Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „C“ (duomenys neskelbtini) i, du kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnį, dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 40 straipsnį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo nustatant 1 metų laidavimo terminą;

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 9 mėnesiams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 vasario 13 d. nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu – laisvės apribojimu be intensyvios priežiūros 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios pabaigti elgesio pataisos programą,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 148¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. A. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui: jis, 2024 m. sausio 6 d. apie 22 val. bute, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su sugyventine R. N., sugriebęs jai už abejų rankų žąstų įstūmė ją į dušo kabiną, nuo ko nukentėjusioji nukrito ant kairiojo kelio, po ko paėmęs jai už plaukų tempė ją iš dušo kabinos, jai nukritus ant grindų ant nugaros toliau laikydamas už plaukų tempė ją į svetainę, po ko jai gulint ant grindų abiem rankom sugrėbė jai už kaklo ir pradėjo ją smaugti, po ko ranka trenkė du kartus į dešinę veido dalį bei delnu ne mažiau dviejų kartų sudavė per skruostus, po ko atsistojęs, o nukentėjusiajai gulint koja mažiausiai du kartus spyrė jai į kairės kojos blauzdą, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai R. N. poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, nosyje, kakle, dešiniajame žaste ir dilbyje, kairiame žaste, kairiame kelyje, abiejose blauzdose, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairėje blauzdoje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. A. M. terorizavo žmogų, t. y.: jis, 2024 m. sausio 6 d. apie 22 val. bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sugyventine R. N. metu apipylė jos plaukus žiebtuvėlių skysčiu bei pridėjęs žiebtuvėlį prie plaukų, grasino ją padegti, apipurškė putomis, suplėšė jos drabužius, peiliu supjaustė paltą, nutraukė grandinėlę, sudaužė kvepalus, po ko sakydamas, kad jei ji šauks, rėks, kvies pagalbos, grasino ją pasmaugti, nužudyti, sutrikdyti jos sveikatą, sužaloti jos motiną Z. M., padegti motinos namus bei užmušti R. N. šunį; 2024 m. sausio 8 d. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė per vieną dieną 816 SMS žinučių į nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), tarp kurių buvo grasinančio pobūdžio pranešimai; taip pat laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 6 d. iki 2024 m. sausio 14 d. jis, rašė nukentėjusiajai R. N. grasinančio pobūdžio žinutes iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bei iš socialinių tinklų programėlių siuntė pranešimus „bet suvoki kad ir tau nemalonumu bus“, „as vabsce nahui net neisivaizduoju kur tu esi as labai labai tikiuosi tu neikisai cia nei mentu nei mamos nes abiem bus be galo daug problemu beprotiskai daug“, 2024 m. sausio 8 d. dieną 17.43 val. išsiuntė pranešimą „verksi kraujo asarom..kurva tu..pize tau“, „laidoju...bent šitaip..atkersysiu..kale“, tokiu būdu sistemingai baugindamas R. N., grasindamas pakenkti jos gyvybei, sveikatai, turtui, motinai ir jos turtui naudojo prieš R. N. psichinę prievartą, sudarydamas jai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Šiais veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

3. A. M. tyčia sugadino svetimą turtą, t. y.: jis, 2024 m. sausio 6 d. apie 22 val. bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), konflikto metu, naudodamas fizinį smurtą prieš sugyventinę R. N., tyčia suplėšė nukentėjusiosios megztinį MANGO, 100 Eur vertės, griebęs ranka nutraukė jai nuo kaklo grandinėlę, 225 Eur vertės, ir tokiu būdu ją suplėšė, po ko supjaustė jos paltą, 92,78 Eur vertės, sudaužė kvepalų VALENTINO buteliuką, 181 Eur vertės, tokiu būdu tyčia sugadino nukentėjusiajai R. N. priklausantį 598,78 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

4. A. M. neteisėtai persekiojo žmogų, t. y.: jis prieš aiškiai išreikštą nukentėjusiosios A. Č.-R. valią nutraukti santykius su juo, neturėdamas jokio teisėto pagrindo, laikotarpyje nuo 2024 m. gegužės 7 d. iki 2024 m. birželio 13 d. sistemingai ją persekiojo, reikalaudamas tęsti santykius, ne mažiau nei 712 kartų skambino iš skirtingų telefono numerių, siųsdavo nukentėjusiajai A. Č.-R. grasinančio pobūdžio trumpąsias žinutes, t. y. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė pranešimus „gailiesesi..labai..kad nepakelei...rasiu gi vistiek“, „suvok masi sau duobe..“, iš telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė pranešimą „..pasigailesi dbar labai rimtai..“, iš telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė pranešimą „nx..tu manai kai rasiu tave rnk nebus? kai tie žmones tave ras as niekuo nepadesiu“, iš telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė pranešimą „besirde kekse..zertva..manai nerasiu ane..suka..nekeli..uz skausma kentesi ir tu..“, iš telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini)siuntė pranešimą „suka su kitu bernu..kasi sau duobę...pakelk nx..as nx rasiu suka tave nzn kas raso...bet rasiuu tave“, iš telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) „pasakyk man..attsakyk man..as visur vazineju..iesksau..nu zinai pati kas gali buti..kam to reik?..niekas niekas nepades niekas verksi maldausi suka“, taip pat siuntė analogiško turinio garso pranešimus, laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 7 d. iki 2024 m. birželio 13 d. laukdavo prie A. Č.-R. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), 2024 m. gegužės 8 d. apie 08.34 val. ir 2024 m. gegužės 16 d. apie 00.05 val. intensyviai brovėsi į minėto buto duris, dėl ko nukentėjusioji kvietė policiją, laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 7 d. iki 2024 m. birželio 13 d. atvykdavo ir laukdavo prie jos darbo vietos UAB „F“, adresu (duomenys neskelbtini), laukdavo Vilniaus geležinkelio stotyje, adresu Vilniuje, Geležinkelio g. 16, dėl ko nukentėjusioji A. Č.-R. buvo priversta pakeisti savo gyvenamąją vietą ir persikraustyti į kitą miestą, bei pakeisti darbo pobūdį ir didžiąją laiko dalį dirbti nuotoliniu būdu, tokiais savo veiksmais jis padarė neigiamą poveikį A. Č.-R. socialiniam gyvenimui ir emocinei būsenai. Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 148¹ straipsnio 1 dalyje .

II. Byloje surinkti įrodymai

5. Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailėjosi. Paaiškino, kad su R. N. kartu gyveno 3-4 mėn., po to situacija vis blogėjo, santykiai prastėjo, buvo neištikimybė. Atėjo diena, kai pasiėmė jos telefoną, pamatė, kad ji pažinčių portaluose bendrauja su kitais vyrais, kas antram, kas trečiam siuntinėjo savo nuogos nuotraukas, susirašinėjo, tarėsi susitikti. Dėl to labai supyko, kilo konfliktas. Ji taip pat rėkė. Kaip ir buvo parašyta, jis ją pastūmė į dušą, buvo gėrimo „Coca cola“ buteliukas, ją apipylė gėrimu. Aplinkybių, kad sugriebė ją už rankų, tempė už plaukų, 2 kartus sudavė per skruostus neneigia. Smaugimo nepamena, bet galėjo būti. Dėl jo veiksmų nukentėjusioji galėjo patirti tokius sužalojimus ir fizinį skausmą. Kai buvo vonioje, stovėjo „Coca cola“ buteliukas, putos irgi, bet žiebtuvėlio skysčio vonioje neturėjo. Bet kokį buteliuką pagriebė ir kažkuo aplaistė nenorėjo jos deginti. Žodinis grasinimas padegti galėjo būti išreikštas. Grasinimas sužaloti motiną irgi buvo, iš pykčio prikalbėjo. Dėl žinučių siuntimo, po to, kai nukentėjusioji kreipėsi į policiją, policija jį išvežė parai laiko. Tą dieną jie planavome važiuoti į SPA, apsipyko, po to ji kažkur dingo, pamanė, kad greičiausiai vėl pas savo bernus išvažiavo. Pas jį namuose buvo jos šuo. Jis šunį mylėjo, pasakė, kad užmuš šunį, bet iš tikrųjų jos šunį nuvežė pas savo močiutę ir paliko, kad pamaitintų, su juo pabūtų, kad ji manytų, kad kažkur paslėpė šunį, pagrobė. Buvo vėlus laikas nuvažiavęs pas močiutę, pasiėmę šuniuką, pamaitino, paguldė į lovą ir ji šuniuką rado, kai atėjo kartu su policija. Šuniui nieko nedarė. Prišnekėjo nesąmonių, bet daryti nieko nedarydavo, kalbėdavo iš pykčio, yra karštakošis. Galėjo siuntinėti žinutes, galėjo paklausti kur dingo, supykęs kažkur pasiųsti, galėjo grasinančiai kažką parašyti, bet kiek yra prirašęs, niekada nėra nieko padaręs. Galėjo būti išsiųstas toks žinučių kiekis, koks nurodytas kaltinime. Dėl turto sugadinimo pripažino, kad jos drabužius suplėšė. Grandinėlė gal nutrūko, kai pykosi. Dėl palto ir kvepalų taip pat neneigia. Šiuo metu su nukentėjusia R. N. nėra jokiuose santykiuose. Kai kartu gyveno, jų niekas nesiejo išskyrus seksą, kartu gerdavo. Nukentėjusiajai R. N. žalos dar neatlygino, nes tik šiandien ją sutiko. Už striukę, kvepalus, grandinėlę, paltą, žalą už juos atlygins, sutinka. Jos daiktus sugadino iš pykčio, iš karštakošiškumo. Kai įsimyli žmogų, durna galva pasidaro. Savo veiksmus vertina blogai, karštakošiškai pasielgė, kai galva atvėsta pradedi mąstyti. Nuoširdžiai dėl to gailisi, daugiau to nekartotų, norėtų atsiprašyti. Nebuvo, kad ją atsekė iki SPA. Ten jie dažnai su ja vaikščiojo, turėjo prisipirkęs kuponų. Dėl turinės ir neturtinės žalos ieškinio, mano kad suma yra per didelė. Žalą atlygins tokią, kokią paskirs teismas. Savo kaltę pilnai pripažįsta. Buvo „Cocacola“ buteliukas ir ją apipylė, paskui kitas buteliukas buvo, apipylė gal aliejumi, bet jokio degaus skysčio namuose neturėjo. Dėl kaltinimo dalies susijusios su A. Č.-R. pripažįsta. Iš jos pusės tai persekiojimas, iš jo pusės tai, kad jie buvo apsipykę ir jis norėjo susitaikyti. Norėjo, kad ji ateitų pasišnekėti, ji buvo A. M. visur užblokavusi. Jis negalėjo pasišnekėti, todėl turėjo atvažiuoti gyvai pasikalbėti. Kaip maniakas jos nepersekiojo. Bet nurodytas aplinkybes pripažįsta. Su A. susipažino „Tinderyje“, draugavo porą mėnesių. Pradžia buvo labai graži. Po to ėmė bartis dėl smulkmenų, bet nebuvo stumdymosi, trankymosi. Ji labai jautri, jis balsą pakeldavo ir ji išsigąsdavo. Galiausiai ji išvažiavo savaitei pas tėvus, po to susitaikė, bet vėliau atskirais keliais pasuko ir gavosi taip, kad parašinėdavo jai žinučių tiesiog iš pykčio, kad ji jį ignoruoja, pabėgo, pasislėpė. Santykius nutraukė A.. K. A. nuraukė santykius, reagavo jautriai, buvo sunku ir pikta, nes kai labai įsimyli, po to labai jautriai reaguoja. A. labai stipriai buvo įsimylėjęs. Žinutes, pagarsintas iš kaltinamojo akto jis jai siuntė. Streso būsenoje nusigėrė, girtas prirašė. Nesutinka, kad kaip parašyta kaltinamajame akte, kad 2024 m. gegužės 8 d., ir gegužės 16 d., buvo intensyviai brautasi į duris. Jis atėjo su gėlėmis, pabeldė ilgiau, ji neatidarė ir jis išvažiavo. Galiausiai ji iškvietė policiją. Prie darbovietės buvo kita situacija. Ji dirbo iki 15 val. buvo susitarę susitikti 17 val. „Outlet“. Jis važiavo iš kirpyklos su kita drauge, pamatė, kad ji lauke rūko prie savo darbo. Privažiavo, jo draugė pirma nuėjo su nukentėjusiąja pasišnekėti. Prašė pasikalbėti su A.. Po to jis su ja pasišnekėjo. Po to iš ofisų išbėgo vienas kolega ir sakė A. grįžti. Policiją ji gal kvietė dėl to, kad bijojo jo. Jos veiksmus suprato tiesiogiai, kad ji nori su juo išsiskirti. Nebuvo konkretaus pasakymo, kad ji nori nutraukti santykius. Ji išėjo su policija, bet po to grįžo. Po to karto ji grįžo pas jį gyventi su savo daiktais, neilgai pagyveno, gal dar savaitę. Po to pykosi, kaimynai iškvietė policiją, ji susirinko daiktus ir išvažiavo su policija antrą kartą. A. M. suprato, kad A. Č.-R. nebenori su juo bendrauti. Po to galvojo, kad susitaikys. Užblokavimą suprato, nes kai skambino, nejungė kvietimo, buvo girdimas tik pypsėjimas. Nusipirko kortelę ir bandė parodyti, kad nori su ja bendrauti, skambino iš kito numerio ir bandė susirašyt, pasikalbėti su žmogumi. Nemano, kad ji išvyko gyventi į Kauną dėl jo. Kai kalbėdavosi ji jam sakė, kad šiaip myli Kauną. Vieno pasimatymo metu ji sakė: „jei ne tu, aš būčiau Kaune“. Ji jam sakė, kad dėl jo veiksmų išvyko į Kauną. Jo veiksmai galėjo paskatinti ją išvažiuoti į Kauną, tai gal dėl žinučių kažkas nepatiko. Laukdavo jos geležinkelio stotyje su gėlėmis. Būnant kito asmens mašinoje kartu, jie su A. ant galinės sėdynės bučiuodavosi. Ar gali būti daugiau nei du kartai kai važiavo prie jos darbo, neatsimena. D. A. kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes pripažįstu. Taip pat dėl pirmosios nukentėjusiosios pripažįstu viską, kas nurodyta. Savo elgesį vertina blogai, gailisi, gyvenime to daugiau nekartotų. Norėtų kurį laiką pabūti be jokių santykių, padirbti su savimi, pasilankyti pas psichologą, pas psichiatrą, būtent dėl šių dalykų, kad nebūtų toks karštakošis, impulsyvus ir kad gyvenime tokie įvykiai nesikartotų, nes nuoširdžiai gailisi to, ką padarė ir nenori to kartoti. Šiuo metu nėra jokiuose santykiuose ir nenori būti. Mano, kad nukentėjusiosios galėjo blogai jaustis dėl jo veiksmų. Dėl degaus skysčio teigė, kad neturėjo tokio buteliuko, bet galėjo būti, kad jis nematė ir nežinojo kas ten, tik tokiu atveju galėjo apipilti. Skysčio žiebtuvėlio jis nematė, ją apipylė „Coca Cola“, bet ten galėjo būti degus skystis (t. 3, b.l. 145–155).

6. Kadangi kaltinamasis A. M. savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, gynėjas ir prokurorė neprieštaravo, kad byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje būtų išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teismas pažymi, kad kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu kelis kartus klausiamas patvirtino, kad pripažįsta kaltinime nurodytas aplinkybes, tačiau ne kartą leidosi į tų aplinkybių vertinimą, kuriuo mažino savo kaltės pobūdį. Nors nukentėjusioji R. N. ir jos atstovas advokatas A.G.Perednis reiškė prieštaravimą dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo dėl to, kad kaltinamasis A. M. dviprasmiškai išsireiškė dėl neturtinės žalos dydžio pripažinimo bei faktinės aplinkybės, susijusios su tuo, ar 2024 m. sausio 6 d. buvo panaudotas žiebtuvėlis ir jo skystis. Vis dėl to, kelis kartus perklaustas A. M. nurodė, kad galimai galėjo būti žiebtuvėlio skystis, jis nežino koks tai skystis. Taigi šios aplinkybės nepaneigė teismo galimybės atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teismas pažymi, kad tiek prokurorė, tiek gynėjas vienareikšmiškai sutiko dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.

7. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 9 d. apklaustas įtariamuoju A. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad apie 4 mėnesius gyveno su sugyventine R. N. savo nuomojamame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ji turi ir savo butą kažkur Vilniaus miesto, Fabijoniškių mikrorajone. Sužinojo, kad ji yra jam neištikima ir galimai už pinigus miega su kitais vyrais. 2024 m. sausio 6 d. vakaro metu jie išgėrė vyno. Matė, kad ant jos yra mėlynės, dėl to jam kilo įtarimų, kad ji buvo su kitu vyru. Žinojo, kad ji lytinių santykių metų mėgsta kai prieš ją lengvai yra smurtaujama. Dėl jos neištikimybės tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu neištvėręs su ranka paėmė jai už kaklo, bet jos nesmaugė. R. jį dar labiau pradėjo erzinti, jį keikti, tada neištvėręs sudavė jai per veidą, kiek pamena, du antausius. Norėjo, kad ji apsiramintų. Jo smūgiai tikrai nebuvo stiprūs. Nurodo, kad jai tikrai nespyrė koja. Iš to pykčio pasakė jai, kad ją sumuš, užmuš jos šunį, tačiau tikrai jokio tikslo kažką jai padaryti neturėjo. Pasakė viską ant emocijų. Nesuprato, tuo metu kokias pasekmes gali sukelti jo tokie pasisakymai. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Apgailestauja, kad pykčio metu nesusitvardė ir jo netinkami veiksmai sukėlė fizinį skausmą R. Jei būtų tokia galimybė norėtų su ja susitaikyti (t. 3, b. l. 37–39).

8. 2024 m. sausio 24 d. įtariamasis A. M. papildomos apklausos metu nurodė, kad 2024 m. sausio 9 d. nuvyko į SPA „Vilnius Grand Resort“ su draugu G. P.. Su draugu baseinų zonoje, džiakuzi pamatė R. N.. Ji buvo viena. Priėjo, pasisveikino. Su ja pakalbėjo. Paklausė kaip ji jaučiasi, pasakė „nesipykstam gal“. Tuo metu nei alkoholio nei narkotinių medžiagų nevartojo. R. elgėsi ramiai, nesakė, kad nuo jos A. M. pasitrauktų kuo toliau. Pasiūlė jiems kartu pavalgyti ar kažką tokio, po ko nuėjo persirengti. Tą dieną jai negrasino, jos nelietė. Bandė labai gražiai su ja bendrauti. Nurodė, kad jiems išėjus iš SPA, ji prie įėjimo užsimanė parūkyti, tada pamatė atvažiuojančius pareigūnus. Suprato, kad R. iškvietė pareigūnus. Su pareigūnais net nebendravo, pasišalino iš įvykio vietos. Nurodo, kad tikrai nežinojo, kad R. bus tame SPA centre. Būtų žinojęs, nebūtų ten važiavęs (t. 3, b. l. 46–48).

