Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-211-1092/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-18
Bylos Nr.: e2A-211-1092/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-43-3-01040-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
Atsakovas: L. P.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-211-1092/2021Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01040-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.29.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2760-351/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ patikslintą ieškinį atsakovei L. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansų bitė“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovės L. P. (toliau – ir atsakovė) 1 656 Eur negrąžintos paskolos, 98,41 Eur paskolos palūkanų, 93,39 Eur administravimo mokesčio, 14 procentų dydžio palūkanas už negrąžintą paskolą nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pažymėjo, kad neprieštarauja sprendimo už akių priėmimui.

2. Atsakovė L. P. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu už akių ieškovės patikslintą ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės L. P. 1 656 Eur negrąžintos paskolos, 98,41 Eur palūkanų, 93,39 Eur administravimo mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 847,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. liepos 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 405 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Finansų bitė“.

4. Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakove sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 26243 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė Sutartyje nurodytu būdu ir tvarka įsipareigojo suteikti ir suteikė atsakovei 2 000 Eur paskolą 36 mėnesių terminui. Atsakovė įsipareigojo kreditą grąžinti per 36 mėnesių terminą ir mokėti nustatyto dydžio palūkanas už naudojimąsi kreditu ir administravimo mokestį kiekvieną mėnesį pagal įmokų mokėjimo grafiką. Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė – nustatytu laiku ir tvarka nemokėjo nustatytų įmokų ieškovei, todėl ieškovė vadovaujantis Sutarties 8.4. punktu 2020 m. birželio 30 d. Sutartį nutraukė.

5. Teismas konstatavo, kad ieškovė savo prievolę įvykdė tinkamai – pervedė atsakovei 2 000 Eur paskolą, o atsakovė, negrąžindama ieškovei kredito nurodytu grafiku, pažeidė prievolę, todėl priteisė ieškovei iš atsakovės 1 656 Eur negrąžinto kredito ir 93,39 Eur sutarties administravimo mokesčio, taip pat 98,41 Eur mokėjimo palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 30 d. iki 2020 m. birželio 29 d. (t. y. iki Sutarties nutraukimo).

6. Teismas pažymėjo, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktus išaiškinimus, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Tačiau teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl 14 procentų dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą paskolą, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos, atmestinas, nes Sutarties bendrųjų sutarties sąlygų 7.1, 8.11 punktai, kuriuose numatyta, jog mokėjimo palūkanos skaičiuojamos iki visiško skolos sumokėjimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar Sutartis nutraukta, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir kasacinio teismo suformuotai praktikai.

III. Apeliacinio skundo argumentai

7. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo už akių dalį, kuria buvo atmesta patikslinto ieškinio dalis dėl nepriteistų 14 proc. dydžio sutartinių (pelno) palūkanų už negrąžintą paskolą, ir priteisti iš atsakovės 14 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą paskolą, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2022 m. gegužės 1 d., taip pat priteisti iš atsakovės 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

7.1. Sutarties specialiosiose sąlygose ir įmokų mokėjimo grafike šalys nustatė 14 proc. metinę palūkanų normą. Šios palūkanos yra pelno (mokėjimo) palūkanos, jų paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Nepaisant to, kad Sutartis yra ieškovės vienašališkai nutraukta, ji turi teisę reikalauti visų Sutartyje numatytų palūkanų už visą laikotarpį nuo paskolos suteikimo iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos.

7.2. Teismas nepagrįstai nepriteisė 14 proc. dydžio sutartinių (pelno) palūkanų už negrąžintą paskolą, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos, kaip ieškovės negautu pajamų / nuostolių. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 14 proc. dydžio sutartinės (pelno) palūkanos už negrąžintą paskolą turėjo būti priteistos nuo ieškinio pateikimo dienos iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos. Sutartyje nurodytos 14 proc. dydžio palūkanos, kurių atsakovė nėra sumokėjusi, turi būti laikomos ieškovės patirtais nuostoliais – negautomis pajamomis, kurios būtų gautos, jei atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi Sutartį. Šių pajamų negavimą lėmė išimtinai tik atsakovės neteisėti veiksmai – Sutarties neįvykdymas. Tai kartu reiškia, kad dėl minėtų Sutartyje įtvirtintų palūkanų negavimo egzistuoja ne tik atsakovės neteisėti veiksmai, ieškovės patirti nuostoliai (negautos palūkanos), bet ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir jais sukeltų nuostolių. Todėl šiuo atveju egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas iš esmės tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl įrodymų priėmimo

