- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- e2A-817-413/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01650-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- A. L.
- Ieškovas
- G. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10-319/2022 pagal ieškovo G. B. patikslintą ieškinį atsakovei A. L. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, jo atidalijimo, kompensacijos už kilnojamuosius daiktus priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. B. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas:
1.1. pripažinti gyvenamąjį namą su terasa T-13,06 m², kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 124,73 m², su ūkiniu pastatu (teisinė registracija neatlikta) ir su 0,0881 ha žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), ieškovo G. B. ir atsakovės A. L. bendrąja daline nuosavybe, nustatant, kad kiekvienai iš šalių priklauso po ½ dalį namų valdos, kurių kiekvienos vertė yra 63 000 Eur;
1.2. atidalinti ieškovą ir atsakovę iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti gyvenamąjį namą su terasa T-13,06 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 124,73 m², su ūkiniu pastatu (teisinė registracija neatlikta) ir su 0,0881 ha žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), A. L. asmenine nuosavybe, o G. B. išmokėti 63 000 Eur namų valdos vertės piniginę kompensaciją;
1.3. priteisti iš A. L. 13 000 Eur kompensaciją už name liekantį turtą, t. y. baldus, buitinę techniką;
1.4. priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas – antstoliui sumokėtus 150 Eur, advokato paslaugoms pagal pateiktus teismui pinigų priėmimo kvitus, žyminį mokestį – 1 365 Eur, už vertimo paslaugas – 175,93 Eur, turto vertės nustatymo išlaidas – 70 Eur, už faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugos – 254,10 Eur.
2. Ieškovas nurodė, kad nuo 2007 m. draugavo su atsakove, jis dirbo ir gyveno Anglijoje, o atsakovė – Lietuvoje. Kadangi su atsakove ketino susituokti, nutarė kartu statyti gyvenamąjį namą ir tam surado bei įsigijo žemės sklypą. Namo statybai ieškovas nuolat siuntė pinigus atsakovei, o pastaroji pardavė savo butą (duomenys neskelbtini) ir už tai gautas lėšas taip pat investavo į namo statybą. Pastačius namą, jis nupirko daug baldų. 2016 m. spalio 12 d. namo statyba buvo baigta (pateikta deklaracija apie statybos užbaigimą) ir namų valda įregistruota atsakovės vardu. Vėliau ieškovas sužinojo, kad atsakovė turi kitą vyrą – meilužį, todėl jų santykiai nutrūko. Ieškovas paprašė atsakovės grąžinti jam į namo statybą ir žemės sklypo pirkimą investuotus pinigus, tačiau atsakovė nesutiko ir pareiškė, kad jam niekas nepriklauso. Ieškovas teigia, kad šalys kaip sugyventiniai (partneriai) kartu pragyveno 10 metų, vedė bendrą ūkį, į namo statybas jis įnešė didesnę pajamų dalį, todėl sutiko, kad abiem atitektų po ½ dalį turto.
Atsiliepimas
3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškovu kartu 10 metų negyveno ir nevedė bendro ūkio. Abu susipažino 2007 metais. Tuo metu ji gyveno naujos statybos 3 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dirbo Ūkio banke vadybininke, turėjo nuolatines darbines pajamas ir santaupų. Tuo tarpu ieškovas nuolat gyveno (duomenys neskelbtini), nuomojamame būste kartu su savo tėvais ir kitais nuomininkais. Į Lietuvą jis grįždavo 2-3 kartus per metus, o ji tik vieną kartą buvo nuskridusi pas ieškovą. Jie bendravo kaip draugai, jų susitikimai buvo epizodiniai. Ieškovas nuolat užsienyje gyvena nuo 1995-1996 metų iki dabar. Ieškovui nuolat gyvenant (duomenys neskelbtini), o jai (duomenys neskelbtini), jų epizodinių susitikimų negalima laikyti bendru gyvenimu ir bendro ūkio vedimu. Nuo 2013 metų atsakovė buvo išvykusi dirbti į (duomenys neskelbtini), bandė kartu su ieškovu gyventi, tačiau dėl akivaizdžios ieškovo priklausomybės nuo alkoholio, jo agresyvaus elgesio, fizinio ir psichologinio smurto, ji nebuvo nusiteikusi su juo kurti bendro gyvenimo ir bendrai statytis gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. vasario 23 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies:
4.1. pripažino, kad gyvenamasis namas su terasa T-13,06 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 124,73 m², ūkinis pastatas (teisinė registracija neatlikta) ir 0,0881 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra ieškovo G. B. ir atsakovės A. L. bendroji dalinė nuosavybė;
