- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- e2A-350-460/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
- Atsakovas
- J. S.
- Kategorijos
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
- 2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovei J. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovės 386,89 Eur negrąžinto kredito; 15,40 Eur administravimo mokesčio ir 62,26 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutartis nutraukimo dienos; 59,97 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; 34,71 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 386,88 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 20 d.); 34,71 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 386,89 Eur nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. sausio 7 d. sprendimu už akių ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2019 m. lapkričio 20 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-t43mxcmr 6.1. punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 34,71 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovės J. S. 386,89 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus aštuoniasdešimt devynis centus) negrąžinto kredito, 15,40 Eur (penkiolika eurų keturiasdešimt centų) administravimo mokesčio, 62,26 Eur (šešiasdešimt du eurus dvidešimt šešis centus) mokėjimo (pelno) palūkanų, 59,97 Eur (penkiasdešimt devynis eurus devyniasdešimt septynis centus) negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 24 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.), 12,88 Eur (dvylika eurų aštuoniasdešimt aštuonis centus) negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 7 d.), 34,71 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio-20 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. birželio 20 d. – 360,04 Eur; 2020 m. liepos 20 d. -352,77 Eur; 2020 m. rugpjūčio 20 d, - 345,27 Eur; 2020 m. rugsėjo 20 d. – 337,52 Eur; 2020 m. spalio 20 d. – 329,52 Eur; 2020 m. lapkričio 20 d. – 321,26 Eur; 2020 m. gruodžio 20 d. – 312,73 Eur; 2021 m. sausio 20 d. – 303,93 Eur; 2021 m. vasario 20 d. – 294,84 Eur; 2021 m. kovo 20 d. – 285,46 Eur; 2021 m. balandžio 20 d. – 275,77 Eur; 2021 m. gegužės 20 d. - 265,77 Eur; 2021 m. birželio 20 d. – 255,44 Eur; 2021 m. liepos 20 d. – 244,77 Eur; 2021 m. rugpjūčio 20 d. – 233,76 Eur; 2021 m. rugsėjo 20 d. – 222,39 Eur; 2021 m. spalio 20 d. – 210,65 Eur; 2021 m. lapkričio 20 d. – 198,53 Eur; 2021 m. gruodžio 20 d. – 186,01 Eur; 2022 m. sausio 20 d. – 173,09 Eur; 2022 m. vasario 20 d. – 159,75 Eur; 2022 m. kovo 20 d. – 145,97 Eur; 2022 m. balandžio 20 d. – 131,75 Eur; 2022 m. gegužės 20 d. – 117,06 Eur; 2022 m. birželio 20 d. – 101,90 Eur; 2022 m. liepos 20 d. – 86,24 Eur; 2022 m. rugpjūčio 20 d. – 70,08 Eur; 2022 m. rugsėjo 20 d. – 53,39 Eur; 2022 m. spalio 20 d. – 36,16 Eur; 2022 m. lapkričio 20 d. – 18,37 Eur), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 537,40 Eur (penkių šimtų trisdešimt septynių eurų keturiasdešimties centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 122,40 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus keturiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Legal Balance. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai argumentai:
3.1. Ieškovė suteikė atsakovei kreditą, atsakovė jį gavo, tačiau prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, periodinių įmokų nemokėjo, todėl atsakovė laikoma pažeidusia prievolę. Ieškovės reikalavimai grąžinti 386,89 Eur kreditą ir sutartyje nustatytu terminu sumokėti 62,26 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, bei sumokėti 15,40 Eur administravimo mokestį laikytini reikalavimais įvykdyti neįvykdytas pinigines prievoles natūra. Atsižvelgęs į teisinį reguliavimą šią ieškinio dalį tenkino.
3.2. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (Sutarties nevykdymo) ir buvo nutraukta Sutartis (priežastinis ryšys). Atsakovės kaltė yra preziumuojama, nes jai, kaip skolininkei, tenka pareiga šią sąlygą nuginčyti. Atsakovė nagrinėjamoje byloje jokių prieštaravimų nereiškė, atsiliepimo į ieškinį neteikė, savo kaltės neginčijo. Atsižvelgęs į tai, ieškovės reikalavimą dėl 59,97 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos priteisimo tenkino.
3.3. Skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 34,71 ), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 386,89 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos.
3.4. Teismas sprendė, kad siekiant nepažeisti atsakovės interesų, jeigu ji prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo už akių priėmimo, tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti, apskaičiuojant konkrečią sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 7 d.).