9. 2024 m. sausio 8 d. R. N. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2024 m. sausio 6 d. apie 22 val., adresu (duomenys neskelbtini) jos sugyventinis A. M., su kuriuo gyvena ir veda bendrą ūkį apie 3 mėnesius, žodinio konflikto metu abiem rankomis suėmęs jai už kaklo, pradėjo ją smaugti, tęsdamas savo veiksmus, ranka mažiausiai du kartus trenkė į kairę ir dešinę jos veido dalį, o tiksliau į skruostus ir dešinę akį, taip pat koja mažiausiai du kartus spyrė jai į kairę koją. Po tokių sugyventinio A. M. veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Prašo imtis veiksmų jos sugyventinio A. M. atžvilgiu (t. 1, b. l. 1–3).

10. 2024 m. sausio 8 d. R. N. protokole- pareiškime apie įvykį nurodyta, kad 2024 m. sausio 6 d. apie 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) sugyventinis A. M., gim. (duomenys neskelbtini) su kuriuo gyvena ir veda bendrą ūkį apie 3 mėnesius, žodinio konflikto metu grasino ją sumušti, stipriai sutrikdyti jos sveikatą, užmušti šunį. 2024 m. sausio 8 d. apie 17:48 val., A. M. jai grasino, kad kai grįš namo jis iki kraujo iš jos išspaus tiesą dėl neištikimybės. Taip pat pakenks jos motinai Z. M., ją užmuš ir padegs jos namą. Mano, kad A. M. gali įgyvendinti savo ketinimus, nes jis ne kartą yra prieš ją smurtavęs, yra neprognozuojamas ir anksčiau yra teistas dėl sveikatos sutrikdymo bei mano, kad jis serga paranoja. A. M. nekartą yra grasinęs, kad jei jį paliks, jis persekios ir stipriai pakenks jos sveikatai. Prašo imtis veiksmų sugyventinio A. M. atžvilgiu (t. 1, b. l. 7–9).

11. 2024 m. sausio 8 d. nukentėjusioji R. N. apklausos metu parodė, kad ji yra pažįstama su A. M. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) apie metus laiko, su juo yra pora jau apie tris mėnesius, gyvena kartu irgi tiek pat laiko, veda bendrą ūkį. Jie iškarto pradėję draugauti ir apsigyveno kartu pas A. M. jo nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). A. M. buvo pakankamai konfliktiškas žmogus, labai valdomas emocijų, jis yra priklausomas nuo alkoholio, kai A. M. būna neblaivus jis labiau ima kelti konfliktus, tačiau kai išsiblaivo jis atsiprašo ir nuolat mini, kad pasikeis ir daugiau tokie dalykai nepasikartos. Ji naiviai tikėdama su juo gyveno. Tačiau jis būdamas vėl išgėręs 2024 m. sausio 6 d. apie 22 val., jiems būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), A. M. pastebėjo, kad jos telefone buvo įrašyta internetinių pažinčių programėlė ir iškėlė didelį konfliktą dėl to. Konflikto metu jis R. N. klausė, ar jį išduoda, kad ja netiki ir ją kankins kol jam pasakys tiesą. Tuomet jis abiem rankomis ją įstūmė į vonios kambarį ir ją apipylė gazuotu gėrimu „Coca cola“, po to paėmęs rankomis perplėšė jos vilkimą neoninės spalvos megztinį. Po viso to ją ištempė už plaukų iš vonios į svetainę ir parvertęs ją ant grindų suėmęs abejomis rankomis jai už kaklo ir pradėjo ją smaugti. Visą tą laiką kol buvo vonios kambaryje A. M. jai liepė prisipažinti neištikimybę, tai kartojo visą laiką, ji patikino, kad jam yra ištikima ir jokių kitų romanų su kitais asmenimis neturi, tačiau A. M.netikėjo. A. M. ją ištempęs iš vonios pradėjo smaugti, tuo pat metu jis mažiausiai du kartus trenkė jai į kairę ir dešinę jos veido dalį, smūgių galėjo būti ir daugiau, tiksliai nepamena. Smūgius R. N. gavo į abu savo veido skruostus, taip pat A. M. jai pataikė ir į dešinę akį bei nosį. Viso to metu A. M. kažkuria savo koja, kuria tiksliai nežino, jai mažiausiai du kartus spyrė į kairę koją. Po visų minėtų sugyventinio A. M. veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Visų veiksmų metu bandė išsilaisvinti iš A. M., kažkuriuo metu A. M. ją paleido. R. N. atsisėdo ant sofos, o A. M. nuėjo užrakinti buto durų, nurodė, kad ji iš buto neišeis ir pasiėmė raktus bei jos telefoną, ir pasakė, kad tai daro todėl, kad ji nepaskambintų policijai. A. M. tada grįžo į svetainę, kur sėdėjo R. N. ir jai pasakė, kad nebandytų rėkti ir šaukti kaimynų pagalbos, nes tada jis vėl ims ją smaugti. Tada A. M. jai pasakė, kad duos jai dar laiko pagalvoti ir leis prisipažinti neištikimybę, tai pasakęs jis nuėjo į vonios kambarį ir ten užsidarė, o R. N. liko sėdėti ant sofos svetainėje. Praėjus penkiolikai minučių A. M. išėjo iš vonios kambario, tuomet jis atrodė blaivesnis. A. M. jos dar kartą paklausė, ar tikrai jo neišdavė ir ji pasakė, kad ne, tuomet A. M. pradėjo jos atsiprašinėti ir atgailauti, sakė, kad daugiau taip nedarys, kad labai gailisi savo veiksmų. Jie susitaikė ir A. M. pasakė, kad ją paleis iš buto ir jei ji norės skirtis su juo, tada išsiskirs taikiai, o jei ji bandys pabėgti iki to laiko jis tada ją persekios ir ieškos, o suradęs ją primuš ir nespės net policijai pranešti. Tą dieną taip jų konfliktas ir baigėsi, jie abu nuėjo miegoti. 2024 m. sausio 7 d. A. M. visą dieną pragulėjo lovoje, kadangi jam buvo prasta sveikata nuo alkoholio vartojimo, tą dieną jokio konflikto nebuvo, tik A. M.dar kelis kartus atsiprašė dėl savo veiksmų. 2024 m. sausio 8 d. ji apie 8 val. atsikėlė ir ruošėsi į darbą, A. M. taip pat atsikėlė. R. N. jam pasakė, kad ji nelauks iki sekmadienio, per naktį pergalvojo ir nori skirtis dabar, kadangi su juo nemato ateities. A. M. jai pasakė, kad ji turi jo atsiprašyti, nes jos bendravimas ir tonas jam nepatiko, nes buvo grubus ir kol ji to nepadarys jos neišleis į darbą. Tuomet A. M. vėl paėmė R. N. telefoną ir užrakino buto duris bei liepė atsiprašyti, nes neišleis jos į darbą. Ji matydama, kad vėluos į darbą pradėjo jo atsiprašinėti, kad paleistų ją. Jai atsiprašinėjant į buto domofoną paskambino policijos pareigūnai, kadangi A. M. turėjo su jais vykti į komisariatą su šaukimu. A. M. atsiliepęs labai išsigando ir paklausė, ar ji nekvietė policijos, R. N. jam pasakė, kad nekvietė. A. M. atidavė telefoną ir pasakė bėgti, ji pasiėmusi daiktus išėjo iš buto ir prasilenkė su pareigūnais, tačiau pareigūnams nieko nesakė apie A. M. veiksmus ir išvyko į darbą. Visą dieną kelis kartus sulaukė A. M. skambučio, jis visada skambina su vaizdu, kadangi nori pamatyti jos aplinką ir kur ji yra, mano, kad jam yra paranoja. Kai A. M. jai skambino jie apie ryto įvykius nekalbėjo, tik kelis kartus A. M. klausė, ar jam atleidžia, tada ji patvirtino ir sakė, kad palauks sekmadienio, toliau pokalbis ėjo apie vakaro planus ir eilinius buitinius dalykus. R. N. apie 13 val., baigė darbą ir susitiko su A. M. PC „Ozas“ ten pavalgė ir apie 15 val., grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini. Tada pas jį atėjo draugas, ji turėjo apie 17 val., vykti į terapiją ir apie 16:30 val. ji ir A. M. bei jo draugas išėjo iš namų. Ji A. M. pavežė iki „Lemon gym“ sporto klubo, esančio V. g. ir ten jį paliko, o ji nuvyko į terapiją adresu (duomenys neskelbtini). Būnant terapijoje apie 17:36 val., ji sulaukė A. M. skambučio, tačiau atsiliepti negalėjo, jam paskambino po terapijos apie 17:48 val., atsiliepęs A. M. pasakė, jog kadangi ji neatsiliepė terapijos metu, niekaip neįrodys, kad ji nebuvo tuo metu su kokiu bernu ir kaltino ją neištikimybe. Jie su A. M. turėjo vykti į SPA, tai buvo kaip ir jo atsiprašymas, tačiau jai A. M. pasakė, kad niekur nevyks ir jis namuose, kaip jis pats išsireiškė, iki kraujo bandys iš R. N. ištraukti tiesą apie neištikimybę. Ji atsakė, kad kai grįš, tuomet pakalbės. Tada R. N. susiskambino su mama Z. M., pasako visą situaciją ir ji R. N. liepė kreiptis į policiją. Po pokalbio su mama ji vyko į policiją. Pakeliui į policiją, jai dar kelis kartus skambino ir rašė įvairias įžeidžiančio pobūdžio žinutes. A. M. ją pokalbio metu ir žinutėse išplūdo įvairiais žodžiais tokiais kaip: kekšė, suka ir kitais jai dabar nežinomais žodžius. Jai A. M. liepė greičiau jį paimti iš sporto klubo ir kartu vykti namo, ji į jo tokius reikalavimus nekreipė dėmesio ir paskambino 112. R. N. pareigūnas liepė atvykti į komisariatą adresu T. Š. g. 26, Vilnius, ji taip ir padarė. Mama visą situaciją žino, A. M. grasina nuolat sužaloti ją, jos motiną, sako, kad ją užmuš arba padegs jos namą, taip pat sako, kad sužalos jos šunį ir sugadins jos daiktus. Konflikto metu 2024 m. sausio 6 d. jis paėmęs peilį supjaustė R. N. juodos spalvos paltą, sudaužė jos kvepalus „Valentino“ ir nutraukė jos auksinę grandinėlę, kurią segėjo ant kaklo. Daiktų tikslios vertės šiuo metu nežino. A. M. persekioja, nuolat tikrina ją per telefoną, kur ji yra ir ką veikia, kai 2023 m. gruodžio 8 d. buvo pabėgusi nuo jo, tada jai skambino ir rašė žinutes, kad jis yra prie jos buto ir kad R. N. jį įsileistų. Tą dieną ji buvo Kaune pas mamą, apie įvykį yra pranešusi policijai. Kadangi A. M. tuo metu galiojo smurto artimoje aplinkoje orderis ir jis negalėjo artintis prie jos, kada tiksliai buvo išduotas orderis nežino, tačiau tada į policiją skambino jos mama ir jai būnant Kaune policija jį užpildė. A. M. jai yra skolingas 400 Eur, kuriuos jam buvo paskolinus pragyvenimui, turi skolinimo garso pranešimą, kuriame A. M. jai pažada gražinti tuos pinigus, ji dalimis pinigus yra pervedusi banko pavedimu, kitus apie 200 Eur davė grynais. Prašo imtis veiksmų sugyventinio A. M. atžvilgiu dėl patirto smurto ir jo nuolatinių grasinimų sužaloti ją, jos mamą ir jos turtą (t. 1, b. l. 85–88).

12. 2024 m. sausio 16 d. R. N. papildomai apklausta parodė, kad dėl 2024 m. sausio 6 d. apie 22 val. įvykio, kurio metu A. M. prieš ją naudojo fizinį smurtą, t. y. jo nuomojamame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu jis rankom įstūmė ją į dušo kabiną, tuo metu ji nukrito į dušą ant kelių. Krisdama susitrenkė abi kojas, tuo metu pajuto fizinį skausmą, po ko ant abiejų kojų blauzdų buvo likusios mėlynės, kurios likusios iki šiol. Kaip ir minėjo, duše A. M. ją apipylė gazuotu gėrimu. Iš dušo galimybės nuo jo pabėgti neturėjo. Jai apsisukus ir atsisėdus duše M. su savo rankom perplėšė jos megztinį. Paėmęs skutimosi putas ją apipurškė. Po ko liepė išlipti iš dušo ir jai atsistojus griebė už plaukų ir ištempė iš dušo kabinos. Ji krito ant grindų (ant nugaros). Jis R. N. gulimoje pozicijoje tempė už plaukų į svetainę. Tuo metu juto didelį fizinį skausmą. Jiems atsidūrus svetainėje, R. N. dar gulint ant grindų A. M. su savo abiem rankom sugrėbė jai už kaklo ir pradėjo ją smaugti. R. N. rėkė, priešinosi, jai truko oro, prašė A. M. ją paleisti. Smaugdamas atleidinėjo rankas, mano dėl to, kad neprarastų sąmonės. R. N. išsigando, manė, kad ją pasmaugs. Po kuriuo laiko paleidęs ją su savo rankų delnais trenkė jai du kartus į skruostus (po kartą į kiekvieną skruostą). Trenkimo metu jis kabino (trenkė) jai ir į nosį, akį. Buvo likusios mėlynės. Tada jis atsikėlė ir R. N. dar gulint, koja jai spyrė vieną kartą į jos kairę koją. Dėl jo veiksmų jautė didžiulį fizinį skausmą, labai jo bijojo. Įvykio metu A. M. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ir kiek žino, vartojo kokainą. Elgėsi tikrai neadekvačiai. Po viso kas įvyko jis pradėjo R. N. atsiprašinėti, verkti. Apgailestavo, kad negali sutramdyti savo pavydo. R. N. matė, kad jis pasiėmė jos rankinuką ir iš jo paėmė jai išrašytus raminamuosius vaistus ir juo išgėrė beveik pilną pakuotę. Sakė, kad nebenori gyventi po to ką jai padarė. Atsigulė ant grindų ir paprašė būti su juo iki tol kol suveiks tabletės. R. N. jį įkalbėjo išspjauti tas tabletes. Dėl savo saugumo su juo susitaikė, pasakė, kad jam atleido. Tikrai bijojo, kad jei to jam nepasakys, jai kažką padarys. Kadangi A. M. užrakino butą, paėmė raktus, paėmė telefoną, todėl negalėjo kviestis pagalbos. Sakė jei šauks, rėks, kvies pagalbos, jis R. N. pasmaugs, ją nužudys. Tuo metu jai tokie grasinimai atrodė realūs. Tikrai jo bijojo. A. M. konflikto metu paėmęs virtuvinį peilį supjaustė jos paltą, sudaužė kvepalus, nutraukė nuo kaklo auksinę grandinėlę. A. M. grasino ne tik fiziškai susidoroti, bet užmušti jos šunį. 2024 m. sausio 8 d. jai pavyko išsiprašyti į darbą. Po darbo ji kreipėsi į policiją, į Vilniaus teismo medicinos tarnybą pagal iš policijos gautą užduotį, kreipėsi 2024 m. sausio 10 d. Į medikus nesikreipė. 2024 m. sausio 9 d. nuvyko į SPA „Vilnius Grand Resort“. Būdama baseinų zonoje, R. N. pamatė A. M.. Jis atvyko su draugu G. (pavardės nežino, kontaktų neturi). Jis atsisėdo prie R. N., apkabino. Norėjo su ja taikytis. Jis prašė R. N. atleidimo. Atsiklaupęs pradėjo bučiuoti jai kojas. Jautė, kad jis yra neblaivus. R. N. įtarė, kad buvo ir pavartojęs narkotinių medžiagų. R. N. nesileido į jokias kalbas. Atsistojo ir išėjo iš to baseino. A. M. ją sulaikė ir prašė tik nepranešti pareigūnams. Norėjo pasikalbėti. R. N. suprato, kad A. M. nori, kad tik ji atsiimtų pareiškimą. Po ko R. N. nuėjo į tualetą, norėdama iškviesti pareigūnus. A. M. atbėgo paskui ir pasakė, kad žino, jog kvies pareigūnus. Po ko pradėjo grasinti, kad ją sumuš. Prašė važiuoti su juo. R. N. pasakė, kad važiuos su juo kur jis tik nori, kad tik apsiramintų. Pati tuo metu nuėjo į persirengimo kabiną ir iš ten iškart iškvietė pareigūnus. Tikrai manė, kad jis vėl gali kažką padaryti. Supratęs, kad atvyks pareigūnai, jis su draugu bandė pabėgti. Pareigūnus R. N. informavo apie visą situaciją. Dėl šio įvykio pareiškimo nerašė. Po ko kitą dieną A. M. jai vis skambinėjo, ji vėl kvietė pareigūnus. Prie apklausos nori pridėti jo grasinančio pobūdžio žinutes bei skambučių išklotinę, kurią pateiks el. paštu (t. 1, b. l. 95–97).