4.2. nustatė, kad ieškovui G. B. ir atsakovei A. L. priklauso kiekvienam po ½ dalį gyvenamojo namo su terasa T-13,06 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 124,73 m², ūkinio pastato (teisinė registracija neatlikta) ir 0,0881 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);
4.3. atidalino G. B. ir atsakovės A. L. bendrąją dalinę nuosavybę ir pripažino gyvenamąjį namą su terasa T-13,06 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 124,73 m² , ūkinį pastatą (teisinė registracija neatlikta), 0,0881 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), A. L. asmenine nuosavybe;
4.4. priteisė ieškovui G. B. iš atsakovės A. L. 48 500 Eur kompensaciją už atidalytą namų valdą;
4.5. priteisė ieškovui G. B. iš atsakovės A. L. 640, 04 Eur kompensaciją už baldus;
4.6. priteisė ieškovui G. B. iš atsakovės A. L. 3 364,45 Eur bylinėjimosi išlaidų;
4.7. priteisė valstybei iš atsakovės A. L. priteisė 67,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
4.8. Likusią patikslinto ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, kad gyvenamasis namas su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 124,73 m², ir ūkinis pastatas (teisinė registracija neatlikta) bei 0,0881 ha dydžio žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (ginčo turtas), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei A. L.. Ieškovas siekia įrodyti, kad šis nekilnojamasis turtas yra bendroji dalinė ieškovo ir atsakovės nuosavybė, priklausanti bendraturčiams lygiomis dalimis.
6. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar buvo sudarytas šalių susitarimas įgyti ginčo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Įrodinėjimo pareiga – įrodyti atitinkamo susitarimo tarp šalių buvimo faktą, nagrinėjamoje byloje teko ieškovui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės į ginčo turtą pripažinimo.
7. Byloje nėra ginčo, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl ginčo turto. Tačiau nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, gali būti įrodinėjamas, be kita ko, tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu. Būtent tokias aplinkybes, įrodinėdamas šalių susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės) buvimą, nagrinėjamoje byloje ir įrodinėjo ieškovas.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad pati atsakovė teismo posėdžių metu pripažino, jog su ieškovu susipažino 2007 m. ir kartu gyveno iki 2017 m. Taigi, nors atsakovė, viena vertus, byloje ginčijo šalių bendro gyvenimo bei juos siejusių ryšių pobūdžio faktą, kita vertus, teikdama paaiškinimus žodžiu pripažino bendro gyvenimo su ieškovu aplinkybę. Teismo vertinimu, šalių bendro gyvenimo aplinkybių nepaneigia ir atsakovės argumentai, kad ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini) ir nebūdavo (duomenys neskelbtini), ypatingai atsižvelgiant į šalių bendro gyvenimo kartu trukmę, jų kartu pragyventą užsienyje laiką nuo 2014 m. iki 2017 m.
9. Bendro gyvenimo ir bendro ūkio tvarkymo aplinkybes ieškovas įrodinėjo 2012 m. lapkričio 20 d. sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimu, į atsakovės tėvų sąskaitas bankuose 2014-2015 metais atliktus mokėjimais ir mokėjimais į atsakovės banko sąskaitą, antstolio 2017 m. lapkričio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei draudimo sutartimi ir polisais, iš kurių matyti, kad ieškovas savo sutartyje buvo nurodęs naudos gavėju atsakovę, taip pat kartu praleistų atostogų fotonuotraukomis, ieškovo telefone fiksuotomis ginčo namo statybų fotonuotraukomis.
10. Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovas 2008 metais atsakovei pervedė 899,65 Eur, 2009 metais – 785,97 Eur ir 220 Eur, 2010 metais – 1 688,02 Eur, 2011 metais jo motina iš savo sąskaitos pervedė atsakovei 4 075,67 Eur, 2012 metais – 1 110,24 Eur. Be to, ieškovas atliko tokius pervedimus atsakovės tėvams: 2014 m. spalio 10 d. – 2 155 Lt (624,13 Eur), 2014 m. spalio 24 d. – 3 440 Lt (996,29 Eur), 2014 m. gruodžio 9 d. – 4 300 Lt (1 245,37 Eur), 2015 m. kovo 5 d. – 1 080 Eur į V. M. sąskaitą, o 2014 m. gruodžio 20 d. – 3 024 Lt (875,81 Eur) ir 2015 m. sausio 30 d. – 1 040 Eur į V. M. banko sąskaitą. Iš viso į V. M. banko sąskaitą ieškovas pervedė 3 945,79 Eur (13 624,02 Lt), į V. M. banko sąskaitą – 1 915,81 Eur (6 614,91 Lt).
