Klaipėdos apygardos teismo nutartis, eB2-701-796/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-08-06
Bylos Nr.: eB2-701-796/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00709-2017-3
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Kristina Domarkienė (pirm.)
Pareiškėjas: "Ekoslėnis"
Suinteresuotas asmuo: akcinė bendrovė Šiaulių bankas, akcinė bendrovė SEB bankas, SEB bankas, Luminor Bank AS. veikiantis per Luminor bank AS“ Lietuvos skyrių, UAB „Kemitek“,, Valstybinė mokesčių inspekcja prie Lietuvos Respublikos finansų minsterijos, BUAB "Agrovet", UAB ,,Pajūrio mėsinė", UAB Stenlita, UAB "Kretingalės mėsa", AB "Šiaulių bankas", Luminor Bank AB (AB DNB bankas), Van Rooi Meat Products B.V.

Civilinė byla Nr. eB2-701-796/2021Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00709-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11; 3.1.9.2; 3.4.3.7.2; 3.4.3.7.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus Egidijaus Jakubausko, ir pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekoslėnis“ skundus dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ 2021 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkime priimtų dalies sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir panaikinimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė Šiaulių bankas, akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Agrovet“ nemokumo administratorius Egidijus Jakubauskas kreipėsi į teismą su skundu dėl BUAB „Agrovet“ 2021 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkime priimtų dalies sprendimų pripažinimo negaliojančiais, prašo panaikinti BUAB „Agrovet“ 2021 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 1-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl BUAB „Agrovet“ bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo“ ir teismo nutartimi nustatyti: 1.1. Nustatyti BUAB „Agrovet“ nemokumo administratoriui 40 MMA (t. y. 25 680,00 Eur) minimalų atlyginimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintose Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėse nustatytą priemoką už bankroto metu gautas įplaukas; 1.2. Kitoms BUAB „Agrovet“ bankroto proceso administravimo išlaidoms (t. y. neskaitant administratoriaus atlyginimo) patvirtinti iki 210 000,00 Eur sumą visam BUAB „Agrovet“ bankroto proceso laikotarpiui (t. y. nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo), kuri bus naudojama bankrutavusios įmonės turto apsaugai, elektros ir kitų komunalinių mokesčių mokėjimui, turto vertinimui, buhalterijos, draudimo, bankinėms, finansavimo, teisinėms, dokumentų archyvavimo ir kt. paslaugoms, varžytynių skelbimui ir kt. būtinoms bankroto administravimo išlaidoms apmokėti (JANĮ 73 straipsnio 2 dalis) (į šią sumą įtraukiant ir iki susirinkimo patirtas bei teismo patvirtintas išlaidas). Nurodo, jog:

1.1 Fiksuotas 40 MMA dydžio minimalus atlyginimas administratoriui nustatytas pagrįstai, tačiau nesutinka su kreditorių atsisakymu patvirtinti administratoriui teisės aktuose nustatytą priemoką už bankroto metu gautas įplaukas. Mano, jog tai pažeidžia teisės aktų nuostatas bei administratoriaus teisę gauti adekvatų atlygį už BUAB „Agrovet“ bankroto procedūrų administravimą.

1.2 Pažymi, jog prieš kreditorių susirinkimą kreditoriams pateikė išsamius paaiškinimus apie administratoriaus darbo mastą ir atsakomybę šiame bankroto procese, jie patvirtina, kad šioje bankroto byloje administratoriui turi būti skiriamas tiek minimalus atlyginimas, tiek priemoka už bankroto metu gautas įplaukas.

1.3 Nurodo, jog administratorius teikė kreditorių susirinkimui ir projektą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo. Tačiau didžiausia įmonės kreditorė akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas savo balsavimo raštu biuletenyje pasiūlė ir balsavo už savo projektą, kuris ir buvo priimtas 1.2-uoju darbotvarkės klausimu. Mano, jog patvirtinta administravimo išlaidų sąmata likusioms įmonės bankroto procedūroms yra nepagrįsta, neaiški, neracionali ir neekonomiška, be to, kreditorių susirinkimo pirmininkas neturi teisės reikalauti iš administratoriaus prieš patiriant konkrečias išlaidas jas derinti su kreditorių susirinkimo pirmininku.

1.4 Administratorius pateikė kreditoriams išsamią informaciją apie jau patirtas išlaidas bei jų poreikį likusioms likvidavimo procedūroms. Administratorius išsamiai argumentavo, kokiems konkretiems administravimo veiksmams kokią sumą planuojama panaudoti. Sąmatą prašė patvirtinti bendros sumos (t. y. 210 000,00 Eur visam bankroto laikotarpiui), nes taip yra racionaliau ir ekonomiškiau. Pasikeitus konkrečių rūšių išlaidų apimtims nereikėtų šaukti susirinkimų ir kreiptis į kreditorius dėl sąmatos keitimo, būtų galima operatyviau vykdyti bankroto procedūras ir apmokėti atsirandančias būtinąsias išlaidas. Kreditorių susirinkime patvirtinta sąmata likusioms įmonės likvidavimo procedūroms komplikuoja bankroto procedūrų vykdymą, nes atskirų rūšių išlaidas administratorius privalo derinti su kreditorių susirinkimo pirmininku, o turto eksploatacijos išlaidoms per mėnesį viršijus 200,00 Eur (šaltuoju metų laikotarpiu, jei gamybinį kompleksą vėl reikės šildyti dujomis, gali kainuoti ir apie 3 000,00 Eur per mėnesį), inicijuoti kreditorių susirinkimą dėl šių išlaidų patvirtinimo. Tai neracionalu, neekonomiška, vilkins bankroto procedūras, trikdys tolesnę įmonės bankroto proceso eigą.

2. Pareiškėja ir kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ekoslėnis“ kreipėsi į teismą su skundu dėl BUAB „Agrovet“ 2021 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkime priimtų dalies sprendimų pripažinimo negaliojančiais, prašo pripažinti negaliojančiais BUAB „Agrovet“ 2021 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkimo 1.2-uoju, 3.1-uoju, 3.3-uoju, 3.4-uoju, 3.5-uoju darbotvarkės klausimais priimtus sprendimus ir grąžinti nurodytus darbotvarkės klausimus iš naujo svarstyti kitame kreditorių susirinkime. Taip pat prašo įpareigoti administratorių pateikti administravimo išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą, taip pat informaciją apie patirtų išlaidų būtinumą bei išlaidas pagrindžiančius dokumentus, priteisti pareiškėjos naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog:

2.1 Kreditorės AB SEB banko pateiktas ir jos pačios patvirtintas sprendimo projektas dėl administravimo išlaidų sąmatos nebuvo argumentuotas. Pareiškėjos įsitikinimu, patvirtinta bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata nėra detali, nustatytas dydis nėra pagrįstas duomenimis apie šių išlaidų būtinumą, nėra argumentuotų skaičiavimų. Anot pareiškėjos, nei nemokumo administratorius, nei AB SEB bankas nepateikė aiškių argumentų ir pagrįstų motyvų dėl bankroto proceso administravimo išlaidų dydžio būtinumo, nenurodė ir nekonkretizavo, kam ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą. Pareiškėjos nuomone, šio klausimo svarstymas turėjo būti atidėtas, iki kol administratorius pateiks administravimo išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą.

2.2 Pareiškėja sutinka, kad turto priežiūros bei apsaugos išlaidos yra būtinos, tačiau mano, kad tik trečdalis šių išlaidų yra pagrįstos. Pareiškėja nepritaria išlaidoms, kurios buvo patirtos dėl nuolat dirbančio darbuotojo – sargo, kadangi objekto apsaugai yra perkamos saugos tarnybos paslaugos. Kreditorės nuomone, veiklos nevykdančioje bendrovėje abejotinas nuolat dirbančio darbuotojo – sargo reikalingumas darbui visu etatu. Kreditorė nemano, kad tokio darbuotojo poreikis iškils ateityje, pradėjus turto pardavimo procesą ir objekte lankantis interesantams. Mano, jog potencialių pirkėjų skaičius nebus didelis, todėl paties administratoriaus fizinis atvykimas į objektą dėl potencialių pirkėjų lankymosi būtų ekonomiškai naudingesnis nei 18 562,80 Eur per metus išlaidos nuolatiniam darbuotojui.

2.3 Atsižvelgdama į tai, kad BUAB „Agrovet“ jokios kitos veiklos, išskyrus inertiškai besitęsiančius teisinius santykius su UAB „Tele2“, UAB „Bitė Lietuva“ ir AB „Klaipėdos vanduo“, nevykdo, kreditorė įsitikinusi, jog buhalterinei apskaitai skiriama 605,00 Eur/mėn. suma yra per didelė. Tokius pareiškėjos argumentus patvirtina buhalterinę apskaitą tvarkančių bendrovių internete skelbiami įkainiai. Mano, jog dėl buhalterinių paslaugų pirkimo tikslinga skelbti konkursą.

2.4 Mano, jog turto pardavimo organizavimo išlaidų nepagrįstą dydį nulėmė nepagrįsta turto pardavimo tvarka, reikalavimo teisėms parduoti numatoma net 40 varžytynių, o vienų varžytynių paskelbimas kainuoja apie 30,00 Eur.

2.5 Nesutinka ir su išlaidomis teisinėms paslaugoms. Pažymi, jog civilinio proceso metu administratorius gali prašyti šias išlaidas atlyginti iš pralaimėjusios šalies, todėl neprotinga ir neteisinga šias išlaidas dubliuoti.

2.6 Kreditorė įsitikinusi, jog vietoj to, kad būtų tvirtinamos orientacinės archyvo sutvarkymo kainos (20 000,00 Eur + PVM), tikslinga skelbti konkursą ir jo rezultatus pateikti kreditorių susirinkimui, o ne vien tik kreditorių susirinkimo pirmininkui, nes tokios kreditorių susirinkimo pirmininko kompetencijos Lietuvos Respublikos juridininių asmenų nemokumo įstatymas (toliau –JANĮ) nenumato.

2.7 Mano, jog kitos išlaidos (antstolio, registrų, pašto, ryšio, neskiriant papildomų išlaidų kanceliarinėms prekėms) turi būti tvirtinamos pagal faktą. O išlaidų rezervui skirti nereikalinga, nes JANĮ 75 straipsnio 5 punktas numato nemokumo administratoriaus veiksmus, kai sąmata viršyta.

2.8 Kreditorės manymu, administravimo išlaidas sudaro ir atlyginimas administratoriui, todėl jis turėtų būti patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos dalis.

2.9 Pareiškėja pažymi, jog tiek dominuojanti kreditorė, tiek nemokumo administratorius, siūlydami kreditorių susirinkimui savo projektus dėl turto pardavimo, ignoravo UAB „Inreal“ turto vertinimo taikymo sąlygas, jog turtas buvo vertinamas ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip vientisas objektas. Ataskaitos išvadoje pateiktas verčių išskyrimas yra sąlyginis ir galioja tik parduodant visą įvertintą turtą kartu, o ne atskirais turtiniais vienetais. Administratorius ir dominuojanti kreditorė iš tam tikrų vertinamą turtą sudarančių turto komponentų sudarė atskiras turto kategorijas ir numatė, jog šios turto kategorijos bus realizuojamas ne kartu su visu vientisu verslo objektu, bet kaip visiškai atskiros turto kategorijos. Tačiau vertinime nėra duomenų apie tai, kokia šių turtinių vienetų vertė juos realizuojant atskirai nuo viso gamybinio komplekso.

2.10 Pareiškėjos nuomone, turto suskirstymas į kategorijas paremtas spėlionėmis, neturint konkrečių duomenų ir skaičiavimų, kurie pagrįstų tokį sprendimą.

