rezoliucinę dalį, įrašant į ją, kad šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga pripažintina nesąžininga ir negaliojančia (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Netenkinus apeliantės skundo, netenkinamas reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
patikslinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimo už akių dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl 65 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (47,82 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties pabaigos (2021 m. liepos 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir šioje dalyje nurodyti taip:
„Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo nuo sudarymo momento) 2019 m. liepos 29 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-cxmh8zyj Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (65 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.“
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.