10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė jau byloje esančius procesinius dokumentus ir įrodymus – ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį su priedais, taip pat pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą už akių. Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kodėl šiuos procesinius dokumentus ir įrodymus reikėtų pakartotinai priimti.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad visi šie ieškovės teikiami procesiniai dokumentai ir įrodymai jau yra byloje ir jų pakartotinis priėmimas būtų perteklinis. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija atsisako priimti anksčiau paminėtus ieškovės teikiamus procesinius dokumentus ir įrodymus.

Dėl ginčo esmės

13. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo dėl 14 procentų dydžio palūkanų už negrąžintą paskolą nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo priteisimo iš atsakovės, konstatavęs, kad šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sutarties sąlygų 7.1, 8.11 punktai, kuriuose numatyta, jog mokėjimo palūkanos skaičiuojamos iki visiško skolos sumokėjimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar Sutartis nutraukta, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir kasacinio teismo suformuotai praktikai. Atsakovė pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su tokia teismo išvada, argumentuodama, kad prašomos Sutartimi nustatytos palūkanos turėjo būti jai priteistos kaip ieškovės negautos pajamos / nuostoliai, kadangi šias palūkanas ieškovė būtų gavusi, jei atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovė pažymi, kad tokia praktika yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokiais ieškovės argumentais.

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

15. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K‑7‑75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

18. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė L. P. 2019 m. balandžio 25 d. sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 26243. 2020 m. birželio 30 d. pranešimas dėl sutarties nutraukimo patvirtina, kad Sutartis atsakovei tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų ir Sutartyje nustatytu terminu nemokant mėnesinių įmokų ieškovės buvo nutraukta 2020 m. birželio 30 d. Remiantis prieš tai aptarta kasacinio teismo praktika, atsakovei nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus teisę reikalauti negautų pajamų, t. y. priteisti tokią pinigų sumą, kurią paskolos davėjas pagrįstai tikėjosi gauti kaip mokėjimo (pelno) palūkanas, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, kad toks reikalavimas reiškia ne reikalavimą priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po kredito sutarties nutraukimo, bet reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius (negautas pajamas).

19. Sutartimi šalys susitarė, kad 2 000 Eur paskola suteikiama 36 mėn. laikotarpiui už 14 proc. metinę palūkanų normą. Tokio dydžio palūkanų ieškovė galėjo tikėtis gauti iš atsakovės jai sudarytą Sutartį vykdant tinkamai. Patikslintame ieškinyje ieškovė prašė priteisti minėtas palūkanas, įvardindama jas kaip negautas pajamas (nuostolius). Iš esmės analogišką poziciją ieškovė išdėstė ir apeliaciniame skunde. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė ir ieškovės naudai priteistos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-855/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-39-432/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-601/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑100‑826/2021).

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju taip pat svarbu nustatyti, koks buvo ieškovės teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų tikėjosi gauti ieškovė (o nutraukusi Sutartį neteko šios galimybės), nesant sutarties pažeidimo. Kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pagrįstai nuo Sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 1 d.), galėjo tikėtis gauti 14 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės kaip pagal sutartį tą mėnesį turėjęs būti negrąžintas vartojimo kredito likutis. Vadinasi, ieškovė nepagrįstai prašo skaičiuoti 14 proc. mokėjimo palūkanas kaip nuostolius nuo visos negrąžintos paskolos dalies (1 656 Eur), neatsižvelgdama į kredito dalies, taip pat ir palūkanų dalies, mažėjimą kas mėnesį (tinkamo sutarties vykdymo atveju).

