Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, neturintis pastovios gyvenamosios vietos, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (su nukentėjusiąja – motina V. B.), nevedęs, turintis mažametį vaiką, vidurinio išsilavinimo, pagal SODROS duomenis įregistravęs individualią veiklą, baustas administracine tvarka, teistas, paskutinį kartą – Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį galutine 45 parų arešto bausme (bausmė atlikta 2024 m. gegužės 24 d. );

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

27. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-628/2024, 2K-61-594/2024). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo yra nurodyta, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295/2013, 2K-7-57-648/2021). Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad D. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, yra įrodyta. Tokią išvadą teismas daro byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinęs, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą loginę grandinę sudarančią visumą.

29. Teismas pažymi, kad vagystės (BK 178 straipsnis) dalykas gali būti tik svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-211-511/2023). Pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-118-746/2016, 2K-2-1073/2025).??? ???Pagrindo abejoti, kad D. B. paimi pinigai iš V. B. piniginės jam buvo svetimas turtas, nėra. Nors jis teigė, kad 50 Eur paėmė, nes manė, kad tai jo pinigai, tačiau nukentėjusioji paaiškino, jog piniginėje buvę pinigai buvo jos nuosavybė, jie buvo gauti iš D. B. ir E. J. už nuomą ir komunalinius mokesčius. Pats D. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis buvo davęs savo motinai V. B. 100 Eur už mokesčius ir nuomą. Taigi pagrindo abejoti, kad V. B. piniginėje buvę pinigai V. B. buvo svetimi, nėra.

31. BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta atsakomybė tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. D. B. kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį dėl kito asmens terorizavimo grasinant padegti.

32. Teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką paprastai terorizavimui būdingas sistemiškumas, kurį baudžiamosios teisės teorija aiškina kaip tris ar daugiau kartų, tačiau praktikoje galimi terorizavimo atvejai ir esant vienam, tačiau išreikštam aktyviais ir ilgesnį laiką trunkančiais veiksmais kartui ?(????Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2007; 2K-259-693/2018). Pažymėtina, jog lietuvių kalboje žodžio terorizuoti reikšmė yra gąsdinti, persekioti, grasinti susidorojimu, naudoti smurto priemones; žodžio gąsdinti reikšmė – bauginti, baidyti (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, www.lkz.lt, 2011–2013 Lietuvių kalbos institutas) <...>.??? (???Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-648/2016). Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimų išsakymo ir nebūtina nustatyti, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino realizuoti išsakytus grasinimus. Kita vertus, svarbu vertinti, ar nukentėjusysis pagal įvykio aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, dėl kaltininko ketinimų. Svarbu įvertinti, ar tai nebuvo nevykęs pokštas ir tiesiog spontaniški žodžiai.

33. D. B. dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kaltę pripažino iš dalies. Nors veiksmus, nurodytus kaltinamajame akte pripažino, tačiau paaiškino, kad nebūtų grasinimų realizavęs tą pačią dieną, tai buvo jo gynyba, nes buvo susiginčijęs su motina dėl savo sūnaus. Pripažino, kad buvo supykęs ant motinos, dėl to pasakė motinai „tada negyvensiu nei tu, nei aš“. Pripažino, kad rankose laikė prietaisą, iš kurio galėjo eiti dujos, pats užuodė dujų kvapą, dėl to atidarė langą. Savo žodžius, kad paims žiebtuvėlį ir viskas tuoj susprogs, vertino, kaip juodą humorą. Negalėjo paaiškinti, kodėl su dujų įrenginiu rankose grasino motinai. Viena vertus, kaltinamasis teigė, kad nesiekė susprogdinti namų, tai buvo tik pasakyti žodžiai, kurie nieko nereiškia. Kita vertus, teismui paaiškino, kad teiginį „aš negyvenu ir tu negyvensi“ pasakė su sąlyga, jei kas nors atsitiks jo sūnui. Teismo vertinimu, šie parodymai yra dviprasmiški, nes D. B. visiškai pripažįsta, kad atliko kaltinime nurodytus visus veiksmus, pasakė tuos žodžius, kurie nurodyti kaip grasinimai, tačiau savo kaltę dėl to jis siekia sumenkinti, pateisinti aplinkybes, pateikti jas kaip juodą humorą. Visgi teismas sprendžia, kad pagal paties kaltinamojo parodymus dėl kilusio konflikto tarp jo ir motinos, jis pyko ant motinos ir jo veiksmai grasinant buvo realus atsakas į tai. Situacija nebuvo panaši į juokus, kadangi D. B. ne tik pasakė žodžius, bet juos palydėjo grasinimo realumą stiprinančiais veiksmais (leido dujas iš specialaus įrenginio), kurie realiai baugino nukentėjusiąją. Be to, vertinant tai, kad nustatyta, jog D. B. dieną prieš pasikėsino į nukentėjusiosios turtą, realiai padarydamas jai žalą, teismas neabejoja, kad D. B. veiksmais sukurta bauginanti situacija nukentėjusiosios galėjo būti vertinama kaip realus nesaugumo jausmas ir grasinimas, kurio įgyvendinimo nukentėjusioji turėjo pagrindą bijoti.