2.11 Nurodo, jog nei administratorius, nei AB SEB bankas nepagrindė, kodėl žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), realizuojamas kartu su visu kompleksu, o ne atskirai.

2.12 Akcentuoja, jog nemokumo administartorius pradinę turtinio komplekso vertę nurodė 5 571 538,17 Eur (kaina su PVM), o AB SEB bankas – 5 584 364,17 Eur. Vertės skiriasi 12 826,00 Eur suma, nors abu kainos dydį sieja su ta pačia vertinimo ataskaita. Pareiškėjai neaišku, ar į turtinio komplekso kainą įskaičiuota ir automobilio „Toyota Land Cruiser“ vertė.

2.13 Pažymi, jog turto vertinimo ataskaitos 79 lape nurodyta, kad vertintojui nebuvo pateikta duomenų dėl 139 pozicijų kilnojamojo turto ir priekabų, dėl to šis turtas nevertinamas (turto vertė būtų nedidelė, jis praktiškai susidėvėjęs). Be to, turto, kuris nebuvo aprodytas vertintojui arba išmontuotas, išvežtas, vertė UAB „Inreal“ atliktoje ataskaitoje prilyginta 0,00 Eur, o viso neveikiančio turto vertė taip pat prilyginama 0,00 Eur. Šios aplinkybės reikalauja papildomo į ataskaitą neįtrauktų turto vienetų vertinimo.

2.14 Mano, jog turto pardavimo tvarka buvo nustatoma nepateikus pradinės turto pardavimo kainos pasiūlymo kartu su argumentuotu siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimu, kaip tai numato JANĮ 86 straipsnio nuostatos. Nekilnojamojo turto pardavimo kainos pagrindimas neturėtų būti suprantamas tik kaip nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos pateikimas.

2.15 Taip pat neaišku, kodėl kiekvienai turto kategorijai reikalinga skirtinga turto pardavimo tvarka.

2.16 Nei nemokumo administratoriaus, nei dominuojančios kreditorės, nei UAB „Inreal“ atliktoje turto vertinimo ataskaitoje nėra duomenų apie tai, kokiais ryšiais 1264/4820 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 24/100 dalys pastato – pašarų sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra susiję su turtiniu kompleksu ir kokią įtaka šie turtiniai vienetai turi komplekso vertei. Skaičiavimų, kokią įtaką turės šių turto vienetų pardavimas atskirai nuo turtinio komplekso, taip pat nepateikta. Pažymi, jog minėti turtiniai vienetai turto vertinimo ataskaitoje buvo vertinami ne kaip savarankiška turto grupė, bet kaip integrali gamybinio komplekso dalis. Vertinimo ataskaitoje yra apskaičiuota sąlyginė turto vieneto vertė, kuri netaikytina tuo atveju, kai integralaus gamybinio komplekso elementai parduodami atskirai nuo turtinio komplekso, todėl šių turtinių vienetų pradinė pardavimo kaina nebuvo pagrįsta, kaip to reikalauja teisės aktai.

2.17 Reikalavimo teises numatyta realizuoti per ištęstą laikotarpį, neapibrėžtą laike, t. y. skelbiant net dešimt varžytynių kiekvienai reikalavimo teisei, o visoms reikalavimo teisėms parduoti numatoma net keturiasdešimt varžytynių, nors vienerių varžytynių paskelbimas kainuoja apie 30,00 Eur. Jokių argumentų, kodėl būtina numatyti aštuonis kartus daugiau varžytynių, nei buvo numatyta pirmajame kreditorių susirinkime, nemokumo administratorius nepateikė. Skolininkų būklės vertinimas taip pat nepateiktas. Pareiškėjos įsitikinimu, turto nepardavus dvejose varžytynėse, kreditorių susirinkime turėtų būti priimamas sprendimas dėl turto pardavimo kitu būdu, nes dešimties varžytynių skelbimas dėl kiekvienos reikalavimo teisės pardavimo likusiems kreditoriams jokios naudos neatneša, o tiktai didina bankroto proceso administravimo išlaidas ir vilkina procesą.

2.18 Be to, pažymi, jog kaina už parduodamą iš varžytynių turtą turi būti didinama suma, kuri negali būti mažesnė nei kreditorių susirinkimo patvirtintas kainos didinimo intervalas, nustatytas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 713 straipsnio 9 dalį.

2.19 Pareiškėjos įsitikinimu, turtinis kompleksas (kilnojamasis turtas (įranga), kuris yra sumontuotas BUAB „Grimeda“ patalpose (vertinimo ataskaitos pozicijos eil. Nr. 20, 36, 37, 40, 42), parduodamas remiantis ne didžiausios kainos, bet turtinių vienetų buvimo vietos / lokacijos principu. Tokia turtinių vienetų pardavimo tvarka stokoja ekonominio pagrįstumo.

2.20 Be to, atkreipia dėmesį į tai, jog net keturių kilnojamojo turto vienetų, kurių bendra įsigijimo vertė sudarė 703 611,78 Eur, vertė prilyginta 0,00 Eur. Buvo įkainotas tik vienas turtinis vienetas. Vadinasi, visas kilnojamasis turtas (įranga), kuris yra sumontuotas BUAB „Grimeda“ patalpose (pozicijos eil. Nr. 20, 36, 37, 40, 42), bus parduodamas už vieno įrenginio kainą. Pareiškėja įsitikinusi, kad tai pažeidžia kreditorių interesus. Mano, jog net visiškai nebeveikiantys maisto gamybai pritaikyti įrenginiai iš nerūdijančio plieno pačiu blogiausiu atveju dar gali būti parduodami kaip metalo laužas, todėl UAB „Inreal“ turto vertinimo ataskaitoje šie kilnojamojo turto vienetai be pagrindo laikomi beverčiu turtu.

Atsiliepimas

3. Kreditorė AB Šiaulių bankas atsiliepimu į BUAB „Agrovet“ nemokumo administratoriaus skundą prašo nemokumo administratoriaus skundą atmesti. Nurodo, jog atlyginimas administratoriui nėra mokamas vien už buvimą bankroto administratoriumi, o siejamas su veiklos rezultatais ir nepriklauso nuo bankroto trukmės. Kriterijai, kuriais vadovaujantis nemokumo administratoriui nustatomas atlyginimas, yra išdėstyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio 5 dalyje. Šiame bankroto procese nėra vykdoma ūkinė komercinė veikla, turtą siekiama realizuoti kaip vieną turtinį kompleksą, nėra daug realizuotino įvairaus mažos vertės turto, kuriam parduoti būtų reikalingos sąnaudos. Debitoriai yra bankrutuojančios įmonės, skolų išieškojimo galimybių nėra, jokie teisminiai procesai dėl skolų išieškojimo nevyksta. Iš skunde nurodytų darbų sąrašo akivaizdu, kad administruojant bankroto procesą bus atlikti įprasti ir standartiniai bankroto procesui veiksmai. Mano, kad kreditorių susirinkimas pagrįstai priėmė sprendimą nenustatyti bankroto administratoriui priemokos už bankroto proceso metu gautas įplaukas.

4. Kreditorė AB Šiaulių bankas atsiliepimu į pareiškėjos UAB „Ekoslėnis“ skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti. Nurodo, jog pareiškėjos skundo argumentai dėl administravimo išlaidų sąmątos nedetalumo ir nepagrįstumo yra neteisingi ir deklaratyvūs. Taip pat mano, jog sprendimas pardavinėti turtą kompleksu atitinka protingumo, ekonomiškumo kriterijus ir neprieštarauja verslo logikai, nes turto pardavimas atskirais vienetais didintų turto išlaikymo ir pardavimo sąnaudas ir neužtikrintų didesnės kainos gavimo. Mano, jog pareiškėja savo skundą grindžia deklaratyviais argumentais ir dėl turto kainos, nepateikia jokių įrodymų, turto vertinimo, kuris leistų daryti išvadą, jog kreditorių nustatyta turto kaina yra nepagrįsta, taip pat pareiškėjai yra žinomi potencialūs turto pirkėjai, kurie sutiktų nupirkti turtą už daug didesnę kainą, nei nustatė kreditorių susirinkimas. Prašo įvertinti pareiškėjos nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą naudojantis savo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Banko nuomone, pareiškėja teikdama skundus bankroto procesuose turi tikslą ne bendradarbiauti su nemokumo administratoriumi, kitais kreditoriais, o trikdyti bankroto proceso eigą, trukdyti turto realizavimui, o dėl to kiti kreditoriai patiria žalos.

5. Kreditorė AB SEB bankas atsiliepimu į BUAB „Agrovet“ nemokumo administratoriaus ir pareiškėjos UAB „Ekoslėnis“ skundus prašo skundus atmesti, priteisti bankui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog:

5.1 Sprendžiant klausimą dėl priemokos patvirtinimo būtina įvertinti faktinę nemokumo administratoriaus atliekamų funkcijų apimtį. Mano, kad kreditorių susirinkimas pagrįstai priėmė sprendimą nenustatyti bankroto administratoriui priemokų už bankroto proceso metu gautas įplaukas, nes šios priemokos neatitiktų ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatytų kriterijų, kuriais remiantis nustatomas atlygis administratoriui. Bankroto proceso metu nėra vykdoma ūkinė komercinė veikla (neskaitant kelių nuomos sutarčių, dėl kurių vykdymo nėra nemokumo administratoriui papildomos veiklos proceso metu), nėra realizuotino įvairaus mažareikšmio turto, kuriam administruoti ir parduoti būtų reikalingos reikšmingos darbo sąnaudos, debitoriai aiškūs (bankrutuojančios įmonės), teisminiai procesai dėl skolų išieškojimo nevyksta, turtą siekiama realizuoti vienu turtiniu kompleksu.

5.2 Nesutinka, kad administravimo išlaidų sąmata yra neaiški ar neekonomiška. Bankas siekdamas, kad išlaidos būtų aiškios ir detalios, pasiūlė savo projektą. Mano, jog tikslinga detalizuoti papildomas bankroto administravimo išlaidas, kad visiems kreditoriams būtų aišku ir jos būtų skaičiuojamos pagal faktą, o ne preliminariai. Mano, jog preliminarus bendros sumos patvirtinimas, kaip siūlė nemokumo administratorius, neužtikrins sklandaus bankroto proceso, nes jei procesas tęsis ilgiau nei 12 mėnesių, vėl reikės grįžti prie administravimo išlaidų sąmatos klausimo, o banko pasiūlytu variantu nustačius mėnesines išlaidas bus išvengta papildomų ginčų.

5.3 Dėl sprendimo pardavinėti žemės sklypą, esantį atokiau nuo viso gamybinio komplekso, kartu su kompleksu pažymi, jog šiame žemės sklype yra vandens telkinys, kuris užima beveik visą sklypo teritoriją. Šis žemės sklypas naudingas viso komplekso eksploatacijai, kadangi užtikrina priešgaisrinę prevenciją. Be to, šiam žemės sklypui, visam jo plotui, taikoma paviršinių vandens telkinių apsaugos zona, komunalinių objektų sanitarinės apsaugos zona ir kt. Šiame žemės sklype draudžiamos bet kokios statybos ar kitokia veikla. Įvertinus žemės sklypo naudojimo galimybes, akivaizdu, kad jo pardavimas atskirai nuo viso objekto neužtikrins didesnės kainos gavimo net parduodant su visu kompleksu, kuriam aptarnauti jis reikalingas.

