Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-288-912/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-02-02
Bylos Nr.: e2A-288-912/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-24710-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas: UAB „Legal Balance“
Atsakovas: M. R.

Kategorijos

2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.8.10pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-288-912/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24710-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.8.3; 2.6.8.10; 3.3.1.18.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 133,16 Eur negrąžinto kredito, 15,24 Eur palūkanų, 6,25 Eur administravimo mokesčio, 25,38 Eur negautų pajamų, 31,20 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą kredito sumą laikotarpiu nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. balandžio 10 d., 31,20 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartines prievoles pagal atsakovo ir pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ sudarytą vartojimo kredito sutartį. Pradinė kreditorė periodine reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Ieškovė prašė, esant CPK nustatytiems pagrindams, priimti sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 30 d. sprendimu už akių iš dalies tenkino ieškinį, priteisė ieškovei iš atsakovo 133,16 Eur kredito, 15,24 Eur palūkanų, 6,25 Eur administravimo mokesčio ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 139,41 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 116,82 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad UAB „BnP Finance“ ir atsakovas 2018 m. balandžio 10 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovui suteiktas 200 Eur vartojimo kreditas, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 110,32 Eur kredito mokestį, 54 Eur kredito administravimo mokestį; kredito grąžinimo data 2021 m. balandžio 10 d. 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teisę į nurodytas atsakovo skolas.

5. Teismas vertino, kad atsakovas netinkamai vykdė pareigą grąžinti kreditą, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 133,16 Eur negrąžinto kredito ir 15,24 Eur palūkanų (kredito mokesčio) ir 6,25 Eur administravimo mokesčio (Civilinio kodekso 6.873, 6.886 straipsniai).

6. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašomų priteisti negautų pajamų (25,38 Eur negautų pajamų, kurias sudaro mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 15 d. (sutarties nutraukimo dienos) iki 2020 m. rugpjūčio 25 d. (kreipimosi į teismą dienos) ir 31,20 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. balandžio 10 d., 31,20 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, kad, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Teismas sprendė, kad kredito sutartis nutraukta prieš terminą ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas, todėl atmetė reikalavimą dėl nurodytų palūkanų priteisimo.

7. Teismas nurodė, kad tenkino 85,90 proc. ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui priteisė 116,82 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo argumentai

8. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimo už akių dalį: 1) dėl 25,38 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, ir priteisti apeliantei iš atsakovo 25,38 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; 2) dėl 31,20 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito 133,16 Eur sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 10 d.) ir priteisti apeliantei iš 31,20 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito 133,16 Eur sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 10 d.); 3) dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 136Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; ir palikti nepakeistą kitą sprendimo dalį, taip pat priteisti apeliantei 15 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1. Teismas nurodė, kad mokėjimo (pelno) palūkanos po sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos transformuojasi į negautas pajamas (nuostolius) ir apeliantui gali būti priteisiamos. Teismas nepagrįstai prašomas priteisti negautas pajamas (nuostolius) po sutarties nutraukimo dienos traktavo kaip mokėjimo (pelno) palūkanas ir jų nepriteisė. Teismas skundžiamame sprendime teisingai identifikuoja, kad mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, tačiau visiškai neatsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuotą praktiką dėl reikalavimų ir jų formulavimo po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.

8.2. Pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ (vartojimo kredito davėjos) pagrindinė veikla – pinigų skolinimas tam tikram terminui už tam tikrą iš anksto sutartą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Pradinė kreditorė, paskolindama pinigus sutartam laikotarpiui, pagrįstai tikisi, kad visą šį laikotarpį bus gaunamos pajamos mokėjimo (pelno) palūkanų forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos transformuojasi į civilinės atsakomybės formą – nuostolius, ir kredito davėjas gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, ir yra kredito davėjo negautos pajamos (nuostoliai).