34. Kaltinamojo parodymus, kad jis rankose laikė prietaisą, iš kurio ėjo dujos, kad jis išsakė savo motinai žodžius su grasinimu padegti, patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai, kuriuose ji paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku jie su sūnumi kalbėjosi apie jo gyvenimo būdą, kad dėl to kilo konfliktas, sūnus susinervino. Ji varė sūnų iš namų, bet sūnus supykęs sakė „jog šiandien viską padegsiu“. Ugnies nebuvo, bet buvo juntamas dujų kvapas, bandė raminti sūnų, bet jam viskas tapo juokinga. Dėl to suprato, jog sūnus nori įbauginti, kad jo tikslas buvo ne padegti, o įbauginti. Sūnus sakė, jog padegs, jog ji negyvens. Nukentėjusioji paaiškino, kad jos manymu, tą dieną jis nebuvo pasiruošęs realiai padegti, bet ateityje gali tą padaryti. Kai sūnus išėjo, ji jautėsi nesaugiai, dėl to iškvietė policiją. Ji daug metų gyvena baimėje dėl sūnaus. Sūnus vartoja narkotikus.

36. Nukentėjusioji teigė, kad D. B. pasiėmė žiebtuvėlį ir jį degiojo. Kaltinamasis šią aplinkybę neigė, jog buvo paėmęs žiebtuvėlį, tačiau patvirtino, kad grasino jį paimti ir viską susprogdinti. Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog D. B. buvo paėmęs žiebtuvėlį ir jį degiojo, jam neinkriminuota. Kaltinime inkriminuojama aplinkybė, kad jis buvo paėmęs dujų įrenginį ir iš jo leido dujas. Ši aplinkybė kaltinamojo pripažįstama, ją patvirtina nukentėjusiosios parodymai, bei kitais bylos dokumentais. Byloje apžiūrėtas nukentėjusiosios pateiktas dujinis įrenginys. Nors įrenginys pateiktas vėliau, t.y. tik praėjus keliems mėnesiams po nusikalstamos veikos padarymo, tačiau pats kaltinamasis pripažino, kad jis leido dujas tam skirtu įrenginiu grasindamas motinai V. B. Taigi teismas neturi pagrindo abejoti, jog byloje pakanka įrodymu konstatuoti, kad nustatyta aplinkybė, jog D. B. grasino padegti naudodamas daiktą, iš kurio buvo leidžiamos dujos. Jo pasakyti žodžiai „aš negyvensiu ir tu negyvensi“ buvo nukreipti į nukentėjusiosios gyvybę. Kad nukentėjusioji bijojo D. B. patvirtina ir kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios skambutis pagalbos centrui nurodant, jog sūnus jai grasina. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusioji turėjo pagrindą bijoti kaltinamojo ir jo veiksmai, priešingai negu nurodo D. B., galėjo būti suprasti kaip realus grasinimas gyvybei sveikatai ir turtui. Teismo vertinimu, kaltinamojo pasakytų grasinimų žodžiu, kuriuos lydėjo konkretūs veiksmai leidžiant degias dujas ir grasinant padegti, negalima vertinti tik kaip nevykusio pokšto ar spontaniškų veiksmų, nukentėjusioji pagal įvykio aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, to pakanka atsakomybei pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Atsakomybės dėl tokių veiksmų, nepaneigia kaltinamojo teiginiai, kad jis nebūtų tą dieną padegęs, ar kad realiai to nebūtų padaręs, nes kaip buvo minėta pagal teismų praktiką, nebūtina nustatyti, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino realizuoti išsakytus grasinimus.

