Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. D. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 26 d. nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo pakeisti Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 26 d, nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams ir teismo nuožiūra paskirti švelnesnę nei įstatymu numatytą poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą kuo trumpesniam laikui arba jos neskirti visai.

2. Pateiktame skunde nurodoma, jog pareiškėjas neginčija, kad padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. vairavo transporto priemonę kai teisė vairuoti jam buvo laikinai atimta. Teisė vairuoti jam buvo atimta laikotarpiui nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki 2024 m. vasario 20 d. dėl to, kad jam 2023 m. lapkričio 17 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) su administraciniu nurodymu už tai, kad vairuodamas automobilį lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“, t. y. teisė vairuoti jam buvo atimta ne už šiukštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kaip pvz. vairavimą neblaiviam ar už chuliganišką vairavimą. Baudą už pastarąjį nusižengimą sumokėjo nedelsdamas ir akylai vykdė jam paskirtą poveikio priemonę visą terminą. Tačiau 2024 m. sausio 28 d. susiklostė tokia situacija, kuomet reikėjo skubiai nuvežti jų nepilnametį sūnų A. D. į futbolo varžybas, vyksiančias už miesto ribų, o kadangi jo sutuoktinė tuo metu labai blogai jautėsi ir vairuoti negalėjo, jis apsiėmė šią pareigą nuvežti sūnų. Taigi dėl susiklosčiusių aplinkybių, spontaniškai padarė nusižengimą, kurio faktą pilnai pripažįsta. Pažymėtina, kad nesąmoningą, netyčinį šio nusižengimo padarymą liudija ir tai, kad turėdamas gana didelį vairavimo stažą, jis tik kelis kartus trauktas administracinėn atsakomybėn už kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymą, jis nėra piktybinis KET pažeidėjas. Nusižengimą padarė ne sąmoningai norėdamas pažeisti įstatymą, bet vykdydamas savo, kaip tėvo, pareigą. Jis yra doras, visada siekiantis pagelbėti kitam, vidutinio amžiaus šeimos žmogus, trijų nepilnamečių vaikų tėvas. Niekada nebuvo teistas, nebuvo padaręs šiurkščių KET pažeidimų. Pažymėtina, kad teisė vairuoti jam yra labai būtina. Dirba per dvi darbovietes, t. y. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Tiek nuvykti į darbą, tiek iš jo grįžti yra reikalingas automobilis, kadangi susisiekimas viešuoju transportu yra labai komplikuotas ir užima daug laiko. Mokyklų administracijos yra charakterizuojamas teigiamai, jaučia kolegų bei mokinių pagarbą. Auginant tris nepilnamečius vaikus yra būtina turėti teisę vairuoti tam, kad vežioti juos į ugdymo įstaigas ir būrelius, o susirgus į sveikatos priežiūros ar gydymo įstaigas. Be to, (duomenys neskelbtini) yra įregistravęs ūkį bei turi ūkininko pažymėjimą, esant ūkininkui neišvengiamai reikalinga turėti teisę vairuoti, ypač nuo pavasario. Netekus teisės vairuoti nukentėtų ne tik jo darbinė veikla, dėl to nukentėtų ir jo artimieji, teisė vairuoti yra būtina priemonė, tam, kad tinkamai atliktų savo pareigas bei užtikrinant artimųjų gerovę. Po nusižengimo padarymo dienos išklausė ir yra atestuotas pagal Papildomo vairuotojų mokymo programą.

3. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą, nurodė, kad 2023 m. lapkritį atėmė 3 mėnesiams teisę vairuoti. 2024 m. sausio 28 d. vairavo be teisių, pripažįsta nusižengimą, žinojo, kad atimta teisė vairuoti, bet vairavo. Gailisi. Jis mokytojas, dirba per 2 mokyklas. Pagal darbo grafiką nespėja nuvažiuoti iš vienos į kitą. 27 metų vairavimo stažas. Žmona vairuoja. Jis tada važiavo, surizikavo nuvežti vaiką į Žalgirio varžybas, bet jei būtų žinojęs sankciją, būtų nevažiavęs. Jis tuos 3 mėnesius patyrė finansinius nuostolius, nes samdė žmogų, kad jį vežiotų. Teisių reikia dėl darbo, šeimos, vaikų, ūkininkauja sodyboje.