5.4 Atkreipia dėmesį ir į tai, kad atliekant vertinimą įvertinti iš viso 47 nekilnojamojo turto objektai, iš kurių 42 objektai įkeisti pirmine hipoteka bankui. Banko finansinis reikalavimas – daugiau nei 9 milijonai eurų, šį reikalavimą pirmumo teise bankas turi tenkinti iš hipoteka / įkeitimu įkeisto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, atėmus administravimo išlaidas (JANĮ 98 straipsnis). Tad net ir gavus maksimalias vertintojo nurodytas sumas nebus padengtas hipotekos kreditoriaus reikalavimas, todėl pareiškėjos skundas labiau vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir siekis vilkinti bankroto procesą nei siekis apginti realiai pažeistas teises.

5.5 Dėl sprendimo pardavinėti dalį žemės sklypo ir jame esančio pašarų sandėlio dalį atskirai nuo viso turtinio komplekso nurodo, jog patalpa yra tuščia, galimybė patekti į pastatą yra užtikrinta atskiru įvažiavimu, kuris yra su juo perleidžiamame žemės sklype ir eksploatuojamas kitų bendraturčių. Šio turto realizavimas atskirai nedaro įtakos bendro gamybinio komplekso kainai daugiau nei tiesiog aritmetinis jo vertės atėmimas iš bendros vertintojo nustatytos kainos. Tiek žemė, tiek statinys yra bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčių valdomas objektas. Geriausios kainos gavimą užtikrina jo realizavimas atskirai ir dėl to, kad bendraturčių suinteresuotumas įgyti realizuojamą turtą turėtų būti didžiausias.

5.6 Dėl sprendimo atskirai realizuoti kilnojamąjį turtą, esantį BUAB „Grimeda“ patalpose, nurodo, kad, siekiant realizuoti turtinį gamybinį kompleksą kaip visumą, turtas, kuris yra ne jame, negali būti komplekso dalimi. Tuo pagrindu ir priimtas sprendimas siūlyti jį parduoti atskirai, tikintis gauti didžiausią galimą kainą.

5.7 Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė teismui objektyvių įrodymų ir argumentų, patvirtinančių, jog nustatyta pradinė turto pardavimo kaina, jos kėlimo intervalas neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų, iš esmės pažeidžia kreditorių interesus, yra ekonomiškai nenaudingas. Pareiga įrodyti, kad turto pardavimo kaina neatitinka rinkos vertės ir todėl pažeidžia kreditorių teises, tenka pareiškėjai. Tačiau jokie įrodymai, galintys tai pagrįsti, nėra pateikti.

6. BUAB „Agrovet“ nemokumo administratorius atsiliepimu į pareiškėjos UAB „Ekoslėnis“ skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti, tenkinti nemokumo administratoriaus skundą ir priteisti iš pareiškėjos UAB „Ekoslėnis“ visas BUAB „Agrovet“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog:

6.1 Nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog sprendimas 1.2-uoju darbotvarkės klausimu neteisėtas visa apimtimi, jog administratorius nepateikė administravimo išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo. Nurodo, jog visi išlaidas patvirtinantys dokumentai yra pateikti įmonės bankroto byloje, su jais kiekvienas kreditorius gali susipažinti prisijungęs prie bankroto bylos per EPP. Negali būti reikalaujama pateikti itin tikslius būsimų išlaidų skaičiavimus, juo labiau negali būti reikalaujama pateikti būsimas, dar nepatirtas išlaidas patvirtinančius apskaitos dokumentus.

6.2 Nors pareiškėja nesutinka su sargo etatu, tačiau įmonė turi turėti bent vieną darbuotoją – sargą, kuris prižiūrėtų didelės vertės gamybinį turtinį kompleksą, nuolat apžiūrėtų vietoje visą teritoriją, informuotų administratorių apie kylančias problemas (galimus neigiamus padarinius po gausių kritulių ar pan.) ir padėtų jas operatyviai išspręsti. Vien saugos tarnybos teikiamų apsaugos paslaugų (stebėjimo kamerų ir signalizacijos palaikymo) nagrinėjamu atveju neužtenka šio turto saugumui ir tinkamai priežiūrai užtikrinti. Šio darbuotojo (sargo) poreikis bus dar didesnis, kai prasidės turto pardavimo procesas ir objekte pradės lankytis potencialūs pirkėjai.

6.3 Nors pareiškėja nesutinka su 605,00 Eur/mėn. išlaidomis buhalterinei apskaitai, tačiau įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas minėto dydžio išlaidas buhalterinėms paslaugoms pripažino pagrįstomis. Įmonė turi daug turto (tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo, kurio bendra vertė viršija 4,6 mln. Eur), daug kreditorių (šiuo metu 131, iš kurių 39 darbuotojai), be to, įmonė tęsia savo turto (dalies pastatų stogų) nuomos sutartis su telekomunikacijų įmonėmis, bankroto proceso metu yra įdarbintas darbuotojas (sargas), todėl buhalterinės apskaitos paslaugų apimtys yra didelės. Nuo teikiamų paslaugų apimties priklauso ir paslaugų kaina.

6.4 Administratorius pažymi, kad ne visos teisinės išlaidos yra patiriamos teisminiuose procesuose ir ne visada jos yra atlyginamos bylą pralaimėjusios šalies. Teisinės išlaidos yra priskiriamos prie bankroto proceso administravimo išlaidų.

6.5 Mano, jog pareiškėjos skunde nurodomi argumentai nepaneigia lėšų būtinumo didelės apimties įmonės dokumentams sutvarkyti ir perduoti į archyvą. Įmonė veiklą vykdė nuo 1992 m.

6.6 Administratorius pasiūlė turtą pardavinėti atskirais turtiniais kompleksais ar vienetais, atsižvelgęs į turto tarpusavio sąsajas, funkcinę paskirtį, turto bendraturčių interesus, kitas reikšmingas objektyvias aplinkybes.

6.7 Turtinis komplesas yra vienoje vietoje, tarpusavyje susijęs funkciškai ir sudaro mėsos produktų gamybinę bazę, kurioje iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Agrovet“ vykdė ūkinę komercinę / gamybinę (mėsos perdirbimo ir mėsos produktų gamybos) veiklą. Šio gamybinio komplekso išskaidymas būtų neracionalus veiksmas ir labai sumažintų šio turto likvidumą bei kainą.

6.8 Į turtinį kompleksą įtrauktas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo būdas yra susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, per jį eina turtiniam kompleksui funkcionuoti reikalingos komunikacijos. Administratoriaus nuomone, atskirai pardavinėjant šį žemės sklypą jis gali būti nelikvidus ar parduotas už itin mažą kainą, nes, be specialiosios paskirties, šis žemės sklypas yra apsunkintas ir servitutais.

6.9 Į turtinį kompleksą neįtrauktas kilnojamasis turtas, kuris yra sumontuotas BUAB „Grimeda“ patalpose. Tai nėra gamybinės bazės dalis ir gali funkcionuoti bei būti parduodamas atskirai, taip gaunant papildomų pajamų.

6.10 Į turtinį kompleksą neįtrauktas turtas, kuris įmonei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, nes šis turtas nėra būtinas įmonės gamybinei bazei funkcionuoti, be to, šio turto įsigijimu gali būti suinteresuoti kiti žemės sklypo bei sandėlio bendraturčiai, tad yra galimybė šį turtą parduoti atskirai. Be to, šis dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas yra visos įmonės valdomos teritorijos pakraštyje, todėl šio turto perleidimas atskirai neapsunkins valdymo ir naudojimosi turtiniu kompleksu.

6.11 Be to, priešingai, nei skunde samprotauja pareiškėja, į turtinį kompleksą neįeina automobilis „Toyota Land Cruiser“.

6.12 Turtinio komplekso pradinė pardavimo kaina nustatyta remiantis vertinimo ataskaitos duomenimis apie šio turto rinkos vertę. Pažymi, jog teisės aktuose kreditoriams nėra nustatyta prievolė turto pardavimo kainą patvirtinti analogišką, kaip nustatyta šio turto rinkos vertė turto vertintojo, kreditoriai gali nuspręsti turtą pardavinėti tiek už didesnę, tiek už mažesnę kainą. Nagrinėjamu atveju įmonės turto vertinimas buvo atliktas ir kreditoriai atsižvelgė į nepriklausomo turto vertintojo nustatytą įmonės turto rinkos vertę.

6.13 Turtinio komplekso pardavimo būdas – viešosios varžytynės užtikrins, kad už šį įmonės turtą bus gauta rinkos sąlygas atitinkanti kaina.

6.14 Dalinės nuosavybės teise priklausančio turto pradinė pardavimo kaina taip pat nustatyta atsižvelgiant į vertinimo ataskaitoje nurodytą jo rinkos vertę. Kadangi ir šis turtas bus parduodamas iš viešųjų varžytynių, šis turto pardavimo būdas užtikrins, kad už turtą bus gauta rinkos sąlygas atitinkanti kaina.

6.15 Debetines skolas nutarta pardavinėti pačiu skaidriausiu būdu – iš viešųjų varžytynių, kiekvienose paskesnėse varžytynėse pradinę pardavimo kainą vis mažinant. Nei teisės aktų reikalavimų, nei kreditorių interesų niekaip negali pažeisti kreditorių sprendimas nustatyti pradines pardavimo kainas dešimčiai varžytynių, nes reikalavimo teisės į bankrutuojančias / bankrutavusias įmones, tikėtina, nebus paklausios rinkoje ir prireiks ne vieno pardavimo etapo.

6.16 Įrangą, kuri yra sumontuota ne įmonės gamybinėje bazėje, bet BUAB „Grimeda“ patalpose, nutarta pardavinėti atskirai. Ši įranga nėra gamybinės bazės dalis ir nebūtina gamybinei veiklai turtiniame komplekse vykdyti. Todėl ši įranga gali būti (ir turėtų būti) parduodama atskirai nuo turtinio komplekso, nes tai sudarytų sąlygas gauti papildomų pajamų. Jei BUAB „Grimeda“ patalpose esanti įranga būtų pardavinėjama kartu su įmonės gamybiniu turtiniu kompleksu, tai apsunkintų šio komplekso pardavimą, nes mažai tikėtina, jog potencialus turtinio komplekso pirkėjas gali būti suinteresuotas pirkimu įrangos, kuri sumontuota kitam juridiniam asmeniui priklausančiose patalpose, o ją išmontavus sumontuoti kitoje vietoje ir toliau naudoti pagal paskirtį gali būti neįmanoma.

6.17 BUAB „Grimeda“ patalpose esančios įrangos pradinė pardavimo kaina varžytynėse nustatyta atsižvelgiant į vertininimo ataskaitoje pateiktą informaciją, kad ši įranga yra jau nusidėvėjusi, be to, dėl savo specifinės paskirties yra retai rinkoje parduodamas objektas ir lyginamuoju metodu jos vertės nustatyti net nėra objektyvių galimybių. Šios įrangos vertė ir pradinė pardavimo kaina nustatyta ir pagal buhalterinę likutinę vertę. Jei ši įranga dėl savo pradinės pardavimo kainos sulauks pirkėjų dėmesio, neabejotinai viešosiose varžytynėse pirkėjams varžantis ši įranga bus parduota už rinkos sąlygas atitinkančią kainą.

7. 2021 m. liepos 2 d. teisme gautas nemokumo administratoriaus prašymas priteisti iš pareiškėjos UAB „Ekoslėnis“ 640,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, sumokėtą advokatei už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į pareiškėjos skundą. Pateikti bylinėjimosi išlaidų patyrimą pagrindžiantys įrodymai.

