Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

- 2016 m. balandžio 25 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 148 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 286 straipsnį laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams;

- 2016 m. lapkričio 7 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams. Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, subendrinta su 2016 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė paskirta – laisvės apribojimas 1 metams 10 mėnesių su įpareigojimais. Bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. M., 2022 m. spalio 5 d. apie 07 val. 17 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), R. P. paprašius jo susirinkti savo daiktus ir išeiti iš jos namų, būdamas įpykęs ir agresyviai nusiteikęs, grasindamas pasakęs jai: „žinok, kad mano išėjimu viskas dar nesibaigia ir dabar pamatysi, kaip būna“, ką nukentėjusioji R. P. suprato kaip grasinimą sutrikdyti jos sveikatą, jis išėjo iš buto, po to, jis tęsdamas nusikalstamą sumanymą, apie 08 val. R. P. vairuojant automobilį "Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jis savo vairuojamu automobiliu ,,Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia trenkėsi į R. P. vairuojamo automobilio ,,Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį, jį apgadindamas, o R. P. labai išsigandus tokio jo poelgio ir bandant įvažiuoti į laisvą vietą automobilių aikštelėje, esančioje prie gatvės važiuojamosios dalies, jis (S. M.) dar kartą tyčia trenkėsi į R. P. vairuojamo automobilio galinę dalį, jį apgadindamas, ko pasekmėje R. P. automobilis priekine dalimi atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį kitą automobilį "T. A.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o pastarasis atsitrenkė į sekantį automobilį "Toyota C. V.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juos apgadindamas, tokiu būdu grasino sutrikdyti nukentėjusiosios R. P. sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, bei tyčia sugadino nukentėjusiajai R. P. priklausantį turtą - automobilį ,,Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas nukentėjusiajai 5 822 Eur turtinę žalą.

Šiais veiksmais S. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis S. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nebuvo taip, kaip aprašoma ir kaip parašyta R.. Iš vakaro nebuvo jokio konflikto. Iš vakaro buvo tik paprašyta, kad perimtų iš A. visus finansus. R. pareikalavo, kad jis nustotų su ja bendrauti, nes ji žinojo, kad sekančią dieną važiuos į Kauną su ja (A.) susitikti. Jam atsisakius, ji supyko ir, nors jau buvo vakaras, pareikalavo susirinkti daiktus ir išvykti iš namų. Jis aiškino jai, kad neįmanoma padaryti taip, kad jis perimtų Viešosios įstaigos finansus ir nupirktų jai pageidaujamą Audi Q5. Jo nuomone, viskas nevyko spontaniškai, viskas vyko pagal planą. Iš ryto atsikėlęs susirinko savo daiktus, bet ne visus. Susidėjo tiek, kiek galėjo išsinešti iki automobilio. K. R. pravažiavo pro šoną, jo automobilis stovėjo gatvėje, ten kitoje kelio pusėje yra grožio salonas. K. R. pravažiavo, jis tuo metu kalbėjo telefonu su A. Negali pasakyti, kiek minučių užtruko, kol baigė pokalbį ir įsivedė į navigaciją reikiamą adresą. Kartais navigacija veda ne per aplinkkelį, bet per Karoliniškių polikliniką. Kadangi tą rytą gal vakariniame aplinkkelyje buvo kamščiai, todėl navigacija vedė per kitą pusę. Bevažiuojant pamatė R. automobilį atsitrenkus į kitus automobilius. Jam pirma mintis buvo, kad abi durelės atidarytos vairuotojo ir keleivio, nes iš ten, kur važiavo nesimatė, kad automobilis atsitrenkęs. Jis sustojo šalia, nes ten vyksta dviejų juostų eismas. Eismas buvo intensyvus, nes buvo rytas. Dešinėje pusėje stovėjo suparkuoti automobiliai. Kai jis išlipo, R. kalbėjo su vyriškiu. Pastarasis jo paklausė, ar jis ją pažįsta, jis atsakė, kad tai yra jo pažįstama, paklausė, kuo gali padėti. R. pradėjo rėkti, kad nesiartintų ir visokiausiais keiksmažodžiais. Paklausė, ar reikia užpildyti eismo įvykio deklaraciją, o ji jį pasiuntė. Tada jis atidarė galines dureles, ant sąsiuvinio užrašė savo telefono numerį ir uždėjo ant Honda automobilio, kad savininkas galėtų jam paskambinti, nes matė, kaip eismo įvykis įvyko. Toliau, kadangi jo pagalbos nereikėjo, atsisėdo ir pradėjo važiuoti. Prisiminė, kad automobilio gale yra R. siurblys. K. G. gatvė eina ratu, apvažiavo ratą ir sustojo, kad grąžinti siurblį. Tuo metu jau buvo atvažiavusi greitoji pagalba. Jis siurblį įdėjo į R. automobilį, ant galinės sėdinės. Galėjo viso to ir nedaryti, bet jo supratimu, tai buvo normalus veiksmas. Po to išvažiavo link Kauno.

Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis S. M. parodė, kad su nukentėjusiąja iš vakaro susitarė, kad jis išeis ryte iš namų. Nesutarimai pas juos pastoviai vyksta, bet jie nebuvo kažkokie išskirtiniai. Tą pačią dieną jis jos dukrai vežė daiktus iš R. būto į dukros butą. Prieš kurį laiką VšĮ, kuriai jis priklauso, pirko du darbo automobilius. R. apie tai žinojo, jos mašina jai buvo jau nusibodusi ir ji norėjo Audi Q5, reikalavo, kad nupirktų. Ji labai pyko, kai jis kalbėdavo su A. telefonu ir jos reikalavimas buvo nutraukti su ja santykius, o jis negalėjo to padaryti, nes juos siejo ir darbo santykiai. R. pasakė, kad išvažiuoja į Kauną, buvo susitaręs susitikit su A.. Nežino, kodėl taip parašyta, kad sakė, jog palieka R. dėl jos neištikimybės. Čia turbūt kalba eina apie B. R. prirašė pareiškimų ir slėpė savo santykius. Visi kaltinimai, kad jis persekios jos buvusiuosius, yra melas, jis nesiruošia nieko persekioti. Žino, kad kažkas nešiojo R. gėles ir raštelius rašė, bet jis netgi pats pasakė jai, kad eitų ir pasiimtų tas gėles. Ir tai rodė faktą, kad ji turi gerbėją. Tai, kad ji nenori nutraukti santykių su vienu ar keliais gerbėjais, galbūt buvo viena iš priežasčių, kad jam nusibodo tie visi reikalai. Jo parodymuose jokių naujų aplinkybių neatsiranda. Kai jis atvažiavo į apklausą pas tyrėją, jau viskas buvo surašyta ir reikėjo tik pasirašyti. Dar nepaminėjo, kad R. B. buvo padavusi tą pačią savaitę į teismą, bet tai nereiškia, kad jo parodymai skiriasi. B. B., gėlės, vaizdo kamera. Sakė jai, kad jeigu jai įdomu, tai gali paskambinti į Boltą ir jie pasakys, kas pristatė gėles. Tam atvejui užrašė savo telefono numerį ant lapelio ir padėjo ant apgadinto automobilio, kad tas žmogus, kurio automobilis Honda, paskambintų ir pasitikslintų, kas buvo. Paliko savo numerį, nes toks žmogus yra. Jo praktika rodo, kad evakuatorius išveža automobilį ir vėliau ieškoma informacijos, kaip atsitiko įvykis. Atsižvelgiant į schemą, kuri buvo pateikta byloje, gali tvirtai teigti, kad policininkai užbaiginėjo pamainą ir skubėjo. Išvažiavo, nes negalėjo numanyti, kad tai bus pasišalinimas iš eismo įvykio vietos. 7-8 metus bendravo su R. iki to įvykio, su pertraukomis. Kartu nuolatos niekada negyveno. Naktį prieš įvykį buvo pas R.. Iš nakties vartojo alkoholį, nepasakys tiksliai kiek, bet stiklą viskio su ledu, apie 50-100 gramų. Ryte po septynių išėjo iš R. buto. Jo automobilis stovėjo toliau nuo R. namo, atsisėdo į jį ir kalbėjosi su A. apie 3 minutes, tuo metu pravažiavo R. ir jis nusistatė navigaciją. Sąžiningai pasakius, jis R. mašinos apgadinimų neapžiūrėjo, matė, kad buvo iššokusi oro pagalvė, galvojo, kad buvo priekis apgadintas, bet to nematė. R. automobilis Ford, jo automobilis - M. B.. Jis nebuvo eismo įvykio dalyvis. Raštelį paliko, nes tiesiog visą laiką taip daro, jeigu atsitinka toks įvykis, kad jeigu žmogus ateitų ir rastų automobilį apgadintą, o šalia nieko nėra. Pačio įvykio nematė, bet jo praktika rodo, kad dažnai būna, kai žmogus išeina ir randa apgadintą automobilį ir jokių ženklų nėra. Lietuvoje yra tokia praktika palikti telefono numerius už valytuvų tam, kad toks žmogus galėtų pasiskambinti. Jo automobilis buvo apgadintas kitu laiku Ukrainoje, bet tiksliai datos nepasakys, nes reisai vyksta kas mėnesį, ar rugpjūtį ar rugsėjį. Automobilis draustas, ar iš draudimo bendrovės gavo išmokas už automobilį, neatsimena. Dulkių siurblį įdėjo į R. mašiną ant galinės sėdynės. Nepastebėjo, ar nukentėjusiosios galinė automobilio dalis buvo sudaužyta. Su R. kartu negyveno ir bendro ūkio neturėjo. R. norėjo draugauti ir būti su juo, bet tas buvimas buvo neperiodinis, jai užeidavo ir dingdavo noras būti kartu. Ji žinojo apie kitus jo santykius su A., įkalbinėjo juos nutraukti, pyko, kad bendrauja su A. Iš jos pusės grasinimas buvo, kad jis turi nutraukti santykius arba apsispręsti, su kuo bendraus. Su A. negalėjo nutraukti santykių, nes juos sieja darbiniai santykiai. Mano, tai buvo pavydas. N. R. ir neturi tam pagrindo, atvirkščiai, padėdavo jai spręsti įvairius klausimus. Mano, kad tai buvo įžeistos moters elgesys. Supranta šią situaciją taip, kad ji atsitrenkė į automobilį greičiausiai pervažiavusi gulintį policininką. Kaip parašyta kaltinamajame akte, taip tikrai nesakė. Prašė jos, kad kavos padarytų ir tiek. R. kažko blogo padaryti nenorėjo ir neturi tam priežasčių. R. automobilio galas iki tos dienos jau buvo apgadintas. Ji laikė savo automobilį požeminėje aikštelėje ir ten buvo sukrauti daiktai, ji ne kartą buvo atsitrenkusi į ten sukrautus televizorių ar šaldytuvą ir apgadinusi savo automobilį. Jos automobilis F. F. raudonos spalvos. Buvo galinis bamperis nubrozdintas. Mercedes kairės pusės du apibraižymai buvo padaryti kelianti automobilį ant tralo. Jie padaryti jau po to įvykio, atsirado gerokai vėliau. Buvo apgadintas ir priekis automobilio, bet jis buvo dar rugsėjo mėnesį, kai praeidinėjo techninę apžiūrą. Buvo apgadintos priekinės grotelės ir valstybiniai numeriai. Netoli įvykio vietos Gabijos gatvėje yra kelio posūkis, 50-100 metrų atstumu. Kelias ten dvipusis, įvykio metu rytas buvo, tai didelis judėjimas buvo. Jeigu būtų atsitrenkęs, tai kiti vairuotojai matytų tikrai, ten būtų eismas užsidaręs.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji R. P. parodė, kad viskas prasidėjo nuo to, kai prie jos durų pradėjo atsirasti gėlės. S. pasakė, kad gal tai gerbėjas, bet jai tai sukėlė nerimą, nes ji neturėjo jokio gerbėjo. Kitą savaitę vėl pasikartojo įvykis. Ji pasakė S., kad jai neramu, kad kažkas daro tyčia ir ji bijo dėl savęs. S. pažadėjo, kad kamerą pasistatys ir sužinos. Eidama į darbą bijodavo, nes nežinojo, kas daro ir kam. Kai tai trečią kartą pasikarotojo, tai užfiksavo kamera akutėje, kad buvo žmogus iš Bolto ir padėjo gėles. Ji nusprendė parašyti pareiškimą policijai. Po to S. jautė nepasitikėjimą. Pats įvykis prasidėjo spalio 4 d. Ji užtruko Akropolyje pirkdama suknelę, nes turėjo išvykti, ir kai grįžo apie 20.30 val. namo, jis atidarė duris ir pasitiko piktu žvilgsniu. Stovėjo piktas, nes tuo metu jis turėjo nuvežti jos dukrai daiktus. Kai atėjo į kambarį, jis pasakė, kad greičiau ruoštų daiktus ir važiuos. Ji skubėdama sudėjo daiktus ir S. sako piktai, kad jeigu tiek laiko sugebėjo valkatauti, kad rengtųsi ir važiuos. Jo balse skambėjo pyktis, ji išsigando ir nenorėjo kelti konflikto, nes šalia buvo jaunesnė dukra, kuri girdėjo. Kad nesibarti, kol jis rūkė, ji nusprendė važiuoti viena, nes bijojo važiuoti su piktu, nes teko jau važiuoti du kartus. Kai grįžo, ji pasakė, kad važiuos viena, jis supyko, pasakė piktai, kad kuo greičiau rengtųsi ir važiuotų. Ji paėmė daiktus ir išvažiavo, jautė įtampą. Kai nuvažiavo, pas dukrą pirmas klausimas buvo, kodėl atvežė ji, o ne S. Papasakoji jai visą istoriją ir, kad jis vadino ją valkata ir kaltino, kad buvo ne viena tą laiką. Jos dukra labai pergyveno, nes žino, kad jis karšto budo ir visi artimieji tai matė. Jis vartojo daug alkoholio ir ne kartą buvo pasakyta, kad su juo negyvens. O jis sakydavo, kad atėjo ne žaisti, o gyventi ir, kad jis su laiku tvarkysis. Ji matydavo, koks jis būdavo nervingas, ir pats yra pasakojęs, kad trenkęs buvo į pilvą savo darbininkui, todėl jai tiesiog susidėjo dalykai, kurie kelią nerimą. Jos dukra norėjo važiuoti kartu, bet ji pasakė, kad grįžusi su juo pakalbės. Grįždamas prasilenkė su juo laiptinėje - jis lipo laiptais, ėjo rūkyti. Kai atėjo į virtuvė, stovėjo puse alkoholinio butelio ir kompiuteris. Ji jo paprašė palikti jos namus, tačiau S. supyko ir pasakė, kad jis neišeis. Pasakė, kad ji yra kekšė, melagė, kad visą dieną buvo su B. ir kalbėjo su juo telefonu. Tuo metu ji sėdėjo viename kampe, jis kitame, nes ji laikėsi atstumo, stengėsi tyliai kalbėti, kad išvengti streso. S. liepė rodyti telefoną, žinutes, pokalbius. Matė, kad jis ja netiki ir negirdi. Bandė jam sakyti, kur buvo ir ką darė. Po to ji pasakė, kad jis baigtų šaukti ir gąsdinti vaiką. Vėliau būnant virtuvėje, jis pradėjo priekaištauti, kad ji jokio policijoje prašymo nerašė, ji jam pradėjau rodyti, bet S. pradėjo tyčiotis ir sakyti, kad čia laikinas dalykas, vėliau jis visą laiką šaukė. Tada vėl pasakė jam, kad išeitų iš jos namų, tada jis pradėjo grasinti. Stengdamasi, kad jis kuo greičiau nurimtų, ji laikė telefoną ir sakė, kad iškvies policiją. Galvodama, kaip nuraminti reikalą, nusimaudė ir atsigulė šalia dukros. Konflikto metu S. gėrė, vartojo alkoholį ir darėsi girtesnis. Žinojo, kad jis teistas du kartus už dukros mušimą ir kad grasino policijoje. Po to jis nuėjo iš virtuvės į kambarį. Kai pabudo, matė, kad buvo tamsu, galvojo, kad išėjo, bet bijojo lipti iš lovos. Ryte atsikėlė, jis dar miegojo - pamatė jį jų lovoje. Kol ji ruošėsi, dukra išėjo į mokyklą ir ji liko viena. Darėsi kavą ir jis pasakė jai „padaryk man kavos“, o ji jam atsakė, kad rinktųsi daiktus. Pasakė, kad ji duotų, kur susidėti. Paėmė maišą ir pradėjo dėti jo daiktus, nors skubėjo į darbą, o jis tuo metu sakė, kad jam neįdomu. Ji laikėsi atstumo, nes bijojo smurto, nes buvo viena namuose. Prieš jam išeinant, ji paprašė grąžinti raktus, kad jis daugiau negalėtų ateiti, jis dar paprieštaravo, kad lenda į kišenes. Išeidamas tarpdury jis atsisukęs paklausė, ar ji turi, ką pasakyti, ir pasakė „viskas tuo nesibaigia ir dabar pamatysi kaip bus“. Pamatė, kad S. nusiteikęs labai rimtai, nes matė, kokiu tonu jis tai pasakė. S. išėjo. Ji išvarė iš garažo mašiną. Važiuodama matė, kad jo mašina stovi. Pravažiavus jo mašiną, per veidrodėlį pamatė, kad jis greitai išsisuka iš stovėjimo vietos ir pasiveja jos automobilį. Ji išsigando, galvojo, ką daryti, bet nebuvo laiko galvoti, nes šiek tiek pavažiavus pajuto smūgį į automobilio galą, dar labiau išsigando. Šalia pamatė laisvą vietą, ir čia galėtų sustoti, bet pajuto dar vieną smūgį į galą, ko pasėkoje jos automobilis trenkėsi į kitą automobilį. Bandė išlipti iš automobilio ir bijojo, kad nebūtų dar smūgio. Buvo vyras, kuris priėjo prie jos ir norėjo padėti. S. pasakė, kad pažįsta žmogų, pasakė vardą pavardę ir bijojo, kad neteks sąmonės. S. lediniu veidu žiūrėjo ir džiaugėsi, kad taip atsitiko. Vyras nepaleido jos, iškvietė policiją. Ir dar ji girdėjo, kad tas vyras S. sakė, ką tu padarei, aš mačiau, ką tu padarei. Ji paprašė to vyro kontaktus, jis paėmė jos telefoną ir jiems besikalbant matė, kaip S. atsisėdo ir išvažiavo. Po to jis grįžo vėl ir paėmęs dulkių siurblį, įdėjo į jos automobilio galą, dar kažką rašė atsirėmęs į jos automobilį. Atvažiavo greitosios pagalbos automobilis. Tuo metu ji pastebėjo, kad S. mašinoje, kur Mercedes ženklas, buvo skylė, tas ženkliukas buvo nukritęs.

