Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-389-908/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-12-06
Bylos Nr.: 1A-389-908/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-37949-2022-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė
Nuteistasis: S. M.
Nukentėjusysis: R. P.
Advokatai: Raimonda Lazauskienė, Stasys Lileikis

Kategorijos

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-389-908/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37949-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.1; 1.2.5.4.1; 1.2.14.9.1; 2.1.14.2; 2.4.6.4.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,

sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei,

dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui (dalyvavimas užtikrintas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),

nuteistajam S. M. (dalyvavimas užtikrintas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis) ir jo gynėjai advokatei Raimondai Lazauskienei (dalyvavimas užtikrintas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),

nukentėjusiajai R. P. ir jos atstovui advokatui Stasiui Lileikiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. gynėjos advokatės Raimondos Lazauskienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas S. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. spalio 5 d., 17.30 val., iki 2022 m. spalio 5 d., 22.23 val., (viena para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir S. M. paskirta galutinė bausmė – 148 MGL (7 400 Eur) dydžio bauda.

S. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš S. M. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 192,48 Eur nukentėjusiosios R. P. gydymo išlaidų atlyginimui bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš S. M. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai priteista 332,26 Eur žalai atlyginti.

R. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš S. M. R. P. naudai priteista 992 Eur turtinei žalai atlyginti, 1 100 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 3 000 Eur advokato pagalbai apmokėti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. S. M. nuteistas už tai, kad 2022 m. spalio 5 d., apie 7 val. 17 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), R. P. paprašius jo susirinkti savo daiktus ir išeiti iš jos namų, įpykęs ir agresyviai nusiteikęs, grasindamas pasakęs jai: „žinok, kad mano išėjimu viskas dar nesibaigia ir dabar pamatysi, kaip būna“, tai nukentėjusioji R. P. suprato, kaip grasinimą sutrikdyti jos sveikatą, išėjo iš buto, po to, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, apie 8 val. R. P. vairuojant automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), jis vairuojamu automobiliu ,,Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia trenkėsi į R. P. vairuojamo automobilio ,,Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį, jį apgadindamas, o R. P., išsigandusiai tokio jo poelgio, bandant įvažiuoti į laisvą vietą automobilių aikštelėje, esančioje prie gatvės važiuojamosios dalies, jis (S. M.) dar kartą tyčia trenkėsi į R. P. vairuojamo automobilio galinę dalį, jį apgadindamas, dėl to R. P. automobilis priekine dalimi atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį kitą automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o pastarasis atsitrenkė į automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juos apgadindamas, tokiu būdu grasino sutrikdyti nukentėjusiosios R. P. sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, bei tyčia sugadino nukentėjusiajai R. P. priklausantį turtą – automobilį ,,Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas nukentėjusiajai 5 822 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistojo S. M. gynėjos advokatės R. Lazauskienės apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – S. M. išteisinti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį; taip pat priteisti S. M. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai vertino ir netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus / aplinkybes, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Nuteistajam pareikšti kaltinimai yra ne tik nepagrįsti, bet grindžiami prielaidomis, nesant objektyvių įrodymų, kad S. M. buvo nusikaltimo vietoje ir galėjo atlikti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad apylinkės teismas suabsoliutino nukentėjusiosios R. P. parodymus ir nepagrįstai vertino, jog liudytojų I. V., L. K. ir A1. M. parodymai patvirtina nukentėjusiosios parodymus. Jų parodymai neįrodo S. M. buvimo eismo įvykio vietoje fakto, tariamų grasinimų nukentėjusiajai, kelia abejonių nukentėjusiosios pateikta įvykio versija ir nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai dėl S. M. kaltės pagrįstumo. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina nukentėjusiosios teiginių, kad nuteistasis grasino sutrikdysiąs jos sveikatą, o vėliau automobiliu, sekdamas važiavo jai iš paskos, trenkėsi į jos automobilio galą, o po to atsitrenkė dar kartą. Pažymima, kad eismo įvykio liudytojas I. V. nematė ir negalėjo patvirtinti tiesioginio kontakto tarp R. P. ir S. M. automobilių. Cituojant liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, akcentuojama, kad jis patvirtino matęs tik R. P. automobilio kontaktą su priekyje esančiu automobiliu, o ne su S. M. transporto priemone. Be to, atkreipiant dėmesį į teismo posėdžiu metu duotus liudytojo parodymus, teigiama, kad jis negalėjo atsakyti, iš galėjo sklisti atsitrenkimo garsas, nes atsisukęs pamatė, tik kaip nukentėjusiosios automobilis trenkiasi į kitus priekyje esančius. Pabrėžiama ir tai, kad nuteistojo automobilio „matymas šalia“ negali būti prilyginamas faktui, jog jis trenkėsi į priekyje važiavusį nukentėjusiosios automobilį. Nuteistasis neneigė, kad įvykio rytą jam automobilyje kalbant telefonu, pro jį pravažiavo R. P., kuri po kelių minučių išvažiavo, o pamatęs R. P. automobilį, atsitrenkusį į kitą transporto priemonę, sustojo šalia, tai pastebėjo ir liudytojas.

2.2. Skunde akcentuojama, kad liudytojas I. V. tvirtino, girdėjęs tik vieną smūgį, priešingai nei nurodė nukentėjusioji, jog į jos automobilį trenktasi du kartus. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas ignoravo esminius neatitikimus tarp nukentėjusiosios ir liudytojo parodymų. Nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, jog nėra pagrindo abejoti, kad S. M. du kartus atsitrenkė į nukentėjusiosios automobilį, nors rėmėsi liudytojo I. V., kuris, kaip minėta, nurodė apie vieną smūgį, parodymais. Pirmosios instancijos teismas selektyviai abejoja liudytojų A. L. ir A. Z. parodymais, nors šių liudytojų teiginiuose nėra neatitikimo bylos duomenims. Pažymima ir ne tik šie liudytojai, bet ir I. V. bei policijos pareigūnai taip pat nematė įvykio, o ir nukentėjusioji nurodė, jog nėra nė vieno liudytojo, mačiusio, kas ir kokiu būdu galėjo sukelti eismo įvykį. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad I. V. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, atpažino vyrą, kuris, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, sukėlė autoįvykį, iš bendro atmintyje išlikusio vaizdo ir nurodytų bruožų, nors liudytojas eismo įvykio metu stovėjo nugara į automobilių aikštelę. Nepaisant to, teigė atpažinęs vyrą – S. M., kaip sukėlusį eismo įvykį. Policijos pareigūnai L. K. ir A1. M. į vietą atvyko tik po eismo įvykio, vadinasi, tiesioginio kontakto tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo automobilių nematė, o apie S. M. dalyvavimą sužinojo tik nurodžius R. P.. Apylinkės teismas nevertino, kad liudytojai I. V., L. K. ir A1. M. parodymus davė tik išgirdę nukentėjusiosios naratyvą, todėl jų parodymus klaidingai preziumavo, kaip objektyvią tiesą.

2.3. Pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė ir nepasisakė apie tai, jog įvykio vietoje buvo „gulintis policininkas“, dėl to egzistavo reali galimybė, kad pati nukentėjusioji, dėl oro sąlygų važiuodama slidžia danga (duomenys neskelbtini) gatvėje, galėjo nepamatyti „gulinčio policininko“ ir įsibėgėjusi nespėti sustabdyti automobilio ir atsitrenkti į priekyje buvusį automobilį „Toyota Auris“, tuo labiau, kad I. V. patvirtino girdėjęs greitėjančio automobilio garsą ir po to sekusį vieną smūgį. Apelianto įsitikinimu, ši versija nebuvo ištirta dėl policijos pareigūnų aplaidumo: pareigūnai netyrė automobilių (ne)stabdymo galimybių, neatkreipė dėmesio ir protokoluose nefiksavo aplinkybės, kad 10 metrų nuo eismo įvykio vietos buvo „gulintis policininkas“, be to, ir teismo posėdžio metu apklausta policijos pareigūnė L. K. negalėjo patvirtinti, jog įvykio vietoje galėjo būti „gulintis policininkas“.

2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad nukentėjusiosios pateiktos aplinkybės prieštarauja ir 2023 m. gruodžio 29 d. ekspertizės akto išvadai, tačiau pirmosios instancijos teismas to tinkamai neįvertino. Be to, teismo posėdžio metu L. K. taip pat paliudijo, kad tuo atveju, jei būtų pastebėję ant „Ford“ automobilio kitos transporto priemonės dažų pėdsakus, tai būtų užfiksavę protokole, tačiau toks faktas užfiksuotas nebuvo. A1. M. teigė neprisimenantis matęs dažų pėdsakus ant nukentėjusiosios automobilio. Nors nuosprendyje pripažinta, kad šie duomenys savaime negali patvirtinti ar paneigti automobilių kontakto, tačiau neobjektyviai tai aiškino nukentėjusiosios naudai. Be kita ko, eismo įvykio vietoje nebuvo rasta jokių transporto priemonių nuolaužų, jų nepastebėjo ir policijos pareigūnai. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo remtis ekspertų išvada, nes praėjus daugiau nei vieneriems metams negalima nustatyti konkrečių išvadų, tačiau šią išvadą papildo pareigūnų parodymai, visgi, teismas to neįvertino.

2.5. Apeliantas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad galinės dalies sugadinimai negalėjo atsirasti dėl atsitrenkimo į stovinčius automobilius, nes į juos nukentėjusiosios automobilis atsitrenkė priekiu. Pirma, pabrėžiama, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta ekspertizė, siekiant nustatyti, kas galėjo sukelti automobilio „Ford“ galinės dalies apgadinimus. Šie pažeidimai galėjo būti sukelti dar iki 2022 m. spalio 5 d. eismo įvykio, todėl toks motyvas neįrodo R. P. ir S. M. transporto priemonių kontakto. Be to, 2023 m. sausio 11 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad po įvykio ant automobilio „Mercedes Benz“ neužfiksuota stiprių priekinės dalies apgadinimų. Nors pirmosios instancijos teismas protokolą vertino kaip negalintį paneigti kitų įrodymų, nes automobilis praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po įvykio galėjo būti suremontuotas, tačiau tai yra subjektyvi teismo prielaida, o ne įrodymas. Nuteistasis pateikė įrodymus, kad jo automobilis buvo sudaužytu priekiu, nes 2022 m. rugsėjo mėnesį buvo apgadintas Kijeve, Ukrainoje, kitam vairuotojui įvažiavus į jo automobilį, o Kauno techninės apžiūros centro 2022 m. rugsėjo 30 d. privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita patvirtina, jog automobilis mažiau nei savaitė iki eismo įvykio neatitiko techninių reikalavimų. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojų A. M. bei A. Z. nurodytos aplinkybės.