4. Nutarimą priėmusi institucija atsiliepimu prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas savo skunde nurodo, jog teisė vairuoti jam buvo atimta ne už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Institucija kategoriškai nesutinka su šiuo pateiktu faktu. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, jam teisė vairuoti buvo atimta už ANK 420 straipsnio 1 dalies pažeidimą (Vairavo transporto priemonę ir lenkė kitas ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“), o tai yra vienas iš šiurkščiausių ir didžiausią pavojų eismo saugumui keliantis pažeidimas. Pažymėtina, jog būtent dėl šio pažeidimo įvyksta daug skaučių eismo įvykių, kurių metu ne tik yra sužalojami eismo dalyviai, bet dažnai tokie įvykiai pareikalauja ir žmonių aukų. Todėl Pareiškėjo pateiktas faktas, jog jis buvo nubaustas už nešiurkštų pažeidimą tik parodo asmens lengvabūdiškumą ir atsainumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, ką pareiškėjas akcentuoja ir skunde, taip pat ir dirbdamas mokytoju, turėtu būti pavyzdys savo auklėtiniams ir savo nepilnamečiams vaikams, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Pabrėžtina, jog asmens interesas išvengti atsakomybės pagal įstatymo nustatytas sankcijas Institucijos vertinimu negali paminti visuomenės intereso, prevencinių atsakomybės taikymo tikslų ir pažeidėjo nubaudimo, tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu Institucija mano, jog šioje byloje sumažinti paskirtos administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimo, pagrindo nėra, kadangi atsižvelgiant į veikos pavojingumą, tik paskyrus minėtą poveikio priemonę bus pasiekti nuobaudos skyrimo tikslai ir atgrasys asmenį ateityje daryti panašaus pobūdžio teisės pažeidimus, tik taip asmuo suvoks pasekmes dėl padarytų įstatymų uždraustų veikų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas atmestinas.

5. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

6. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad Institucijos 2024 m. vasario 26 d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)), A. D. paskirta 450 eurų bauda ir specialios teisės atėmimas 6 mėnesių terminui už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, t. y. už tai, kad jis 2024 m. sausio 28 d. 10.05 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Būtent šį nutarimą ir skundžia pareiškėjas, prašydamas paskirti švelnesnę nei įstatymu numatytą poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą kuo trumpesniam laikui arba jos neskirti visai.

7. Pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

8. Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Teisės vairuoti transporto priemones suteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė ir psichofiziologiniai gebėjimai yra tinkami vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti ir nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus. Minėto įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti kriterijai, kurie patvirtina asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, t. y. įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.

9. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad teisė vairuoti transporto priemones nėra įgyjama automatiškai, ji yra suteikiama teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444–59/2009, Nr. N444-1227/2010). Pagal ANK 686 straipsnio 4 dalį, pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir grąžinimas reglamentuotas aukščiau minėto Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnyje, kurio 3 dalis numato, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo III skyriaus 9 punktas nurodo, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) ar traktorininko pažymėjimą išduodančiai mokymo įstaigai (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti traktorius) prašymą grąžinti teisę vairuoti. Šio aprašo 10 punktas nustato, kad pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (-us), turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Minėto aprašo 13 punktas nustato, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ ar traktorininko pažymėjimą išduodančios mokymo įstaigos įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Šios teises normos suponuoja išvadą, kad teisė vairuoti transporto priemones pasibaigus teisės atėmimo terminui automatiškai nėra grąžinama, asmuo turi įvykdyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio nustatytas sąlygas ir dėl teisės grąžinimo kreiptis į VĮ „Regitra“. Kaip išaiškinta teismų praktikoje, teisės vairuoti transporto priemonę grąžinimas visais atvejais siejamas su juridiniu aktu – VĮ „Regitra“ įgalioto darbuotojo sprendimu grąžinti šią teisę (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-316-954/2023).

