Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Milda Skersienė (buvusi pavardė – Valiulytė),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Č. ieškinį atsakovui R. Č. dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir atsakovo R. Č. priešieškinį ieškovei K. Č. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Bylos šalys turi nepilnametę dukterį K. Č. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 410 Eur, paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 3743 Eur sumą bei visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pareikštu priešieškiniu prašo šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti šalių dukros gyvenamąją vietą su ieškove, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei K. Č., santuokinę pavardę, padalinti santuokoje įgytą turtą šia tvarka – ieškovei K. Č. priteisti vieną namų kino sistemos rinkinį, atsakovui R. Č. kitą namų sistemos rinkinį (vertės vienodos, o likutinė kiekvieno daikto vertė po 100 Eur arba bendrai 200 Eur) bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimas iš esmės. Kasacinis teismas savo praktikoje suformulavęs lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme nustatytų sutuoktinių pareigų vykdymo vertinimo taisykles, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos aplinkybės (sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; neištikimybė; žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; palikimas šeimos ir visiškas nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus), kurioms (ar kuriai iš jų) esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Tačiau CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Ieškovė nurodė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis būdamas santuokoje su ieškove, buvo jai neištikimas ir 2016 m. susilaukė sūnaus su kita moterimi. Taigi visiškai akivaizdu, jog šiuo atveju pagal faktines aplinkybes taikytina CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija. Atsakovas šiuo atveju, siekdamas nuginčyti nurodytą prezumpciją, turėjo įrodyti, kad santuoka iširo realiai ne dėl šių, o dėl kitų priežasčių. Teismas konstatuoja, jog atsakovas tinkamais įrodymais nenuginčijo savo kaltės dėl santuokos iširimo. Akivaizdu, jog atsakovo elgesys neatitinka santuokinio gyvenimo normų ir laikytinas šiurkščiu Civiliniame kodekse numatytų sutuoktinio pareigų nevykdymu. Atsakovas nurodo, jog abi šalys nedėjo tinkamu pastangų išsaugoti santuoką, ieškovė žinojo apie tokį atsakovo elgesį ir jį toleravo. Teismo nuomone, šių deklaratyvių argumentų, esant nustatytam atsakovo neištikimybės faktui, nepakanka konstatuoti, jog santuokos iširimą lėmė ne ieškovės nurodytos aplinkybės, bet taip pat ir pačios ieškovės elgesys. Akivaizdu, jog atsakovas elgėsi netinkamai, kai buvo neištikimas ieškovei ir dar 2016 metais susilaukė sūnaus su kita moterimi. Jokių akivaizdžių duomenų, kad ieškovė būtų iš esmės pažeidusi savo, kaip sutuoktinės pareigas, ir tai lėmė santuokos iširimą atsakovas nepateikė. Nustačius neištikimybės faktą, neteisinga konstatuoti kito sutuoktinio kaltę remiantis vien tik lojalumo ir pagarbos nebuvimu apskritai, nes tokiomis aplinkybėmis sudėtinga išsaugoti pagarba ir pasitikėjimu grindžiamus santykius. Tokiu atveju kito sutuoktinio kaltei konstatuoti turėtų būti nustatyti konkretūs šio sutuoktinio pareigų pažeidimo faktai. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, todėl konstatuotina, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis). Šalys turi bendrą vaiką, ieškovė neišreiškė prašymo po santuokos nutraukimo nustatyti jos ikisantuokinę pavardę. Atsižvelgiant į esantį reglamentavimą, bylos šalims paliekamos pavardės (CK 3.69 straipsnio 2 dalis).

Ieškovei nepageidaujant išlaikymo vienas iš kito sutuoktinių, išlaikymas jiems nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2010; Nr. 3K-3-569/2012; Nr. 3K-3-269/2013).

Ginčo dėl nepilnamečio vaiko K. Č. gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra. Ieškovė prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja; atsakovas neprieštaravo, kad dukra gyventų su mama. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šiuo metu dukra gyvena su mama, kadangi tėvas jau ilgą laiką gyvena (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šiuo metu nepilnamečio vaiko interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su jos mama, kadangi ieškovė užtikrina ir sudaro šalių dukrai tinkamas sąlygas augti, vystytis bei tobulėti, atsakovas gyvena užsienyje, todėl vaikui gyvenant su ieškove bus geriau užtikrinama jos raida bei poreikiai.

Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes, tėvų savybes, išvadą teikiančios institucijos nuomonę, teismas, spręsdamas bylą vaiko interesais, mano, jog nepilnametės K. Č. gyvenamoji vieta nustatytina su mama ieškove K. Č. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Spręsdamas nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių, prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumpciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių dėl dalintino turto nėra ginčo, ieškovei priteistina namų kino sistema „Samsung“ (likutinė vertė 100 Eur), o atsakovui - namų kino sistema „Philips“ (likutinė vertė 100 Eur).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Taigi teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Teismas atkreipia dėmesį, jog Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Ieškovė, reikalaudama, kad dalį jos patiriamų išlaidų nepilnamečio vaiko išlaikymui atlygintų atsakovas, turi jas įrodyti ir pagrįsti. Jai jų neįrodžius, teismo teisė ir pareiga yra nustatyti, kokios išlaidos atitiktų protingumo kriterijų bei realius nepilnamečio vaiko poreikius. Tuo pačiu teismas pažymi, jog vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį, turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir neturėtų būti susietas išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu.

Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaidos per mėnesį sudaro 810 Eur. Byloje ieškovė pateikė tokią poreikių apskaičiavimo lentelę: maistas, įskaitant mokykloje pavalgyti - 6 Eur (dienai) arba 180 Eur/mėn.; maistpinigiai mokykloje - 4 Eur (dienai) arba 4x20 = 80 Eur; vaikui išlaidos būstui vaiko daliai - 30 Eur/mėn.; būsto nuoma - 260 Eur/mėn.; vaikui išlaidų drabužiams - 35 Eur/mėn.; vaikui išlaidos lavinimo priemonėms - 35 Eur/mėn.; vaikui išlaidos sveikatos priežiūrai - 100 Eur/mėn.; vaikui išlaidos higienai - 30 Eur/mėn.; laisvalaikis, išvykos į ekskursijas - 50 Eur/mėn.; įvairioms šventėms (gimtadieniams, Kalėdoms, Velykoms ir pan.) - 30 Eur/mėn.; nenumatytoms išlaidoms (patalynė, lova, spinta ir t.t.) - 30 Eur/mėn., viso: 810 Eur/mėn., atėmus valstybės mokamą paramą - 50 Eur/mėn.

Atsakovas nesutiko su ieškovės prašoma nepilnamečio vaiko poreikių suma, mano, jog šalių vaiko poreikiams pakanka 400 Eur ir atsiliepime pateikė detalų paaiškinimą dėl kiekvienos išlaidos: „Maistas, įskaitant mokykloje pavalgyti“ – nurodoma, kad mėnesio išlaidos sudaro 180 Eur arba 6 Eur dienai. Atsakovas iš dalies sutinka, kad maisto skiltis yra svarbi, tačiau pastaroji turi atitikti racionalias tėvų pajamas ir neprasilenkti su Lietuvoje fiksuojama statistika šioje srityje. Atsakovas pateikė statistikos departamento skelbiamą informaciją, jog vieno asmens išlaidos „Maistui ir nealkoholiniams gėrimams“ 2016 metais sudarė 97,40 Eur miestuose. Pabrėžia, kad ieškovės nurodoma maisto poreikių eilutė (180 Eur per mėn.) yra prasilenkianti su statistika. Įvertinant tai, kad vaikas didžiąja maisto dalį gauna mokykloje, kurioje maitinimas subsidijuojamas, atsakovas mano, kad 120 Eur suma per mėnesį, yra protinga ir adekvati šiai grupei.

„Maistpinigiai mokykloje“ – nurodoma, kad mėnesio išlaidos sudaro 80 Eur. Atsakovas su šia grupe nesutinka, nes tai turi apimti bendrą maisto grupę. Ieškovė pati sau prieštarauja išskirdama šią grupę, nes prieš tai maisto grupėje aiškiai yra nurodžiusi, kad „Maistas, įskaitant mokykloje pavalgyti“. Tai parodo, kad ieškovė siekia dirbtinai didinti skaitinę išrašką, kas turi įtakos vaiko poreikių nustatyme.