Atsakydama į klausimus nukentėjusioji R. P. parodė, kad tuo metu, tą vakarą apie tai nepagalvojo, kai paliko vaiką vieną su S. Ji išvažiavo, kad būtų mažiau triukšmo, kad vaikui nebūtų streso. Jai įdomu ir neramu buvo, kokiu tikslu kažkas siunčia gėlės. Nes matė pavydą S. ir norėjo, kad tas viskas baigtųsi. Gėlės jai sukėlė nerimą. S. frazė, nurodyta kaltinime, skambėjo labai pyktai ir grasinančiai. Ji suprato, kad tai realu, nes žino jo būdą. Iš kito žmogaus jeigu išgirstų tokią frazę, tai nežino, ar pagalvotų, kad grasina, žiūrint koks žmogus. Mano, kad alkoholis įtakojo S. elgesio pokytį. Jis jai skambino, kai buvo jos tėčio laidotuvės, ir jie norėjo tarpusavyje bendrauti, S. bendravimas buvo brangus. Tačiau paskutinius mėnesius ji jam sakė, kad jis pasikeitęs, kad reikia eiti pas gydytoją, kad jis yra piktas. Ir visi aplinkiniai sakydavo, kad jis piktas, agresyvus. Ji ramindavau Sigitą, kai jis šaukdavo ant savo darbuotojų. Jam alkoholizmas, nes jis pastoviai kiekvieną dieną gerdavo, jo rankos visada drebėdavo. Įvykio išvakarėse jis išgėrę apie pusę butelio, kiek ji matė prieš gulant miegoti, o vėliau jau nematė, kiek dar gėrė, iš ryto irgi nepastebėjo. Bet jis buvo išgėręs. Ryte apie 7 val. jautė iš jo būsenos, kad dar nebuvo išsiblaivęs. Apie 8 val. S. išėjo iš buto. Po 10-15 minučių išėjo ir ji. Važiuodama automobiliu, matė stovintį S. automobilį, tada jis apsisuko ir privažiavo prie jos automobilio. Matė, kad jis ją tiesiog pasivijo, jo automobilis priartėjo prie jos automobilio galo, kai ji užsuko į kairę. Kažkur 300 metrų buvo nuo namų iki tos įvykio vietos. Pirmą smūgį pajuto į galą, išsigando ir žvilgsnis nukrypo į šoną bei sugalvojo šaukti ir stabdyti, tačiau tada vėl buvo smūgis į galą. Abu smūgiai buvo į galą. Antrą sykį nematė, kokia dalimi trenkėsi. Jos automobilio galas yra sudaužytas, o iki įvykio nebuvo jokių sugadinimų. A. S. mašinos matė, kad buvo skylė vietoje ženkliuko. Kiek matė, anksčiau buvo ženkliukas. Matydavo jo automobilį kiekvieną dieną. Tas vyras įvykio vietoje iškvietė policiją ir greitąją. Apie 6 000 Eur žala padaryta automobiliui. Jai draudimas perdavė dalį pinigų. Toje vietoje dvi eismo juostos, vyko judėjimas, ten daug vaikų eina ir važiuoja mašinos. Į vieną ir į kitą puse eismas. Išvažiuojant iš kiemo parduotuvė, ten stato mašinas nakčiai, ji išvažiavo pirma ir iš paskos S. automobilis važiavo. Tuo metu gatve nevažiavo niekas. Prieštarauja kaltinamojo žodžiams. Neprašė iš jo jokių pinigų, tai buvo jo ir dabartinės jo žmonos veiką. Ji galėjo, prireikus, ir S. išlaikyti, jai nereikėjo jo pinigų. Nieko nežinojo apie ankstesnius S. automobilio apgadinimus ir jis nieko nesakė. Matė jo mašiną prieš tai ir nepastebėjo, kad ant jos būtų kažkokie kiti apgadinimai. Matė, kai įvyko įvykis, kad iškrito tas ženklas, o prieš tai nematė, kad kažkas būtų. Jai į akys krito, kad tik ženkliukas nukrito. Daugiau akivaizdžiai matomų sužalojimu nematė, neatkreipė dėmesio. Po įvykio baisu yra iki šiol, nes bijo šito žmogaus. Jis pasiekė to, ko norėjo. Bijo jos vaikai dėl jos. Jos vaikas lankė psichologo paskaitas. Visi pergyvena, kai ji išeina, ir skambina, ar nieko neatsitiko. 3 mėnesius gėrė antidepresantus. Negali darbe susikaupti. Rugpjūčio mėnesį buvo nuvažiavusi dėl pykinimo į ligoninę, kur buvo pasakyta, kad tai patirtos avarijos pasekmės. S. yra kerštingas ir piktas. Bijo ne tik ji, bet ir jos vaikai. Mažoji išgyveno įtampą ir didžioji pergyvena, kad jis taip pasielgs. Tas civilinis ieškinys dėl to, kad jos vaikai kenčia ir bijo žmogaus. Mano, kad yra protingas ieškinys, gal net ir per maža suma tokiam įvykiui. Po įvykio ji lankėsi pas neurologą. Jis liepė imti nedarbingumą, paskyrė antidepresantus, raminamuosius. Visa tai susiję su įvykiu, yra jo pasekmės, tai yra kaklo trauma ir nuo tuo smūgio ir atkrito. Iki to nesilankė pas psichologus, negėrė vaistų. Jai nėra padidėjęs jautrumas. S. ir prieš tai jai grasino ir sakė, kad visi vyrai, kurie bus su ja, su jais bus susidorota. Jis buvo piktas, jo tonas buvo, agresija buvo. Tai nenuskambėjo, kaip švelnūs žodžiai. Pažįsta jį, matė, koks buvo. Dėl jo veiksmų anksčiau nesikreipė į policiją. Trukdė vaikas paskambinti į policiją, nes ji pergyveno dėl dukros emocijų. Stengėsi, kad vaikai negirdėtų konfliktų su S. Jie niekada garsiai nekonfliktuodavo prie vaikų, jie tarpusavyje šnekėjosi. Kai viskas pasidėjo vakare, nekvietė, kad dukra negirdėtų ir nestresuotų. Anksčiau jie taip nesipykdavo, be to vaikai nematė. S. sakė, kad ji kekšė ir melagė, kad su visais vyrais, kurie bus, jis susidoros. Kai grasino, pastoviai mojavo rankomis ir šaukė. Ji buvo toliau nuo jo, kad jis nepaliestų. Neprisimena, kad sakytų konkrečiai, kad kažką jai padarys. Jis sakė, kad tuo viskas nesibaigs. Dėl vaiko neiškvietė policijos ir tai buvo didžiulė jos klaida. Kiek žino, įvykio vietoje jokio kliuvinio nebuvo, gulinčio policininko nepastebėjo. Kai ji važiavo, ėjo vaikai per pėsčiųjų perėją, iš kitos pusės iš priekio automobiliai važiavo. Po smūgio jai nebuvo laiko, kada sustoti. Tik pavažiavus buvo vienas smūgis ir tada antras. Kai buvo pirmas smūgis ir ji bandė stoti, tada pajuto antrą smūgį. Jis nežino, kas dar šalia važiavo, ji žino, kas buvo ir kas atsitiko. Po įvykio S. automobilyje vietoje ženkliuko buvo skylė, bet jo nukritusio nematė, tiesiog jo nebuvo. Iš vakaro matė, kad buvo ženkliukas. Negali atsakyti, kodėl policija nerado ženkliuko. Žinojo, kad S. neturėjo kitos merginos, sakydavau jam, grįžk, jeigu nori, kai S. sakydavo, kad A. nori jį susigražinti. Jis neturėjo kitos moters. Jis su A. tik dirbo. Jis su ja buvo nutraukęs santykius. Jie kalbėdavo darbiniais santykiais ir sakė, kad sieja tik darbiniai reikalai. Iš anksčiau, iki įvykio, jos automobilis nebuvo įlenktas. Nebuvo su savo automobiliu atsitrenkusi niekur. Ją žeidė, kad jis ją norėjo žeminti, kad jis yra žinomas, o ji niekas ir nieko jam nepadarys. Kad jis ją paliko dėl kitos moters, čia yra nesąmone. Ji po šito konflikto prašė, kad jis išeitų. A. pavydėjo, kad S. yra su ja, norėjo, kad jis grįžtų į tuos santykius.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja L. K. parodė, kad ji yra Vilniaus apskrities VPK 7-ojo skyriaus vyresnioji tyrėja. Gavus iškvietimą, kad Gabijos gatvėje įvyko eismo įvykis, jie nuvyko. Nuvykus į įvykio vietą pamatė įvykį, atsitrenkusį automobilį, iš kurio išlipo moteris šviesiais plaukais. Moters vardas R. Tada atvažiavo greitoji, nepamena, ar ją išvežė greitoji ar ne. Jie pildė eismo įvykį, buvo apklausti liudytojai. Apžiūrinti įvykio vietą už vieno automobilio buvo paliktas raštelis ranka rašytas su numeriu. Ji, nukentėjusioji ir jos porininkas paskambino šituo numeriu. Kolega po pokalbio pasakė, kad jeigu tai būtų nukentėjusysis, tai taip nebendrautų. Moteris nurodė įvykio aplinkybes, kad ji turi sugyventinį S., su kuriuo pabaigė santykius. Papasakojo, kad tarp jų kilo kivirčas, kad siunčiamos gėles, dėl to S. įmontavo vaizdo kamerą, kad galėtų matyti, kas atneša. Piko, nes ji gauna gėles su užrašais „gražiausiai R. gražiausios gėles“. Papasakojo, kad jis išvyksta, nes kariauja Ukrainoje ir tarp jų yra nesutarimas ir pavydas ir t. t. Tos gėlės buvo vežamos kelis kartus. Ji dar papasakojo, kad jis turėjo jos dukrą nuvežti, o ryte, kada įvyko įvykis, susiėmė daiktus ir išėjo iš buto. Ji pasakė dar, kad galimai matė S. automobilį sidabrinės spalvos. Ji važiavo link Gabijos gatvės, suko į kairę ir jis su savo automobilio priekiu į jos automobilio galą atsitrenkė du kartus. Dėl ko ji užkliudė kitus automobilius. Aišku, jų veiksmai buvo nustatyti įtariamąjį ir jį sulaikyti. Įtariamasis buvo rastas Kaune pasitelkus policijos pareigūnus. Jie apžiūrėjo ir pastebėjo M. B. apgadinimus.

