Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-10614-1071/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui E. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

5. Atsakovas E. V. atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl 38,22 proc. negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

9. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo dėl 38,22 proc. negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito 353,09 Eur sumą, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 20 d.), priteisimo, konstatavęs, kad ieškovė negautoms pajamoms prilygino sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 38,22 procento metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Tačiau, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, argumentuodama, kad tokie pirmosios instancijos teismo motyvai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Vilniaus apygardos teismo suformuotos praktikos, pagal kurią mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos transformuojasi į civilinės atsakomybės formą – nuostolius, ir kredito / paskolos davėjas gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Būtent mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, ir yra kredito davėjo negautos pajamos (nuostoliai). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokiais ieškovės argumentais.

10. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalimi, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

11. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas E. V. 2019 m. vasario 20 d. su pradine kreditore UAB „BnP Finance“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-pxsddtz5, ji atsakovui tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų ir sutartyje nustatytu terminu nemokant mėnesinių įmokų pradinės kreditorės buvo nutraukta 2020 m. vasario 21 d. Remiantis prieš tai aptarta kasacinio teismo praktika, atsakovui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

15. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-pxsddtz5 specialiosiose sąlygose nurodyta, kad 400 Eur paskola 36 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 38,22 proc. metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamu jos įvykdymo atveju (ir jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 277,88 Eur. Tokio dydžio palūkanų pradinė kreditorė galėjo tikėtis gauti iš atsakovo jam sudarytą vartojimo kredito sutartį vykdant tinkamai. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui taikytina sutartinė civilinė atsakomybė ir ieškovės, kaip pradinės kreditorės teisių perėmėjos, naudai priteistinos negautas pajamos (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias pradinė kreditorė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu vartojimo kredito sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-855/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-39-432/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-601/2021).

16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju taip pat svarbu nustatyti, koks buvo ieškovės teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų tikėjosi gauti pradinė kreditorė (o nutraukusi sutartį neteko šios galimybės), nesant sutarties pažeidimo. Kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, teisėjų vertinimu, pradinė kreditorė (ir ieškovė) pagrįstai nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 20 d.), galėjo tikėtis gauti 38,22 proc. metinių palūkanų nuo pagal sutartį tą mėnesį likusio negrąžinto vartojimo kredito likučio. Tačiau ieškovė nepagrįstai prašo skaičiuoti 38,22 proc. mokėjimo palūkanas kaip nuostolius nuo negrąžintos 353,09 Eur kredito dalies, neatsižvelgdama į kredito dalies, taip pat ir palūkanų dalies, mažėjimą kas mėnesį (tinkamo sutarties vykdymo atveju).

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 20 d.), galėjo tikėtis gauti 38,22 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kuris, pagal vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-pxsddtz5 specialiosiose sąlygose pateiktą mokėjimo grafiką, sudarė: 2020 m. lapkričio 20 d. – 233,23 Eur; 2020 m. gruodžio 20 d. – 221,83 Eur; 2021 m. sausio 20 d. – 210,06 Eur; 2021 m. vasario 20 d. – 197,92 Eur; 2021 m. kovo 20 d. – 185,39 Eur; 2021 m. balandžio 20 d. – 172,46 Eur; 2021 m. gegužės 20 d. – 159,12 Eur; 2021 m. birželio 20 d. – 145,36 Eur; 2021 m. liepos 20 d. – 131,16 Eur; 2021 m. rugpjūčio 20 d. – 116,51 Eur; 2021 m. rugsėjo 20 d. – 101-39 Eur; 2021 m. spalio 20 d. – 85,79 Eur; 2021 m. lapkričio 20 d. – 69,69 Eur; 2021 m. gruodžio 20 d. – 53,08 Eur; 2022 m. sausio 20 d. – 35,94 Eur; 2022 m. vasario 20 d. – 18,25 Eur.