11. Iš liudytojų parodymų teismas padarė išvadą, kad ieškovas pakankamai aktyviai dalyvavo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybose, su juo buvo derinami statybos darbai, jis už atliktus darbus atsiskaitė, pats savo darbu prisidėjo prie namo statybos. Todėl teismas sprendė, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo sukurtas šalių bendrai, kaip jungtinės veiklos rezultatas, kuris priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise. Be to, aptarti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ieškovas turėjo materialines galimybes prisidėti prie nekilnojamojo turto statybos ir jo įrengimo.
12. Teismas pažymėjo, kad viso bylos nagrinėjimo metu ieškovo paaiškinimai buvo nuoseklūs ir logiški, atitiko nustatytas faktines bylos aplinkybes, liudytojų parodymus ir rašytinius įrodymus. Įrodymų vertinimo požiūriu tai reiškia, kad vertinti šiuos įrodymus kaip nepatikimus ir jais nesivadovauti nėra pagrindo. Tuo tarpu atsakovė nebuvo sąžininga, neigė liudytojų parodymus ir ieškovo asmeninių pinigų panaudojimo namo statybai faktą.
13. Teismo vertinimu, surinkti byloje įrodymai patvirtina šalių bendro gyvenimo nesudarius santuokos faktą. Iš esmės ginčo dėl bendro gyvenimo fakto nekilo, tik atsakovė šį laikotarpį, kuris truko apie 10 metų, traktavo savaip, siekdama sumenkinti ieškovo vaidmenį tiek jų bendruose santykiuose, tiek ir ieškovo indėlį į bendro turto sukūrimą. Nutrūkus šalių tarpusavio santykiams, liko neišspręstas bendrai įgyto nekilnojamojo ir kito turto padalijimo klausimas, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe ir atidalijimo, išmokant jam kompensaciją pinigais.
14. Bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta ginčo nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė. Teismo ekspertė I. K. savo akte nurodė, kad ginčo turto rinkos vertė, nustatyta vertės nustatymo dienai (2021-11-19), yra 97 000 Eur.
15. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apie ieškovo ir atsakovės bendro gyvenimo laikotarpį, ieškovo turtinį ir fizinį (statybos darbų organizavimas medžiagų įgijimas ir pan.) indėlį, teismas pripažino, kad šalių prisidėjimas ir įnašai prie bendro turto buvo lygūs, todėl konstatavo, kad šiuo atveju taikytina nuosavybės lygių dalių prezumpcija. Vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais teismas laikė, kad ieškovo ir atsakovės dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios – po ½ dalį turto.
16. Teismas nurodė, kad pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį kompensaciją galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendžiant, kuriam iš bendraturčių turtas priteistinas natūra, o kuriam – kompensacija, laikomasi nuostatos, kad kompensacija priteisiama tokį atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdą prašančiam taikyti bendraturčiui, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją. Ieškovas patikslintu ieškiniu to ir prašė, todėl teismas nusprendė priteisti ieškovui iš atsakovės 48 500 Eur (97 000:2 = 48 500) kompensacija.
17. Teismo nuomone, ieškovas neįrodė, kad ieškinyje nurodyti daiktai, išskyrus baldus, pargabentus iš Anglijos, įsigyti jo piniginėmis lėšomis, todėl šioje reikalavimų dalyje ieškovo reikalavimus tenkino iš dalies, pripažindamas, kad ieškovas turi teisę į 640, 04 Eur (2022-02-23 Lietuvos banko valiutos kursas 764, 83 svarai sterlingai x 0, 83685 = 640, 04 Eur) dydžio kompensaciją už baldus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Apeliaciniu skundu atsakovė A. L. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, priimti naują sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Ieškovo 2019 m. liepos 2 d. ieškinyje yra nurodyti vienas kitam prieštaraujantys teiginiai apie jo ir atsakovės bendrą gyvenimą ir bendro ūkio vedimą: „Su atsakove susipažinau 2007-08-13 (...) Po mėnesio pažinties pradėjome gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį“ ir „Atsakovė tuo metu su manimi važiuoti į Angliją nenorėjo, tad 5 metus taip ir draugavome.“ Apeliantė pažymi, jog savo 2019 m. lapkričio 5 d. atsiliepime į ieškinį ji nurodė, kad su ieškovu kartu negyveno ir negalėjo kartu gyventi 10 metų ir tiek laiko vesti bendrą ūkį.