Atsakydama į klausimus liudytoja L. K. parodė, kad nukentėjusioji buvo šoko būsenoje, ji bandė suvokti, kas įvyko. Įvykio vietoje dar buvo jos dukra, sėdėjo su jais. Policiją ir greitąją kažkas kitas iškvietė, buvo dar vienas asmuo įvykio vietoje. Tai buvo B lygio iškvietimas, kad sužalota moteris. Ir tikrai buvo sužalota moteris, nes greitoji atvažiavo. Į įvykio vietą atvyko kažkur per 10 min., nes važiavo nuo Architektų gatvės. Tai buvo rytas nuo 8-9 val. Rytas buvo ūkanotas, apsiniaukęs, asfaltas buvo sausas. Jokių šiukšlių nebuvo, gražus nuvalytas asfaltas. Kai atvyko į įvykio vietą, ten buvo raudonas automobilis ir dar du kairėje pusėje stovėjo automobiliai, neprisimena, kokie. Ant automobilio buvo apgadinimai, oro pagalvės, ar buvo iššokusios, nepamena. Jie pildė eismo įvykį. Toje vietoje nebuvo gulinčio policininko ar iškylų. Po kaire yra išvažiavimas į Ukmergės gatvę, o kad būtų kažkokie pristabdymai, nėra tokių dalykų. Atvykus automatiškai buvo apžiūrėtas automobilis. Paimti liudytojo parodymai nupiešė visai kitą vaizdą. Mano, kad teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką. Liudytoja po daugiau nei pusės metų buvo apklausta. Pamena, kad buvo telefono numeris ir, kad buvo parašyta, lygtai nukentėjusysis, o gal ne. Ji atliko liudytojo apklausą, įvykio vietos apžiūrą. Įtariamojo automobilis buvo apžiūrėtas kitų pareigūnų, ji nepildė to protokolo ir žino tik iš žodžių. Mersedeso detalių nerado įvykio vietoje. Nukentėjusiosios automobilį apžiūrėjo iš priekio, iš galo ir iš vidaus, buvo padarytos nuotraukos. Bijo sumeluoti, ar ant jo buvo kito automobilio spalvos dažu, būtų užfiksavę, jei būtų. Negali patvirtinti, kad ten tikrai galėjo būti gulintis policininkas. Kažkas kažkur buvo. Jeigu kliūtis būtų 300-500 metrų spinduliu, tai galėtų pasakyti, ar buvo kažkas, o jeigu toliau, tai ne. Jie įvertino, kas yra matomumo zonoje. Čia buvo 2 veikos - eismo įvykis ir baudžiamoji byla. Jie visada tikrina blaivumą. Ji vidų nufotografavo. Čia pas nukentėjusiąją reikia klausti, ar negalėjo suvaldyti automobilio. Ji surinko tik pirminę medžiagą, toliau perima bylą per teritoriją. Nuo jos nieko daugiau nepriklauso. Jie pirmi atvažiavo, po to greitoji. Kaltinamojo įvykio vietoje tikrai nematė. Susidarė įspūdis, kai skambino paliktu numeriu, nes jaučiasi, kaip nukentėjęs bendrauja ir kaip tas, kuris nesusijęs su įvykiu. Tas asmuo, kurio numeris, tikrai nenukentėjęs, jis pasakė, ko jūs čia skambinat. Jos kolega buvo šoke. Kai parodė tą lapelį nukentėjusiajai, ji pasakė, kad čia S. telefono numeris. Ji nurodė, kad jie santykiauja, viską papasakojo ir iš to nustatė, kad jis gali būti kaltinamasis. Telefono numeris buvo ant lapelio, o dėl užrašo žino, kad jie kalbėjo ir jis sakė, kad koks jis dar nukentėjęs. Telefono numeris ir kažkoks žodis pagal ją buvo ant lapelio.