„Vaikui išlaidos būstui vaiko daliai“ – atsakovas sutinka, kad vaikui šios grupės išlaidoms reikalinga per mėnesį skirti po 30 Eur.

„Vaikui išlaidų drabužiams“ – nurodoma, kad mėnesio išlaidos sudaro 35 Eur. Atsakovas sutinka su šia eilute, kad ji pagrįsta.

„Vaikui išlaidos lavinimo priemonėms“ – nurodoma, kad mėnesio išlaidos sudaro 35 Eur. Atsakovas sutiko su šiomis išlaidomis.

„Vaikui išlaidos sveikatos priežiūrai“ – nurodoma, kad mėnesio išlaidos sudaro 100 Eur. Atsakovas su tokiomis išlaidomis nesutinka. Nurodo, jog vaikas neserga kažkokiomis išskirtinėmis ligomis, kurioms reiktų nekompensuojamų tyrimų, vaistų, paslaugų ir pan. Didžioji dalis vaistų yra kompensuojamojo pobūdžio, o vaikui nėra nustatyti specialieji poreikiai. Pažymi, kad šios grupės išlaidos nėra patiriamos kas mėnesį, o vidutiniškai per mėnesį šių išlaidų protinga ir adekvati suma turėtų būti 10 Eur.

„Vaikui išlaidos higienai“ – nurodoma, kad mėnesio išlaidos sudaro 30 Eur. Atsakovas iš dalies sutinka su šia suma. Tokio pobūdžio išlaidos yra trumpalaikio ar vienkartinio pobūdžio ir nėra perkamos ir patiriamos kas mėnesį, o kai kurių užtenka ilgesniam laikotarpiui (pvz., higienos, švaros prekės, kosmetika), todėl mano, kad protingos išlaidos sudarytų 20 Eur per mėnesį.

„Laisvalaikis, išvykos į ekskursijas“ – 50 Eur, „Įvairioms šventėms (gimtadieniams, Kalėdoms, Velykoms ir pan.“ – 30 Eur, „Nenumatytoms išlaidoms (patalynė, lova, spinta ir t.t.“ – 30 Eur. Ieškovės bendrai prašoma suma šioms kategorijoms sudaro 110 Eur (50 + 30 + 30). Atsakovas mano, kad visos šios grupės turėtų būti apjungtos į vieną, kaip popamokinė ir laisvalaikio sritis, kuri teismų praktikoje dažnai įvardinama, kaip išlaidų grupė papildomiems vaikų poreikiams. Atsakovas sutinka, kad dukrai turi būti skiriama jos papildomiems poreikiams (laisvalaikiui, šventėms ir t.t.), tačiau pastarieji taip pat turi būti protingi atsižvelgiant į tėvų pajamas ir vaiko poreikius. Ieškovė pateikdama šios grupės išlaidas tik labai abstrakčiai ir trumpai jas apibudino, tačiau jų nekonkretizavo, todėl atsakovas net neturi galimybės tinkamai ir visapusiškai apie jas pasisakyti. Atsakovas mano, kad pagrįstas ir objektyvus dydis turi būti 60 Eur per mėnesį.

Teismas iš dalies sutinka su tokia atsakovo ir jo atstovo išreikšta pozicija ir toliau pasisako dėl vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų pagrįstumo.

