Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. I. patikslintą ieškinį atsakovams antstoliui Mindaugui Mažrimui, uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“, uždarajai akcinei bendrovei „Teisinių paslaugų grupė“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl turto pardavimo iš varžytynių ir buto ekspertizės akto pripažinimo negaliojančiais ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisinių paslaugų grupė“ priešieškinį ieškovei M. I. dėl priverstinio iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, negautų pajamų ir žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tretieji asmenys ir jų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio Mindaugo Mažrimo kontoroje vykdomos vykdomosios bylos dėl piniginių lėšų išieškojimo iš skolininkės M. I.:

Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 14 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-3079-328/2023 dėl 308,82 Eur skolos, 4,11 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų ir 142,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės M. I. išieškotojos AB „Klaipėdos energija“ naudai;

Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 6 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-l820-971/2022 dėl 580,60 Eur skolos, 1,47 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų ir 311,50 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės M. I. išieškotojos UAB „Legal Balance“ naudai;

Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 19 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-3782-342/2022 dėl 17,93 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės M. I. išieškotojos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai;

Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 19 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-2022-1071/2022 dėl 86,80 Eur skolos, išieškojimo iš skolininkės M. I. išieškotojos AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai;

Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 19 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-2022-1071/2022 dėl 100 Eur baudos išieškojimo iš skolininkės M. I. išieškotojos AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai;

Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 19 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-2022-1071/2022 dėl skolininkės M. I. įpareigojimo išieškotojos AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai;

Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 24 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1792-1149/2022 dėl 360,96 Eur skolos, 10,71 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų ir 107 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės M. I. išieškotojos AB „Klaipėdos energija“ naudai;

Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. sausio 13 d. teismo įsakymą Nr. eL2-1667-980/2021 dėl 99,15 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės M. I. išieškotojos UAB „Ignitis“ naudai;

Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-6955-342/2020 dėl 35,72 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės M. I. išieškotojos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai;

Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugpjūčio 2 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-6237-980/2021 dėl 757,46 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų ir 180,35 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės M. I. išieškotojos UAB „Legal Balance“ naudai;

Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimą Nr. (23.31-08)483-191355 dėl 15 Eur baudos išieškojimo iš skolininkės M. I. išieškotojos valstybės atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai.

Antstolio M. Mažrimo 2023 m. gegužės 25 d. patvarkymu Nr. S-23-180-12128 dėl eksperto skyrimo paskirta nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ekspertizė, ją atlikti pavedant UAB „Verslavita“.

UAB „Verslavita“ buto ekspertizės aktu Nr. EKL-23-015 nustatyta nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertė, kuri 2023 m. birželio 22 d. buvo 68 900 Eur. Turto vertinimo užsakovas antstolis Mindaugas Mažrimas.

Antstolio Mindaugo Mažrimo 2023 m. liepos 13 d. patvarkymu dėl turto įkainojimo Nr. S-23-180-15711, turtas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkainotas bendra 68 900 Eur suma.

Antstolio Mindaugo Mažrimo 2023 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu apie paskelbtas varžytynes Nr. S-23-180-18064 paskelbtos pirmosios M. I. priklausančio nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytynės. Pradinė turto pardavimo kaina 55 120 Eur. Varžytynių pradžia 2023 m. rugpjūčio 10 d. 11.01 val. pabaiga – 2023 m. rugsėjo 11 d. 11.01 val.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi civilinėje byloje e2VP-8464-1048/2023 tenkintas pareiškėjos M. I. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Sustabdytos M. I. priklausančio turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugpjūčio 10 d. paskelbtos varžytynės iki pareiškėjos skundo dėl antstolio Mindaugo Mažrimo veiksmų išnagrinėjimo.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi netenkintas pareiškėjos 2023 m. rugsėjo 6 d. skundas dėl antstolio 2023 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymo, kuriuo atsisakyta pareiškėjai atnaujinti terminą 2023 m. rugpjūčio 16 d. skundui dėl antstolio Mindaugo Mažrimo veiksmų pateikti. Atsisakė priimti pareiškėjos M. I. 2023 m. rugpjūčio 16 d. skundą dėl antstolio Mindaugo Mažrimo veiksmų.

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1001-618/2023 Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis palikta nepakeista.