Iš 2023 m. kovo 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti objektai. 1) Apžiūros objektas - lapelis. Lapelis baltos spalvos, kartoninis, dydis 12x8, per vidurį vertikaliai sulenktas. Priekinėje lapelio pusėje parašytas žodis "Aš", nuo jo nuvesta strėlytė į raudonos spalvos nupieštą širdį, iš kurios iškritusi dėlionės dalis, parašytas žodis "Tu" ir nuo jo nuvesta strėlytė į iškritusią širdies dalelę (dėlionės dalį). Kitoje lapelio pusėje ranka, mėlynos spalvos tušinuku parašytas tekstas "Gražiausios gėlės gražiausiai R. Gera būti ir noriu būti su tavimi visada. Kavos?". Dešiniajame apatiniame lapelio kampe atspausdintas užrašas (duomenys neskelbtini) Dešiniajame krašte yra skylamušiu išmušta skylutė. Lapelio nuotrauka pridėta prie 2022 m. spalio 5 d. Įvykio apžiūros protokolo. 2) Apžiūros objektas - susirašinėjimo nuotrauka. Mato mobiliojo ryšio telefono ekrano nuotrauką. Kairiajame viršutiniame kampe užrašytas laikas 12:57, siuntėjas S., paskyros turėtojo nuotraukoje - asmuo kariškio apranga. Toliau ekrano viduryje mato datą ir laiką - SEP 3 AT 13:03 ir atsiųstą socialinio tinklo Facebook nuorodą. 11:50 val. į telefoną atsiunčiamas tekstinis pranešimas. Pranešimo tekstas "Draugas paklausė, o tu kartais atostogauji?/Mano atsakymas - taip, neatostogauju, ir dar, šiandien vienas žmogus pasakė - tu ne betas, nenoriu tavęs matyti./Tokia kaina, kurią moku už karą./Nuoširdžiai tikiuosi, kad Ji kuri yra geras žmogus, nesakys daugiau kad grįžai žiaurus, man./kaina, kurią reikia sumokėti, už kiekvieną žodį, veiksmą, labai didelė." Nuotrauka pridėta prie 2022 m. spalio 5 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo. 3) Apžiūros objektas - vaizdo įrašas. Įrašo trukmė - 9 sek. Atidarius failą Bolto kurjeris, ekrane mato daugiabučio namo laiptinę. Kairėje pusėje mato buto duris, ant kurių yra pritvirtintas numeris 24, dešinėje, toliau nuo kameros, taip pat mato buto duris, ant jų buto numerio nesimato. Tiesiai priešais kamerą, arti jos, mato tupiantį ar besilenkiantį žmogų, kuris greitai atsistoja, nusisuka nuo kameros ir nulipa laiptais žemyn. Žmogui atsistojus, mato, kad tai vyras, labai trumpai kirptais galimai tamsiais plaukais, apsirengęs tamsia striuke ir šviesiomis kelnėmis. Per dešinį petį vyras persimetęs žalios spalvos krepšį su baltos spalvos užrašu "B. F.", kurį prilaiko apglėbęs dešine ranka. Vyro veido vaizdo įraše gerai nesimato, nes jis yra nusisukęs nuo kameros, o lipant laiptais, per toli nuo kameros. 4) Apžiūros objektas - du liniuoto sąsiuvinio lapai. Ant vieno iš lapų juodos spalvos rašaliniu parkeriu ar flomasteriu ranka užrašytas telefono numeris (duomenys neskelbtini) (pagal turimus duomenis - numerio vartotojas įtariamasis S. M.), po numeriu žodis "Autoįvykis". Kitame lape reikšmingos tyrimui informacijos nėra. Lapai pridėti prie 2023 m. kovo 8 d. Tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio (t. 2, b. l. 58-59).

2022 m. gruodžio 6 d. apžiūros protokolu buvo apžiūrėtos nukentėjusiosios R. P. atsiųstos automobilio nuotraukos. Nurodyta, kad nukentėjusiosios R. P. el. p. atsiųstame laiške rašoma, kad automobilis yra (duomenys neskelbtini). Atsiųstos 7 nuotraukos. 1) Nuotraukoje užfiksuota raudonos spalvos automobilio salono priekinė dalis su sėdynėmis. Mato iššovusias oro pagalves vairo, panelės vairuotojo pusėje apačioje, keleivio pusės panelės viršutinėje dalyje. Keleivio pusėje ant kilimėlio matosi baltos spalvos audinys (galimai iššovusios pagalvės dalis). 2) Nuotraukoje užfiksuota priekinė dešinės pusės automobilio dalis. Automobilis raudonos spalvos. Automobilio priekis, markės ženkliukas apsnigtas. Matosi praviras variklio gaubtas. Valstybinio numerio lentelės nėra. 3) Nuotraukoje užfiksuota priekinė kairės pusės automobilio dalis. Automobilis raudonos spalvos. Matosi išlaužtas iš vietos ir apgadintas kairės pusės priekinis bamperis, įtrūkęs (nuskeltas) kairės pusės priekinio žibinto stiklas, išlenktas variklio gaubtas, sulūžusios priekinio bamperio grotelės. 4) Nuotraukoje užfiksuotas tas pats vaizdas, kaip ir 3 nuotraukoje, tik stambesniu mastu. 5) Nuotraukoje užfiksuota galinė automobilio kairės pusės dalis. Matosi, kad bamperio dalis išlūžusi, išsikišusi į išorę. Automobilis raudonos spalvos. 6) Nuotraukoje užfiksuotas raudonos spalvos automobilio dešinės pusės galinė dalis. Galinio dangčio dešinės pusės apatinis kampas įlenktas, apačioje matosi bamperio dešinės pusės įtrūkimas, bamperio difuzorius iššokęs iš montavimo vietos. 7) Nuotraukoje užfiksuota raudonos spalvos automobilio "Ford" galinė dalis stambiu planu. Bagažinės dangtis ties automobilio markės "Ford" ženkliuku horizontaliai įtrūkęs. Automobilis raudonos spalvos, automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)(t. 2, b. l. 69-70).

2023 m. kovo 8 d. apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas pranešimo BPC garso įrašas, stenografuota. Nurodyta, kad pateikta 1 (vieno) skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija, patalpinta faile "2022_10_05_07-58-41_(duomenys neskelbtini)". Įrašo trukmė - 1 min. 14 sek. Garso įrašo stenograma:

- V - Kieme, kieme. Gatvėje, grynai ant gatvės.

- V - Taip. Viena stovinti...

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi byloje paskirta dažų ekspertinio tyrimo ekspertizė, pavedant ekspertams atsakyti į šiuos klausimus: 1) Ar ant Ford automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinės dalies yra automobilio M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dažų dangos dalelės? 2) Jeigu yra, ar jos atsirado 2022 m. spalio 5 d. autoįvykio metu? 3) Jeigu bus rasta ant Ford automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinės dalies kito automobilio dažų dalelių (pėdsakų), ar jie priklauso M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliui? 4) Jeigu bus rasta ant Ford automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinės dalies kito automobilio dažų dalelių (pėdsakų), koks jų atsiradimo mechanizmas? Tuo atveju, jeigu ant nukentėjusiosios automobilio Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinės dalies nebus surasta kaltinamojo vairuoto automobilio dažų pėdsakų atsakyti į klausimus: 5) Ar į nukentėjusios R. P. vairuotą automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkus kaltinamojo vairuojamam automobiliui M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kontakto vietoje turėjo likti kaltinamojo vairuoto automobilio dažai, ar galėjo dažai ir nelikti? 6) Kokią įtaką (reikšmę) dažų išsilaikymui ant nukentėjusios vairuoto automobilio Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo turėti tai, kad automobilis po įvykio buvo laikomas lauke, kur buvo veikiamas atmosferos (sniego, lietaus, temperatūrų skirtumų ir kt.), kad buvo transportuojamas iš vienos saugojimo vietos į kitą, kad nuo įvykio iki ekspertizės atlikimo praėjo daugiau nei vieneri metai? (t. 5, b. l. 37-39)

Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2023 m. gruodžio 29 d. Ekspertizės akto Nr. 11-2666(23) išvadose nurodyta, kad:

1-4. Ant automobilio „Ford“, vast. Nr. (duomenys neskelbtini), galinės dalies nėra pašalinių dažų, iš jų ir „M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pėdsakų ir dalelių.

5-6. Nustatyti, ar automobiliui „Ford“, vast. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkus kaltinamojo vairuojamam automobiliui „M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kontakto vietoje turėjo likti kaltinamojo vairuoto automobilio dažai, ar galėjo dažai ir nelikti, praėjus daugiau nei vieneriems metams po įvykio, negalima (t. 5, b. l. 62-68).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi byloje paskirta teismo medicininė ekspertizė, ekspertui (-ams) pateikiant klausimus: 1) Kokie sužalojimai ir/ar susargdinimai buvo padaryti nukentėjusiajai R. P. jos nurodytomis aplinkybėmis? 2) Kokį sveikatos sutrikdymo mąstą atitinka padaryti sužalojimai ir/ar susargdinimai, koks jų padarymo mechanizmas ir laikas? 3) Ar sveikata nukentėjusiajai galėjo būti sutrikdyta nurodytomis aplinkybėmis? (t. 5, b. l. 54-56)

Vilniaus Teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Ekspertizės akto (2024 m. vasario 5 d. – 2024 m. vasario 7 d) Nr. PEKG 25(80)2024 (01) išvadose nurodyta, kad:

1. R. P., jos nurodytomis aplinkybėmis, kūno sužalojimai ir/ar susargdinimai nebuvo padaryti.

2. K. R. P. nėra padaryti kūno sužalojimai ir/ar susargdinimai, todėl nėra realaus pagrindo ir sveikatos sutrikdymo masto nustatymui.

