- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-23
- Bylos Nr.
- e2-10-319/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01650-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- A. L.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. B. patikslintą ieškinį atsakovei A. L. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, jo atidalijimo, kompensacijos už kilnojamuosius daiktus priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas G. B. patikslintu ieškiniu prašo:
1. pripažinti gyvenamąjį namą su terasa T-13,06 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 124,73 m² su ūkiniu pastatu (teisinė registracija neatlikta) ir su 0,0881 ha žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Alytuje, G. B. ir A. L. bendrąja daline nuosavybe, nustatant, kad kiekvienam priklauso po ½ namų valdos dalis, kas sudaro po 63 000 Eur vertės;
2. atidalinti G. B. ir A. L. bendrąją dalinę nuosavybę, pripažinti gyvenamąjį namą su terasa T-13,06 m²., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 124,73 m². su ūkiniu pastatu (teisinė registracija neatlikta) ir su 0,0881 ha žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Alytuje, A. L. asmenine nuosavybe, o G. B. išmokėti 63 000 Eur namų valdos vertės piniginę kompensaciją;
3. priteisti iš A. L. 13 000 Eur už name liekantį turtą, t. y. baldus, buitinę techniką;
4. atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas – antstoliui sumokėtus 150 Eur, advokato paslaugoms pagal pateiktus teismui pinigų priėmimo kvitus, žyminį mokestį – 1 365 Eur, už vertimo paslaugas – 175,93 Eur, turto vertės nustatymo išlaidas – 70 Eur, už faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugos – 254,10 Eur.
Patikslintas ieškinyje ieškovas nurodė, jog su atsakove susipažino 2007 m. rugpjūčio 13 d., ji buvo išsiskyrusi, augino nepilnametę dukrą, išlaikymo iš vyro negavo, gyveno kukliai, dirbo banke. Po mėnesio pažinties pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį. Iki to laiko jis 11 metų gyveno ir dirbo gerai apmokamą darbą (duomenys neskelbtini), jo atlyginimas į mėnesį buvo apie 4 000 svarų, turėjo nemažai santaupų, todėl investavo į atsakovės butą Alytuje – padarė remontą, nupirko baldus, televizorių, buitinę techniką. Gyvendamas (duomenys neskelbtini), siuntė jai pinigų, kad susimokėtų už komunalinius patarnavimus. 2008 metais jai pervedė 899,65 Eur, 2009 metais – 565,97 Eur, 2010 metais – 1 688,02 Eur, 2011 metais – jo mama iš savo sąskaitos pervedė atsakovei 4 075,67 Eur, 2012 metais – 1 110,24 Eur. Jam grįžus į Lietuvą, keliaudavo, ją ir jos dukrą vežėsi poilsiauti į Turkiją, Egiptą. Padėjo ne tik jai, bet ir jos tėvams – jo finansine ir fizine parama jie pasistatė SB „(duomenys neskelbtini)“ namą. Atsakovė tuo metu su juo važiuoti į (duomenys neskelbtini)ą nenorėjo, tad 5 metus taip ir draugavo. Jis ją ir jos dukrą materialiai išlaikė. Atsakovė jį įkalbėjo statytis namą Lietuvoje. Jis neprieštaravo, nes ketino ją vesti, pasipiršo, ketino gyventi visi kartu savo name. Ieškojo sklypo namo statybai. Būnant Lietuvoje, susitiko pažįstamą iš Nekilnojamojo turto agentūros „(duomenys neskelbtini)“ – vadybininką Ž. R.. Jis pasiūlė sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Alytuje, jiems jis tiko. Reikėjo skubiai sumokėti už sklypą 28 000 Lt (8 109,36 Eur), tad atsakovės tėvai pirkimo dieną, 2012 m. lapkričio 20 d. paskolino 15 000 Lt (4 344,30 Eur), 10 000 Lt (2 896,20 Eur) turėjo su savimi. Žemės sklypą, kurio plotas 0,0881 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registravo atsakovės vardu, vėliau tarėsi, kad persirašys savo vardu, tačiau užsimiršo, pasitikėjo savo drauge. Grįžęs į (duomenys neskelbtini)ą toliau dirbo, uždirbtus pinigus – kaip skolą jos tėvams grąžino – dalimis pervedė į jos tėvų V. M. ir V. M. banko sąskaitas, vėliau pinigus jau eurais pervedinėjo į jų sąskaitas įvairiems projektams, statyboms, darbams apmokėti. Buvo atlikti tokie mokėjimai: 2014 m. spalio 10 d. 2 155 Lt (624,13 Eur), 2014 m. spalio 24 d. 3 440 Lt (996,29 Eur), 2014 m. gruodžio 9 d. 4 300 Lt (1 245,37 Eur), 2015 m. kovo 5 d. 1 080 Eur į V. M. sąskaitą, 2014 m. gruodžio 20 d. 3 024 Lt (875,81 Eur), 2015 m. sausio 30 d. 1 040 Eur į V. M. banko sąskaitą. Iš viso į V. M. banko sąskaitą pervedė 3 945,79 Eur (13 624,02 Lt), į V. M. banko sąskaitą – 1 915,81 Eur (6 614,91 Lt). A. L. 2015 m. kovo 27 d. pervedė 536 Eur, 2015 m. birželio 19 d. 548 Eur, iš viso 1 084 Eur. Bankrutavus Ūkio bankui, atsakovė atvažiavo pas jį į (duomenys neskelbtini)ą, dirbo, jos pajamos buvo apie 200 svarų į savaitę. Jos dukra liko Lietuvoje, nes gyveno ir mokėsi Vilniuje. Trejus metus jis labai daug dirbo, kad galėtų pastatyti namą, pasidarė projektą, išsiėmė leidimą statyti, įgaliojo atsakovės tėvus, kad tvarkytų dokumentus. Atsakovė taip pat prisidėjo prie namo statybos. Ji pardavė savo butą ir pinigus panaudojo namo statybai. Apie 3 000 Eur jam kainavo žemių užvežimas, jų išlyginimas, teko imti kreditą. 5 000 svarų kreditas buvo skirtas namo įrengimui. Prie namo statybos prisidėjo ir jo tėvai – N. B. ir R. B., kurie jam davė 3 000 svarų vidaus įrengimui. Name visus baldus pirko jis, prie 2020 m. kovo 1 d. patikslinto ieškinio buvo pridėjęs banko sąskaitos išklotinę, iš kurios matosi, kad 2014 m. rugpjūčio 15 d. ir 29 d. už 764,83 svarus pirko miegamojo ir salono baldus. Šiuos baldus į Lietuvą parvežė jo draugas R. P., kuris sutiko paliudyti teisme. Jis yra suvežęs ir visus kitus baldus. Atsakovė yra nupirkusi virtuvės komplektą, taip pat dukros kambaryje yra jos seni buto baldai. Name esančių nauju baldų ir buitinės įrangos vertė yra apie 14 709,87 Eur. Teismo prašo priteisti iš atsakovės 13 000 Eur už name liekančius baldus, buitinę techniką, įrangą. Prie Faktinių aplinkybių konstatavimo akto pridėtose nuotraukose yra pažymėta, kokie baldai yra name ir kas, kiek kainavo. Kad name buvo likęs jo dviratis, atsakovė patvirtino teismo posėdžio metu. Baldų sąrašas: virtuvės komplektas su įranga 4 000 Eur, stalas su kėdėmis 850 Eur, užuolaidos 400 Eur, 100 b/1 staliukas 200 Eur, lova 400 Eur, TV 400 Eur, spintelė televizoriui 250 Eur, miegamojo komplektas 2 100 Eur, drabužinė 300 Eur, skalbimo mašina 700 Eur, baldai 200 Eur, kriauklė 200 Eur, vonia 800 Eur, klozetas 250 Eur, žaliuzės visame name 550 Eur, spinta 600 Eur, šviestuvas 100 Eur, vonios kambario įrengimas ir kita smulki buitinė technika, namų apyvokos daiktai – 700 Eur. Dėl kitų išlaidų: tvoros ir vartų nupirkimas ir įrengimas, kuris kainavo 2 000 Eur, ūkinio pastato pastatymas kainavo 3 000 Eur, trinkelių paklojimas su jų pirkimu kainavo 4 000 Eur, terasa su baldais kainavo 1 200 Eur, vidinės durys kainavo 500 Eur. 2016 m. spalio 12 d. buvo pateikta deklaracija apie statybos užbaigimą, atsakovė namų valdą įsiregistravo savo vardu. Jos vardu buvo užregistruotas gyvenamasis namas su terasa T-13,06 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 124,73 m². Vėliau sužinojo, kad ji turi kitą vyrą – meilužį, todėl jų santykiai nutrūko. Atsakovės paprašė, kad ji grąžintų jam pinigus, kuriuos įdėjo į namo statybą, sklypo pirkimą, tačiau ji atsakė, kad jam niekas nepriklauso. Jie, kaip sugyventiniai (partneriai), kartu pragyveno 10 metų, vedė bendrą ūkį, į namo statybas jis įnešė didesnę pajamų dalį, todėl mano, kad jam namo priklauso žymiai didesnė dalis. Siekiant išvengti ilgo bylinėjimosi, parengiamojo posėdžio metu sutiko, kad abiem atitektų po ½ dalį namo. Turtas buvo įgytas abiejų jų iš bendrų, kaip sugyventinių, lėšų ir jų bendrai naudojamas. Kad jis gyveno ginčo name, įrodo antstolio G. S. 2017 m. lapkričio 16 d. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, jame užfiksuoti ir visi baldai, buitinė technika, asmeniniai jo daiktai. Jau kelis metus jis į namą neįeina, durų spyna yra pakeista, jo žiniomis ten kurį laiką gyveno atsakovės dukra, šiuo metu gyvena atsakovė.