2023 m. gruodžio 11 d. tarp atsakovės UAB „Teisinių paslaugų grupė“ ir R. B. sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2023-12-12, kurios pagrindu R. B. išnuomotas nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. gruodžio 11 d. už 400 Eur nuomos mokestį, mokamą už einamąjį mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 d.

2024 m. sausio 8 d. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovės UAB „Teisinių paslaugų grupė“ vardu.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 15 d. nutartimi tenkintas ieškovės prašymas dėl teismo ekspertizės skyrimo. Civilinėje byloje Nr. e2-2128-1067/2024 paskirta nekilnojamojo turto buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ekspertizė, ją pavedant atlikti nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertei L. C. Ekspertui pavesta atsakyti į klausimus: 1. Kokia buvo buto, adresu (duomenys neskelbtini), vertė 2023 m. birželio 22 d.?“ 2. Kokia buvo buto adresu (duomenys neskelbtini), vertė 2023 m. gruodžio 7 d.?“

UAB „Lovertus“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. 240809LCH-01 nustatyta nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertė, kuri 2023 m. birželio 22 d. yra 76 000 Eur, 2022 m. gruodžio 7 d. – 77 000 Eur.

Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškė savarankišką reikalavimą pripažinti buto ekspertizės aktą Nr. EKL-23-015 negaliojančiu. Teismas pažymi, kad nekilnojamojo turto ekspertizės akte nustatoma nekilnojamojo turto vertė, tačiau pats savaime nekilnojamojo turto ekspertizės aktas jokių teisinių pasekmių subjektams nesukelia. Bet nekilnojamojo turto ekspertizės aktas turi procesinę teisinę reikšmę, nes gali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis turto vertę (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Ieškovei teisines pasekmes sukelia ne nekilnojamojo turto ekspertizės aktas, o antstolio Mindaugo Mažrimo 2023 m. liepos 13 d. patvarkymas dėl turto įkainojimo Nr. S-23-180-15711, kuris priimtas remiantis ekspertizės aktu Nr. EKL-23-015. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodymas, kuris vertintinas konkretaus ginčo byloje pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalykas atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka. Teismas, gavęs tokį ieškinį, turi atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme. Jei ieškinys priimtas, teismas, remdamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu, turi nutraukti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2011). Tokia pozicija plėtojama ir vėlesnėje teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1714-275/2022; Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA-459-924/2022). Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas ieškinio dalį dėl pareikšto reikalavimo pripažinti buto ekspertizės aktą Nr. EKL-23-015 negaliojančiu nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamu atveju pateiktas buto ekspertizės aktas Nr. EKL-23-015 vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis buto vertę.

Byloje kilo ginčas dėl turto pardavimo iš varžytynių. Ieškovė ieškiniu ginčija 2024 m. sausio 2 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-24-180-26. Prašo teismo pripažinti 2024 m. sausio 2 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-24-180-26 negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu bei taikyti restituciją.

CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad turto pardavimo iš varžytynių aktą suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. CPK 718 straipsnis nustato, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, turto rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis, antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).

Jeigu vykdymo proceso šalys prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad vienas iš ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės, kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės.