37. Teismas pažymi, kad D. B. kaltinamas kito asmens terorizavimu grasinant padegti, kuris pagal kaltinime nurodytas aplinkybes, pasireiškė vieną kartą, nors nukentėjusioji parodymuose ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad sūnus ne kartą jai kėlė baimę, naudojo fizinį smurtą, tačiau kaltinime tokiu aplinkybių nėra nurodyta, šiame procese jos nėra inkriminuotos. Nukentėjusiosios parodymais remiantis nustatyta, kad D. B. į namus, kur vyko konfliktas, grįžo 2025 m. balandžio 19 d. apie 11 val. Remiantis 2025 m. balandžio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji pagalbą iškvietė 15:31:40 val. taigi bylos įrodymai leidžia teigti, kad bendrai atvykimo į namus, konfliktinės situacijos aiškinantis santykius ir paties grasinimo laikas apima maždaug 4.30 valandų laikotarpį. Būtent ši kaltinamojo veiksmų visuma nukentėjusiosios atžvilgiu vertinama kaip lemianti asmens terorizavimo grasinant padegti požymį.

38. Teismas, įvertinęs aptartų įrodymų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad D. B. nuo 2025 m. balandžio 19 d. terorizavo savo motiną V. B. grasindamas ją nužudyti, padegti jos namus. Atsižvelgiant į tai, D. B. veiksmai pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti tinkamai.

III. Bausmės skyrimo motyvai

39. Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo D. B. teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad individualizuojant bausmę, išvardintoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš pirmiau paminėtų aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-976/2024, 2K-218-628/2024, 2K-9-387/2025 ir kt.). Kartu teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą įstatymų leidėjas įtvirtina laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmes.

40. Skirdamas bausmę A.B. teismas atsižvelgia į kaltininko padarytų nusikalstamų veikų skaičių pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. A.B. pripažintas kaltu dėl vienos turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos ir vienos smurtinio pobūdžio veikos, iš kurių viena yra baudžiamasis nusižengimas ir viena – apysunkis nusikaltimas. Visos nusikalstamos veikos baigtos, veikos padarytos prieš tą patį nukentėjusį asmenį, kuris yra šeimos narys (motina). Veikos padarytos kilusių asmeninių santykių aiškinimosi kontekste dėl nesutarimo dėl gyvenimo būdo. Padarytų nusikalstamų veikų pobūdis rodo, kaltininko emocinius sunkumus sprendžiant asmeninius santykius, finansines problemas, poreikių tenkinimą teisėtais būdais, pasirenkant elgesio modelį, kuris kelia grėsmę kito asmens turtui, laisvei, bei fizinei ir psichinei sveikatai.

41. Teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t.y. veiką padarė recidyvistas. Pagal bylos aplinkybes šioje byloje nustatytas nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra tyčinis nusikaltimas, padaryta neišnykus teistumui už tyčinį nusikaltimą pagal BK 284 straipsnį. Nors nusikalstamų veikų pobūdis yra skirtingas, tačiau teismas vertina kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kad D. B. ne kartą buvo teistas už vagystes, bei kitus į agresyvumą linkusios asmenybės požymius indikuojančias nusikalstamas veikas, kurios rodo, kad agresiją, smurtą kito asmens atžvilgiu jis pakartotinai renkasi kaip problemų sprendimo būdą. Be to, kad laikomas teistu už nusikaltimo padarymą, jis ne kartą teistas už baudžiamųjų nusižengimų padarymą, tai rodo jo asmenybės polinkį nekeisti nusikalstamo elgesio, pasirinkti vis kitą nusikalstamo elgesio pobūdį. Visa tai teismui sudaro pagrindą taikyti BK 27 straipsnį ir D. B. pripažinti recidyvistu, o tai reiškia ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymą, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

42. Teismas, be to, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet nustatyta viena sunkinanti aplinkybė, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į byloje esančius kitus duomenis, neigiamai apibūdinančius kaltininko D. B. asmenybę. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis 2025 m. baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimą, nevienkartines vagystes iš parduotuvių, nevienkartinius agresyvius veiksmus viešoje vietoje būnant neblaiviu, apie baudų sumokėjimą nėra, (t. 3, b. l. 9–17). SODROS duomenų bazės išrašo duomenimis D. B. oficialiai nedirba, tačiau yra registravęs individualią veiklą, nors faktinis veiklos vykdymas mokant mokesčius nefiksuotas, užimtumo tarnyboje nėra registravęsis, turi mažametį vaiką, kuris auga su vaiko motina.

