Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-378-467/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-02-23
Bylos Nr.: e2A-378-467/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-45-3-00668-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė, Rosita Patackienė
Ieškovas: UAB Legal Balance
Atsakovas: S. P.

Kategorijos

2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-378-467/2021Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00668-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.8.3.; 2.6.8.10.; 3.3.1.18.3. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Rosita Patackienė, Dainius Rinkevičius ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) Legal Balance apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB Legal Balance ieškinį atsakovei S. P. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB Legal Balance kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. P. ir prašė priteisti ieškovei iš atsakovės: 143,02 EUR negrąžinto kredito; 22,83 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 5,76 EUR dydžio administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos; 33,62 EUR negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (143,02 EUR) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 19 d.); 39 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (143,02 EUR) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas - 15 EUR žyminio mokesčio ir 121 EUR išlaidų už procesinių dokumentų parengimą.

2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. birželio 19 d. pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „BnP Finance“ ir atsakovė S. P. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė atsakovei 150 EUR dydžio kreditą 36 mėnesių terminui. Atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti nurodyto dydžio kreditą – 150 EUR ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 106,68 EUR mokėjimo pelno palūkanų (39 proc. metinė palūkanų norma) ir 40,68 EUR administravimo mokesčio sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.

3. Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo nustatytų kredito įmokų, į pradinės kreditorės raginimus sumokėti skolą nereagavo, todėl pradinė kreditorė atsakovei siųstu raštišku pranešimu 2020 m. vasario 22 d. sutartį su atsakove vienašališkai nutraukė.

4. 2020 m. kovo 3 d. ieškovės ir pradinės kreditorės reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-03/01 ir 2020 m. balandžio 2 d. bylų priėmimo-perdavimo akto Nr. 2 pagrindu ieškovė iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė informuota 2020 m. balandžio 6 d. raštišku pranešimu. Atsakovė skolos nei pirminei kreditorei, nei ieškovei nesumokėjo.

5. Atsakovė S. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino iš dalies - pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2019 m. birželio 19 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų nuostatą, 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kad: „Vartojimo kredito gave?jui nei?vykdžius prievole?s laiku sumoke?ti me?nesine? i?moka?, specialiosiose sa?lygose numatytos palu?kanos yra skaic?iuojamos toliau nuo negra?žintos me?nesine?s i?mokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojima?si vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumoke?jimo dienos“; priteisė ieškovei iš atsakovės 143,02 EUR negrąžinto kredito, 22,83 EUR palūkanų, 5,76 EUR administravimo mokesčio, 65,17 EUR bylinėjimosi išlaidas, iš viso – 236,78 EUR ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (171,61 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pradinė kreditorė įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė – suteikė atsakovei 150 EUR dydžio kreditą. Atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti nurodyto dydžio kreditą – 150 EUR bei sumokėti kredito kainą (palūkanas) ir administravimo mokestį. Atsakovė savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė sutartį su atsakove 2020 m. vasario 22 d. nutraukė. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, sutarties sąlygų ar iš jos prašomos priteisti skolos dydžio neginčijo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo prievolę, todėl tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 143,02 EUR negrąžinto kredito, 22,83 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 22 d.) ir 5,76 EUR dydžio administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo.

8. Teismas taip pat konstatavo, kad asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę, tuo tarpu ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), nepateikia tokio reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, nenurodo konkrečios negautų pajamų sumos, kurią, perėmusi reikalavimo teisę į atsakovės skolą, pagrįstai būtų gavusi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, t. y. reikalavimą priteisti 33,62 EUR negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 22 d.) iki kreipimosi į teismą dienos ir 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (143,02 EUR) nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 19 d.) atmetė.

9. Vertindamas ieškovės prašymą priteisti 39 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. birželio 19 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, teismas pasisakė, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, darė išvadą, kad vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė, negu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto 0,05 proc. dydžio netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną.

10. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą netesybų dydį (18,25 proc.) ir sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte esant neproporcingai didelei (39 proc.) atsakovės atsakomybei už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, teismas 2019 m. birželio 19 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-b8g939xb bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą pripažino nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento. Pripažinęs minėtą sutarties sąlygą nesąžininga ir negaliojančia ab initio, reikalavimą priteisti 39 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetė.

11. Dėl to, kad byla nėra sudėtinga, teisiniai santykiai spręstini civilinėje byloje nereikalavo kompleksinių teisinių sprendimų, ginčo suma nėra didelė, ieškovei tokio pobūdžio bylose teikiamos pastovios ir pagal savo pobūdį vienodos teisinės paslaugos, nėra sprendžiamas naujas teisės taikymo klausimas, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl papildomų proceso veiksmų dėl ginčo nagrinėjimo teisme atlikti nereikėjo, ieškinys yra šabloniškas, todėl nėra reikalingos papildomos, individualių sprendimų reikalaujančios darbo sąnaudos jam parengti, teismas laikė, kad yra tikslinga sumažinti priteistinų teisinės pagalbos išlaidų dydį iki 60 EUR. Kadangi ieškinys patenkintas 83,62 proc., ieškovei iš atsakovės priteisė 50,17 EUR atstovavimo išlaidų ir 15 EUR žyminio mokesčio.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

12. Ieškovė UAB Legal Balance apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą už akių: dalyje dėl 32,62 EUR negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, ir priteisti apeliantei iš atsakovės S. P. 32,62 EUR negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; dalyje dėl 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 143,02 EUR, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 19 d.) ir priteisti apeliantei iš atsakovės 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 143,02 EUR, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 19 d.); dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovės 136 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti ieškovei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Apeliantė nurodo, kad pradinės kreditorės ir tuo pačiu vartojimo kredito davėjos UAB BnP Finance pagrindinė veikla yra pinigų skolinimas tam tikram terminui už tam tikrą iš anksto sutartą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Taigi, pradinė kreditorė, paskolindama pinigus sutartam laikotarpiui, pagrįstai tikisi, kad visą šį laikotarpį bus gaunamos pajamos mokėjimo (pelno) palūkanų forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos transformuojasi į civilinės atsakomybės formą – nuostolius ir kredito/paskolos davėjas gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad ieškovo aiškiai ir nedviprasmiškai ieškinyje suformuluoti prašymai priteisti negautas pajamas (nuostolius) po sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos yra prašymai priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, laikytini visiškai nepagrįstais.

14. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Taigi, jau vien sutartyje nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį ir sutarties terminą teismas turėjo vertinti kaip kriterijus, pagrindžiančius ieškovės negautas pajamas (nuostolius) ir jų dydį. Pradinė kreditorė pajamas gauna iš kreditų gavėjų, pagal iš anksto suderintą grafiką mokamos bendros kredito kainos. Įvertinus atsakovės galimybę skolintis atsakingai bei suderinus individualias sutarties sąlygas, pradinė kreditorė (ir reikalavimą perėmusi ieškovė) pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė sutartį vykdys tinkamai visą sutarties laikotarpį ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą bendrą kredito kainą.

15. Būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė sutarties bendrųjų sąlygų 1.17, 2.1, 5.1, 5.5 punktų pažeidimu, ir dėl kurių pradinė kreditorė privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakove sudarytą sutartį, ieškovė negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių). Teismui konstatavus, kad pradinė kreditorė negautas pajamas (nuostolius) pagal sutartį turėjo teisę skaičiuoti tik iki sutarties nutraukimo dienos, susidaro absurdiška situacija, kai atsakovei būti nesąžiningai ir nevykdyti sutartimi priimtų įsipareigojimų apsimokėjo labiau, nei juos vykdyti.

16. Apeliantė įrodė, kad pradinė kreditorė turėjo realias, o ne hipotetines galimybes gauti iš anksto suplanuotas pajamas, iš anksto ėmėsi visų galimų priemonių, kad šios pajamos būtų gautos, todėl teismo sprendimas keistinas, priteisiant apeliantei visus jos ieškinio reikalavimus, susijusius su negautomis pajamomis (nuostoliais).

17. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies ieškovės materialinio reikalavimo, nustačius, kad apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista ir apeliantei priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos - 136 EUR.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų.

Žemesnės instancijos teismas

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovė S. P. 2019 m. birželio 19 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovei 150 EUR vartojimo kreditą, o atsakovė įsipareigojo pagal grafiką grąžinti kreditą, sumokėti 106,68 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, 40,68 EUR kredito administravimo mokestį. Kredito grąžinimo data – 2022 m. birželio 19 d. Pradinė kreditorė 2020 m. vasario 22 d. pranešimu vienašališkai nutraukė sutartį su atsakove.

21. Pradinė kreditorė 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-03/01 ir 2020 m. balandžio 2 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. 2 pagrindu perleido, o ieškovė priėmė iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė informuota 2020 m. balandžio 6 d. raštišku pranešimu.

22. Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu nagrinėjamoje byloje prašė priteisti iš atsakovės ieškovei 143,02 EUR negrąžinto kredito, 22,83 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 5,76 EUR dydžio administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 33,62 EUR negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (143,02 EUR) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 19 d.), 39 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (143,02 EUR) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas - 15 EUR žyminio mokesčio ir 121 EUR išlaidų už procesinių dokumentų parengimą.

23. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu už akių iš dalies tenkino ieškinį, priteisė ieškovei iš atsakovės 143,02 EUR negrąžinto kredito, 22,83 EUR palūkanų, 5,76 EUR administravimo mokesčio, 65,17 EUR bylinėjimosi išlaidas, iš viso – 236,78 EUR ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (171,61 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas taip pat pripažino nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis) 2019 m. birželio 19 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų nuostatą, 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kad: „Vartojimo kredito gave?jui nei?vykdžius prievole?s laiku sumoke?ti me?nesine? i?moka?, specialiosiose sa?lygose numatytos palu?kanos yra skaic?iuojamos toliau nuo negra?žintos me?nesine?s i?mokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojima?si vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumoke?jimo dienos“

24. Ieškovė, nesutikdama su sprendimo už akių dalimi, kuria netenkinti jos reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir sumažintos bylinėjimosi išlaidos, paduotu apeliaciniu skundu šiose dalyse prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje ieškovės reikalavimai nebuvo patenkinti, tuo tarpu kitoje dalyje (neapskųstoje) pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 320 straipsnis).

25. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

26. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 2 dalis).

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, keisdama teismų praktiką mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

29. Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

30. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių), t. y. 33,62 EUR negautų pajamų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 22 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 29 d.) ir 39,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 19 d.), nurodė, kad pradinė kreditorė ieškovei perleido 178,88 EUR dydžio skolą, kurią sudaro: 143,02 EUR pagrindinė skolos suma, 28,55 EUR palūkanų suma, 7,31 EUR administravimo mokesčio suma ir į su skola susijusias papildomas teises (delspinigius, palūkanas ir kitas išlaidas). Teismas konstatavo, kad ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), nepateikė tokio reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, nenurodė konkrečios negautų pajamų sumos, kurią, perėmusi reikalavimo teisę į atsakovės skolą, pagrįstai būtų gavusi. Atsižvelgiant į tai, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo atmetė.

31. Apeliantė, nesutikdama su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad, apeliantė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