8. 2021 m. liepos 16 d. teisme gautas kreditorės AB SEB banko prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, jog AB SEB bankas šioje byloje patyrė 605,00 Eur išlaidas už advokato padėjėjo pagalbą teikiant teisines konsultacijas, rengiant ir teikiant atsiliepimą į pareiškėjos UAB „Ekoslėnis“ ir nemokumo administratoriaus skundus. Pateikti bylinėjimosi išlaidų patyrimą pagrindžiantys įrodymai.

Šalies argumentai

9. 2021 m. liepos 27 d. pareiškėja, teismui pateikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat pateikė įrodymus, jog šioje civilinėje byloje ji patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą rengiant skundą dėl 2021 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų pripažinimo negaliuojančiais.

10. Nemokumo administratorius pateikė teismui duomenis apie tai, kad BUAB „Agrovet“ kreditoriai informuoti apie gautus skundus dėl kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo, taip pat jog kreditoriai informuoti apie 2021 m. rugpjūčio 5 d. 10.30 val. teismo posėdį. Daugiau atsiliepimų į skundus teisme nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundai tenkintini iš dalies.

Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo

11. Remiantis civilinės bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog atsakovei BUAB „Agrovet“ bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi, bankroto administratoriumi paskirtas Egidijus Jakubauskas. Minėta nutartis įsiteisėjo 2019 m. liepos 24 d., Lietuvos apeliaciniam teismui Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį palikus nepakeistą. 2020 m. spalio 16 d. įvyko atsakovės BUAB „Agrovet“ pirmasis kreditorių susirinkimas. 2021 m. balandžio 30 d. įvyko antrasis atsakovės BUAB „Agrovet“ kreditorių susirinkimas, kurio metu priimti sprendimai 1.1-uoju, 1.2-uoju, 3.1-uoju, 3.3-uoju, 3.4-uoju, 3.5-uoju darbotvarkės klausimais skundžiami teismui.

12. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Nurodytoms išimtims taikomi JANĮ 153 straipsnyje nurodyti įstatymai, t. y. Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas Nr. IX-218 su visais pakeitimais ir papildymais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. IX-216 su visais pakeitimais ir papildymais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. VIII-270 su visais pakeitimais ir papildymais; Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. I-2880 su visais pakeitimais ir papildymais.

13. BUAB „Agrovet“ antrasis kreditorių susirinkimas įvyko ir ginčijami kreditorių susirinkimo sprendimai priimti 2021 m. balandžio 30 d., t. y. jau po JANĮ įsigaliojimo, todėl, nagrinėjant šalių ginčą, taikytinos JANĮ nuostatos, išskyrus klausimo dėl atlygio nemokumo administratoriui (išimtis, numatyta JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 1 punkte) nagrinėjimui taikytinos ĮBĮ nuostatos.

14. JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

15. Taigi, kreditorių susirinkimo sprendimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusio nulemti neteisėtą tokio sprendimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1786-798/2020).

Dėl BUAB „Agrovet“ 2021 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkimo procedūrinių aspektų

16. Nei pareiškėja, nei nemokumo administratorius skunduose nenurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryta kokių nors procedūrinių kreditorių susirinkimo pažeidimų. Jų nuomone, antrajame kreditorių susirinkime priimti sprendimai 1.1-uoju, 1.2-uoju, 3.1-uoju, 3.3-uoju, 3.4-uoju, 3.5-uoju darbotvarkės klausimais yra neteisėti savo turiniu.

17. Byloje nemokumo administratoriaus pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nemokumo administratorius tinkamai, laikydamasis tiek JANĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino (apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorių susirinkime turintiems teisę dalyvauti asmenims turi būti pranešta likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos), tiek BUAB „Agrovet“ pirmajame kreditorių susirinkime patvirtintos Kreditorių susirinkimų sušaukimo ir balsavimo elektroninėmis priemonėmis (elektroniniu paštu) kreditorių susirinkime tvarkos 5 punkto nuostatų (pranešimą apie šaukiamą kreditorių susirinkimą nemokumo administratorius išsiunčia asmenims, turintiems teisę dalyvauti kreditorių susirinkime, jų nurodytu el. pašto adresu likus ne mažiau kaip 14 dienų iki susirinkimo dienos), 2021 m. balandžio 14 d. el. paštu išsiuntė kreditoriams pranešimą apie 2021 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkimą.

18. Nustatyta, jog administratorius pranešime apie šaukiamą kreditorių susirinkimą nurodė informaciją apie juridinį asmenį, kreditorių susirinkimo datą, laiką ir vietą, taip pat pateikė kreditorių susirinkimo darbotvarkę, siūlomų sprendimų projektus visais darbotvarkės klausimais. Taip pat pranešime buvo nurodyta, jog jeigu kreditoriui reikalinga papildoma informacija (visos apimties turto vertinimo ataskaita ar kt.), ji bus pateikta kreditoriaus nurodytu el. pašto adresu, gavus kreditoriaus prašymą el. paštu (duomenys neskelbtini). Nurodyta balsavimo elektroninėmis priemonėmis tvarka. Pridėta balsavimo iš anksto biuletenio forma. Taip pat nurodyta pakartotinio susirinkimo data.

19. Kreditorių susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu yra kreditorių susirinkimo kvorumas (JANĮ 49 straipsnio 4 dalis). Pagal JANĮ 49 straipsnio 5 dalį laikoma, kad kreditorių susirinkimo kvorumas yra, jeigu kreditorių susirinkime dalyvauja kreditoriai, įskaitant iš anksto balsavusius kreditorius, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos. BUAB „Agrovet“ 2021 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkimo protokole Nr. 2 nurodyta, jog kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro 13 070 629,65 Eur iš teismo patvirtintų 16 322 446,13 Eur visų kreditinių reikalavimų sumos, o tai sudaro 80,0776 proc. Visi kreditoriai, kurie balsavo, balsavo iš anksto raštu. Remiantis aptartais duomenimis, darytina išvada, jog kreditorių susirinkimo kvorumas buvo, kreditorių susirinkimas laikomas įvykusiu.

20. JANĮ 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Iš BUAB „Agrovet“ 2021 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 matyti, jog visais darbotvarkės klausimais sprendimai buvo priimti balsų dauguma, t. y. už priimtus sprendimus buvo atiduota nuo 90,2924 proc. iki 97,8229 proc. kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių balsų. Darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju JANĮ 51 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.

21. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog BUAB „Agrovet“ antrajame kreditorių susirinkime buvo laikytasi JANĮ bei BUAB „Agrovet“ kreditorių susirinkimų sušaukimo ir balsavimo elektroninėmis priemonėmis (elektroniniu paštu) kreditorių susirinkime tvarkos nuostatų. Procedūrinių pažeidimų nenustatyta.

22. Kitas galimas kreditorių susirinkimo sprendimų naikinimo pagrindas – materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ar (ir) pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1910-798/2020).

Dėl BUAB „Agrovet“ 2021 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkimo 1.1-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo panaikinimo (pagal nemokumo administratoriaus skundą)

23. Nustatyta, jog BUAB „Agrovet“ 2021 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkimo 1.1-uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta: „Nustatyti BUAB „Agrovet“ nemokumo administratoriui 40 MMA (t. y. 25 680,00 Eur) minimalų atlyginimą.“ Šį projektą, kuris ir buvo patvirtintas, kreditorių susirinkimui pateikė kreditorė AB SEB bankas.

24. Nemokumo administratorius prašo šį kreditorių susirinkimo nutarimą panaikinti ir patvirtinti tokį administratoriaus atlyginimą: „1.1 Nustatyti BUAB „Agrovet“ nemokumo administratoriui 40 MMA (t. y. 25 680,00 Eur) minimalų atlyginimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintose Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėse nustatytą priemoką už bankroto metu gautas įplaukas.“

25. Kaip matyti, ginčo dėl administratoriui nustatyto 40 MMA minimalaus atlyginimo nėra, ginčas kilo dėl priemokos už bankroto metu gautas įplaukas nenustatymo.

Žemesnės instancijos teismas

26. Nemokumo administratorius, teikdamas kreditorių susirinkimui projektą šiuo klausimu, buvo nurodęs, jog sprendžiant dėl BUAB „Agrovet“ nemokumo administratoriaus atlyginimo dydžio turėtų būti atsižvelgiama į tai, jog įmonės bankroto procedūros vyksta nuo 2019 m. liepos 24 d., t. y. jau daugiau kaip 1,5 metų; įmonė dalyvavo ne viename teisminiame ginče, t. y. kreditorė UAB „Hidrona“ ginčijo didžiausių kreditorių (AB SEB banko, AB Šiaulių banko, AB „Swedbank“, AB „Klaipėdos vandenys“) finansinius reikalavimus, skundė visus 2020 m. spalio 16 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus, tad yra didelė tikimybė, kad ir toliau bus ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai ir siekiama vilkinti bankroto procedūras; įmonės likvidavimo metu tęsiama teismo leista veikla – tęsiamos nuomos sutartys su telekomunikacijų bendrovėmis UAB „Tele2“ ir UAB „Bitė Lietuva“, kurios nuomojasi dalį įmonės nekilnojamojo turto stogo ploto antenoms laikyti; administratorius yra atsakingas už didelės vertės (rinkos vertė – 4,6 mln. Eur) įmonės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto komplekso (mėsos perdirbimo bei mėsos produktų gamybos gamyklos) Kretingalėje apsaugą bei priežiūrą, turės organizuoti šio turto pardavimo procedūras, informacijos teikimą, bendravimą, turto aprodymą potencialiems pirkėjams. Mano, jog šios aplinkybės įrodo, kad yra pagrindas patvirtinti administratoriui priemoką už bankroto metu gautas įplaukas.

27. Nemokumo administratoriaus atlyginimo nustatymas – kreditorių susirinkimo teisė (ĮBĮ 23 straipsnio 9 punktas). ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai. Administratoriaus atlyginimas yra siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir nepriklauso nuo bankroto procedūros trukmės. Konkreti administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, gautas lėšas iš parduoto įmonės turto, bankroto metu išieškotas sumas, taip pat į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir skaičių) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje. Kreditorių susirinkimo arba teismo nustatytas administratoriaus atlyginimas negali viršyti šiame straipsnyje nustatyta tvarka patvirtintų dydžių. Tuo atveju, jeigu dėl objektyvių priežasčių yra būtina viršyti šiame straipsnyje nustatyta tvarka patvirtintus administratoriaus atlyginimo dydžius, jie keičiami šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

28. Atlyginimas administratoriui nėra mokamas savaime už buvimą bankroto administratoriumi, o siejamas su veiklos rezultatais ir nepriklauso nuo bankroto trukmės (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-213-513/2019).

29. Nustatyta, jog BUAB „Agrovet“ bankroto procese ūkinės komercinės veiklos nevykdo. Aplinkybė, kad ir toliau yra tęsiamos nuomos sutartys su telekomunikacijų bendrovėmis UAB „Tele2“ ir UAB „Bitė Lietuva“, kurios nuomojasi dalį įmonės nekilnojamojo turto – stogo ploto antenoms laikyti, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bankrutuojanti įmonė vykdo kokią nors intensyvią veiklą. Nėra duomenų, kad BUAB „Agrovet“ būtų iškelta kitų (su bankroto procesu nesusijusių) bylų, taip pat ji nėra pareiškusi civilinių ieškinių. Kaip matyti iš 2021 m. balandžio 30 d. BUAB „Agrovet“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2, bankrutavusios įmonės turtą nutarta pardavinėti iš viešųjų varžytynių, turtą suskirsčius į 5 objektus – gamybinės paskirties turto kompleksą, automobilį, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą, reikalavimo teises ir UAB „Grimeda“ patalpose sumontuotą kilnojamąjį turtą (įrangą). Pagal šiuo metu teismo turimus duomenis, yra parduotas tik automobilis „Toyota Land Cruiser“. Kitas bankrutavusios įmonės turtas dar nėra parduotas, vykdomos viešosios varžytynės. Šiuo metu nėra duomenų, kad turto pardavimas iš varžytynių reikalautų labai daug administratoriaus laiko ir darbo sąnaudų, specialių administratoriaus veiksmų, papildomų, įprastas bankroto administratoriaus funkcijas viršijančių pastangų. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kreditorių susirinkimo sprendimas patvirtinti administratoriui tik atlyginimą, kuris sudaro 40 MMA (t. y. 25 680,00 Eur), yra teisėtas ir pagrįstas.