Atsiliepimas
Atsakovė A. L. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštais patikslinto ieškinio reikalavimais nesutinka, su ieškovu kartu 10 metų negyveno ir nevedė bendro ūkio. Abu susipažino 2007 m. Tuo metu ji gyveno naujos statybos 3 kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje. Dirbo (duomenys neskelbtini) vadybininke, turėjo nuolatines darbines pajamas, taip pat santaupų. Tuo tarpu ieškovas nuolat gyveno D. B. nuomojamame būste su savo tėvais ir kitais nuomininkais. Jis į Lietuvą grįždavo 2-3 kartus per metus, o ji tik vieną kartą buvo nuskridusi pas jį į D. B.. Jie bendravo kaip draugai, jų susitikimai buvo epizodiniai. Ieškovas, grįžęs į Lietuvą, minėjo, kad padeda savo tėvams prie jų statomo namo (duomenys neskelbtini). Ji rado pas ją ieškovo paliktą 2015 m. liepos 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį (civilinė byla Nr. 2-234-470/2015), kurioje nurodyta, kad ieškovo buvusi sutuoktinė buvo jam pareiškusi ieškinį dėl išlaikymo priteisimo po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį ir 18 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą jų nepilnametei dukrai. Tačiau V. B. ieškinys jam dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo buvo paliktas nenagrinėtas, kadangi byla buvo neteisminga Lietuvos Respublikos teismui, o buvo teisminga J. K. teismams, nes bylos duomenys patvirtino, kad tiek toje byloje ieškovė V. B., tiek atsakovas G. B., tiek jų vaikai gyveno J. K.. Nutartyje nurodyta, kad atsakovo G. B. atstovė advokatė D. V. nurodė, kad G. B. su šeima į D. B. išvyko prieš 20 metų, vėliau Lietuvoje jis ir ieškovė išsprendė ištuokos klausimą, tačiau Lietuvoje negyveno, vėl grįžo į D. B.. Nutartis yra įsiteisėjusi, todėl turi prejudicinę reikšmę. Iki jiems susipažįstant, ieškovas užsienyje buvo pragyvenęs apie 11 metų, todėl atsakovės manymu, galima pagrįstai teigti, kad ieškovas nuolat užsienyje gyvena nuo 1995-1996 metų iki dabar. Ieškovui nuolat gyvenant D. B., o jai Alytuje, jų epizodinių susitikimų negalima laikyti bendru gyvenimu ir bendro ūkio vedimu. Jie susitikdavo tik epizodiškai, kelis kartus per metus. Tarp jų niekad nebuvo kalbos apie bendrą buitį ir bendrą ūkį. Kategoriškai neigia ieškovo teiginį, kad jis investavo į jos butą, t.y. padarė remontą, pirko baldus, buitinę techniką. Ieškovas, teigdamas apie investicijas į jos butą, net nenurodė to buto adreso. Tiesa ta, kad butas, kuriame tuo metu gyveno buvo pilnai suremontuotas ir apstatytas. Ieškovo finansinės paramos jai nereikėjo, o pinigus (svarus) 2008 – 2010 metais jis jai persiųsdavo, kad ji juos išgrynintų, pakeistų į litus, nes dirbo banke ir jai buvo patogu juos iškeisti į nacionalinę valiutą, ir grįžęs į Alytų ieškovas turėtų iš ko gyventi. Paneigtinas ieškovo hipotetinis teiginys, kad jis jos tėvams SB „(duomenys neskelbtini)“ padėjo pasistatyti namą, nes jos tėvai žemės sklypą su nameliu įsigijo dar 1986 metais, jį remontavo savo lėšomis. Bankrutavus (duomenys neskelbtini), ji perėjo dirbti į (duomenys neskelbtini) Alytaus skyrių. Iš (duomenys neskelbtini) išėjo 2013 metų liepos mėn., kad galėtų visą laiką skirti namo statyboms. Po keturių mėnesių išvyko į D. B., nes norėjo uždirbti pinigų ir dar iki euro įvedimo užbaigti namo statybas. Kadangi ieškovas jau daug metų ten gyveno, jis jai pasiūlė padėti įsikurti. Nuvykus teko glaustis pas pažįstamus ir nuomotis kambarį, nes ieškovas pats būsto neturėjo. Po kiek laiko su ieškovu susitarė, kad kartu nuomosis butą ir mokės nuomos ir komunalinius mokesčius per pusę. Jiems gyvenant viename bute, tapo akivaizdu, kad ieškovas yra priklausomas nuo alkoholio ir piktnaudžiauja juo. Jis dingdavo kelioms savaitėms, neišeidavo į darbą, neturėjo nuolatinių pajamų. Ne kartą buvo paieškomas policijos kaip dingęs be žinios. Į policiją kreipdavosi ji ir ieškovo brolis, o jo tėvai skambindavo visiems jo draugams. Policija jį rasdavo nesiorientuojantį aplinkoje miške, garaže, automobilyje parke. Ilgalaikiai jo išgėrinėjimai vis dažniau kartodavosi, dėl ko teko kviestis policiją į namus, nes pradėjo jai grasinti susidoroti fiziškai – išmesti pro langą į T., parduoti albanams ir pan. Ne kartą ieškovas yra ir smurtavęs jos atžvilgiu – griebdavo už kaklo, sukdavo rankas ir kojas taip, kad neliktų kraujosruvų. Dėl ieškovo amoralus elgesio jų santykiai galutinai pašlijo 2016 metais. Kad kuo rečiau abu susitiktų, susitarė kad ieškovas dirbs naktinėje pamainoje, o ji – dieninėje. Tačiau konfliktų vis tiek neišvengdavo. 2017 metų rugpjūčio mėnesį ji susirado naują gyvenamąją vietą ir slapta naktį, kai ieškovas dirbo, išsikraustė iš bendrai nuomojamo buto. Dėl akivaizdžios ieškovo priklausomybės nuo alkoholio, jo agresyvaus elgesio, fizinio ir psichologinio smurto prieš ją, ji nebuvo nusiteikusi su juo sukurti bendro gyvenimo ir bendrai statysis namą Alytuje. Jau jai bendraujant su ieškovu Alytuje, buvo pastebėjusi jo liguistą potraukį į alkoholį. Ieškovas ne kartą buvo užsikodavęs nuo alkoholio. Atsiliepime į ieškovo pradinį ieškinį nurodė savo gautas pajamas už jai priklausiusio asmeninio nekilnojamojo turto pardavimą, pateikusi savo sąskaitų išrašus bei kvitus ir sąskaitas, pagal kuriuos pirko statybines medžiagas, skirtas gyvenamojo namo statybai, apmokėjo už atliktas paslaugas. Iš jos sąskaitos (duomenys neskelbtini) išklotinės matyti, kad 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. sausio 1 d. ji turėjo įplaukų į sąskaitą 163 083 Lt sumoje (47 232,10 Eur), o išlaidų 155 856,02 Lt (45 139,02 Eur) sumoje, likutis buvo 7 226,98 Lt (2 093,08 Eur). 2014 m. sausio 1 d. – 2015 m. sausio 1 d. turėjo įplaukų 47 040,26 Lt (13 623,80 Eur), kartu su likučiu nuo 2014 metų 2 093,08 Eur, turėjo 54 267,24 litų (15 716,88 Eur) išlaidų. Sąskaitos išraše nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. nurodyta, kad per šiuos metus sąskaitoje iš viso turėjo 210 123,23 Lt (60 855,89 Eur) ir patyrė tiek pat išlaidų. Pagrindinė pinigų dalis buvo skirta gyvenamojo namo statybai , apdailai ir įrengimui. Pateikė savo pajamų deklaraciją už 2015 metus, kurioje nurodyta, kad turėjo 17 365,38 svarus pajamų (atlyginimas 19 054,38 svarų – mokesčiai 1 689 svarų); pajamų deklaraciją už 2016 metus – pajamos 17 866,93 svarai (atlyginimas 19 581,13 svarų – mokesčiai 1 714,20 svarų); pataisytų mokesčių kreditų paskyrimą už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 6 d. iki 2014 m. liepos 12 d., kuriame nurodyta, kad ji prašymą mokesčių kreditams pateikė kaip vienas asmuo, taip pat matyti, kad jai buvo mokami vaiko pinigai – 885,92 svarų. Ji ir toliau gaudavo vaiko pinigus apie 300 – 400 svarų per mėnesį, kaip asmuo, kuris neturi partnerio ir yra nesusituokęs iki kol dukra mokėsi gimnazijoje. Iš 2017 m. birželio 9 d. L. banko savo sąskaitos išrašo matyti, kad nuo 2016 m. birželio 11 d. iki 2017 m. birželio 10 d. turėjo 25 556,95 svarus įplaukų, išėmė iš sąskaitos 24 344,25 svarus, be to, 2016 m. birželio 13 d. pavedimu pervedė ieškovui 200 svarų, paskirtis – paskola G. B.. Šis pavedimas patvirtina jos teiginius, kad ieškovas 2014 – 2015 metais skolino jai pinigus, pervesdamas į jos tėvų sąskaitas, nes tuo metu buvo pritrūkusi pinigų statyboms ir žadėjo ieškovui pervestus pinigus grąžinti. Ji sutinka ieškovui grąžinti jos tėvams jo pervestus 5 861,60 Eur. Pateikė 