8.3. Apeliantė, įgijusi reikalavimo teisę į skolą pagal sutartį, ir tapusi prievolės šalimi, įgijo teisę naudotis visomis pradinei kreditorei sutartimi ir teisės aktais suteiktomis teisėmis bei šias teises pagrindžiančiomis aplinkybėmis. Apeliantė įgijo pareigą pagrįsti pradinės kreditorės negautas pajamas (nuostolius), ir šią pareigą ieškinyje tinkamai įgyvendino.

8.4. Pradinė kreditorė – pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris jau daugiau nei dešimt metų vykdo vartojimo paskolų/kreditų teikimo veiklą. Pradinė kreditorė pajamas gauna iš kreditų gavėjų pagal iš anksto suderintą grafiką mokamos bendros kredito kainos. Pradinė kreditorė, siekdama gauti pajamų, įvertino atsakovo, mokumą ir pagal šiuos duomenis suderino sutarties sąlygas, kad kredito gavėjas laiku ir nustatytais terminais galėtų vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o pradinė kreditorė gautų iš anksto suplanuotas pajamas. Pradinė kreditorė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai visą sutarties laikotarpį, ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą bendrą kredito kainą.

8.5. Sutartyje nustatyta mokėjimo (pelno) palūkanų norma buvo konkurencinga, atitiko rinkos vidurkius, nepažeidė Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje įvirtintų bendrai kredito kainai taikomų reikalavimų. Jeigu atsakovas iki sutarties nutraukimo dienos būtų grąžinęs visą suteiktą vartojimo kredito sumą, būtų lengvai perskolinusi šiuos pinigus kitiems asmenims bei gavusi planuotas pajamas.

8.6. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pasireiškusių sutarties bendrųjų sąlygų 1.17, 2.1, 5.1, 5.5. punktų pažeidimu, pradinė kreditorė privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakovu sudarytą sutartį. Apeliantė negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių). Teismui konstatavus, kad kreditorė negautas pajamas (nuostolius) pagal sutartį turėjo teisę skaičiuoti tik iki sutarties nutraukimo dienos, susidaro situacija, kai atsakovui būti nesąžiningam ir nevykdyti sutartimi priimtų įsipareigojimų apsimokėjo labiau, nei juos vykdyti. Jeigu atsakovas tinkamai ir laiku būtų vykdęs sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tai per 36 mėnesius jis būtų sumokėjęs kelis kartus didesnę sumą.

8.7. Negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų normą: 1) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos fiksuota suma; 2) nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentine išraiška. Tokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką apeliantė taiko dėl to, kad pirmuoju atveju ji turi galimybę paskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą, tačiau antruoju atveju apeliantė neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos.

8.8. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, o tai įtakojo proporcingą bylinėjimosi išlaidų sumažinimą

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

9. Byloje kilo ginčas dėl negautų pajamų (mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų pagal vartojimo kredito sutartį už visą sutartyje nustatytą sutarties galiojimo laikotarpį) priteisimo.

10. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

11. Pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas 2018 m. balandžio 10 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 200 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo pagal grafiką grąžinti kreditą, sumokėti 110,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 54 Eur kredito administravimo mokestį. Kredito grąžinimo data – 2021 m. balandžio 10 d. Pradinė kreditorė 2019 m. gruodžio 30 d. pranešimu nutraukė sutartį nuo 2020 m. sausio 15 d.

12. Pradinė kreditorė 2020 m. kovo 3 d. cesijos sutartimi perleido ieškovei reikalavimo teisę į 161,20 Eur atsakovo skolą (133,16 Eur – pagrindinę skolos sumą, 19,44 Eur – palūkanas, 8,60 Eur – administravimo mokestį).

13. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 26 d. išsiuntė atsakovui elektroniniu paštu pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė kreditorė ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei. Taip pat pridėjo reikalavimo perleidimo sutarties kopiją.

14. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, prašė priteisti iš atsakovo 133,16 Eur negrąžinto kredito, 15,24 Eur palūkanų, 6,25 Eur administravimo mokesčio, 25,38 Eur negautų pajamų, 31,20 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą kredito sumą laikotarpiu nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. balandžio 10 d., 31,20 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

15. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 30 d. sprendimu už akių iš dalies tenkino ieškinį, priteisė ieškovei iš atsakovo 133,16 Eur negrąžinto kredito, 15,24 Eur palūkanų, 6,25 Eur administravimo mokesčio ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 139,41 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 116,82 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16. Ieškovė, nesutikdama su sprendimo už akių dalimi, kuria netenkintas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir sumažintos bylinėjimosi išlaidos, pateikė apeliacinį skundą.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, kai reikalaujama pagal nutrauktą vartojimo kreditą negautų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų

17. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

18. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 2 dalis).

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, keisdama teismų praktiką mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

21. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių), t. y. 25,38 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos ir 31,20 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. balandžio 10 d., nurodė, kad vartojimo kredito sutartis nutraukta prieš terminą ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas.

22. Iš vartojimo kredito sutarties matyti, kad ieškovė paskolino atsakovui pinigus už sutartą mokestį (pelno palūkanas). Byloje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartis su atsakovu 2020 m. sausio 15 d. nutraukta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Vadovaujantis pirmiau nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui pagal vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos(21 nutarties punktas). Nutraukus paskolos sutartį, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis. Vartojimo kredito sutartimi atsakovas įsipareigojo sumokėti kredito davėjai pelno palūkanas, kurių metinė norma – 31,2 proc. Atsakovui, tinkamai vykdant sutarties sąlygas, kreditorė pagrįstai galėjo tikėtis gauti šias pajamas. Atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl kreditorė nutraukė sutartį. Aplinkybė, kad atsakovas nesumokėjo ieškovei paskolos sumos, sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sutarties administravimo mokesčio, patvirtina ieškovės negautų pajamų faktą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti pagal sutartyje nustatytą grafiką 31,2 proc. mokėjimo (pelno) metines palūkanas iki sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 10 d.), jeigu atsakovas būtų tinkamai vykęs sutartį.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su sutartine mokėjimo palūkanų norma – 31,2 proc.), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (133,16 Eur), negautų pajamų suma viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma pagal grafiką iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Atsakovui tinkamai vykdant sutartį, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį mažėtų. Dėl to, ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau negu iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sukurtos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti.

24. Apeliantė prašo priteisti jai iš atsakovo 25,38 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos ir 31,20 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos – 2021 m. balandžio 10 d.

25. Pirmiau nurodyta, kad vartojimo kredito sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas pagal mokėjimo grafiką sumokės ieškovei 110,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, kurių metinė norma 31,20 proc. Vartojimo kredito sutartis 2020 m. sausio 15 d. nutraukta. Ieškinyje nurodoma, kad iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 15 d.) atsakovas liko skolingas ieškovei 15,24 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, kurios priteistos ieškovei pirmosios instancijos teismo sprendimu. Dėl to ieškovės negautos pajamos negali būti didesnės negu paskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo iki kredito grąžinimo dienos (2021 m. balandžio 10 d.) mokėjimo (pelno) palūkanos – 22,87 Eur ((2,75 : 31 x 26) + 2,60 + 2,44 + 2,28 + 2,12 + 1,95 + 1,78 + 1,60 + 1,42 + 1,23 +1,04 + 0,84 + 0,64 + 0,43 + 0,19). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 22,87 Eur sumą, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Taigi ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti pajamas, t. y. 31,20 proc. metinių palūkanų už laikotarpį nuo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos – 2021 m. balandžio 10 d., paskaičiuotų už atitinkamą mėnesį negrąžintą vartojimo kredito grafike nurodytą sumą ir suėjus mokėjimo grafike nustatytam terminui (nuo 2020 m. sausio 15 d. – 111,71 Eur; 2020 m. vasario 10 d. – 105,99 Eur; 2020 m. kovo 10 d. – 100,12 Eur; 2020 m. balandžio 10 d. – 94,10 Eur; 2020 m. gegužės 10 d. – 87,92 Eur; 2020 m. birželio 10 d. – 81,58 Eur; 2020 m. liepos 10 d. – 75,08 Eur; 2020 m. rugpjūčio 10 d. – 68,41 Eur; 2020 m. rugsėjo 10 d. – 61,57 Eur; 2020 m. spalio 10 d. – 54,55 Eur; 2020 m. lapkričio 10 d. – 47,35 Eur; 2020 m. gruodžio 10 d. – 39,96 Eur; 2021 m. sausio 10 d. – 32,38 Eur; 2021 m. vasario 10 d. – 24,60 Eur; 2021 m. kovo 10 d. – 16,62 Eur; 2021 m. balandžio 10 d. – 8,43 Eur).