Analizuojant vaiko poreikių pagrįstumą, visų pirmiausia pastebėtina, kad ieškovės darbinės pajamos per mėnesį sudaro maždaug 1000 Eur. Ieškovė išlaiko vieną vaiką, todėl vienam asmeniui tenka maždaug po 500 Eur. Akivaizdu, jog ieškovė neturi realių finansinių galimybių patenkinti poreikių, nurodytų vaiko poreikių tenkinimo lentelėje. Tai leidžia daryti išvadą, jog nepilnamečio vaiko poreikiams skiriama suma yra mažesnė, nei nurodoma teismui. Taigi ieškovės nurodoma 810 Eur suma skiriama vaiko išlaikymui per mėnesį vertintina kritiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovė šiuo metu už būsto nuomą moka 160 Eur. Ieškovės teigimu, būsto nuomos kaina kils, tačiau duomenų apie tai nepateikta. Atsakovas nurodo, jog darant prielaidą, kad ieškovė tikrai pateiks duomenis apie neva tai ateityje pakeliamą būsto nuomos mokestį, kuris sudarys 180 Eur/mėn., tai nepilnamečiui vaikui tai sudarytų 90 Eur/mėn. sumą. Ieškovė pateikė duomenis, jog būsto komunalinės išlaidos vidutiniškai sudaro apie 50 Eur per mėnesį vasaros laikotarpiu. Be kita ko, pateikė duomenis apie kitas būtinas išlaidas: UAB „Splius“ abonentinis mokestis už internetą – 8 Eur/mėn.; UAB „Balticum TV“ abonentinis mokestis už televiziją – 2,90 Eur/mėn.; DNSB „Goda“ mokama sąskaita už eksploatacines išlaidas, apšvietimą, vandens sistemų priežiūrą, laiptinės valymą – 14,73 Eur/mėn. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pateikė skaičiavimus, jog ieškovės gyvename bute, metinės išlaidos už buto šildymą, karšto vandens pašildymą sudaro 338,60 Eur be PVM arba 369,07 su PVM (9 proc.). Kas per metus vidutiniškai sudaro 30,76 Eur (369,07 / 12) per 1 mėnesį. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog būsto nuomos išlaidos sudaro 260 Eur, komunalinių išlaidų dalis tenkinti vaikui - 30 Eur. Teismo nuomone, ieškovė neįrodė, kad kas mėnesį vidutiniškai patiria 290 Eur išlaidų, susijusių su būsto nuoma ir komunaliniais mokesčiais, šiuo metu jos nuomos išlaidos tesiekia 160 Eur. Visgi, byloje nėra tikslių duomenų kiek padidės ieškovės išlaidos žiemos laikotarpiu, todėl tikėtina, kad 50 Eur komunalinių išlaidų dalis didės. Teismas vadovaudamasis byloje esančiais duomenis laiko, jog 240 Eur suma (160 Eur už nuomą ir 80 Eur komunalinės bei kitos būtinos išlaidos) yra protinga patiriamų išlaidų suma. Laikytina, jog šalių vaikui tenkanti dalis yra 120 Eur.

Iš pateiktos vaiko išlaidų lentelės matyti, kad vidutiniškai per mėnesį ieškovė skiria: maistas, įskaitant mokykloje pavalgyti - 6 Eur (dienai) arba 180 Eur/mėn.; maistpinigiai mokykloje - 4 Eur (dienai) arba 4x20 = 80 Eur; vaikui išlaidų drabužiams - 35 Eur/mėn. Atsakovas nesutiko su ieškovės nurodytomis maisto išlaidomis, tačiau neginčijo vaiko išlaidų drabužiams. Ieškovė byloje pateikė čekius, kurie įrodo, kad buvo perkamas maistas, pirkti rūbai, avalynė. Tačiau, išanalizavus pateiktus čekius, matyti, kad išleistos pinigų sumos minėtoms prekėms ir paslaugoms įsigyti, neatitinka ieškovės deklaruojamas vaiko poreikių išlaidas. Sutiktina su atsakovu, jog maistpinigiai mokykloje turėtų būti įskaičiuojami į bendrą sumą, kuri skiriama vaiko maistui. Atsakovas pateikė statistikos departamento skelbiamą informaciją, jog vieno asmens išlaidos „Maistui ir nealkoholiniams gėrimams“ 2016 metais sudarė 97,40 Eur miestuose. Visgi teismas nesutinka, jog 14 metų amžiaus vaikui pakanka 120 Eur/mėn. arba 4 Eur/d. prasimaitinti. Atsakovas pateikė 2016 metų duomenis, tačiau neatsižvelgė į įvarius ekonominius veiksnius (pvz. infliacija, rinkos kainų sandaros pokyčiai), todėl laikyti, kad skelbti 2016 duomenis yra aktualūs ir šiomis dienomis – nėra pagrindo. Atsižvelgus į visuotinai žinomas maisto kainas ir poreikius, kurie tenka prasimaitinti vienam asmeniui, teismas laiko, jog 180 Eur suma yra protinga ir pakankama šalių nepilnamečiui vaiko maisto poreikiams per mėnesį, įskaitant ir jos poreikius pavalgyti mokykloje.