2015 m. vasario 28 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį ji savo motinai V. M. pervedė 1 000 Eur statybų išlaidoms. Be to, iš 2014 m. gruodžio 4 d. jai rašyto jos buvusio sutuoktinio R. L. elektroninio laiško, kuriuo jis jai atsiuntė jo atliktų namo vidaus apdailos darbų fotonuotraukas, akivaizdu, kad R. L. jos name atliko apdailos darbus, o iš pateiktų mokėjimo pavedimų ir mokėjimo nurodymų matyti, kad jos buvęs sutuoktinis R. L. mokėjo išlaikymą jų nepilnametei dukrai M., ir viso už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 27 d. iki 2014 m. spalio 25 d. sumokėjo 4 410 Lt (1 277,22 Eur). Jai išvykus į D. B., 2014 metais dukra persikėlė gyventi pas savo tėvą į V. ir jis ją nuolat išlaikė. R. L. jai išlaikymo įsiskolinimo neturi. Pateikiami banko dokumentai paneigia ieškovo teiginius, kad jis išlaikė jos dukrą, o biologinis tėvas neteikė jai išlaikymo. Iš 2015 m. sausio 26 d. darytų fotonuotraukų matyti jau baigtas statyti namas. Ieškovas pateikęs 2020 m. vasario 5 d. antstolio V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame yra apžiūrėtos ir pridėtos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Alytuje, fotonuotraukos su pastatyto ir įrengto gyvenamojo namo vidaus patalpų vaizdais, kurios darytos 2015 m. spalio 5-7 dienomis, todėl ieškovo papildomai prie 2020 m. vasario 9 d. prašymo dėl papildomų dokumentų prijungimo ir prie patikslinto ieškinio pateiktos jo sąskaitos suvestinės už 2016 ir 2017 metus yra neaktualaus laikotarpio. Be to, pateikta L. banko ieškovo sąskaitos išklotinė už 2013 metus dubliuojasi su prie 2020 m. vasario 9 d. prašymo dėl papildomų dokumentų prijungimo pateikta sąskaitos už 2013 metus išklotine. Iš šios sąskaitos akivaizdu, kad ieškovas 2013 metais turėjo itin mažas pajamas. Ieškovo pateiktose sąskaitų išklotinėse nurodytos tik jo pajamos, tačiau nenurodytos jo turėtos išlaidos. Taigi, vien pajamų turėjimas neįrodo, kad jos buvo panaudotos jos namo statybai. Ieškovas 2015 m. gegužės 26 d. pirko automobilį „N.“, už kurį pagal jo 2015 metų sąskaitos duomenis mokėjo 1 878 svarus. Ieškovas pripažino, kad automobilį pirko po eismo įvykio sudaužytą ir jį remontavo, todėl neginčytina, kad patyrė nemažas išlaidas. Jai jis yra prisipažinęs, kad automobilis jam iš viso kainavo apie 10 000 svarų. Ieškovo patarimų dėl namo statybos, atliktų kai kurių darbų (langų įdėjimo), jo lėšų turėjimo sąskaitoje nesant įrodymų, kad pinigai buvo nuimti ir panaudoti namo statybai, negalima laikyti nekilnojamojo turto įgijimu jų bendrosios dalinės nuosavybės teise. Dėl pateikto patikslinto ieškinio reikalavimo – priteisti ieškovui iš jos 13 000 Eur už name liekantį turtą, t. y baldus, buitinę techniką, ji nesutinka. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jis būtų nupirkęs nors vieną baldą ar ką nors iš buitinės technikos, kadangi ieškovo pateikta jo sąskaitos išklotinė, kurioje nurodyta, kad pirkęs baldus, sąskaitoje nenurodant konkrečiai kokius, nėra tinkamas įrodymas, kad jo kažkokie pirkti baldai buvo skirti jos namui. Nurodo, kad virtuvės komplektas jai kainavo 4 200 litų (1 217 eurų), šiuo metu jo likutinė vertė 800 eurų; stalas pirktas 2016 m. sausio 17 d. už 349 svarus, 6 kėdės po 50 svarų (300 svarų), įrodo baldų fotografijų darymo data. Šių baldų likutinė vertė yra apie 300 Eur. Užuolaidos pirktos turguje už 80 Eur, jų likutinė vertė 30 Eur, staliukas atsivežtas iš jos parduoto buto. Miegamojo lova jai kainavo 250 svarų, 2 spinteles 80 svarų ir veidrodis 100 svarų. Miegamojo baldų likutinė vertė yra 250 Eur. Televizorių Sony pirko už 512,99 Eur pagal 2019 m. sausio 4 d. UAB „Avitela“ PVM sąskaitą-faktūrą, jo likutinė vertė 200 Eur. Spintelė televizoriui kainavo 60 Eur, jos likutinė vertė 30 Eur. Drabužinės dabartinė vertė 150 Eur. Skalbimo mašiną pirko už 536 Eur pagal 2015 m. kovo 3 d. UAB „E. T.“ sąskaitą-faktūrą, skalbimo mašinos likutinė vertė yra 250 Eur. Vonią pirko 2015 m. spalio 9 d. už 533,60 Eur pagal UAB „Iris“ išankstinę sąskaitą, šiuo metu vonios vertė yra 200 Eur. Klozetas ir kriauklės taip pat pirkti UAB „Iris“ už 150 Eur, atsispindi jos pateiktuose banko išrašuose. Jų likutinė vertė 100 Eur. Roletus pirko namui už 289,25 Eur pagal 2019 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Dextera“ PVM sąskaitą-faktūrą, jau nutrūkus jų bendram gyvenimui. Spintos dabartinė vertė yra 200 eurų. Šviestuvai visi yra iš jos turėto buto, jie nebuvo naujai perkami. Vonios kambario įrengimas, kita smulki buitinė technika, namų apyvokos daiktai (nurodyta 700 Eur) yra abstraktūs ieškovo teiginiai, todėl ji negali tinkamai atsikirsti ir juos įvertinti. Ieškovas patikslintame ieškinyje vėl nurodo 2020 m. vasario 28 d. UAB „M.“ konsultacinę išvadą, kurioje nurodyta, kad ginčo turto bendra rinkos vertė yra 126 000 Eur, tačiau, jos manymu, ši konsultacinė išvada neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu numatytų reikalavimų, yra tik konsultacinio pobūdžio dokumentas. Pagal kompetentingos institucijos – VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės išrašą, išduotą 2020 m. vasario 27 d., kuriame ginčo gyvenamasis namas šiai datai įvertintas 50 500 Eur, o žemės sklypas pagal vidutinės rinkos paiešką pagal unikalų numerį 2020 m. sausio 1 d. įvertintas 5 630 Eur. Pažymėjo, kad UAB „M.“ konsultacinėje išvadoje konsultacijos objektu nurodė ir ūkinį pastatą, kurio teisinė registracija neatlikta, ir įtraukė jį į vertinamų nekilnojamų objektų sąrašą greta ginčo gyvenamojo namo ir žemės sklypo. Ieškovo įvardintas ūkinis pastatas, o tiksliau malkinė, kurią jis pastatė be jos leidimo ir sutikimo, pastatytas elektros linijos apsaugos zonoje, jis trukdo saugiai eksploatuoti elektros tinklus bei gedimo atveju gali sukelti gaisrą ar pavojų gyvybei. Taigi, ieškovas, statydamas savavališkai ūkinį pastatą – malkinę be jos sutikimo ir žinios, sudarė jai didelių papildomų problemų, todėl privalo jį nugriauti arba finansuoti jai elektros linijos perkėlimą ar rekonstravimą. Atsižvelgiant į jos išdėstytas aplinkybes, prašo patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti jai iš ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas ir jo atstovas patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ginčas šioje byloje kilo dėl nesusituokusių, tačiau kartu faktiškai gyvenusių ir bendrą ūkį vedusių ieškovo ir atsakovės dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe, jo atidalijimo. Ieškovas prašo pripažinti bendro ploto 124,73 m2 gyvenamąjį namą su terasa ir žemės sklypu, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, ieškovo G. B. ir atsakovės A. L. bendrąja daline nuosavybe, nustatant, kad ieškovui ir atsakovei priklauso po ½ dalį namų valdos, atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę, pripažinti minėtą turtą atsakovės asmenine nuosavybe, ieškovui išmokant ½ turto vertės piniginę kompensaciją. Ieškinys pagrįstas nekilnojamojo turto vertinimo ekspertize, ginčo šalys dėl to nekelia. Šalys kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo 2007 metų iki 2017 metų, ginčo dėl to nėra, nes šias aplinkybes 2021 m. gegužės 5 d. teismo posėdžio metu pripažino ir pati atsakovė. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus objekto. Šalims gyvenant kartu, tarp šalių susiklostė ne tik asmeniniai neturtiniai santykiai, tačiau ir turtiniai santykiai. Nors sugyventinių turtas nuosavybės teise registruotas vieno iš jų vardu, tačiau jis tikrai gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jeigu jis buvo įgytas iš abiejų sugyventinių bendrų lėšų ir jų naudojamas. Ginčo dėl šalių bendro gyvenimo laikotarpio nėra, akivaizdu, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog šalys vedė bendrą ūkį, sukūrė turtą – pasistatė namą, jį įsirenginėjo. 2012 m. lapkričio 20 d. nusipirko sklypą, esantį Alytuje, (duomenys neskelbtini), taip pat, būtent už kokias lėšas buvo pirktas sklypas ir įrenginėjamas namas. Tai įrodo, kad šalys vedė bendrą ūkį ir pagrindžia ieškovo ieškinį tai, kad šalys įsigijo sklypą, į V. M. sąskaitą buvo atlikti pavedimai, iš viso 3 945,79 Eur, į V. M. sąskaitą buvo atlikti pavedimai – iš viso 1 915,81 Eur, į pačios atsakovės A. L. sąskaitą atlikti pavedimai pagrindžia ieškovo nurodytas aplinkybes. 2013 m. rugpjūčio 26 d. prasidėjo namo statybos, ieškovas neneigia, kad ir atsakovė prisidėjo prie namo statybos, šalys kartu kūrė, kartu statė. Ieškovo tėvai ieškovui davė pinigus vidaus įrengimui, baldus pirko ieškovas, atsakovė pirko virtuvės komplektą. Naujų baldų ir įrangos vertė yra 14 079,87 Eur. Namo tvora, vartai kainavo 2 000 Eur, jungtinio pastato pastatymas – 3 000 Eur, trinkelės ir trinkelių paklojimas kainavo 4 000 Eur, lauko terasa su baldais – 1 200 Eur, vidinės namo durys – 500 Eur, name liko ieškovo dviratis, kurio vertė 1 000 Eur. 2011 m. ieškovas pirko medieną vidaus darbams bei kitas medžiagas ir patyrė 7 938,71 Eur išlaidas. 2016 m. spalio 12 d. namas baigtas statyti ir įregistruotas atsakovės vardu, ieškovas tam neprieštaravo, kadangi planavo kartu gyventi, susituokti, kurti šeimą. Tai, kad ieškovas pirko statybines medžiagas, rūpinosi namo statyba, samdė darbininkus, dirbo ir gyveno pats, patvirtino apklausti liudytojai. Ieškovas negalėjo pateikti kai kurių kvitų, nes rastos kortelės, kuriomis buvo naudojamasi negaliojo ir nėra išlikusi informacija apie kitus esamus pirkimus. Atsakovė bandė sumenkinti ieškovo indėlį į namo statybą, bandė įrodyti, jog ji asmeniškai išimtinai už savo lėšas statė namą, teikė melagingus duomenis ir klaidino teismą. Šalys gyveno kaip šeima, kartu daug keliavo, rūpinosi vienas kitu, teismui pateikti draudimo polisai ir sutartys, jog jie buvo apsidraudę šeimyniniu draudimu. Ieškovo nurodytas aplinkybes pagrindžia 2020 m. lapkričio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, ištrauka iš bylos, kur paminėti pirkinių čekiai, banko išrašai, sąskaitos-faktūros, kitos sąskaitos. Pateikti neginčytini duomenys, kad 2015 m. spalio 9 d. „Iris“ parduotuvėje vonią pirko ieškovas, kurios čekį atsakovė pateikė kaip savo. Už ūkinio pastato stogo dangą ieškovas buvo sumokėjęs/ palikęs grynus pinigus atsakovės tėvui, darbai užfiksuoti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Atsakovei buvo atliekami pavedimai ir už atostogas, be to, buvo sudarytos draudimo sutartys, kuriose buvo įtrauktas ieškovas, draudimo polisuose atsakovė netgi yra nurodyta kaip naudos gavėja. Pateikti duomenys, jog atsakovas 2015 m. liepos mėnesį mokėsi Alytuje taip pat patvirtina, jog šalys vedė bendrą ūkį. Ieškovo telefone buvo detaliai fiksuota statybų eiga, nuotraukos pateiktos katalogais, tai paneigia atsakovės teiginius, jog šalys bendravo epizodiškai kelis kartus per metus. Be to, liudytojų parodymai taip pat pagrindžia ieškovo nurodytas aplinkybes. Prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas – išlaidas už ekspertizės atlikimą bei atstovavimo išlaidas.
Atsakovė ir jos atstovė su patikslinu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovas, siekdamas ginčo turtą pripažinti bendrąja daline nuosavybe ir jį padalinti, privalo įrodyti ne tik tai, kad jis su atsakove draugavo, atostogavo kartu, kartu kurį laiką gyveno D. B. ir dalinosi būsto nuomos mokesčius pusiau, bet ir tai, kad šalys turėjo tikslą kartu, jungtinėmis pastangomis, sukurti ginčo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovė nurodė, kad su ieškovu susipažino 2007 metais ir tik draugavo, susitikdavo epizodiškai, ieškovas nuolat gyveno D. B., ji – Lietuvoje. Ieškovas į Lietuvą grįždavo 3 kartus per metus. Atsakovė, kol dirbo Lietuvoje, tik vieną kartą buvo pas jį nuskridusi. Bendravo tik kaip draugai, todėl tokios epizodiškos draugystės vienam nuolat gyvenant ir dirbant D. B., kitam – Lietuvoje, negalima laikyti bendru gyvenimu ir bendro ūkio vedimu. Atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini), vėliau, jam bankrutavus, (duomenys neskelbtini) ir turėjo savo pragyvenimo šaltinį. Jų finansai visą laiką buvo atskiri. Atsakovė 2013 m. pabaigoje išvyko į D. B., su ieškovu kartu nuomojosi butą iki 2017 m. ir nuomą mokėjo abu pusiau todėl, kad kartu nuomotis būstą buvo pigiau. Atsakovė dirbo ir gaudavo pajamas, iš kurių pati pragyveno, atsakovas jos neišlaikė. Atsakovė 2017 m. rugpjūtį išėjo gyventi į kitą nuomojamą butą, kadangi pastebėjo ieškovo priklausomybę alkoholiui, dėl smurto protrūkių atsakovė nematė jokios galimybės kurti su juo bendrą ateitį ir bendrai statytis namą Lietuvoje, juolab už jo ištekėti. Šalys ginčija žemės sklypo įsigijimo aplinkybes. Atsakovė nurodo, kad ji viena pirko sklypą savo asmeniniams poreikiams ir iš asmeninių lėšų sumokėjo už jį. Jokio susitarimo, kad sklypas bus perkamas bendron šalių nuosavybėn, nebuvo. Atsakovė savo poziciją įrodinėja rašytiniais dokumentais, būtent, 2012 m. lapkričio 20 d. pirkimo - pardavimo sutartimi, pagal kurią M. sumokėjo 22 000 Lt, pervesdama pinigus iš savo sąskaitos. Ieškovas netgi nežinojo tikrosios sklypo pirkimo kainos. Prie atsiliepimo į pradinį ieškinį pateiktas atsakovės sąskaitos išrašas, išduotas Ūkio banko, iš kurio matyti, kad 2012 m. gegužės 25 d. ji keitė 6 985 USD į litus ir gavo 19 216,43 Lt, ir jos sąskaitoje 2012 m. lapkričio 20 d., t.y. sklypo pirkimo dieną iš viso buvo 25 362,90 Lt, iš kurių 22 000 Lt sumokėjo M., todėl atsakovė turėjo pakankamai pinigų sklypo įsigijimui ir skolintis iš tėvų ar kitų asmenų jai nereikėjo. Atsakovė nuo 2002 iki 2006 m. dirbo JAV kruiziniuose laivuose padavėja, gaudavo gerą atlyginimą bei arbatpinigius, o kaip žinia, tokiame laive pragyvenimas personalui nekainuoja, ji turėjo pakankamai santaupų USD valiuta, kuriuos panaudojo ne tik sklypo įgijimui bet ir namo statybos ir įrengimui. Taigi, notariškai patvirtinta 2012 m. lapkričio 20 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis yra tiesioginis rašytinis įrodymas, kad žemės sklypą atsakovė įsigijo savo asmeninėn nuosavybėn už savo asmenines lėšas. Ieškovas šios sutarties niekaip nenuginčijo ir neįrodė, kad savo lėšomis būtų prisidėjęs prie sklypo pirkimo. Be to, ieškovas netgi nepateikė įrodymų, kad sklypo pirkimo metu būtų turėjęs 10 000 Lt. Kad šalys nuo 2007 m. kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio įrodo ir tas faktas, kad ieškovas net nežino, kokiu adresu gyveno atsakovė ir už kiek pardavė jai priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje. Taip pat jis nežino, kad atsakovė pardavė iš viso 3 jai priklausiusius nekilnojamojo turto objektus: du butus ir garažą ir už juos gavo apie 30 000 Eur, kuriuos panaudojo namo statybai. Be to, iš atsakovės prie atsiliepimo į patikslintą ieškinį