- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-01
- Bylos Nr.
- e2A-915-924/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02545-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- S. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei S. K. dėl skolos, nuostolių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės S. K. 2 649,67 Eur negrąžinto kredito, 286,73 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 369,94 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 26 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 649,67 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 2 d.), 26 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 649,67 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 74,00 Eur žyminis mokestis ir 121,00 Eur procesinių dokumentų rengimo išlaidos. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė be pateisinamos priežasties nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
2. Atsakovei ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 17 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės S. K. 2 649,67 Eur negrąžinto kredito; 286,73 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų; 369,94 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos; 99,66 Eur negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 17 d.); 26,00 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį po teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 2 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021-02-18 – 2293,46 Eur; 2021-03-02 - 2 259,43 Eur; 2021-04-02- 2224,66 Eur; 2021-05-02 - 2 189,14 Eur; 2021-06-02 - 2 152,85 Eur; 2021-07-02 - 2 115,78 Eur; 2021-08-02- 2 077,90 Eur; 2021-09-02 - 2 039,20 Eur; 2021-10-02 - 1 999,66 Eur; 2021-11-02 - 1 959,27 Eur; 2021-12-02 - 1 918,00 Eur; 2022-01-02 - 1 875,84 Eur; 2022-02-02 - 1 832,76 Eur; 2022-03-02 - 1 788,75 Eur; 2022-04-02 - 1 743,79 Eur; 2022-05-02 - 1 697,85 Eur; 2022-06-02 - 1 650,92 Eur; 2022-07-02 - 1 602,97 Eur; 2022-08-02 - 1 553,98 Eur; 2022-09-02 - 1 503,93 Eur; 2022-10-02 - 1452,79 Eur; 2022-11-02 - 1 400,55 Eur; 2022-12-02 - 1 347,18 Eur; 2023-01-02 - 1 292,65 Eur; 2023-02-02 - 1 236,94 Eur; 2023-03-02 - 1 180,02 Eur; 2023-04-02 - 1 121,87 Eur; 2023-05-02 - 1 062,46 Eur; 2023-06-02 - 1 001,76 Eur; 2023-07-02 - 939,74 Eur; 2023-08-02 - 876,38 Eur; 2023-09-02 - 811,65 Eur; 2023-10-02 - 745,52 Eur; 2023-11-02 - 677,95 Eur; 2023-12-02 - 608,92 Eur; 2024-01-02 - 538,39 Eur; 2024-02-02 - 466,33 Eur; 2024-03-02 - 392,71 Eur; 2024-04-02 - 317,50 Eur; 2024-05-02 - 240,66 Eur; 2024-06-02 - 162,15 Eur; 2024-07-02 - 81,94 Eur); 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 406,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 167,70 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito su-tarties Nr. REF-fvk5mkg5 bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (26,00 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė būtų tinkamai ir laiku įvykdžiusi prievolę atsiskaityti su ieškove, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl ieškovės reikalavimą dėl 2 649,67 Eur negrąžinto kredito priteisimo laikė pagrįstu bei jį tenkino (CK 6.38 straipsnis, 6.870 straipsnis, 6.874 straipsnio 2 dalis).
5. Teismas vertino, jog pagal tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytos Sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovė turėjo mokėti iki 2024 m. liepos 2 d. Nurodė, kad sutartį nutraukus 2020 m. birželio 5 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 286,73 Eur mokėjimo palūkanas iki Sutarties nutraukimo dienos, tokį reikalavimą, atsižvelgiant į skundžiamoje nutartyje nurodytą kasacinio teismo praktiką, teismas laikė pagrįstu ir tenkintinu.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 26 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 649,67 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 2 d.). Vis dėlto pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę reikalauti pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 369,94 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos ir 26 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, t. y. iki 2024 m. liepos 2 d., teismas tenkino iš dalies, apskaičiuojant: konkrečią sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 17 d.), t. y. 99,66 Eur (2 293,46 Eur negrąžinta kredito dalis 2021 m. vasario 17 d. × 26,00 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma × 61 diena nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos / 365 dienų per metus), ir procentinę išraišką, t. y. 26,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 2 d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį. Teismas pažymėjo, jog toks teismo skaičiavimas, be kita ko, remiasi teismų praktika (žr. pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).
7. Teismas sprendė, kad ieškovės prašomų taikyti netesybų dydis (26 procentai), laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos (iki visiško sutarties įvykdymo), yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu, kadangi nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52).
8. Pirmosios instancijos teismas pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (26,00 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Todėl ieškovės reikalavimą dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų (kaip negautų nuostolių) priteisimo nuo sutarties termino pabaigos iki visiško įvykdymo atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tokia teismo pozicija, be kita ko, grindžiama teismų praktika (žr. pvz., Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-304-657/2021).