3. Į šį klausimą atsakyta išvados 1 -ame punkte (t. 5, b. l. 70-73).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo argumentai ir išvados.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas nuosprendyje savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. Išnagrinėjęs bylą, teismas vertino ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą, neatsiedamas jų vieno nuo kito. S. M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis, taigi kaltinamojo nusikaltimo tikslai įtakos jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą.

Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad taikant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015, 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017). Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimas gali būti išreikštas žodžiu, raštu, tam tikru bauginančiu elgesiu, gali būti išsakytas nukentėjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis ar viešus pasisakymus (kasacinės nutartys Nr. 2K-26/2010, 2K-238-699/2016). Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant grasinimų realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininkas iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad susidariusioje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininko elgesys iš tiesų buvo teisingai suprastas kaip pavojingas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-300/2013, 2K-217/2014, 2K-347/2014, 2K-423-303/2016, 2K-172-788/2017). Svarbu ir tai, kad siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinti, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti nusikalstama veika, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamąją atsakomybę gali užtraukti tik realūs (ne tariami) grasinimai. Pripažįstant nusikalstamą grasinimo pobūdį, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamosiose byloje Nr. 2K-553-942/2015).

BK 187 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-60-495/2023, 2K-128-511/2022).

Teismas , įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė, kad S. M. grasino sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios R. P. sveikatą ir buvo pagrindas manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas, bei tyčia sugadino svetimą turtą.

Vertindamas, ar S. M. veiksmai gali būti vertinami kaip atitinkantys nusikaltimų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies, sudėčių požymius, teismas pažymi, kad nors viso baudžiamojo proceso metu S. M. neigė grasinęs R. P. sunkiai sutrikdyti jos sveikatą ir savo vairuojamu automobiliu M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taranavęs jos automobilį, bei nurodė, kad R. P. viską išgalvojanti ir keršijanti jam už tai, kad ją paliko, jokių grasinimų nebuvo, automobilio ji nesuvaldė pati, tačiau tokią S. M. nurodytą įvykių versiją paneigia ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys: teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. P. patvirtino, jog kaltinamasis pradėjo su ja konfliktuoti dar įvykio dienos išvakarėse, pareikalavus surinkti daiktus ir išeiti, agresyviai ir bauginančiai pažadėjo jai, kad ji dar pamatys, kaip būna; laukė jos sėdėdamas savo automobilyje, o jai išvažiavus į Gabijos gatvę, staigiai pasivijo bei du kartus atsitrenkė savo vairuojamu automobiliu M. B. į jos automobilio Ford galą, dėl ko ji nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į stovinčius priparkuotus automobilius. Šiuos parodymus patvirtina liudytojo I. V. parodymai, kad įvykio dieną būdamas Gabijos gatvėje, stovėdamas nugara į kelią, išgirdo automobilio greitėjimo garsą, o po to stipraus smūgio garsą, atsisukęs pamatė nevaldomai važiuojantį raudoną Ford automobilį, kuris atsitrenkė į stovinčius prie kelio automobilius; taip pat šalia matė pilką Mercedes automobilį; pribėgęs prie raudono automobilio, padėjo išlipti iš jo vairuotojai, kuri buvo labai išsigandusi ir rodė į Mercedes vairuotoją, teigdama, kad jis specialiai į ją du kartus atsitrenkė, kad tai jos buvęs sugyventinis, su kuriuo ji susipyko, ir jis specialiai tai padarė. Liudytojai L. K. ir A. M. parodė, kad jiems atvykus į įvykio, jie rado labai išsigandusią ir susijaudinusią nukentėjusiąją bei raudoną Ford automobilį, atsitrenkusį į kitus automobilius; R. P. teigė, kad į jos vairuojamą automobilį du kartus atsitrenkė su savo automobiliu jos buvęs sugyventinis, su kuriuo ji susipyko; už vieno iš stovinčių automobilių valytuvo rado raštelį su telefono numeriu, kuriuo paskambinus, atsiliepė asmuo, kaip suprato, tas sugyventinis S., kuris bendravo pakeltu tonu ir neadekvačiai, isteriškai, į įvykio vietą grįžti atsisakė. Taigi, minėti liudytojų parodymai pilnai patvirtina nukentėjusiosios parodymus, be to, iš jų matyti, kad nukentėjusioji nuo pat pradžių teigė tokias pačias įvykio aplinkybes, buvo labai išsigandusi ir sustresavusi, kas paneigia kaltinamojo teiginius, kad ji viską išsigalvojo, kadangi ji paprasčiausiai neturėjo tam laiko, nes liudytojas I. V. prie jos priėjo iš karto po eismo įvykio.

Teismas , nustatęs, kad liudytojai kaltinamojo asmeniškai nepažįsta ir neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, neturi pagrindo netikėti teismui tiesą sakyti prisiekusių liudytojų I. V., L. K. ir A. M. parodymais, tuo tarpu kaltinamojo S. M. paaiškinimus vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas neturi pagrindo abejoti, kad įvykio dieną S. M. po žodinio konflikto su nukentėjusiąja, paprašytas palikti jos butą su visais daiktais, grasino jai susidorojimu, sveikatos sutrikdymu ir nukentėjusioji, teismo vertinimu, turėjo realų ir pagrįstą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tokią išvadą teismui leidžia padaryti nukentėjusiosios parodymai, kuriais teismas neturi objektyvaus pagrindo netikėti, taip po grasinimų sekę veiksmai – taranavimas automobiliu, kas rodo, jog grasinimai ne tik buvo realūs ir nukentėjusioji, žinodama kaltinamojo būdą, išsigando ir nerimavo, bet ir buvo pasikėsinti įvykdyti, kadangi tyčinis autoįvykio sukėlimas, be abejo, galėjo pasibaigti nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymu, o galimai, ir kitais, nepataisomais padariniais, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka, buvo išvengta aukų. Įvertinęs aukščiau išdėstytus įrodymus teismas taip pat neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis tyčia du kartus atsitrenkė savo vairuojamu automobiliu į nukentėjusiosios vairuojamą ir judantį automobilį, dėl ko jis tapo nevaldomas, atsitrenkė į kitus stovinčius automobilius bei buvo stipriai apgadintas. Tokią išvadą teismui leidžia padaryti aukščiau aptarti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, taip pat byloje esantis 2022 m. gruodžio 6 d. apžiūros protokolas su nuotraukomis, iš kurių matyti, kad automobilio kairės pusės bamperio dalis išlūžusi, išsikišusi į išorę, galinio dangčio dešinės pusės apatinis kampas įlenktas, apačioje matosi bamperio dešinės pusės įtrūkimas, bamperio difuzorius iššokęs iš montavimo vietos, bagažinės dangtis ties automobilio markės "Ford" ženkliuku horizontaliai įtrūkęs (t. 2, 69-70). Teismas sprendžia, kad galinės dalies sugadinimai negalėjo atsirasti atsitrenkimo į stovinčius automobilius pasekoje, kadangi į juos nukentėjusiosios automobilis atsitrenkė priekiu.