pateiktos 2015 m. liepos 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties (civilinė byla Nr. 2-234-470/2015) matyti, kad atsakovo G. B. atstovė advokatė D. V. nurodė, kad G. B. su šeima į D. B. išvyko prieš 20 metų, vėliau Lietuvoje jis ir V. B. išsprendė ištuokos klausimą, tačiau Lietuvoje negyveno, vėl grįžo į D. B.. Minimoje byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovas dar iki išlaikymo bylos nagrinėjimo, t.y. iki 2015 m. liepos 15 d., jau apie 20 metų nuolat gyveno užsienyje. Užsienyje jis nuolat gyveno ir 2015 m., todėl teigti, kad jis ruošėsi bendrai su A. L. statytis namą ir gyventi Lietuvoje, atsakovės atstovės manymu, nėra jokio pagrindo. Iš atsakovės sąskaitos išklotinės matyti, kad buvęs sutuoktinis R. L. pervedinėjo alimentus jų nepilnametei dukrai, tuo paneigiami ieškovo teiginiai, kad L. išlaikymo dukrai nemokėjo ir ieškovas išlaikė mergaitę. Be to, atsakovė pateikusi savo pajamų deklaracijas už 2014 – 2015 metus, iš kurių matyti, kad ji turėjo bendrai virš 35 000 svarų pajamų. Taip pat, kaip vienišas asmuo, gaudavo vaiko pinigus po 300 – 400 svarų, kol jos dura mokėsi gimnazijoje. Atsakovės pateikti mokėjimo pavedimai rodo, kad R. L. dukros M. išlaikymui 2013 – 2014 m. pervedė 4 410 Lt (1 277,22 Eur). Atsakovė savo motinai V. M. yra pervedusi iš viso 12 938 Eur. Dėl ieškovo pateiktų prie ieškinio perlaidų, kuriomis jis pervedęs pinigų atsakovės tėvams 2014 – 2015 metais 5 861,60 Eur, šią sumą ji sutinka ieškovui grąžinti, kadangi ji tuo metu skolinosi iš ieškovo pinigų, nes nebuvo pasibaigęs jos terminuotas indėlis. Pažymėjo, kad atsakovė pateikusi sąskaitos išrašą, kuriame nurodyta, kad ji 2017-06-09 perveda ieškovui 200 svarų, paskirtyje nurodyta –paskola, todėl, atstovės teigimu, tai tik patvirtina atsakovės teiginius, kad pinigai jos tėvams buvo paskolinti. Atsakovė nurodė, kad baldus, buitinę techniką pirko iš savo asmeninių lėšų, baldus pagal užsakymą darė baldžius, todėl nelaiko jų bendrąją daline nuosavybe su ieškovu. Ji nurodė patikslintame ieškinyje nurodytų daiktų likutinę vertę. Prie atsiliepimo į pradinį ieškinį yra pateikti atsakovės kvitai ir sąskaitos, kuriose nurodyta, kad atsakovė savo vardu ir savo lėšomis pirko buitinę techniką, roletus. Ieškovo indėlis į ginčo turtą nėra toks reikšmingas, kad būtų pagrindas konstatuoti, jog jis įgijo nuosavybės teisę į atsakovės turto dalį. Tarp šalių nebuvo susitarimo sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, sklypą atsakovė įgijo savo asmeninėn nuosavybėn ir namą pasistatė už savo asmenines lėšas, todėl ieškovo pozicija dėl jo dalyvavimo sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę jo lėšomis ir darbu atmestina kaip neįrodyta ir nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės kilęs ginčas dėl turto, kuris buvo įgytas šalims nesudarius santuokos laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2017 m.
Iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad gyvenamasis namas su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 124,73 m² su ūkiniu pastatu (teisinė registracija neatlikta) ir su 0,0881 ha žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Alytuje, (ginčo turtas) asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei A. L.. Ieškovas siekia įrodyti, kad šis nekilnojamasis turtas yra bendroji dalinė ieškovo ir atsakovės nuosavybė, priklausanti bendraturčiams lygiomis dalimis.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 61 punktą).
Teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Kadangi byloje sprendžiamas ginčas paprastai kilęs iš praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos įrodymų pagalba. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp šalių paskirsto įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimo pareigą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo pareigos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).
Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą).
Įrodinėjimo proceso metu tiriami ir vertinami ne bet kokie šalių pateikti faktiniai duomenys, o tik tie, kurie sudaro įrodinėjimo dalyką byloje. Įrodinėjimo dalyką (byloje nustatytinus faktus) lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrindai. Tai reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik tuos šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 180 straipsnis).
Ieškovas patikslintu ieškiniu nagrinėjamoje byloje pareiškė reikalavimą pripažinti ginčo turtą šalių bendrąja daline nuosavybe, remdamasis šalių susitarimu dėl jungtinės veiklos (partnerystės), kurio buvimą ieškovas įrodinėja šalių gyvenimu drauge, bendro ūkio tvarkymu, bendro turto kūrimu tiek jo asmeninėmis lėšomis, tiek jo darbu. Nagrinėjamoje byloje būtent ieškovui teko minėtų aplinkybių įrodinėjimo pareiga byloje.
Galiojančios CK trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Tai atitinka jungtinės veiklos sutartį, pagal kurios nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams, pavyzdžiui, bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).
Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).
Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu. Netgi sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Pasisakydamas dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016, 18 punktas). Pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 38 punktas). Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016, 39 punktas).
Sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga, kaip minėta, tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis). Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies, atsižvelgiant į šiame sprendime jau aptartus kriterijus.
Taigi, šiuo atveju, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar buvo sudarytas šalių susitarimas įgyti ginčo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Įrodinėjimo pareiga – įrodyti atitinkamo susitarimo tarp šalių buvimo faktą, nagrinėjamoje byloje teko ieškovui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės į ginčo turtą pripažinimo.
Nagrinėjamoje byloje neginčijama aplinkybė, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl ginčo turto. Minėta, kad nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas, be kita ko, tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu. Būtent tokias aplinkybes, įrodinėdamas šalių susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės) buvimą, nagrinėjamoje byloje ir įrodinėjo ieškovas.
Pažymėtina, kad tokios kategorijos bylose, atsižvelgiant į sugyventinių tarpusavio santykių pobūdį, įrodinėjimo standartas neturi būti pernelyg aukštas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylos šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis nustatant įrodinėjamą aplinkybę, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Vienas iš paaiškinimų patikimumo kriterijų yra tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su šalių paaiškinimais. Jų įrodomąją vertę teismas turi nustatyti juos įvertinęs kartu su byloje surinktų įrodymų visetu (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 51 punktas).
Byloje ieškovas laikėsi pozicijos, įrodinėjo, kad nuo 2007 m. iki 2017 m. šalys kartu gyveno kaip sugyventiniai arba bendro gyvenimo partneriai ir vedė bendrą ūkį, turėdami tikslą susituokti.