13. 2024 m. balandžio 16 d. R. N. papildomai apklausta parodė, kad 2024 m. sausio 6 d. apie 22 val. bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), A. M. kai ją stūmė į vonios kambarį, ten jai griebęs su savo rankomis už jos rankų jėga įstūmė į dušo kabiną. Tuo momentu pajuto skausmą abejų rankų žąstuose, kabinoje nukrito ant kairiojo kelio ir atsitrenkė į dušo kabinoje įmontuota sėdimąją dalį. Po ko A. M. jai būnant dušo kabinoje savo ranka (kuria neatsimena) griebė R. N. už plaukų ir ištempė iš dušo kabinos. Tuo momentu R. N. jautė didelį fizinį skausmą, galvojo, kad jis nuraus visus plaukus. Tempdamas ją pargriovė ant nugaros ir gulinčią tempė už plaukų per buto koridorių į svetainę. Kai atsidūrė svetainėje, A. M. jai sugrėbęs už kaklo pradėjo ją smaugti abiem savo rankom. R. N. juto skausmą, didžiulę baimę ir nuo smaugimo jai ant kaklo liko poodinės kraujosruvos. Tada kiek pamena, A. M. ranka trenkė ne mažiau dvejų kartų į dešinę akį ir kliudė R. N. nosį. Nuo ko jai ant dešiniojo voko buvo mėlynė, taip pat ir ant nosies. Po ko su delnu trenkė ne mažiau dvejų kartų į kiekvieną skruostą. Matėsi ant skruostų paraudonavimai, tik jie greitai praėjo ir jai kreipiantis į teismo ekspertizę jų jau nesimatė. Po ko A. M. nulipo nuo R. N. ir atsistojęs du kartus trenkė jai į dešinę koją, nuo ko jai kairės kojos blauzdoje liko poodinės kraujosruvos. Ant kairės kojos blauzdos matėsi ir nubrozdinimas, matėsi ir poodinės kraujosruvos ir ant dešinės blauzdos, kiek pamena, nusibrozdino koją į dušo apatinę užtvarą, kai A. M. bandė ją ištraukti iš dušo kabinos. Taip pat R. N. nurodė, kad būnant duše, kaip ir minėjo pirminėje apklausoje jis jai perplėšė megztinį MANGO, kuriuo vertė apie 100 Eur, taip jį sugadindamas. Įvykio metu jis tyčia griebė už auksinės grandinėlės ir ją suplėšė. Grandinėlės vertė yra 225 Eur. Konflikto metu jis suplėšė jos juodos spalvos paltą, kuriuo vertė 92,78Eur, sudaužė kvepalus VALENTINO, vertė 181 Eur. Dėl apgadintų daiktų iš viso jai padaryta apie 598,78 Eur žala. Artimiausiu metu patikslins savo pateiktą civilinį ieškinį ir jį pateiks prie ikiteisminio tyrimo. Taip pat pateiks žalą patvirtinančius dokumentus, mano, jog A. M. grasinimai susidoroti buvo realūs. Jo elgesys tikrai buvo neadekvatus. Tuo metu R. N. bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Galvojo, kad jis tikrai ją pasmaugs. Jai išliko trauma, pradėjo bijoti žmonių ypač vyrų. Bijo, kad A. M. gali jai pradėti keršyti, kad dėl jo elgesio kreipėsi į teisėsaugos institucijas. (t.1, b. l. 99–101).

14. 2024 m. rugpjūčio 13 d. R. N. papildomai apklausta nurodė, kad 2024 m. sausio 6 d. apie 22 val. įvykio metu bute Vilniuje. (duomenys neskelbtini) A. M. dušo kabinoje naudojo smurtą jos atžvilgiu, kuris buvo paminėtas pirminėse jos apklausose. Po įvykio dušo kabinoje žodinio konflikto metu iš nepagrįsto pavydo paėmęs buteliuką su žiebtuvėlių papildymo skysčiu, jis atidaręs buteliuką apipylė juo R. N. plaukus ir pridėjęs žiebtuvėlį prie jos plaukų pasakė, kad ją padegs kaip už kerštą už neištikimybes. Žiebtuvėlį uždegė ir prilaikė prie plaukų. Tuo metu R. N. labai išsigando, bet kadangi dušo kabinoje jis ją buvo apipylęs „Coca cola“ gazuotu gėrimu, visi jos plaukai buvo šlapi. Logiškai pagalvojo, kad neturėtų užsidegti tie plaukai. R. N. galvoja, kad čia buvo daugiau kaip jos įbauginimas, kad A. M. klausytų ir paklustų jo visiems nurodymams. Jam patiko ją bauginti, kad galėtų manipuliuoti bei kontroliuoti. Iš A. M. sulaukdavo grasinančio pobūdžio pranešimų, kuriuos yra pateikusi prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. R. N. patikslina, kad pranešimą, kuriame nurodė nepasitenkinimą, kad su savo pareiškimu nori jam bėdų pridaryti: „bet suvoki kad ir tau nemalonumų bus“, suprato, kaip grasinimą, kad jis ją nepaliks ramybėje, persekios ją, kad imsis visų priemonių, kad tą pareiškimą atsiimtų. Pranešimą gautą nuo A (taip užvadintas A. M.): „as vabsce nahui net neisivaizduoju kur tu esi as labai labai tikiuosi tu nekisai cia nei mentu nei mamos nes abiems bus be galo daug problemu beprotiskai daug“, supranta kaip grasinimą kažką jai padaryti, kadangi jis grasino ir jai, ir jos motinai, tai suprato kaip grasinimą panaudoti smurtą prieš ją bei jos mamą, visais būdais bandys jai pakenkti jeigu kreipsis į policiją. Jis yra neprognozuojamas žmogus todėl R. N. bijo, kad jis kažką galėtų jai bei mamai padaryti fiziškai. 2024 m. sausio 8 d. apie 17.43 val. gautą pranešimą „verksi kraujo asarom...kurva tu..pize tau“ supranta kaip tiesioginį grasinimą jai, kad bus kraujas, kad vėl ją sumuš. Taip pat buvo gavusi pranešimą su savo šuns nuotrauka po kuria A. M. parašė: „laidoju...bent šitaip atkeršys...kale..“ suprato, kad jis užmuš R. N. augintinį, jeigu ji negrįš namo pas ji gyventi ir su juo nesusitaikys. A. M. yra kažkokios nestabilios psichikos nuolat reikalavo pastoviai, kad nurodytų kur yra, su kuo, ką daro, net darbe būdama su klientais privalėdavo atsiliepti į jo skambučius arba filmuoti kur ir su kuo yra, nes kitaip grasino pasidaryti kažką tokio, kad ją pamokyti ir nubausti už tai, kad jam nepaklus ir neatsiliepia tučtuojau kai jis R. N. tik paskambina. Jam buvo paranoja, kad pastoviai yra su kitais vyrais. Po pradėto ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu stengdavosi tiesiogiai jai nieko grasinančio nerašyti, nes bijojo, kad gali visus jo susirašinėjimus pateikti pareigūnams. Tą įrodo pranešimas: „as nk cia nerasysiu..nesigaus tau prigauti..as ne debilas.. tikrai pridarysi abiem..labai labai negerai...neapsimoka patikek..nereikia tikrai...nei man nei mamai savo nei tau“. Šitame pranešime jis siekia ją įbauginti. A. M. atvykęs į SPA manipuliavo R. N., prašė susitaikyti, sakė, kad kam ta policiją, kad gal atsiimtų pareiškimą. Supratęs, kad to R. N. nedarys vėl tapo agresyvus. A. M. savo telefone turėjo prisijungimą prie R. N. telefono, kad žinoti jos dislokacijos vietą, kad galėtų ją sekti, persekioti bei atvykti kai jam to reikėdavo. Jis yra neprognozuojamas žmogus. Niekad nežinai ko galima iš jo tikėtis. A. M. stengėsi nuolat ją gąsdinti, galėjo skambinti jai per dieną nežinia kiek kartų, 2024 m. sausio 8 d. yra gavusi nuo jo 816 SMS pranešimų, neskaitant pranešimų bei skambučių į kitas programėlės. Jai tai tikrai sukėlė daug streso ir baimės, negalėjo ramiai naktimis miegoti. Bijojo eiti į gatvė, kad jo kur nesutiktų ir jis jos neprimuštų ar kaip kitaip su ja susidorotų (t. 1, b. l. 103–105).

15. 2024 m. gruodžio 10 d. R. N. papildomai apklausta nurodė, kad teikia naują civilinį ieškinį, kuriame yra padidintas turtinės žalos dydis, kadangi dėl A. M. veiksmų turėjo kreiptis pas psichiatrą, nes po įvykio visa tai traumavo ją, jaučia padarinius savo sveikatai – diagnozuota nemiga, diagnozuoti dėl streso patirti įtampos galvos skausmai. Iki šiol negali ramiai miegoti, pastoviai jaučia nerimą, sapnuoja košmarus. Taipogi, dėl A. M. buvusio jos persekiojimo ir taikomų kardomųjų priemonių nesilaikymo, jaučia nuolatinę baimę ir saugumo trūkumą ramiai gyventi. Yra stipriai emociškai paveikta patirtų išgyvenimų ir tai turi įtakos jos dabartinei savijautai, psichologinei sveikatai. Taip pat patikslina, kad nori sumažinti neturtinės žalos dydį, kadangi mano, kad ankščiau nurodyta suma yra per didelė. Šiai dienai nurodo, kad jai padarytą neturtinę žalą įvertina 7 000 Eur. Šiuo metu jai padarytos turtinės žalos dydis yra 822,78 Eur. Į šia sumą be apgadintų jai priklausančių daiktų kurių vertė bendrai – 589,78 Eur įeina ir gydytojų konsultacijos už kurias sumokėjo 225 Eur. Bendra suma patirtai tiek turtinei, tiek neturtinei žalai yra 7 823,78 Eur. Taip pat patikslina, kad iš A. M. sulaukdavai grasinančio pobūdžio pranešimų iki 2024 m. sausio 31 d. (t. 1, b. l. 107–109).

16. 2024 m. sausio 8 d. BIRT žiūryklės duomenimis R. N. 18.09 val. paskambinusi BPC praneša, kad jai skambina ir rašo grasinančias žinutes sugyventinis A. M. (t. 1, b. l. 10).

17. 2024 m. sausio 9 d. BIRT žiūryklės duomenimis R. N. 21.51 val. paskambinusi BPC praneša, kad jai atvykus į Vilnius Grand resort, ją atsekė sugyventinis A. M., kuris turi orderį dėl SAA ir negali prie jos artintis (t. 1, b. l. 11–12).

18. 2024 m. sausio 11 d. BIRT žiūryklės duomenimis, R. N. pranešė, kad buvęs sugyventinis nenustoja skambinti bet kuriuo paros metu, neduoda ramybės (t. 1, b. l. 13).

19. Specialisto išvados Nr. G 118/2024 (01) duomenimis, R. N. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, nosyje, kakle, dešiniame žaste ir dilbyje, kairiame žaste, kairiame kelyje, abiejose blauzdose, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairėje blauzdoje, padarytos paveikus kietais bukais daiktais ir galimai, paviršiais. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Jų padarymo metu R. N. galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti mažiausiai 13 trauminių poveikių. Poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, nosyje, kakle, dešiniame žaste ir dilbyje, kairiame žaste lokalizacija nebūdinga griuvimui (t. 1, b. l. 127–128).

20. 2024 m. vasario 28 d. R. N. savanoriškai pateikė medicinos dokumentų 2024 m. vasario 22 d. ir 2024 m. vasario 24 d. išrašus (t. 1, b. l. 142–144).

21. 2024 m. balandžio 16 d. liudytoja Z. M. nurodė, kad ji su dukra R. N. gyvena skirtinguose miestuose, ji – Kaune, dukra – Vilniuje. Dukra atvyksta dažnai pas ją savaitgaliais. Vieną kartą R. N. nurodė, kad susipažino su vaikinuku vardu A. M.. Tai buvo 2023 metų rugpjūčio mėn. Ji pradėjo su juo gyventi. Po to pastebėjo, kad dukros elgesys pasikeitė, su dukra turi artimą ryšį. Kartais kai Z. M. skambindavo R. N., o ji nepakeldavo ragelio. Girdėjo liūdesį dukros balse. Z. M. suprato, kad kažkas ne taip. Dukra net kai atvažiuodavo pas ją savaitgaliui visada būdavo įsitempusi. Laikydavo telefoną rankoje, kad tik atsilieptų laiku, kai A. skambindavo. Jis pastoviai ją kontroliuodavo, ką ji daro ir su kuo būna. Dukra nieko jai nesakė, kad jų santykiuose kažkas ne taip. 2024 metų sausio pradžioje (tikslios datos nepamena) sulaukė skambučio iš dukros, kad A. M. ją sumušė, kad ji nuo jo pabėgo, nes ją buvo užrakinęs bute, o raktus iš jos atėmė. Dukra prašė kviesti policiją ir aiškino, kad važiuoja pakeliui pas ją į Kauną. Dukra buvo apsiverkusi, išsigandusi. Jautėsi, kad ji bijo A. M.. Ji tada paskambino pareigūnams. Jie atvyko pas ją namo. Neužilgo atvažiavo ir R.A, kuri papasakojo policijos pareigūnams, kad A. M. smurtavo prieš ją. Kiek suprato, pareigūnai užpildė orderį, kad A. M. negali prie dukros artintis. Dukra tada pasiliko pas ją nakvoti, papasakojo, kad A. M. ją užrakino ir mušė. Dukra visa drebėjo iš baimės, verkė. Ant dukros matėsi smurto žymės, mėlynes ant rankų, kojų bei ant veido, matėsi, kad buvo užgauta nosis. R. N. aiškino, kad kai A. M. jai sudavė, jai iš nosies bėgo kraujas. Po savaitgalio dukra grįžo į Vilnių, jai reikėjo į darbą. Ji nuvažiavo prie savo namų Vilniuje, S. N. gatvėje. Dukrai atvykus A. M. jos jau laukė. Dukrai būnant automobilyje A. M. prie jos priėjo ir pradėjo grasinti ir sakė, kad Z. M. užmuš ir sudegins jos namus jei R. N. negrįš pas jį. Jis kaltino Z. M., kad ji dukrą prieš jį nuteikia ir neleidžia ramiai gyventi. Dukra prašė iškviesti pareigūnus. R. N. buvo išsigandusi, bijojo, kad A. M. jai kažką gali padaryti. Jis prisiartino prie jos žinodamas, kad jam yra orderis. Kiek žino, dukra tada pati paskambino policijai. Kaip tada baigėsi nežino, neprisimena tiesiog. A. M. Z. M. skambino 2024 m. vasario 2 d. apie 09.16 val. jai paskambino 4 kartus iš privataus numerio ir ją vadino „žertva“, grasino ją sumušti, namus sudegins, keikė necenzūriniais žodžiais jos atžvilgiu, sakė kad nesikištų į jų su R. reikalus, aiškino, kad pasiųs pas Z. M. savo draugus, kad su ja susidorotų. Jo elgesys buvo visiškai neadekvatus. V. R. daiktai buvo likę pas A. M.. R. jos paprašė kartu pavažiuoti į A. M. būtą atsiimti daiktų, nes jo labai bijojo. Jis pats pažadėjo juos gražinti. Susitarė susitikti su juo parduotuvėje Maxima Vilniuje, kurioje neatsimena. Jis atnešė daiktus ir numetė į parduotuvės vežimėlį ir išėjo. Z. M. su vežimėliu ėjo link R. automobilio aikštelėje. Jai einant prie automobilio, pastebėjo, kad A. M. daužosi į dukros automobilio stiklą prašydamas atidaryti automobilį. Rėkavo atidaryti. Z. M. prašė jo išeiti, pradėjo rėkti „Policija“. Jis tada pabėgo. Su R. bijojo grįžti į jos namus, todėl su ja išvažiavo į Kauną. R. paniškai jo bijojo. Bijojo net eiti į darbą, išeiti iš darbo. Būdama Kaune Z. M. irgi bijojo būti namuose ir iki šiol bijo jo. Dėl grasinimų savo atžvilgiu su pareiškimu niekur nesikreipė (t. 1, b. l. 116–118).

22. 2024 m. liepos 1 d. gautas tarnybinis pranešimas, kad Z. M. nesikreipė su pareiškimu dėl A. M. grasinimų (t. 1, b. l. 120).

23. 2024 m. birželio 11 d. gautas tarnybinis pranešimas, kad buvo tikrinama informacija apie A. M. išduotą orderį dėl smurto artimoje aplinkoje. Nustatyta, kad orderis A. M. išduotas nebuvo (t. 1, b. l. 119).

24. 2024 m. rugsėjo 17 d. apklausta liudytoja J. P. (mirė 2024 m. gruodžio 2 d) nurodė, kad dirba Nacionaliniame vėžio institute. Kartu su ja pagal laikiną sutartį dirbo medicinos psichologe R. N.. 2024 m. sausio 8 d. R. į darbą atėjo su mėlyne ant veido, ant jos žando matėsi sumušimo žymės (ant kurio tiksliai tikrai neatsimena). P. R., kas atsitiko. R. jai paaiškino, kad ją savaitgalį sumušė jos draugas. Jo vardo bei pavardės J. P. nežino, yra mačiusi jį tik vieną kartą. Per daug jai nieko nedetalizavo, ji ir neklausinėjo. J. P. pasakė jai, kad tegul pasirenka, ar lieka darbe ar eina namo gydytis. Sakė jai, kad su tokiu vyru jai reiktų skirtis, liepė pagalvoti dėl savo gyvybės, nes mano tikrai dėl tokių veiksmų kyla pavojus. R. liko dirbti, nes jai reikėjo pinigų. Jokių daugiau sužalojimų ant jos J. P. nepastebėjo. R. jų ir nerodė (t. 1, b. l. 122–123).

25. 2024 m. sausio 8 d. apžiūrėta įvykio vieta, butas adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 129–131).

26. 2024 m. sausio 30 d. apžiūrėtas garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92250578795, skambučio pradžia 2024-01-08 18 09 17)“ gautas iš bendrojo pagalbos centro. Įrašo trukmė 1 min. 55 s. Įraše užfiksuota, kaip R. N. kviečia policijos pareigūnus dėl to, kad gyvena su sugyventiniu, kuris smurtauja, jai grasina, jam vėl gali užeiti priepuolis, seka, negali net grįžti namo pasiimti savo daiktų, nes bijo (t. 2, b. l. 21–22).

27. 2024 m. balandžio 16 d. apžiūrėti daiktai, kuriuos R. N. pateikė savanoriško daiktų protokolu, t. y. pateikta tamsios spalvos striukė „Stradivarius“ L dydžio, kurios prekinėje dalyje iš kairės ir dešinės pusės matomi išilginiai įpjovimai, matoma baltos spalvos pašiltinimo medžiaga. Striukės vidinėje pusėje prie pakabinimo kilpos matomas įplėšimas. Apžiūrima pateikta gelsvos spalvos auksinė grandinėlė. Supakuota į permatomą maišelį su etikete, kurioje nurodyta kaina 225 Eur, 1,25 g., ilgis 45, nurodyta praba – AU585, grandinėlė yra smulkaus pynimo. Arčiau grandinėlės vidurio matomas įtrūkimas (t. 1, b. l. 147–148).

28. 2024 m. gegužės 17 d. apžiūrėti vaizdo įrašai, pateikti Vilniaus Grand SPA. Apžiūrėtas vaizdo įrašas „NVR-KS9-15_IP Camera13_NVR KS9- 15_20240109213020_20240109214303_83868562“, Įrašo trukmė 12 min. 44 s.; vaizdo įrašas "NVR-KS9-15_IP Camera13_NVR-KS9- 15_20240109214305_20240109214306_84632425“. Įrašo trukmė 2 s. Įraše matomas vyras ir moteris sėdintis sūkurinėje vonioje. Apžiūrėtas vaizdo įrašas „NVR-KS9-15_IP Camera13_NVR-KS9- 15_20240109214307_20240109214307_84635060“. Įrašo trukmė 2 s; vaizdo įrašas „NVR-KS9-15_IP Camera13_NVR-KS9- 15_20240109214309_20240109214310_84637043“. Įrašo trukmė 3 s. Tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (t. 2, b. l. 51–52).