2.6. Akcentuojama ir tai, kad nuosprendyje remtasi prielaida, jog S. M. teiginius dėl R. P. nurodytų melagingų aplinkybių paneigia tai, kad nukentėjusioji nuo pradžių teigė vienodas įvykio aplinkybes ir neturėjo laiko išsigalvoti, nes liudytojas prie jos priėjo tik nutikus eismo įvykiui. Visgi, apelianto manymu, tai yra nepagrįsta ir subjektyvi teismo nuomonė. Pažymima, kad R. P. ir S. M. siejo konfliktiniai santykiai, skyrybų faktas kėlė neigiamas emocijas nukentėjusiajai. Ekspertė J. B. teismo posėdžio metu suabejojo nukentėjusiosios nusiskundimų pagrįstumu ir tvirtino, kad nebuvo nustatyta tokių sužalojimų, kurie galėtų sukelti nukentėjusiosios nurodomą simptomatiką. Pažymima, kad 2022 m. spalio 4 d., apie 17 val., R. P. buvo parašiusi pareiškimą kito savo buvusio draugo D. B. atžvilgiu, dėl to, jog jis ją persekioja. Apelianto vertinimu, toks sutapimas įtartinas, jis atskleidžia nukentėjusiosios charakterio tendenciją kerštauti buvusiems širdies draugams. Visgi, nei pareigūnai, nei pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į šią aplinkybę. Akcentuojama, kad R. P. niekada nėra kvietusi policijos dėl tariamų S. M. grasinimų, nesiskundė kitiems asmenims, o tai patvirtino ir teisme.

2.7. Gynybos teigimu, S. M. parodymai nuo pradžių buvo nuoseklūs ir papildantys kitus duomenis. Nors pirmosios instancijos teismas kaip kaltės įrodymą vertino pirminių nuteistojo parodymų neišsamumą ir tai, kad detalės atsirado pasitarus su gynėja, tačiau šiame kontekste akcentuojama nekaltumo prezumpcija bei teisė į gynybą, o įtariamo asmens atsargumas stresinėje situacijoje nesuponuoja jo kaltės buvimo. Apylinkės teismas ignoravo duomenis apie S. M. asmenybę, pateiktas charakteristikas, veiklą (duomenys neskelbtini), tai, kad jo būdui agresyvus elgesys nebūdingas, o motyvas, jog piktybiškas nusikalstamas veikas įvykdęs asmuo savanoriškai siūlė pagalbą ir paliko savo kontaktus, prieštarauja logikai. Tuo tarpu aplinkybė, kad policijos pareigūnams po įvykio susisiekus su S. M., A1. M. nuomone, jis komunikavo nemaloniai, neleidžia teigti, jog sukėlė eismo įvykį.

2.8. Apelianto manymu, be nukentėjusiosios parodymų, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis po žodinio konflikto su R. P. jai grasino susidorojimu, sveikatos sutrikdymu, dėl to ji turėjo realų ir pagrįstą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Remiantis kasacinio teismo praktika, akcentuojama, kad tokiu atveju yra ypač svarbus nukentėjusiosios parodymų patikimumo vertinimas. Taip pat remiamasi kasacinio teismo praktika, be kita ko, in dubio pro reo principo (liet. visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai) ir įrodymų viseto vertinimo kontekste. Gynybos įsitikinimu, bylos duomenys tiesiogiai nesieja nuteistojo automobilio kontakto su R. P. transporto priemone eismo įvykio dieną ir nepatvirtina nukentėjusiosios parodymų dėl tariamų grasinimų. Visgi, pirmosios instancijos teismas prieštaringas aplinkybes vertino nukentėjusiosios naudai, neatsižvelgdamas į duomenų visumą, nors nukentėjusiosios parodymai yra nepatikimi, nenuoseklūs ir prieštaringi. Atsižvelgus į nurodytus argumentus, S. M. turėtų būti išteisintas, jo veiksmuose nesant nusikalstamų veikų sudėčių požymių, nes nebuvo įrodytas BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis – grasinimas sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, taip pat BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis – svetimo turto sugadinimas, be to liko neįrodytas tiesioginis ryšys tarp nukentėjusiajai sukelto streso, jos automobilio apgadinimo ir S. M. veiksmų. Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai turėtų būti palikti nenagrinėti.

3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja palaikė savo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti – išteisinti jos ginamąjį S. M. ir priteisti jam visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nukentėjusioji R. P. ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir nukentėjusiosios naudai priteisti apeliacinio proceso metu patirtas išlaidas, nukentėjusioji nurodė sumokėjusi advokatui 500 Eur dydžio sumą. Prokuroras taip pat prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamo nuosprendžio nekeisti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo gynėjos apeliacinis skundas atmestinas. Nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

4. Vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą tikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo S. M. gynėjos apeliaciniame skunde.

5. Iš apeliacinio skundo matyti, kad juo iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje surinkti duomenys patvirtina, kad S. M. pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir pripažintinas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, pagal apeliacinį skundą įvertinęs byloje esančius duomenis, kurie skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, pagrįstai pripažinti įrodymais, sprendžia, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, teisės aiškinimo ir taikymo klaidų nepadarė, pagrįstai ir teisėtai pripažino S. M. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, todėl nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesuponuoja pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį. Visgi, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo neteisingai išspręstas S. M. paskirtų bausmių už atskiras nusikalstamas veikas bendrinimo klausimas, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo

6. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta, kad baudžiamojoje byloje surinkti duomenys patvirtina, jog nuteistojo S. M. veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių požymius. Pagal ikiteisminio tyrimo metu nustatytas ir apylinkės teismo įrodytomis pripažintas aplinkybes S. M., R. P. paprašius jo susirinkti daiktus ir išeiti iš jos namų, būdamas įpykęs bei agresyviai nusiteikęs, grasindamas jai pasakė: „žinok, kad mano išėjimu viskas dar nesibaigia ir dabar pamatysi, kaip būna“, o tai nukentėjusioji suprato kaip grasinimą sutrikdyti jos sveikatą; tęsdamas savo sumanymą S. M. savo vairuojamu automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia trenkėsi į R. P. vairuojamo automobilio „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį, jį apgadindamas, o R. P. labai išsigandus ir bandant įvažiuoti laisvą vietą automobilių aikštelėje, S. M. dar kartą tyčią trenkėsi į nukentėjusiosios automobilio galinę dalį, jį apgadindamas, dėl to R. P. automobilis priekine dalimi atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atsitrenkė į kitą automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip juos apgadinant. Tokiu būdu S. M. grasino sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, esant pakankamam pagrindui matyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, ir tyčia sugadino nukentėjusiajai priklausantį turtą – automobilį, padarydamas jai 5 822 Eur turtinę žalą.

7. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas suprantamas kaip pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Pastebėtina, kad baudžiamajame įstatyme nenustatyta, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pavyzdžiui, žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Svarbu pabrėžti ir tai, kad sprendžiant, ar konkretūs žodžiu, raštu ar kitokiais veiksmais išreikštas elgesys atitinka grasinimo BK 145 straipsnio 1 dalies prasme požymius, turi būti nustatytas grasinimo realumas, o sprendžiant šį klausimą paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-511/2020). Svarbu pažymėti, kad BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

8. Be kita ko, kaip minėta, S. M. pripažintas kaltu ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-60-495/2023).

9. Iš nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo turinio matyti, kad, gynybos įsitikinimu, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nevisapusiškai vertino ir netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, taip pat ne tik netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, bet ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Gynybos vertinimu, nuteistajam pareikšti kaltinimai grindžiami prielaidomis, nesant įrodymų, jog S. M. buvo nusikaltimo vietoje ir galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Taip pat apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl nesutikimo su atskirų bylos įrodymų vertinimu. Pažymėtina, kad nuteistojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, duoti teisminio bylos nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu, bei specialistės paaiškinimai yra išsamiai išdėstyti skundžiamame nuosprendyje (Nuosprendžio 2–16 lapai), todėl šiame procesiniame sprendime akcentuojami jų esminiai aspektai, reikšmingi vertinant skundžiamo nuosprendžio teisėtumą, teisingumą ir pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