9. Teismas įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, ieškinyje pateiktus paaiškinimus, darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti 26 procentus palūkanų kaip negautų pajamų nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos atmestinas kaip neįrodytas. Pažymėjo, jog tokia teismo pozicija, be kita ko, grindžiama teismų praktika (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-288-912/2021).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą už akių: 1) dalyje dėl 26 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį po teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 2 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės S. K. 26 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 649,67 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 2 d.); 2) dalyje dėl 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 649,67 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės S. K. 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 649,67 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 3) dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės S. K. 195,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą bei priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės S. K. 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliantė su tokia teismo pozicija nesutinka, kadangi teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, Sutarties sąlygas, į Sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad Sutartis yra nutraukta, Sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.
10.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Skundžiamame sprendime teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių. Kaip bus galima matyti toliau, visos byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad šiuo atveju apeliantei turėjo būti priteistos didesnės negautos pajamos (nuostoliai) nei pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos.
10.3. Apeliantei nesuprantama kaip teismas apskritai gali sieti apeliantės teisėtą lūkestį su ta situacija, kai atsakovė būtų Sutartį vykdžiusi tinkamai, kai šiuo atveju taip nėra. Sutartis nutraukta, o negrąžinta kredito dalis šiai dienai vis dar sudaro 2 649,67 Eur. Taigi, nagrinėjamu atveju nutraukus vartojimo kredito Sutartį dėl atsakovės kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Sutarties nutraukimo, o ne pagal iki Sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovei nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti Sutartį, ar jos nevykdyti, nes jai net ir negrąžinant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovė po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o apeliantė tarsi kas kartą šią sumą perskolintų ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas.
10.4. Teismas sprendimu iš esmės sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigoja apeliantę įsivaizduoti, jog ji kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovės mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl neva juos gali perskolinti, gauti pajamas bei atitinkamai mažinti atsakovės negrąžintą kredito sumą bei nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas. Tai iš tiesų nėra logiška, kadangi teismo sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių. Apeliantė vis dar negali atgauti iš atsakovės skolos ir perskolinti kitiems asmenims bei gauti iš to realias bei pagrįstas pajamas.
10.5. Apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, priešingai nei teismo sprendime nepagrįstai performuluoti negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, yra subalansuoti su VKĮ 17 str. 1 d. reikalavimais. Atsakovė išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovė faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne pagal negaliojantį ir teisine fikciją pagrįstą Sutarties grafiką paskaičiuota, objektyvios tiesos neatitinkančia negrąžinta kredito suma.
10.6. Teismas, nustatydamas negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodus nepagrįstai rėmėsi nebegaliojančiu Sutarties grafiku bei argumentu, jog apeliantės teisėtas lūkestis negalėjo viršyti bendros mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal Sutartį, kadangi šis lūkestis buvo paremtas tinkamu atsakovės Sutarties sąlygų vykdymu ir nuolat nuo negrąžintos kredito dalies persiskaičiuojančiomis mokėjimo (pelno) funkciją atliekančiomis palūkanomis, ko šiuo atveju nėra.
10.7. Pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimą dėl 26 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 649,67 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, prilygino kompensuojamosioms palūkanoms, kurių dydis neva negalėjo viršyti VKĮ 11 str. 8 d. Apeliantė su šiais teismo motyvais nesutinka, kadangi teismas netinkamai interpretavo nuostolių ir kompensuojamųjų palūkanų tarpusavio santykį bei nepagrįstai šiam reikalavimui taikė VKĮ 11 str. 8 d.
10.8. Apeliantė apskritai neprašė priteisti kompensuojamųjų palūkanų, kadangi mano, jog jos šiuo metu patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir tie nuostoliai, kuriuos apeliantė patirs pasibaigus Sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, terminui, yra ir bus kur kas didesni nei VKĮ 11 str. 8 str. ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos/kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą. Nei CK, nei VKĮ, nei Lietuvos teismų praktika nedraudžia apeliantei prašyti teismo priteisti didesnius nuostolius nei tuos, kuriuos numato CK, VKĮ ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
10.9. Teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po Sutarties termino pasibaigimo dienos. Apeliantei nesuprantama, kodėl Sutarties termino pabaigos datą Sprendime teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Kaip teismas gali spręsti, kad jeigu 2024-07-02 atsakovė vis dar nebus grąžinusi vartojimo kredito sumos apeliantei, tai apeliantė negautas pajamas (nuostolius) vis dar patirs, tačiau, jeigu 2024-07-02 atsakovė vis dar nebus grąžinusi visos vartojimo kredito sumos, tai apeliantė jau neva negautų pajamų (nuostolių) nebepatirs. Negautas pajamas (nuostolius) sieti su Sutarties termino pabaigos data nėra absoliučiai jokios logikos, kadangi, jeigu Sutarties termino pabaigos data sueina, o atsakovė vis dar nėra grąžinusi visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos apeliantė ir toliau neatgauna atsakovei suteiktos vartojimo kredito sumos, atsakovė ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi bei laisvai disponuoja, o apeliantė ir toliau netenka atsakovės valdomus pinigus perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realias pajamas.
