- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-09
- Bylos Nr.
- e2-44-322/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00124-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Ieškovas
- N. K.
- Atsakovas
- I. N.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui I. N. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo 2020 m. lapkričio 25 d. transporto priemonės „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą su atsakovu pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei už transporto priemonę sumokėtus 800 Eur, o atsakovui lengvąjį automobilį „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškinyje ieškovė nurodo, kad 2020 m. spalio - lapkričio mėnesių laikotarpyje socialiniame tinkle „Facebook“ per savo paskyrą pasiskelbė, kad ieško įsigyti naudoto lengvojo automobilio gerame techniniame stovyje. Tokiu būdu susipažino su atsakovu, kuris pasiūlė pirkti lengvąjį automobilį „Nissan Primera“ ir jai paaiškino, kad turi nenaudojamą lengvąjį automobilį gerame techniniame stovyje, kurį parduos už 700 Eur. Atsakovas pasiūlė dar primokėti 100 Eur ir tokiu atveju, atsakovas parduodamam automobiliui sumontuos dar ir naujas padangas. Ji su atsakovo pasiūlymu sutiko, t. y. sutiko už parduodamą automobilį mokėti 800 Eur. 2020 m. lapkričio 25 d. atsakovas su transporto priemone atvyko į (duomenys neskelbtini) miestą, tą pačią dieną buvo sudaryta transporto priemonės „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė iš atsakovo įsigijo lengvąjį automobilį sumokėdama 800 Eur. Važiuojant automobiliu iš automobilio pirkimo vietos, salone jautė išmetamųjų dujų kvapą. Po savaitės nuo sutarties sudarymo nusipirkta transporto priemonė, nuvažiavus virš 100 metrų sugedo – užgeso ir jos užvesti tapo neįmanoma. Kadangi ji transporto priemonę įsigijo viena savarankiškai, neturėdama jokių žinių apie transporto priemones, suprato, kad atsakovo buvo apgauta. Atsakovui buvo paruošta ir išsiųsta pretenzija dėl transporto priemonės sutarties nutraukimo, tačiau atsakovas jokio raštiško atsakymo į pareikštą pretenziją nepateikė. Telefoniniu pokalbiu atsakovas pasiūlė grąžinti 100 Eur. Siekiant nustatyti transporto priemonės techninį stovį, kreipėsi į L. V. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl pilnos automobilio apžiūros ir defektų nustatymo. Buvo nustatyti gedimai: įtrūkęs išmetimo dujų kolektorius, sugedęs kuro siurblys, sugedusi galinė dešinio rato stabdžių apkaba, susidėvėjęs priekinio dešinio rato guolis. Be to, važiuodama ji pastebėjo, kad automobilio prietaisų skydelis neveikia, automobilio padangos yra senos ir sudėvėtos, bei netinkamos eksploatacijai.Atsakovas tyčia, sąmoningai suklaidino ją, lengvąjį automobilį pardavė techniškai netvarkingą iš anksto žinodamas, kad automobilio eksploatuoti bus neįmanoma, t. y. automobilio negalės naudoti pagal paskirtį. Atsakovas pardavė nekokybišką motorinę transporto priemonę, kurios ji negali naudoti pagal paskirtį (darbo ir šeimos reikmėms). Žinodama visą informaciją apie jos įsigytą transporto priemonę, šį automobilį ji nebūtų pirkusi.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad 2020 m. spalio-lapkričio mėnesį jo svainis J. B. (žmonos D. N. brolis) teiravosi D. N. ar ši nežino kas turi parduoti nebrangią mašiną jo pažįstamai ( ieškovei). Tuo metu jis ( atsakovas) buvo (duomenys neskelbtini), nes dirbo tolimųjų reisų vairuotoju įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Savo automobilį „Nissan Primera“ naudodavo nuvykimui į (duomenys neskelbtini) ir grįžimui atgal į Lietuvą, tačiau pasikeitus aplinkybėms, kuomet darbdavys pradėjo vežti į (duomenys neskelbtini) savo transportu, automobilis „Nissant Primera“ tapo nereikalingas, todėl žmonai D. N. pasakė, kad automobilį galima parduoti. Su pirkėja ( ieškove) telefonu bendravo ne jis, bet jo žmona D. N., kuri siuntė ieškovei automobilio nuotraukas, pasakė apie visus žinomus trūkumus, kad prieš mėnesį ar du remontavo automobilį, informavo, kad prietaisų skydelis nerodo greičio, kad reikia keisti kuro filtrą. Ieškovė pasakė, kad jai priimtina pirkti mašiną už 700 Eur ir paprašė automobilį atvaryti į (duomenys neskelbtini). Ieškovę informavus, kad automobilis yra su vasarinėmis padangomis, bet už 100 Eur galima nupirkti ir sumontuoti dėvėtas žiemines padangas, ieškovė