18.2. Alytaus apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-234-470/2015, nurodyta: „Užvedus civilinę bylą teisme proceso metu paaiškėjo, kad šalys gana seniai išvyko iš (duomenys neskelbtini), gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). (...) Atsakovo atstovė advokatė D. V. nurodė, kad G. B. su šeima į (duomenys neskelbtini) išvyko prieš dvidešimt metų, vėliau (duomenys neskelbtini) jis ir ieškovė išsprendė ištuokos klausimą, tačiau (duomenys neskelbtini) negyveno, vėl grįžo į (duomenys neskelbtini).“ Ši nutartis yra įsiteisėjusi, todėl turi prejudicinę reikšmę.
18.3. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad atsakovė pas jį į (duomenys neskelbtini) atvykdavo į svečius 3-4 kartus per metus. Tai reiškia, kad ieškovui nuolat gyvenant (duomenys neskelbtini), o atsakovei – (duomenys neskelbtini), ieškovo ir atsakovės epizodinių susitikimų nuo 2007 metų rugpjūčio mėnesio iki 2013 metų pabaigos negalima laikyti gyvenimu kartu ir bendro ūkio vedimu, nes šalys minėtu laikotarpiu kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad 2016 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymu (pavedimu) atsakovė pervedė ieškovui 200 svarų, mokėjimo paskirtyje nurodydama: „Paskola G. B.“. Nors ieškovas ir atsakovė nuo 2013 metų pabaigos iki 2017 m. rugpjūčio mėnesio gyveno kartu, tačiau šalys minėtu laikotarpiu gyveno kartu ne ginčo name, esančiame (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Atsakovė, nuvykusi į (duomenys neskelbtini), visą ten dirbtą laiką mokesčius mokėjo kaip vienišas, partnerio neturintis asmuo.
18.4. Ieškovas ginčo name, esančiame (duomenys neskelbtini), niekada nuolat negyveno. 2021 m. gegužės 2 d. draudimo nuo nelaimingų atsitikimų polise nurodyti skirtingi atsakovės ir ieškovo gyvenamosios vietos adresai, kas patvirtina, kad šalys (duomenys neskelbtini) kartu negyveno. Kai atsakovė buvo išvykusi gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybomis rūpinosi atsakovės mama. Atsakovei ir ieškovui gyvenant nuomojamame bute, tapo akivaizdu, kad ieškovas yra priklausomas nuo alkoholio ir piktnaudžiauja juo. Ieškovas dingdavo iš namų kelioms savaitėms, neišeidavo į darbą, neturėjo nuolatinių pajamų, ne kartą smurtavo prieš atsakovę, dėl ko jam buvo kviesta policija, kuri uždraudė ieškovui artintis prie atsakovės. Atsakovė išsikelti iš nuomojamo buto (duomenys neskelbtini) negalėjo, kol nesibaigė nuomos sutarties terminas, nes buvo įsipareigojusi kas mėnesį mokėti atitinkamus mokesčius. Be to, atsakovei užsiminus, kad ji išsikels iš buto, ieškovas grasino padegti jos statomą namą (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad šalys pradėję bendrauti nuo 2007 metų vasaros iki 2017 metų rugpjūčio mėnesio, nesudarė santuokos, rodo, kad jie ir neturėjo tokio ketinimo.
18.5. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė nusipirko pagal 2012 m. lapkričio 20d. pirkimo–pardavimo sutartį už 22 000 Lt (6 371,64 Eur). 2002 – 2006 metais atsakovė dirbo JAV kruiziniuose laivuose padavėja, uždirbdavo po 1600 dolerių (USD) į rankas ir gaudavo arbatpinigius, kurie buvo didesni už atlyginimą. Nei pragyvenimas, nei mityba atsakovei nieko nekainavo, todėl ji sutaupė daug pinigų, kuriuos vėliau panaudojo sklypo įgijimui ir namo statybai. Ūkio banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog atsakovė 2012 m. gegužės 25 d. keitė 6985 USD, už kuriuos gavo 19 216,43 Lt, 2013 m. sausio 31 d. keitė 10 000 USD, už kuriuos gavo 25 506 Lt. 2013 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovė 2013 m. rugpjūčio 23 d. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), už 60 000 Lt (17 377,20 Eur). 2014 m. liepos 14 d. garažo bokso pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovė pardavė jai nuosavybės teise priklausiusią negyvenamąją patalpą – garažo boksą Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 12 000 Lt (3 475,44 Eur). Gautus pinigus už parduotą iki pažinties su ieškovu nekilnojamąjį turtą atsakovė panaudojo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybai. Be to, atsakovė Ūkio banke turėjo terminuotus indėlius. Banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. patvirtina, jog per minėtą laikotarpį atsakovė gavo 210 123.23 Lt (60 855,89 Eur) pajamų, kurios buvo panaudotos gyvenamojo namo statybai.