30. Kita vertus, pažymėtina, jog minėtoje ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, jog tuo atveju, jeigu dėl objektyvių priežasčių yra būtina viršyti šiame straipsnyje nustatyta tvarka patvirtintus administratoriaus atlyginimo dydžius, jie keičiami šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Taigi, pasikeitus situacijai, pardavus bankrutavusios įmonės turtą, žinant visas per bankroto procesą gautų įplaukų sumas, įvertinus administratoriaus darbą, ateityje atlyginimas (sprendimas dėl priemokos) administratoriui dar gali būti pakeistas ir kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytas naujas atlyginimas. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog atlyginimas administratoriui gali būti pakeistas ir naujas atlyginimas nustatytas tik nuo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos. Kreditorių susirinkimas negali peržiūrėti ir pakeisti administratoriui nustatyto atlyginimo dydžio už jo praėjusiu laikotarpiu suteiktas administravimo paslaugas. Tuo atveju, jei atlyginimo administratoriui dydis būtų nustatytas fiksuota per visą įmonės bankroto administravimo procesą mokėtina pinigų suma, esant galiojančiam kreditorių susirinkimo nutarimui šiuo klausimu, administratoriaus atlyginimo dydis galėtų būti pakeistas kreditorių susirinkimo vėlesniu nutarimu tik tuo atveju, jei dėl tokio pakeitimo nepablogėtų administratoriaus padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015).

31. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, teismas daro išvadą, jog kreditorių susirinkimas, nenustatydamas administratoriui priemokos už bankroto metu gautas įplaukas, teisės aktų nuostatų nepažeidė, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą 1.1-uoju darbotvarkės klausimu, todėl jį naikinti ar pakeisti nemokumo administratoriaus skunde nurodytais motyvais šioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo. Nemokumo administratoriaus reikalavimas panaikinti nutarimą 1.1-uoju darbotvarkės klausimu ir teismo nutartimi nustatyti administratoriui atlyginimą su priemoka už bankroto metu gautas įplaukas netenkintinas.

Dėl BUAB „Agrovet“ 2021 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkimo 1.2-uoju darbotvarkės klausimu priimto sprendimo panaikinimo (pagal nemokumo administratoriaus ir pareiškėjos UAB „Ekoslėnis“ skundus)

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

32. Nustatyta, jog BUAB „Agrovet“ 2021 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkimo 1.2-uoju darbotvarkės klausimu nutarta:

„Patvirtinti iki 2021 m. kovo 31 d. bankroto administratoriaus patirtas 120 467,88 Eur bankroto administravimo išlaidas. Iki įmonės išregistravimo nustatyti papildomas bankroto administravimo išlaidas:

Buhalterinės apskaitos tvarkymas – 7 260,00 Eur (įskaitant PVM);

Turto pardavimo organizavimo išlaidos – pagal faktą, pagrįstos pirminiais apskaitos dokumentais. Turto pardavimo išlaidoms pasiekus 600,00 Eur, teikti kreditorių susirinkimui klausimą dėl išlaidų, susijusių su turto pardavimo organizavimu, padidinimo, kartu pateikiant jau patirtų išlaidų pagrindimo dokumentus;

Žemesnės instancijos teismas

Turto priežiūros ir apsaugos išlaidos skiriamos iki turto pardavimo: 423,50 Eur (įskaitant

PVM)/mėn. mokėjimai saugos tarnybai; 1 546,90 Eur (įskaitant visus privalomus

mokesčius)/mėn. fizinę apsaugą vykdančiam darbuotojui; 200,00 Eur (įskaitant PVM)/mėn.

eksploatacinėms išlaidoms;

Teisinės išlaidos – pagal iš anksto su kreditorių susirinkimo pirmininku suderintą fiksuotą sąmatą;

Archyvo sutvarkymo išlaidos – skelbti konkursą ir jo rezultatus pristatyti kreditorių susirinkimo pirmininkui, nutarimui dėl archyvavimo paslaugų pirkimo priimti;

Kitos išlaidos – pagal faktą, pagrįstos pirminiais apskaitos dokumentais. Turto pardavimo išlaidoms pasiekus 2 000,00 Eur, teikti kreditorių susirinkimui klausimą dėl kitų išlaidų sąmatos padidinimo;

Nekilnojamojo turto mokestis, skaičiuojamas iki nutarties dėl bendrovės likvidavimo įsiteisėjimo, – pagal VMI pateiktas deklaracijas.“ Šio sprendimo projektą, kuris ir buvo patvirtintas, kreditorių susirinkimui pateikė kreditorė AB SEB bankas.

33. Nemokumo administratorius prašo šį kreditorių susirinkimo priimtą sprendimą panaikinti ir teismo nutartimi nustatyti / patvirtinti nemokumo administratoriaus kreditorių susirinkimui teiktą projektą dėl administravimo išlaidų sąmatos: „1.2 Kitoms BUAB „Agrovet“ bankroto proceso administravimo išlaidoms (t. y. neskaitant administratoriaus atlyginimo) patvirtinti iki 210 000,00 Eur sumą visam BUAB „Agrovet“ bankroto proceso laikotarpiui (t. y. nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo), kuri bus naudojama bankrutavusios įmonės turto apsaugai, elektros ir kitų komunalinių mokesčių mokėjimui, turto vertinimui, buhalterijos, draudimo, bankinėms, finansavimo, teisinėms, dokumentų archyvavimo ir kt. paslaugoms, varžytynių skelbimui ir kt. būtinoms bankroto administravimo išlaidoms apmokėti (JANĮ 73 straipsnio 2 dalis) (į šią sumą įtraukiant ir iki susirinkimo patirtas bei teismo patvirtintas išlaidas).“

34. Pareiškėja UAB „Ekoslėnis“ taip pat prašo šį kreditorių susirinkimo priimtą sprendimą 1.2-uoju darbotvarkės klausimu panaikinti ir grąžinti klausimą dėl kitų bankroto administravimo išlaidų sąmatos nustatymo iš naujo svarstyti kreditorių susirinkimui. Jos nuomone, tiek kreditorės AB SEB banko pateiktas projektas, tiek nemokumo administratoriaus pateiktas projektas yra netinkami, nepagrįsti, nemotyvuoti ir pan.

Žemesnės instancijos teismas

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad bankroto administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui (komitetui) tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl prašomos patvirtinti administravimo išlaidos yra būtinos ir būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011). Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-690/2018). Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartyje, kuria buvo panaikintas pirmajame BUAB „Agrovet“ kreditorių susirinkime priimtas sprendimas dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, taip pat buvo nurodęs, jog tiek administratorius, tiek ir kreditorius, teikiantis alternatyvų siūlymą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų, turi pareigą pagrįsti siūlomos sąmatos dydį, pateikti objektyvius argumentus, sąlygojančius būtent tokios sąmatos skyrimą.

36. Kaip matyti iš nemokumo administratoriaus pateikto projekto 1.2-uoju darbotvarkės klausimu, taip pat jo paaiškinimų, siųstų antrajam kreditorių susirinkimui, administratorius pagrindė, kodėl būtent tokio dydžio bankroto administravimo išlaidų sąmatą reikia nustatyti, detalizavo, kam ateityje bus reikalinga skirti lėšų, pateikė objektyvius argumentus ir skaičiavimus, sąlygojančius būtent tokios sąmatos dydį, taip pat nurodė, jog į 210 000,00 Eur sumą įtraukiamos ir iki susirinkimo patirtos bei teismo jau patvirtintos išlaidos. Taip pat teismas sutinka, jog pareigą pagrįsti siūlomos sąmatos dydį įvykdė ir kreditorė AB SEB bankas, teikdama savo projektą. Teismas nusprendžia, jog abu projektai yra paremti skaičiavimais, tiek nemokumo administratorius, teikdamas projektą, tiek AB SEB bankas, teikdama projektą, konkretizavo, kam ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, todėl pareiškėjos UAB „Ekoslėnis“ skundo argumentai, neva projektai nebuvo argumentuoti, detalūs, nebuvo pagrįsti skaičiavimais dėl išlaidų būtinumo, yra atmetami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

37. Teismo nuomone, nėra jokio pagrindo, kaip to prašo pareiškėja, įpareigoti administratorių pateikti administravimo išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą, kadangi skaičiavimai ir aiškus administravimo išlaidų sąmatos pagrindimas jau buvo pateikti kreditorių susirinkimui. Taip pat pažymėtina, jog išlaidų, kurios dar tik bus patiriamos ateityje, administratorius jokiais dokumentais pagrįsti negali, kadangi paprasčiausiai jis tokių dokumentų šiuo metu neturi, išlaidos dar tik bus patiriamos. Administratorius gali tik preliminariai aiškiais, objektyviais ir logiškais argumentais pagrįsti, kokias dar numatoma patirti administravimo išlaidas (tai jis nagrinėjamu atveju ir yra padaręs). Kreditoriai manydami, jog tikslinga bus susipažinti su tokiais dokumentais ateityje, turės teisę kreiptis į administratorių, o pastarasis turės pareigą pagrįsti visas patirtas išlaidas, pateikti tai pagrindžiandžius rašytinius įrodymus.

38. Pareiškėja prašo įpareigoti nemokumo administratorių pateikti informaciją apie jau patirtų išlaidų būtinumą bei išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Tačiau teismas pažymi, jog administratorius ne kartą jau kreipėsi tiesiogiai į teismą dėl aministravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, taip pat teismui teikė informaciją apie patirtų išlaidų būtinumą bei išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Klaipėdos apygardos teismas, įvertinęs nemokumo administratoriaus pateiktus įrodymus, išlaidų pagrįstumą, 2019 m. rugpjūčio 13 d., 2020 m. sausio 17 d., 2020 m. birželio 1 d., 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimis patvirtino bendrą 74 900,00 Eur administravimo išlaidų sąmatos sumą, kurią administratorius turėjo teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartimi patvirtinta papildoma 30 000,00 Eur administravimo išlaidų sąmata, 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi patvirtinta papildoma 21 600,00 Eur administravimo išlaidų sąmata, o 2021 m. liepos 22 d. nutartimi patvirtinta papildoma 4 300,00 Eur administravimo išlaidų sąmata, galiojanti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Pareiškėja dalyvauja BUAB „Agrovet“ bankroto byloje, todėl turėjo / turi visas galimybes susipažinti su išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Įpareigoti nemokumo administratorių dar kartą pateikti informaciją apie jau patirtų išlaidų būtinumą bei išlaidas pagrindžiančius dokumentus nėra teisinio pagrindo.