Ieškovė nurodo, jog šalių nepilnamečiui vaikui yra reikalinga 100 Eur suma per mėnesį sveikatos priežiūrai ir 30 Eur išlaidų higienai. Atsakovas nesutinka su tokiais skaičiavimais ir nurodo, jog pati ieškovė pateikė bei nurodė šiuos duomenis: kartą per metus užsakinėjami akiniai, kurie pastarąjį kartą kainavo 80 Eur; kas 6 mėnesius kainuoja tyrimas už 10 Eur; kas mėnesį yra perkami kontaktiniai lęšiai už 16 Eur. Atsakovo nuomone, pagal pateiktus Ieškovės duomenis, nepilnamečiui vaikui per mėnesį yra skiriama apie 24 Eur suma ((80 / 12) + (10 / 6) + 16)). Atsakovas taip pat nurodo, jog 20 Eur išlaidų higienai yra pakankama suma. Teismas iš dalies sutinka su atsakovu, kadangi ieškovė nepagrindė, jog šalių nepilnamečiui vaikui yra reikalinga 100 Eur suma sveikatos priežiūrai ir 30 Eur išlaidų higienai. Visgi, ieškovė pateikė medicininius išrašus iš kurių matyti, jog vaikas patiria galvos skausmus, turi problemų su laikysena, todėl tikslinga atlikinėti reabilitaciją, atitinkamai vaikas turi lankyti papildomus plaukimo užsiėmimus. Be to, ieškovė nurodo, kad šalių paauglė dukra turi problemišką odą, todėl jai būtinos specialios kūno priežiūros priemonės. Visos nepilnamečių vaikų sveikatos problemos sąlygoja didesnes nei įprasta išlaidas. Tikėtina, jog ateityje vaikui prireiks ir kitų specialistų konsultacijų (pvz. kineziterapeutų), todėl teismas laiko, jog 50 Eur išlaidų sveikatos priežiūrai būtų pagrįsta suma. Teismas sutinka su atsakovu, jog ieškovė aiškiai nepagrindė higienos išlaidų sumos, todėl nustatoma tokia suma, su kuria sutinka atsakovas – 20 Eur.

Ieškovės pateiktoje vaiko išlaidų lentelėje taip pat nurodyta, kad išlaidos laisvalaikiui, išvykoms – 50 Eur/mėn., įvairioms šventėms (Šv. Kalėdos, gimtadieniai ir t. t.) – 30 Eur ir nenumatytoms išlaidoms (patalynė, lova, spinta) – 30 Eur.

Atsakovas nesutinka su minėtomis sumomis, nurodo, jog dukrai turi būti skiriama jos papildomiems poreikiams (laisvalaikiui, šventėms ir t.t.), tačiau pastarieji taip pat turi būti protingi atsižvelgiant į tėvų pajamas ir vaiko poreikius. Ieškovė pateikdama šios grupės išlaidas tik labai abstrakčiai ir trumpai jas apibudino, tačiau jų nekonkretizavo, todėl atsakovas net neturi galimybės tinkamai ir visapusiškai apie jas pasisakyti. Nepaisant to, atsakovas mano, kad pagrįstas ir objektyvus dydis turi būti 50 Eur per mėnesį. Teismas kritiškai vertina ieškovės nurodytas papildomas išlaidas vaiko laisvalaikiui, išvykoms ir gimtadienių šventėms yra pakankama, kadangi byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kad vaikui būtų reikalingos konkrečiai tokios išlaidos. Teismas iš esmės sutinka su atsakovo nurodyta 50 Eur suma išvykoms/gimtadienių šventėm yra pagrįsta ir pakankama tokio pobūdžio vaiko poreikiams patenkinti.