Nagrinėjamoje byloje areštuoto ir iš varžytynių parduotino turto vertė nustatyta, remiantis UAB „Verslavita“ 2023 m. liepos 12 d. buto ekspertizės aktu Nr. EKL-23-015, kuriame nurodyta, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2023 m. birželio 22 d. – 68 900 Eur. Teismo posėdžio metu, atsakovės UAB „Verslavita“ atstovė patikslino, kad ekspertizės akte padarytas rašymo apsirikimas, minėto buto rinkos vertė nustatyta 2023 m. kovo 14 dienai, antstolio atliktos buto vidaus foto fiksacijos dienai. Ieškovė nesutinka su UAB „Verslavita“ nustatyta buto rinkos verte, motyvuodama tuo, kad ekspertizės akte nurodyta per maža turto kaina, neatitinkanti rinkos kainos, ekspertizės akte nurodyta turto būklė neatitiko realybės, be to negavo nei ekspertizės akto, nei antstolio patvarkymo, kuriuo nustatyta parduodamo turto vertė, dėl ko praleido terminą apskųsti antstolio veiksmus. Su tokiais ieškovės argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Visų pirma, pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 23 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-9001-1048/2023, nustatyta, kad antstolio 2023 m. liepos 13 d. patvarkymas Nr. S-23-180-15711 „Dėl turto įkainojimo“ ieškovei įteiktas 2023 m. liepos 19 d. tinkami elektroninio pašto adresu (CPK 182 straipsnio 2 punktas), o termino praleidimo skundui pateikti priežastys nereikšmingos. Antstolis Mindaugas Mažrimas 2023 m. liepos 13 d. patvarkyme dėl turto įkainojimo Nr. S-23-180-15711, išaiškino, kad skolininkui ar išieškotojui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl išvaržomo turto įkainojimo, jų prašymu antstolis savo patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, toks prieštaravimas turi būti pareikštas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą dėl turto įkainojimo; iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją; ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų, skaičiuojant nuo šio patvarkymo išsiuntimo, atsižvelgiant į likusios skolos ir susidariusių vykdymo išlaidų sumą, bus skelbiamos varžytynės vykdymo procese areštuotam turtui. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė nustatytu terminu būtų pateikusi prašymą skirti pakartotinę nekilnojamojo turto ekspertizę, ar pasinaudojo CPK 704 straipsnyje nustatyta teise iki varžytynių paskelbimo surasti areštuoto turto pirkėją ir apie jį pranešti antstoliui. Antstolio Mindaugo Mažrimo 2023 m. liepos 13 d. patvarkymu dėl turto įkainojimo Nr. S-23-180-15711, turtas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkainotas bendra 68 900 Eur suma. Pagal CPK 718 straipsnį pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. 2023 m. lapkričio 7 d. pranešimu apie paskelbtas varžytynes Nr. S-23-180-25588 paskelbtos pirmosios M. I. priklausančio nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytynės. Pradinė turto pardavimo kaina – 55 120 Eur. Antstolio pirmose varžytynėse nustatyta parduodamo turto kaina atitiko įstatymo reikalavimus, kadangi sudarė 80 procentų turto vertės. Ieškovė nurodo, kad turto vertė buvo nustatyta netinkamai, nustatyta turto kaina yra mažesnės nei rinkos kaina. Nurodo, kad jos manymu, buto vertė yra 85 000 Eur, be to kaimynystėje parduotas panašus butas už 90 000 Eur, tačiau nepateikė jokių jos dėstomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl tokie ieškovės argumentai laikytini deklaratyviais teiginiais.

Pagal formuojamą praktiką teismas, tam, kad būtų pripažintas turto pardavimo iš varžytynių aktas negaliojančiu, turi būti neginčijamai įsitikinęs, kad turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2012, išaiškino, kad CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teises. Tai, ar kaina yra ,,esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatomos įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011). Orientaciniai kainų skirtumai, kuriems esant teismai taiko CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir pripažįsta varžytinių aktą negaliojančiu, yra kai kaina yra daugiau kaip 30-50 proc. mažesnė negu turto rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2011/2007, 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-211/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-701/2016 ir pan.).

2024 m. liepos 15 d. nutartimi teismas, tenkinęs ieškovės prašymą, paskyrė nekilnojamojo turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ekspertizę. Ekspertizę pavesta atlikti nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertei L. C., atsakant į klausimus: kokia buvo buto adresu (duomenys neskelbtini), vertė 2023 m. birželio 22 d. (UAB „Verslavita“ atlikto vertinimo dienai) ir 2023 m. gruodžio 7 d. (turto pardavimo iš varžytynių dienai). Atlikęs ekspertizę teismo ekspertas pateikė išvadą, jog ginčo turto rinkos vertė 2023 m. birželio 22 d. buvo 76 000 Eur, 2022 m. gruodžio 7 d. – 77 000 Eur. Minėta, jog UAB „Verslavita“ ginčo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertę nustatė 68 900 Eur. Taigi, kaip matyti UAB „Verslavita“ nustatyta vertė yra artima teismo eksperto nustatytai ginčo turto vertei, t. y. skirtumas sudaro apie 10 procentų. Kainų skirtumą UAB „Verslavita“ atstovės paaiškinimais galėjo lemti vertinimo laikotarpis. Kaip jau buvo minėta, tik teismo posėdžio metu paaiškėjo aplinkybės, kad UAB „Verslavita“ turto ekspertizės aktu EKL-23-015 ginčo butas vertintas 2023 m. kovo 14 d., tuo tarpu teismo skirtas ekspertas turtą vertino ekspertizės akte EKL-23-015 nurodytai turto vertinimo datai 2023 m. birželio 22 d. kas iš esmės galėjo sąlygoti nežymų nekilnojamojo turto vertės padidėjimą. Byloje ieškovė neįrodė, kad antstolio patvarkymu paskirta ekspertize nebuvo nustatyta reali turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė, kuria remiantis antstolis įvertino iš varžytynių parduodamą ieškovei priklausantį turtą. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, o įrodymų (jų pakankamumo) vertinimas yra teismo nepriklausomumo išraiška. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Šalys įrodinėjimo procese gali teikti įvairius įrodymus, tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai patvirtinančius dėstomas faktines aplinkybes. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad turto pardavimas iš varžytynių už „esmingai mažesnę“, nei rinkos kainą, galėtų būti pripažįstamas esminiu suinteresuotų asmenų teisių pažeidimu ir varžytynių aktas galėtų būti pripažįstamas negaliojančiu, nustačius tam reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012). Tačiau į bylą objektyvių duomenų apie ginčo turto rinkos kainos ir antstolio nustatytos kainos disproporcijas nebuvo pateikta.

Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad antstolio 2023 m. lapkričio 7 d. pranešimu apie paskelbtas varžytynes Nr. S-23-180-25588 pirmosiose M. I. priklausančio nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini), varžytynėse pradinė turto pardavimo kaina buvo nustatyta 55 120 Eur, tačiau turtas parduotas už 73 500 Eur, t. y. už didesnę sumą nei ginčo turtas įvertintas UAB „Verslavita“, bei už didesnę kainą, nei turtas būtų pardavinėjamas iš pirmųjų varžytynių ginčo turtą įvertinus pagal teismo paskirtos ekspertės įvertintą ginčo turto kainą, t. y. 76 000 Eur. Be to, pažymėtina ir tai, kad ginčo turtas iš varžytynių parduotas tik 3,29 proc. mažesne kaina, nei turtas įvertintas teismo paskirto nepriklausomo eksperto 2023 m. birželio 22 d. datai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ginčo turtas parduotas už žemesnę nei to laikotarpio rinkos kaina.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, jog 2024 m. sausio 2 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-24-180-26 turėtų būti pripažintas negaliojančiu ir CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. pažeidus esmines ieškovės ir jo nepilnamečio, neįgalaus sūnaus teises, palikus juos be vienintelio gyvenamojo būsto. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad 2024 m. sausio 2 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-24-180-26 ginčija vieninteliu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindų neįrodinėjo, todėl teismas nesant aplinkybių tokiam pagrindui taikyti, neturi jokio teisinio pagrindo 2024 m. sausio 2 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-24-180-26 pripažinti negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Ieškovė ir jos atstovė nurodė, kad svarbus ne tik ginčo turto kainos skirtumas, bet ir aplinkybės kaip ji nustatyta. Jų manymu, ginčo buto vertinimas atliktas su pažeidimais, t. y. antstoliui nebuvo pateikta informacija, pranešimas, kada bus atliekama turto apžiūra; turtas nebuvo apžiūrėtas iš vidaus; antstolis nesikreipė į teismą, kad galėtų patekti į ginčo butą; UAB „Verslavita“ neturi eksperto kvalifikacijos, o turto vertinimo aktas įvardintas ekspertizės aktu; UAB „Verslavita“ grubiai pažeidė vertinimo tvarką.

CPK 663 straipsnio 3 dalyje (redakcija galiojusi iki 2024 m. birželio 30 d.) numatyta, jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo (akto redakcija galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 17 d.) 27 punkte numatyta, kad jeigu turtą areštavo keli antstoliai, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus, – tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas. Paskelbęs varžytynes antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie jas informuoja kitus antstolius, vykdančius išieškojimą iš to paties skolininko. Kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą iš to paties skolininko, gali prisijungti prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, Antstolių informacinėje sistemoje parengdami patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo. Prisijungti prie išieškojimo galima iki to momento, kol turtą realizuojantis antstolis nesurašo išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo. Antstolio teiktais duomenimis, ieškovės įsiskolinimas jo vykdomose vykdomosiose bylose dėl skolų išieškojimo iš ieškovės ginčo laikotarpiu sudarė 4 240 Eur. Be to prie išieškojimo prisidėjo ir kiti antstoliai. Teismo posėdžio metu antstolio atstovė nurodė, kad bendra visų antstolių išieškoma skola iš ieškovės siekia apie 44 000 Eur, šių aplinkybių ieškovė neginčijo, todėl įvertinus aplinkybes, kad varžytynės skelbtos dėl visų ieškovės skolų, o ne tik dėl antstolio išieškomų skolų, įvertinus teisės aktų nuostatas, teismas neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad antstolio veiksmai dėl varžytynių paskelbimo buvo neteisėti, prieštaraujantys įstatymo nuostatoms.