sutiko, todėl buvo nupirktos ir sumontuotos žiemines padangos ir 2020 m. lapkričio 25 d. automobilis atvarytas į (duomenys neskelbtini). Susitikus su pirkėja ( ieškove) jai buvo pasiūlyta pačiai dar kartą apžiūrėti automobilį, buvo parodytas neveikiantis greičio matavimo skydelis, pasiūlyta išbandyti automobilį važiuojant, įsitikinti, kaip veikia variklis, automobilio užvedimo užtaisas ir panašiai. Ieškovė kelis kartus apvažiavo aikštelę ir pasakė, kad perka automobilį. Tuomet buvo užpildyta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, tuo pačiu metu ieškovei buvo perduota kita automobilio Nissan Primera sutartis, pagal kurią jis( atsakovas) šį automobilį 2020 m. liepos mėnesį buvo nupirkęs iš E. S., bet pirkimo-pardavimo sutartis su E. S. buvo surašyta tik 2020 m. lapkričio 23 d. kuomet E. S. grįžo iš užsienio į Lietuvą. Ieškovė pasiėmė dokumentus, sėdo į automobilį ir išvažiavo, bet po savaitės paskambino ir pareikalavo grąžinti pinigus, nes mašina neeksploatuojama. Vėliau ieškovė atsiuntė pretenziją nurodė automobilio trūkumus, kad ieškovei važiuojant iš automobilio pirkimo vietos jis sugedo- užgeso ir jo užvesti tapo neįmanoma, be to, automobilyje jautėsi išmetimo dūmai, nes trūkęs kolektorius, o automobilio padangos neatitinka KET reikalavimų. Kai jis perdavė automobilį, nebuvo įtrūkęs išmetimo kolektorius, salone nesijautė išmetimo dūmai, ieškovė atliko važiavimo automobiliu bandymą prieš jį nupirkdama, apie dujų kvapą nenurodė. Ieškovė naudojo automobilį, juo važinėjo, todėl kolektorius galėjo įtrūkti. Automobilio gedimai atsirado beveik po 2 mėnesių pačiai ieškovei eksploatuojant automobilį, automobilio pardavimo momentu tokių gedimų nebuvo. Pardavimo momentu, automobilis turėjo galiojantį techninės apžiūros lapą, buvo važiuojantis. Ieškovė pirkimo metu turėjo galimybę patikrinti automobilį autoservise. Jis tyčia neslėpė mašinos defektų, atvirkščiai, išsakė viską, į ką turi atkreipti dėmesį pirkėja. Jai pareiškus pretenziją, sutiko jai grąžinti 100 Eur už, galbūt, greitai susidėvėjusį kolektorių. Jokių paslėptų mašinos trūkumų nebuvo. Jis sąžiningai veikdamas, ieškovei atskleidė visus žinomus automobilio trūkumus. Pretenzijos dėl padangų nepagrįstos, nes už 100 Eur nupirkti ir sumontuoti naujas žiemines padangas neįmanoma, apie naujų padangų sumontavimą nesitarė.
Šalies argumentai
Ieškovė dublike nurodė, kad atsakovo žmona jai buvo atsiuntusi parduodamo automobilio kelias nuotraukas, iš kurių matėsi automobilio išorinis vaizdas, bet ne automobilio techninis stovis. Atsakovo žmona jai nesakė apie automobiliui atliktą remontą, nepateikė ir tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovo žmona sakė, kad automobilio stovis geras, automobilis yra važiuojantis. Atsakovas pasiūlė ieškovei primokėti dar 100 Eur ir jis sumontuos beveik naujas padangas, su kuo ieškovė sutiko, bet vėl buvo apgauta, nes padangos stipriai padėvėtos. 2020 m. lapkričio 25 d. atsakovas transporto priemonę pristatė į (duomenys neskelbtini) miestą prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kur aikštelėje ji transporto priemonę išoriškai apžiūrėjo ir įsėdusi į automobilį važiavo apie 10-12 metrų. Atsakovas jokių esminių parduodamos motorinės transporto priemonės trūkumų nenurodė, sakė, kad viskas tvarkoje. 2020 m. gruodžio 3 d. ji pabandė susisiekti su atsakovu (atsiliepė atsakovo sesuo ar kitas asmuo) tada ji pareiškė pretenzija dėl automobilio, pareikalavo grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus ir pasiimti jai parduotą automobilį, tačiau moteris atsakė, kad tai ne jų problemos, nes automobilis parduotas ir daugiau nebendravo, į pretenziją atsakovas raštiško atsakymo nepateikė, tik paskambinęs ieškovei nurodė, kad pretenziją gavo ir su ja nesutinka, nors ir pripažino, kad automobilis techniškai netvarkingas, todėl ginčui išspręsti pasiūlė grąžinti 100 Eur. Taigi, apie parduoto daikto trūkumus, atsakovas buvo informuotas per protingą terminą. Nurodo, kad transporto priemone naudojosi du kartus (nuo prekybos centro grįžo į namus ir važiuojant iš tėvų gyvenamosios vietos nuvažiavus virš 100 metrų). Kai atsakovo parduotas automobilis sugedo – užgeso ir jo užvesti tapo neįmanoma, automobilis taip ir neužsivedė. Defektinio akto įforminimui automobilis buvo nugabentas ne savo eiga.