29. 2024 m. birželio 11 d. apžiūrėtos R. N. pateikto susirašinėjimo išklotinės faile pavadinimu „IMG_4418.jpg“ matomas laikas 18.56 val. Pranešimai gauti iš asmens užvadintu „A.“, kuris rašo: „bijau taip važiuoti; bet bandau pasivyti; durne; as tave myliu; prasau ijunk lokalizacija“; nekisk motinos cia; prasau; labai;su mentais man bedu nori padaryt? Raudonai apibrauktas pranešimas : „bet suvoki kad tau nemalonumu bus“. Toliau rašo: „prasau as prasau taikiai; kas vyksta?; tu mentinei esi??; nekisk mentu labai prasau; nekišk mamos“. Faile „IMG_4420“ matomas laikas: 19:12 val. „A‘ rašo: ‚kol nematau tavo lokacijos; dabar atleisiu tau ka padarei tik tuo atveju jei irodysi man kur dabar buvai visa si laika; as vabse nahui net neisivaizduoju kur tu esi as labai labai tikiuosi tu neikisai cia nei mentu nei mamos nes abiem bus be galo daug problemu; ok; nesinervinsiu as; ciulpkbybius toliau kekse.“ Susirašinėjime „IMG_4421.PNG“ sausio 8 20:24 val. praleisti 4 skambučiai, 20:25 val. praleisti 5 skambučiai; 20:32 val. praleisti 6 skambučiai, 20:27 val. praleisti 7 skambučiai nuo adresato užvadinti „A.“, kuriuo tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp skambučių adresatas rašo: „gi pasakei man grisi namo; pasakiau ok tinka detektorius, mažiukai kur tu??????; prasau sugrizk; kodel ijungei telefa ir isjungei ji?; per visur taves gi ieskau tu man aiskiai parasei sugrisi namo meile eik namo prasau; tu visgi nuvarei pas mentus?; nu ok darom abiem bedu:) Susirašinėjime „IMG_4425. PNG“ matoma telefono ekrano nuotrauka, matoma data sausio 8, pirmadienis laikas 23:43 val. matomi praleisti skambučiai nuo adresato „A“ ir, „A“. Gautas pranešimas: „tau pizda; kur tu??????.“ Taip pat matomas praleistas video skambutis. Susirašinėjime „IMG_4429.jpg“ matomas laikas 01:08 val. Adresatas „A‘ atsiuntęs šuns nuotrauką. Adresatas rašo: „laidoju; bent sitaip; atsikersisiu; kale; jibsna; poro as nekelsiu“ Susirašinėjime „IMG_4431.jpg“ matomas Laikas 18:29 val. Adresatas „A“ rašo: ‚nezinau kur esi‘, į tai yra atrašoma: „Kaip man irodysi kad neskriausi jei iki siol melynės pas mane?“ A rašo: „skeensu i kauna lekiu dabar; kurwa debile; uzsimusiu nx; nebenoriu gyvent; rodai kur esi; nes dabar neatleisiu jei nerodysi maze; tu mane isdavinejiiii; aš verkiuuuuuu; isdavinejiiii; maldaujuuuu“. Susirašinėjime „IMG_4432.png“. Susirašinėjama su adresatu „A“. Jam rašoma: „grisiu su salyga jei pazadi nesmurtauti siandien“. Adresatas atrašo: paklek; gerai; prizadu; maldauju; kur tuu; kodel isjungei; prisiekiuuu; niekada; jokio smurto; kelk; etf; wtffd; kodel nerodo; kur esi? kas cia vyksta????tai kelk.“ Susirašinėjime „IMG_4438.jpg“. A. A. Mo rašo: „nu blet“. Matomi praleisti skambučiai“. Rašo: „verksi kraujo asarom; kol neirodysi; jei dabar vat nerodai voiso niekur neeisim, staigiai nx; kiekse; liepiu tau; staigiai dabaar voisa nx; kurva tu; pize tau.“ Susirašinėjime „IMG_4442.jpg“ adresatas A M rašo: ką veiki? Atrašoma: „einiu ataskaitą priduoti“. Adresatas klausia: „akies nemate?“ atrašė: „Ne“. Toliau vyksta tyrimui nereikšmingas susirašinėjimas. Susirašinėjime „IMG_4443.jpg“ adresatas „A M“ atsiuntęs nuotrauką, kurioje pavaizduotas alkoholio butelis. Jis rašo: beveik vienu kartu; pusse; bonkes; dideles; gal greičiau pabaiga bus viskam; nes nusipelniau; neturiu aš čia but. „Susirašinėjime „IMG_4445.jpg“ adresatas A M nurodo: „ir akis nesveikai matosi; pakalbėsim kai grįši“. Atrašoma: „Pamaskosiu dar po konsultacijos“. A M rašo: „butinai, kai grisi pasirupink manim; neradau niekur kr; as valdysiu lasinius; vakas sutaiseme find my friend o dabar vėl neveikia zjbs:))“ prikabinta nuotrauka su žemėlapiu. „ Susirašinėjime IMG_5795. jpg adresatas A Mo(matoma jo nuotrauka) rašo: „einam į whats app? ten negalima screen daryti net jei ir nori saugus chatas abiem“ Susirašinėjime „IMG_5797.jpg“ adresatas A M rašo: „meluosi; nu kr“ Atrašo: „tipo drugs?Nejuokauk, cia tu speces situose dalykuose, manes tai nedomino vakar tikrai“. A M rašo: nu kam taip slyksciai; as graziai kalbu; neissipisineju; visiskai; ziurek atidedam viska i sona porai valandu ir atvaziuok pas mane; labai noriu taves; nepasigailesi; prizadu“. Susirašinėjime „IMG_5799. Jpg“ adresatas A M siūlo susitikti R slapta. Susirašinėjime „IMG_5802. Jpg“ adresatas A M siūlo susitikti. Susirašinėjime „IMG_5809.jpg“ adresatas A M rašo: „pakelk prasau“. Matoma pranešimu data ir laikas sausio 13 09.58 val. Matomas praleistas skambutis nuo adresato bei balso pranešimai. Rašoma: „tu net ne namie o kažkur nu aisku viskas.. zjbs“; katineli pabuk su manim; jei tu pas kambarioke ar kur nors ir pas berna sakyk namo varai ir atek prasau; aisku eilini karta atsiveriu o tu ten prisiki“. Susirašinėjime „IMG_5816.jpg“ adresatas A rašo: „pas tave; debile; bernas; debile; slapta; kur pisiesi tulike; kaip nera; suka; sakei yra; debile; sakei yra; yraaa; už mela dabar bus“. Atrašoma: „nera, jokio berno“. Susirašynėjime „IMG_6357.png“ nuo adresato užvadinto „A. M. kitas nr“ sausio 9 19.25 val gautas pranešimas: „Labas cia raso A draugas kadangi jis negali bendraut su tavim perduosiu pats jo zodzius: Aš tave labai myliu man nusispjauti ant tavo saraso ir mano ego mano agresija buvo kvaila ir neprotinga a nepykstu ant taves nors ir ka tu padarei man kokia beprotiska nakti man teko iskenteti ten uzdatytam galvojant apie tave px man tavo sarasas ir tie buve as nosirdziai noreciau kurt su tavim seima ir viskuo tave aprupinti be galo man reikalinga ir su tavimi visi tie chaosai bei beprotyskos naktis ir eksperimentai veda is proto as su niekuo neesu patyres tiek emociju aistros meiles ir keistu jausmu kiek su tavimi kas bebutu as taves neieskosiu nebijok tik prasau neatblokink ju tu urodu neeik su niekuo i pasimatymus ir svarbiausia nesipisk o bent savaitele apagalvok viska viska ir jei pasakysi kad mane myli kad nori buti su manimi jei pajusi sirdele kad ir nebuvau geras kad truksta manes gryzk pas mane ir as tau iskart pasipirsiu“. Susirašinėjime „IMG_6358.PNG“ matomas tęsinys aukščiau aprašyto susirašynėjimo nuo adresato „A. M. kitas nr“. Toliau yra rašoma: „nenoriu taves prarasti ir suprantu kad tokios kaip tu as niekada nerasiu px man mano ego bei savigarba pries zmogu kuri visa sirdimi myliu tiesiog buvau idiotas kuris nezinojo kaip elgtis prasau atleisk man uz viska bloga bet prizadu as noriu buti tau geriausias kaip ta diena kai buvai labai laiminga spindejai visa kai suartėjom“; „jis sake dar kad labai tave myli ir labai del visko gailisi verkia ziauriai ir jam sunku nebijok jo tikrai nk tau nedarys blogo niekada myliu tave ir prašau apgalvok viska savo sirdele nebloknk ir nei su vienu nebendrauk bus liudna parašyk arturui jis niekam nesakys to bendrausit slaptai sake tave myliu labai prasau apgalvok viska ir parasyk man cia“. Susirašinėjime „IMG_6359.jpg“ matomas susirašynėjimas su adresatu „A“. Rašoma: be galo problemų prisidarysi as nezinau kur esi realiai. Atrašoma kokiu dar problemu? Rašoma: „nu nzn kur esi as nieko cia nerasysiu;nesigaus tau prigauti; as ne debilas; zek tikrai; pridarysi abiem; labai labai negerai; neapsimoka patikek; nereikiatikrai; nei man nei mamai savo nei tau“. Susirašinėjime „IMG_6360.jpg“ matomas surašinėjimas su adresatu „A“, kuriame rašoma: „kaip irodysi? as gi nematau lokacijos; ir kaip man ginstogas vaziuoja; kad nezinau kur esi; tu blet man nervus gadini labai; ok pakelk rageli be video; nezinosiu kur esi bet staigiai; nu ir nx nekeli?wtff; ka tu blet darai; ai eik tu nahui; ciulpk bybius toliau kekse; nesinervinsiu as :); bbd ok“ (t. 2, b. l. 38–40).

30. 2024 m. birželio 17 d. apžiūrėtos R. N. pateiktos TELE 2 operatoriaus skambučių išklotinės. 2024 m. kovo 6 d. R. N. pateikė TELE 2 operatoriaus skambučių abonentinio numerio 65477106 išklotinę nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d., 33 lapų. Peržiūrėjus išklotinę nustatyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) abonentui 2024 m. sausio 2 d. skambino du kartus; 2024 m. sausio 3 d. skambino 3 kartus; 2024 m. sausio 8 d. skambino 8 kartus, gauta SMS trumpųjų žinučių 816 vnt.; 2024 m. sausio 9 d. gautos 2 SMS žinutės; 2024 m. sausio 10 d. skambinta 2 kartus; 2024 m. sausio 11 d. gauti 27 skambučiai; 2024 m. sausio 13 d., 2 skambučiai 4 SMS; 2024 m. sausio 14 d., 1 SMS žinutė. Išklotinėje matomi ir kiti telefono numeriai bei gaunamos SMS iš kitų abonentų. Daugiau iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) nei skambučių nei SMS negauta. (t. 2, b. l. 2–20).

31. 2024 m. birželio 26 d. apklaustas įtariamuoju A. M. kaltę pripažįsta iš dalies. 2024 metais pavasari per pažinčių svetainę TINDER susipažino su A. Č.-R.. Pradėjo su ja bendrauti, susitiko. 2024 m. gegužės 7 d. apie 23 val. kartu su A. buvo jo nuomojamame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Tą dieną ji atvyko pas jį su lagaminu, kad apsigyventi pas jį. Su ja tuo metu buvo išgėręs. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes pagavo ją meluojant dėl to, kad nuslėpė, kad buvo susitikusi su savo buvusių vyru. Konflikto metu tiesiog pasakė jai „užpysai einu iššokti per langą“ ar „po tokių tavo veiksmų norisi iššokti pro langą“. Vyko tarp jų tik žodinis konfliktas. Po ko pamena, kad nuėjo į virtuvę vandens. Išgirdo, kad A. atrakina buto duris ir išbėgo į namo laiptinę. Laiptinėje pradėjo rėkauti, kad ją gelbėtų. Matė, kad matyt bėgdama ji netyčia paslydo ir nukrito ant „užpakalio“. A. M. išėjo, pasakė, ką ji čia daro. Paėmė jai už kojos ir įsitempė ją į butą. Ji tiesiog rėkavo, jam nesipriešino. Jokie jo veiksmai jai jokio fizinio skausmo sukelti negalėjo. Kartu atsisėdo ant sofos, apsiramino, ramiai pakalbėjo ir tada išgirdo skambutį į savo buto duris. Atrakino duris, ten stovėjo policijos pareigūnai, kurie nurodė, kad kaimynai juos iškvietė, nes girdėjo konfliktą. A. paėmė savo lagaminą su daiktais ir kartu su pareigūnais išvyko iš jo buto. Patikslina, kad būnant jo bute A. negrasino. Pareigūnai ją nuvežė namo adresu Vilniuje, Taikos gatvėje (tikslaus adreso nepamena). Jiems išvažiavus, nusprendė, kad dar ne viską su A. išsiaiškino, kad reikia nuvažiuoti pas ją pasikalbėti. A. M. nuvyko prie jos namo Vilniuje, Taikos gatvėje. Neužilgo atvažiavo ji ir pareigūnai. Pakalbėjo prie pareigūnų. Po ko išvažiavo. Nuvažiavo pas draugę. Būdamas ten prisigėrė alkoholio ir matyt būdamas labai girtas pradėjo rašyti SMS A., skambinti jai. Ką tiksliai jai rašė nepamena visai. Neatmeta galimybės, kad būdamas neblaivus jai galėjo parašyti ar pasakyti iš kokio nors pykčio, kad su ja susidoros ar ką nors jai padarys. Nors iš tikrųjų jai tikrai niekuo nebūtų padaręs. Nuo tos dienos jos nepersekiojo. Su ja bendravo telefonu, pykosi, jokių grasinančio pobūdžio žinučių jai nesiuntė, neskambino. Ji pati jam rašė bei skambino. Reikalui esant galėtų pateikti telefono išklotinę. Jai tikrai negrasino susidoroti ar ką nors jai padaryti. Taip pat pas A. į jos gyvenamąją vietą nuvykęs nebuvo, tik gal kartą buvo atvykęs su gėlėmis. Bet buto durų ji neatidarė ir jo neįleido. Bandydamas su ja pasikalbėti ir viską išsiaiškinti bei susitaikyti ir dėl to, kad ji jam neatrašinėjo nuvyko prie jos darbovietės (adreso neatsimena). Nuvyko pas ja su savo drauge (nenori sakyti jokių jos duomenų). A. tada išėjo pas jį pakalbėti. Tada išbėgo jos kolegos ir prašė jos grįžti. Jam pasirodė, kad ji kažko apie jį pripasakojo ir jie gal bijojo, kad A. M. gali jai kažką padaryti. Nors tam tikrai nebuvo pagrindo. Tada išvažiavo. Po kuriuo laiko A. jam pasakė, kad ji bijo (nežino net dėl ko) ir kad dėl to turėjo persikraustyti į Kauną. Norėdamas su ja pasikalbėti sužinojo traukinių tvarkaraštį ir nuvyko į Geležinkelio stotį. Tačiau jos ten nerado ir išėjo. Žinojo, kad ji mėgsta važinėti traukiniu. Automobilio ji neturi. A. jam nurodė, kad 2024 m. gegužės 7 d. jo bute ji paliko jos vardu išduotą asmens tapatybę patvirtinančią kortelę, nuolaidų kortelės, mobiliojo parašo prisijungimai. Tų daiktų savo bute nerado, visur apieškojo. Norėdamas su ja susitikti bei pakalbėti pamelavo, kad rado jos dokumentus ir nori jai gražinti. 2024 m. gegužės 13 d. buvo su ja susitikęs Vilniuje, Pociūno g. 8. Sėdėjo bendravo, nenorėjo jai sakyti, kad jos daiktų neturi, siekiant kuo ilgiau su ja pabendrauti. Atėjo pas ją su gėlėm. Ji jas paėmė, jai negrasino, jei kažką ir pasakė tai tik iš pykčio. Nieko blogo jai nelinki. Norėjo tik su ja susitaikyti. Tikrai jos nepersekioja. Ieškojo jos, kad pakalbėt su ja. Prieš mėnesį buvo pas ją nuvažiavęs į Kauną. Prie Kauno Akropolio su ja susitiko. Ji pati pas jį su taxi atvažiavo. Su ja bendravo gražiai, bučiavosi, glamonėjosi, viskas buvo gerai. Mano tai galėjo užfiksuoti ir vaizdo kameros (kokia čia diena buvo nepamena tikrai, vakaro metu.) A. jam minėjo, kad turi psichologinių problemų, geria kažkokius vaistus. Turi įtarimų kad ji turi kokį bipolinį sutrikimą, nes jos elgesys kartais yra neprognozuojamas, jaučiasi nuotaikų kaita (t. 3, b. l. 62–64).

32. 2024 m. gegužės 9 d. ir 2024 m. gegužės 18 d. A. Č.-R. pareiškimuose nurodyta, kad pažįstamas A. M. gegužės 7 d. pradėjo grasinti persekioti, laukia prie buto durų, skambina, siunčia SMS, negrąžina piniginės. Ji nori, kad jis nustotų persekioti, nenori turėti su juo nieko bendro (t. 1, b. l. 22–26).