Tuo tarpu kaltinamojo dėstoma versiją, jog jis nukentėjusiajai negrasino, ji viską išgalvojo, jos automobilio netaranavo, tik pamatęs eismo įvykį, sustojo paklausti, ar nereikalinga pagalba, tačiau buvo nukentėjusiosios „pasiųstas“, raštelį už valytuvo paliko, kad padėti apgadintų automobilių savininkams išsiaiškinti įvykio aplinkybes, teismas vertina kritiškai. Liudytojas I. V. aiškiai nurodė, kad girdėjo automobilio greitėjimo garsą, po to stipraus smūgio garsą ir tik po to, atsisukęs pamatė nevaldomai važiuojantį automobilį Ford, kuris atsitrenkė į stovinčius automobilius, taip pat šalia matė sidabrinį Mercedes automobilį, taip pat matė kaltinamąjį (kurį atpažino 2023 m. sausio 4 d. parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu (t. 1, b. l. 185-187), nukentėjusioji iš karto nurodė į kaltinamąjį, teigdama, kad jis specialiai du kartus atsitrenkė į jos automobilį, buvo labai išsigandusi, su kaltinamuoju ji nebendravo. Kaltinamojo versiją, kad nukentėjusioji jį apkalba, raštelį jis paliko tam, kad padėti išsiaiškinti įvykio aplinkybes, taip pat paneigia liudytojų policijos pareigūnų parodymai, kad nukentėjusioji nuo pat pradžių dėstė tokias pačias aplinkybes, kurias parodė ir teismui; paskambinus kaltinamajam raštelyje rastu telefono numeriu, pastarasis bendravo neadekvačiai ir isteriškai, į įvykio vietą grįžti ir pasiaiškinti atsisakė. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į proceso metu nuolat besikeitusius ir nenuoseklius S. M. parodymus, kadangi jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nepasižymi išsamumu, detalės atsirado tik apklausiant jį teisme, tai yra praėjus pakankamam laiko tarpui ir pasitarus su gynėja. Kartu su nukentėjusiosios ir liudytojų nurodytomis aplinkybėmis, tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog kaltinamasis įvykdė jam inkriminuojamus veiksmus. Liudytojų A. L. (M.) ir A. Z. parodymai taip pat niekaip nepaneigia kaltinime nurodytų aplinkybių bei nepatvirtina kaltinamojo versijos, kadangi nei vienas iš šių liudytojų įvykio nematė ir jame nedalyvavo, A. M. (L.), apklausiama ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamojo sužadėtinė, ją apklausiant teisme – žmona, todėl jos parodymais negali būti vertinami, kaip objektyvūs; A. Z. parodymai apie kaltinamojo būdą yra tik jo asmeninė nuomonė, neparemta jokiais objektyviais duomenimis. Ta aplinkybė, jog 2023 m. sausio 11 d. apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėtas Mercedes BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, stiprių priekinės dalies apgadinimų neužfiksuota (t. 2, b. l. 19-20), o Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2023 m. gruodžio 29 d. Ekspertizės akto Nr. 11-2666(23) išvadose nurodyta, kad ant automobilio „Ford“, vast. Nr. (duomenys neskelbtini), galinės dalies nėra pašalinių dažų, iš jų ir „M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pėdsakų ir dalelių (t. 5, b. l. 62-68), negali savaime paneigti kitų byloje surinktų įrodymų, kadangi automobilis Mercedes pirmą kartą buvo apžiūrėtas praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams po įvykio, taigi galėjo būti suremontuotas; be to, vertintina tai, jog kaltinamojo vairuotas automobilis M. B. yra daug didesnis ir sunkesnis, nei nukentėjusiosios automobilis F. F., taigi, jam taranavus daug lengvesnę ir mažesnę transporto priemonę, ant didelio ir sunkaus automobilio galėjo ir nelikti kažkokių ypatingų kontakto žymių, taip pat galėjo būti nepažeisti ir dažai; ekspertai 2023 m. gruodžio 29 d. išvadoje nurodė, kad nustatyti, ar automobiliui „Ford“, vast. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkus kaltinamojo vairuojamam automobiliui „M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kontakto vietoje turėjo likti kaltinamojo vairuoto automobilio dažai, ar galėjo dažai ir nelikti, praėjus daugiau nei vieneriems metams po įvykio, negalima. Taigi nurodyti duomenys ir įrodymai savaime negali nei patvirtinti, nei paneigti automobilių kontakto buvimą, tuo tarpu kiti teismo nurodyti ir įvertinti įrodymai, jų visetas, leidžia konstatuoti, kad S. M. atliko jam inkriminuojamus veiksmus.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad teisiamojo posėdžio metu duoti R. P., I. V., L. K. ir A. M. parodymai, apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Visuma aptartų aplinkybių patvirtina, kad kaltinamasis S. M. grasino sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios R. P. sveikatą ir buvo pagrindas manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas, bei tyčia sugadino svetimą turtą. S. M. elgesys vertintinas kaip bauginantis ir grasinantis BK 145 straipsnio 1 dalies prasme, nes jo veiksmai buvo nukreipti į nukentėjusiosios įbauginimą, baimės jam sukėlimą, o grasinimų realumą patvirtiną ne tik nukentėjusiosios parodymai, bet ir po grasinimų sekę veiksmai, kuriais tyčia buvo sugadintas svetimas, R. P. priklausantis, turtas – automobilis.

Aptartų įrodymų pakanka išvadai, kad S. M. 2022 m. spalio 5 d. apie 07 val. 17 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), R. P. paprašius jo susirinkti savo daiktus ir išeiti iš jos namų, būdamas įpykęs ir agresyviai nusiteikęs, grasindamas pasakęs jai: „žinok, kad mano išėjimu viskas dar nesibaigia ir dabar pamatysi, kaip būna“, ką nukentėjusioji R. P. suprato kaip grasinimą sutrikdyti jos sveikatą, jis išėjo iš buto, po to, jis tęsdamas nusikalstamą sumanymą, apie 08 val. R. P. vairuojant automobilį "Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jis savo vairuojamu automobiliu ,,Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia trenkėsi į R. P. vairuojamo automobilio ,,Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį, jį apgadindamas, o R. P. labai išsigandus tokio jo poelgio ir bandant įvažiuoti į laisvą vietą automobilių aikštelėje, esančioje prie gatvės važiuojamosios dalies, jis (S. M.) dar kartą tyčia trenkėsi į R. P. vairuojamo automobilio galinę dalį, jį apgadindamas, ko pasekmėje R. P. automobilis priekine dalimi atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį kitą automobilį "T. A.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o pastarasis atsitrenkė į sekantį automobilį "Toyota C. V.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juos apgadindamas, tokiu būdu grasino sutrikdyti nukentėjusiosios R. P. sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas bei tyčia sugadino nukentėjusiajai R. P. priklausantį turtą - automobilį ,,Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas nukentėjusiajai 5 822 Eur turtinę žalą.

Visos šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti į nukentėjusiosios įbauginimą, kad ji bijotų, jog jai gali atsitikti kažkas blogo, bus sutrikdyta jos sveikata ar kitaip pakenkta, o vėliau į tai, kad galimai realiai sužaloti R. P. ir tikrai sugadinti jos turtą bei dar labiau išgąsdinti bei priversti bijoti dėl savo saugumo. Kaltinamasis siekė ir norėjo kilusių pasekmių, kadangi prieš avariją grasino nukentėjusiajai ir grasinimą išreiškė tokia forma, kad nukentėjusioji patikėjo, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats norėjo tokios nukentėjusiosios būsenos, o vėliau negalėjo nesuprasti, jog dėl atsitrenkimo į automobilį bus sugadintas svetimas turtas bei nukentėjusioji patirs stresą ir išgąstį, t. y. S. M. veikė tiesiogine tyčia. Įvertinus tai, kas nustatyta, konstatuotina, jog kaltinamasis savo tyčiniais neteisėtais veiksmais grasino sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios R. P. sveikatą ir buvo pagrindas manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas, bei tyčia sugadino svetimą turtą, t. y. S. M. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės.

Už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje – viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Teismas , skirdamas bausmę S. M., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

S. M. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai. S. M. vedęs, nedirbantis, teistas, bet teistumai išnykę, baustas administracine tvarka. Byloje nėra duomenų apie S. M. priklausomybės ligų gydymąsi ar psichiatrinį gydymą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti S. M. paskyrus prokuroro pasiūlytą ir straipsnių sankcijose numatytą baudos bausmę, baudos dydį nustatant nežymiai viršijantį už šios kategorijos nusikaltimų padarymą numatytą minimumą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas) ir už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskiriant 100 MGL dydžio baudą, už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 100 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis skirtinos bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė S. M. skirtina – 160 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Ikiteisminio tyrimo metu S. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. spalio 5 d. 17.30 val. iki 2022 m. spalio 5 d. 22.23 val. (vieną parą). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas S. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. spalio 5 d. 17.30 val. iki 2022 m. spalio 5 d. 22.23 val. (viena para), išbūtą laikotarpį – vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 192,48 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo. Nors byloje nenustatyta, kad R. P. buvo padaryti konkretūs sužalojimai, kurių mastą galima būtų ir reikėtų vertinti nusikalstamų veikų padarymo kontekste, tačiau byloje esančiais duomenimis neginčijamai nustatyta, kad dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų atsirado tam tikros neigiamos pasekmės nukentėjusiosios sveikatos būklei, dėl ko ji kreipėsi į medikus ir jai buvo teikiamos tam tikros paslaugos. Konkrečių sužalojimų ir jų masto nenustatymas savaime negali paneigti to, kad poveikis sveikatai galėjo atsirasti dėl stresinės būklės, sukeltos kaltinamojo veiksmais, ir jei šių nusikalstamų veiksmų nebūtų buvę, R. P. nebūtų poreikio kreiptis į medikus. Todėl teismas vertina, jog Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas, patvirtintas prie jo pridedamais įrodymais, todėl tenkintinas ir iš kaltinamojo priteistina 192,48 Eur žala bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo nukentėjusiosios R. P. gydymo išlaidoms atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 332,26 Eur sumai dėl fondui padarytos žalos atlyginimo. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių ir motyvų teismas laiko, kad R. P. turėtas nedarbingumas nagrinėjamu atveju taip pat yra susijęs priežastiniu ryšiu su kaltinamojo nuskalstamais tyčiniais veiksmais. Kadangi ieškinys yra pagrįstas prie jo pridėtais dokumentais, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinys tenkintinas pilnai ir iš S. M. priteistina 332,26 Eur ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, CK 6.251 ir 6.263 straipsniai).