10.10. Pirmosios instancijos teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas Sutartį su atsakove, pagrįstai tikėjosi gauti 26,00 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik Sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovė sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos. Kitaip tariant, pradinio kreditoriaus, kurio teises perėmė apeliantė, teisėtas lūkestis buvo sudarytas iš dviejų dalių: 1) lūkestis, pagrįstas tuo, kad atsakovė visą Sutarties laikotarpį prievolę vykdys tinkamai ir nustatytais terminais; 2) lūkestis, kad jeigu atsakovė tinkamai Sutarties nevykdys ir ji bus nutraukta, tai atsakovė padengs visas dėl tokio netinkamo Sutarties vykdymo pradinio kreditoriaus patirtas negautas pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovė negrąžins visos jos valdomos vartojimo kredito sumos, apeliantė patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovė įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantė patirs ateityje, todėl šiuo atveju veikia antroji teisėto lūkesčio dalis.
10.11. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
15. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl negautų pajamų (nuostolių) dydžio nutraukus netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei S. K. buvo suteiktas 2 649,67 Eur vartojimo kreditas, 54 mėnesių terminui (iki 2024 m. liepos 2 d.), mokant 26,00 proc. metines palūkanas. Vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2020 m. birželio 5 d.
17. Pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo išsprendė taip: 1) priteisė apeliantei 369,94 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos; 2) 99,66 Eur negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 17 d.); 3) 26,00 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį po teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 2 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio 4) atmetė reikalavimą priteisti 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 649,67 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apeliantės vertinimu, teismas neatsižvelgė į tai, jog negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik Sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo sutarties termino pasibaigimo.
Dėl reikalavimo priteisti 26 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 649,67 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 2 d.).
18. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: pirma, ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; antra, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; trečia, ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų; ii) nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais; iii) negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą, t. y. įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis; iv) negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
19. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nutarties 52 punktas).
20. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę, pavyzdžiui, reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nutarties 52 punktas).
21. Minėtoje nutartyje suformuluota tokia teisės aiškinimo taisyklė: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovei tinkamai vykdant sutartį, palūkanos atsakovei nebūtų skaičiuojamos nuo visos 2 649,67 Eur kredito sumos, būtų skaičiuojamos tik nuo konkretų mėnesį nurodytos negrąžintos kredito dalies, kaip tai numatyta įmokų mokėjimo grafike, ir ką pagrįstai ir išsamiai nurodė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aptarta pozicija, sprendžiant klausimą dėl negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, atsižvelgiant į kredito gavėjui nustatytą (nurodytą) paskolos mokėjimo grafiką, nustatymo (skaičiavimo) būtent ir yra vyraujanti Lietuvos teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-378-467/2021; Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-350-460/2021 ir kt.).
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad iš Sutarties specialiojoje dalyje pateikto mokėjimo grafiko nustatyta, kad vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos pelno palūkanos, kas mėnesį mažėja, ieškovės reikalavimas priteisti šias palūkanas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 2 d.), skaičiuojant nuo visos negrąžintos 2 649,67 Eur kredito sumos, sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, kadangi palūkanos sudarytų didesnę sumą, negu kad ieškovė per aptariamą laikotarpį turėjo sutartinį lūkestį gauti. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), nei juos nustatė teismas, ieškovė nepateikė, o vien subjektyvaus pobūdžio samprotavimai nesudaro pagrindo daryti priešingos bei neįrodo patirtų didesnių nuostolių dydžio.
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 26 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 649,67 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 2 d.), tenkino iš dalies, priteisdamas 99,66 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 17 d.) bei 26 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį po teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 2 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
25. Be to, pažymėtina, jog kaip matyti iš ieškovės į bylą pateikto mokėjimų grafiko, palūkanos, mokėtinos už suteiktą 2 649,67 Eur paskolą 54 mėnesių terminui su 26 proc. metine palūkanų norma, tinkamu sutarties įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 1871,21 Eur. Skundžiamu teismo sprendimu, priimtu atsakovei už akių jau yra priteista iš viso 756,33 Eur palūkanų. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, vertina, jog ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 26 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 2 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio; pagal sutartį mokėtinos palūkanos kurios negali viršyti 1 114,94 Eur sumos.
Dėl reikalavimo priteisti 26 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 649,67 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
26. Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
27. Byloje nustatyta, kad sutartis su atsakove nutraukta 2020 m. birželio 5 d. Remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, nuo sutarties nutraukimo prieš terminą momento mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovei nebegali būti skaičiuojamos, todėl turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis.
28. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
31. Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis anksčiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžia, jog ieškovės reikalavimo dėl 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 649,67 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu atsakovės pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.
32. Nors apeliantė nurodo, kad jeigu po Sutarties termino pabaigos atsakovė vis dar nebus grąžinusi visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovės valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų, tačiau šie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovei Sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 26 proc. metinėmis palūkanomis. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-294-1092/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-931-640/2021). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas. Be to, šių apeliantės prašomų negautų pajamų (nuostolių) gavimo realumas nėra įrodytas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo netenkino.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, spręstina, jog nėra pagrindo svarstyti pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų perskirstymo klausimo. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nepriteistinos jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.