33. 2024 m. gegužės 22 d. nukentėjusioji A. Č.-R. apklaustoje nurodė, kad su A. M. susipažino socialiniame tinkle ir pirmą kartą susitiko 2024 m. kovo 15 d. diena prekybos centre „Outlet“. Po kurio laiko pradėjo nakvoti vienas pas kitą, ir susitarė, kad nuo 2024 m. balandžio 21 d. ji kraustysis pas A. gyventi. Pirmas agresijos priepuolis A. pasireiškė 2024 m. balandžio 19 d. kai ji norėjo eiti į darbą, o jis tiesiog iš pavydo sugalvojo, kad ji ieško kažko kito. Tada ji išėjo į darbą. Dėl šio įvykio vėlavo į darbą. Vakare vėl susitiko, A daužė stalą. Buvo labai nesmagu. 2024 m. balandžio 21 d. nusivežė kelis daiktus pas A. 2024 m. balandžio 23 d. kai ji prikėlė netinkamai A, šis pradėjo šaukti, keiktis, daužyti daiktus, grasinti, kad sulaužys jos akinius, dėl šio įvykio labai išsigando ir nusprendė, kad ji nenori pas jį kraustytis. Apie įvykį papasakojo savo draugams, šie iškvietė policijos pareigūnus, su kuriais ji pasiėmė savo daiktus ir išvyko į R pas tėvus. Dėl šio įvykio turtinės žalos nepatyrė. Pas tėvus prabuvo apie 2 savaites. A jai skambinėjo iš skirtingų numerių ir atsiprašinėjo, tačiau jo numerius visus blokavo. Tada ji nusprendė, kad jis suklydo, žadėjo jai pasikeisti ir davė jam antrą šansą. 2024 m. gegužės 5 d. A pasiėmė ją iš Kauno ir jie atvažiavo į Vilnių, beveik tris dienas viskas buvo ramiai, kai gegužės 7 d. A paėmęs jos mobiliojo ryšio telefono jai nežinant pradėjo skaityti jos SMS žinutes, ir sužinojo, kad kai ji kraustėsi iš A pas tėvus kartu su draugais buvo atvažiavęs jos buvęs vyras, kas A sukėlė labai didelį pyktį ir gąsdinimą, kad jis nusižudys. Jis pradėjo šaukti, kad sudaužys langą ir iššoks iš 7 aukšto, verkė, gąsdino, kad išgers chemijos „Kurmis“ ir taip nusižudys. Jį ramino apie 6 valandas. Tada ji išbėgo į koridorių kviesti pagalbos, nes galvojo, kad jis tikrai nusižudys, o jos mobiliojo ryšio telefonas tuo metu buvo pas jį ir pati paskambinti bendruoju pagalbos numeriu negalėjo. A už kojos ją įsitempė atgal namo, tačiau kažkurie kaimynai iškvietė policiją, su kurių pagalba ji išvyko iš A namų, o jam iškvietė greitąją pagalbą, tačiau jie nerado A namuose. Pasirodžius agresijai ir gąsdinimams santykius visiškai nutraukė. Dabar jis ją persekioja, grasina susidorojimu (siunčia žinutes – teigia, kad ji kentės ir pasigailės), skambina iš skirtingų numerių, ieško visame Vilniuje, (duomenys neskelbtini) darbe, pas drauges, ieško jos namie (duomenys neskelbtini), kur nuomojosi butą). Jis yra neadekvataus elgesio, nevaldo savo emocijų, vartoja daug alkoholio. Neleidžia jai ramiai gyventi, terorizuoja visais įmanomais būdais. Turi vieną garso įrašą, kur A. grasina su ja susidoroti. A. yra miegojęs prie jos durų visą naktį, tačiau įrodymų neturi. Nuo 2024 m. birželio 1 d. ji kraustėsi į Kauną (po skyrybų ji Vilniuje nesijautė saugi, o po bendravimu su A. visiškai pasijautė nesaugiai ir bijo čia gyventi, dėl to iš dalies situaciją su A. pastūmėjo ją persikraustytį į Kauną). Telefono numerio nekeitė, kadangi tai yra jos darbo priemonė, tačiau apie tai svarsto. Kol kas darbovietės nekeičia, kadangi turi galimybę dirbti nuotoliu. Ji A. išreiškė, kad ji nori, kad ją baigtų persekioti, nes ji kreipsis į policiją, ir jau kreipėsi su keliais pareiškimais, bet jis nurodė, kad jam „Pochuj“. D. A. veiksmų ji jaučiasi nesaugi, bijo išeiti iš namų, bijo eiti į darbą, bijo būti viena gatvėje. Darbovietė svarsto pasamdyti apsaugą, kad ji jaustųsi saugiau (t. 1, b. l. 83–84).

34. 2024 m. gegužės 22 d. A. Č.-R. papildomai nurodė, kad 2024 metų kovo mėnesį per pažinčių programėlę „Tinder“ susipažino su A. M., tel. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Su juo pirmą kartą susitiko 2024 m. kovo 15 d. prekybos centre „Vilnius Outlet“. A. M. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jiems bendraujant, po kurio laiko pradėjo nakvoti vienas pas kitą ir susitarė, kad nuo 2024 m. balandžio 21 d. ji kraustysis pas jį gyventi. Kartu su juo negyveno, bendro ūkio nevedė, tik susitikinėdavo. Nuo 2024 m. balandžio 19 d. tarp jų prasidėjo nesutarimai, kuomet jam pasireiškė pirmasis agresijos priepolis. Tada ji norėjo eiti į darbą, o jis iš pavydo susigalvojo, jog ji ieško kito vyro. Tuomet antras agresijos priepuolis įvyko 2024 m. balandžio 23 d. kai prikėlė jį netinkamai, jis pradėjo šaukti, keiktis, daužyti daiktus, grasinti, kad sulaužys jos akinius, dėl šio įvykio ji labai išsigando ir nusprendė, kad nenori pas jį kraustytis. Apie įvykį papasakojo savo draugams, jie iškvietė policijos pareigūnus, su kuriais ji pasiėmė savo daiktus ir išvyko į R. pas tėvus. Dėl šio įvykio turtinės žalos nepatyrė. Tą kartą jam buvo išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis. Pas tėvus prabuvo apie 2 savaites laiko. A. M. jai skambinėjo iš skirtingų telefono numerių ir atsiprašinėjo, tačiau jo numerius visus blokavo. Tada ji nusprendė, kad jis suklydo, žadėjo pasikeisti ir jie susitaikė. 2024 m. gegužės 5 d. A. M. pasiėmė ją iš Kauno ir jie atvažiavo į Vilnių, beveik tris dienas viskas buvo ramiai, kai 2024 m. gegužės 7 d. A. M. jai nežinant, paėmęs jos mobiliojo ryšio telefoną, pradėjo skaityti jos SMS žinutes ir sužinojo, kad kai ji kraustėsi iš jo pas tėvus kartu su draugais buvo atvažiavęs jos buvęs sutuoktinis, kas A. M. sukėlė labai didelį pyktį ir gąsdinimą, kad jis nusižudys. Jis pradėjo šaukti, kad sudaužys langą ir iššoks iš 7-to aukšto, verkė, gąsdino, kad išgers chemijos „Kurmis“ ir taip nusižudys. Jį ramino apie 6 valandas. Tada išbėgo į koridorių, kvietė pagalbą, nes galvojo, kad jis tikrai nusižudys, o jos mobiliojo ryšio telefonas tuo metu buvo pas jį ir pati paskambinti bendruoju pagalbos numeriu negalėjo. A. M. už kojos ją įsitempė atgal namo, tačiau kažkurie kaimynai iškvietė policiją, su kurių pagalba ji išvyko iš jo namų, o jam iškvietė greitąją pagalbą, tačiau jie nerado A. M. namuose. Pasirodžius agresijai ir gąsdinimams, ji maždaug nuo 2024 m. gegužės 7 d. santykius visiškai su juo nutraukė. Šiuo metu A. M. ją persekioja, grasina susidorojimu, siunčia trumpąsias SMS žinutes, kuriose teigia, kad ji kentės ir pasigailės. Ji visus numerius blokuoja, tačiau jis vis skambina iš naujų numerių. Nuo to laiko, kuomet nutraukė santykius, t. y. 2024 m. gegužės 7 d. ji netyčia pas jį paliko savo asmeninę piniginę, kurioje buvo jos vardu išduota asmens tapatybės kortelė, įvairios nuolaidų kortelės ir mobilaus parašo duomenys (AB „Telia Lietuva“ prisijungimai). Nuo to laiko jis minėtos piniginės neatiduoda, laiko kaip manipuliacinį įrankį. 2024 m. gegužės 13 d. susitarė su A. M. susitikti viešoje vietoje prekybos centre „Vilnius Outlet“, kur jis žadėjo grąžinti piniginę, tačiau negrąžino, neva pamiršo, tačiau vėl eilinį kartą atsiprašinėjo, įteikė gėlių, prašė susitaikyti. A. M. yra neadekvatus ir nestabilus žmogus. Dėl jo elgesio ji teikė kelis pareiškimus per portalą e.policija.lt, kur yra pradėtas tyrimas pas kitą tyrėja Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ajame policijos komisariate, tačiau dėl jo elgesio ir dėl negrąžintos piniginės ji pateikė dar vieną pareiškimą. Dėl pasisavintos piniginės jai turtinė žala nepadaryta, tačiau piniginė ir joje esantys dokumentai jai yra reikalingi, todėl prašo policijos pagalbos padėti susigrąžinti jai priklausančią piniginę su joje esančiais dokumentais. Kaip ir minėjo, su A. M. paskutinį kartą gyvai buvo susitikusi 2024 m. gegužės 13 d., po to karto daugiau ji jo nematė, tačiau jis kaip visada, jai rašė žinutes ir skambino. Nuo 2024 m. birželio 1 d. ji persikrausto gyventi į Kauną, kadangi nesijaučia saugi gyvenanti Vilniuje. Dėl tokių A. M. veiksmų ji bijo išeiti iš namų, jaučiasi nesaugi, patiria stresą ir nerimą. (t. 2, b. l. 86–88).

35. 2024 m. birželio 18 d. papildomai apklausta A. Č.-R. nurodė, kad 2024 m. gegužės 7 d. apie 23 val. konflikto metu bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš A. M. jokių grasinimų nesulaukė, jis daugiau dėl pavydo, ją gąsdino, kad iššoks pro langą, išgers kokios chemijos ar dar ką nors sau padarys. Tuo metu jis buvo atėmęs jos mobiliojo ryšio telefoną, kad negalėtų iškviesti kokios nors pagalbos. K. A. norėjo iššokti pro balkoną, ji tada greitai atidarė buto duris ir išbėgo į namo laiptinę bei pradėjo rėkti, šauktis pagalbos. Matyt kažkas išgirdo jos šauksmą ir iškvietė policijos pareigūnus. Kas tiksliai pranešė nežino, niekas išėjęs nebuvo. Tada A. M. pribėgo prie jos ir kažkaip paėmė ją už rankos ir bandė atgal įtempti į butą. Dabar jau nepamena kaip, bet jai atrodo su kojom bandė priešintis, kad nebegrįžt į tą butą. Ko pasekoje nukrito ant nugaros ir A. paėmęs ją už kojos įsitempė atgal į butą. Uždengė jai burną, kad nerėktų. Mano jis suprato, kad atvažiuos pareigūnai. Pareigūnai atvažiavo labai greitai. Jiems atvykus jis paaiškino, kad čia tik paprastas konfliktas. Pareigūnams prie jo nieko nesakė. Tik po to papasakojo, kad jis grasinosi žudytis. Nurodo, kad dėl jo veiksmų kažkokio fizinio skausmo nejautė. Pretenzijų jam dėl to neturi. Nurodo, kad tą dieną su pareigūnais grįžo namo adresu Vilniuje, Taikos 147–14. Bute gyveno viena. Jai su pareigūnais atvykus prie namų jau stovėjo A. M.. Pareigūnai su juo bendravo, o ji nuėjo namo. Jai būnant namuose 2024 m. gegužės 8 d. nakties metu jis rašinėjo iš skirtingų numerių. Ji užblokuodavo, tai rašydavo iš kito. Grasino, kad ji atsiims dėl to, kad palieka, kad už jo skausmą ji kentės, kad ją suras ir kažką jai padarys. Kažkur apie 8 val. jai į buto duris paskambino A. M.. Labai išsigando, jo bijojo, kad ko jai nepadarytų. Tada iš tos baimės paskambino 112. Atvyko pareigūnai, bet mano iki jų atvykimo jis pabėgo. Tą dieną nenuėjo į darbą. Su vadovais paderino, kad galėtų savaitę dirbti iš namų. Tikrai bijojo išeiti, nes jis žinojo kur dirba, nes jos darbas buvo netoli jo gyvenamosios vietos. Nuo 2024 m. gegužės 7 d. nesijaučia visiškai saugiai. Jis ją persekioja, atvažiuodavo ir prie darbo, grasino susidorojimu, siunčia jai pastoviai SMS su grasinimais, kad kentės ir pasigailės. Kadangi negalėjo ramiai gyventi persikėlė į Kauną, kur jaučiasi ramiau ir saugiau. Iš Kauno važinėjo į darbą kelis kartus per savaitę, kitas dienas dirbo nuotoliu, taip stengdamasi kuo mažiau būti Vilniuje, kad nesusitikti su A. Į Vilnių atvažiuoja iš Kauno. A. M. jai pradėjo rašinėti, kad žino kada ji važinėja su traukiniu, žinojo visus traukinių važiavimo tvarkaraščius. Rašė, kad žino kada turi su kokiu traukiniu važiuoti. Jis vis manipuliuodavo, kad jam reikia pakalbėti, kad vis vien ją ras. Vieną kartą rašė, kad net perbėgo visus traukinio vagonus bet jos nerado. Tuo metu ji iš darbo išėjo ankščiau ir buvo išvažiavusi traukiniu ankščiau. Bandė su juo nebendrauti visiškai, aiškino jam, kad dėl jo elgesio ir dėl to, kad jis kelią jai baimę turėjo persikraustyti į kitą miestą, ir sakė jam, kad važinėja su traukiniu. Mano, tai jos klaida, kad jam tai pasakė. Net nežino kaip, bet jis kažkaip moka ištraukti informaciją, per kažkokią manipuliaciją, per kaltę, kad ją myli, kad jam yra reikalinga, prašė jo pagailėti, iššaukdavo jai gailestį. 2024 m. gegužės 7 d. jo bute paliko savo piniginę, su savo asmens tapatybę patvirtinančia kortele, nuolaidų korteles, mobiliojo parašo prisijungimais. 2024 m. gegužės 13 d. buvo su juo susitikusi prašydama gražinti piniginę, bet jis jos neatidavė, sakydamas, kad pamiršo. Iki šiol piniginės negražino. Mobilųjį parašą padarė naują, planuoja pasikeisti ir naują asmens tapatybės kortelę. Jos draugės jokių grasinimų iš A. M. negavo. Jo nebuvo supažindinusi su savo artima aplinka. Nepažįsta jis ir jos tėvų. Nepažįsta nei draugų. Dėl jo veiksmų ir bijodama A. M., kaip ir sakė, turėjo pakeisti gyvenamąją vietą. Jo grasinimai tęsiasi nuolat. Jis bandė susisiekti iš skirtingų numerių. Naktimis negalėjo ramiai miegoti, turėjo atjunginėti telefoną, tai ją veikė morališkai. Nesijautė saugi ir būdama Kaune, nes jis grasindavo ją surasti, sakydamas, kad suradęs, ją šnekės kitaip, kad ji už viską atsiims. Rašė jai, kad pakeltų telefono ragelį ir tada nieko jai nedarys. Rašė, kad ir lauks jos prie darbo, kad bent ten galės pakalbėti. Grasino jai, kad pasigailės, kad kreipėsi su pareiškimu, kad tik sau blogiau padarė, o ne jam. Buvo atvykęs prie jos darbo. Bet dažnai jos ten neranda, nes susiderino dirbti nuotoliu, siekiant save apsaugoti ir vengdama kontakto su juo. Jai apie jo atvykimą pasakojo kolegos, kad matė kaip jis sukiojosi prie darbo. A. M. nuo 2024 m. birželio 13 d. nustojo jai rašyti bei skambinėti iš skirtingų numerių. Jo elgesys yra neprognozuojamas, tikrai jo bijo, toks elgesys tikrai kenkia jos psichinei sveikatai, gyvena nuolatinėje įtampoje. Jokių civilinių ieškinių nereikš nei dėl daiktų, nei dėl nieko. Nori tik, kad jis ją paliktų ramybėje, kad jo elgesys nekeltų jai baimės, nori jaustis saugi, nejausti nerimo (t. 2, b. l. 90–92).

36. 2024 m. rugsėjo 17 d. papildomai apklausta A. Č.-R. nurodė, kad nuo 2024 m. gegužės 7 d. A. M. ją sistemingai persekiojo, atvažiuodavo ir prie darbo, ir prie namų, stovėdavo prie buto durų, grasindavo susidorojimu, siusdavo jai pastoviai SMS su grasinimais, kad kentės ir pasigailės. Jo neadekvatus elgesys turėjo neigiamą poveikį jos emocinei būklei. Jos pateiktame susirašinėjime „24. 2024 m. gegužės 17 d. persekiojimas, grasinimas 4“ žodžius „...pasigailėsi labai rimtai“ supranta kaip grasinimus, kad kažką jai padarys, t. y. kad ją sumuš ar kitaip ją sužalos. Susirašinėjime „22.2024-05-17“ nurodė: „gailiesies..labai..kad nepakėlei...ras gi vis tiek“ supranta irgi, kaip grasinimą su ja susidoroti ir kad bus jo persekiojama visur. Skambindavo jai nuolat iš skirtingų SIM kortelių tą patvirtina jos pateikta telefono nuotrauką „13.2024-05-17- persekiojimas 12. Skambindavo jai iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nuo 2024 m. birželio 13 d. mėnesio A. M. nustojo jai rašyti bei skambinėti iš skirtingų numerių. Jokie jo veiksmai šiai dienai jai baimės nekelia. Paliko ją ramybėje, nepersekioja, neatvažiuoja prie namų. Šiai dienai jam jokių pretenzijų dėl grasinimų bei persekiojimo neturi. Šiai dienai jaučiasi saugiai, gyvena ramų gyvenimą ir tuo džiaugiasi. Nenori kenkti nei sau (tiesiog nesinori viską iš naujo prisiminti ir pergyventi), nei A. M., todėl prašo ikiteisminį tyrimą A. M. atžvilgiu nutraukti. Jos tikslas buvo ne patraukti jį baudžiamojon atsakomybės, o tiesiog norėjo ramybės, ramiai dirbti darbus, kad nustotų ją persekioti. Šiuo metu nebesijaučia baimės, jaučiasi saugiai, jis jos nebeatakuoja nei skambučiais nei žinutėmis, nėra iš jo tų tokių psichozių. Norėtų, kad jis tvarkytų savo gyvenimą. A. M. tikrai neprašė keisti savo parodymų. Jokios įtakos jis jos sprendimui neturi. Jai gaila žmogaus (t. 2, b. l. 94–96).