Ieškovė taip pat prašė priteisti 30 Eur nenumatytoms išlaidoms. Ieškovė papildomai pateikė duomenis, jog vaiko kambario remontui išleido 115 Eur. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog vaikui atsiranda nenumatytų išlaidų (remontas, baldai), tačiau nesutiktina, jog tokios išlaidos yra nuolat būtinos ar patiriamos kas mėnesį. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog 20 Eur suma nenumatytoms išlaidoms yra pagrįsta.

Atsakovas sutiko su išlaidomis dėl 35 Eur skirtų lavinimo priemonėms ir 35 Eur drabužiams, todėl teismas dėl šių išlaidų pagrįstumo nepasisako (CPK 187 straipsnis).

Taigi teismas, įvertinęs bylos šalių teiktus paaiškinimus dėl vaiko poreikių, atsižvelgiant į tai, jog šalių dukra turi papildomų poreikių, susijusiu su jos sveikata bei įvertinęs pateiktą poreikių detalizacijos lentelę bei išanalizavęs ją bylos kontekste, daro išvadą, jog 510 Eur (maistas – 180 Eur, būsto nuoma ir komunaliniai bei kiti mokesčiai – 120 Eur, išlaidos drabužiams – 35 Eur, išlaidos lavinimo priemonės – 35 Eur, sveikatos priežiūrai – 50 Eur, išlaidos higienai – 20 Eur, išvykoms, ekskursijoms, gimtadieniams ir šventėms – 50, nenumatytos išlaidos – 20 Eur) išlaikymas vaikui užtikrintų jo poreikius bei atitiktų protingumo principą (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192 straipsnis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Nuo 2020 m. sausio 1 d. universali išmoka vaikui siekia 60,06 Eur, todėl 60 Eur suma turi būti mažinamas vaikui reikalingo išlaikymo dydis.

CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) uždirba apie 1000 Eur per mėnesį. Tuo tarpu atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), dirba dailide įmonėje „(duomenys neskelbtini), jo pajamos per mėnesį sudaro 2 537,58 Eur. Jokių kitų pajamų atsakovas neturi ir jų negauna.

Teismas pažymi, jog sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Atsakovo teigimu, jo pajamos nėra laikytinos didelėmis, kadangi visuotinai žinoma, jog (duomenys neskelbtini) yra labai brangus pragyvenimas (pvz. būsto nuomos dalis, tenkanti atsakovui – 495 Eur, būsto mokesčių už elektros ir interneto paslaugas dalis, tenkanti atsakovui - 178 Eur, automobilio mokestis ir draudimas – 58 Eur, atsakovo sūnaus darželis – 78 Eur, telefono išlaidos - 227 Eur, taip pat kitos išlaidos: rūbams – 35 Eur; higiena, kosmetika – 20 Eur; sveikata – 10 Eur; nenumatytos išlaidos – 50 Eur, maisto kainos kelis kartus didesnės nei Lietuvoje), taip pat jis turi kitų išlaikytinių – sūnų D. Č. Atsakovo teigimu, jo bendros išlaidos siekia 2 187 Eur per mėnesį, todėl jis galėtų skirti ne daugiau 200 Eur dukters išlaikymui.

Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Atsakovas įrodinėja, kad jo finansinė padėtis nėra itin gera, vertinant aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) atsakovo gaunamas darbo užmokestis nelaikytinas dideliu. Tačiau teismas vertina ir tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas ir priežasčių, dėl kurių atsakovas pagal savo sugebėjimus negalėtų susirasti geriau apmokamo darbo (duomenys neskelbtini), kurioje vidutinis atlyginimų dydis taip pat yra didesnis, byloje nėra. Be to, atsakovas neįrodinėjo savo išlaidų pagrįstumo rašytiniais įrodymais. Atsakovo sūnus gimė 2016 m., ir nors atsakovas teigė, kad jo sūnaus ir paauglės dukters poreikiai vienodi, tačiau tų aplinkybių neįrodinėjo. Byloje nėra duomenų, kiek atsakovas skiria sūnaus išlaikymui, kiek prie jo mažamečio vaiko išlaikymo prisideda vaiko motina, kokias socialines išmokas tėvai gauna ar turi teisę gauti nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini).