18.6. L. B. sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. patvirtina apie ieškovo 2013 metais gautas itin mažas pajamas. Be to, ieškovas, nutraukęs santuoką, privalėjo išlaikyti du nepilnamečius savo vaikus. Ieškovas daug pinigų išleisdavo savo pomėgiui žvejoti (pirko motorinę valtį, žvejybos įrankius, pramogines žvejybines keliones), taip pat reguliariai keliaudavo į (duomenys neskelbtini). Vien pajamų turėjimas neįrodo, kad ieškovas visas savo gautas pajamas panaudojo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie turėtas santaupas.
18.7. 2012 m. įsigytas žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), buvo įregistruoti atsakovės vardu, kaip jos asmeninė nuosavybė, ir dėl minėto nekilnojamojo turto pretenzijas ieškovas pirmą kartą pareiškė tik 2018 m. sausio 2 d. raštu.
18.8. Vidaus apdailos darbus ginčo name atliko atsakovės buvęs sutuoktinis R. L., kuriam atsakovė sumokėjo 5000 Eur. Tai patvirtina 2014 m. gruodžio 4 d. R. L. elektroninis laiškas.
18.9. Ieškovo su 2019 m. liepos 2 d. ieškiniu pateikti prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitai nepatvirtina fakto, kad prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvituose nurodytos medžiagos tikrai buvo panaudotos ginčo gyvenamojo namo statybai. Atsakovė 2019 m. lapkričio 5 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo tėvai (duomenys neskelbtini) statėsi gyvenamąjį namą.
18.10. Ieškovo motinos N. B. nuo 2011 m. sausio 21 d. iki 2012 m. vasario 17 d. atlikti mokėjimo nurodymai (pavedimai) atsakovei nėra niekaip susiję su gyvenamojo namo statyba, nes ginčo gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti tik 2013m. rugpjūčio mėnesį. Atsakovė tuo metu dirbo banke, todėl ieškovui ir jo tėvams atliko paslaugą, išgrynindama jų pervestus pinigus į litus geresniu kursu, vėliau grąžindama pinigus ieškovui ir jo tėvams, kai jie grįždavo į Lietuvą. Ieškovo paimtas 5000 svarų kreditas buvo skirtas ne atsakovės namo vidaus įrengimui, o jo automobilio (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijimui.
18.11. Ieškovo atliktų kai kurių ginčo gyvenamajame name darbų (langų įdėjimo) negalima laikyti nekilnojamojo turto įgijimu atsakovės ir ieškovo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Liudytojais apklausti asmenys yra ieškovo pažįstami. Atsakovės nuomone, ieškovas civilinėje byloje apklaustiems asmenims nurodė, kokius paaiškinimus teikti teismui. L. R. A., D. A., V. P., R. M. ir J. B. paaiškinimai, ypač R. A., D. A., V. P. ir R. M., yra parašyti tokiu pačiu stiliumi.
18.12. Civilinėje byloje be ieškovo paaiškinimų nėra jokių įrodymų, kad ginčo gyvenamajame name yra kokie nors ieškovo pirkti baldai. Ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog baldai, už kuriuos jis 2014 rugpjūčio 15 d. ir 29 d. sumokėjo 764,83 svarus, iš tikrųjų yra ginčo name. Be to, baldus ieškovas pirko 2014 rugpjūčio 15 ir 29 d., t. y. daugiau kaip prieš septynis metus, todėl, akivaizdu, kad prieš septynis metus įsigyti baldai žymiai nuvertėjo.