37. 2024 m. liepos 4 d. apklausta liudytoja G. V. nurodė, kad 2024 metų balandžio pabaigoje jai paskambino draugė A. Č.-R. ir paprašė pagalbos. Nurodė, kad A. M., su kuriuo ji nesenai susipažino ir pas jį apsigyveno pradėjo elgtis agresyviai jos atžvilgiu. Kėlė lygioje vietoje konfliktus. Sakė, kad jis yra neprognozuojamas, nestabilios psichikos. Aiškino, kad labai bijo dėl savo saugumo. Sakė jai, kad kuo greičiau kraustytųsi iš jo buto ir bėgtų nuo jo kuo toliau. Sakė jai, kad reikia tą padaryti ko greičiau. Ji norėjo palaukti tinkamo meto, kai jis išeitų į darbą (po 5 dienų turėjo dirbti), nes jo labai bijojo. Kad nelauktų taip ilgai, tada sutarė, kad kitą dieną atvažiuos ir ją paims. Nurodė, kad jo kaip tik nebus namuose nes antradieniais susitinka su draugais. Sekančią dieną gavo žinutę, kad jis išėjo iš namų. G. V. nuvyko kartu su savo draugu adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Apie santykius, kurie kėlė dvejonių ir baimių buvo papasakojusi ir A. buvusiam vyrui R. R. ir dar vienai jų draugei A. K.. Juos irgi informavo dėl saugumo, kad atvažiuotų ir pagelbėtų iškraustyti A.. Atvažiavus prie namo laukė A., kuri pasiūlė iškviesti policijos pareigūnus dėl jų visų saugumo. Jie stovėjo, laukė pareigūnų. A. išėjusi bendravo su jais ir paprašė užtikrinti jos saugumą išsikraustant iš A. buto. Aiškino pareigūnams, kad tiesiog bijo, kad A. gali jai ką nors padaryti. Pareigūnai nuėjo kartu su ja į butą. Jie visi liko lauke. Žino, kad bute jau buvo grįžęs A. M.. Pareigūnai dalyvavo A. paimant daiktus. N. A. išėjo iš A. buto kartu su daiktais ir dviem katinėliais. Ji tik užsiminė, kad A. pradėjo verkti, prašė neišeiti ir jo nepalikti. Bet ta dieną viskas baigėsi be konfliktų. Sutarė, kad visi važiuoja prie A., ją parvežti namo. P. A., kur ji norėtų apsistoti ir ji nurodė, kad nori apsistoti pas A.. Ten paliko A. ir visi išsiskirstė. P. A. jie nematė. Matėsi, jog A. jo bijo, skambino jai prašydama pagalbos drebančiu balsu, bijojo jo neadekvataus elgesio. Matėsi, kad tikrai yra įbauginta. Pati A. M. nei karto nematė, su juo nebendravo, jokių grasinimų savo atžvilgiu nebuvo iš jo sulaukusi (t. 2, b. l. 98–100).

38. 2024 m. rugsėjo 23 d. apklaustas liudytojas V. P. nurodė, kad jų įmonėje dirbo A.Č.-R.. Kažkur nuo šių metų liepos mėnesio ji jau nedirba. 2024 metų kovo-balandžio mėnesį (tiksliai neatsimena) į jų biurą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atvyko A. tuometinis draugas A. M.. Vienas iš bendradarbių jam paaiškino, kad A su juo išėjo į lauką pasikalbėti. V. P. tada išėjo į lauką ir kažkur priėjęs 5–6 metrų atstumu paklausė A, ar viskas gerai. Ji atsakė, kad taip. V. P. paklausė ar jai reikia pagalbos, ji atsakė, kad ne. T. A. agresyviai, provakatyviai paklausė V. P.: „Kas yra“? Atsakė, kad nieko nėra, tik A turi grįžti į savo darbo vietą. V. P. nuėjo ir A neužilgo grįžo. Jie pasikalbėjo, ji nurodė, kad specialiai išėjo pas A, kad jis neužeitų į biurą ir netrukdytų darbuotojų darbo. A buvo nuolatiniam strese, ji pasidalindavo istorijom dėl jo teroro, atvykimų prie namų, jo manipuliacijomis ir grasinimais. Praktiškai visi biure apie tai žinojo. Būdavo epizodai, kad A kažkokia mergina praveždavo pro įmonę, jis buvo pastebimas, t. y. kartas nuo karto pravažiuodavo pro biuro aikštelę, stebėdavo teritoriją. A dėl šio asmens veiksmų nebegalėjo dirbti biure, nes čia jautėsi nesaugiai. Ji turėjo pakeisti gyvenamąją vietą. Jai buvo leista dirbti nuotoliu, nors jam tai visai nepatiko, bet dėl jos saugumo sutiko. Dėl tokios situacijos ir neadekvataus A. M. elgesio, biure pradėjo nesaugiai jaustis ir kiti darbuotojai, pradėjo rakinti užėjimo į biurą duris tai trikdė jų įmonės darbą. A irgi buvo sunku dirbti, ji negalėjo susikoncentruoti ir tinkamai atlikti savo pareigas. Biure su biuro vadovu jau svarstė klausimą pasisamdyti apsaugą A. Bet ji išvažiavo į Kauną ir kažkaip viskas aprimo. (t. 2, b. l. 102–104).

39. 2024 m. rugsėjo 25 d. apklaustas liudytojas M. V. nurodė, kad dirbo kartu su A. Č.-R. vienose patalpose. A draugas (kuriuo vardo nei pavardės nežino) gal kokius du tris kartus buvo atvažiavęs prie ofiso Vilniuje, (duomenys neskelbtini), baltos spalvos automobiliu BMW (markės, bei valstybinių numerių neatsimena). Jį atveždavo mergina, kuri pati užeidavo į ofisą ir prašydavo, kad pakviestų A. Jam matant A vieną kartą buvo išėjusi į lauką pasikalbėti ir prie jos priėjo iš karto A draugas. Iš kitų kolegų žino, kad A draugas pats į ofisą užėjęs nebuvo. Jis bandė A išvilioti per kitus žmones. Nurodo, kad matė jos draugą sėdintį jos draugą automobilyje prie ofiso ir laukiantį A. Jis su A tiesiogiai nėra kalbėjęs nei karto apie šią situaciją. Kas ten tiksliai pas ją vyko nežino. Bet iš kitų bendradarbių žino, kad jos draugas ją persekiodavo, ji jautėsi įbauginta. Kiek žino dėl tokio jos draugo elgesio ji turėjo pakeisti darbo pobūdį, t. y. pasiprašė dirbti iš namų bei persikėlė į kitą miestą grynai dėl jos draugo elgesio. Visa šita situacija buvo nemaloni, nejauki, pradėta rakinti ofiso duris, kad niekas neužeitų į ofisą. Ofise buvo imtasi saugumo priemonių. Su A gan artimai bendravo L. P. (ji jau pas juos nedirba, kontaktų jos neturi) (t. 2, b. l. 106–108).

40. 2024 m. gegužės 22 d. apžiūrėtas garso įrašas pavadinimu – Balsas 001.m4a., kurį pateikė A.Č.-R. Garso įraše užfiksuotas pokalbis tarp vyro ir dviejų moterų, įrašo pradžioje moteris (A) prašo A nusiraminti, sako bijanti vyro agresijos, šantažo. Vyras reikalauja bei atkakliai prašo susitikti ir pasikalbėti, grasina sau pakenkti, nurodo, kad visur ieško, keikiasi necenzūriniais žodžiais, kaltina esant šalia kitą vyrą, nes ji atsisako parodyti draugę. Vėliau pokalbį su vyru tęsia kita moteris, kurios atžvilgiu vyras keikiasi necenzūriniais žeminančiais žodžiais, kad ji kišasi į svetimų žmonių santykius. Moteris pakartoja, kad A nusprendė baigti santykius. Vyras priekaištauja, kad A jam melavo dėl santykių su kitais vyrais. Moteris ragina baigti fantazuoti. Vyras pradeda įžeidinėti necenzūriniais žodžiais (t. 2, b. l. 109–111.

41. Policijos registruojamų pranešimų kortelėse matyti, kad 2024 n. gegužės 8 d. 3.17 val. kviečiama policija dėl moters riksmų gelbėti adresu (duomenys neskelbtini), vyras įtempė merginą už kojų į butą; A. Č.-R. kvietė policiją dėl A. M.: 2024 m. balandžio 23 d. 19.04 val. prašo pagalbos atsiimant daiktus iš smurtaujančio sugyventinio; 2024 m. gegužės 8 d. 04.34 val., kad grasina nusižudyti, iššokti iš 7a balkono; 2024 m. gegužės 8 d. 8.33 val., kad skambina į buto duris; 2024 m. gegužės 8 d. 21.21 val., kad negrąžina jos asmens dokumento; 2024 m. gegužės 9 d. 06.59 val., kad grasina sumušti ją ir jos kol kas, nulaužė paskyras, kontroliuoja žinutėmis; 2024 m. gegužės 9 d. 10,34 val., kad grasina persekioja, daro psichologinį poveikį; 2024 m. gegužės 13 d. 21.43 val., kad ją persekioja, negrąžina piniginės; 2024 m. gegužės 16 d. 00.05 val., kad braunasi į duris, triukšmauja; 2024 m. gegužės 18 d. 13.55 val., kad persekioja, grasina susidorojimu, skambina iš skirtingų numerių, ieško visame Vilniuje, neadekvatus, nevaldo emocijų, vartoja daug alkoholio (t. 2, b. l. 112–131).

42. 2024 m. lapkričio 6 d. apžiūrėtas garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92277076079, skambučio pradžia_2024-05-08 08_33_15)“, „BPC skambučio įrašas (ID 92277076079, skambučio pradžia_2024-05-08 08_36_40)“. Įrašas gautas iš bendrojo pagalbos centro, girdimas nuolatinis skambinimas (galimai į buto duris), A. Č.-R praneša, jog agresyvus draugas laužiasi į duris (duomenys neskelbtini), ją persekioja, nežino kaip elgtis. Apžiūrėtas garso įrašas „BPC skambučio įrašas (ID 92278785007, skambučio pradžia_ 2024-05-16 00_03_22)“, kuriame A. Č.-R praneša, kad Taikos 147 atėjo žmogus, kuris ją persekioja, A. M. skambina prie durų. Apžiūrėtas garso įrašas „BPC skambučio įrašas (ID 92277251528, skambučio pradžia_ 2024-05-09 06_52_58).mp3“, kuriame A. Č.-R skambina dėl A. M., kuris ją atakuoja, grasina labai, socialinių tinklų paskyras nulaužė, grasino užvakar nusižudyti, tikrai naudojo psichologinį spaudimą, žmogus visiškai neadekvatus, nori, kad tiesiog žmogus paliktų ją visiškai ramybėj ir jis to nedaro, jis dabar tik grasina, nesveikas pavydas iš tikrųjų, rašinėja ir skambinėja visą naktį, grasina. Apžiūrėtas garso įrašas „BPC skambučio įrašas (ID 92278290250, skambučio pradžia_ 2024-05-13 21_28_51), kuriame A. Č.-R praneša, kad A. M. negražina piniginės ir jis prašė susitikti, tos piniginės neatnešė, dabar terorizuoja, dabar yra „Outlete ir bijo grįžti namo, nes tas žmogus pasidaręs neprognozuojamas, gali sekti, nesijaučia saugi ir nežino ką daryt. Apžiūrėtas garso įrašas "BPC skambučio įrašas (ID 92277201887, skambučio pradžia_2024-05-08 21_18_45)(2", kuriame A. Č.-R praneša, kad jai atsisako grąžinti asmens tapatybės kortelę .Apžiūrėtas garso įrašas „BPC skambučio įrašas (ID 92277047005, skambučio pradžia_2024-05-08 03_11_28)(2)“, kviečiama policija adresu M 4, kur 7 aukšte iš buto mergina išlėkė žviegianti „gelbėkit mane“, o vyras ją už kojų įtraukė atgal į tą butą ir uždarė duris. Apžiūrėtas garso įrašas „BPC skambučio įrašas (ID 92273771080, skambučio pradžia_2024-04-23 18_57_22)(2)“,kuriame prašo policijos pagalbos iškraustyti draugę iš agresoriaus, draugė A. Č.-R. bijo eiti namo pasiimti daiktų nes yra įbauginta labai, nes sugyventinis psichologiškai yra įbauginęs (t. 2, b. l. 132–137).

43. 2024 m. spalio 2 d. specialisto išvada, kad A. M. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 2, b. l. 143).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų, padarytų R. N. atžvilgiu, kvalifikavimo motyvai

44. A. M. kaltinamuoju aktu kaltinamas dėl trijų nusikalstamų veikų padarymo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį.

45. Atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kyla tuomet, kai nustatoma, kad kaltininkas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino ir šią veiką padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti, padariniai.??? ???Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

46. Kaltinamasis A. M. kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo R. N. pripažino, teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad draugavo su R. N., gyveno kartu, tačiau kilo konfliktas dėl galimos jos neištikimybės, tada kaltinime nurodytu laiku jis ją pastūmė į dušą, sugriebė ją už rankų, tempė už plaukų, du kartus sudavė per skruostus, smaugimo nepamena, bet galėjo būti. Dėl jo veiksmų nukentėjusioji galėjo patirti sužalojimus ir fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu A. M. paaiškino, kad dėl R. N. neištikimybės tarp jų kilo žodinis konfliktas, konflikto metu neištvėręs su savo ranka paėmė jai už kaklo, bet jos nesmaugė, R. jį dar labiau pradėjo erzinti, jį keikti, tada neištvėręs sudavė jai per veidą, kiek pamena, du antausius, norėjo, kad ji apsiramintų. Jo smūgiai nebuvo stiprūs, jai koja nespyrė. Teismo posėdžio metu A. M. nurodė visiškai pripažįstantis kaltinime nurodytas aplinkybes. Be paties kaltinamojo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Teismas vertina, kad nors nukentėjusioji R. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta penkis kartus, tačiau jos parodymai dėl fizinio smurto naudojimo prieš ją aplinkybių buvo nuoseklūs. Teismas pažymi, kad dėl fizinio smurto naudojimo aplinkybių nukentėjusioji buvo apklausta ir paaiškinimus davė 2024 m. sausio 8 d., 2024 m. sausio 16 d. ir 2024 m. balandžio 16 d. apklausose, o vėlesnėse apklausose tikslino aplinkybes dėl prieš ją išsakytų grasinimų ir bauginimų, sugadintų daiktų bei civilinio ieškinio. Minėtose trijose apklausose nukentėjusioji nuosekliai nurodė, kad 2024 m. sausio 6 d. apie 22 val. įvyko konfliktas su sugyventiniu A. M., kuris ją apkaltino galima neištikimybe, ir dėl to įstūmė ją į dušo kabiną, dėl ko ji nugriuvo ir susitrenkė kojas, paėmęs ją už plaukų tempė į svetainę, vėliau svetainėje jai gulint ant grindų dar ją tampė už plaukų, jai skaudėjo, taip pat paėmęs ją už kaklo smaugė, trenkė delnais jai per skruostus du kartus pataikant į nosį ir dešinę akį, taip pat spyrė koja į jos kairę koją. Dvejose apklausose nukentėjusioji nurodė, kad buvo spirta ne mažiau dviejų kartų į kairę koją. Nors paskutinėje apklausoje fiksuota „du kartus trenkė į dešinę koją“, tačiau iš po to einančių užfiksuotų jos žodžių matyti, kad turima omenyje būtent kairė koja. Taigi šioje apklausoje fiksuotus netikslumus teismas vertina, kaip neesminius. Nukentėjusiosios parodymus dėl patirtų sužalojimų ir jų lokacijos patvirtina specialisto išvada G 118/2024 (01), kurioje R. N. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, nosyje, kakle, dešiniame žaste ir dilbyje, kairiame žaste, kairiame kelyje, abiejose blauzdose, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairėje blauzdoje, padarytos paveikus kietais bukais daiktais ir galimai, paviršiais. Sužalojimai įvertinti kaip atitinkantys nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. Taip pat nukentėjusiosios parodymus papildo ir patvirtina liudytojos J. P. parodymai, kuriuose ji paaiškino, kad 2024 m. sausio 8 d. R. N. į darbą atėjo su mėlyne ant veido, ant žando matėsi sumušimo žymės, paklausus, kas atsitiko, R. N. nurodė, kad ją sumušė jos draugas. Taip pat nukentėjusiosios parodymų aplinkybes papildo ir liudytojos Z. M. parodymai, kuriuose ji paaiškino, kad jos dukra R. N. jai paskambino 2024 m. sausio pradžioje ir papasakojo, kad buvo sumušta A. M., dukrai atvykus ji matė mėlynes ant rankų, kojų, bei veido. Teismas vertina, kad nukentėjusiosios parodymai ir kiti aptarti bylos įrodymai patvirtina, kaltinime nurodytų A. M. fizinio smurto veiksmų požymius bei sukeltus padarinius (nežymus sveikatos sutrikdymas), dėl tokių A. M. veiksmų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Nors A. M. teigia, kad jo smūgiai nebuvo stiprūs, tačiau specialisto išvada neleidžia abejoti, kad patirti padariniai buvo pakankami baudžiamosios atsakomybės kilimui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

47. Nukentėjusioji R. N. ir kaltinamasis A. M. veikos padarymo metu buvo sugyventiniai, gyveno kartu A. M. nuomojamame bute apie 3-4 mėnesius, nors kaltinamasis posėdžio metu nurodė, kad juos siejo tik lytiniai santykiai ir svaiginančių medžiagų vartojimas, vis dėl to, teismas sprendžia, kad bylos aplinkybės patvirtina, kad A. M. ir R. N. tarpusavio santykiai atitiko šeimos narių santykius pagal BK 141 straipsnyje įtvirtintas sąlygas. Jie kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, konfliktai, kurie kilo, buvo susiję su neištikimybės klausimu, o tai rodo, kad asmenis siejo artimi emocinio prieraišumo ryšiai, trukę ne vieną mėnesį. Šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai, kurie nagrinėjamoje byloje buvo nustatyti remiantis tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymais. Taigi teismo vertinimu, veikos pavojingumą didinantis požymis – fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kvalifikuotas tinkamai. Teismas, įvertinęs aptartų įrodymų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad A. M. 2024 m. sausio 6 d. žodinio konflikto su asmeniu, su kuriuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos, R. N., metu sugriebęs už rankų žastų įstūmė ją į dušo kabiną, dėl to nukentėjusioji nukrito, paėmęs už plaukų ją tempė, gulint ant grindų sugriebė už kaklo ir smaugė, ranka trenkė du kartus į dešinę veido dalį bei delnu į skruostus, nukentėjusiajai gulint ant žemės du kartus spyrė į kairės kojos blauzdą, taip padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

48. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Aktyvūs sugadinimo veiksmai gali pasireikšti mechaniniu, fiziniu ar kitokiu poveikiu daiktui. Turto sugadinimo būdų gali būti įvairių (sulaužymas, sudaužymas, apipylimas įvairiais skysčiais, dažais ir pan.).??? Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos ??(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-387/2022). Sąvoka „svetimas turtas“ aiškintina kaip turtas, kuris nuosavybės teise priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, ar kaltinime nurodyti daiktai (R. N. megztinis, grandinėlė, paltas, kvepalai) A. M. kaip R. N. sugyventiniui laikytini svetimu turtu.