Kaip jau minėta, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pateiktas išaiškinimas, jog minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nutarimu patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 607 Eur (neatskaičius mokesčių). Reali dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius svyruoja tarp 425 – 445 Eur. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Be to, bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ar išlaikymo dydžio pakeitimo, vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, su kuriuo iš tėvų vaikas lieka gyventi, nes šiam tėvui neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

Teismo vertinimu, nustatyta 510 Eur dydžio suma per mėnesį šalių nepilnametės dukros išlaikymui, atsižvelgiant į ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į nepilnamečio vaiko amžių, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro lankymui ir kt.), gali užtikrinti pačius būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius. Ieškovė pateikė įrodymus tiek dėl pajamų, tiek dėl išlaidų. Tuo tarpu atsakovas ne visas savo nurodytas išlaidas pagrindė rašytiniais įrodymais, todėl labiau tikėtina, jog atsakovo finansinė padėtis yra šiek tiek geresnė, nei jis bando įrodyti. Šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir atsakovo sumokėto honoraro advokatui dydis. Teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą ir vaiko būtinuosius poreikius, atsakovas turi šiek tiek didesne dalimi prisidėti išlaikant vaiką, nes ieškovės galimybės gauti didesnį atlyginimą Lietuvoje yra ribotos, be to, ji gyvena viena ir iš savo atlyginimo išlaiko tiek save, tiek vaiką. Teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, neišvengiamai tenka didesnė išlaikymo našta, nes jis užtikrina ne tik būtinuosius, bet ir kitus, nenumatytus periodiniuose mokėjimuose, vaiko poreikius bei prie jo išlaikymo faktiškai prisideda didesne dalimi.

Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, iš bendrų nustatytų vaiko 510 Eur išlaidų vaiko būtiniesiems poreikiams atėmus 60 Eur valstybės paramą vaikui, iš atsakovo priteistina po 240 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis paauglės dukters išlaikymui (CK 3.192 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Teismas pažymi, kad išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteisiamas nuo tada, kai tėvai nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl laikotarpio, kuriuo asmuo neteikė išlaikymo savo vaikams, t. y. dėl momento, nuo kada asmuo nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, asmuo, prašantis priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turi nurodyti, nuo kada kitas tėvas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, o kitas tėvas – įrodinėti, jog išlaikymas buvo teiktas, o tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam (tėvui, kuris su vaiku negyvena) tenka pareiga įrodyti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-02-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; 2011-05-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti 3743 Eur susidariusį išlaikymą nuo 2016 m. spalio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos. Nurodė, jog atsakovas minėtu laikotarpiu tinkamo išlaikymo neteikė, todėl iš bendros įsiskolinimo sumos (7185 Eur) atėmė atsakovo sumokėtas sumas (3138 Eur ir 304 Eur). Visgi atsakovas nesutiko su tokiu reikalavimu, nurodė, jog išlaikymo neteikė tik nuo 2019 m. sausio 1 d. bei pateikė duomenis, jog paskutinį kartą vaikui skirtus pinigus (400 Eur) pervedė ieškovei 2018 m. gruodžio 20 d.

Kaip minėta tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam (tėvui, kuris su vaiku negyvena) tenka pareiga įrodyti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium. Byloje esančiais duomenimis atsakovas teikė dalį išlaikymo (3138 Eur ir 304 Eur), tai pripažino ir ieškovė. Visgi išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi būti teikiamas nuolat ir pilna apimtimi, todėl teigti, jog atsakovas savo pareigą teikti išlaikymą iki 2019 m. sausio 1 d. įvykdė tinkamai nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2019 m. spalio 7 d. tinkamai neįvykdė savo pareigos išlaikyti nepilnametę dukterį.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis siekė 380 Eur, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. siekė 400, o 2019 m. sausio 1 d. siekia 430 Eur. Kadangi atsakovas neįrodė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos tinkamai teikė išlaikymą, atsižvelgiant į atsakovo finansinę padėtį, teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei rungimosi principus, iš atsakovo priteistinas išlaikymo dukrai įsiskolinimas už trijų metų laikotarpį, t. y. nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2019 m. spalio 7 d., kuris sudaro 3743 Eur, skaičiuojant pagal tuo metu galiojusius MMA, išskaičiavus šalių nurodytą dalį, kurią atsakovas dengė ((190 Eur x 15 mėn. + 200 Eur x 12 mėn. + 215 Eur x 9 mėn. = 7185 Eur); (7185 Eur – 3138 Eur – 304 Eur = 3743 Eur)).