Atsiliepimas
Atsakovas triplike nurodė, kad jo žmona prieš automobilio pardavimą siuntė ieškovei automobilio nuotraukas, apibūdino automobilio stovį, pasakė, kad neseniai yra remontuotas, kad neveikia greičio spidometras, nesimato automobilio rida. Jis neslėpė automobilio defektų, ieškovė galėjo perkamą automobilį varyti į autoservisą patikrinti techninį stovį, bet ieškovė pati pavažinėjo po aikštelę ir pasakė, kad mašina jai tinka. Ieškovė žinojo, kad automobilio padangos pakeistos į žiemines nenaujas padangas. Ieškovė matė neveikiantį spidometrą, bet vis tiek sutiko pirkti tokį automobilį. Jis pardavė automobilį su nenauju dujų išmetimo kolektoriumi, bet įtrūkęs jis nebuvo. Važinėdama iki 2021 m. sausio 13 d. ieškovė galėjo užkliūti už bet kokios kliūties kelyje ir sugadinti išmetimo kolektorių, taip pat galėjo sugesti galinių dešinėje esančių stabdžių apkaba, priekinio dešinio rato guolis, kuro siurblys. Automobilio pardavimo dieną tokių gedimų nebuvo, o jei būtų buvę, jie būtų iš karto matomi ir juntami. Tokie gedimai jam nebuvo žinomi ir jų negalėjo būti, nes kiekvienas vairuotojas tai jaustų vairuodamas automobilį. Visus žinomus automobilio defektus žodžiu nurodė ieškovei, o į pirkimo-pardavimo sutartį neįrašė. Tyčia neklaidino ieškovės dėl automobilio techninės būklės. Jai buvo įteiktas techninės apžiūros lapas, paaiškinta apie jam žinomus gedimus, pačiai sudarytos sąlygos pasitikrinti esminius automobilio galimus gedimus.
Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad jai tuo metu labai reikėjo automobilio, ji bendravo su J. B., kuris ir pasakė, kad jo sesuo D. N. turi parduoti automobilį, kad automobilis yra tvarkingas, be defektų. Ji pasitikėjo jo žodžiais ir toliau bendravo su atsakovo žmona D. N., kuri siuntė automobilio nuotraukas, pasakė, kad neveikia prietaisų skydelis ir kad reikės pasikeisti kuro filtrą, taip pat minėjo, kad buvo pakeisti tepalai, stabdžių diskai, kaladėles ir atraminiai guoliai. Automobilį „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nupirko už 700 Eur, taip pat 100 Eur sumokėjo už žiemines padangas. Atsakovas ir jo žmona atvyko į (duomenys neskelbtini), apžiūrint mašiną jie nepasiūlė nuvežti mašiną į autoservisą, o ji nenusimano apie automobilius, todėl nežinojo, kokie gedimai gali būti. Jie nenurodė sutartyje jokių automobilio defektų, tačiau ji sutiko automobilį pirkti. Atsakovas minėjo, kad ji nusipirkusi automobilį privalo pasikeisti kuro filtrą. Nupirktu automobiliu ji atvažiavo iki savo namų( atstumas apie 2 km.) ir apie 2 savaites automobilį laikė savo kieme, paskui nuvažiavo pas tėvą ( apie 200 m.), kuris apžiūrėjęs mašiną, pasakė, kad yra daug defektų, jautėsi stiprus išmetamųjų dujų kvapas. Iš tėvų namų nuvyko iki draugo namų ( atstumas apie 1 kilometrą) ir mašina sustojo, nebeužsivedė. Tuomet ji paskambino atsakovui, bet jis nesutiko grąžinti pinigus. Tada mašina dar prastovėjo apie savaitę laiko ir buvo nugabenta į autoservisą. Ji su automobiliu iš viso galėjo nuvažiuoti apie 4-5 kilometrus. Dūmų kvapą užuodė prieš automobiliui užgęstant, tai yra važiuojant pas draugą. Atsakovas pažadėjo, kad uždės už papildomą 100 Eur mokestį naujas žiemines padangas, bet uždėjo visiškai netinkamas eksploatacijai. Ji pirkdama automobilį neapžiūrėjo ir nežinojo kaip patikrinti ar padangos yra naujos. Kai nusipirko automobilį dūmų kvapo salone nejautė. Apie automobilio defektus sužinojo tik autoservise.