49. Be kaltinamojo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Aplinkybę, kad daiktai buvo sugadinti patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kuriuose ji paaiškino, kad A. M. jai būnant pargiautai duše perplėšė jos megztinį, vėliau konflikto metu jis paėmęs virtuvinį peilį supjaustė jos paltą, sudaužė kvepalus, nutraukė nuo kaklo auksinę grandinėlę (2024 m. sausio 16 d. parodymai). 2024 m. balandžio 16 d. apklausos metu nukentėjusioji nurodė analogiškus sugadintus daiktus ir jų sugadinimo aplinkybes, patikslino daiktų specifines savybes, požymius, bei nurodė jų vertę, t. y. megztinis Mango, 100 Eur vertės, auksinė grandinėlė, 225 Eur vertės, juodos spalvos paltą, 92,78 Eur vertės, „Valentino“ kvepalų buteliukas 181 Eur vertės. 2024 m. gruodžio 10 d. apklausos metu patvirtino, kad bendra sugadintų daiktų vertė yra 589,78 Eur.

50. Pagal teismų praktiką kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė – (didmeninė, rinkos, komiso kaina) – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu. Paprastai teismų praktikoje kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir, tik kilus abejonėms ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-697/2016). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. M. daiktų vertės neginčijo, nors gynėjas baigiamosios kalbos metu dviprasmiškai užsiminė, apie galimai perdėtą grandinėlės vertę, tačiau šie argumentai buvo daugiau siejami su turtinės žalos, o ne dalyko vertės, dydžiu.

51. Aplinkybę, kad kaltinime nurodyti daiktai buvo sugadinti be paties kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. 2024 m. balandžio 16 d. savanoriškų daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad R. N. pateikė daiktus apgadintus nusikalstamos veikos padarymo metu, protokole užfiksuota juodos spalvos striukė (paltas) su matomais išilginiais įpjovimais, taip pat pateikta auksinė grandinėlė, ant kurios vidurio matomas įtrūkimas, bei etikete maišelyje, kur nurodyta 225 Eur vertė. Nors kitų įrodymų dėl kaltinime nurodytų daiktų, kurie buvo sugadinti, nukentėjusioji nepateikė, tačiau aplinkybė dėl jų sugadinimo įrodyta paties kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymais.

52. Teismas, įvertinęs aptartų įrodymų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad A. M. 2024 m. sausio 6 d. žodinio konflikto su R. N. metu tyčia suplėšė jos megztinį, nutraukė nuo kaklo grandinėlę, taip ją suplėšydamas, po to supjaustė jos paltą, sudaužė kvepalų buteliuką, taip buvo sugadintas bendros 598,78 Eur vertės nukentėjusiajai priklausęs turtas. Atsižvelgiant į tai, kad sugadinto turto vertė viršijo 10 MGL (BK 190 straipsnio 1 dalis) A. M. veiksmai pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai.

53. A. M. taip pat kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį dėl kito asmens terorizavimo. Pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 145 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501 redakcija), tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. Nagrinėjamo bylos kontekste pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060 baudžiamojo kodekso pakeitimai, kuriais pakeista ir BK 145 straipsnio 2 dalis. Pagal nuosprendžio priėmimo metu galiojančią BK 145 straipsnio 2 dalies redakciją tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Kadangi BK 145 straipsnio 2 dalies (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija) sankcijoje buvo papildomai nustatyta kelios alternatyvios bausmės rūšys – laisvės apribojimas ir areštas, kurios yra švelnesnės negu laisvės atėmimas, toks įstatymas laikomas bausmę švelninančiu, todėl turi grįžtamąją galią. Atsižvelgiant į tai A. M. veikos kvalifikavimui taikoma nuosprendžio priėmimo metu galiojantis BK 145 straipsnio 2 dalies redakcija.

54. Teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką paprastai terorizavimui būdingas sistemiškumas, kurį baudžiamosios teisės teorija aiškina kaip tris ar daugiau kartų, tačiau praktikoje galimi terorizavimo atvejai ir esant vienam, tačiau išreikštam aktyviais ir ilgesnį laiką trunkančiais veiksmais kartui ?(?? ??Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259-693/2018). Pažymėtina, jog lietuvių kalboje žodžio terorizuoti reikšmė yra gąsdinti, persekioti, grasinti susidorojimu, naudoti smurto priemones; žodžio gąsdinti reikšmė – bauginti, baidyti (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, www.lkz.lt, 2011–2013 Lietuvių kalbos institutas) <...>.??? (???Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-648/2016). Sistemingas asmens bauginimas (terorizavimas) yra pavojingas psichinis poveikis, pasireiškiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės??? (???Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-677/2015).

55. A. M. dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kaltę pripažino, nurodydamas kad galėjo būti kaltinime nurodomos faktinės aplinkybės, tačiau abejojo dėl nurodytos aplinkybės apipylimo nukentėjusiosios galvą žiebtuvėlio degiu skysčiu. Dėl to abejones baigiamosiose kalbose kėlė ir A. M. gynėjas, nors pasisakydamas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo nurodė, kad jo ginamasis pripažino visas kaltinimo aplinkybes. Teismo posėdžio metu A. M. tiek nukentėjusiosios atstovo, tiek prokurorės, tiek teismo buvo klausiamas dėl šios aplinkybės ir savo parodymuose tvirtino, kad neturėjo jokio žiebtuvėlio skysčio ir juo nepylė, kad apipylė nukentėjusiosios galvą „Cocacola“ gėrimu, kartu jis nurodė, kad neturėjo tokio buteliuko, bet galėjo būti, kad jis nematė ir nežinojo kas ten, tik tokiu atveju galėjo apipilti bet kuo. Ši aplinkybė nustatyta remiantis nukentėjusiosios parodymais, kita vertus vertinant šios aplinkybės reikšmę veikos kvalifikavimui visumos aplinkybių kontekste, manytina, kad ji galutinio veikos teisinio vertinimo esmės nekeičia. Teismas pažymi, kad A. M. kaltinamas kito asmens terorizavimu, kuris pasireiškė tiek fizinio smurto naudojimu, tiek nukentėjusiosios daiktų jos akivaizdoje gadinimu, tiek žiebtuvėlio pridėjimu prie plaukų ir grasinimu padegti, tiek įvairių grasinančių žinučių daugkartiniu siuntimu, bauginimu grasinant sugadinti motinos turtą, sužaloti sveikatą, bei užmušti nukentėjusiosios augintinį. Būtent ši kaltinamojo veiksmų visuma nukentėjusiosios atžvilgiu vertinama kaip lemiantis asmens terorizavimo požymius.

56. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiosios parodymai, kuriuose ji vienareikšmiškai papasakojo, apie A. M. veiksmus jos atžvilgiu. Nors nukentėjusioji buvo apklausiama 5 kartus ir paskutinė apklausa vyko praėjus pusmečiui nuo įvykių nukentėjusiosios parodymus patvirtina kita bylos medžiaga. 2024 m. sausio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad R. N. 2024 m. sausio 8 d. skambina bendruoju pagalbos numeriu ir prašo pagalbos, nes sugyventinis jai grasina, seka, ji bijo, kad gali pasikartoti smurtas, ji negali grįžti namo pasiimti daiktų, nes bijo, kad ją sumuš. Kad R. N. 2024 m. sausio 8, 9 ir 11 dienomis skambino į BPC dėl A. M. veiksmų: grasinančių žinučių rašymo, jos atsekimo iki viešbučio SPA, A. M. skambinimo iš kito numerio, patvirtina byloje esantys BIRT žiūryklių išrašai (2024 m. sausio 8 d., 2024 m. sausio 9 d., 2024 m. sausio 11 d.). Aplinkybę, kad A. M. nukentėjusiajai kaltinime nurodytu laikotarpiu rašė žinutes patvirtina 2024 m. birželio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėjus R. N. pateiktą TELE2 operatoriaus skambučių išklotinę, nustatyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis A. M., 2024 m. sausio 8 d. skambino 8 kartus, gauta SMS trumpųjų žinučių 816 vnt.; 2024 m. sausio 9 d. gautos 2 SMS žinutės; 2024 m. sausio 10 d. skambinta 2 kartus; 2024 m. sausio 11 d. gauti 27 skambučiai; 2024 m. sausio 13 d., 2 skambučiai 4 SMS; 2024 m. sausio 14 d., 1 SMS žinutė. Daugiau iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) nei skambučių nei SMS negauta. Kad parašytos žinutės buvo grasinančio ir bauginančio turinio patvirtina 2024 m. birželio 10-11 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėjus R. N. pateiktą susirašinėjimą nustatyta, kad A. M. rašytos žinutės yra grasinančio pobūdžio (pvz. „bet suvoki, kad tau nemalonumu bus“, siunčiant ant automobilio sėdynės tupinčio mažo šuns nuotrauką prierašas „laidoju, bent šitaip atsikersisiu; kale; jibsna; poro as nekelsiu“; „verksi kraujo ašarom; kol neįrodysi; [..] liepiu tau; staigiai dabbar voisa nx; kurva tu; pize tau“; [...] už melą dabar bus“), taip pat dalis žinučių yra bauginančio pobūdžio, kuriose A. M. reikalauja nurodyti savo lokacijos vietą, vadina nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais, prašo nesikreipti į policiją, grasina save žalosiantis, prašo sugrįžti pas jį, kaltina neištikimybe.

57. Kaltinamajame akte terorizavimo laikotarpis nurodomas nuo 2024 m. sausio 6 d. iki 2024 m. sausio 31 d. Teismo vertinimu objektyvūs bylos įrodymai nepatvirtina kaltinamojo terorizavimo veiksmų visą kaltinime nurodyta laikotarpį. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų nustatyti bent kokius A. M. veiksmus R. N. atžvilgiu nuo 2024 m. sausio 15 d. iki 2024 m. sausio 31 d. Byloje šis laikotarpis nurodomas tik 2024 m. birželio 17 d. kitų objektų apžiūros protokole, pažymint, kad pateikta išklotinė būtent laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. Tačiau tame pačiame protokole nustatyta, kad paskutinė A. M. parašyta žinutė fiksuota 2024 m. sausio 14 d., po to nei skambučių, nei žinučių gauta nebuvo. Nukentėjusiosios R. N. parodymuose taip pat nenurodomos aplinkybės, kad po 2024 m. sausio 14 d. A. M. būtų atlikęs veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip terorizavimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia pašalinti iš kaltinimo aplinkybę, kad terorizavimo laikotarpis truko iki 2024 m. sausio 31 d. ir laikyti nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 6 d. iki 2024 m. sausio 14 d. A. M. rašė grasinančio pobūdžio žinutes, tokiu būdu sistemingai baugindamas R. N., grasindamas pakenkti jos gyvybei, sveikatai, turtui ir motinai, naudojo prieš R. N. psichinę prievartą.

58. Nustatytas A. M. naudotas fizinis smurtas, tyčinis svetimo turto sugadinimas padaryti siekiant įbauginti nukentėjusiąją teismo vertinami ne tik kaip atskiros nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, bet ir kaip psichinės prievartos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, išraiška. Šiuo atveju veikos kvalifikavimui svarbu, kad byloje nustatyta, jog besitęsiantys bauginimo veiksmai kaltininko padaryti ne vieną kartą, sudaro tam tikrą neteisėto elgesio grandinę, padaryti siekiant sukelti ir palaikyti nukentėjusiosios baimę, norint, jog ji nerimautų, jaustųsi nesaugiai, paklustų A. M. valiai, tęsiant artimus emocinius šeiminius santykius.??? Nustatyti A. M. veiksmai rodo kaltininko elgesio kryptingumą, bei jo siekį įbauginti nukentėjusiąją.

59. Sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad sistemingas bauginimas visuomet būna nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą. Veiksnių, kuriuos nukentėjusysis sieja su neigiamu psichologiniu poveikiu, visuma yra individualaus pobūdžio, todėl, vertinant grasinimo realumą, labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip jį suprato nukentėjusysis ??(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-278-489/2022). Aplinkybę, kad nukentėjusioji bijojo A. M., kad savo veiksmais jis sukėlė jai psichologinį diskomfortą, nesaugumo jausmą, patvirtina pačios nukentėjusiosios parodymai, bei nevienkartinis jos skambinimas į BPC. Be to, vertinant tai, kad A. M. 2024 m. sausio 6 d. faktiškai jau vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, teismas neabejoja, kad sukurta bauginanti situacija, nukentėjusiosios galėjo būti vertinama kaip realus grasinimas.

60. Teismas, įvertinęs aptartų įrodymų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad A. M. nuo 2024 m. sausio 6 d. iki 2024 m. sausio 14 d. terorizavo R. N.. Atsižvelgiant į tai, A. M. veiksmai pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti tinkamai.

IV. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos, padarytos A. Č.-R. atžvilgiu, kvalifikavimo motyvai

61. Pagal BK 148¹ straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią, neturėdamas teisėto pagrindo, sistemingai persekiojo šį žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo buvo priverstas pakeisti gyvenamąją vietą ar darbą, ar mokymosi įstaigą arba buvo padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar neigiamas poveikis jo emocinei būsenai. Šiuo baudžiamuoju nusižengimu kėsinamasi į asmens laisvę, taigi tiesioginis nusikalstamos veikos objektas – asmens valios laisvė, t. y. galimybė pasirinkti socialiai priimtiną elgesio modelį, nepriklausomai nuo kito asmens valios.

62. A. M. kaltė dėl A. Č.-R. neteisėto persekiojimo laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 7 d. iki 2024 m. birželio 13 d. be paties kaltinamojo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, patvirtinta ir kitais bylos įrodymais.

63. Objektyviai BK 148¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika pasireiškia žmogaus persekiojimu, kuriam būdinga aiškiai išreikšta žmogaus valia prieš tokius veiksmus, teisėto pagrindo atliekamiems veiksmams nebuvimas bei jų sistemingumas. Teismų praktikoje nurodoma, kad asmens persekiojimo būdai gali būti įvairūs: telefoniniai skambučiai, nuolatinis trumpųjų žinučių ar elektroninių laiškų rašymas, atviras sekimas pakeliui į darbą, gyvenamąją vietą ar iš jų, laukimas vietose, kur nukentėjusysis lankosi, asmeninės informacijos skleidimas tretiesiems asmenims ir pan. Pabrėžtina, kad persekiojimo atveju baugina ne veiksmų turinys, o nesiliaujantys, nepageidautini persekiotojo veiksmai, sukeliantys psichologinę ir emocinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-719/2024).

64. Nukentėjusioji A. Č.-R. 2024 m. gegužės 22 d. apklausų metu paaiškino, kad iki 2024 m. gegužės 7 d. su A. M. bendravo kelis mėnesius, kartu negyveno, tik vienas pas kitą nakvodavo, tačiau nuo 2024 m. balandžio 19 d. prasidėjo nesutarimai, ji nusprendė 2024 m. gegužės 7 d. santykius nutraukti, nuo to laiko A. M. nuolat siunčia grasinančio pobūdžio žinutes, skambina iš naujų numerių, ieško jos darbe, pas drauges, 2024 m. gegužės 13 d. susitikus jis neatidavė piniginės, prašė susitaikyti, nuo birželio 1 d. nukentėjusioji ketina kraustytis į Kauną, nes Vilniuje nesijaučia saugi. Darbo neketina keisti, nes turi galimybę dirbti nuotoliu. Taip pat nukentėjusioji paaiškino, kad A. M. yra sakiusi, kad nenori su juo bendrauti, kad jis baigtų ją persekioti, tačiau jis į tai reagavo keiksmažodžiu. Apklausta 2024 m. birželio 18 d. nukentėjusioji patikslino įvykius, nurodė, kad 2024 m. gegužės 8 d. A. M. rašinėjo jai nakties metu, kad vėliau buvo atvykęs prie jos buto durų, kad ji dėl to nėjo į darbą, kad nuo 2024 m. gegužės 7 d. ji nesijaučia saugi, persikraustė į Kauną iš Vilniaus. Nuo 2024 m. birželio 13 d. A. M. liovėsi jai rašęs iš kitų numerių neskambina. Jo elgesys kelia stresą ir nerimą, gyvena nuolatinėje baimėje. Dar kartą apklausta nukentėjusioji 2024 m. rugsėjo 17 d. nuosekliai patvirtino aplinkybes, nurodytas ankstesnių apklausų metu, kad nuo 2024 m. gegužės 7 d. iki 2024 m. birželio 13 d. vyko persekiojimas, ji nesijautė saugi, tačiau patvirtino, kad A. M. jai daugiau neberašo, neskambina, ji jam neturi jokių pretenzijų.

65. Nukentėjusiosios parodymus, kad nuo 2024 m. gegužės 7 d. ji buvo persekiojama patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Byloje apklausti liudytoja G. V. (nukentėjusiosios draugė) patvirtino, kad A. Č.-R. bendravimo su A. M. metu buvo išsigandusi, kad bijojo dėl savo saugumo, kad prašė pagalbos išsikraustyti iš A. M. buto. Aplinkybę, kad A. M. vykdavo pas nukentėjusiąją į darbą patvirtina nukentėjusiosios kolegų parodymai. Liudytojas V. P., nukentėjusiosios darbo kolega, patvirtino, kad 2024 m kovo-balandžio mėn. A. M. buvo atvykęs į nukentėjusiosios darbo vietą, elgėsi agresyviai, be to, paaiškino, kad A. nebegalėjo dirbti biure, jautėsi nesaugiai, turėjo pakeisti gyvenamąją vietą. Kitas nukentėjusiosios darbo kolega liudytoju apklaustas M. V. paaiškino, kad A. draugas kelis kartus buvo atvykęs į ofisą, kad situacija buvo nemaloni ir darbuotojai pradėjo rakinti ofiso duris. Aplinkybę, kad nutraukus santykius A. M. ir toliau prašė susitikti, reikalavo tęsti santykius patvirtina ir 2024 m. gegužės 22 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėtas garso įrašas, jame užfiksuotas A. M. ir nukentėjusiosios pokalbis. A. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad buvo traukinių stotyje ir laukė nukentėjusiosios, nors pažymėjo, kad laukė su gėlėmis, tačiau pripažino, kad nukentėjusioji nenorėjo su juo bendrauti. Nukentėjusiosios parodymus, kad ji kvietė ne kartą policijos pareigūnus dėl A. M. veiksmų patvirtina rašytinė bylos medžiaga (BIRT žiūryklių duomenys bei 2024 m. spalio 31 d. BPC garso įrašų apžiūros protokolas). Taigi bylos įrodymai neabejotinai patvirtina, kad A. M., neturėdamas jokio teisėto pagrindo reikalavo tęsti santykius, net ir po to, kai nukentėjusioji aiškiai nurodė, kad juos baigia, taigi jos valia buvo aiškiai iškomunikuota A. M. ir tai jam buvo suprantama, tačiau nepaisant to, jis tęsė savo reikalavimus persekiodamas nukentėjusiąją.