Atsiliepimas
19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas G. B. prašo jį atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į nurodomi šie argumentai:
19.1. Atsakovė pati pripažino bendro gyvenimo su ieškovu faktą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šio fakto nepaneigia ir atsakovės nurodoma aplinkybė, kad ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini) ir nebūdavo (duomenys neskelbtini). Šalys kartu gyveno Didžiojoje Britanijoje nuo 2014 m. iki 2017 m. Visą laiką ieškovas atsakovę laikė šeimos nare, ja pasitikėjo, nors santuoka ir nebuvo sudaryta. Šalys kartu daug keliaudavo, todėl buvo nutarta pasirūpinti bendru (šeimyniniu) draudimu. Kadangi ieškovas daugiausia laiko ir dėmesio skyrė namo statyboms ir su tuo susijusiems reikalams, todėl popierinius reikalus dažniausiai tvarkydavo atsakovė. Tačiau tik gavus draudimo kopijas, ieškovui tapo žinoma, kad draudimo polisuose Nr. NA172406 ir NA214401 buvo nurodyta, jog ieškovo nelaimingo atsitikimo atveju naudos gavėja būtų atsakovė, o nutikus nelaimei su atsakove, būtų paveldima pagal įstatymą. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad šalims dar būnant kartu, palaikant šiltus ir šeimyninius santykius, atsakovė jau ieškojo finansinės naudos sau.
19.2. Ieškovas bendro gyvenimo ir bendro ūkio tvarkymo su atsakove aplinkybes įrodinėjo 2012m. lapkričio 20 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimu, kuriuo rūpinosi ieškovas, taip pat į atsakovės tėvų banko sąskaitas 2014-2015 metais pervestais pinigais (į V. M. sąskaitą buvo pervesta 3 945,79 Eur, į V. M. sąskaitą – 1 915,81 Eur), į pačios atsakovės A. L. sąskaitą atliktais mokėjimų pavedimais, taip pat antstolio 2017 metų lapkričio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei draudimo sutartimi ir polisais, 2020 m. vasario 5 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame fiksuotos atostogų fotonuotraukos, ieškovo telefone fiksuotomis namo statybų fotonuotraukomis.
19.3. Būtent ieškovui nekilnojamojo turto vadybininkas pasiūlė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi reikėjo skubiai sumokėti už sklypą 28 000 Lt (8 109,36 Eur), atsakovės tėvai sklypo pirkimo dieną (2012 m. lapkričio 20 d.) paskolino 15 000 Lt (4 344,30 Eur), o 10 000 Lt (2 896,20 Eur) ieškovas turėjo su savimi. Ieškovo indėlis į bendro turto sukūrimą buvo įrodytas ir liudytojų parodymais.
19.4. Ieškovas savo reikalavimą dėl kompensacijos už baldus priteisimo grindė antstolio G. S. 2017 m. lapkričio 16 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 182-17-101. Vertindamas šį protokolą, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jame nurodyti duomenys - gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), fotonuotraukose fiksuotos gyvenamosios ir pagalbinės patalpos ir šiose patalpose esantys baldai bei buitinė technika, tik patvirtina, kad šie daiktai minėtame name yra. Be to, iš ieškovo pateikto LLOYD Bank sąskaitos išrašo matyti, kad iš jo sąskaitos 2014 rugpjūčio 15 d. ir 29 d. buvo apmokėta 764, 83 svarai už baldus. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovas šiuos baldus nusipirko ir parvežė į Lietuvą, į ginčo namą, o konkrečiai juos vežė ieškovo draugas R. P., kuris sutiko tai paliudyti teisme. Taigi, atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad nėra jokių įrodymų apie daiktų buvimą name yra visiškai nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
21. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) bendrai įgyto turto padalinimą, ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo taisykles, taikymo ir aiškinimo.
22. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad nekilnojamas ir kilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį šalys gyvendamos nesusituokę (kaip sugyventiniai) apie 10 metų įgijo ir sukūrė, yra bendroji dalinė ieškovo ir atsakovės nuosavybė, kad šis turtas priklauso jiems lygiomis dalimis, taip pat atidalinti šį turtą, vienam iš sugyventinių priteisiant turtą natūrą, kitam – kompensaciją pinigais.
23. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, pripažino ieškovui nuosavybės teisę į ½ dalį nekilnojamojo turto, priteisdamas jam kompensaciją pinigais, o reikalavimą dėl nuosavybės pripažinimo (kompensacijos priteisimo) į kilnojamuosius daiktus (baldus ir buities apyvokos daiktus) tenkino iš dalies.
24. Su tokiu teismo sprendimu nesutiko atsakovė, apeliaciniame skunde nurodydama, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
25. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka dėl žemiau nurodomų priežasčių.
26. Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamasis namas su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu (teisinė registracija neatlikta) ir su 0,0881 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (ginčo turtas), asmeninės nuosavybės teise įregistruoti atsakovės A. L. vardu vadovaujantis 2012 m. lapkričio 20 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 6239 ir 2016 m. spalio 12 d. deklaracija apie gyvenamojo namo statybos užbaigimą.
Dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę
27. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu.
28. Ginčo atveju nuosavybės sukūrimo specialus objektas – šalių ne santuokos metu įgytas ginčo turtas, esantis (duomenys neskelbtini).
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2015 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016, kt.).
30. Atsakovė apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge ir bendro turto kūrimo asmeninėmis lėšomis ir bendru šalių darbu, teigdama, kad teismas visapusiškai neišnagrinėjo visų byloje esančių įrodymų, ignoravo atsakovės nurodytus faktus.
31. Nesutikdama su apeliantės pozicija, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.).
32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šalių pateiktus įrodymus vertino laikydamasis pirmiau paminėtų kasacinio teismo praktikoje suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių ir jų nepažeidė.
33. Byloje nėra ginčo, kad šalys susipažino 2007 metais, o santykius nutraukė 2017 metais. Aptariamu laikotarpiu buvo įgytas ir pastatytas (sukurtas) ginčo turtas. Ieškovas paaiškino, kad šalis siejo artimi santykiai, todėl jie gyveno kaip sugyventiniai, nors iš pradžių ieškovas gyveno atskirai Anglijoje, o atsakovė – Lietuvoje. Atsakovei pasiūlius statytis namą Lietuvoje, ieškovas sutiko, nes ketino atsakovę ateityje vesti, jai pasipiršo. Anot ieškovo, būdamas Lietuvoje jis sutiko pažįstamą iš Nekilnojamojo turto agentūros „Maribūstas“ (vadybininką Ž. R.), kuris ir pasiūlė įsigyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sklypo įsigijimui atsakovės tėvai 2012 m. lapkričio 20 d. paskolino 15 000 Lt (4 344,30 Eur), o 10 000 Lt (2 896,20 Eur) ieškovas turėjo su savimi. Vėliau skolą atsakovės tėvams grąžino, pervesdamas Anglijoje uždirbtus pinigus dalimis į jų asmenines sąskaitas. Vėliau pinigus jau eurais pervedinėjo į jų sąskaitas įvairiems projektams, statyboms, darbams apmokėti. Prie ginčo gyvenamojo namo statybos, kaip teigė ieškovas, prisidėjo rūpindamasis projekto parengimu ir statybos leidimo gavimu, nuosavomis lėšomis ir asmeniniu darbu.
34. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovo nurodytus argumentus patvirtino į bylą pateikti rašytiniai įrodymai ir liudytojų paaiškinimai, o atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis šių argumentų nepaneigė.
35. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2014-2015 metų laikotarpiu ieškovas į atsakovės tėvų sąskaitą pervedė 5 861,60 Eur ( į V. M. banko sąskaitą pervedė 3 945,79 Eur (13 624,02 Lt), į V. M. banko sąskaitą – 1 915,81 Eur (6 614,91 Lt), kas leidžia daryti daugiau tikėtiną išvadą, kad tokiu būdu buvo grąžinta skola už žemės sklypą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, šalys kartu poilsiavo Egipte ir Turkijoje; iki santykių nutraukimo (2017 m.) nuo 2014 m. gyveno kartu ir dirbo Anglijoje; ieškovas visiškai pasitikėjo atsakove ir savo gyvybės draudime, priešingai nei atsakovė, naudos gavėja po savo mirties nurodė atsakovę; ieškovas rėmė atsakovę materialiai piniginėmis perlaidomis. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad ieškovas tiesiogiai savo lėšomis ir darbu prisidėjo prie ginčo namo statybos (liudytojas J. B. patvirtino, kad už namo stogo dangą ir priestato medžiagas grynaisiais apmokėjo ieškovas; liudytojas R. M. patvirtino, kad trinkelių klojimo ir stiklo vatos dėjimo darbams liudytoją samdė ieškovas, kuris iš pradžių už darbus ir atsiskaitė, vėliau už darbus mokėjo atsakovės motina; liudytojas V. P. patvirtino, kad ginčo name atliko santechnikos įrengimo darbus, šiuos darbus derino su ieškovu, kuris pagrinde ir mokėjo už darbus; liudytojas D. A. patvirtino, kad gyvenamojo namo viduje gipso darbus, tvoros statymo latakų tvirtinimo ir kitus skardinimo darbus dirbo kartu su ieškovu, už kuriuo grynaisiais atsiskaitė ieškovas; liudytoja R. A. patvirtino, kad ginčo name atliko glaistymo ir dažymo darbus, už medžiagas ir darbus mokėjo ieškovas). Tai, kad dalį apeliantės nurodytų darbų atliko jos buvęs sutuoktinis, paminėtų rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymų įrodymosios galios nepaneigia, o apeliantės argumentai, kad ieškovo liudytojų parodymais remtis negalima yra subjektyvaus pobūdžio ir neparemti tokią išvadą leidžiančiais daryti kitais leistinais įrodymais (CPK 185 straipsnis).