10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte imperatyviai nurodoma, kad „Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Teismų praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad pareigą rūpintis kelių eismo taisyklių laikymosi suponuoja ir paties pareiškėjo kaip eismo dalyvio pareigos, nes jis, disponuodamas vairuotojo pažymėjimu privalo žinoti ir pasekmes, už kelių eismo taisyklių ir kitų su transporto priemonių vairavimu susijusių įstatymų nesilaikymą (žr., pvz., Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-7-350/2018).

11. Nagrinėjamu atveju tiek iš skundo, tiek iš atsiliepimo, tiek iš Administracinių nusižengimų išrašo byloje nustatyta, kad A. D. atžvilgiu 2023 m. lapkričio 17 d. buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) dėl įvykdyto ANK 420 straipsnio 1 dalies nusižengimo, už kurį jam skirta 85 Eur bauda ir taikyta administracinio poveikio priemonė - nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki 2024 m. vasario 20 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Bylos duomenys patvirtina, kad minėtu 2023 m. lapkričio 17 d. protokolu su administraciniu nurodymu A. D. skirtą 85 Eur baudą sumokėjo 2023 m. lapkričio 20 d. Šioje byloje skundžiamu 2024 m. vasario 26 d. nutarimu pareiškėjas nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2024 m. sausio 28 d. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti. Pareiškėjas skundžiamu nutarimu inkriminuotą nusižengimą pripažįsta, pripažįsta vairavęs, kuomet teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta, kaip teismo posėdžio metu nurodė, žinojo, jog teisė vairuoti atimta, iki jos termino pasibaigimo buvo likę nedaug, vairavo, žinodamas, kad teisė vairuoti atimta. Taigi, ginčo byloje nekilo, kad pareiškėjas žinojo, jog 2023 m. lapkričio 17 d. protokolu su administraciniu nurodymu jam buvo skirta ne tik 85 Eur bauda, kurią jis sumokėjo, bet ir 3 mėnesių teisės vairuoti atėmimas ir būtent šiuo laikotarpiu, kuomet teisė vairuoti buvo atimta, jis padarė administracinį nusižengimą, inkriminuotą skundžiamame nutarime, kurio padarymo, kaip minėta, pareiškėjas neginčija. Pažymėtina, kad ginčo byloje nekilo, kad skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje pareiškėjas vairavo nutarime nurodytą transporto priemonę, kuomet teisė vairuoti buvo atimta. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, padarytas administracinis nusižengimas įrodytas ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuotas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį.

12. Teismo posėdžio metu bei pačiame skunde pareiškėjas, pripažindamas inkriminuotą skundžiamu nutarimu administracinį nusižengimą, prašė sušvelninti arba netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, akcentuojant specialiosios teisės reikalingumą darbui, šeimos poreikiams, ūkininkavimui, iš esmės apeliuojant į tai, kad pareiškėjui reikia teisės vairuoti transporto priemonę dėl gyvenimiškų aplinkybių.

13. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, už inkriminuotą nusižengimą pareiškėjui buvo skirta bauda, lygi nusižengimo sankcijoje nurodytos baudos minimumui, bei skirtas minimalaus termino – 6 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

14. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, asmeniui suteiktos baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos baudos minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Teismo nuomone, pažeidėjui už inkriminuotą nusižengimą skundžiamu nutarimu paskyrus baudą, atitinkančią nusižengimo sankcijoje nurodytos baudos minimumą, nurodytos teisės normos nebuvo pažeistos.

15. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

16. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

17. Vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus, asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013; Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis Nr. AN2-402-417/2021, 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. AN2-405-795/2021; Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509/2008; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017 ir kt.).

18. Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

19. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. Priimant sprendimą, kokią administracinio poveikio priemonę yra tikslinga taikyti asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, įvertinus tai, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis, taip pat turi būti įvertinamos visos administracinio nusižengimo bylos aplinkybės: padaryto nusižengimo pobūdis, pažeidėjo elgesys iki administracinio nusižengimo padarymo, jo darymo metu ir po jo padarymo, taip pat pažeidėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys (Klaipėdos apygardos teismo nutartis priimta administracinėje byloje Nr. AN2-113-360/2020, Kauno apygardos teismo nutartis priimta administracinėje byloje Nr. AN2-260-348/2021).

20. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu minėtos baudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo įstatyminės nuostatos nebuvo pažeistos, buvo atsižvelgta į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę.

21. Šiuo atveju pareiškėjas padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Minėtas nusižengimas padarytas tyčia, nes pareiškėjas suvokdamas, kad neturi teisės vairuoti, žinant, kad teisė vairuoti atimta, jis vairavo transporto priemonę ir nors šiuo atveju skaudžių pasekmių nekilo, nebuvo padaryta žala, tačiau svarbu tai, kad nagrinėjamo nusižengimo sudėtis formali, tad, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo sukelti padariniai, savaime nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, tačiau parodo nepakankamai rūpestingą ir atsakingą pareiškėjo kaip eismo dalyvio požiūrį į įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymąsi, į jam institucijos sprendimu už nusižengimo padarymą skirtos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės ignoravimą.

22. Teismas atsižvelgia ir į pareiškėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas šiuo metu dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, augina nepilnamečius vaikus, visos šios aplinkybės rodo pareiškėjo tvirtus socialinius ryšius. Tačiau šios aplinkybės, nors ir laikytinos teigiamai charakterizuojančiomis pareiškėją, tačiau nelaikytinos išskirtinėmis, kadangi jas gali pateikti dauguma atsakomybėn patrauktų asmenų. Iš Nacionalinių registrų informacijos apie asmenį (AN b.l.30-34) nustatyta, kad pareiškėjas viso yra baustas 19 kartų už įvairius administracinius nusižengimus, tame tarpe ne kartą už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, A. D. per penkerius metus baustas viso 12 kartų, dar ne kartą teisena jo atžvilgiu nutraukta dėl administracinės nuobaudos skyrimo senaties, jis yra ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi 4 galiojančias nuobaudas, ne visos baudos sumokėtos. Be to, pareiškėjas nors yra Lietuvoje neteistas, tačiau praeityje yra teistas užsienio valstybėse. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, negali būti laikomas pavyzdingai besilaikančiu įstatymų ir kitų teisės aktų, jis nėra pavyzdingas vairuotojas, besilaikantis KET. Pažymėtina, kad asmens padaryti administraciniai pažeidimai savo pobūdžiu sunkėjo, darėsi šiurkštesni, asmuo, esant specialiosios teisės vairuoti atėmimui, nepaisė to ir tyčia vairavo nesant būtinybės, nes nurodyta pareiškėjo priežastis - vaiką vežė į Žalgirio varžybas, nelaikytina svarbia ir objektyvia, pateisinančia administracinio nusižengimo padarymą, todėl šiuo atveju teismas jo anksčiau padarytus KET pažeidimus negali vertinti kaip atsitiktinio pobūdžio, nes akivaizdu, jog skiriamos nuobaudos jam neturėjo jokių ilgalaikių pasekmių, nebuvo pasiekta administracinių nuobaudų paskirtis, praeityje skiriamos nuobaudos jam pakankamos įtakos neturėjo ir nelėmė jo apsisprendimo būti pareigingu vairuotoju (ANK 22 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas nėra pavyzdingas vairuotojas, o nagrinėjamas nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, skundu aptariamas nusižengimas buvo neatsakingo pareiškėjo požiūrio į eismo saugumą pasekmė. Ši aplinkybė pareiškėją charakterizuoja neigiamai.

23. Teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl darbo, šeimos negali būti laikomos išskirtinėmis, kadangi jas gali pateikti beveik kiekvienas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, juolab pareiškėjui, darant administracinį nusižengimą, minėtos jo nurodytos aplinkybės, jau egzistavo, tad apie teisės vairuoti reikalingumą pareiškėjas turėjo galvoti prieš darant skundžiamu nutarimu inkriminuotą nusižengimą. Darydamas administracinį nusižengimą, pareiškėjas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Konstatuotina, kad pareiškėjo argumentai dėl teisės vairuoti būtinumo išskirtinai susiję su pažeidėjo asmeniniais interesais, poreikiu užsitikrinti įprastą gyvenimą, išvengiant neįprastų nepatogumų, taip pat ir susijusių su padaryto nusižengimo pasekmėmis, kurias, vertinant pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, pareiškėjas turėjo ir galėjo numatyti ir minėtas aplinkybes įvertinti prieš darant tokį nusižengimą. Tai atitinka formuojamą teismų praktiką (žr. pvz., kasacinė nutartis Nr. 2AT-28-303/2020, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. AN-2-498/2017, Nr. AN2-485-498/2017, Nr. AN2-510-317/2017, Nr. AN2-251-593/2018, Nr. AN2-260-348/2021, Nr. eAN2-20-594/2022, Nr. AN2-27-397/2022, Nr. II-499-1023/2022; Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-32-935/2022, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. AN2-34-354/2022 ir kt.).

24. Teismas tuo pačiu pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis Nr. 2AT-13-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis Nr. 2AT-68-507/2015).

25. Skunde nurodytos aukščiau minėtos asmeninio pobūdžio aplinkybės, susijusios su gyvenimo patogumų apribojimu (darbu, nepilnamečiais vaikais) – nelaikytinos tokiomis, kurios galėtų lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, administracinio poveikio priemonės termino sumažinimą ar jos netaikymą. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą asmeniui skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, siejamos ne su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gerove bei jo poreikiais, bet su administracinį nusižengimą padariusio asmens asmenybe bei asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Būtent šių aplinkybių nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje teismas neįžvelgia. Tuo tarpu įvertinus tai, kad asmuo ne kartą yra pažeidęs KET taisykles, pažeidimai sunkėja, spręsti apie išskirtines aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, jog tokiam asmeniui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nėra pagrindo. Įvertinęs tiek pačius administracinius nusižengimus, tiek ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad šiuo nagrinėjamu atveju tenkinant pareiškėjo prašymą dėl administracinio poveikio priemonės neskyrimo, nebus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai. Nusižengimą pareiškėjas padarė naudodamasis specialia teise, todėl jos atėmimas tam tikram įstatymo numatytam terminui, įvertinus tai, kad pareiškėjas anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nėra pavyzdingas vairuotojas, laikytinas adekvačia ir proporcinga padarytų nusižengimų pavojingumui priemone siekiant administracinės nuobaudos tikslų.

26. Įvertinus aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių visumos, kurioms esant, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, institucija galėjo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti pareiškėjui specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti mažesnį nei sankcijoje nustatytas dydį ar jam paskirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą trumpinti. Institucija, individualizuodama pažeidėjui skirtiną bausmę, skyrė jam minimalią baudą ir minimalią straipsnio sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę, kurių minimalius dydžius nustatant buvo atsižvelgta į asmenį charakterizuojančius duomenis, t. y. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos, nes jas pritaikius, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai.

27. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad institucijos paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė buvo tinkamai individualizuotos – jos atitinka pažeidėjo padarytus administracinių nusižengimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos išvadų pagrįstumu dėl paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo, todėl keisti skundžiamą institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 3 dalimi, 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. D. skundo netenkinti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 26 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.