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos. Dėl to keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas, apeliantei priteistinos negautos pajamos, kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo. Ieškovė nuo sutarties nutraukimo (2020 m. sausio 15 d.) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. rugpjūčio 25 d.) pagrįstai galėjo tikėtis gauti pajamas 31,2 proc. metinių palūkanų, skaičiuotinų kas mėnesį nuo tą mėnesį grafike nurodytos negrąžintos kredito sumos, forma. Atitinkamai šios nutarties priėmimo dieną ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti pajamas 31,2 proc. metinių palūkanų, skaičiuotinų kas mėnesį nuo tą mėnesį grafike nurodytos negrąžintos kredito sumos nuo kredito sutarties nutraukimo dienos iki 2020 m. vasario 2 d. Dėl to ieškovei iš atsakovo už nurodytą laikotarpį priteistinos 21,39 Eur ((2,75 : 31 x 26) + 2,60 + 2,44 + 2,28 + 2,12 + 1,95 + 1,78 + 1,60 + 1,42 + 1,23 + 1,04 + (0,84 : 31 x 23) = 21,39) negautos pajamos.

27. Ieškovė prašo priteisti 31,2 proc. negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), skaičiuojamas iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 10 d.) nuo mokėjimo grafike nurodyto atitinkamą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (šios nutarties 25 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių sudarytos kredito sutarties 8.9 punkte įtvirtinta vartotojo (atsakovo) teisė grąžinti dalį ar visą vartojimo kreditą anksčiau sutartyje numatyto termino ir pasinaudoti teise į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą. Taigi, jeigu atsakovas būtų grąžinęs visą kreditą ar jo dalį anksčiau sutartyje nustatyto termino, būtų galėjęs pasinaudoti teise sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą. Taigi apeliantė prašo priteisti negautas pajamas nesumokėtų palūkanų, kurių mokėjimo terminas, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį, dar nėra suėjęs, forma. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti 31,2 proc. negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), skaičiuojamas nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 10 d.) atmestinas kaip neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamą sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

29. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 136 Eur bylinėjimosi išlaidų (15 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą). Pirmosios instancijos teismas tenkino 85,90 proc. ieškinio reikalavimų ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė ieškovei 116,82 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

30. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo priteisiamos ieškovei iš atsakovo negautos pajamos, netenkina reikalavimų negautas pajamas kiekvieną mėnesį skaičiuoti nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos ir priteisti negautas pajamas nuo šios nutarties priėmimo dienos iki sutarties termino pabaigos, tai pat atsižvelgia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių netenkintas reikalavimas priteisti 31,20 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (atsakovas nevykdė sutarties, todėl ieškovė turėjo pareikšti ieškinį, šalių procesinį elgesį – atsakovas nepateikė procesinių dokumentų), sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir priteisti ieškovei iš atsakovo 136 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

31. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos 15 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis), patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Tenkinti iš dalies ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimo už akių.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimo už akių dalį, kuria netenkinti ieškovės reikalavimai priteisti negautas pajamas, ir priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“ (kodas 302528679) iš atsakovo M. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 21,39 Eur (dvidešimt vieną eurą 39 ct) negautų pajamų.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimo už akių dalį dėl 116,82 Eur bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“ (kodas 302528679) iš atsakovo M. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 136 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“ (kodas 302528679) iš atsakovo M. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Palikti nepakeistą kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimo už akių dalį.

Teisėjai Irmantas Šulcas Žilvinas Terebeiza Tomas Venckus