43. Atsižvelgęs į visas aukščiau nurodytas D. B. apibūdinančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad iki šio nuosprendžio skirtos bausmės, neturėjo įtakos kaltinamojo elgesiui ir jis sistemingai priima sprendimus daryti teisės pažeidimus. Dėl to D. B. teismas parenka griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje įtvirtintą bausmės rūšį – areštą ir BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nustatydamas bausmės dydį teismas vertina kaltininko asmenybę bei veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes ir sprendžia, kad dėl BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos veikos padarymo nustatytinas didesnis negu sankcijos minimumas bausmės dydis – 30 (trisdešimties) parų areštas, dėl BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymo nustatytinas didesnis negu sankcijos minimumas bausmės dydis – 4 mėnesių laisvės atėmimas.

44. Pagal teismų praktiką BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena iš nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus arba labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011, 2K-162-719/2020 ir kt.). Tuo atveju, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, spręsdami, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių veikų pavojingumą, palygindami veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2005, 2K-380/2013, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3-489/2019).??? Šioje byloje D. B. pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo ir apysunkio nusikaltimo padarymo, todėl BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir bausmės paskirtos už šias nusikalstamas veikas turi būti bendrinamos apėmimo būdu. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, teismas sprendžia paskirtas arešto ir laisvės atėmimo bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

45. Vadovaudamasis BK 75 straipsniu, teismas, paskirdamas laisvės atėmimo bausmę gali įvertinti, ar nėra sąlygų, leidžiančių bausmės vykdymą atidėti. Tokiu atveju teismas turi pateikti argumentus, pagrindžiančius tiek formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (BK 75 straipsnio 1 dalis), tiek ir pateikti argumentus, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 5 dalis). Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atidėti bausmės vykdymą D. B., nesant pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

46. Ikiteisminio tyrimo metu D. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas 2025 m. balandžio 19 d. 16.00 val. (t. 2, b.l. 70-72), paleistas 2025 m. balandžio 20 d. 9.16 val. (t. 2, b.l. 94). D. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. birželio 26 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui nuo 2025 m. birželio 25 d. iki 2025 m. liepos 25 d. (t. 1, b.l. 8-10). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nutartimi D. B. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas dviems mėnesiams skaičiuojant terminą nuo 2025 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartimi kaltinamajam D. B. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas 1 (vienam) mėnesiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 25 d. iki 2025 m. spalio 25 d. Taigi, iš viso D. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime šiame baudžiamajame procese išbuvo 4 (keturis) mėnesius ir 1 (vieną) dieną. Šis terminas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 13 dalis, 307 straipsnio 1 dalies 4 punktas), laikant, kad D. B. jam paskirtą bausmę atliko.

IV. Civilinis ieškinys

47. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio BPK nuostatas (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Išnagrinėtoje byloje yra pareikštas nukentėjusiosios V. B. civilinis ieškinys (t. 4, b.l. 25-28).

48. Nukentėjusioji V. B. civiliniu ieškiniu prašo: priteisti 300 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Savo reikalavimus grindžia tuo, kad iš jos piniginės buvo pagrobti 300 Eur, taip ji patyrė turtinę žalą. Neturtinės žalos dydį grindžia tuo, kad išgyveno didelį išgąstį dėl sūnaus elgesio, jo bijojo, sūnus yra labai konfliktiškas, agresyvus, ją gąsdina. Jautė didelę baimę, nervinę įtampą, patyrė dvasinius išgyvenimus dėl tokio elgesio, psichologinę traumą bei kitus nepatogumus, pablogėjo sveikata – sutriko miegas, kankina nemiga, turėjo gerti raminamuosius vaistus, pakilo kraujospūdis. Vagystė taip pat sukėlė dvasinius išgyvenimus, bijojo dėl savo pinigų, nuolat juos slėpė nuo D. B.

49. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio 1 dalies nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkinamas.

50. Nukentėjusiosios ieškinio dalis dėl 300 Eur turtinės žalos, siejamos su pagrobtų pinigų verte, byloje pagrįsta. Ieškinio dydis siejamas su pagrobtų pinigų verte. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įrodžius, kad nukentėjusiosios buvo pagrobti, dėl to ji neteko galimybės jais naudotis, pinigai nebuvo grąžinti, tokiu būdu nukentėjusioji patyrė pagrobtų pinigų vertę atitinkančią turtinę žalą. Tai sudaro pagrindą teismui spręsti ieškinio dalį dėl turtinės žalos tenkinti visiškai ir iš D. B. nukentėjusiajai V. B. priteisti 300 Eur turtinės žalos atlyginimo.