10. Iš teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų S. M. parodymų matyti, kad kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų jis nepripažino ir teigė, jog kaltinime nurodytų veiksmų neatliko, nukentėjusiajai R. P. negrasino. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme S. M. teigė, kad su nukentėjusiąja iš vakaro nebuvo jokio konflikto. Anot jo, nukentėjusioji pykdavo, kai jis bendraudavo su A., nors tai turėjo daryti dėl to, kad su A. siejo darbiniai santykiai. R. žinojo, kad jis kitą dieną važiuos į (duomenys neskelbtini) pas A.. Vakare supyko, reikalavo perimti iš A. finansus, nupirkti pageidaujamą „Audi Q5“ (nukentėjusiajai buvo nusibodęs jos automobilis, ji norėjo „Audi Q5“),tačiau jo atsakymas buvo neigiamas. Supykusi R. pareikalavo, kad jis susirinktų daiktus ir išvyktų iš namų. Susitarė su nukentėjusiąja, kad jis išeis iš ryto. Ryte susirinko tiek daiktų, kiek galėjo išsinešti iki automobilio. Nuteistojo teigimu, R. P. automobiliui pravažiavus pro šoną, jo automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje, kitoje kelio pusėje, o jis tuo metu kalbėjo telefonu; baigęs pokalbį į navigaciją įsivedė reikiamą adresą. Tada važiuodamas S. M. pamatė atsitrenkusį R. P. automobilį, paklausė, kuo gali padėti, nukentėjusioji pradėjo rėkti ir keiktis, jam pasiteiravus, ar reikia užpildyti eismo įvykio deklaraciją, jį pasiuntė. Pirmosios instancijos teisme vykusios apklausos metu S. M. tvirtino negrasinęs nukentėjusiajai ir neturėjęs tam pagrindo, o jos automobilis greičiausiai atsitrenkė pervažiavęs „gulintį policininką“. Be kita ko, nurodė, kad R. P. automobilio galinė dalis buvo apgadinta dar iki įvykio, nes automobilį laikė požeminėje aikštelėje, kurioje buvo sukrauti daiktai, ir vairuodama su juo ne kartą buvo atsitrenkusi į televizorių ar šaldytuvą (4 t., b. l. 170–173). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas S. M. kaltės taip pat nepripažino, tačiau parodė, kad tai jis pasakė R. P. paliekantis ją dėl neištikimybės, norėjo susirinkti savo daiktus ir išeiti, grasinimų jai neišsakė, jos nepersekiojo, automobilio nedaužė. Jo automobilio „Mercedes Benz“ priekis sudaužytas, nes 2022 m. rugsėjo 21–22 d. buvo apgadintas Ukrainoje, Kijeve (3 t., b. l. 101–102, 151–152).

11. Nukentėjusiosios parodymai, apie esmines bylos aplinkybes, nuo S. M. parodymų skiriasi. R. P. nurodė, kad viskas prasidėjo nuo to, kai prie jos durų pradėjo atsirasti gėlės. Po trečio karto, nusprendė parašyti pareiškimą policijai. S. M. ėmė ja nepasitikėti, o spalio 4 d., jai užtrukus ir grįžus apie 20.30 val., pasitiko piktu žvilgsniu. Jai atėjus į kambarį, piktai pasakė, kad greičiau ruoštų daiktus; nukentėjusioji išsigando, nenorėjo kelti konflikto, tad išvažiavo viena, nes bijojo važiuoti su piktu (S. M.). Nuvežus daiktus dukrai, ši klausė, kodėl daiktus atvežė ne S. M., tada ji dukrai viską papasakojo, ši labai pergyveno, nes žinojo, kad S. M. „karšto būdo“. Nukentėjusiosios teigimu, S. M. vartojo daug alkoholio, buvo nervingas, yra pasakojęs, kad buvo trenkęs savo darbininkui į pilvą; be to, nukentėjusioji žinojo, kad jis yra teistas už dukros mušimą ir grasinimą policijai. Kai nukentėjusioji grįžusi virtuvėje rado pusę alkoholinio butelio, S. M. paprašė palikti namus, tačiau šis supyko ir pasakė, kad neišeis; vadino nukentėjusiąją kekše, melage. Vėliau ėmė priekaištauti nukentėjusiajai, kad jokio pareiškimo policijoje ji nerašė, pradėjo tyčiotis, visą laiką šaukė. Tada R. P. pasakė jam išeiti iš jos namų, o jis pagrasino. Konflikto metu S. M. gėrė. Ryte nukentėjusioji taip pat pasakė S. M., kad šis rinktųsi daiktus, laikėsi nuo jo toliau, nes bijojo smurto, o prieš jam išeinant, paprašė grąžinti raktus, kad jis daugiau negalėtų ateiti. Šis tarp durų pasakė: „viskas tuo nesibaigia ir dabar pamatysi, kaip bus“. Nukentėjusioji pamatė, kad S. M. nusiteikęs rimtai dėl tono, kuriuo taip pasakė; be to, jos vertinimu, frazė nuskambėjo grasinančiai – ji suprato, jog tai realu, nes žinojo jo būdą. Važiuodama automobiliu nukentėjusioji pamatė, kad S. M. automobilis stovi, o pravažiavusi veidrodėlyje pamatė, jog jis greitai išsuka ir pasiveja jos automobilį, ji išsigando, galvojo, ką daryti, tačiau nebuvo laiko. Tada pajuto smūgį į automobilio galą, o pamačiusi laisvą vietą, kurioje galėtų sustoti, pajuto dar vieną smūgį į galą, dėl to jos vairuojamas automobilis trenkėsi į kitą automobilį. Ji bijojo išlipti iš automobilio, kad nebūtų dar smūgio. Kažkoks vyras, priėjo ir norėjo padėti, o S. M. džiaugėsi, kad taip atsitiko. R. P. teigė pastebėjusi, kad ant S. M. automobilio vietoje, kur yra „Mercedes ženklas“, buvo skylė, ženkliukas buvo nukritęs, nors iš vakaro jį matė. Jos automobilis nebuvo įlenktas (4 t., b. l. 173–177). Iš esmės tapataus turinio parodymus nukentėjusioji davė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji parodė, kad konflikto metu S. M. pasakė, jog visi vyrai, su kuriais ji bus, nukentės, o pirmasis bus D. B.. Ji S. M. pasakė, kad iškvies policiją, tačiau jis teigė nebijantis, nes yra žinomas, o ji yra niekas; jai pasakius, kad nenori būti su tokiu žmogumi, šis atsakė, jog negalvotų, kad jį galės išvaryti, kada norės. Ryte išeidamas pro duris pasakė: „žinok, kad mano išėjimu viskas dar nesibaigia, ir dabar pamatysi, kaip būna“. Be to, nukentėjusioji nurodė, kad nepažįstamam vyrui, kuris priėjo po įvykio, pasakė, jog kviestų greičiau pagalbą, nes bijo dėl savo gyvybės, o eismo įvykis buvo padarytas specialiai. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji akcentavo, kad 2022 m. spalio 4 d. su S. M. susipyko dėl tariamos jos neištikimybės, o jai paprašius išeiti, kad jis išeitų, šis labai supyko, buvo išgėręs, pradėjo šaukti, vadinti ją necenzūriniais žodžiais, grasinti, kad jam išėjus ji ramiai negyvens, kad su visais vyrais, kurie bus su ja, jis susidoros. Nukentėjusiosios teigimu, S. M. agresyviai kalbėjo, šaukė, ji išsigando, bijojo, jog S. M. pradės prieš ją smurtauti, nes iš jo pasakojimų žinojo, kaip jis elgiasi su kitais žmonėmis, be to, bijojo jo nepastovios psichologinės būsenos, impulsyvaus elgesio, dažno alkoholio vartojimo (1 t., b. l. 52–55, 63–66). Pažymėtina, kad nukentėjusioji esminėse aplinkybėse sutampančius duomenis pateikė ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams. Tai matyti iš prie baudžiamosios bylos medžiagos pateiktų mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone, tvirtinama prie policijos pareigūnų uniformos (toliau – BODY kamera) užfiksuotų vaizdo įrašų.

12. Iš apeliaciniame skunde pateikiamos gynybos pozicijos matyti, kad, nuteistojo ir jo gynėjos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, suabsoliutino nukentėjusiosios R. P. parodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog juos patvirtina liudytojų I. V., L. K. bei A1. M. parodymai. Visgi, apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs proceso metu liudytojų duotų parodymų turinį, juos sugretinęs, tiek su nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, tiek su kitais byloje esančiais duomenimis, be kita ko, atsižvelgdamas ir į nuteistojo proceso metu duotus parodymus, nenustatė pagrindo spręsti, kad minėta gynybos pozicija laikytina pagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

13. Pirmosios instancijos teisme apklausiamas liudytojas I. V. paaiškino, kad mesdamas šiukšles, išgirdo smūgį, o atsisukęs pamatė, kaip raudona mašina trenkėsi į kitas mašinas; taip pat buvo ir kitas automobilis, kuris į ją trenkėsi. Pribėgo ir ištraukė iš automobilio moterį, kuri buvo šoko būsenoje, sakė, kad į ją specialiai atsitrenkė jos sugyventinis. Jis iškvietė greitąją ir policiją, o kaltinamasis pasišalino iš įvykio vietos, nors liudytojas sakė jam palaukti. Liudytojas paaiškino, kad smūgio metu stovėjo nugara į kelią. Iš pradžių jis išgirdo smūgį, tada atsisuko ir matė, kaip raudonas automobilis riedėjo į kitas mašinas. Liudytojo teigimu, smūgio garsas buvo ne nuo atsitrenkimo į stovinčias mašinas, o kito atsitrenkimo garsas; taip pat liudytojas nurodė girdėjęs pagreitėjimo garsą. Liudytojas parodė, kad įvykis įvyko šviesiu paros metu, kelio danga buvo sausa; nors buvo „gulintis policininkas“ įvykis buvo pravažiavus jį apie 10 m. Be to, liudytojas patvirtino, kad automobilis „Mercedes Benz“ buvo sustojęs šalia, o už jo vairo buvo kaltinamasis (S. M.); ikiteisminio tyrimo metu atpažįstant „Mercedes Benz“ vairavusį asmenį, liudytojo teigimu, jam abejonių nekilo (5 t., b. l. 12–14). Liudytojo I. V. parodymai, duoti proceso metu, laikytini nuosekliais, nes iš esmės tapačias įvykio aplinkybes liudytojas nurodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Jis parodė, kad išgirdo įsibėgėjančio automobilio garsą, stiprų smūgį, atsisukęs pamatė pakankamai greitai važiuojantį nevaldomą raudonos spalvos automobilį „Ford“, kuris atsitrenkė į automobilį „Toyota“, o šis į kitą automobilį. Tuo tarpu prie vairo sėdėjusi moteris, rodydama į „Mercedes Benz“ automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį už kokių 5 m nuo moters automobilio, trumpai papasakojo, jog tai jos sugyventinis, su kuriuo vakar susipyko, jis seniai jos tykojo ir specialiai taip padarė; taip pat ji sakė, jog tai buvo jau antras smūgis. Liudytojas akcentavo, kad moteris skundėsi galvos skausmu (1 t., b. l. 178–180). Papildomai apklausiamas liudytojas nurodė, kad „Mercedes Benz“ automobilį vairavusį vyrą matė iš pakankamai arti, maždaug 3–4 metrų atstumu; tai buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyras, pakankamai taisyklingos ovalios veido formos, tiesios nosies, labai trumpai kirptų plaukų, ne tamsaus gymio, bet ir ne blondinas, lūpos ne putlios, o ausys prigludusios. Teigė, galintis atpažinti vyrą pagal bendrą atmintyje išlikusį vaizdą ir nurodytus bruožus (1 t., b. l. 182–183).

14. Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant patikrinti liudytojo I. V. parodymus bei surinkti papildomus duomenis, kad būtų galima identifikuoti asmenį, apie kurį apklausiamas parodė liudytojas, buvo atliktas asmens parodymas atpažinti pagal jo nuotrauką. Iš 2023 m. sausio 4 d. protokolo matyti, kad I. V. atpažino S. M. kaip asmenį, kuris 2022 m. spalio 5 d., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, sukėlė eismo įvykį (1 t., b. l. 185–191). Šiame kontekste pažymėtina, kad iš apeliacinio skundo matyti, jog gynyba abejoja parodymo atpažinti asmenį iš nuotraukos įrodomąją reikšme, nes liudytojas tvirtino eismo įvykio metu stovėjęs nugara į automobilių aikštelę. Visgi, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo šiuos duomenis vertinti kaip nepatikimus, kad jais negalėtų būti patvirtinti tiek liudytojo I. V. parodymai, tiek ir byloje nustatytos aplinkybės. Tokią išvadą suponuoja, be kita ko, tokios aplinkybės, kad liudytojas I. V. neneigė matęs „Mercedes Benz“ automobilį vairavusį vyrą, be to, nurodė po smūgio ten praleidęs 10–15 min. (5 t., b. l. 13), juo labiau, kad pats nuteistasis S. M., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nurodė, jog pamatęs atsitrenkusį R. P. automobilį, išlipo, o tuo metu su ja kalbėjo vyriškis, kuris nuteistojo paklausė, ar ją pažįstą, o nuteistasis atsakė, jog moteris (R. P.) yra jo pažįstama, paklausė, kuo gali padėti (4 t., b. l. 170). Šios aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad liudytojas matė ir galėjo prisiminti, kaip atrodė S. M.. Nors nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde bandoma paneigti liudytojo I. V. parodymų reikšmingumą, nes jis parodymus davė, išgirdęs tai, ką pasakojo nukentėjusioji, visgi, gretinant liudytojo ir nuteistojo parodymus, pastebėtina, jog liudytojas I. V. nuosekliai laikėsi pozicijos, jog jam atsisukus netoliese nukentėjusiosios R. P. automobilio buvo ir automobilis „Mercedes Benz“, tuo tarpu pats nuteistasis nurodė, jog bevažiuodamas pamatė nukentėjusiosios automobilį, atsitrenkusį į kitus automobilius. Dėl to, minėti apeliacinio skundo argumentai nepaneigia aptartų duomenų įrodomosios reikšmės, tuo labiau, kad atitinkamos išvados dėl asmens veiksmuose esančių nusikalstamų veikų sudėčių požymių daromos remiantis ne pavienių proceso veiksmų metu gautais duomenimis, o jų visuma, juos gretinant tarpusavyje.

15. Kita vertus, tiek nukentėjusiosios, tiek ir anksčiau aptartus liudytojo I. V. parodymus patvirtina ir į įvykio vietą atvykusių liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymai.

15.1. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja L. K. parodė, kad iš atsitrenkusio automobilio išlipusi moteris nurodė, jog turi sugyventinį S., su kuriuo pabaigė santykius; tarp jų kilo kivirčas, jog jai siunčiamos gėlės, dėl to S. įmontavo kamerą; pasakojo, kad jis išvyksta, nes (duomenys neskelbtini), tarp jų kyla nesutarimų ir pavydo. Moteris pasakojo, kad jai važiuojant link (duomenys neskelbtini) gatvės, jis su savo automobilio priekiu atsitrenkė į jos automobilio galą du kartus, o ji užkliudė kitus automobilius. Liudytojos teigimu, moteris buvo šoko būsenoje, bandė suvokti, kas įvyko. Be to, liudytoja parodė, kad asfaltas buvo sausas, buvo nuvalytas, šiukšlių nebuvo; nurodė negalinti patvirtinti, jog ten tikrai buvo „gulintis policininkas“ (4 t., b. l. 177–179). Išanalizavus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, matyti, kad jie esminėse aplinkybėse sutampa su nurodytomis pirmosios instancijos teisme vykusios apklausos metu (2 t., b. l. 40–43).

15.2. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas A1. M. taip pat nurodė, kad atvykus pagal iškvietimą dėl eismo įvykio, juos pasitiko moteris, kuri paaiškino, jog jos sugyventinis su savo automobiliu trenkėsi į jos automobilio galą, dėl ko ji nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kitus automobilius; moteris buvo susijaudinusi, šoke, sakė, jog sugyventinis į ją trenkėsi du kartus. Už vieno automobilio lango pamatęs raštelį, kuriame buvo nurodytas telefono numeris, liudytojas rastu numeriu paskambino, o atsiliepus piliečiui ir jam prisistačius, liudytojas suprato, kad bendrauja ne su liudytoju, o su eismo įvykio dalyviu. Pareigūnui paklausus, kodėl jis (raštelį palikęs asmuo) pasišalino ir nesulaukė pareigūnų, pasakius, kad jis turi grįžti ir paaiškinti visas aplinkybes, pilietis aiškino liudytojui, jog jis nemoka dirbti ir kad turi siųsti oficialų šaukimą, pasakė, jog niekur nevažiuos ir pokalbis pasibaigė; liudytojo teigimu, iš bendravimo jam susidarė įspūdis, kad bendrauja neadekvatus arba išgėręs žmogus, jo bendravimo tonas buvo pakeltas, bendravo kaip asmuo, nesuprantantis realybės. Liudytojas patvirtino, kad moteris su greitąja pagalba išvyko į ligoninę. Be to, liudytojas parodė, kad įvykio dieną asfaltas buvo sausas, buvo geros oro sąlygos; buvo apžiūrėti visi automobiliai, dalyvavę eismo įvykyje; moters automobilio tiek galas, tiek ir priekis buvo apgadintas (5 t., b. l. 8–10). Teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti liudytojo A1. M. parodymai nebuvo prieštaringi ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje duotiems parodymams; pažymėtina, kad liudytojas teigė, jog vyras, kuris kalbėjo paskambinus raštelyje, paliktame už vieno iš apgadintų automobilių valytuvo, užrašytu telefonu, kalbėjo pakeltu tonu, neadekvačiai, isteriškai; o moteris teigė, kad prieš eismo įvykį jai buvo grasinta (2 t., b. l. 47–49).

16. Nukentėjusiosios parodymų bei aptartų juos patvirtinančių liudytojų parodymų kontekste pastebėtina, kad apeliaciniame skunde siekiama paneigti nukentėjusiosios R. P. parodymų patikimumą, argumentuojant tuo, jog R. P. su S. M. siejo konfliktiniai santykiai, ji jautė pavydą dėl jo santykių su A. M.. Visgi, pastebėtina, kad pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme nurodė, jog buvo pastovių nesutarimų su R. P., tačiau jie nebuvo išskirtiniai (4 t., b. l. 171); be to, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. M. teigė, kad jis pats nukentėjusiajai pasakė ją paliekantis dėl jos neištikimybės (3 t., b. l. 101), o ne dėl santykių su A. M. (buv. L.), juo labiau, kad pati A. M. pirmosios instancijos teisme parodė, jog ją S. M. skambutis ir žinia, kad jis grįžta pas ją, nustebino (4 t., b. l. 180). Aptarti apelianto gynėjos teiginiai dėl tariamai konfliktinių nukentėjusiosios R. P. ir nuteistojo S. M. santykių savaime nepaneigia nukentėjusiosios parodymų reikšmingumo. Pagrindo priešingai išvadai neduoda ir apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės dėl ekspertės J. B. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų.

Žemesnės instancijos teismas

17. Ikiteisminio tyrimo metu gautoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 163/2023 (01) konstatuota, kad R. P. objektyvių tyrimų duomenimis sužalojimų nenustatyta; galvos smegenų sukrėtimo ir kaklinės stuburo dalies sumušimo diagnozė nustatyta, remiantis nukentėjusiosios pateiktomis įvykio aplinkybėmis ir jos subjektyviais nusiskundimais, tačiau trauminė kilmė neįrodyta. Visgi, specialistės vertinimu, nukentėjusiosios nusiskundimai – galvos ir kaklo skausmas, galvos svaigimas, pykinimas, kairės galvos pusės, kaklo ir rankos tirpimas, įtampa – neprieštarauja jos nurodytoms įvykio aplinkybėms, kad ji smūgio metu patyrė staigų galvos atsilošimą, kuris sukėlė minėtus simptomus (1 t., b. l. 78–79). Pirmosios instancijos teisme specialistė J. B. paaiškino, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai atliktų tyrimų pagrindu sužalojimų nenustatyta. Nors sužalojimai nurodo trauminę simptomų kilmę, tačiau simptomų kilmė gali būti tiek trauminė, tiek netrauminė. Pažymėjo, kad gydytojas remiasi nukentėjusiosios subjektyviais nusiskundimais, tačiau jis nemato, ar jai svaigsta galva, ar jai skauda. Nors specialistė nurodė, kad ją nustebino, jog nukentėjusioji tebesiskundžia ta pačia simptomatika (5 t., b. l. 31–33), tačiau nepaneigė savo išvados ir nenurodė, kad pagal nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes ji negalėtų jausti nurodomų simptomų. Tuo tarpu gynyba apeliaciniame skunde specialistės paaiškinimus nepagrįstai traktuoja sau palankesne kryptimi, pabrėždama, kad specialistė suabejojo nukentėjusiosios nusiskundimų pagrįstumu.