3.5. Teismas ieškinį dalyje dėl 62,26 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, kurios susidarė iki sutarties nutraukimo 2020 m. birželio 24 d. tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės. Atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 249,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, todėl laikė, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 24 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2022 m. lapkričio 20 d.) sudarytų 186,82 Eur (249,08 Eur – 62,26 Eur). Vertindamas tai, jog sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent nurodytos 186,82 Eur sumos. Tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Konstatavo, kad ieškovė nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 20 d.) pagrįstai galėjo tikėtis gauti 34,71 procentus metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
3.6. Teismas, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, ieškovės reikalavimą dėl 34,71 procentų kompensacinių palūkanų nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo vertino kaip nepagrįstą, todėl jį atmetė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimo už akių dalį dėl 34,71 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 20 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. birželio 20 d.– 360,04 Eur; 2020 m. liepos 20 d. -352,77 Eur; 2020 m. rugpjūčio 20 d, - 345,27 Eur; 2020 m. rugsėjo 20 d. – 337,52 Eur; 2020 m. spalio 20 d. – 329,52 Eur; 2020 m. lapkričio 20 d. – 321,26 Eur; 2020 m. gruodžio 20 d. – 312,73 Eur; 2021 m. sausio 20 d. – 303,93 Eur; 2021 m. vasario 20 d. – 294,84 Eur; 2021 m. kovo 20 d. – 285,46 Eur; 2021 m. balandžio 20 d. – 275,77 Eur; 2021 m. gegužės 20 d. - 265,77 Eur; 2021 m. birželio 20 d. – 255,44 Eur; 2021 m. liepos 20 d. – 244,77 Eur; 2021 m. rugpjūčio 20 d. – 233,76 Eur; 2021 m. rugsėjo 20 d. – 222,39 Eur; 2021 m. spalio 20 d. – 210,65 Eur; 2021 m. lapkričio 20 d. – 198,53 Eur; 2021 m. gruodžio 20 d. – 186,01 Eur; 2022 m. sausio 20 d. – 173,09 Eur; 2022 m. vasario 20 d. – 159,75 Eur; 2022 m. kovo 20 d. – 145,97 Eur; 2022 m. balandžio 20 d. – 131,75 Eur; 2022 m. gegužės 20 d. – 117,06 Eur; 2022 m. birželio 20 d. – 101,90 Eur; 2022 m. liepos 20 d. – 86,24 Eur; 2022 m. rugpjūčio 20 d. – 70,08 Eur; 2022 m. rugsėjo 20 d. – 53,39 Eur; 2022 m. spalio 20 d. – 36,16 Eur; 2022 m. lapkričio 20 d. – 18,37 Eur), ir priteisti apeliantei UAB Legal Balance iš atsakovės J. S. 34,71 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 386,89 EUR nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 20 d.); 2) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimo už akių dalį dėl 34,71 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 386,89 Eur nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti apeliantei UAB Legal Balance iš atsakovės J. S. 34,71 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 386,89 Eur nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 3) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB Legal Balance iš atsakovės J. S. 136,00 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; 4) kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; 5) priteisti apeliantei UAB Legal Balance iš atsakovės J. S. 15,00 EUR žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
4.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos).
4.2. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių.
4.3. Apeliantei nesuprantama kaip teismas apskritai gali sieti apeliantės teisėtą lūkestį su ta situacija, kai atsakovė būtų Sutartį vykdžiusi tinkamai, kai šiuo atveju taip nėra. Taigi, nagrinėjamu atveju nutraukus vartojimo kredito Sutartį dėl atsakovės kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Sutarties nutraukimo, o ne pagal iki Sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovei nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti Sutartį, ar jos nevykdyti, nes jai net ir negrąžinant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovė po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o apeliantė tarsi kas kartą šią sumą perskolintų ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas.
4.4. Teismas sprendimu iš esmės sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigoja apeliantę įsivaizduoti, jog ji kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovės mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl neva juos gali perskolinti, gauti pajamas bei atitinkamai mažinti atsakovės negrąžintą kredito sumą bei nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas. Tai iš tiesų nėra logiška, kadangi teismo sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių.
4.5. Apeliantė ieškinyje buvo nurodžusi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, jog sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, o sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė . Remiantis kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, apeliantė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Konkretus tokių palūkanų dydis buvo numatytas Sutarties specialiosiose sąlygose – 34,71 proc. dydžio metinės palūkanos.