51. Nukentėjusioji V. B. ieškinyje prašo priteisti ir 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, todėl teismas pateikia argumentus dėl ieškinio reikalavimo, susijusio su neturtinės žalos atlyginimu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos neturtinės žalos dydis. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą.

52. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji V. B. patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą ir baimę dėl savo sveikatos bei turto. Kartu teismas vertina, kad grasinimas padegti, terorizavimo veiksmas pasireiškė žodžiais, nebuvo palydimas jokiu fiziniu kontaktu sukėlusiu fizinį skausmą, tačiau buvo grasinama tiek gyvybei ir sveikatai, tiek ir turtui. Šios pasekmės nukentėjusiosios dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jai buvo padaryta neturtinė žala, susijusi dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Nagrinėjamu atveju neabejotina, jog dėl D. B. veiksmų nukentėjusioji patyrė stresą, nes buvo įbauginta, taip pat jautė nerimą, kita vertus, jokių neigiamų pasekmių tiesioginių fizinei sveikatai nebuvo nustatyta. Nukentėjusioji teigė, kad gėrė raminančius vaistus, lankėsi pas psichologą, tačiau to medicininiais dokumentais nepagrindė. Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad padidėjo kraujospūdis ir dėl to gėrė vaistus, tačiau padidėjusio kraujospūdžio aplinkybės medicininiais dokumentais taip pat nepagrindė, neįrodyta, kad būtent šie įvykiai lėmė tokį sveikatos pablogėjimą, neaišku kiek jis truko. Nurodytos aplinkybės suponuoja neabejotiną išvadą, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja neturtinės žalos atlyginimo pagrindas. Visgi, pažymėtina, kad priteistina neturtinė žala nėra būdas papildomai nubausti nuteistą asmenį. Taip pat teismas pažymi, kad neturtinė žala priteisiama tik už kaltininko veiksmus, kurie nustatomi nagrinėjamoje byloje, o ne už bendrai ilgai trunkančius konfliktinius tarpusavio santykius. Teismas vertina, kad D. B. veika padaryta tyčia, nesuvaldant emocijų konfliktinėje situacijoje su savo motina, taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltininko turtinę padėtį, kaip vieną iš kriterijų. D. B. neturi pastovių savarankiškų pajamų. Nustatant neturtinės žalos dydį teismas taip pat atsižvelgia į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

53. Teismų praktika, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, taip pat yra vienas iš kriterijų, pagal kurį yra nustatomas neturtinės žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), todėl teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos dydžio paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Vis dėl to, teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, kadangi skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nėra analogiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021). Bylose, kur asmenys nuteisiami tiek dėl nukentėjusiajam sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo, jo terorizavimo ir jo turto sugadinimo priteisiamos sumos vidutiniškai yra apie 3000 Eur suma (pvz., Nr. 1A-389-908/2024, 1-723-1242/2025), atvejais kai ne tik grasinimą bet ir smurtiniai veiksmai atliekami prie nukentėjusįjį priteisiama 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Šie precedentai rodo, kad prašoma nukentėjusiosios neturtinės žalos suma yra artima atvejams, kai nustatomi ne tik grasinimai, bet tam tikri fizinio smurto veiksmai, ilgalaikiai įrodyti padariniai, susiję su konkrečia žala fizinei sveikatai. Šiuo atveju smurtinių veiksmų nenustatyta, neįrodytos ilgalaikės pasekmės psichinei ar fizinei sveikatos būklei. Teismas, įvertinęs įstatymo reikalaujamus kriterijus, konstatuoja, kad nukentėjusiosios V. B. pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos pareikštai sumai neatitinka teisingumo principo, todėl yra mažintinas ir nustato atlygintinos neturtinės žalos dydį 400 Eur.

V. Dėl išlaidų nukentėjusiojo atstovo paslaugoms apmokėti

67. Proceso išlaidas ir jų atlyginimą baudžiamajame procese reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje yra įtvirtintas proceso išlaidų sąrašas, kuris nėra baigtinis. Pagal BPK 103 straipsnį Proceso išlaidas sudaro:1) liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; 2) liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; 3) ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; 5) daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; 6) kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Nors BPK 103 straipsnyje tiesiogiai nenurodyta, teismų praktikoje proceso išlaidoms taip pat priskiriamos bylos nagrinėjimo teisme metu asmens patirtos išlaidos advokato paslaugoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-165-489/2023).