N. R. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstamos veikos padarymu patirtai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, kurį patikslino bylą nagrinėjant teisme. Patikslintame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų jai padaryta žala, todėl prašo iš S. M. priteisti 992 Eur turtinei žalai atlyginti ir 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 3 000 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (t. 4, b. l. 115-121).

Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Ieškinio reikalavimas dėl kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, nėra neproporcingai didelis. Kaip nurodyta patikslintame ieškinyje, kaltinamajam S. M. atsitrenkus į jos automobilį F. F., automobilis buvo nepataisomai sugadintas. Įvykio metu padarytą žalą automobiliui atlygino draudikas. Tačiau dėl to, kad jai priklausantis automobilis buvo sugadintas nepataisomai, juo objektyviai buvo neįmanoma naudotis, draudiminės įmokos išmokėjimas užsitęsė, neįstengdama nusipirkti kitą automobilį, ji buvo priversta automobilį nuomotis. Už automobilio nuomą sumokėjo 892 Eur. Be to, turėjo 100 Eur dydžio išlaidų už sugadinto automobilio transportavimą iš jo saugojimo vietos į sąvartyną. Taigi jai padaryta turtinė žala sudaro 992 Eur. Kadangi autoįvykis, kurio metu buvo nepataisomai apgadintas nukentėjusiajai priklausantis automobilis, įvyko dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų, nurodytas būtinąsias išlaidas nukentėjusioji patyrė dėl automobilio praradimo, tai yra padarytą žalą ir S. M. šiuo nuosprendžiu konstatuotą nusikalstamą elgesį sieja priežastinis ryšys, todėl kaltinamasis privalo šią turtinę žalą atlyginti. Todėl šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas, priteisiant iš S. M. R. P. naudai 992 Eur turtinei žalai atlyginti.

Be turtinių reikalavimų, R. P. taip pat yra pareiškusi reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodydama, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą ir dvasinį šoką, pablogėjo jos fizinė ir psichologinė sveikata, iki šiol jaučia baimę ir nerimą dėl savo bei dukters sveikatos. Be to, kaltinamajam tyčia sunaikinus jos transporto priemonę ji patyrė didelius nepatogumus dėl netekto automobilio, kuris jai su dukra ypač reikalingas. Padarytą netirtinę žalą vertina 8 000 Eur.

Asmuo, realizuodamas teisę į patirtos žalos atlyginimą, gali pareikšti civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, Lietuvos A. T. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais nusikaltimais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Anksčiau aptartais baudžiamosios bylos duomenimis įrodyta, kad kaltinamasis S. M. grasino sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios R. P. sveikatą ir buvo pagrindas manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas, bei tyčia sugadino svetimą turtą – R. P. automobilį.

Teismas daro išvadą, jog nukentėjusioji neabejotinai patyrė stresą dėl grasinimų ir vėliau sukeltos avarijos, buvo įbauginta ir jaučia baimę ir nerimą dėl savo ir savo artimųjų sveikatos, streso pasekoje jai atsirado ir tam tikri fizinės sveikatos pablogėjimai, taip pat ji patyrė ir nepatogumus dėl reikalingumo nuomotis automobilį, be to, buvo priversta vykti į apklausas ikiteisminio tyrimo metu, samdytis advokatą. Visa tai vertintina kaip neturtinė žala. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, svarbu atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalą (48 metų amžiaus, nedirbantis, darbingo amžiaus). Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skiriama nemažo dydžio bauda bei priteisiamas turtinės žalos atlyginimas, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydis yra mažintinas iki 1 000 Eur. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ieškiniu taip pat prašoma priteisti 3 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).

Teismas , spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, visų pirma pažymi, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje, kad būtų tinkamai ginamos jo teisės. Taip pat pažymėtina, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

Teismas įvertina tai, kad advokatas Stasys Lileikis ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį nukentėjusiosios vardu, šis procesinis dokumentas yra nedidelės apimties (2 lapai), todėl teismo vertinimu, tokio procesinio dokumento surašymas nereikalauja ypatingų teisinių žinių (1 t., b. l. 67-68). Teismui pateiktas patikslintas civilinis ieškinys iš esmės tapatus pradiniam ieškiniui, papildant jį keliomis aplinkybėmis. Kita vertus, šiame baudžiamajame procese advokatas nukentėjusiąją atstovavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, teikė dokumentus, prašymus. Dalyvavo bylą nagrinėjant teisme septyniuose teismo posėdžiuose, tačiau byla pradėta nagrinėti iš esmės trečiame posėdyje (du pirmi posėdžiai atidėti dėl kaltinamojo gynėjos neatvykimo) ir iš esmės išnagrinėta per keturis teisiamuosius posėdžius, vykusius 2023 m. rugsėjo 12 d., 2023 m. rugsėjo 18 d., 2023 m. lapkričio 9 d. ir 2024 m. balandžio 3 d., kaltinamasis kaltu neprisipažino, dėl ko buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas, byla nemažos apimties, gavus bylą teisme, ją sudarė 4 tomai. Teismas, atsižvelgdamas į bylos esmę, specialių žinių reikalingumą, įvertinęs pagal ieškinio turinį advokato laiko sąnaudas, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį (kliento teisinė konsultacija, susipažinimas su kliento pateiktais dokumentais – bylos medžiaga ir jos teisinė analizė, taip pat prašymų ir civilinio ieškinio parengimas, kliento interesų atstovavimas teisme), vadovaudamasis kitais ankščiau išdėstytais argumentais, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad prašymas priteisti atstovavimo išlaidas – iš viso 3 000 Eur – tenkinamas, nenustatyta, kad atstovavimo išlaidos yra aiškiai per didelės ir neproporcingos.

Dėl kitų klausimų.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. kovo 16 d. prokuroro nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2023 m. kovo 16 d. iki 2023 m. rugsėjo 16 d. S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui: butui, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. 20/19072, nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/8 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 12 512,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškai apribojama nuosavybės teisė. Turto saugotojas: S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Minėtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo pratęstas 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi iki 2024 m. kovo 16 d., daugiau tęsiamas nebuvo. Tačiau negavus pranešimo iš turto arešto aktų registro tvarkytojo apie turto arešto fakto išregistravimą, ikiteisminio tyrimo metu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą S. M. turtą nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinas.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 6 d. nutarimu S. M. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais bei USB laikmena su radiologiniais vaizdais, įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Byloje esantys R. P. medicininiai dokumentai iš gydymo įstaigų:

- VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės 22-SPS-73942 ir 23-SPS-64760, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinos dokumentus patikusiai gydymo įstaigai;

- Nacionalinio vėžio instituto R. P. galvos ir kaklo MRT tyrimų aprašymų kopijos; VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų ambulatorinio apsilankymo aprašymų iš ligos istorijų Nr. W22-9942 ir F23-6379 kopijos; VšĮ Karoliniškių poliklinikos pateiktos kopijos iš medicininių dokumentų, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti prie bylos.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 100 MGL (5 000 Eur) baudą.

Pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 100 MGL (5 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą skirti – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti S. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. spalio 5 d. 17.30 val. iki 2022 m. spalio 5 d. 22.23 val. (vieną parą), išbūtą laikotarpį – vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir S. M. paskirti galutinę 148 MGL (7 400 EUR) dydžio baudą. S. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus - panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš S. M. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 192,48 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt du eurus 48 ct) nukentėjusiosios R. P. gydymo išlaidoms atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš S. M. V. socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 332,26 Eur (tris šimtus trisdešimt du eurus 26 ct) padarytai žalai atlyginti. R. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš S. M. priteisti R. P. naudai 992 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt du eurus) turtinei žalai atlyginti, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti:

- kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais bei USB laikmeną su radiologiniais vaizdais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Byloje esančius R. P. medicininius dokumentus iš gydymo įstaigų:

- VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos korteles (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti dokumentus patikusiai gydymo įstaigai;

- Nacionalinio vėžio instituto R. P. galvos ir kaklo MRT tyrimų aprašymų kopijas; VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų ambulatorinio apsilankymo aprašymų iš ligos istorijų Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas; VšĮ Karoliniškių poliklinikos pateiktas kopijas iš medicininių dokumentų, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. teismo nuosprendžiu paskirta bauda (7 400 Eur) per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), esančią banke L. B. AS Lietuvos skyriuje, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Medicinos bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, ar (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.