Tuo tarpu atsakovė nesutiko su patikslintu ieškiniu, įrodinėjo, kad šalys nuolat kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, ji neplanavo su ieškovu susituokti, susipažino 2007 m. ir tik draugavo, susitikdavo epizodiškai, ieškovas nuolat gyveno D. B., o ji – Lietuvoje. Ieškovas į Lietuvą grįždavo tik 3 kartus per metus, o ji, kol dirbo Lietuvoje, tik vieną kartą buvo pas jį nuskridusi.
Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus dėl jų bendro gyvenimo, bendro ūkio tvarkymo, išdėstytus tiek teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek byloje vykusių teismo posėdžių metu, sprendžia, kad būtent ieškovo paaiškinimai dėl minėtų aplinkybių yra nuoseklesni, atitinkantys kitų bylos įrodymų visetą, tuo tarpu atsakovės paaiškinimai dėl aptariamų aplinkybių yra prieštaringi, neįtikinami. Tokias teismo išvadas pagrindžia toliau šiame sprendime aptariami įrodymai bei nurodyti motyvai.
Pažymėtina, kad pati teismo posėdžių metu pripažino, kad su ieškovu susipažino 2007 m. ir kartu gyveno iki 2017 m. Taigi, atsakovė, nors, viena vertus, byloje ginčijo šalių bendro gyvenimo bei juos siejusių ryšių pobūdžio faktą, kita vertus, teikdama paaiškinimus, pripažino bendro gyvenimo su ieškovu aplinkybę. Teismo vertinimu, minėtų aplinkybių nepaneigia atsakovės nurodoma aplinkybė, kad ieškovas dirbo D. B. ir nebūdavo Lietuvoje, ypač atsižvelgiant į tai, kad jie kartu gyveno ir D. B., į šalių bendro gyvenimo kartu trukmę, kaip pati atsakovė nurodžius atsiliepime į patikslintą ieškinį, šalys kartu gyveno D. B. bent nuo 2014 m. iki 2017 m., kadangi, kaip nurodė atsakovė, ji tik 2017 metų rugpjūčio mėnesį susirado naują gyvenamąją vietą ir išsikraustė iš bendrai nuomojamo buto.
Minėta, kad tokios kategorijos bylose, atsižvelgiant į sugyventinių tarpusavio santykių pobūdį, įrodinėjimo standartas neturi būti pernelyg aukštas. Sugyventinių susitarimas įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise (ar tokio susitarimo nebuvimas) gali būti įrodinėjamas visais leistinais įrodymais.
Ieškovas, byloje šalių bendro gyvenimo, bendro ūkio tvarkymo aplinkybes, įrodinėjo, 2012 m. lapkričio 20 d. sklypo, esančio Alytuje, (duomenys neskelbtini), įsigijimu, taip pat į atsakovės tėvų sąskaitas 2014-2015 m. atliktais pavedimais: į V. M. sąskaitą buvo atlikti pavedimai iš viso 3 945,79 Eur sumai, į V. M. sąskaitą buvo atlikti pavedimai – iš viso 1 915,81 Eur sumai, į pačios atsakovės A. L. sąskaitą atliktais pavedimais, antstolio 2017 metų lapkričio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei sudaryta draudimo sutartimi ir polisais, iš kurių matyti, kad abi šalys (ieškovas ir atsakovė) yra nurodytos draudimo polise, o naudos gavėja yra nurodyta atsakovė. 2020 m. vasario 5 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame fiksuotos – atostogų fotonuotraukos, ieškovo telefone fiksuotomis namo statybų fotonuotraukomis.
Teismo vertinimu, minėti įrodymai, kuriuos taip pat papildo ir nuoseklūs ieškovo bei liudytojų teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai (dėl aptariamų aplinkybių), o taip pat ir paminėti atsakovės paaiškinimai, yra pakankami spręsti, kad šalys, tiek iki ginčo turto statybų, tiek vėliau, gyveno kartu kaip sugyventiniai (partneriai), vedė bendrą ūkį.
Vis tik, šiame sprendime jau aptartų aplinkybių ir padarytų išvadų kontekste svarbu pažymėti tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką šalių gyvenimo drauge, bendro ūkio vedimo faktas, nors ir yra reikšmingas sprendžiant dėl sugyventinių susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės), savaime nėra pakankamas spręsti buvus šalių susitarimą dėl konkretaus turto objekto (ginčo turto) bendrosios jungtinės nuosavybės.
Minėta, kad netgi sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę.
Nagrinėjamo ginčo atveju svarbu (būtina) nustatyti, į ką buvo nukreipta šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso šalių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Kitais žodžiais tariant, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas šalių (kaip sugyventinių) susitarimas būtent ginčo turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Kaip jau minėta, pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Kiekvieno iš sugyventinių indėlis į ginčo turtą yra reikšmingas tiek vertinant susitarimo dėl konkretaus turto objekto bendrosios dalinės nuosavybės teisės egzistavimą, tiek sprendžiant dėl konkretaus sugyventinio dalies.
Nors konkretaus bendro gyvenimo metu įgyto turto objekto nuosavybės forma, nurodyta šio turto įgijimo sandoryje ir Nekilnojamojo turto registre, nėra lemiama aplinkybė sprendžiant dėl sugyventinių bendro gyvenimo metu įgyto turto nuosavybės, ši aplinkybė yra reikšminga teismams sprendžiant dėl atitinkamo susitarimo tarp šalių turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, gyvenamasis namas su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 124,73 m² su ūkiniu pastatu (teisinė registracija neatlikta) ir su 0,0881 ha žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Alytuje, (ginčo turtas) asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei A. L., turto įregistravimo pagrindas – 2016 m. spalio 12 d. deklaracija apie statybos užbaigimą ir 2012 m. lapkričio 20 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš teismo ekspertės I. K. nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akto matyti, jog ginčo turto – 0,0881 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypo (naudojimo būdas: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 124,73 m² bendro ploto pastato – gyvenamojo namo su terasa T - 13,06 m², esančių (duomenys neskelbtini), Alytuje, rinkos vertė, nustatyta vertės nustatymo dienai (2021 m. lapkričio 19 d.) yra 97 000 Eur.
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas 2008 metais atsakovei pervedė 899,65 Eur, 2009 metais – 785,97 Eur ir 220 Eur, 2010 metais – 1 688,02 Eur, 2011 metais – jo motina iš savo sąskaitos pervedė atsakovei 4 075,67 Eur, 2012 metais – 1 110,24 Eur. Be to, ieškovas atliko tokius pervedimus atsakovės tėvams: 2014 m. spalio 10 d. 2 155 Lt (624,13 Eur), 2014 m. spalio 24 d. 3 440 Lt (996,29 Eur), 2014 m. gruodžio 9 d. 4 300 Lt (1 245,37 Eur), 2015 m. kovo 5 d. 1 080 Eur į V. M. sąskaitą, 2014 m. gruodžio 20 d. 3 024 Lt (875,81 Eur), 2015 m. sausio 30 d. 1 040 Eur į V. M. banko sąskaitą. Iš viso į V. M. banko sąskaitą pervedė 3 945,79 Eur (13 624,02 Lt), į V. M. banko sąskaitą – 1 915,81 Eur (6 614,91 Lt).
Ieškovas įrodinėdamas, kad su ieškove buvo sudaręs jungtinės veiklos sutartį dėl bendro gyvenamojo būsto sukūrimo teigia, kad namą šalys statėsi kartu, jis pervedinėjo pinigus tiek atsakovei, tiek jos tėvams, taip pat investavo savo santaupas, pirko baldus, tačiau neneigia, jog ir atsakovė prisidėjo prie namo statybos. Būtent jam nekilnojamojo turto vadybininkas pasiūlė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje. Reikėjo skubiai sumokėti už sklypą 28 000 Lt (8 109,36 Eur), tad atsakovės tėvai pirkimo dieną, 2012 m. lapkričio 20 d. paskolino 15 000 Lt (4 344,30 Eur), 10 000 Lt (2 896.20 Eur) turėjo su savimi. Žemės sklypą, kurio plotas 0,0881 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registravo atsakovės vardu, vėliau tarėsi, kad persirašys savo vardu, pasitikėjo savo drauge.
Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad turėjo kelis butus, kuriuos pardavė, taip pat nurodė, kad dirdama užsienio kruiziniuose laivuose padavėja, bei vėliau dirbdama banke uždirbo pakankamai pinigų, kad už juos būtų galima įsigyti žemės sklypą ir pradėti statyti gyvenamąjį namą. Šias pinigines lėšas, kurios patvirtintos minėtuose išrašuose iš bankų sąskaitos ir buvo panaudotos ginčo turtui įgyti. Atsakovė neneigė, kad su ieškovu gyveno (duomenys neskelbtini), nuomojo butą, patvirtino ir tai, kad kelis kartus su juo buvo išvykusi ir poilsiavo Egipte, Turkijoje. Atsakovė patvirtino, kad ieškovas jai buvo paskolinęs 5 861 Eur, tačiau jie nebuvo skirti bendro ginčo turto sukūrimui.
Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009, 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Faktinės aplinkybės nustatomos atliekant įrodymų vertinimą. Tam tikras faktas ar aplinkybė vertinami kaip įrodyti, jeigu jie patvirtinami pakankamais ir patikimais įrodymais po visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių įvertinimo. Bylos aplinkybių visapusiškumas reiškia, kad pagal konkrečios bylos teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą sprendžiama dėl tam tikro fakto ar aplinkybės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-78-686/2017).
Ieškovas savo piniginį indėlį į bendro turto sukūrimą įrodinėjo ir liudytojų parodymais.
Teismo posėdyje liudytojas J. B. nurodė, kad pažįsta abi šalis, jis prekiavo stogais, kad už stogo dangą jam apmokėjo ieškovas grynais pinigais, jis sąskaitą išrašė atsakovės vardu, jis kartu buvo, kai šalys pirko prekes, jis atvykęs išmatavo statomo namo, esančio Alytuje, (duomenys neskelbtini), stogą ieškovo kvietimu. Už priestato medžiagas taip pat mokėjo ieškovas.
Teismo posėdyje liudytojas R. M. nurodė, kad dirbo name, esančiame Alytuje, (duomenys neskelbtini), klojo trinkeles, dėjo stiklo vatą, dirbo apie pusantro mėnesio, jam buvo sumokėti pinigai, jį samdė ieškovas ir jis bendravo su ieškovu. Ieškovas jam sakęs, jog statosi namą sau gyventi. Už darbą iš pradžių mokėjo ieškovas, o kai jis išvažiavo į J. K. – mokėjo atsakovės mama. Taip pat jis klijavo virtuvėje plyteles, mokėjo atsakovė, tačiau pinigus jai buvo palikęs ieškovas.
Teismo posėdyje liudytojas V. P. nurodė, kad dirbo name, esančiame Alytuje, (duomenys neskelbtini), name įrenginėjo santechniką, visus darbus derino su ieškovu G. B.. Pinigus daugiausia mokėjo ieškovas. Apskritai visus darbus derino su G. B.. Kas mokėjo už prekes, paimtas iš UAB ,,U“, nežino, jam mokėdavo ieškovas G. B..
Teismo posėdyje liudytojas D. A. nurodė, kad gyvenamojo namo viduje dėjo gipsą, statė tvorą, tvirtino latakus, skardino kaminą, užtruko 4 mėnesius, dirbo kartu su ieškovu, vežė kartu ir medžiagas. Už prekes ir darbą mokėdavo grynais pinigais G. B., atsakovė A. L. jam niekada pinigų už darbą ir prekes nemokėjo.
Teismo posėdyje liudytoja R. A. nurodė, kad ji namo, esančio Alytuje, (duomenys neskelbtini), viduje atliko glaistymo ir dažymo darbus. Už medžiagas ir darbus pinigus mokėjo G. B.. Darbų eigoje į namą užsukdavo ieškovas ir atsakovė. Prie namo dirbo ir jos vyras D. A., kuris atliko išorės darbus ir šiam už darbą pinigus taip pat mokėjo G. B., kuris ir derino darbų apimtis.
Teismo posėdyje liudytoja V. M. nurodė, kad yra atsakovės motina. A. L. išvykus į J. K., vidaus apdailos darbus atliko buvęs žentas ir dukros vyras R. L. su pagalbiniu darbininku. G. B. į Lietuvą atvykdavo retai ir dažniausiais vykdavo pas savo tėvus į D. Už trinkelių sudėjimą R. M. mokėjo savo pinigais. Pinigus, kuriuos jai ir V. M. pervedė ieškovas, atsakovė iš jo skolinosi. Ji mačiusi, kad G. B. piktnaudžiavo alkoholiu, dukrą skriausdavo, grasindavo, todėl dukra A. L. niekada neplanavo bendro gyvenimo ir santuokos su ieškovu.
Taigi, ir iš paminėtų liudytojų parodymų matyti, kad ieškovas gan aktyviai dalyvavo namo, esančio Alytuje, (duomenys neskelbtini), statybose, su juo buvo derinami statybos darbai, taip pat jis už atliktus darbus atsiskaitė, t. y. mokėjo pinigus darbuotojams, taip pat pats prisidėjo statant gyvenamąjį namą vienu ar kitu darbu, iš ko galima spręsti, jog ginčo nekilnojamasis turtas šalių buvo sukurtas bendrai, dėl ko yra pagrindas konstatuoti buvus bendrą šalių jungtinę veiklą, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Be to, aptarti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ieškovas turėjo materialines galimybes prisidėti prie nekilnojamojo turto statymo, jo įrengimo. Iš to, kas pasakyta akivaizdu, kad ieškovo darbai ir nemažos pajamos, buvo esminis šaltinis statant atsakovės vardu įregistruotą turtą.
Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovo paaiškinimai dėl namo statybų buvo nuoseklūs ir logiški, atitiko nustatytas faktines aplinkybes, liudytojų parodymus ir pateiktus rašytinius įrodymus. Įrodymų vertinimo požiūriu tai reiškia, kad nėra pagrindo juos vertinti kaip nepatikimus ir jais nesivadovauti. Tuo tarpu atsakovė nebuvo sąžininga, neigė liudytojų parodymus, ieškovo asmeninių pinigų naudojimą namo statybai. Akivaizdu, kad ieškovas prie namo statybų ir įrengimo savo pinigais prisidėjo, organizavo darbus, juos atliko darbuotojai, kuriems už darbą jis sumokėjo .
Bylos duomenimis, šalių aptartais paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad šalys bendrai gyveno nesudariusios santuokos. Iš esmės ginčo dėl bendro gyvenimo fakto nekilo, tik atsakovė šį bendro gyvenimo laikotarpį, kuris truko apie 10 metų, traktuoja savaip, siekdama sumenkinti ieškovo vaidmenį tiek jų bendruose santykiuose, tiek jo indėlį į bendro turto sukūrimą. Taigi nutrūkus tarpusavio santykiams, liko neišspręstas bendrai gyvenant įgyto aukščiau paminėto nekilnojamojo turto padalijimo klausimas, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe ir atidalijimo išmokant kompensaciją pinigais. Nagrinėjamu atveju, ginčas dėl dviejų asmenų, nesudariusių santuokos, bendros jungtinės veiklos vykdymo ir įgyto turto, kuris registruotas vieno asmens vardu, pripažinimo bendra dalinė nuosavybė bei atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės, išmokant kompensaciją pinigais.
Taigi remiantis išdėstytomis bylos duomenimis nustatytomis aplinkybėmis yra pagrindas pripažinti esant šalių ginčui reikšmingą juridinių faktų visumą, kad šalys asmeninėmis ir bendromis lėšomis, darbu bei pastangomis, esant nustatytiems šalių susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės) elementams (požymiams), patvirtintiems žodiniais pripažinimais bei konkliudentiniais veiksmais, bendro gyvenimo laikotarpyje sukūrė (įgijo) bendrąją dalinę nuosavybę, todėl atsakovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 124,73 m² su ūkiniu pastatu (teisinė registracija neatlikta) ir su 0,0881 ha žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Alytuje, pripažintinas ieškovės ir atsakovo bendra daline nuosavybe (CK 6.969 straipsnis, CPK 178 straipsnis).
Ieškovas laiko, kad jo dalis ginčo turte yra 1/2 ir prašo turtą atidalinti, priteisiant už atsakovei atitenkančią turto dalį, piniginę kompensaciją.
Ieškovas prašė iš atsakovės priteisti 63 000 Eur kompensaciją, kuri sudarė ½ dalį ginčo turto vertės. Tokia ginčo turto rinkos kaina (126 000 Eur) buvo nustatyta Nekilnojamojo turto agentūros ,,M“ Konsultacinėje išvadoje Nr. 20-02-002. Bylą nagrinėjant teisme ir tokią ginčo turto kainą atsiliepime į patikslintą ieškinį ginčijant atsakovei, ieškovo ir jo atstovo prašymu buvo paskirta nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė. Teismo ekspertė I. K. atlikusi ekspertizę, akte nurodė, kad ginčo turto – 0,0881 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypo (naudojimo būdas: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 124,73 m² bendro ploto pastato – gyvenamojo namo su terasa T - 13,06 m², esančių (duomenys neskelbtini), Alytuje, rinkos vertė, nustatyta vertės nustatymo dienai (2021-11-19) yra 97 000 Eur (nevertintas ūkinis pastatas -teisinė registracija neatlikta). Tokia ginčo turto vertė nepaneigta byloje esančiais duomenimis, ieškovas ir atsakovė šios ginčo turto vertės neginčijo, todėl pripažintina, kad nustatyta ginčo rinkos vertė yra teisinga.