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (ieškinys pirmosios instancijos teisme gautas 2020 m. liepos 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 1 d.), galėjo tikėtis gauti 14 proc. pelno palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis, kuris, pagal ieškovės pateiktą mokėjimo grafiką, sudarė: nuo 2020 m. liepos 1 d. – 1 365,06 Eur; nuo 2020 m. liepos 30 d. – 1 313,58 Eur, nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d. – 1 261,21 Eur; nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. – 1 207,93 Eur; nuo 2020 m. spalio 30 d. – 1 153,72 Eur; nuo 2020 m. lapkričio 30 d. – 1 098,57 Eur; nuo 2020 m. gruodžio 30 d. – 1 042,46 Eur; nuo 2021 m. sausio 30 d. – 985,38 Eur; nuo 2021 m. kovo 2 d. – 927,31 Eur; nuo 2021 m. balandžio 2 d. – 868,23 Eur; nuo 2021 m. gegužės 2 d. – 808,12 Eur; nuo 2021 m. birželio 2 d. – 746,97 Eur; nuo 2021 m. liepos 2 d. – 684,76 Eur; nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. – 621,47 Eur; nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. – 557,08 Eur; nuo 2021 m. spalio 2 d. – 491,57 Eur; nuo 2021 m. lapkričio 2 d. – 424,92 Eur; nuo 2021 m. gruodžio 2 d. – 357,11 Eur; nuo 2022 m. sausio 2 d. – 288,13 Eur; nuo 2022 m. vasario 2 d. – 217,95 Eur; nuo 2022 m. kovo 2 d. – 146,55 Eur; nuo 2022 m. balandžio 2 d. – 73,91 Eur. Anksčiau aptartu būdu apskaičiuojamos sumos gali būti priteistos ieškovei kaip negautos pajamos (nuostoliai).

22. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius), tinkamai nesivadovavo teismų praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą vartojimo kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo, dėl to nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis keistina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

23. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

24. Teisėjų kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, tačiau, nepaisydamas CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyto imperatyvo, nepagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė visas jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

25. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keičiamas, iš esmės tenkinant ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 14 proc. dydžio sutartinių palūkanų kaip negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, taip pat į tai, kad apeliacinės instancijos teismas dėl ieškovės negali priimti blogesnio sprendimo nei yra skundžiamas (CPK 313 straipsnis), šią pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį palieka nepakeistą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

27. Nagrinėjamu atveju už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas iš esmės tenkinamas, ieškovei priteistina iš atsakovės 15 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio), patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį iš esmės tenkinti.

Priteisti iš atsakovės L. P. 1 656 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt šešis eurus) negrąžintos paskolos, 98,41 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus 41 ct) palūkanų, 93,39 Eur (devyniasdešimt tris eurus 39 ct) administravimo mokesčio, 14 proc. dydžio metines palūkanas kaip negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 1 d.), nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 26243 konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis (nuo 2020 m. liepos 1 d. – 1 365,06 Eur; nuo 2020 m. liepos 30 d. – 1 313,58 Eur, nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d. – 1 261,21 Eur; nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. – 1 207,93 Eur; nuo 2020 m. spalio 30 d. – 1 153,72 Eur; nuo 2020 m. lapkričio 30 d. – 1 098,57 Eur; nuo 2020 m. gruodžio 30 d. – 1 042,46 Eur; nuo 2021 m. sausio 30 d. – 985,38 Eur; nuo 2021 m. kovo 2 d. – 927,31 Eur; nuo 2021 m. balandžio 2 d. – 868,23 Eur; nuo 2021 m. gegužės 2 d. – 808,12 Eur; nuo 2021 m. birželio 2 d. – 746,97 Eur; nuo 2021 m. liepos 2 d. – 684,76 Eur; nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. – 621,47 Eur; nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. – 557,08 Eur; nuo 2021 m. spalio 2 d. – 491,57 Eur; nuo 2021 m. lapkričio 2 d. – 424,92 Eur; nuo 2021 m. gruodžio 2 d. – 357,11 Eur; nuo 2022 m. sausio 2 d. – 288,13 Eur; nuo 2022 m. vasario 2 d. – 217,95 Eur; nuo 2022 m. kovo 2 d. – 146,55 Eur; nuo 2022 m. balandžio 2 d. – 73,91 Eur), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 847,80 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų keturiasdešimt septynių eurų 80 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. liepos 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 405 Eur (keturis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“.

Priteisti iš atsakovės L. P. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ naudai 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio), patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Aurimas Brazdeikis Marius Dobrovolskis Milda Skersienė