4.6. Paminėjo, kad nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį, tikėjosi gauti nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas 34,71 proc. dydžio mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovė negrąžins visos jos valdomos vartojimo kredito sumos, apeliantė patirs nuostolius, kurie pasireiškė negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovė įvykdys savo prievoles apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokius tikslius nuostolius apeliantė patirs ateityje.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
7. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė su pradine kreditore UAB „BnP Finance“ 2019 m. lapkričio 20 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-t43mxcmr, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovei 400 Eur vartojimo kreditą 36 mėnesių laikotarpiui, kredito grąžinimo terminas – 2022 m. lapkričio 20 d., o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais kreditą grąžinti ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) – 249,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma– 34,71 proc., sutarties administravimo mokestis – 108 Eur), tačiau atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo nustatytų kredito įmokų, todėl pradinė kreditorė 2020 m. birželio 24 d. nutraukė sutartį. Ieškovė ir pradinė kreditorė 2020 m. kovo 3 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01 bei pagal 2020 m. liepos 9 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties priedą Nr. 6 perėmė skolos iš atsakovės reikalavimo teisę. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota elektroniniu paštu.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovė negrąžins visos jos valdomos vartojimo kredito sumos, patirs nuostolius, kurie pasireiškė negautų pajamų forma. Jos nuomone, reikalavimas dėl 34,71 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 386,89 Eur nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra pagrįstas. Apeliantės vertinimu, teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Nagrinėjamu atveju nutraukus vartojimo kredito Sutartį dėl atsakovės kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Sutarties nutraukimo, o ne pagal iki Sutarties nutraukimo galiojusį grafiką.
10. Teisėjų kolegija pažymi, jog sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
12. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas, be kita ko, pažymėjo, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
13. Kaip minėta anksčiau, byloje nustatyta, kad atsakovė įsipareigojo Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais iki 2022 m. lapkričio 20 d. kreditą grąžinti, Sutartis su atsakove nutraukta 2020 m. birželio 24 d.
14. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžia, jog ieškovės reikalavimo dėl 34,71 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 386,89 Eur nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos.
15. Kolegijos vertinimu, jog tuo atveju, jeigu atsakovės pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Tokia situacija sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita ta apimtimi, kuria pastaroji yra įpareigojama ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galimai didesnę nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Galiausiai, kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovei nevykdžius savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties sutartį nutraukus prieš terminą, ieškovės teisėtas lūkestis galėjo būti ginamas priteisiant negautų pajamų sumą, neviršijančią pagal sutartį planuotų gauti mokėjimo (pelno) palūkanų (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) dydžio.
17. Papildomai pažymėtina, kad šiuo atveju skundžiamame sprendime už akių pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai aptarė argumentus, susijusius su planuotų gauti mokėjimo (pelno) palūkanų suma ir remdamasis aktualia kasacinio teismo praktika teisingai nusprendė, kad kreditorius gali reikalauti negautų pajamų (pelno palūkanų), paskaičiuotų tik iki sutarties termino pasibaigimo dienos, nes negautų pajamų skaičiavimas po sutarties termino pabaigos viršytų teisėtų lūkesčių interesą, todėl reikalavimą dėl 34,71 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 386,89 Eur nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos pagrįstai atmetė.
18. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Sutartimi šalys susitarė, kad paskola suteikiama 36 mėnesių laikotarpiui už 34,71 procentų metinę palūkanų normą. Tokio dydžio palūkanų ieškovė galėjo tikėtis gauti iš atsakovės jai sudarytą Sutartį vykdant tinkamai. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė ir ieškovės naudai priteistos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-855/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-39-432/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-601/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-100-826/2021; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-211-1092/2021).
19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju taip pat svarbu nustatyti, koks buvo ieškovės teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų tikėjosi gauti ieškovė (o nutraukusi Sutartį neteko šios galimybės), nesant sutarties pažeidimo. Kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pagrįstai nuo Sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 20 d.), galėjo tikėtis gauti 34,71 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės kaip pagal sutartį tą mėnesį turėjęs būti negrąžintas vartojimo kredito likutis. Vadinasi, ieškovė nepagrįstai prašo skaičiuoti 34,71 procentų mokėjimo palūkanas kaip nuostolius nuo visos negrąžintos paskolos dalies (386,89 Eur), neatsižvelgdama į kredito dalies, taip pat ir palūkanų dalies, mažėjimą kas mėnesį (tinkamo sutarties vykdymo atveju).
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. laokričio 20 d.), galėjo tikėtis gauti 34,71 procentų pelno palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju), kurį pagrįstai teismas ir nurodė / išdėstė. Dėl minėtų priežasčių apeliantės argumentai dėl to, kad palūkanos skaičiuotinos nuo visos negrąžintos kredito sumos, nepagrįsti.
21. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
22. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
23. Teisėjų kolegijai atmetus esminius apeliaciniės skundo argumentus, spręstina, kad apeliantė teisės už skundą į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys). Dėl to jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.