18. Nukentėjusiosios parodymų nepaneigia ir ta aplinkybė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta nukentėjusiosios medicininė ekspertizė, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. vasario 5 d. ekspertizės aktu Nr. PEKG 25(80)/2024 (01) konstatuota, jog R. P., jos nurodytomis aplinkybėmis, kūno sužalojimai ir / ar susargdinimai nebuvo padaryti, todėl nėra realaus pagrindo ir sveikatos sutrikdymo masto nustatymui (5 t., b. l. 70–73). Iš byloje esančių nukentėjusiosios medicininių dokumentų matyti, kad ji nedelsdama tą pačią įvykio dieną, t. y. 2022 m. spalio 5 d., 8.33 val., atvyko į medicinos įstaigos skubiosios pagalbos skyrių. Byloje pateikti BODY kamerų įrašai patvirtina, kad įvykio vietoje nukentėjusiajai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri ir atvežė nukentėjusiąją į skubiosios pagalbos skyrių. Skubiosios pagalbos skyriuje nukentėjusioji nurodė, kad prieš valandą pateko į autoįvykį; jos lengvąjį automobilį taranavo buvęs draugas su žymiai masyvesniu automobiliu ir trenkėsi du kartus, pacientė buvo su saugos diržais, išsiskleidė oro pagalvės (1 t., b. l. 83, 103–104). Šiame kontekste pastebėtina, kad byloje matomos nukentėjusiosios automobilio „Ford“ nuotraukos patvirtina, jog eismo įvykio metu jos automobilyje iš tiesų oro pagalvės išsiskleidė (2 t., b. l. 62, 114, 126–127, 140–141). Iš medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusioji skundėsi pakaušio, kaklo, kairiojo riešo skausmu; galvos svaigimu, bendru silpnumu. Iš nukentėjusiosios R. P. būklės įvertinimo informacijos matyti, kad traumos metu ji patyrė staigų galvos atlošimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nukentėjusioji, tiek apklausiama proceso metu, tiek ir nuvykusi į medicinos įstaigą po įvykio, nurodė iš esmės tapačias aplinkybes, o jos nurodytos aplinkybės, t. y. kad į jos automobilį atitrenkus S. M. automobiliui, ji patyrė staigų galvos atsilošimą, neprieštarauja kitoms jos nurodytoms aplinkybėms. Juo labiau, kad ir nukentėjusiąją bei jos medicininius dokumentus tyrė specialistė ir ekspertai iš esmės konstatavo tik tai, jog jai nebuvo padaryti sužalojimai. Tuo tarpu pati nukentėjusioji taip pat akcentavo ne konkrečias traumas, išskyrus, kad, jos teigimu, patyrė kaklo traumą, tačiau iš esmės pabrėžė patirtą išgąstį ir psichologinės būsenos sutrikdymą (4 t., b. l. 176). Taip pat iš byloje gautų nukentėjusiosios medicininių dokumentų matyti, kad jausdama galvos skausmą, svaigimą, silpnumą, nerimą, įtampą, mieguistumą į gydymo įstaigą kreipėsi ir 2022 m. spalio 7 d. (1 t., b. l. 106–109) bei vėlesnėmis dienomis. Šiame kontekste pastebėtina, kad pagal S. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes nėra inkriminuojamas nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas.

19. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, jog S. M. buvo nusikaltimo vietoje ir galėjo atlikti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokius gynybos argumentus paneigia ne tik nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys anksčiau aptarti nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai, jog 2022 m. spalio 4 d. vakare jis buvo nukentėjusiosios R. P. namuose, o spalio 5 d. rytą buvo šalia eismo įvykio vietos, tačiau ir paties nuteistojo parodymai, nes nė vienos iš šių aplinkybių neneigia ir pats S. M.. Iš nuteistojo pozicijos matyti, kad jis neigia ne buvimą nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje ir / ar šalia vietos, kurioje įvyko eismo įvykis, tačiau grasinęs nukentėjusiajai ir tyčia savo vairuojamu automobiliu trenkęsis į jos vairuotą automobilį. Juo labiau, kad pats S. M. parodė, jog po, jo teigimu, matyto eismo įvykio užrašė savo telefono numerį ir paliko ant „Honda“ automobilio; be to, iš savo automobilio paėmė ir įdėjo siurblį į nukentėjusiosios automobilį. Vadinasi, abejoti nuteistojo S. M. buvimu įvykio vietoje nėra jokio pagrindo.

20. Aptarus minėtų liudytojų parodymus pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė liudytojų I. V., L. K. ir A1. M. suinteresuotumo bylos baigtimi, galinčio lemti jų duotų parodymų nepatikimumą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad liudytojai galėtų būti suinteresuoti duoti nuteistąjį kaltinančius parodymus, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jais nesiremti. Pagrįstai liudytojų parodymais, priimdamas skundžiamą nuosprendį, rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas. Pastebėtina, kad atskirų nesutikimo su liudytojų parodymais dėl jų galimo suinteresuotumo argumentų nepateikiama ir apeliaciniame skunde.

Žemesnės instancijos teismas

21. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad apylinkės teismas nevertino, jog liudytojų I. V., L. K. ir A1. M. parodymai yra duoti išgirdus nukentėjusiosios versiją ir klaidingai ją vertinant kaip objektyvią tiesą. Pažymėtina tai, kad asmens kaltė dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos gali būti grindžiama ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi vienodą įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys be tarpinių grandžių yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiais laikomi tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma remiantis tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). Nagrinėjamu gi atveju, nuteistojo S. M. kaltė grindžiama ne išimtinai nukentėjusiosios parodymais, tačiau nuoseklia įrodomąja grandine, patvirtinančia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje surinktų duomenų nuosekli įrodomoji grandinė patvirtina, kad nuteistasis ne tik grasino nukentėjusiajai, tačiau ir tyčia trenkėsi į jos vairuojamą automobilį. Atsižvelgus į anksčiau aptartą kasacinio teismo praktiką dėl BK 145 straipsnio 1 dalies pažymėtina, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, jog nuteistojo išsakytas grasinimas nukentėjusiosios atžvilgiu buvo realus. Tokia išvada darytina, be kita ko, įvertinus tokias aplinkybes, kurias nurodė ir nukentėjusioji, kad jai buvo žinoma, jog S. M. yra du kartus teistas, taip pat ir už smurtą dukros atžvilgiu (past. – šios aplinkybės aptariamos ir nutarties dalyje „Dėl nuteistajam paskirtos bausmės“), taip pat jai yra pasakojęs, kad yra smurtavęs savo darbininkų atžvilgiu. Nukentėjusioji teigė, kad S. M. išsakyta frazė skambėjo labai piktai ir grasinančiai; dėl to, žinant jo būdą, grasinimas atrodė realus.

23. Iš byloje esančių duomenų, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai nustatyta, kad po eismo įvykio nukentėjusiosios R. P. automobilio „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tiek priekinė, tiek galinė dalis buvo apgadintos (2 t., b. l. 61–70). Be to, aplinkybes, kad įvykio metu buvo apgadinti ir kiti kaltinime nurodyti automobiliai, patvirtina bylos duomenys, t. y. iš 2022 m. lapkričio 9 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo bei jo priedo – fotolentelės – matyti, kad automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinis bamperis kairėje pusėje įlenktas, įtrūkęs, apačioje įmontuota detalė taip pat įtrūkusi, o kairiojo galinio sparno arka įlenkta; be to automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įlenktos galinės kairės pusės durelės, kairės pusės galinis sparnas, įpjautas durelių ir sparno metalas, subraižyta kairės pusės slenksčio galinė dalis, ant kairės pusės galinio rato ratlankio matosi įbrėžimai, įlenktas dešinės pusės sparnas ir galinės durelės (1 t., b. l. 37–47; 2 t., b. l. 112–144, 146–151). Be kita ko, aplinkybes, kad įvykio metu buvo apgadinti ne tik nukentėjusiosios automobilis, tačiau ir kitos transporto priemonės patvirtina ir byloje pateikti BODY kamerų įrašai, kuriuose užfiksuoti susidūrę automobiliai.

24. Apeliaciniame skunde nesutinkama su išvada, kad galinės dalies sugadinimai automobiliui „Ford“ negalėjo atsirasti dėl atsitrenkimo į stovinčius automobilius, nes automobilis į juos atsitrenkė priekiu. Pirmiausia, gynyba akcentuoja, kad siekiant nustatyti, kas galėjo sukelti automobilio „Ford“ galinės dalies sugadinimus, nebuvo atlikta ekspertizė, o šie pažeidimai galėjo būti sukelti dar iki 2022 m. spalio 5 d. eismo įvykio. Atsakant į šiuos argumentus atkreiptinas dėmesys į tai, kad gynybos pozicija nėra visiškai atitinkanti pirmosios instancijos teisme išdėstytą S. M. versiją, jog R. P. automobilio galinės dalies apgadinimai buvo atsiradę dar iki įvykio jai ne kartą atsitrenkus į požeminėje aikštelėje stovėjusius daiktus. Kita vertus, šiame kontekste gynyba apeliaciniame skunde akcentuoja ir tai, jog po įvykio ant automobilio „Mercedes Benz“ nebuvo užfiksuota stiprių priekinės dalies apgadinimų. 2023 m. sausio 11 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad, apžiūrint minėtą automobilį, ant kairės pusės galinio buferio matomi ryškūs įbrėžimai, einantys per visą buferio ilgį išilgai; matomas nubrėžtas viršutinis dažų sluoksnis; taip pat užfiksuoti apibraižymai priekinio buferio kairėje pusėje, matomas nubrėžtas viršutinis dažų sluoksnis (2 t., b. l. 19–27). Šiame kontekste pažymėtina, kad 2022 m. spalio 5 d. tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo matyti, jog nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas apgadintas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vizualiai apžiūrėjus, pastebėta apgadintas automobilio priekinis bamperis, variklio dangtis bei radiatoriaus grotelės (3 t., b. l. 137–140). Šias aplinkybes patvirtina ir prie baudžiamosios bylos medžiagos pateikti mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone, tvirtinama prie policijos pareigūnų uniformos užfiksuotas vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“, kuriame matyti, kad automobilio „Mercedes Benz“ priekinė dalis yra apgadinta, nėra „Mercedez Benz“ ženklo, dalyje virš tuščios ertmės, kurioje turėtų būti automobilio ženklas, matomas įlenktas automobilio bamperis, taip pat įlenkti priekiniai valstybiniai transporto priemonės numeriai (vaizdo įrašo 02.47–02.56 min., 03.09–03.12 min.). Iš byloje pateikto BODY kameros įrašo matyti, kad policijos pareigūnas apžiūrėjo transporto priemonę ir jos priekinėje dalyje pastebėtus pažeidimus užfiksavo mobiliojo ryšio priemone.