68. BPK 106 straipsnyje yra nustatytas specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį baudžiamajame procese atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kiekvienu atveju priteisiamų proceso išlaidų dydis turi būti įvertinamas individualiai. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K-152-303/2017, Nr. 2K-347-976/2018).

69. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau ir – VGTPT) prašymas (2025 m. spalio 20 d. pažyma Nr. APD-2025-11573 (9t. 4, b.l. 70-74) ir patikslinta galutinė pažyma 2025 m. spalio 22 d. Nr. APD-2025-11756, kurioje prašoma priteisti suma yra 779,17 Eur (t. 4, b.l. 79-83)) dėl išlaidų priteisimo už nukentėjusiosios atstovavimą. Teismas pažymi, kad tiesiogiai BPK straipsnyje, reguliuojančiame advokato išlaidas (BPK 106 straipsnis), nenumatytas atvejis dėl išlaidų priteisimo VGTPT už nukentėjusiojo atstovavimą teikiant antrinę teisinę pagalbą. Šis straipsnis, kuris laikytinas specialia norma santykyje su BPK 103 straipsnio norma, numato tik išlaidas už kaltinamojo gynybą arba advokato išlaidas, kurias patyrė pats nukentėjusysis dėl jo atstovavimo. Kita vertus, bendroji norma leidžia proceso išlaidomis pripažinti ir kitas išlaidas (BPK 103 straipsnio 6 punktas), pagal teismų praktiką ir advokato išlaidas, todėl jos taikymas yra galimas atvejams nenumatytiems specialioje normoje. Teismų praktikoje yra precedentų, kuomet būtent VGTPT išlaidos už nukentėjusiojo atstovavimą priteisiamos iš kaltu pripažinto asmens vadovaujantis BPK 103 straipsniu (Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartis Nr. 1A-480-737/2025). Atsižvelgdamas į pateiktus BPK normų išaiškinimus ir teismų praktiką, teismas sprendžia tenkinti VGTPT prašymą dėl nukentėjusiosios atstovavimo išlaidų priteisimo ir iš D. B. priteisti 779, 17 Eur proceso išlaidų.

70. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas (645,83 Eur), kurios susidarė dėl kaltinamajam D. B. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (pagal pažymą Nr. APD-2025-11743, gautą teisme 2025 m. spalio 22 d.). Teismas pažymi, kad D. B. gynėjas buvo paskirtas pripažinus būtinąjį pagrindą gynėjo dalyvavimui pagal BPK 51 straipsnį. D. B. buvo suimtas. Baigiamųjų kalbų metu gynėja prašė šių proceso išlaidų nepriteisti.

71. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, teismas vertina į kaltinamojo turtinę padėtį, t. y. D. B. faktiškai neturi pastovių pajamų, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neturi savo gyvenamosios vietos, būsto, taip pat vertina gynėjo paskyrimo pagrindą bei aplinkybes ir sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, bei nebūtų teisingas ir suderinamas su teismo pareiga užtikrinti asmens teisę į gynybą, todėl VGTPT prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkinamas.

54. D. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartimi paskirtos kardomosios priemonės - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. B., gyvenančios (duomenys neskelbtini), su ja nebendrauti ir neieškoti ryšių, nesiartinti prie jos arčiau nei 100 m (vieno šimto metrų) atstumu, paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

55. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai (supakuoti į vokus, kurie prisegti prie galinio baudžiamosios bylos trečiojo tomo viršelio), su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, ir paskirti subendrintą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti D. B. laikiname sulaikyme, nuo 2025 m. balandžio 19 d. 16.00 val., iki 2025 m. balandžio 20 d. 9.16 val. (1 para), išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. birželio 25 d. iki 2025 m. spalio 25 d. (4 mėnesiai) ir laikyti, kad D. B. šiuo nuosprendžiu jam paskirtą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę atliko.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, D. B. pripažinti recidyvistu.

Nukentėjusiosios V. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. V. B. iš D. B. priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų priteisimo už gynėjos paslaugas netenkinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų priteisimo už nukentėjusiosios V. B. atstovavimą tenkinti ir iš D. B. priteisti 779,17 Eur proceso išlaidų.

D. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartimi paskirtas kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. B., gyvenančios (duomenys neskelbtini), su ja nebendrauti ir neieškoti ryšių, nesiartinti prie jos arčiau nei 100 m (vieno šimto metrų) atstumu, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintini.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinius diskus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.