32. Iš vartojimo kredito sutarties matyti, kad pradinė kreditorė, kurios reikalavimo teises perėmė ieškovė, paskolino atsakovei pinigus už sutartą mokestį (pelno palūkanas). Byloje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartis su atsakove 2020 m. vasario 22 d. nutraukta dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Vadovaujantis pirmiau nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovei pagal vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Nutraukus paskolos sutartį, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis. Vartojimo kredito sutartimi atsakovė įsipareigojo sumokėti kredito davėjai pelno palūkanas, kurių metinė norma – 39,00 proc. Atsakovei, tinkamai vykdant sutarties sąlygas, kreditorė (jos teisių perėmėja – ieškovė) pagrįstai galėjo tikėtis gauti šias pajamas. Atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl kreditorė nutraukė sutartį. Aplinkybė, kad atsakovė nesumokėjo pradinei kreditorei (dabar – ieškovei) paskolos sumos, sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sutarties administravimo mokesčio, patvirtina pradinės kreditorės (dabar – ieškovės) negautų pajamų faktą. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad tiek pradinė kreditorė, tiek ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti pagal sutartyje nustatytą grafiką 39,00 proc. mokėjimo (pelno) metines palūkanas iki sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 19 d.), jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su sutartine mokėjimo palūkanų norma – 39,00 proc.), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (143,02 EUR), negautų pajamų suma viršytų sumą, kurią ieškovė (pradinė kreditorė) pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma pagal grafiką iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Atsakovei tinkamai vykdant sutartį, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį mažėtų. Dėl to, ieškovei iš atsakovės priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau negu iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sukurtos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti.

34. Akcentuotina ir tai, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu – priteisti negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanų norma) nuo visos nesumokėto kredito sumos, ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojos teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojos požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.

35. Apeliantė prašo priteisti iš atsakovės S. P. 32,62 EUR negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, ir 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 143,02 EUR, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 19 d.).

36. Jau buvo nurodyta, kad vartojimo kredito sutartimi šalys susitarė, jog atsakovė pagal mokėjimo grafiką sumokės ieškovei 106,68 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, kurių metinė norma 39,00 proc. Vartojimo kredito sutartis 2020 m. vasario 22 d. nutraukta. Ieškinyje nurodoma, kad iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 22 d.) atsakovė liko skolinga ieškovei 22,83 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, kurios priteistos ieškovei pirmosios instancijos teismo sprendimu. Dėl to ieškovės negautos pajamos negali būti didesnės negu paskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo iki kredito grąžinimo dienos (2022 m. birželio 19 d.) mokėjimo (pelno) palūkanos – Kadangi atsakovė sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 106,68 EUR mokėjimo (pelno) palūkanas, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. vasario 22 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2022 m. birželio 19 d.) sudarytų 83,85 EUR (106,68 EUR – 22,83 EUR). Kaip jau minėta, sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent nurodytos 83,85 EUR sumos. Tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

37. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau nei šalys suderėjo sutartimi. Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 19 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 39,00 procentus metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. vasario 19 d. – 139,60 EUR; 2020 m. kovo 19 d. – 129,78 EUR; 2020 m. balandžio 19 d. – 126,87 EUR; 2020 m. gegužės 19 d. – 123,86 EUR; 2020 m. birželio 19 d. – 120,76 EUR; 2020 m. liepos 19 d. – 117,56 EUR; 2020 m. rugpjūčio 19 d. – 114,25 EUR; 2020 m. rugsėjo 19 d. – 110,83 EUR; 2020 m. spalio 19 d. – 107,30 EUR; 2020 m. lapkričio 19 d. – 103,66 EUR; 2020 m. gruodžio 19 d. – 99,90 EUR; 2021 m. sausio 19 d. – 96,02 EUR; 2021 m. vasario 19 d. – 92,01 EUR; 2021 m. kovo 19 d. – 87,87 EUR; 2021 m. balandžio 19 d. – 83,60 EUR; 2021 m. gegužės 19 d. – 79,19 EUR; 2021 m. birželio 19 d. – 74,63 EUR; 2021 m. liepos 19 d. – 69,93 EUR; 2021 m. rugpjūčio 19 d. – 65,07 EUR; 2021 m. rugsėjo 19 d. – 60,06 EUR; 2021 m. spalio 19 d. – 54,88 EUR; 2021 m. lapkričio 19 d. – 49,53 EUR; 2021 m. gruodžio 19 d. – 44,01 EUR; 2022 m. sausio 19 d. – 38,31 EUR; 2022 m. vasario 19 d. – 32,43 EUR; 2022 m. kovo 19 d. – 26,35 EUR; 2022 m. balandžio 19 d. – 20,08 EUR; 2022 m. gegužės 19 d. – 13,60 EUR; 2022 m. birželio 19 d. – 6,91 EUR) ir kurios bendrai, pasibaigus sutarties terminui (2022 m. birželio 19 d.), negali viršyti 83,85 EUR sumos.

38. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 22 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.), kurių suma – 38,60 EUR ((4,31 EUR + 4,22 EUR + 4,12 EUR + 4,03 EUR + 3,93 EUR + 3,82 EUR + 3,71 EUR + 3,60 EUR + 3,49 EUR + 3,37 EUR), taip pat 39,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 26 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 19 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šios nutarties 37 punkte.

39. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, dėl to netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, pakeistina ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 proc. palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą padidinant iki 210,21 EUR.

40. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamą sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

41. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 136 EUR bylinėjimosi išlaidų (15 EUR žyminio mokesčio ir 121 EUR išlaidų už advokato teisinę pagalbą). Pirmosios instancijos teismas tenkino 83,62 proc. ieškinio reikalavimų ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė ieškovei 65,17 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

42. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (netenkinta tik reikalavimo dalis, kuria ieškovė negautas pajamas prašė kas mėnesį skaičiuoti nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, tačiau tai neturi įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui) ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, priteisiant iš atsakovės ieškovei negautas pajamas, atitinkamai ieškovei iš atsakovės priteistinos visos jos pirmosios instancijos teisme patirtos 136 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

43. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistinos 15 EUR bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis), patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo už akių dalį, kuria netenkinti ieškovės reikalavimai priteisti negautas pajamas, ir priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės S. P. 38,60 (trisdešimt aštuonis eurus 60 euro centų) negautų pajamų ir 39,00 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 19 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. vasario 19 d. – 139,60 EUR; 2020 m. kovo 19 d. – 129,78 EUR; 2020 m. balandžio 19 d. – 126,87 EUR; 2020 m. gegužės 19 d. – 123,86 EUR; 2020 m. birželio 19 d. – 120,76 EUR; 2020 m. liepos 19 d. – 117,56 EUR; 2020 m. rugpjūčio 19 d. – 114,25 EUR; 2020 m. rugsėjo 19 d. – 110,83 EUR; 2020 m. spalio 19 d. – 107,30 EUR; 2020 m. lapkričio 19 d. – 103,66 EUR; 2020 m. gruodžio 19 d. – 99,90 EUR; 2021 m. sausio 19 d. – 96,02 EUR; 2021 m. vasario 19 d. – 92,01 EUR; 2021 m. kovo 19 d. – 87,87 EUR; 2021 m. balandžio 19 d. – 83,60 EUR; 2021 m. gegužės 19 d. – 79,19 EUR; 2021 m. birželio 19 d. – 74,63 EUR; 2021 m. liepos 19 d. – 69,93 EUR; 2021 m. rugpjūčio 19 d. – 65,07 EUR; 2021 m. rugsėjo 19 d. – 60,06 EUR; 2021 m. spalio 19 d. – 54,88 EUR; 2021 m. lapkričio 19 d. – 49,53 EUR; 2021 m. gruodžio 19 d. – 44,01 EUR; 2022 m. sausio 19 d. – 38,31 EUR; 2022 m. vasario 19 d. – 32,43 EUR; 2022 m. kovo 19 d. – 26,35 EUR; 2022 m. balandžio 19 d. – 20,08 EUR; 2022 m. gegužės 19 d. – 13,60 EUR; 2022 m. birželio 19 d. – 6,91 EUR).

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo už akių dalį, kuria 5 proc. dydžio metinės palūkanos priteistos už sumą (77,08 EUR), ir šioje dalyje priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės S. P. 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (210,21 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės S. P. 136 EUR (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės S. P. 15 EUR (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Palikti nepakeistą kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo už akių dalį.

Teisėjai Rosita Patackienė Dainius Rinkevičius Alma Urbanavičienė