Teismo vertinimu, antstolio veiksmai, paskelbiant 2023 m. lapkričio 7 d. pirmąsias varžytynes parduodamo turto kainą nustačius remiantis ekspertizės akto EKL-23-015 pagrindu, atitinkamai 80 procentų vertės yra teisėtas. Pažymėtina, kad prieštaravimų dėl tokios nustatytos turto vertės vykdomojoje byloje nustatytu terminu pareikšta nebuvo, ieškovei buvo pranešta apie turto įkainojimą. Teismas minėjo, kad ginčo turtas varžytynėse parduotas už 73 500 Eur, t. y. už didesnę sumą nei turtas įvertintas UAB „Verslavita“ ekspertizės aktu. Aukščiau išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu nėra pagrindo ginčijamo akto panaikinimui CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Taip pat nenustatyta kitų pagrindų, dėl kurių turto pardavimo iš varžytynių aktą teismas turėtų pripažinti negaliojančiu ir panaikinti, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas antstolio turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu yra netenkintinas kaip nepagrįstas (CPK 185 straipsnis).

Ieškovė ieškiniu taip pat teismo prašo, pripažinus varžytynių aktą negaliojančiu, taikyti restituciją – įpareigoti atsakovę UAB „Teisinių paslaugų grupė“ butą adresu (duomenys neskelbtini), grąžinti ieškovės nuosavybėn.

Restitucija yra prievolių teisėje nustatytas civilinių teisių gynybos būdas. Restitucijos taikymo bendrieji pagrindai nustatyti CK 6.145 straipsnyje, t. y. restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Kadangi teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių turto pardavimo iš varžytynių aktas turėtų būti pripažintas negaliojančiu ir panaikintas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turtą įgijo teisėtai įstatymų nustatytu pagrindu ir numatyta tvarka, nesant kitų pagrindų taikyti restituciją, atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės reikalavimas dėl restitucijos taikymo (CPK 178, 182, 185, 602, 724 straipsniai).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Atsakovas antstolis Mindaugas Mažrimas prašo ieškovei M. I. skirti 5 000 Eur baudą už nepagrįstą, nesąžiningai pareikštą 2024 m. vasario 7 d. ieškinį bei sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą vykdomųjų bylų įvykdymą.

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas, kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Nagrinėjamu atveju nors atsakovas antstolis M. Mažrimas teigia, kad klausimas dėl varžytynėse realizuoto turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įkainojimo vykdomo procese teisingumo/ teisėtumo yra išspręstas įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, civilinė byla Nr. e2YT-9001-1048/2023, bei Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartimi Nr. e2S-1001-516/2023, todėl ieškovė pakartotinai keldamas šį klausimą piktnaudžiauja jai suteiktomis teisėmis bei akivaizdžiai vilkina varžytynėse realizuoto turto perdavimą teisėtam šio turto savininkui, bei klaidingai nurodo faktines aplinkybes, tačiau, teismo vertinimu, nurodomi ieškovės veiksmai nėra pakankami piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kvalifikavimui. Teismas nenustatė, jog ieškovė pareiškė tapatų ieškinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, be to teismas antstolio minimose bylose nepasisakė dėl įvertintos ginčo buto kainos. Nors bylos faktinės aplinkybės didžiąja dalimi sutampa su nurodytomis civilinėse bylose Nr. e2YT-9001-1048/2023 ir Nr. e2S-1001-516/2023, tačiau skiriasi ginčo pagrindas ir dalykas. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškinio, kuris atmetamas, pateikimas ir (ar) nurodytų veiksmų atlikimas pats savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šiomis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieškovė procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar veikia prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta atsakovo antstolio Mindaugo Mažrimo prašymas dėl baudos ieškovei skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkintinas (CPK 95 straipsnis).

Dėl ieškovės iškeldinimo.