39. Pareiškėja, nesutikdama su bankroto administravimo išlaidų sąmatos dydžiu, teigia, jog galbūt netikslinga visu etatu samdyti sargą, nes turto apsaugą užtikrina saugos tarnyba. Tačiau sargo reikalingumą nagrinėjamu atveju pagrindė administratorius, nurodydamas, kad įmonė turi turėti bent vieną darbuotoją, kuris prižiūrėtų didelės vertės gamybinį turtinį kompleksą, t. y. nuolat apžiūrėtų visą teritoriją, informuotų administratorių apie kylančias problemas (pavyzdžiui, galimus neigiamus padarinius po gausių kritulių ar pan.) ir padėtų jas operatyviai išspręsti. Vien saugos tarnybos teikiamų apsaugos paslaugų (stebėjimo kamerų ir signalizacijos palaikymo) nagrinėjamu atveju neužtenka šio turto saugumui ir tinkamai priežiūrai užtikrinti. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiais administratoriaus argumentais.

Žemesnės instancijos teismas

40. Nors pareiškėja nesutinka su išlaidomis buhalterinei apskaitai, anot jos, galbūt buhalterinėms paslaugoms pirkti tikslinga būtų skelbti konkursą, tačiau pažymėtina, jog pareiškėjos pateikti duomenys apie kitų buhalterinių įmonių įkainius yra netikslūs, kadangi kainos nurodytos „nuo“, kainos nurodomos su sąlygomis, kad buhalterinės apskaitos paslaugų kaina naujai perskaičiuojama kiekvieną mėnesį, nėra pateikta konkreti galutinė suma, kuri tikrai leistų teigti, kad nagrinėjamu atveju išlaidos buhalterinei apskaitai yra per didelės. Šiuo atveju reikia įvertinti tai, kad bankrutuojanti įmonė turi daug turto, daug kreditorių, tęsia nuomos sutartis su telekomunikacijų įmonėmis, bankroto proceso metu yra įdarbintas darbuotojas (sargas), perkamos saugos tarnybos paslaugos ir pan. Nuo teikiamų paslaugų apimties priklauso ir paslaugų kaina, ji, teismo nuomone, nesant kitų pagrįstų įrodymų, nagrinėjamu atveju yra protingo dydžio ir adekvati.

41. Anot pareiškėjos, turto pardavimo organizavimo išlaidų nepagrįstą dydį nulėmė nepagrįsta turto pardavimo tvarka, nes reikalavimo teisėms parduoti numatoma net 40 varžytynių, o vienų varžytynių paskelbimas kainuoja apie 30,00 Eur. Tačiau pažymėtina, jog aplinkybė, kad nustatytas toks varžytynių skaičius, nelemia, kad būtent toks skaičius varžytynių ir bus paskelbtas. Pavykus parduoti turtą greičiau, bus skelbiama mažiau varžytynių, atitinkamai mažiau turto pardavimo organizavimo išlaidų bus patirta.

42. Pareiškėja taip pat nesutinka su sąmatoje numatytomis išlaidomis teisinėms paslaugoms. Pažymi, jog civilinio proceso metu administratorius gali prašyti šias išlaidas atlyginti iš pralaimėjusios šalies, todėl neprotinga ir neteisinga šias išlaidas dubliuoti, jeigu jos administratoriui atlyginamos kita tvarka. Tačiau administratorius teisingai pažymėjo, jog ne visos teisinės išlaidos yra patiriamos teisminių procesų metu ir ne visada jos yra atlyginamos bylą pralaimėjusios šalies. Be to, pagal JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 3 punktą teisinės išlaidos yra priskiriamos prie bankroto proceso administravimo išlaidų, todėl teisėtai ir pagrįstai administartorius tokias išlaidas numatė sąmatoje.

43. Pareiškėjos nuomone, vietoj to, kad būtų tvirtinamos orientacinės archyvo sutvarkymo kainos (20 000,00 Eur + PVM), tikslinga skelbti konkursą ir jo rezultatus pateikti kreditorių susirinkimui, o ne vien tik kreditorių susirinkimo pirmininkui, nes tokios kreditorių susirinkimo pirmininko kompetencijos JANĮ nenumato. Teismas pritaria, jog JANĮ nėra įtvirtinta galimybė kreditorių susirinkimo pirmininkui vienvaldiškai priimti sprendimus, todėl skundžiamo sprendimo, kuris buvo priimtas pagal AB SEB banko pateiktą projektą, dalis: „Archyvo sutvarkymo išlaidos – skelbti konkursą ir jo rezultatus pristatyti kreditorių susirinkimo pirmininkui, nutarimui dėl archyvavimo paslaugų pirkimo priimti“, vertintina kaip pažeidžianti imperatyviąsias įstatymo normas, pažeidžianti kreditorių teises ir interesus. Kita vertus, nemokumo administratorius buvo nurodęs, kad BUAB „Agrovet“ veiklą vykdė nuo 1992 m., per veiklos metus turėjo daug darbuotojų ir yra sukaupusi didelės apimties veiklos bei buhalterinės apskaitos dokumentų. Šių dokumentų sutvarkymo pagal teisės aktų reikalavimus ir perdavimo archyvui (įskaitant didelės apimties dokumentų transportavimą į archyvą) kaina sudarys iki 20 000,00 Eur + PVM (suma orientacinė, nurodyta atsižvelgiant į analogiškų įmonių archyvo perdavimo įkainius). Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, neturi pagrindo išvadai, kad nemokumo administratoriaus nurodytos dokumentų sutvarkymo ir perdavimo į archyvą išlaidos nepagrįstai per didelės. Be to, suma yra orientacinė, galbūt šiai paslaugai bus išleista ir mažiau lėšų.

44. Pažymėtina, jog bankroto administravimo išlaidų sąmata reiškia galimų išlaidų bankroto procese ribas, visos išlaidos bus patiriamos pagal jų objektyvų poreikį.

45. Pareiškėjos manymu, administravimo išlaidas sudaro ne tik su bendrovės administravimu susijusios išlaidos, bet ir atlyginimas administratoriui, jis turėtų būti administravimo išlaidų sąmatos dalimi, nes pagal JANĮ 73 straipsnio 2 dalį bankroto proceso administravimo išlaidos apima ir bazinį atlygį nemokumo administratoriui. Šie pareiškėjos argumentai teisingi. Tačiau nagrinėjamu atveju reikėtų įvertinti ir tai, jog dėl įstatymų pasikeitimo atlyginimas nemokumo administratoriui šiuo atveju nustatomas remiantis ĮBĮ nuostatomis, o kitų bankroto administravimo išlaidų sąmata – remiantis JANĮ. Tikėtina, būtent dėl to šie klausimai ir buvo sprendžiami atskirai. Kita vertus, jeigu administratoriaus atlyginimas būtų bankroto proceso išlaidų sąmatos dalimi, neabejotina, jog sąmata didėtų tokia suma, kuri nustatyta kaip administratoriaus atlyginimas.

46. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad kreditorių susirinkimo nutarimu negalima sukurti tokios situacijos, kad bankroto administratorius, vykdydamas jam pavestas funkcijas, būtų teisinio neapibrėžtumo situacijoje dėl to, ar jo patirtos išlaidos kreditorių susirinkimo bus patvirtintos. Kreditorių susirinkimas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, turi nustatyti tokias administravimo išlaidų ribas, kurios leistų administratoriui sklandžiai atlikti administravimo procedūras ir netrikdytų bankroto bylos nagrinėjimo eigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Pagal administratoriaus pateiktus ir pagrįstus apskaičiavimus kreditorių susirinkimas patvirtina visų rūšių administravimo išlaidas a priori, bet ne post factum ir remdamasis patvirtinta išlaidų sąmata administratorius vykdo bankroto procedūras (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2045/2011). Tai reiškia, kad administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas yra ne tik kreditorių susirinkimo teisė, bet ir pareiga, todėl teismas, nustatęs, kad kreditoriai nepagrįstai jos neįgyvendina, turėtų teisę pats išspręsti administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-3716-653/2019).

47. Teismas, įvertinęs kreditorės AB SEB banko pateiktą projektą dėl kitų bankroto administravimo išlaidų sąmatos nustatymo, kuris kreditorių susirinkime ir buvo patvirtintas, pritaria nemokumo administratoriaus argumentams, jog kreditorės AB SEB banko pateiktas projektas, už kurį balsavo ji pati ir kreditorė AB Šiaulių bankas, iš esmės trikdys bankroto proceso eigą, kadangi: pasiekus maksimalią 600,00 Eur sumą, skirtą turto pardavimo išlaidoms, administratorius privalės kreiptis į kreditorių susirinkimą; eksploatacinėms išlaidoms (elektrai, dujoms, vandeniui) numatyta konkreti 200,00 Eur suma, tačiau, teismo vertinimu, tokios išlaidos negali būti konkrečiai apskaičiuotos kiekvienam mėnesiui, reikia įvertinti sezoniškumą, tikėtina, žiemos mėnesiais tokios išlaidos būna didesnės, tad ir vėl administratoriui teks kreiptis į kreditorių susirinkimą; siekdamas pasinaudoti teisininko pagalba, nemokumo administratorius turės kreiptis į kreditorių susirinkimo pirmininką, o kad sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, vėl tektų šaukti kreditorių susirinkimą ir gauti pritarimą; dokumentų sutvarkymui ir perdavimui į archyvą numatyta analogiška tvarka; kitos išlaidos – pagal faktą, pagrįstos pirminiais apskaitos dokumentais, nors, kaip anksčiau minėta, tam, kad administratorius galėtų sklandžiai vykdyti bankroto procedūras, administravimo išlaidų sąmata turi būti patvirtinta iš anksto, o ne po to, kai išlaidos jau patirtos. Teismo vertinimu, tokia tvarka neekonomiška, lems papildomas laiko ir administravimo išlaidas šaukiant kreditorių susirinkimus ir nepagrįstai vilkins bei trikdys įmonės bankroto proceso eigą. Tuo tarpu nemokumo administratoriaus pateiktas projektas vertintinas kaip padėsiantis operatyviau vykdyti bankroto procedūras ir operatyviau apmokėti atsirandančias būtinąsias išlaidas.

48. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, JANĮ 75 straipsnio 3 dalyje apibrėžtą teismo teisę nustatyti administravimo išlaidų sąmatą, jeigu jos nepatvirtina kreditorių susirinkimas, sistemiškai aiškinant su JANĮ 55 straipsnio 4 dalimi nustatytais kreditorių susirinkamo nutarimų panaikinimo pagrindais, darytina išvada, kad teismas turi diskreciją spręsti, ar išnagrinėjus skundą dėl administravimo išlaidų sąmatos (ne)patvirtinimo grąžinti šį klausimą spręsti kreditorių susirinkimui, ar išspręsti klausimą iš esmės ir patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1862-866/2021).

49. Kasacinės instancijos teismo praktikoje aiškinant iš esmės analogišką ĮBĮ 36 straipsnio nuostatą, galiojusią iki JANĮ įsigaliojimo, pažymėta, kad toks teisinis reguliavimas grindžiamas siekiu didinti bankroto procedūrų veiksmingumą, kadangi administravimo išlaidų dydis turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais, o ne kreditorių daugumos palankumu ar nepalankumu bankroto administratoriui. Administravimo išlaidų sąmatos, ypač administratoriaus atlyginimo dydžio priklausomumas vien nuo kreditorių susirinkimo sprendimo, nesant efektyvios teisminės kontrolės, mažintų bankroto administratoriaus nepriklausomumą nuo kreditorių ir galėtų tapti kliūtimi ginčyti kai kurių kreditorių reikalavimus ir (arba) bankrutuojančios įmonės sandorius. Be to, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimas turi būti išsprendžiamas sparčiai ir netapti kreditorių ilgų ginčų, kliudančių veiksmingai atlikti bankroto procedūras, objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018).

