Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-24529-490/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui E. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

1.3. Teismas, nepagrįstai netenkinęs dalies materialinio reikalavimo, nepagrįstai sumažino ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Nustačius, jog ieškinio reikalavimai tenkintini visa apimtimi, apeliantei turi būti priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.), kurios šiuo atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 str.).

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo kredito sutarties pasibaigimo, priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Jokie teisės aktai nenustato specifinių vartojimo kredito sutarties nutraukimo padarinių, todėl teismo nuomone, visi kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 ir 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 su atitinkamais pakeitimais taikytini ir vartojimo kredito teisiniams santykiams.

16. Sutarčių nutraukimo padariniams taikytinos CK normos, nustatančios tiek bendrąsias sutarčių teisės taisykles, tiek specialiąsias kreditavimo ir paskolos sutarčių taisykles, tiek civilinės atsakomybės taisykles.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kokius padarinius sukelia sutarties nutraukimas ir kokios sutarties sąlygos gali likti galioti po sutarties nutraukimo, nurodydama, kad sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo.

19. Išplėstinė teisėjų kolegija apibrėžė lūkesčių intereso saugomas ribas, esant paskolos (kreditavimo) teisiniams santykiams, nurodydama, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti ir tais atvejais, kai paskolos sutartis yra pasibaigusi, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2 str., 6.221 str.).

20. Sutarties nutraukimas ir reikalavimas vykdyti sutartinę prievolę natūra kaip kreditoriaus teisių gynimo būdai negali būti taikomi kartu, kadangi bendro jų taikymo neleidžia sutarties nutraukimo, kaip kreditoriaus teisių gynimo būdo, reiškiančio ne ką kitą, kaip bet kokį tolesnio sutarties vykdymo atsisakymą, teisinė prigimtis.

21. Išplėstinė kolegija išaiškino, kad minimalius nuostolius po paskolos (kreditavimo) sutarties nutraukimo gali atlyginti kompensacinės palūkanos, o visa kita, kas viršija jų dydį, gali būti reikalaujama civilinės atsakomybės forma kaip negautos pajamos. Taigi, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 str. 1 d.). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

23. Pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimą priteisti mokėjimo palūkanas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos, padaręs išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Sutiktina, kad ieškinio pareiškime apeliantė prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, t. y. skaičiuojant 65 procentų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 46,81 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 1 d.) ir nenurodė tinkamos teisės normos, pagrindžiančios jos materialinį teisinį suinteresuotumą gauti tą pinigų sumą, kurią iš esmės sudaro mokėjimo palūkanos iki sutarties termino pabaigos. Tačiau teisinis ginčo teisinių santykių kvalifikavimas yra teismo, o ne teisminės gynybos besikreipiančio asmens pareiga. Nepaisant to, ar procesiniame dokumente nurodytas reikalavimų juridinis pagrindas ir ar jis nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. 4 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019).

24. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas savo inicatyva turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Taigi, teismo pareiga vertinti sąžiningumą yra ir vartojimo kredito teisinių santykių atveju. Šiuo atveju šalių 2019 m. rugsėjo 1 d. sudaryta sutartis vertintina kaip vartojimo kredito sutartis.

25. Sutarčių laisvės principas leidžia šalims susitarti dėl palūkanų dydžio: tiek mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų (CK 6.37 str. 1 d.), tiek ir kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų (CK 6.210 str. 1 d.). Šio principo apribojimus vartotojų naudai nustato Vartojimo kredito įstatymas. Pagal šio įstatymo 21 straipsnį bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros; preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 75 procentų.

26. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Ši įstatymo norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, remiantis CK 1.80 straipsniu, yra niekinė ir negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

27. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-wnfs5r6c bendrųjų sąlygų 6.1 punktą dėl kredito gavėjo įsipareigojimo, negrąžinus kredito laiku, mokėti palūkanas iki faktinio kredito grąžinimo nesąžininga ir negaliojančia nuo pat pradžių, nes jos viršija Vartojimo kredito įstatyme nustatytų netesybų dydį. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų (kaip negautų nuostolių) priteisimo.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d.).

29. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstai pasisakęs dėl ginčo vartojimo kredito sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga ir negaliojančia, sprendimo rezoliucinėje dalyje šios savo išvados neįtvirtino (CPK 270 str. 5 d. 4 p.), todėl yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, papildomai nurodant, jog 2019 m. rugsėjo 1 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-wnfs5r6c Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga ir Specialiųjų sąlygų 3 punkte numatytos palūkanos (65 proc. metinių palūkanų norma) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, pripažįstamos nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

31. Atmetus apeliacinį skundą nėra pagrindo perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kadangi jos priteistos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai bei priteisti apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą papildant jo rezoliucinę dalį šia pastraipa:

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2019 m. rugsėjo 1 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-wnfs5r6c Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlygą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos be nuolaidos, jei ji buvo suteikta Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu, kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos ir Specialiųjų sąlygų 3 punkte numatytos palūkanos (65 proc. metinių palūkanų norma).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.