Atsakovė UAB „Teisinių paslaugų grupė“ priešieškiniu prašo iškeldinti M. I., su nepilnamečiu vaiku ir kitais šiame bute gyvenančiais asmenimis iš buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi, negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Vienas iš savininko teisės naudotis nekilnojamojo turto objektu pažeidimo pašalinimo būdas yra iškeldinimas iš savavališkai užimtų patalpų. Atsižvelgiant į tai, savininkas turi teisę pareikšti reikalavimą iškeldinti asmenis, kurie jam priklausančią patalpą užima neturėdami jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovė turi įrodyti, kad ji yra patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), teisėta savininkė ir ieškovė pažeidžia jos teises.

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovei UAB „Teisinių paslaugų grupė“ nuo 2024 m. sausio 4 d. nuosavybės teise 2024 m. sausio 2 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-24-180-26 pagrindu priklauso patalpa/butas, adresu (duomenys neskelbtini). Be to, šiuo sprendimu netenkintas ieškovės patikslintas ieškinys dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo. Iš paminėtų duomenų akivaizdu, jog atsakovei UAB „Teisinių paslaugų grupė“ nuosavybės teise priklauso patalpa/butas, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė duomenų, paneigiančių atsakovės nuosavybės teisę į minimą nekilnojamąjį turtą, nepateikė (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Taigi, atsakovė UAB „Teisinių paslaugų grupė“, būdama teisėta buto savininkė, turi teisę reikalauti teismo tvarka pašalinti bet kokius jos nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pažeidimus, t. y. prašyti iškeldinti ieškovę teismo tvarka (CK 4.98 straipsnis).

Pažymėtina, jog ginčo, kad ieškovė užima butą, adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Atsakovė UAB „Teisinių paslaugų grupė“ 2024 m. sausio 9 d. pretenzija įpareigojo ieškovę nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio 23 d. atlaisvinti jai nepriklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Byloje duomenų, kad tarp šalių būtų sudaryta buto nuomos sutartis nepateikta ir, kaip minėta, ieškovė šiuo metu užima butą, adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovė jokių duomenų, išskyrus teiginius, jog turtas parduotas už mažesnę nei rinkos kaina, nepateikė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Pastebėtina, jog šiuo sprendimu išspręstas klausimas dėl 2024 m. sausio 2 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-24-180-26 pripažinimo negaliojančiu. Šis ieškovės reikalavimas netenkintas. Vadinasi ieškovės neatlygintinas naudojimasis atsakovės turtu, objektyviai trukdo jai šį turtą valdyti, tokiais ieškovės veiksmais yra pažeidžiama atsakovės UAB „Teisinių paslaugų grupė“, kaip ginčo patalpų savininkės, teisė laisvai ir savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Atsakovės teisė nevaržomai įgyvendinti savo teisę į nuosavybę negali būti paneigiama dėl to, jog ieškovė neturi kito gyvenamojo ploto ar dėl to, kad šiuo metu jos materialinė padėtis yra sunki.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant nustatyti šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, privaloma atsižvelgti į vaiko teisių apsaugą, nes tai yra viešasis interesas, todėl taikomos prievolių teisės normos turi būti derinamos su šeimos teise, kurioje prioritetine pripažįstama vaiko teisių apsauga. Nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių. Tarptautinė bendrija bei atskiros valstybės vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis). Dėl to, ginant vaiko teises, turi būti pasirenkamas toks racionalus sprendimo būdas, kad tos minimalios gyvenimo sąlygos, kurias jie turėjo, būtų išsaugotos. Įstatymas formuluoja bendrąjį principą, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šio principo įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas, tačiau pažymėtina, kad vaiko teisių, kaip ir bet kurių teisių, negalima suabsoliutinti. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-415/2016; 2006 m. rugsėjo 13 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnį vaiko teisę į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, visų pirma, privalo užtikrinti vaiko tėvai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisės normos, reglamentuojančios vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teisės (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1993-392/2015).

Ieškovė be jokio teisėto pagrindo neatlygintinai naudojasi privačia nuosavybe, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumą. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad jai buvo žinomos aplinkybės, kad ji ginčo turte gyvena be teisėto pagrindo, nes atsakovė valios leisti ieškovei gyventi ginčo bute nebuvo išreiškusi. Be to teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad nuomojasi butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir pusę laiko gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, pusę laiko ginčo bute. Ieškovė netiesiogiai patvirtino, kad turi kur gyventi ir jos nepilnametis vaikas be gyvenamosios vietos neliks. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė su atsakove buto nuomos ar panaudos sutarties nėra sudarę, į tai, kad atsakovė reikalauja iškeldinti ieškovę iš gyvenamosios patalpos teismine tvarka, todėl yra pagrindas tenkinti atsakovės priešieškinį ir iškeldinti ieškovę M. I., su nepilnamečiu vaiku ir kitais šiame bute gyvenančiais asmenimis iš atsakovei UAB „Teisinių paslaugų grupė“ nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.98 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl nuostolių ir procesinių palūkanų priteisimo.