25. Matyti, kad gynyba poziciją, jog S. M. vairuotu automobiliu „Mercedes Benz“ nesitrenkė į nukentėjusiosios automobilį grindžia automobilio „Mercedes Benz“ techninės apžiūros dokumentais bei liudytojų A. M. ir A. Z. parodymais.

26. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. atlikus automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninę apžiūrą užfiksuota, jog transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų, nustačius du didelius trūkumus: 1) transporto priemonės valstybinio numerio ženklo trūkumus, t. y. valstybinio numerio ženklo (-ų) nėra, valstybinio numerio ženklas (-ai) ir (ar) tvirtinimas transporto priemonėje neatitinka nustatytų reikalavimų arba numerio ženklas (-ai) netvirtai pritvirtintas (-i) ir gali nukristi; 2) transporto priemonės dokumentai ir tapatumo įvertinimas, t. y. nepateikti reikalingi dokumentai, nurodyti Apžiūros atlikimo apraše (draudimo liudijimas (polisas)), bei vienas nedidelis trūkumas dėl priekinių ir galinių rūko žibintų, sureguliavimo – priekinis rūko žibintas netinkamai horizontaliai sureguliuotas, kai šviesos pluoštas turi ribinę liniją (pluošto riba sklinda per žemai) (4 t., b. l. 161). Tuo tarpu 2023 m. sausio 6 d. privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad automobilis „Mercedez Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka techninius reikalavimus (2 t., b. l. 17). Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės savaime nepaneigia išvadų dėl nuteistojo kaltės pagrįstumo, juo labiau, kad iš minėtų transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitų nėra konkrečiai aišku, koks trūkumas, susijęs su valstybiniais numeriais buvo nustatytas. Kita vertus, kaip buvo pažymėta, objektyvūs duomenys patvirtina, kad automobilio valstybinių numerių įlenkimas nebuvo vienintelis apgadinimas, fiksuotas įvykio dieną, policijos pareigūnui apžiūrint automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

27. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausiama A. M. (buvusi L.) parodė, kad iki gegužės 30 d. jie su S. M. buvo sužadėtiniai, vėliau jų santykiai nutrūko, o eigoje paaiškėjo, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su R. P.. Tą pačią dieną (past. – spalio 5 d.) S. M. 7.53 val. paskambino liudytojai ir sakė, kad atvažiuoja, po pusantros valandos atvyko; nuo spalio 5 d. pradėjo kartu gyventi. Liudytoja teigė, kad S. M. atvažiavus į (duomenys neskelbtini) ir jai tą patį vakarą apžiūrėjus automobilį, nebuvo jokių pažeidimų, o pats S. M. nežinojo, jog kliudė automobilį. Anot liudytojos, poreikis apžiūrėti automobilį kilo, nes vakare atvyko policija ir išsivežė S. M.. Kita vertus, liudytoja teigė, kad automobilis „Mercedes Benz“ patyrė auto įvykį Ukrainoje (vienas iš reise dalyvavusių asmenų, vairavusių automobilį, atsitrenkė priešais važiavusį irgi jų (past. – įmonės, kurios direktore yra liudytoja A. M.) automobilį) ir buvo sugadintos priekinės grotelės bei valstybinis numeris, dėl to rugsėjo 30 d. nepavyko praeiti techninės apžiūros. Be to, ji nurodė, kad tai buvo antras eismo įvykis, nes pirmasis buvo Lenkijoje rugsėjo 12 d., kai iš šono suko baltarusiška mašina ir nubrozdino kairįjį šoną. Liudytoja aiškino, kad rugsėjo mėnesį automobilis nepraėjo techninės apžiūros dėl pažeisto numerio, šviesų ir draudimo nebuvimo, o viskas buvo atsiradę eismo įvykio Ukrainoje metu (4 t., b. l. 179–181). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė iš esmės tapačias aplinkybes, kaip ir pirmosios instancijos teisme, pažymėdama, kad eismo įvykio Ukrainoje metu automobilio „Mercedes Benz“ priekinis numeris buvo sulankstytas, taip pat buvo sugadintos priekinės automobilio grotelės (2 t., b. l. 3–6). Pastebėtina ir tai, kad, nors liudytoja nurodė, jog atvykusi „policija pasakė einame į apačią apklausai“ ir jie visi nuėjo, tačiau iš byloje esančių BODY kamerų įrašų matyti, kad S. M. ne iš karto sutiko eiti su pareigūnais į apačią, pareigūnai jį ilgai įkalbinėjo, o lauke prie laiptinės, pareikalavus jo nerūkyti, jis vis tiek bandė prisidegti cigaretę, o pareigūnui ištraukus iš jo lūpų cigaretę, šis pareigūno ranką nustūmė; dėl tokio elgesio prieš S. M. jį sulaikant buvo panaudota fizinė jėga (3 t., b. l. 137–140). Šios aplinkybės matomos ir iš BODY kamerų įrašų. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apklausiant liudytoją A. M. ikiteisminio tyrimo metu, ji buvo nuteistojo S. M. sužadėtinė, o apklausos pirmosios instancijos teisme metu – jo žmona, todėl jos parodymai vertintini kritiškiau, atsižvelgiant į liudytojos palankumą nuteistajam, juo labiau, kad pati liudytoja nedalyvavo nei tuo metu, kai nuteistasis grasino nukentėjusiajai, nei kai trenkėsi į jos automobilį.

28. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytų išvadų, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nepaneigia ir visumoje su kitais bylos įrodymais įvertintos liudytojo A. Z. nurodytos aplinkybės. Apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas parodė, kad rugsėjo 15 d. Lenkijoje įvyko eismo įvykis su baltarusiška mašina; jis lenkė pagrindiniu keliu fūrą, iš šalutinio kelio per daug išlindo ir automobiliai prasitrynė bamperiais. Antras įvykis buvo Ukrainoje, liudytojas, važiuodamas atbulomis automobiliu „Nissan“, įvažiavo į „Mercedes Benz“ valstybinį numerį, nes „Nissan“ automobilio buvo ilgas kablys, kuris įstūmė numerį ir sulaužė groteles; jam atitrenkus automobilis „Mercedes Benz“ stovėjo, niekas su juo nevažiavo. Liudytojas nurodė, kad pirmojo įvykio metu buvo tik nubrozdintas kairysis galinis šonas, priekinis bamperis nebuvo apgadintas. Liudytojo teigimu, jis nežino, kur ir kada buvo tvarkomas automobilis „Mercedes Benz“, tačiau po sutvarkymo buvo įdėtas automobilio ženklas, nes prieš tai jis visada buvo bagažinėje; liudytojas nurodė, kad kiek matė automobilį, tiek ženkliuko nematė. Be to, liudytojo teigimu, S. M. pažįsta virš 20 metų, paskutiniais metais jo elgesys nepasikeitė, jis yra geras žmogus (5 t., b. l. 10–12).

29. Pirmiausia, pastebėtina, kad liudytoja A. M., priešingai nei parodė liudytojas A. Z., nurodė, jog automobilis „Mercedes Benz“, važiuodamas už kito automobilio, atsitrenkė į jį. Kaip matyti iš aptartų liudytojo parodymų, jo teigimu, jis, vairuodamas automobilį „Nissan“ atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Mercedes Benz“. Nė vienas iš liudytojų nenurodė apie įlenktą „Mercedes Benz“ automobilio priekinį bamperį. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nutarta skirti ekspertinį dažų tyrimą, kurio metu, be kita ko, buvo siekiama nustatyti, ar ant automobilio „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinės dalies yra automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dažų dangos dalelių. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. gruodžio 29 d. ekspertizės akte Nr. 11-2666(23) konstatuota, kad ant automobilio „Ford“ galinės dalies nėra pašalinių dažų, iš jų ir „Mercedes Benz“ pėdsakų ir dalelių; tuo tarpu, ar į automobilį „Ford“ atsitrenkus S. M. vairuotam automobiliui, kontakto vietoje turėjo likti jo vairuoto automobilio dažai, ar galėjų jų ir nelikti, praėjus daugiau nei vieneriems metams po įvykio, eksperto vertinimu, nustatyti negalima (5 t., b. l. 63–68). Atsižvelgus į tai, sutiktina su apylinkės teismo išvadomis, kad nei automobilio „Mercedes Benz“ apžiūros, atliktos praėjus daugiau nei trims mėnesiams po eismo įvykio, protokolas, nei dažų ekspertizės akto išvados nei paneigia, nei patvirtina transporto priemonių kontakto buvimą, visgi, savaime tokie duomenys nuteistojo kaltės taip pat nepaneigia, nes atitinkamos procesinį sprendimą priimančio teismo išvados daromos bylos duomenų visumos, o ne pavienių įrodymų, pagrindu.