66. Byloje taip pat pakanka įrodymų konstatuoti sistemingumo požymį. Nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad A. M. jai rašė, skambino intensyviai, važiavo prie jos darbo ne kartą, vyko į traukinių stotį, net tada, kai išsikraustė iš Vilniaus, siųstose žinutėse buvo ir grasinančio pobūdžio turinio pranešimai. Tokie veiksmai truko daugiau negu mėnesį laiko, rodo A. M. elgesio kryptingumą.

67. Siekiant inkriminuoti BK 148¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką, privaloma nustatyti ir kilusius padarinius. Šie padariniai yra alternatyvūs – gyvenamosios vietos, darbo ar mokymosi įstaigos pakeitimas, kitoks neigiamas poveikis nukentėjusio asmens socialiniam gyvenimui (pvz., susilpnėję ar nutrūkę socialiniai ryšiai) ar neigiamas poveikis jo emocinei būsenai (pvz., nuolatinis baimės, nerimo, nesaugumo jausmas). Svarbu pažymėti, kad tarp veikos – sistemingo persekiojimo – ir kilusių padarinių turi egzistuoti tiesioginis priežastinis ryšys. Nukentėjusioji nuo pirmų apklausų nurodė, kad dėl nesaugumo jausmo, patiriamo dėl A. M. persekiojimo, ji kraustysis į kitą miestą. Paskutinės apklausos metu ji aiškiai nurodė, kad persikraustė į Kauną, būtent dėl patirto A. M. persekiojimo. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojai jos darbo kolegos. Taigi byloje nustatyta, kad nukentėjusiosios gyvenamosios vietos pakeitimas išvykstant į kitą miestą yra visiškai įrodytas, taip pat neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusioji išvyko gyventi į Kauną iš Vilniaus būtent dėl A. M. veiksmų.

68. Teismas, įvertinęs aptartų įrodymų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad A. M. nuo 2024 m. gegužės 7 d. iki birželio 14 d. neteisėtai persekiojo A. Č.-R., siųsdamas jai sms žinutes, grasinančio ir reikalaujančio pobūdžio, atvykdavo be jos leidimo į jos darbą, laukdavo traukinių stotyje, skambino iš nežinomų telefonų ir dėl jo nukentėjusioji buvo priversta pakeisti gyvenamąją vietą, t. y. persikelti gyventi į kitą miestą. Atsižvelgiant į tai, A. M. veiksmai pagal BK 148¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai.

V. Bausmės skyrimo motyvai

69. Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo A. M. teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kartu teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

70. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą įstatymų leidėjas įtvirtina viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. Už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą įstatymų leidėjas įtvirtina laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmes. Už BK 187 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos veikos padarymą įstatymų leidėjas numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. Už BK 148¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą įstatymų leidėjas nustato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmes.

71. Skirdamas bausmę A. M. teismas atsižvelgia į kaltininko padarytų nusikalstamų veikų skaičių pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. A. M. pripažintas kaltu dėl trijų smurtinio pobūdžio tyčinių nusikalstamų veikų, iš kurių viena yra baudžiamasis nusižengimas, viena – nesunkus nusikaltimas ir viena – apysunkis nusikaltimas, taip pat pripažintas kaltu dėl tyčinio nesunkaus nusikaltimo nuosavybei. Visos nusikalstamos veikos baigtos, veikos padarytos prieš du nukentėjusius asmenis. Veikos padarytos kilusių asmeninių santykių aiškinimosi kontekste, siekiant kad kita santykių pusė paklustų kaltininko valiai. Padarytų nusikalstamų veikų pobūdis rodo, kaltininko emocinius sunkumus sprendžiant asmeninius santykius, pasirenkant elgesio modelį, kuris kelia grėsmę kito asmens laisvei, bei fizinei ir psichinei sveikatai.

72. Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Teismo vertinimu, pakanka aplinkybių pripažinti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes A. M. papasakojo įvykių aplinkybes, kaltę dėl jų pripažino, gailėjosi, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų. Teismas atsižvelgdamas į šias aplinkybes pripažįsta atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

73. BK 27 straipsnis nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. A. M., būdamas teistas už smurtinio nusikaltimo padarymą (BK 138 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnis), t. y. už tyčinį nusikaltimą, neišnykus teistumui padarė naujus tyčinius smurtinius nusikaltimus. Už panašaus pobūdžio tyčinius smurtinius nusikaltimus A. M. baudžiamosiose bylose, kurios buvo nutrauktos teisme, taikytas susitaikymo ir laidavimo institutas. Visos šios aplinkybės leidžia teismui A. M. pripažinti recidyvistu, o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

74. Teismas, be to, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į byloje esančius kitus duomenis, apibūdinančius kaltininko A. M. asmenybę. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis 2024 m. baustas administracine tvarka už nevienkartinius kelių eismo taisyklių pažeidimus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, taip pat baustas už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymą, paskirta bauda sumokėta (t. 3, b. l. 117–137). SODROS duomenų bazės išrašo duomenimis, A. M. dirba UAB „C“ (duomenys neskelbtini).

75. Baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį skirti 30 parų arešto, BK 145 straipsnio 2 dalį – 40 parų arešto, BK 187 straipsnio 1 dalį skirti 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmes, pagal BK 148¹ straipsnio 1 dalį skirti 20 parų arešto bausmę. Remiantis BK 63 straipsnio 1-4 dalimis, taip pat BK 65 straipsnio nuostatomis, subendrinti šias bausmes iš dalies sudedant ir skirti 75 paras arešto, taikyti BK 64¹ straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams be intensyvios priežiūros įpareigojant atlyginti žalą nukentėjusiajai per šešis mėnesius, taip pat dalyvauti elgesio pataisos programoje per šešis mėnesius. Nukentėjusiosios R. N. atstovas advokatas G. A. Perednis pritarė siūlomai bausmei, nukentėjusioji A. Č.-R. neprieštaravo, gynėjas D. Dargevičius prašė skirti laisvės apribojimo dvejiems metams bausmę.

76. Atsižvelgdamas į tai, kad A. M. jau buvo skirta laisvės apribojimo bausmė ir jos neatlikęs jis vėl padarė smurtinius nusikaltimus, teismas sprendžia, kad laisvės apribojimo bausmė nepadarė poveikio A. M., todėl skiriama antrą kartą neužtikrintų teisingumo principo. Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti parenkant už smurtinių nusikaltimų padarymą (BK 140 straipsnio 2 dalis, 145 straipsnio 2 dalis, 148¹ straipsnio 1 dalis) arešto bausmės rūšį, o už turtinio nusikaltimo padarymą – laisvės apribojimo bausmės rūšį. Nustatydamas bausmės dydį teismas vertina kaltininko asmenybę bei veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes ir sprendžia, kad dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymo nustatytinas didesnis negu sankcijos minimumas bausmės dydis – 30 (trisdešimties) parų areštas, dėl BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymo nustatytinas didesnis negu sankcijos minimumas bausmės dydis – 50 (penkiasdešimties) parų areštas, dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo nustatytinas artimas sankcijos minimumui bausmės dydis – 4 (keturi) mėnesiai laisvės apribojimo, dėl BK 148¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo nustatytinas didesnis negu sankcijos minimumas bausmės dydis – 30 (trisdešimties) parų areštas.

77. Visos trys nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją R. N. buvo padarytos tuo pačiu metu, tais pačiais veiksmais o fizinis smurtas ir turto sugadinimas vertinami kaip psichinės prievartos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, išraiška, todėl teismas sprendžia, kad veikos vertinamos kaip padarytos esant idealiai veikų sutapčiai. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis 5 dalies 1 punktu, tokiu atveju bausmės bendrinamos apėmimo būdu. Teismas sprendžia bausmes paskirtas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimti švelnesnes ir galutinę subendrintą bausmę paskirti griežčiausią iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei, t. y. skirti subendrintą 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 148¹ straipsnio 1 dalį. Prie griežtesnės bausmės (50 (penkiasdešimties) parų arešto) pridėti dalį bausmės, t. y. 22 (dvidešimt dvi) paras arešto, ir skirti subendrintą 72 (septyniasdešimt dviejų) parų arešto bausmę. Tokia bausmės dalis pridedama atsižvelgiant, tiek į kaltininko asmenybę, tiek veikos pavojingumą, tiek į tai, kad A. M. padarė panašaus pobūdžio veikas viena po kitos.

78. Teismas, įvertinęs tai, kad A. M. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taiko BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę mažina vienu trečdaliu ir skiria galutinę 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

79. Vadovaudamasis BK 75 straipsniu, teismas, paskirdamas arešto bausmę gali įvertinti, ar nėra sąlygų, leidžiančių bausmės vykdymą atidėti. Tokiu atveju teismas turi pateikti argumentus, pagrindžiančius tiek formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (BK 75 straipsnio 1 dalis), tiek ir pateikti argumentus, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 5 dalis). Teismas vertina, kad yra pagrindas atidėti bausmės vykdymą A. M., suteikiant galimybę dirbti ne laisvės atėmimo vietoje, sudarant galimybes atlyginti žalą nukentėjusiajai ir rūpintis savo elgesio pokyčiu. Formalieji bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai byloje nustatyti (BK 75 straipsnio 1 dalis). Bausmės vykdymo atidėjimo prašė valstybinis kaltintojas, tokiam prašymui neprieštaravo ir nukentėjusioji R. N. bei jos atstovas advokatas, nukentėjusioji A. Č.-R.. Nors A. M. laikomas teistu, tačiau jis pripažįsta, kad nusikalstamų veikų motyvai buvo stiprių jausmų sukeltos nevaldomos emocijos, tai reiškia, kad asmeniui bausmės tikslus labiau padėtų realizuoti būtent ilgalaikė A. M. priežiūra vykdant įpareigojimus. Teismo vertinimu nuolat gresiantis bausmės vykdymas, gali būti efektyvesnė bausmė už trumpalaikį nubaudimą ir paleidimą į laisvę be tolimesnės kontrolės.

80. Teismo vertinimu, bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju gali pasitarnauti bausmės paskirčiai tiek nubausti kaltą asmenį, apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas skiriant poveikio priemones, tiek užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą sudarant galimybes atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Bausmės vykdymo atidėjimą teismas taiko kaip galimybę A. M. teigiamai keisti savo elgesį. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti maksimaliam vienerių metų terminui be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus tęsti darbą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas) ir per šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 6 dalies 6 punktas), taip pat paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai R. N. per šešių mėnesių laikotarpį (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 69 straipsnis).

VI. Civilinis ieškinys

81. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio BPK nuostatas (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Išnagrinėtoje byloje yra pareikštas nukentėjusiosios R. N. civilinis ieškinys (t. 2, b.l. 56–60).

82. Nukentėjusioji R. N. civiliniu ieškiniu prašo: priteisti 823,78 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Savo reikalavimus grindžia tuo, kad sugadintų daiktų bendra vertė yra 598, 78 Eur, be to ji patyrė gydymo išlaidų už 225 Eur. Neturtinės žalos dydį grindžia tuo, kad išgyveno fizinį skausmą, kūno sužalojimus, patyrė psichologinį smurtą, jaučiasi patyrusi pažeminimą, dėl A. M. smaugimo veiksmų beveik buvo netekusi sąmonės, juto didžiulę baimę ir sukrėtimą, netekus oro numirti. Tiek šie veiksmai, tiek grasinimai nužudyti jos motiną, bei užmušti šunį, ją traumavo, jai buvo diagnozuota nemiga, dėl streso patirti įtampos galvos skausmai. Iki šiol negali ramiai miegoti, jaučia nerimą, sapnuoja košmarus. Stiprūs išgyvenimai turi įtakos jos darbinei veiklai, psichologinei sveikatai.

83. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio 1 dalies nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkinamas tiek, kiek tokia žala pagrįsta byloje esančiais įrodymais.

84. Nukentėjusiosios ieškinio dalis dėl 598,78 Eur sugadintų daiktų byloje įrodyta iš dalies. Ieškinio dydis siejamas su nustatyta sugadintų daiktų verte. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įrodžius, kad nukentėjusiosios daiktai sugadinti negrįžtamai, dėl to ji neteko galimybės jais naudotis (megztinis, paltas, sudaužytas kvepalų buteliukas), nes A. M. sugadino juos nepataisomai, teismas konstatuoja, kad tokiu būdu nukentėjusioji patyrė sugadintų daiktų vertę, atitinkančią turtinę žalą. Vis dėl to, teismas negali sutikti, kad analogiškai galima vertinti ir dėl nutrauktos grandinėlės patirtą turtinę žalą. Nutraukta auksinė grandinėlė, kurios įsigijimo vertė yra 225 Eur, neprarado visos savo vertės dėl A. M. veiksmų. Tokio daikto kaip auksinė grandinėlė vertė susijusi su tauriojo metalo svoriu ir kitais ją apibūdinančiais požymiais, ji savo vertės visiškai nepraranda net ir būdama nutraukta, todėl nėra pagrįsta turtine žala pripažinti visą auksinės grandinėlės įsigijimo kainą. Nukentėjusioji ieškinyje nepagrindė, kad auksinė grandinėlė visiškai prarado savo vertę nurodytai 225 Eur sumai. Nukentėjusioji pačios grandinėlės neprarado, taigi nėra pagrindo išvadai, kad buvo patirta turtinė žalos visai ieškinyje nurodytai 225 Eur sumai. Ši ieškinio dalis vertinama kaip nepagrįsta įrodymais, todėl nurodyta suma nepriteistina. Nukentėjusioji, pagrįsdama patirtas gydymosi išlaidas, pateikė PVM sąskaitas faktūras (t. 2, b.l. 57–60), kuriose matyti, kad R. N. UAB „G k“ pirko psichiatro konsultacijas. Teismas pažymi, kad nors PVM sąskaitų faktūrų datos yra po nusikalstamos veikos padarymo: 2024 m. rugpjūčio 13 d., 2024 m. gegužės 30 d., tačiau teismas nustatė, kad PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 6825 nurodyta, jog pirktos paslaugos kvito data yra 2023 m. spalio 28 d., tai reiškia, kad psichiatro paslauga buvo pirkta anksčiau negu įvyko nusikalstama veika. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pagal šią PVM sąskaitą faktūrą nurodyta žala (60 Eur) negali būti priteisiama, kadangi patirta iki nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti R. N. 538,78 Eur turtinės žalos atlyginimo.

85. Nukentėjusioji R. N. ieškinyje prašo priteisti ir 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, todėl teismas pateikia argumentus dėl ieškinio reikalavimo, susijusio su neturtinės žalos atlyginimu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos neturtinės žalos dydis. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. Kartu teismas atsižvelgia į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.???

86. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji R. N. patyrė fizinės sveikatos neigiamus padarinius, taip pat buvo pakenkta jos psichinei sveikatai. Dėl nusikalstamų A. M. veiksmų nukentėjusioji patyrė ne tik nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą, bet stiprų emocinį sukrėtimą, psichologinį diskomfortą – nukentėjusioji buvo sumušta, pažeminta artimo jai žmogaus, bauginta ilgą laiko tarpą ir po pavartoto fizinio smurto, gąsdinant pakenkti tiek jai, tiek jai artimiems žmonėms. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl to patyrė nemigą, sunkius košmarus, nepasitikėjimo, nesaugumo jausmą. Turėjo lankytis pas psichiatrą. Šias aplinkybes patvirtino pridėtais dokumentais, patvirtinančiais pirktų psichiatro paslaugų aplinkybes. Šios pasekmės nukentėjusiosios fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jai buvo padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus.

87. Nagrinėjamu atveju neabejotina, jog dėl A. M. veiksmų nukentėjusioji patyrė stresą, nes buvo įbauginta, taip pat jautė nerimą, o dėl fizinei sveikatai atsiradusių neigiamų pasekmių turėjo kreiptis ir medikų pagalbos. Nurodytos aplinkybės suponuoja neabejotiną išvadą, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja neturtinės žalos atlyginimo pagrindas. Visgi, pažymėtina, kad priteistina neturtinė žala nėra būdas papildomai nubausti nuteistą asmenį. Teismas vertina, kad visos veikos padarytos tyčia, taip pat atsižvelgia ir į kaltininko turtinę padėtį, kaip vieną iš kriterijų. A. M. yra dirbantis, turi savarankiškų pajamų, teisiamojo posėdžio metu ne kartą pabrėžė, kad žalą pripažįsta ir ją atlygins. Nustatant neturtinės žalos dydį teismas taip pat atsižvelgia į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

88. Teismų praktika, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, taip pat yra vienas iš kriterijų, pagal kurį yra nustatomas neturtinės žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), todėl teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos dydžio paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Vis dėl to, teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, kadangi skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nėra analogiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021). Bylose, kur asmenys nuteisiami tiek dėl nukentėjusiajam sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo, jo terorizavimo ir jo turto sugadinimo priteisiamos sumos vidutiniškai yra mažesnės negu šioje byloje nukentėjusiosios prašoma 7 000 Eur suma (pvz., Nr. 1A-389-908/2024). Teismas, įvertinęs įstatymo reikalaujamus kriterijus, konstatuoja, kad nukentėjusiosios R. N. pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos mažintinas ir nustato atlygintinos neturtinės žalos dydį 3000 Eur.

VII. Kiti klausimai

89. Pagal BK 66 straipsnio 1 dalį teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Pagal šio straipsnio 2 dalį suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai. A. M. buvo sulaikytas 2024 m. sausio 8 d. 23:30 val. (t. 3, b. l. 28–31), paleistas 2024 m. sausio 9 d. 16:16 val. (t. 3, b. l. 42). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia A. M. sulaikyme išbūtą laiką (1 diena), įskaityti į paskirtą arešto bausmę vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

90. A. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b.l. 40–41) paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintina.

91. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai (supakuoti į vokus, kurie prisegti prie galinio baudžiamosios bylos trečiojo tomo viršelio), su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148¹ straipsnio 1 dalį, prie paskirtų 50 (penkiasdešimties) parų pridedant 22 (dvidešimt dvi) paras arešto ir paskirti subendrintą 72 (septyniasdešimt dviejų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę mažinti trečdaliu ir paskirti galutinę 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti A. M. laikiname sulaikyme, nuo 2024 m. sausio 8 d. 23:30 val. iki 2024 m. sausio 9 d. 16:16 val. (1 para), išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 dalimis ir 6 dalies 5, 6 punktais, paskirtą arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros įpareigojant A. M.: 1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą; 2) per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, įpareigoti A. M. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai R. N. turtinę ir neturtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios R. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. R. N. iš A. M. priteisti 538,78 (penkis šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir septyniasdešimt aštuonis centus) Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3000 (tris tūkstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

A. M. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, nustatyti, kad A. M. yra recidyvistas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinius diskus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.