Atsakovė UAB „Teisinių paslaugų grupė“ priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės M. I. 400 Eur negautas pajamas, 5,57 Eur žalą už padengtus komunalinius mokesčius, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priešieškinio reikalavimais dėl nuostolių atlyginimo ir žalos priteisimo iš esmės prašoma ieškovei taikyti civilinę deliktinę atsakomybę. Tam būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – ieškovės neteisėtus veiksmus (neveikimą), atsakovės patirtą žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir atsakovės patirtos žalos, taip pat ieškovės kaltę, kuri pagal įstatymus preziumuojama (CK 6.246-6.249 straipsniai). CK 6.249 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Atsakovė UAB „Teisinių paslaugų grupė“ į bylą pateikė įrodymus, kad 2024 m. sausio 26 d. UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ sumokėjo 66,80 Eur už nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) atliekų tvarkymą už 2024 m. prašo priteisti 5,57 Eur žalą už vieno mėnesio padengtą atliekų tvarkymą. Be to pateikė 2023 m. gruodžio 11 d. tarp atsakovės UAB „Teisinių paslaugų grupė“ ir R. B. sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2023-12-12, kurios pagrindu R. B. išnuomotas nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. gruodžio 11 d. už 400 Eur nuomos mokestį, mokamą už einamąjį mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 d. Atsakovė negali nei pati naudotis ginčo turtu, nei gauti pajamų iš nuomos, nes jos valia disponuoti ginčo turtu buvo apribota dėl ieškovės veiksmų neteisėtai naudojantis ginčo turtu. Kadangi ieškovė nustatytu terminu iki 2024 m. sausio 23 d. neišsikėlė iš ginčo turto, laikytina, kad ji naudojasi turtu neteisėtai, dėl to atsakovė UAB „Teisinių paslaugų grupė“ negavo 400 Eur nuomos mokesčio bei patyrė 5,57 Eur žalą už komunalinių atliekų tvarkymą. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visetą ir šalių elgesį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), atsakovės UAB „Teisinių paslaugų grupė“ priešieškinio reikalavimas tenkintinas, atsakovei iš ieškovės priteistinos 400 Eur negautos pajamos ir 5,57 Eur žala už apmokėtas komunalines paslaugas (CK 6.246-6.249 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovei atsakovės UAB „Teisinių paslaugų grupė“ prašant, iš ieškovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų ieškovės bei atsakovų argumentų.

Teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61). Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti ieškinio bei atsiliepimų į juos argumentai, teisiškai nėra reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė UAB „Teisinių paslaugų grupė“ pateikdama priešieškinį sumokėjo 131 Eur žyminį mokestį, bei pateikė įrodymus apie patirtas 1 000 Eur atstovavimo išlaidas. Atmetus ieškovės ieškinį, o priešieškinį tenkinus pilna apimtimi iš ieškovės atsakovei UAB „Teisinių paslaugų grupė“ priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos 1 131 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateiktos pažymos dėl ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, ieškinį atmetus, šios išlaidos atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259–260, 263, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

civilinės bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti buto ekspertizės aktą Nr. EKL-23-015 negaliojančiu nutraukti.

Patikslintą ieškinį atmesti.

Netenkinti antstolio Mindaugo Mažrimo prašymo dėl baudos ieškovei skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Priešieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti ieškovę M. I., su nepilnamečiu vaiku ir kitais šiame bute gyvenančiais asmenimis iš atsakovei UAB „Teisinių paslaugų grupė“ nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais.

Priteisti iš ieškovės M. I. atsakovės UAB „Teisinių paslaugų grupė“ naudai 400 Eur (keturių šimtų eurų) negautas pajamas, 5,57 Eur (penkių eurų 57 ct) žalą už komunalinių atliekų tvarkymą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 405,57 Eur (keturių šimtų penkių eurų 57 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. vasario 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 131 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.