30. Apeliaciniame skunde itin akcentuojama aplinkybė, kad netoli eismo įvykio vietos buvo įrengtas greičio mažinimo kalnelis, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, „gulintis policininkas“. Anot gynybos, egzistuoja reali galimybė, kad pati nukentėjusioji dėl oro sąlygų važiuodama slidžia danga, galėjo nepamatyti greičio mažinimo kalnelio ir įsibėgėjusi nespėti sustabdyti automobilio ir taip jo nesuvaldžiusi atsitrenkti į priekyje buvusį automobilį. Visgi, byloje esančių duomenų visumos analizė leidžia daryti išvadą, kad tokie apeliacinio skundo argumentai laikytini išimtinai gynybine pozicija, kurią paneigia, be kita ko, ir anksčiau aptarti duomenys. Sutiktina, kad pirmosios instancijos teisme apklaustas S. M. nurodė, jog įvykio dieną buvo drėgna, kelias padengtas lapais, tačiau nelijo, buvo šviesu, matomumas buvo geras (4 t., b. l. 173). Nuteistojo nurodytų aplinkybių dėl drėgnos kelio dangos nepatvirtina kitų proceso dalyvių, kurie paties įvykio metu arba netrukus po įvykio buvo įvykio vietoje, parodymai. Liudytoja L. K. nurodė, kad asfaltas buvo sausas, gražus, nuvalytas (4 t., b. l. 177). Taip pat ir po iškvietimo atvykęs liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A1. M. patvirtino, kad buvo sausas asfaltas, geros oro sąlygos (5 t., b. l. 9). Tai, kad kelio danga buvo sausa, patvirtino ir liudytojas I. V. (5 t., b. l. 12). Vien greičio mažinimo kalnelio buvimas netoli eismo įvykio vietos, esant kitų nuteistojo kaltę patvirtinančių įrodymų visumai, nepaneigia skundžiamo nuosprendžio išvadų.

31. Analizuotos BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-511/2020).

32. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta veika subjektyviai pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-60-495/2023).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje išsamiai ir motyvuotai atskleistas nuteistojo S. M. tiesioginės tyčios turinys. Byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistojo veiksmai buvo nukreipti į nukentėjusiosios R. P. įbauginimą, jog ši bijotų dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai, t. y. gali būti atimta jos gyvybė ar sunkiai sutrikdyta jos sveikata, o S. M., tyčia trenkdamasis į nukentėjusiosios vairuojamą automobilį, siekė dar labiau ją išgąsdinti, taip priversdamas bijoti dėl savo saugumo. Juo labiau, nėra pagrindo spręsti, kad nuteistasis, trenkdamasis vairuojamu automobiliu į nukentėjusiosios automobilį, nesuprato, jog dėl tokių veiksmų bus sugadintas nukentėjusiosios turtas, vadinasi, jis ne tik suvokė savo veikos pavojingą, bet ir norėjo pavojingų padarinių atsiradimo.

34. Pagal teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-677/2016). Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodomais teiginiais, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, visgi, baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurios yra reikšmingos galutiniam teismo sprendimui priimti ir kurių neįmanoma pašalinti, išnaudojus visas galimybes. Visgi, pabrėžtina, kad kasacinio teismo praktikoje in dubio pro reo principo kontekste yra pažymėta, jog abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-689/2018, 2K-28-689/2021, 2K-69-387/2022). BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas turi išskirtinę kompetenciją spręsti, kokios išvados darytinos remiantis byloje esančiais įrodymais. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė tokių abejonių, kurių nebūtų galima pašalinti net ir vertinant byloje surinktus duomenis, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, kuriomis teisingai vadovaudamasis ir nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo, tinkamai atliko įrodymų vertinimą pirmosios instancijos teismas.

35. Akcentuotina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022). Remdamasi tokia praktika, išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinktų ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nagrinėjimo metu dar kartą įvertintų įrodomųjų bylos duomenų visuma patvirtina, jog S. M. veikoje nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji jam inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai, o skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai vadovaujantis BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis nuostatomis.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

36. Nustatęs, kad S. M. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl nuteistajam paskirtos bausmės teisingumo bei pagrįstumo.

37. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose numatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgtina į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis), o individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020). Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021).

38. Nuteistasis S. M. pripažintas kaltu dėl dviejų tyčinių nusikalstamų veikų, kurios, vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Parinkdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių ir / ar ją sunkinančių aplinkybių. Taip pat apylinkės teismas įvertino byloje esančius nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. S. M. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu vedė (4 t., b. l. 167), Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenų matyti, kad S. M. anksčiau yra ne kartą teistas (3 t., b. l. 129–133), taip pat Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus duomenimis nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 114–128). Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančio SODRA registro bei byloje esančio SODROS duomenų bazės išrašo duomenimis nuteistasis nedirba (3 t., b. l. 113).

39. BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios – viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų – bausmės; tuo tarpu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį asmuo gali būti baudžiamas viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausme. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bausmių tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti paskyrus S. M. už abi nusikalstamas veikas baudos bausmes. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, jog už nesunkų nusikaltimą nustatoma bauda nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Apylinkės teismo vertinimu, pagrįstomis laikytinos nežymiai minimalų baudos už nesunkų nusikaltimą dydį viršijančios baudos bausmės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas nusikalstamų veikų aplinkybes, įvertinusi nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, nenustatė pagrindo nesutikti su tokia išvada. BK 145 straipsnio 1 dalies ir BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijose yra numatytos alternatyvios švelnesnio pobūdžio bausmės, kurių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam neskyrė, todėl nėra pagrindo vertinti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, t. y. švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimo galimybės. Be to, pažymėtina, kad vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-99-511/2018, 2K-70-942/2022).

40. Iš apeliacinio skundo matyti, kad jame itin akcentuojama teigiama nuteistojo asmenybės charakteristika, t. y. pabrėžiama jo vykdoma veikla, susijusi su (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės, be kita ko, grindžiamos byloje esančiais dokumentais – S. M. charakteristikoms iš įvairių subjektų (4 t., b. l. 162–165). Visgi, tokios aplinkybės nepaneigia anksčiau aptartų išvadų dėl nuteistojo S. M. kaltės, taip pat neduoda pagrindo nuteistajam paskirtų bausmių švelninimui. Juo labiau, kad praeityje S. M. yra teistas ir už viešosios tvarkos pažeidimą bei žmogaus veiksmų laisvės varžymą, taip pat ir pasipriešinimą policijos pareigūnui, laikant į pareigūną nukreiptą šaunamąjį ginklą (Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nuosprendis), ir už fizinį smurtą savo šeimos nario atžvilgiu (Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nuosprendis). Pabrėžtina, kad net ir esant išnykusiam teistumui, šis faktas, remiantis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu, yra vertinamas kaip nuteistojo asmenybę apibūdinanti aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-560/2014, 2K-39-788/2021). Nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų kontekste pastebėtina ir tai, kad pagal byloje esančius duomenis S. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, jog 2022 m. spalio 5 d. būdamas girtas, sulaikomas nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, aktyviais veiksmais priešinosi (3 t., b. l. 116–117) (past. – apie nuteistojo S. M. elgesį jį sulaikant aprašyta ir ankstesnėje dalyje „Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo“).

41. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam S. M. paskirtas bausmes bendrino iš dalies jas sudėdamas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiai skundžiamo nuosprendžio išvadai nepritartina, nes pagal pareikštą kaltinimą S. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos laikytinos padarytos ne realiąja, o idealiąja sutaptimi.

42. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad realiosios sutapties atveju keliais savarankiškais veiksmais padaromi du ar daugiau nusikaltimų, nustatytų skirtinguose Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose, o idealioji sutaptis yra tada, kai, esant bendram tikslui, tais pačiais veiksmais, tuo pačiu metu padaroma veika, atitinkanti kelių skirtinguose Baudžiamojo kodekso straipsniuose nustatytų nusikaltimų sudėtis. Atribojant realiąją ir idealiąją nusikaltimų sutaptis, turi būti remiamasi šiomis bendrosiomis nuostatomis, kurių turinį atskleidžia konkrečios nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-367-511/2018). Nagrinėjamu atveju, pagal S. M. inkriminuotą kaltinimą darytina išvada, kad nukentėjusiosios turto sugadinimas, kvalifikuotas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, yra neatsiejamai susijęs su grasinimu, pareikštu nukentėjusiosios atžvilgiu. Juo labiau, kad pagal kaltinimo aplinkybes tyčinis atsitrenkimas į nukentėjusiosios automobilį traktuojamas kaip nusikalstamo sumanymo tąsa ir įvyko neilgai trukus po išsakyto grasinimo.

43. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą vienas iš atvejų, kuomet teismas taiko bausmių apėmimą – kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl S. M. paskirtų bausmių subendrinimo keistina, nustatant, kad S. M. paskirtos bausmės bendrintinos, vadovaujantis minėtomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, bausmių apėmimo būdu, paskiriant jam subendrintą 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą. Taip pat, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu bei BPK 140 straipsnio 13 dalimi (past. – skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje netinkamai nurodyta straipsnio dalis, referuojant į 9 dalį, tačiau tai laikytina techniniu apsirikimu, kadangi ankstesnėje straipsnio redakcijoje aktualios nuostatos buvo įtvirtintos BPK 140 straipsnio 9 dalyje), į paskirtą bausmę įskaityti S. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. spalio 5 d. 17.30 val. iki 2022 m. spalio 6 d. 14.43 val. (vieną parą) (3 t., b. l. 85–94), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir S. M. paskirti galutinę 98 MGL (4 900 Eur) dydžio baudą.

Dėl byloje pareikštų civilinių ieškinių

44. Baudžiamojo proceso įstatyme yra įtvirtinta nukentėjusiojo teisė gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas iš šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Pažymėtina, kad teismo išvada dėl nustatytos nusikaltimu padarytos žalos fakto ir jos dydžio turi būti pagrįsta ir motyvuota. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-472-303/2015, 2K-21-942/2016). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).

45. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa civiliniu ieškiniu prašė priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 192,48 Eur dydžio žalą (1 t., b. l. 137–141). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl 332,26 Eur žalos atlyginimo, nes dėl neteisėtų S. M. veiksmų nulemto R. P. nedarbingumo jai buvo išmokėtos valstybinio socialinio draudimo lėšos (1 t., b. l. 147–159). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad šie civiliniai ieškiniai tenkinti. Atsižvelgdamas į tai, kad konkrečių nesutikimo su šia nuosprendžio dalimi argumentų apeliaciniame skunde pateikta nebuvo, apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs baudžiamosios bylos medžiagą, įvertinęs skundžiamo nuosprendžio motyvus, neturi pagrindo jiems nepritarti, jog būtent nuteistojo S. M. neteisėti veiksmai buvo susiję su nukentėjusiajai atsiradusiomis neigiamomis pasekmėmis, dėl to nukentėjusioji kreipėsi į sveikatos gydymo įstaigas dėl skubios medicinos pagalbos, ištyrimo ir stebėjimo po eismo įvykio, o už suteiktas paslaugas Vilniaus teritorinei ligonių kasai buvo padaryta turtinė žala, taip pat ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius patyrė žalą dėl nedarbingumo laikotarpiu nukentėjusiajai išmokėtų išmokų.

46. Nukentėjusioji / civilinė ieškovė R. P. prašė iš S. M. priteisti 992 Eur turtinės ir 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui bei 3 000 Eur proceso išlaidų, susijusių su advokato pagalba ikiteisminiame tyrime ir teisme (4 t., b. l. 115–121). Apylinkės teismas R. P. civilinį ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas visą prašytą sumą turtinei žalai atlyginti, o priteistinos neturtinės žalos suma skundžiamu nuosprendžiu sumažinta iki 1 000 Eur.

47. Pagal BPK 113 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 6.283 straipsnio 2 dalyje išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesiogine žala laikomas neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos – žalos rūšis, atsirandanti kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022). Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 2K-307-689/2019).

48. Prašytą atlyginti turtinę žalą nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. P. motyvavo tuo, kad jai priklausantis automobilis dėl S. M. veiksmų buvo sugadintas nepataisomai, juo nebuvo įmanoma naudotis, o draudiminės išmokos išmokėjimas užsitęsė, todėl nukentėjusioji turtėjo nuomotis automobilį, kadangi neįstengė įsigyti naujo. Iš prie patikslinto civilinio ieškinio pateiktų dokumentų matyti, kad R. P. už automobilio nuomą sumokėjo 892 Eur dydžio sumą, be to, sumokėjo 100 Eur už sugadinto automobilio transportavimą iš saugojimo vietos į sąvartyną (4 t., b. l. 117–119). Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusios prašyta suma turtinei žalai atlyginta yra pagrįsta pateiktais dokumentais ir nelaikytina neproporcingai didele, todėl pagrįstai priteista jos naudai iš nuteistojo S. M., kadangi tokia turtinė žala tiesiogiai kilo iš neteisėtų nuteistojo veiksmų.

49. Pažymėtina, kad nei baudžiamojo, nei baudžiamojo proceso įstatymuose neturtinės žalos samprata nėra įtvirtinta, tačiau CK neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas, kuris pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Visgi neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018).

50. Skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje pakankamai išsamiai ir motyvuotai pasisakyta, kodėl nukentėjusiosios R. P. civiliniu ieškiniu priteisti prašyta 8 000 Eur dydžio suma nagrinėjamu atveju laikytina per didele. Su pirmosios instancijos teismo motyvais teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti, juo labiau, kad pati nukentėjusioji priimto nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė. Apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju neabejotina, jog dėl nuteistojo S. M. veiksmų nukentėjusioji patyrė stresą, nes buvo įbauginta, taip pat jautė nerimą, o dėl fizinei sveikatai atsiradusių neigiamų pasekmių turėjo kreiptis ir medikų pagalbos. Nurodytos aplinkybės suponuoja neabejotiną išvadą, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja neturtinės žalos atlyginimo pagrindas. Visgi, pažymėtina, kad priteistina neturtinė žala nėra būdas papildomai nubausti nuteistą asmenį, taip pat negali tapti priemone iš nusikalstamos veikos pasipelnyti nukentėjusiam asmeniui. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, akcentavęs reikšmingas aplinkybes dėl nuteistojo turtinės padėties bei jo galimybių atlyginti padarytą žalą, priėmė teisingą sprendimą, kuriuo užtikrinama tiek žalą patyrusio, tiek ją padariusio asmens interesų pusiausvyra. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo šioje dalyje keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, plačiau šiame kontekste nepasisako.

Dėl nukentėjusiosios atstovavimo išlaidų

51. Byloje pareikštu patikslintu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. P. civiliniu ieškiniu, be kita ko, buvo prašoma priteisti jos naudai 3 000 Eur proceso išlaidų, susijusių su advokato pagalba ikiteisminiame tyrime ir teisme. Be to, baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu prie bylos medžiagos pagal nukentėjusiosios atstovo prašymą buvo prijungta grynųjų pinigų priėmimo kvito kopija, pagal kurią R. P. advokatui Stasiui Lileikiui sumokėjo 500 Eur už suteiktas teisines paslaugas pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 2), o baigiamųjų kalbų metu prašė priteisti nukentėjusiosios patirtas proceso išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

52. Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. P. naudai iš nuteistojo S. M. nuspręsta priteisti 3 000 Eur dydžio sumą dėl advokato atstovavimo patirtoms išlaidoms atlyginti.

53. Proceso metu nukentėjusioji buvo atstovaujama advokato Stasio Lileikio (1 t., b. l. 130–133; 4 t., b. l. 100; 6 t., b. l. 1), o nukentėjusiosios prašymas dėl patirtų išlaidų dėl teisinių paslaugų grindžiamas į baudžiamąją bylą pateiktais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministrės 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų „Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“ (toliau ir – Rekomendacijos), 4 punkte numatyta, jog atlygintinų išlaidų dydį teismas nustato, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). Baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamo maksimalaus dydžio koeficientai numatyti Rekomendacijų 10 punkto atitinkamuose papunkčiuose.

54. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl nukentėjusiosios naudai priteistinų patirtų išlaido už advokato teisinę pagalbą atlyginimo, neturi pagrindo vertinti juos kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiąją atstovavęs advokatas ją atstovavo nuo ikiteisminio tyrimo, parengė procesinį dokumentą – civilinį ieškinį (taip pat ir patikslintą), baudžiamoji byla apylinkės teisme iš esmės išnagrinėta per keturis teisiamuosius posėdžius, nors buvo suorganizuoti šeši teisiamieji posėdžiai. Visgi, byloje buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas, taip pat teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo sprendžiamas klausimas net dėl dviejų ekspertizių skyrimo, kurios ir buvo paskirtos. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą nukentėjusiajai pagrįstai priteista 3 000 Eur dydžio suma.

55. Apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios atstovo prašoma nukentėjusiajai priteisti 500 Eur dydžio suma už jos patirtas išlaidas dėl teisinės pagalbos apeliacinės instancijos procese laikytina per didele, todėl mažintina. Apeliacinės instancijos teisme baudžiamoji byla nagrinėta pagal nuteistojo gynėjos skundą, kuris nors ir atmetamas, tačiau byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, kuris truko 47 min., įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, nukentėjusiąją atstovavęs advokatas pasakė baigiamąją kalbą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad advokatas R. P. atstovavo iš esmės nuo proceso pradžios, buvo pilnai susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, o po nuosprendžio priėmimo jokie nauji duomenys byloje nebuvo gauti, manytina, jog nukentėjusiosios naudai priteistina 200 Eur dydžio suma už advokato atstovavimą apeliacinės instancijos teisme yra teisinga, protinga ir proporcinga.

Dėl išlaidų nuteistojo gynėjos darbo apmokėjimui

56. Nuteistojo S. M. gynėjos apeliaciniu skundu, be kita ko, prašoma S. M. naudai priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (5 t., b. l. 106–113; 6 t., b. l. 173–175). Visgi, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti tokį nuteistojo gynėjos prašymą.

57. BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, baudžiamojo proceso įstatyme eksplicitiškai numatyta, kad dėl advokato / advokato padėjėjo teiktų teisinių paslaugų gali būti priteisiamos ir yra atlyginamos tik išteisintam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl kaltinamojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms baudžiamajame procese apmokėti atlyginimo iš valstybės lėšų taikytinos tik tais atvejais, kai dėl asmens, kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu, priimamas teismo išteisinamasis nuosprendis, kuriuo šis asmuo baudžiamojoje byloje yra išteisinamas, t. y. pagal BPK 297 straipsnį teismo Lietuvos Respublikos vardu pripažįstama, kad tas asmuo, nagrinėjimo teisme dalyvis, dėl kurio BPK nustatyta tvarka buvo priimtas kaltinamasis aktas, iš viso nepadarė nė vienos pavojingos ir baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos arba nustatyta, kad, neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant bent vieną nusikalstamą veiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-489/2023, 2K-204-719/2023).

58. Šiuo gi atveju, apeliacinės instancijos teismo sprendimu apeliantas S. M. nėra išteisinamas, o jo atžvilgiu paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis. Dėl to, toks apeliacinio skundo prašymas dėl S. M. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisinimo laikytinas nepagrįstu ir negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

atmesti nuteistojo S. M. gynėjos advokatės Raimondos Lazauskienės apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį dėl S. M. paskirtų bausmių bendrinimo ir S. M. paskirtas bausmes subendrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmių apėmimo būdu ir skirti S. M. subendrintą 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti S. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. spalio 5 d. 17.30 val. iki 2022 m. spalio 6 d. 14.43 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir S. M. paskirti galutinę 98 MGL (4 900 Eur) dydžio baudą.

Kitose dalyse Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiosios R. P. atstovo advokato Stasio Lileikio prašymą dėl R. P. patirtų išlaidų advokato, dalyvavusio apeliacinės instancijos teisme kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti tenkinti iš dalies ir R. P. naudai iš S. M. priteisti 200 Eur dėl advokato atstovavimo apeliacinės instancijos procese patirtoms išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BudrysEglė GruodienėJurgita Kolyčienė