36. Pagal kasacinio teismo praktiką, skirtingai nei susituokusių asmenų atveju, kai (nesant vedybų sutarties) galioja įstatymu įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės turto režimo prezumpcija, pagal kurią sutuoktinių turto dalys yra lygios, jungtinės veiklos sutarties tarp nesusituokusių asmenų atveju taikomos dalinės nuosavybės teisės normos ir partnerių dalys nustatomos atsižvelgiant į jų susitarimą. Sutarties turinys, jos sąlygos yra teisiškai reikšmingos kiekvienai iš jos šalių tenkančios bendrosios dalinės nuosavybės nustatymui. Vien tai, kad jungtinės veiklos sutarties šalys nebuvo šios sutarties sudariusios rašytine forma, nesudaro pagrindo preziumuoti, kad dėl konkrečių įnašų ir dalių jos nebuvo susitarusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016).
37. Šiuo atveju aukščiau aptartos ir pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad šalys ne tik buvę sugyventiniai, bet ir buvo sutarusios bendrai dalyvauti ginčo turto įgijime ir pastatyme. Tai, kad ieškovė turėjo santaupų ir gaudavo nuolatines pajamas šalių susitarimo dėl jungtinės veiklos įgyjant ginčo turtą nepaneigia ir nepatvirtina, kad atsakovės įnešta turto dalis buvo didesnė, nes, kaip minėta, nustatant turto dalis atsižvelgiama ne tik į kiekvieno iš sugyventinių piniginį indėlį į bendrąją nuosavybę, bet ir į kitus kriterijus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju šalių dalys yra lygios.
38. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl priteistos iš atsakovės 640,04 Eur kompensacijos už dalį buities apyvokos daiktų (baldus). Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs banko išrašus, šalių paaiškinimus ir antstolio G. S. 2017 m. lapkričio 16 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 182-17-101 nustatytas aplinkybes apie esančius baldus ginčo name, sprendė, kad buities apyvokos daiktai buvo įsigyti už asmenines kiekvieno iš sugyventinių lėšas. Todėl esant tokiam šalių susitarimui, teismas atmetė ieškovo reikalavimus dėl didžiosios dalies buities apyvokos daiktų pripažino bendrąja daline nuosavybe ir pripažino šiuos daiktus asmenine tiek ieškovo, tiek atsakovės nuosavybe. Atsakovės argumentai dėl priteistos iš jos kompensacijos dydžio yra abstraktaus pobūdžio ir neparemti konkrečiais įrodymais, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie dabartinę šių baldų vertę. Todėl mažinti kompensacijos dydį arba iš viso jos nepriteisti nėra pagrindo.
39. Taigi, apeliantės argumentai, kuriais siekiama iš naujo ir kitaip įvertinti byloje pateiktus įrodymus, vertintini kaip gynybinė pozicija ir atmestini kaip nepagrįsti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
Dėl procesinės bylos baigties
40. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamam ginčui spręsti pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio skundžiamo teismo sprendimo rezultato. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nutarė priteisti ieškovui iš atsakovės 3 364,45 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantės nuomone, ji neprivalo atlyginti ieškovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimu teismas nepagrįstai tenkino ieškinį iš dalies.
43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, kai ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
44. Nagrinėjamu atveju teismas, tenkinęs ieškinį iš dalies (67,9 proc.), priteisė ieškovui iš atsakovės 3 364,45 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ir palikus skundžiamą teismo sprendimą nepakeistą, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui iš atsakovės priteisė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, proporcingas patenkintai ieškinio daliai, kurios neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių.
45. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis apie 2 500 Eur turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti už susipažinimą su byla ir apeliacinio skundo parengimą bei 962 Eur žyminio mokesčio patyrimą pagrindžiančias išlaidas. Tačiau apeliacinį skundą atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
46. Ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė duomenis apie 1694 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurias prašė priteisti iš apeliantės. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovas įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, jos priteisiamos iš atsakovės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 694 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.