Atsiliepimas
Atsakovas paaiškino, kad 2020 m. liepos mėnesį jis tą mašiną nusipirko iš savo draugo, kadangi jam buvo reikalinga vykti darbo reikalais į (duomenys neskelbtini). Pasikeitus darbo aplinkybėms, automobilis tapo nebereikalingas, todėl automobilį pardavė ieškovei. Su šiuo automobiliu jis važiuodavo iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) ir atgal į namus, ir grįžus kiekvieną kartą jis buvo apžiūrimas, vežamas į servisą. Jei jis nebūtų prisižiūrėjęs automobilio, jis nebūtų galėjęs važinėti tokius atstumus. Susitikus su ieškove, jis paaiškino, kad dabar yra uždėtos žieminės padangos, o automobilio bagažinėje yra vasarinės padangos. Ieškovė su viskuo sutiko. Jie (jis kartu su žmona) primygtinai reikalavo, kad ieškovė pabandytų pavažinėti, tačiau ieškovė labai skubėjo, nuvažiavo nedidelį atstumą. Ką jis žinojo apie savo automobilį, jis ieškovei visus defektus buvo pasakęs. Po savaitės laiko jie sulaukė skambučio iš ieškovės, kuri pasakė, kad automobilis visiškai neeksploatuojamas. Mašinai daug metų, nemažai nuvažiavusi yra, jis automobiliu važinėjo nuo 2020 m. liepos mėnesio iki spalio-lapkričio mėnesio. Keturioms savaitėms išvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), dviem savaitėm grįždavo atgal į Lietuvą. Prieš tai automobiliu važinėjo E. S.. Nupirko šį automobilį 2020 m. liepos mėnesį už 1000 Eur. Tikslią automobilio ridą negali nurodyti, nes spidometras neveikė ir kai jis nusipirko automobilį. Ieškovę apie tai informavo, tiek telefonu tiek būnant vietoje, bet ji sakė, kad viskas gerai, nes greitį žino pagal automobilio apsukas. Autoįvykių su šiuo automobiliu nebuvo patyręs. Apie visus defektus, kuriuos nurodė ieškovė, nežinojo, nes neseniai buvo pakeisti stabdžių diskai. Prieš perkant automobilį nebuvo kalbėta apie galimybę pasitikrinti automobilį servise, nes tai pirkėjo noras, o ieškovė to neprašė. Padangas pakeitė prieš pardavimą, nes tuo metu jau buvo žiemos sezonas. Padangas pirko padėvėtas. Padangų protektorius buvo apie 6-7 mm. Reikalaujamas standartas žiemos metu yra 4 mm. Tą žiemą ji dar galėjo su jomis važiuoti. Vienos padangos kaina su montavimu išėjo po 25 Eur. 2020 m. lapkričio 25 d. nežinojo, kad buvo įtrūkęs išmetimo kolektorius, nes kvapo nejautė, o su mašina iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Dešiniojo stabdžio apkabos gedimas pardavimo momentu negalėjo būti, kadangi iki pardavimo mašina buvo remontuojama. Guolio defektas irgi negalėjo būti, nes važiuojant būtų girdėjęs pašalinį garsą, bet negirdėjo. Kuro siurblys, pardavimo momentu, sugesti negalėjo, kadangi, kai jis „baiginėjasi“ su mašina važiuoti neįmanoma. Kuro filtro ir kuro siurblio veikimas yra tarpusavyje susiję. Jis įspėjo ieškovę, kad pasikeistų kuro filtrą. Kuro filtras yra susijęs su kuro siurbliu, nes jis filtruoja kurą patenkantį į variklį. Jeigu į kuro siurblį patenka nešvarus kuras, jis gali sugesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai leidžia nustatyti tokias faktines aplinkybes:
- 2020 m. rugpjūčio 19 d. pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad automobiliui buvo atlikti remonto darbai: tepalų keitimas, stabdžių diskų ir kaladėlių keitimas, atraminių guolių keitimas. Nurodyta, kad už remonto darbus transporto priemonės sumokėjo atsakovas viso 320 Eur;
- 2020 m. lapkričio 10 d. sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovas nupirko 4 vnt. dėvėtas padangas už 80 Eur, kurių protektoriaus gylis 0,7 mm, atlikti montavimo darbai už 20 Eur, viso atsakovas sumokėjo 100 Eur;
- 2020 m. lapkričio 23 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas E. S. pardavė pirkėjui I. N. (atsakovas) automobilį „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);
- 2020 m. lapkričio 25 d. ieškovė ir atsakovas raštu sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas pardavė ieškovei automobilį „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 800 Eur sumą. Į šią kainą buvo įskaičiuotas ir atsakovo ieškovei perduotas žieminių padangų su ratlankiais komplektas. Automobilio kainą ieškovė pati sumokėjo atsakovui. Sutartyje buvo nurodyta, kad automobilio rida yra 264277 km, privalomoji techninė apžiūra galioja, grafoje „ Transporto priemonės trūkumai“ jokių atžymų nėra;
- valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimas patvirtina, kad transporto priemonės savininkas yra E. S.. Automobilio pirmosios registracijos data – 2002 m. vasario 27 d.;
- techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad automobiliui 2019 m. sausio 23 d. buvo atlikta techninė apžiūra ir konstatuota, jog automobilis atitinka techninius reikalavimus, techninė apžiūra galiojo iki 2021 m. sausio 22 d.;
- 2020 m. gruodžio 4 d. ieškovė pateikė atsakovui pretenziją, kurioje nurodyta, kad nusipirkta transporto priemone važiuojant iš pardavimo vietos ((duomenys neskelbtini)) ir nuvažiavus iki (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios Š. parduotuvės, parduotas lengvasis automobilis „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugedo – užgeso ir jo užvesti tapo neįmanoma, be to važiuojant automobilio viduje jautėsi išmetimo dūmai. Apžiūrėjus automobilį buvo pastebėta, kad trūkęs kolektorius ir jis neveikia, nes išmetimo dūmai patenka į automobilio vidų. Be to, automobilio ratų padangos neatitinka Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nors prieš parduodant (atsakovas) teigė, kad padangos beveik naujos. Pretenzijoje taip pat nurodyta, kad atsakovas ieškovei pardavė automobilį su esminiais trūkumais, tame tarpe ir užslėptais trūkumais, dėl kurių pirkėjas įsigyto daikto negali naudoti pagal paskirtį, tuo pažeisdamas pirkimo-pardavimo sutarties imperatyvius reikalavimus;
- L. V. individualioje įmonėje 2021 m. sausio 25 d. buvo atlikti gedimo nustatymo darbai automobiliui „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir surašytas gedimo nustatymo (defektinis) aktas. Atlikus kompiuterinę ir mechaninę diagnostiką nustatyti gedimai: įtrūkęs išmetimo kolektorius, galinio dešiniojo stabdžių apkaba, priekinio dešiniojo rato guolis, kuro siurblys. Taip pat sudaryta detalių ir remonto darbų sąmata, viso už 245-355 Eur;
- 2021 m. gegužės 11 d. ieškovė papildomai pateikė transporto priemonės „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukas. Nuotraukose užfiksuotas prietaisų skydelio vaizdas, automobilio salonas ir jo išorinis vaizdas, akumuliatorius, kolektoriaus įskilimas, galinio žibinto įskilimas. Be to, papildomai išmatuotas padangų protektoriaus gylis.
Liudytojas E. K. paaiškino, kad ieškovė yra jo dukra, ji pirko automobilį „Nissan Primera“, nieko nesuprasdama apie automobilį. Kadangi visi šeimos nariai buvo užsiėmę, ji pati nusipirko šį automobilį, kurį laiką nieko nesakė apie sandorį. Tik vėliau pasakė, kad nusipirko automobilį, bet važiuojant jis užgeso. Apžiūrėjęs automobilį pamatė, kad trūkęs kolektorius. Dukra pasakojo, kad kai pirko automobilį, „primokėjo“ už naujas padangas, tačiau padangų būklė buvo prasta. Automobilis senas, reikalaujantis kapitalinio remonto, jo eksploatuoti yra neįmanoma. Pirmiausia pastebėjo, kad yra trūkęs kolektorius. Vizualiai buvo šiek tiek parūdijęs, nieko įtartina neatrodė. Kadangi nesuprato, kodėl nesikuria mašina, tada nugabeno į autoservisą ir ten nustatė, kad „kažkas negerai su kuro siurbliu“. Padangų protektoriaus gylis apie 4 mm, jo nuomone, žiemos metu eksploatuoti automobilį su tokiomis padangomis yra nesaugu. Dukra jam sakė, kad važiuojant automobiliu nuo savo namų iki draugo namų jautė dujų kvapą. Nuo prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ iki dukros namų yra 3-4 kilometrų atstumas.
Liudytoja D. N. paaiškino, kad jos brolis J. B. bendravo su ieškove. Brolis jai sakė, kad turi draugę, kuri ieško įsigyti automobilį. Tuo metu jų šeima turėjo 2 automobilius, todėl „Nissan Primera“ nutarė parduoti, siuntė ieškovei automobilio nuotraukas. Ji visą laiką kontaktavo su ieškove telefonu, sutarė ir dėl padangų. Apie visiškai naujas padangas nebuvo kalbos, kadangi už 100 Eur naujų padangų „neįpirksi“. Kai jie nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir susitiko su ieškove, ji pasakė, kad automobilį pirks, net nenorėjo automobilio išbandyti, tačiau jiedu su atsakovu primigtinai prašė, kad automobilį užkurtų ir su juo pravažiuotų. Kadangi ieškovei viskas tiko, jie pasirašė sutartį. Padavė dokumentus, paaiškino, kad automobilio savininkas yra E. S.. Buvo paminėta, kad neveikia spidometras ir kad būtinai jai reikia pakeisti kuro filtrą. Po savaitės ieškovė paskambinusi pasakė, kad mašina yra netvarkinga, nes į vidų eina dujos. Po bandomojo važiavimo ieškovė nesiskundė dujų kvapu salone, nesiskundė, kad stabdžiai blogai veikia ar garsiai kaukia mašina.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.327 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose numatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina ir grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.
Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra pasisakęs dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims tokio pobūdžio bylose. Išaiškinta, kad sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti parduoto daikto trūkumų faktą, t. y. kad parduotas daiktas neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020).
Dėl ginčo automobilio trūkumų.
Kaip minėta, tokio pobūdžio bylose ieškovė, kaip pirkėja, turėjo įrodyti parduoto daikto – automobilio – trūkumų faktą, t. y. kad automobilis neatitinka sutartyje nustatytų ar įprastai tokio pobūdžio daiktams keliamų kokybės reikalavimų, dėl kurių automobilio negalima naudoti pagal paskirtį, ir kad pirkimo metu ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti apie parduoto automobilio trūkumus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 178 straipsnis). Taigi, turi būti įrodyta, kad automobilio trūkumai buvo, kad jie buvo esminiai ir gali būti laikomi paslėptais trūkumais.
Ieškovė nurodė sekančius nupirkto automobilio trūkumus: neveikiantį prietaisų skydelį, įtrūkusį išmetimo dujų kolektorių, dėl ko į automobilio saloną patenka išmetimo dujos, sugedusią galinio dešiniojo rato stabdžių apkabą, susidėvėjusį priekinio dešinio rato guolį, sugedusį kuro siurblį. Šių trūkumų faktą ieškovė įrodinėjo L. V. individualios įmonės 2021 m. sausio 25 d. defektiniu aktu, fotonuotraukomis, liudytojo E. K. parodymais. Atsakovas, neigdamas ieškovės teiginius dėl automobilio defektų, rėmėsi 2020 m. rugpjūčio 19 d. D. L. individualioje įmonėje atliktų automobilio remonto darbų užsakymu, galiojančios automobilio techninės apžiūros aplinkybe, liudytojos D. N. parodymais.
Klausimui išspręsti esminę reikšmę turi šalių įrodinėjimo pareigos vykdymas ir įrodymų vertinimo taisyklės. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta ir tai, jog bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas, tačiau svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2009; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, kt.). Tuo tarpu šalys, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, turi įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, pagal kurią kiekviena privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12, 13, 178 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
Dėl neveikiančio prietaisų skydelio. Teismo posėdžio metu apklausus ieškovę, atsakovą ir liudytoją D. N. nustatyta, kad iki sudarant sandorį (bendraujant telefonu) ir sandorio sudarymo momentu ieškovei buvo nurodyta, kad prietaisų skydelis nerodo greičio. Pati ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad ji buvo apie šį automobilio trūkumą informuota ir pati tai pastebėjo, taigi, šis trūkumas buvo aiškiai įvardintas sandorio sudarymo momentu, t. y. atskleistas pirkėjai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pirkimo metu ieškovė nežinojo apie šį automobilio trūkumą.
Dėl išmetamųjų dūmų kvapo automobilio salone. Nors ieškovė ieškinyje, 2020 m. gruodžio 4 d. pretenzijoje ir dublike nurodė, kad važiuojant automobiliu, iš automobilio pirkimo vietos salone jautė „postiprį“ išmetamųjų dūmų kvapą, vienok, šią aplinkybę paneigia pačios ieškovės duoti paaiškinimai teismo posėdyje, kuomet ieškovė nurodė, kad nei atliekant bandomąjį važiavimą automobiliu (prieš sudarant sandorį), nei važiuojant į savo namus, nejautė išmetamųjų dūmų kvapo. Dujų kvapą užuodė tik po dviejų savaičių prieš automobiliui sugendant, kai važiavo pas draugą. Taigi, šis automobilio trūkumas buvo pastebėtas jau praėjus nemažai laiko, netgi dvejoms savaitėms po sandorio sudarymo, todėl negalima daryti pagrįstos išvados, kad sandorio sudarymo momentu jau egzistavo šis gedimas.