50. Teismas atsižvelgia į tai, jog kreditorių susirinkimas jau antrą kartą sprendė administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą. Tiek pirmą kartą, tiek antrą kartą buvo patvirtintas didžiausios kreditorės AB SEB banko teiktas projektas (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartimi pirmasis sprendimas šiuo klausimu panaikintas ir klausimas dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo grąžintas BUAB „Agrovet“ kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo). Jeigu teismas ir šiuo atveju panaikinęs sprendimą 1.2-uoju darbotvarkės klausimu grąžintų šį klausimą nagrinėti kreditorių susirinkimui iš naujo, teismo vertinimu, gali susidaryti situacija, kad ir vėl bus patvirtintas didžiausios kreditorės AB SEB banko teikiamas projektas, o tai vėl sąlygos teisminius ginčus.

51. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog pagal kreditorių, balsavusių susirinkime, suvestinę už nemokumo administratoriaus teiktą projektą 1.2-uoju darbotvarkės klausimu balsavo 5 kreditoriai (R. T., Multivac Oy, UAB „Virenda“, VšĮ Kauno technologijos universitetas, UAB „Onninen“), o už kreditorės AB SEB banko teiktą projektą 1.2-uoju darbotvarkės klausimu balsavo tik 2 kreditoriai (AB SEB bankas ir AB Šiaulių bankas), už kreditorės VSDFV teiktą projektą 1.2-uoju darbotvarkės klausimu balsavo taip pat 2 kreditoriai (VSDFV Klaipėdos skyrius ir Alytaus skyrius), už kreditorės VMI projektą balsavo tik ši kreditorė. Nors procentine išraiška kreditorių, balsavusių už nemokumo administratoriaus projektą, finansiniai reikalavimai yra nedideli, tačiau šiuo atveju teismas vertina ne tik finansinių reikalavimų apimtis, bet ir kreditorių skaičių, jų nuomonę, kad nemokumo administratoriaus projektas dėl kitų bankroto administravimo išlaidų sąmatos yra geras, teisingas ir tinkamas šiam bankroto procesui.

52. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, teismas nutaria panaikinti BUAB „Agrovet“ 2021 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkimo sprendimą, priimtą 1.2-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl kitų bankroto administravimo išlaidų sąmatos nustatymo“ pagal kreditorės AB SEB banko projektą, ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti nemokumo administratoriaus teiktą projektą „Dėl kitų bankroto administravimo išlaidų sąmatos nustatymo“: „1.2 Kitoms BUAB „Agrovet“ bankroto proceso administravimo išlaidoms (t. y. neskaitant administratoriaus atlyginimo) patvirtinti iki 210 000,00 Eur sumą visam BUAB „Agrovet“ bankroto proceso laikotarpiui (t. y. nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo), kuri bus naudojama bankrutavusios įmonės turto apsaugai, elektros ir kitų komunalinių mokesčių mokėjimui, turto vertinimui, buhalterijos, draudimo, bankinėms, finansavimo, teisinėms, dokumentų archyvavimo ir kt. paslaugoms, varžytynių skelbimui ir kt. būtinoms bankroto administravimo išlaidoms apmokėti (JANĮ 73 straipsnio 2 dalis) (į šią sumą įtraukiant ir iki susirinkimo patirtas bei teismo patvirtintas išlaidas).“

Žemesnės instancijos teismas

Dėl BUAB „Agrovet“ 2021 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkimo 3.1-uoju darbotvarkės klausimu priimto sprendimo panaikinimo (pagal pareiškėjos UAB „Ekoslėnis“ skundą)

53. Nustatyta, jog BUAB „Agrovet“ 2021 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkimo 3.1-uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta:

„BUAB „Agrovet“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sudarantį gamybinės paskirties turto kompleksą (kilnojamasis turtas išvardintas UAB „Inreal“ 2021 m. vasario 19 d. Turto vertinimo ataskaitos 73–79 psl. (išskyrus pozicijas eil. Nr. 20, 36, 37, 40, 42), pastatų, statinių ir tinklų komplekso su žemės sklypais detalizacija – 80 psl. (išskyrus 1264/4820 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 24/100 dalis pastato – pašarų sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini))) pardavinėti kartu kaip vieną gamybinį turtinį kompleksą (toliau – turtinis kompleksas) iš viešųjų varžytynių.

Pradinę turtinio komplekso pardavimo kainą varžytynėse nustatyti remiantis atliktu turto vertinimu – 5 584 364,17 Eur ( kaina su PVM).

Nustatyti 1 000,00 Eur kainos didinimo intervalą.

Nepardavus pirmose varžytynėse, tęsti pardavimą iš viešųjų varžytynių, pradinę pardavimo kainą 2 ir 3 varžytynėse mažinant 20 procentų, o 4 ir 5 varžytynėse mažinant 10 procentų nuo paskutinėse varžytynėse nustatytos pradinės pardavimo kainos, t. y.:

Žemesnės instancijos teismas

Varžytynių eil. Nr. Pradinė pardavimo kaina EUR(su PVM) 1 5.584.364,17 2 4.467.491,34 3 3.573.993,07 4 3.216.593,76 5 2.894.934,39

Skirtingiems kreditoriams įkeisto turto kaina proporcingai išskaičiuojama pagal UAB „Inreal“ 2021 m. vasario 19 d. turto vertinimo ataskaitoje pateiktus duomenis apie konkretaus turtinio objekto vertę. Nepardavus/neperdavus turtinio komplekso penktose varžytynėse – šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolesnės turtinio komplekso pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo.“

Žemesnės instancijos teismas

54. Nepagrįsti pareiškėjos argumentai, jog šio turto pardavimo tvarka buvo nustatoma nepateikus pradinės turto pardavimo kainos pasiūlymo kartu su argumentuotu siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimu, kaip tai numato JANĮ 86 straipsnio nuostatos. JANĮ 86 straipsnyje reglamentuotas juridinio asmens turto pardavimas. Šio straipsnio 2–4 dalyse nurodyta, jog: juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą (2 dalis); nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą (3 dalis); juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (4 dalis). Teismo nuomone, JANĮ 86 straipsnio 4 dalies prasme kaina turi būti suprantama kaip konkreti pinigų suma. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-632-407/2021). Turto pardavimo kaina buvo nurodyta aiški ir konkreti, ji nustatyta remiantis aktualiausia UAB „Inreal“ 2021 m. vasario 19 d. Turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 21/02-196. Teismas mano, kad nagrinėjamu atveju turto pardavimo tvarka buvo nustatoma pateikus pradinės turto pardavimo kainos pasiūlymą kartu su siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimu, kaip tai numato JANĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostatos.

55. Pareiškėja akcentuoja, jog nebuvo atsižvelgta į tai, kad turto vertės vertinimo ataskaitoje pateiktas verčių išskyrimas yra sąlyginis ir galioja tik parduodant visą įvertintą turtą kartu, o ne atskirais turtiniais vienetais. Tačiau teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju buvo vertintas specifinis, didelės apimties turtas, išskirtos kiekvieno objekto vertės. Manyti, kad turto vertės būtų visiškai kitokios, jeigu turtas būtų vertintas atskirais turtiniais vienetais, nėra pagrindo. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų abejoti vertinimo ataskaitoje pateiktomis vertėmis ir daryti išvadą, kad turto vertės, turtą vertinant atskirais vienetais, gerokai skirtųsi.

56. Pareiškėjai nėra aišku, ar į turto komplekso kainą yra įskaičiuota automobilio „Toyota Land Cruiser“ vertė. Tačiau tiek remiantis vertinimo ataskaita, tiek administratoriaus paaiškinimais akivaizdu, jog automobilio „Toyota Land Cruiser“ vertė į turto komplekso vertę nėra įskaičiuota. Pažymėtina ir tai, jog nemokumo administratorius teismui pateikė duomenis, kad automobilis „Toyota Land Cruiser“ jau parduotas iš viešųjų varžytynių.

57. Nepagrįsti pareiškėjos argumentai, jog turto suskirstymas į kategorijas paremtas spėlionėmis, neturint konkrečių duomenų ir skaičiavimų, kurie pagrįstų tokį suskirstymą. Nemokumo administratorius ir kreditorė AB SEB bankas tokį suskirstymą yra pagrindę. Jie nurodė, kad turtinis komplesas yra vienoje vietoje, tarpusavyje susijęs funkciškai ir sudaro mėsos produktų gamybinę bazę, kurioje iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „Agrovet“ vykdė ūkinę komercinę / gamybinę (mėsos perdirbimo ir mėsos produktų gamybos) veiklą. Šio gamybinio komplekso išskaidymas būtų neracionalus veiksmas ir labai sumažintų šio turto likvidumą bei kainą. Nors žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra atokiau nuo turtinio komplekso, šiame žemės sklype yra vandens telkinys, kuris užima beveik visą sklypo teritoriją. Šis žemės sklypas naudingas viso komplekso eksploatacijai, kadangi užtikrina priešgaisrinę prevenciją. Be to, šiam žemės sklypui, visam jo plotui, taikoma paviršinių vandens telkinių apsaugos zona, komunalinių objektų sanitarinės apsaugos zona ir kt. Šiame žemės sklype draudžiamos bet kokios statybos ar kitokia veikla. Įvertinus žemės sklypo naudojimo galimybes, akivaizdu, kad jo pardavimas atskirai nuo viso objekto neužtikrins didesnės kainos gavimo, nei parduodant su visu kompleksu, kuriam aptarnauti jis reikalingas. Į turtinį kompleksą nuspręsta netraukti kilnojamojo turto, kuris yra sumontuotas BUAB „Grimeda“ patalpose. Šis turtas parduodamas atskirai, nes gali funkcionuoti bei būti parduodamas atskirai, taip gaunant papildomų pajamų. Į turtinį kompleksą taip pat neįtrauktas turtas, kuris įmonei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, nes šis turtas nėra būtinas įmonės gamybinei bazei funkcionuoti, be to, šio turto įsigijimu gali būti suinteresuoti kiti žemės sklypo bei sandėlio bendraturčiai, taigi yra galimybė šį turtą parduoti atskirai. Be to, šis dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas yra visos įmonės valdomos teritorijos pakraštyje, todėl šio turto perleidimas atskirai neapsunkins valdymo ir naudojimosi turtiniu kompleksu. Taigi, turto suskirstymas yra pagrįstas, aiškus ir logiškas. Teismas neturi pagrindo tokiam suskirstymui nepritarti.

58. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, jog UAB „Inreal“ vertinimo ataskaitoje buvo nurodyta, kad vertintojui nebuvo pateikta duomenų dėl 139 pozicijų kilnojamojo turto ir priekabų, dėl to šis turtas nevertinamas (turto vertė būtų nedidelė, jis praktiškai susidėvėjęs). Tačiau teismas pažymi, jog kreditorių susirinkimas skundžiamu sprendimu nutarė pardavinėti tik tą kilnojamąjį turtą, kuris buvo vertintas. Joks kitas kilnojamasis turtas, kuris nebuvo vertinamas, neparduodamas. Be to, nėra pateikta duomenų, kad turtas, kurį mini pareiškėja, būtų lėmęs kitokią turtinio komplekso vertę.