Kaip minėta, išlaikymo ir įsiskolinimo dydis mažintinas dalimi pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis. Iki 2020 m. sausio 1 d. išmokos dydis siekė 50 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei tai, kad ieškovė galėjau anksčiau kreiptis į teismą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, laikytina, jog iš atsakovo prašoma priteisti suma mažintina ir iš jo priteistina 1 943 Eur išlaikymo įsiskolinimas (CK 1.5, 3.155, 3.156, 3.159, 3.192, 3.194, 3.196, 3.200 straipsniai).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio, patyrė 605 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 165 Eur žyminį mokestį, patyrė 2000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 833,09 Eur už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą, iš viso - 2 998,09 Eur.

Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies (patenkinta 53 procentai reikalavimų), atsakovo priešieškinis taip pat tenkintinas iš dalies (patenkinta 83 procentai reikalavimų – tenkinta puse neturtinio reikalavimo dėl kaltės ir kiti neturtinis bei turtinis reikalavimai).

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovo priteistina 320,65 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (605 Eur x 0,53).

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, jog atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės ir nepagrįstos. Pagal Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio VDU yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį, skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (pagal atsiskaitymo už konkrečias paslaugas datą), t. y., kada realiai buvo patirtos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas atstovui advokatui už atsiliepimo ir priešieškinio parengimą, apmokėjo dalimis 2020 m. kovo 5 d., 2020 m. balandžio 2 d. ir 2020 m. gegužės 5 d., už dalyvavimus teismo posėdžiuose apmokėjo 2020 m. birželio 2 d. ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. Pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamus duomenis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis skaičiuojamas pagal 2020 m. I ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje yra 1 381 Eur, pagal 2020 m. II ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje yra 1 399 Eur, 2020 m. III ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje kol kas nėra skelbiamas. Rekomendacijų 8 punkte numatyti tokie koeficientai: už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5; už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,15. Taigi maksimalus priteistinas užmokestis už ieškovo advokato teikiamas teisines paslaugas yra 7 744,40 Eur ((2 x 2,5 x 1 381 Eur) + (4 x 0,15 Eur x 1 399 Eur)). Laikytina, jog atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą, neviršija nustatytų rekomendacijų dydžių ir yra pagrįstos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovui iš ieškovės priteistina 2488,41 Eur (2998,09 Eur x 0,83) bylinėjimosi išlaidų už žyminį mokestį, advokato teisinę pagalbą ir dokumentų vertimą į lietuvių kalbą.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Mokėtinas žyminis mokestis už šioje patenkintus ieškinio reikalavimus yra 109 Eur ((240 x 12 = 2880 Eur); ((2880 Eur + 1943 Eur)) x 3 proc. x 75 proc.). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 109 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo ir jo skolos priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Tenkinti priešieškinį iš dalies.

Nutraukti santuoką tarp ieškovės K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo R. Č. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes: ieškovei „Č.“, atsakovui „Č.“.

Nustatyti nepilnametės K. Č., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. Č., (duomenys neskelbtini), po 240 Eur (du šimtai keturiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2019 metų spalio 7 d. iki vaiko pilnametystės, nustatant K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į šias lėšas. Priteistos lėšos indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), 1943 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų keturiasdešimt trijų eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui K. Č., (duomenys neskelbtini).

Namų kino sistemą „Samsung“, 100 Eur vertės, pripažinti asmenine K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Namų kino sistemą „Phillips“, 100 vertės, pripažinti asmenine R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybe.

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Atmesti kitą priešieškinio dalį.

Priteisti iš atsakovo R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 320,65 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų 65 centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), 2488,41 Eur (du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 41 centą) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), Valstybei 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) žyminio mokesčio (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į. k. 188659752, pasirinktą sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.