Dėl netinkamos kokybės žieminių padangų. Ieškovė išreiškė norą, kad automobilį jai pristatytų į (duomenys neskelbtini) miestą. Tarp šalių sandoris įvyko 2020 m. lapkričio 25 d. (žiemos sezonu). Tam, kad transporto priemonę būtų galima eksploatuoti viešajame eisme, atsakovas pasiūlė už papildomus 100 Eur nupirkti ir sumontuoti dėvėtas žiemines padangas. Ieškovei sutikus, atsakovas 2020 m. lapkričio 10 d. nupirko dėvėtas padangas ir jas sumontavo. Atsakovo pateiktoje 2020 m. lapkričio 10 d. sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 4 padangų bendra kaina 80 Eur, montavimo darbai 20 Eur. Ieškovės pateiktose automobilio padangų fotonuotraukose, užfiksuoti padangų protektorių gyliai: 4,41; 5,09; 4.84; 4,09. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos „Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“ 2008 m. liepos 29 d. įsakyme nurodyta, kad naudojamų padangų protektoriaus rašto gylis nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. turi būti ne mažesnis kaip – 3,0 mm. Taigi, negalima pagrįstai teigti, kad atsakovo nupirktų ir automobiliui sumontuotų dėvėtų padangų kokybė, pardavimo momentu, buvo netinkama eksploatuoti automobilį.
Dėl įtrūkusio išmetimo kolektoriaus. 2021 m. sausio 25 d. gedimo nustatymo (defektinis) aktas patvirtina, kad transporto priemonei „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra įtrūkęs išmetimo kolektorius. Ieškovė pateikė į bylą ir šios detalės fotonuotraukas. Apklaustas liudytoju E. K. (ieškovės tėvas) paaiškino, kad jis apie dukros įgytą transporto priemonę sužinojo tik kai ji sugedo. Atvykęs prie transporto priemonės ir apžiūrint ją, pastebėjo, kad automobilyje yra įtrūkęs išmetimo kolektorius. Taip pat, teisme išsakė nuomonę, kad atsiradus šiam gedimui, automobilio salone gali būti jaučiamas išmetamųjų dūmų kvapas. Atsižvelgiant į tai, kad tik praėjus kuriam laikui buvo pastebėtas įtrūkęs automobilio išmetimo kolektorius ir į tai, kad sandorio sudarymo metu nebuvo jaučiamas išmetamųjų dūmų kvapas transporto priemonės salone (ieškovės teigimu, jis atsirado tik po 2 savaičių), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad sandorio sudarymo momentu šis gedimas egzistavo, juo labiau, kad gedimas buvo užslėptas.
Dėl galinio dešiniojo rato stabdžių apkabos ir priekinio dešiniojo rato guolio gedimo. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji juto, jog automobilis „keistai“ stabdo, įvardinti laiko atžvilgiu, kada tai pastebėjo, nurodyti negalėjo. Be to, ją apklausiant teismo posėdžio metu, nenurodė, kad mašina ypatingai garsiai veiktų būtent dėl rato guolio gedimo. Pažymėtina, kad pretenzijoje siųstoje atsakovui nebuvo paminėti šie gedimai. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, dar prieš planuodamas parduoti transporto priemonę, 2020 m. rugpjūčio 19 d. pakeitė stabdžių diskus, kaladėles ir atraminius guolius, ką patvirtina 2020 m. rugpjūčio 19 d. pinigų priėmimo kvitas. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis ir į tai, kad šie gedimai pastebėti buvo tik 2021 m. sausio 25 d., atlikus automobiliui kompiuterinę ir mechaninę diagnostiką, bei į tai, kad gedimai yra mažareikšmiai (detalės kaina – geresnės kokybės 40-45 Eur), neesminiai ir netrukdantys eksploatuoti automobilį, todėl negalima daryti pagrįstos išvados, kad dėl šių gedimų transporto priemonę naudoti pagal paskirtį neįmanoma.
Dėl kuro siurblio gedimo. Esminis transporto priemonės trūkumas yra kuro siurblio gedimas, dėl kurio, manytina, kad transporto priemonė nebeužsikuria. Atsakovas ir liudytoja D. N. teismo posėdyje paaiškino, kad prieš parduodant automobilį buvo įspėję ieškovę, jog ji privalo pasikeisti kuro filtrą. Ieškovė šių aplinkybių neginčija. 2020 m. gruodžio 4 d. atsakovui siųstoje pretenzijoje nebuvo nurodytas šis transporto priemonės gedimas. Manytina, kad apie šį gedimą ieškovė sužinojo tik 2021 m. sausio 25 d. atlikus automobiliui kompiuterinę ir mechaninę diagnostiką (praėjus dviem mėnesiam po sandorio sudarymo). Galima daryti prielaidą, kad ieškovė, būdama informuota atsakovo, jog reikia pakeisti kuro filtrą, tačiau būdama nepakankamai rūpestinga ir apdairi, o ne dėl atsakovo kaltės, tinkamai nepasirūpino automobiliu, dėl ko ir galėjo atsirasti šis transporto priemonės gedimas.