19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 21 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 1 d.) fiksuotą 81,71 Eur sumą. Už šį laikotarpį negautas pajamas (nuostolius) ieškovė apskaičiavo taip: 353,09 Eur (negrąžinta kredito dalis) x (38,22 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 221 dienų nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos. Tačiau, kaip jau konstatuota nutarties 18 punkte, negautos pajamos (nuostoliai) turėjo būti skaičiuojami ne nuo bendros negrąžintos kredito dalies, bet nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kuris, pagal vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-pxsddtz5 specialiosiose sąlygose pateiktą mokėjimo grafiką, sudarė: 2020 m. vasario 20 d. – 321,26 Eur; 2020 m. kovo 20 d. – 312,66 Eur, 2020 m. balandžio 20 d. – 303,79; 2020 m. gegužės 20 d. – 294,63 Eur; 2020 m. birželio 20 d. – 285,18 Eur; 2020 m. liepos 20 d. – 275,43 Eur; 2020 m. rugpjūčio 20 d. – 265,37 Eur; 2020 m. rugsėjo 20 d. – 254,99 Eur). Vadinasi, pirmosios instancijos teismui skundžiamu sprendimu priteisus 81,71 Eur negautų pajamų (nuostolių), ieškovė negali pagrįstai tikėtis jų gauti už nesumokėtas įmokas iki 2020 m. spalio 20 d., nes pagal vartojimo kredito sutarties Nr.BOB-pxsddtz5 specialiąsias sąlygas nuo sutarties nutraukimo 2020 m. vasario 20 d. iki 2020 m. spalio 20 d. ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti ne daugiau kaip 81,44 Eur negautų pajamų, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovei priteisia negautas pajamas nuo 2020 m. spalio 20 d.

20. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius), tinkamai nesivadovavo teismų praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą vartojimo kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo, dėl to nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

21. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies, buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.

22. Ieškovė ieškiniu reiškė 6 savarankiškus reikalavimus (reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra išvestinis, todėl atskirai neskaičiuojamas): 1) reikalavimas dėl negrąžinto kredito patenkintas visiškai (100 proc.); 2) dėl administravimo mokesčio – patenkintas visiškai (100 proc.); 3) dėl mokėjimo (pelno) palūkanų – patenkintas visiškai (100 proc.); 4) reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, patenkintas visiškai (100 proc.); 5) reikalavimas dėl 38,22 proc. negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą 353,09 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, patenkintas iš dalies (pagal šalių susitarimą ieškovė gali tikėtis gauti 68,05 Eur nuostolių (pagal mokėjimo grafiką), o skaičiuojant pagal ieškovės pateiktą formulę, ieškovė tikėtųsi gauti 187,82 Eur nuostolių (353,09 Eur x (38,22 proc. / 365 dienos) x 508 dienos), vadinasi, tenkinta 36,231 proc. šio reikalavimo (68,05 Eur x 100 proc. / 187,82 Eur); 6) reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų atmestas (0 proc.). Iš viso tenkinta 72,705 proc. (436,231 proc. / 6 reikalavimai) ieškinio reikalavimų.

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tenkinta apie 90 proc. ieškovės reikalavimų, tačiau šios savo išvados neargumentavo, nepateikė jokių skaičiavimų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog sprendimu už akių buvo tenkinta apie 90 proc. ieškovės reikalavimų, kadangi reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų nebuvo tenkintas, be to, visiškai nebuvo tenkintas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, priteisimo.

24. Nustačius, kad ieškovės ieškinys pagrįstas 72,705 proc., jai iš atsakovo turėtų būti priteista 109,06 Eur ((121 Eur + 29 Eur) x 72,705 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tačiau CPK 313 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas dėl ieškovės negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių, kurį skundžia tik ieškovė, ieškovei iš atsakovo priteisė 122,40 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, jis pagal CPK 313 straipsnį paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

25. Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas priteisti 38,22 proc. negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas už negrąžintą 353,09 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, patenkintas iš dalies (36,231 proc.), todėl ieškovei priteistina iš atsakovo 6,06 Eur (15,00 Eur x 40,373 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2019 m. vasario 20 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-pxsddtz5 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 38,22 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.

Priteisti iš atsakovo E. V. 353,09 Eur negrąžinto kredito, 15,08 Eur administravimo mokesčio, 54,05 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 81,71 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 21 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 1 d.), 38,22 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 20 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. spalio 20 d. – 233,23 Eur, nuo 2020 m. lapkričio 20 d. – 221,83 Eur; nuo 2020 m. gruodžio 20 d. – 210,06 Eur; nuo 2021 m. sausio 20 d. – 197,92 Eur; nuo 2021 m. vasario20 d. – 185,39 Eur; nuo 2021 m. kovo 20 d. – 172,46 Eur; nuo 2021 m. balandžio 20 d. – 159,12 Eur; nuo 2021 m. gegužės 20 d. – 145,36 Eur; nuo 2021 m. birželio 20 d. – 131,16 Eur; nuo 2021 m. liepos 20 d. – 116,51 Eur; nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. – 101,39 Eur; nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. – 85,79 Eur; nuo 2021 m. spalio 20 d. – 69,69 Eur; nuo 2021 m. lapkričio 20 d. – 53,08 Eur; nuo 2021 m. gruodžio 20 d. – 35,94 Eur; nuo 2022 m. sausio 20 d. – 18,25 Eur), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 503,93 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 122,40 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ iš atsakovo E. V. 6,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.