Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Josifo Tomaševičiaus, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. kasacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteistas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį areštu keturiasdešimčiai parų, pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 4 punktu, bausmės subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalis pakeista į 30 MGL (3750 Lt) dydžio baudą ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis ją pridėjus prie paskirtos bausmės, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams ir 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 kovo 7 d. nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nuosprendis pakeistas – panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiajai R. S. iš R. S. priteista 600 Lt žalai atlyginti. Nukentėjusiajai pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 1 d., apie 21.30 val., neleisdamas R. S. uždaryti buto durų, neteisėtai, prieš nukentėjusiosios norą ir valią, pateko į jos butą, esantį Vilkaviškyje, (duomenys neskelbtini) ir laikotarpiu nuo 21.30 iki 4.30 val., tame pačiame bute ją terorizavo – grasino nužudyti, tyčia vieną kartą šakute dūrė į pasmakrę, pradėjus vaikams verkti, liepė jiems tylėti, grasino juos, kaip ir jų mamą, išmesti pro langą, spyrė R. S. į krūtinę, du kartus – į petį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, virtuvėje ranka sudavė nukentėjusiajai į galvą, spyrė į pilvą, jai atsiklaupus ant kelių ir prašant nemušti, grasino užmušti, sugriebęs už plaukų, nutempė į kambarį ir liepė nuogai nusirengti, nukentėjusiajai nusirengus, vonioje vėl ją mušė ir grasino nužudyti. Po to, sugriebęs už plaukų, trenkė jos galvą į sieną, kelis kartus stūmė, nuo to nukentėjusioji parkrito ir atsitrenkė į sieną. Nukentėjusiajai praradus sąmonę, ją purtė, užlipęs ant kaklo smaugė. Po to, prileidęs į vonią vandens, jos galvą nardino po vandeniu. Nukentėjusiajai raminant verkiančius vaikus, ne mažiau kaip vieną kartą jai įspyrė, bandant pabėgti – sugriebė ir neleido ištrūkti, grasino užmušti. Tokiais veiksmais R. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kasatorius nurodo, kad R. S. – jo buvusi žmona, su ja ir vaikais jis bendravo, teikė materialinę paramą, 2006 m. liepos mėnesį nupirko jai dviejų kambarių butą, kurį savo lėšomis suremontavo. 2006 m. rugpjūčio 31 d. buvo susitikęs su žmona, susitarė, kad 2006 m. rugsėjo 1 d., apie 20 val., jis pas juos užeis. Atėjus sutartu laiku, žmona jį įleido į butą. Būdamas bute ant žmonos krūtinės pastebėjo kraujosruvą, būdingą stipriam pabučiavimui. Paklausta, kas tai padarė, žmona nepaaiškino, todėl kilo ginčas. Kad vaikai negirdėtų, ginčas vyko vonios kambaryje. Supykęs sudavė žmonai į veidą, abu susistumdė. Susistumdymo metu žmona atsitrenkė į vonioje esančius vamzdžius, sieną, tualetą ir dėl to galėjo atsirasti nedidelių sužalojimų. Jis jos neskandino, nužudyti negrasino, šakute į pasmakrę nedūrė. Kas vyko vonioje vaikai nematė, nes vonios durys visą laiką buvo uždarytos. Vaikai jį kaltinančius parodymus galėjo duoti motinos pamokyti. Ryte jokių sužalojimų žmonos veide jis nematė, pretenzijų ji jam nereiškė. R. S. buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau jokių dūrių šakute ar kitais aštriais daiktais nebuvo užfiksuota. Teismo medicinos specialisto išvadoje teigiama, kad R. S. sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip penkiais poveikiais, kad dalis sužalojimų galėjo atsirasti jai pačiai krentant, muštinė žaizda kairėje rankoje galėjo būti padaryta jai ginantis. Sužalojimų, kurie padaromi spardant kojomis, spaudžiant kaklą, skandinant, tampant už plaukų ir pan., R. S. nebuvo konstatuota. Be to, kasatorius mano, kad viešieji darbai, kurių jis negalėjo atlikti, nes buvo suimtas, neteisingai pakeisti į 3750 Lt baudą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalies ir 165 straipsnio 1 dalies taikymo

Nuteistojo R. S. kaltė padarius nusikalstamas veikas nuosprendyje pagrįsta nukentėjusiosios R. S., liudytojų – nepilnamečių vaikų Adolio ir Akvilės S. – parodymais, medicinos specialisto išvada ir kitais nuosprendyje bei apeliacinės instancijos teismo nutartyje dar kartą išdėstytais ir išanalizuotais įrodymais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas skundžiamus teismų sprendimus tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Priimtų sprendimų pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, pripažino, kad byloje ištirti įrodymai įvertinti teisingai. Priimtoje nutartyje į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus yra atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami.

Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes tenkinti kasatoriaus prašymą – jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 145 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį – nėra pagrindo.

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.

Žmogaus terorizavimas pasireiškia tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja nukentėjusiojo atžvilgiu, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar priverstų atlikti tam tikrus kaltininko interesus tenkinančius veiksmus.

Byloje nustatyta, kad R. S., būdamas teistas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už R. S. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą bei to paties teismo 2006 m. liepos 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį už grasinimą ją nužudyti, 2006 m. rugsėjo 1 d. neteisėtai, prieš buvusios žmonos R. S. valią patekęs į jos butą, vėl, laikotarpiu nuo 21.30 iki 4.30 val., įtaręs, kad buvusi žmona bendravo su kitu vyru ir jam meluoja, grasino ją nužudyti, stumdė, trankė galvą į sieną, mušė rankomis, spardė, liepė nusirengti. Fizinės ir psichinės prievartos veiksmai buvo daromi matant vaikams ir netgi jiems grasinant.

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su R. S. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir taikyti jam kitą, jo teisinę padėtį palengvinantį baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 140 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 165 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu, prieš savininko valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jo priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją.

Byloje nustatyta, kad R. S. kartu su R. S. negyveno, kad R. S. atidarius savo buto duris ir, pamačius R. S., siekiant jas uždaryti, šis, atsistojęs tarpduryje, to padaryti neleido ir prieš jos valią pateko į buto vidų. Pagal nustatytas bylos aplinkybes R. S. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl tenkinti kasatoriaus prašymą – nuosprendžio ir nutarties dalį dėl BK 165 straipsnio 1 dalies taikymo panaikinti ir bylą nutraukti – taip pat nėra pagrindo.

Dėl Baudžiamojo kodekso 64 ir65 straipsnių taikymo

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 11 d. nuosprendžiu R. S. buvo nuteistas dešimčiai mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę vadovaudamasis BK 64 straipsniu turėjo bendrinti su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme, todėl, taikydamas BK 65 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, neatliktos viešųjų darbų bausmės dalį pakeitė bauda.

BK 65 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad vieno MGL dydžio bauda prilyginama šešioms viešųjų darbų valandoms, o šio straipsnio 2 dalyje – kad teismas, subendrindamas bausmes šio Kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme.

Byloje nustatyta, kad R. S. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo atlikęs 20 val. viešųjų darbų, todėl teismas neatliktą viešųjų darbų dalį, kurią sudarė 180 val., pagrįstai pakeitė į 30 MGL dydžio baudą. Prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėdamas visą neatliktos bausmės dalį teismas BK 64 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytų bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė.

Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio bei nutarties panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. S. kasacinį skundą atmesti.