Tokiu būdu, visumoje įvertinus bylos duomenimis nustatytas aplinkybes apie ieškovo ir atsakovės bendro gyvenimą laikotarpį, ieškovo turtines ir fizines (statybos darbų organizavimas medžiagų įgijimas ir pan.) galimybes ir pripažintina, kad šalių prisidėjimas ir įnašai buvo lygūs, todėl galima vadovautis lygių dalių prezumpcija. Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytina, kad ieškovo ir atsakovės dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios – po ½ dalį turto.
Bylos duomenys patvirtina, jog nuo 2017 m. šalys nepalaiko santykių, ginčo gyvenamajame name kartu negyvena, vienas kito atžvilgiu nėra nusiteikę geranoriškai, santykiai yra konfliktiški ir įtempti, nors ir buvo taikyta mediacijos procedūra, tačiau jie negebėjo bendradarbiauti ir konstruktyviai išspręsti turto padalijimo klausimo taikiai, todėl ir spręstinas klausimas dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės vienam bendrasavininkių priteisiant turtą, atitinkamai kitam piniginę kompensaciją už tenkančią bendros dalinės nuosavybės dalį.
Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendžiant, kuriam iš bendraturčių turtas priteistinas natūra, o kuriam – kompensacija, laikomasi nuostatos, kad kompensacija priteisiama tokį atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdą prašančiam taikyti bendraturčiui, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją. Ieškovas patikslintu ieškiniu to ir prašo. Taigi įvertinus aptartus duomenis ieškovui iš atsakovės priteistina 48 500 Eur (97 000:2 = 48 500) kompensacija.
Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 13 000 Eur už ginčo name liekančius baldus, buitinę techniką, įrangą. Patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad savo piniginėmis lėšomis nupirko virtuvės komplektą su įranga už 4 000 Eur, stalą su kėdėmis – 850 Eur, užuolaidas - 400 Eur, 100 b/1 staliuką – 200 Eur, lova – 400 Eur, televizorių – 400 Eur, spintelę televizoriui – 250 Eur, miegamojo komplektą – 2 100 Eur, drabužinę – 300 Eur, skalbimo mašina – 700 Eur, baldus – 200 Eur, kriauklę – 200 Eur, vonią – 800 Eur, klozetą – 250 Eur, žaliuzes visame name –550 Eur, spintą – 600 Eur, šviestuvą 100 Eur, kitą smulkią buitinę techniką, namų apyvokos daiktus – 700 Eur. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini)oje už 764, 83 svarus nupirko miegamojo komplektą ir salono baldus, kurie buvo parvežti į ginčo gyvenamąjį namą.
Atsakovė nurodė, kad ieškovo patikslintame ieškinyje keliami reikalavimai, nepagrįsti, nes visus baldus ir įrangą ji nusipirko už savo asmenines lėšas. Pažymi ir tai, kad šiuo metu baldų ir įrangos vertė dėl jų nusidėvėjimo yra daug mažesnė.
Kaip jau minėta aukščiau įrodinėjimo proceso metu tiriami ir vertinami ne bet kokie šalių pateikti faktiniai duomenys, o tik tie, kurie sudaro įrodinėjimo dalyką byloje. Įrodinėjimo dalyką (byloje nustatytinus faktus) lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrindai. Tai reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik tuos šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 180 straipsnis).
Ieškovas savo šį reikalavimą grindžia antstolio G. S. 2017-11-16 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 182-17-101. Teismas vertindamas šį protokolą, kaip ieškovo pateiktą įrodymą, daro išvadą, kad jame nurodyti duomenys - gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Alytuje, fotonuotraukose fiksuotos gyvenamosios ir pagalbinės patalpos ir šiose patalpose esantys baldai bei buitinė technika, tik patvirtina, kad šie daiktai minėtame name yra, tačiau tai neįrodo, kad šiuos daiktus nupirko ieškovas.
Iš ieškovo pateikto L. Bank sąskaitos išrašo matyti, kad iš G. B. sąskaitos 2014 rugpjūčio 15 ir 29 d. buvo apmokėta 764, 83 svarai už baldus. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovas šiuos baldus nusipirko ir pagal jo paaiškinimus parvežė į Lietuvą, į ginčo namą.
Atsakovės pateikti duomenys UAB ,,Lankava“ 2014-08-18 čekiai (3 šviestuvai), UAB ,,Iris“ 2015-10-09 čekis (vonia), UAB ,,Avitela“ PVM sąskaita – faktūra (televizorius), UAB ,,Dektera“ PVM sąskaita-faktūra (roletai), UAB ,,Vektrona“ PVM sąskaita – faktūra (gartraukis) patvirtina, kad ieškovo nurodyti daiktai ir daugiau tikėtina, kad ir kiti daiktai nurodyti ieškovo patikslintame ieškinyje, buvo įsigyti atsakovės A. L. jos asmeninėmis lėšomis.
Nustatytų duomenų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad ieškinyje nurodyti daiktai, išskyrus baldai pargabenti iš (duomenys neskelbtini), įsigyti jo piniginėmis lėšomis, todėl iš atsakovės priteistina ieškovui 640, 04 Eur (2022-02-23 Lietuvos banko valiutos kursas 764, 83 svarai sterlingai x 0, 83685 = 640, 04 Eur) kompensacija.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos atitinkamai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
Ieškovas G. B. pateikdamas ieškinį ir pagal pareikštus patikslintus ieškinio reikalavimus ir už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėjo 1 365 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į teismo sprendimu iš dalies tenkintus ieškovo ieškinio reikalavimus, iš atsakovės ieškovui priteistina 926,63 Eur žyminio mokesčio.
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudarė 67,57 Eur.
Ieškovas nurodė, kad patyrė 3 585,03 Eur bylinėjimosi išlaidas: 2 335 Eur advokatų teisinei pagalbai apmokėti (2018-02-06 ir 2020-01-03 pinigų priėmimo kvitai Nr. 864571 - 200 Eur, Nr. 1045901 - 320 Eur, 2022-02-03 pinigų priėmimo kvitas Nr. 1071825 – 1815 Eur), 404,10 Eur už antstolių faktinių aplinkybių konstatavimą (2017-11-16 kvito Nr. - 150 Eur, 2020-02-05 - 254, 10 Eur), 175,93 Eur už vertimo paslaugas, 70 Eur už Konsultacinę išvadą (2018-08-21, kasos pajamų orderis Nr. 223584) ir 600 Eur už nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. IK-16/2021 parengimą (sumokėjo 2021-07-12). Atsižvelgiant į teismo sprendimu patenkintų/atmestų reikalavimų dalį iš atsakovės ieškovui priteistina 2 437,82 Eur.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 67,57 Eur, kurios priteisiamos iš atsakovės A. L. (CPK 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas).
Pagal bylos sudėtingumą, analizuojamas faktines bei teisines aplinkybes, parengtų procesinių dokumentų kiekį ir apimtis, advokatų dalyvavimą bylos nagrinėjime, pripažintina, kad prašomos priteisti šalių išlaidos advokato pagalbai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius.
Palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl gyvenamojo namo su terasa T-13,06 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 124,73 m², ūkinis pastatas (teisinė registracija neatlikta) ir 0,0881 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Alytuje, nuosavybės teises perleidimo draudimo iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad gyvenamasis namas su terasa T-13,06 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 124,73 m², ūkinis pastatas (teisinė registracija neatlikta) ir 0,0881 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Alytuje, yra ieškovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendroji dalinė nuosavybė.
Nustatyti, kad ieškovui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovei A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso kiekvienam po ½ dalį gyvenamojo namo su terasa T-13,06 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 124,73 m², ūkinio pastato (teisinė registracija neatlikta) ir 0,0881 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Alytuje.
Atidalyti G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrąją dalinę nuosavybę ir pripažinti gyvenamąjį namą su terasa T-13,06 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 124,73 m² , ūkinį pastatą (teisinė registracija neatlikta), 0,0881 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Alytuje, A. L. asmenine nuosavybe.
Priteisti G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 48 500 Eur kompensaciją už atidalytą namų valdą.
Priteisti G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 640, 04 Eur kompensaciją už baldus.
Priteisti ieškovui G. B. iš atsakovės A. L. 3 364,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Iš atsakovės A. L. priteisti valstybei 67,57 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662.
Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.
Palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl gyvenamojo namo su terasa T-13,06 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 124,73 m², ūkinis pastatas (teisinė registracija neatlikta) ir 0,0881 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Alytuje, nuosavybės teises perleidimo draudimo iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.