Aiškindamas pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta teisė reikalauti pašalinti trūkumus, kai daikto trūkumus įmanoma pašalinti; 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-421/2016, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010). Sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Kurio nors iš aptariamoje teisės normoje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą. Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada, jog kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Kiekvienu ginčo atveju, sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012, nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016). Asmeniui neįrodžius, kad automobilio trūkumų pašalinti neįmanoma, t. y. kad pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimas buvo esminis, automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimas laikytinas neproporcinga teisių gynimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sandorį sudarė, nes pasitikėjo atsakovu ir jo sutuoktine, kad automobilis yra be defektų. Apžiūrint automobilį (sandorio sudarymo metu) ji defektų nepastebėjo. Šią ieškovės nurodytą aplinkybę paneigia jos pačios parodymai teismo posėdžio metu, kad dar iki sandorio sudarymo (bendraujant telefonu) ir sandorio sudarymo momentu, ieškovei buvo nurodyta, kad prietaisų skydelis nerodo greičio, ji buvo informuota, kad būtina pakeisti kuro filtrą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ribojęs ieškovei galimybes atlikti transporto priemonės diagnostiką jos pasirinktame autoservise ar sudaryti sandorį kitą dieną. Ieškovė, pirkdama 18 metų naudotą automobilį (pirmoji registracijos data – 2002 m.), negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, nes eksploatuojami mechanizmai natūraliai dėvisi (Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-72-883/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-697-567/2019). Ieškovės teiginys, kad ji automobilį apžiūrėjo neatidžiai ir jai buvo parduotas automobilis su paslėptais trūkumais, negali pateisinti didelio ieškovės neatsargumo nustatant automobilio trūkumus, nes ieškovė galėjo pasirinkti kitą automobilio apžiūros dieną (netgi kartu su artimaisiais asmenimis) ar atlikti transporto priemonės diagnostiką pasirinktoje automobilių serviso centre. Iš atsakovo paaiškinimo matosi, kad su šiuo automobiliu jis vykdavo į darbo komandiruotes (duomenys neskelbtini), automobilis buvo techniškai tvarkingas. Šias atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtina anksčiau minėta sąskaita apie atliktus remonto darbus. ( paskutinį kartą remonto darbai buvo atlikti 2020 m. rugpjūčio 19 d.). Aplinkybė, kad automobilis, anot atsakovo, yra geros techninės būklės, be defektų, taip pat, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje neįrašyti automobilio trūkumai, nesudaro pagrindo teigti, kad tai yra atsakovo pateikta automobilio kokybės garantija (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Pagal byloje esančius įrodymus, atsakovas automobilio pirkimo-pardavimo metu nurodė dalį automobilio trūkumų, dalį automobilio trūkumų transporto priemonės apžiūros metu turėjo pastebėti pati ieškovė (neveikia prietaisų skydelis), nors šie trūkumai ir nebuvo įrašyti automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje, todėl manytina, kad ieškovė neteikė esminės reikšmės automobilio trūkumų nenurodymui pirkimo-pardavimo sutartyje.
Sutarties nutraukimui svarbus ne automobilio trūkumų skaičius, o jų reikšmė ir galimybė juos pašalinti. Įrodymų, kad automobilio trūkumai negali būti pašalinti, ieškovė nepateikė. Teisė nutraukti sutartį yra paskutinė teisių gynimo priemonė, šiai priemonei taikyti būtina nustatyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose gynimo būdų nepakankamumą ir esminį automobilio pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimą.
Pagal pateiktą automobilio trūkumų sąrašą, teismas konstatuoja, kad aptarti automobilio trūkumai nepripažintini esminiais trūkumais, dėl kurių automobilis negali būti saugiai naudojamas pagal paskirtį. Pripažintina, kad nustatyti ginčo automobilio trūkumai yra dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo atsiradę kokybės pokyčiai. Ieškovė įsigijo nenaują automobilį, turėjo galimybę jį apžiūrėti, išbandyti, įvertinti jo techninę būklę, atsakovas informavo ieškovę apie automobilio trūkumus, kurių ieškovė negalėjo nepastebėti, automobilio trūkumai, kuriuos ieškovė nurodo esant esminiais, gali būti pašalinti. Automobilio trūkumai ieškovei nekliudė priimti sprendimą įsigyti automobilį, todėl minėti trūkumai negali būti pagrindas automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimui.
Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog automobilis jo pardavimo metu buvo tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, ieškovė, žinodama automobilio eksploatavimo trukmę ( nuo 2002 m.), prisiėmė riziką įsigyti konkrečios komplektacijos ir senumo automobilį. Laikytina, jog ieškovė neįrodė, kad pirkimo-pardavimo metu parduodamas automobilis iš esmės negalėjo būti eksploatuojamas, todėl ieškovės reikalavimas nutraukti sutartį ir taikyti restituciją, grąžinant šalis į pradinę padėtį, netenkinamas (CK 6.363 straipsnis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovo ieškinį, ieškovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai). Kadangi atsakovas į bylą nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, atsakovui iš ieškovės jo patirtos išlaidos nepriteisiamos.
Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ši suma iš ieškovės nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 185, 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.