59. Teismo vertinimu, nustatyta pradinė turtinio komplekso pardavimo varžytynėse kaina nepažeidžia kreditorių interesų, kadangi ji nustatyta atsižvelgus į UAB „Inreal“ atlikto turto vertinimą, dėl kurio pagrįstų abejonių nagrinėjamoje civilinėje byloje nekyla. Šalys nepateikė duomenų, paneigiančių turto vertinimo ataskaitoje nustatytų išvadų pagrįstumą. Pažymėtina ir tai, kad pradinės kainos nustatymas nelemia kainos, už kurią turtas realiai bus parduotas. Netgi darant prielaidą, kad pradinė turto pardavimo kaina pirmosiose varžytynėse yra per maža, rinka tokį menamą neatitikimą panaikins varžytynių dalyviams rungiantis dėl turto įsigijimo ir didinant siūlomą turto kainą. Varžytynėse parduodamo turto kaina gali padidėti, jei parduodamas objektas yra patrauklus, norimas potencialiems pirkėjams, ir atitinkamai, jei nustatyta pradinė kaina neatitinka realios rinkos kainos (nėra susidomėjimo, poreikio), turtas bus parduodamas už pasiūlytą mažesnę kainą turto pardavimo iš varžytynių metu. Nemokumo administratorius teismui pateikė duomenis apie tai, jog pirmosios varžytytinės neįvyko, nes neatsirado pirkėjų. Todėl pareiškėja, ginčydama nustatytą turto vertę, turėtų atsižvelgti ir į realias galimybes parduoti tokį specifinį turtą.

60. Visgi teismas iš dalies sutinka su pareiškėjos skundo argumentais, kad nustatyta turtinio komplekso pardavimo tvarka iš dalies prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Skundžiamu sprendimu, be kita ko, buvo nutarta: „Nustatyti 1 000,00 Eur kainos didinimo intervalą.“ Tačiau Turto pardavimo iš varžytynių, vykdomo bankroto proceso metu, tvarkos aprašo 26 punkte nustatyta, jog, kainą didindamas neautomatiniu būdu, varžytynių dalyvis kiekvieną kartą pats nurodo kainą, siūlomą už parduodamą iš varžytynių turtą. Varžytynių dalyvis gali siūlyti ne mažesnę už kreditorių susirinkimo patvirtintą pradinę turto pardavimo kainą, o vėliau kaina už parduodamą iš varžytynių turtą didinama suma, kuri negali būti mažesnė nei kreditorių susirinkimo patvirtintas kainos didinimo intervalas, nustatytas pagal CPK 713 straipsnio 9 dalį. CPK 713 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog, kainą didinant neautomatiniu būdu, varžytynių dalyvis už parduodamą turtą pasiūlo kainą, kuri negali būti mažesnė už pradinę turto pardavimo kainą. Kiti varžytynių dalyviai už parduodamą turtą gali siūlyti tik didesnę kainą, tačiau kiekvienas kainos padidėjimas turi sudaryti ne mažiau kaip 0,5 procento pradinės turto pardavimo kainos, jeigu ji yra mažesnė negu 15 000,00 Eur, ne mažiau kaip 0,3 procento – jeigu pradinė turto pardavimo kaina yra nuo 15 000,00 Eur iki 30 000,00 Eur, ir ne mažiau kaip 0,1 procento – jeigu pradinė turto pardavimo kaina viršija 30 000,00 Eur. Kainą didinant automatiniu būdu, taip pat taikomos CPK 713 straipsnio 9 dalies nuostatos (Turto pardavimo iš varžytynių, vykdomo bankroto proceso metu, tvarkos aprašo 27 punktas, CPK 713 straipsnio 10 punktas).

61. Juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (JANĮ 86 straipsnio 3, 4 dalis). Be to, kreditorių susirinkimas turi teisę (ir pareigą) nustatyti kainos didinimo automatiniu ir neautomatiniu būdu intervalą, kuris negali būti mažesnis už kainos didinimo intervalą, numatytą CPK 713 straipsnio 9 dalyje (Aprašo 26, 27 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1887-407/2020).

62. Nustatyta, jog turtinio komplekso pradinė kaina pirmosiose varžytynėse – 5 584 364,17 Eur, vadinasi, kiekvienas kainos padidėjimas turėtų sudaryti ne mažiau kaip 5 584,36 Eur, o ne 1 000,00 Eur. Atitinkamai, remiantis CPK 713 straipsnio 9 dalies nuostatomis, apskaičiuotinas ir visų likusių (dar keturių) varžytynių metu kainos didinimo intervalas. Teismo vertinimu, per mažas kainos didinimo intervalas pažeidžia ne tik įstatymo nuostatas, bet ir kreditorių interesus.

63. Remdamasis tuo, kas aptarta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjos skundas dėl 3.1-uoju darbotvarkės klausimu priimto sprendimo pagįstas iš dalies, kiek tai susiję su kainos didinimo intervalu. Kadangi ši skundžiamo sprendimo dalis pažeidžia imperatyviąsias įstatymo normas, ji naikintina ir klausimas, remiantis įstatymo normomis, išspręstinas iš esmės – nustatytinas kainos didinimo intervalas, ne mažesnis kaip 0,1 procento pradinės turto pardavimo kainos.

64. Teismas nusprendžia, jog visa kita šio sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti visą sprendimą, kaip to prašo pareiškėja, nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas šia nutartimi ištaiso tik sprendimo nuostatą, kuri prieštarauja įstatymui.

Dėl BUAB „Agrovet“ 2021 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkimo 3.3-uoju darbotvarkės klausimu priimto sprendimo panaikinimo (pagal pareiškėjos UAB „Ekoslėnis“ skundą)

65. Nustatyta, jog BUAB „Agrovet“ 2021 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkimo 3.3-uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta:

„1264/4820 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 24/100 dalis pastato – pašarų sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pardavinėti kartu viename turtiniame komplekse iš viešųjų varžytynių. Pradinę turtinio komplekso pardavimo kainą varžytynėse nustatyti remiantis atliktu turto vertinimu – 30 492,00 Eur (kaina su PVM).

Nustatyti 1 000,00 Eur kainos didinimo intervalą.

Varžytynių eil. Nr. Pradinė pardavimo kaina EUR(su PVM) 1 30.492,00 2 24.393,60 3 19.514,88 4 17.563,39 5 15.807,05

Nepardavus/neperdavus turto penktose varžytynėse – šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolesnės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo.“

66. Pareiškėja nesutinka dėl šio turto pardavimo atskirai nuo viso turtinio komplekso. Tačiau teismas jau pasisakė, jog tiek nemokumo administratorius, tiek kreditorė AB SEB bankas pagrindė šio turto pardavimą atskirai, t. y. šis turtas nėra būtinas įmonės gamybinei bazei funkcionuoti, be to, šio turto įsigijimu gali būti suinteresuoti kiti žemės sklypo bei sandėlio bendraturčiai, taigi yra galimybė šį turtą parduoti atskirai. Be to, šis dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas yra visos įmonės valdomos teritorijos pakraštyje, todėl šio turto perleidimas atskirai neapsunkins valdymo ir naudojimosi turtiniu kompleksu.

67. Pareiškėja akcentuoja, jog nustatant ir šio turto vertę nebuvo atsižvelgta į tai, kad vertinimo ataskaitoje pateiktas verčių išskyrimas yra sąlyginis ir galioja tik parduodant visą įvertintą turtą kartu, o ne atskirais turtiniais vienetais. Tačiau manyti, kad šio turto vertės būtų visiškai kitokios, jeigu turtas būtų vertintas atskirais turtiniais vienetais, nėra pagrindo. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų abejoti vertinimo ataskaitoje pateiktomis vertėmis ir daryti išvadą, kad turto vertės, turtą vertinant atskirais vienetais, gerokai skirtųsi.

68. Teismas sutinka su administratoriaus argumentais, jog dalinės nuosavybės teise priklausančio turto pradinė pardavimo kaina taip pat nustatyta atsižvelgiant į vertinimo ataskaitoje nurodytą jo rinkos vertę. Kadangi ir šis turtas bus parduodamas iš viešųjų varžytynių, šis turto pardavimo būdas užtikrins, kad už turtą bus gauta rinkos sąlygas atitinkanti kaina.

69. Teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjos pozicija, kad kreditorių susirinkimo sprendimas 3.3-uoju darbotvarkės klausimu neatitinka JANĮ nuostatų, pažeidžia bankrutavusios įmonės, jos kreditorių teises ir įstatymų saugomus interesus bei prieštarauja protingumo ir teisingumo principams. Pareiškėjos reikalavimas panaikinti sprendimą 3.3-uoju darbotvarkės klausimu ir grąžinti šį klausimą iš naujo nagrinėti kreditorių susirinkimui netenkintinas.

Dėl BUAB „Agrovet“ 2021 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkimo 3.4-uoju darbotvarkės klausimu priimto sprendimo panaikinimo (pagal pareiškėjos UAB „Ekoslėnis“ skundą)

70. Nustatyta, jog BUAB „Agrovet“ 2021 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkimo 3.4 darbotvarkės klausimu buvo nutarta:

„Kreditorinius reikalavimus į skolininkus bankrutuojančias/bankrutavusias įmones pardavinėti iš viešųjų varžytynių, pirmose varžytynėse pradinę pardavimo kainą nustatant 50 procentų kreditorinio reikalavimo dydžio. Nepardavus pirmose varžytynėse, tęsti kreditorinių reikalavimų pardavimą iš viešųjų varžytynių, pradinę pardavimo kainą kiekvieną kartą mažinant po 50 procentų nuo paskutinėse varžytynėse nustatytos pradinės pardavimo kainos, t. y.:

Pavadinimas Įsiskolinimo suma, EUR 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 BAB „Pajūrio mėsinė“ 216.700,54 108.350 54.175 27.088 13.544 6.772 3.386 1.693 846 423 212 BUAB „Kretingalės mėsa” 150.644,35 75.322 37.661 18.831 9.415 4.708 2.354 1.177 588 294 147 BUAB „Archimega” 84.099,45 42.050 21.025 10.512 5.256 2.628 1.314 657 329 164 82 BUAB „Grimeda” 1.796.255,87 89.8128 449.064 224.532 112.266 56.133 28.066 14.033 7.017 3.508 1.754

Nustatyti 100,00 Eur kainos didinimo intervalą 1-6 varžytynėms, o nuo 7 varžytynių – 10,00 Eur kainos didinimo intervalą.

Nepardavus kreditorinių reikalavimų dešimtose varžytynėse – šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolesnės pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo.“

71. Pareiškėja akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrįsta, kodėl kiekvienai reikalavimo teisei atskirai parduoti reikia net 10 varžytynių. Tačiau, kaip matyti iš administratoriaus paaiškinimų, debetines skolas nutarta pardavinėti pačiu skaidriausiu būdu – iš viešųjų varžytynių, kiekvienose paskesnėse varžytynėse pradinę pardavimo kainą vis mažinant. Pažymėtina, jog teisės aktai nedraudžia nustatyti tokio varžytynių skaičiaus.

72. Pareiškėjos nuomone, turto nepardavus dvejose varžytynėse, kreditorių susirinkime turėtų būti priimamas sprendimas dėl turto pardavimo kitu nei iš varžytynių būdu. Tačiau pažymėtina, jog pareiškėja tokio sprendimo projekto kreditorių susirinkimui neteikė. Kodėl pareiškėja neteikė savo sprendimo projekto kreditorių susirinkimui, ji nenurodo.

73. Administratorius kreditorių susirinkimui buvo nurodęs, jog realios galimybės iš šių bankrutuojančių / bankrutavusių skolininkų atgauti skolą jų bankroto byloje yra labai mažos. Skundžiamas sprendimas, kurio projektą pateikė administratorius, buvo priimtas už jį balsavus 97,8229 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių. Už šį sprendimą nebalsavo tik pareiškėja UAB „Ekoslėnis“ ir kreditorė UAB „Hidrona“, o kreditorė VSDFV balsavo už savo pateiktą projektą. Vertinti, kad nustatyta reikalavimo teisių pardavimo kaina ir tvarka iš esmės pažeidžia kreditorių ar bankrutavusios įmonės teises, nėra teisinio pagrindo.

74. Kita vertus, teismas iš dalies sutinka su pareiškėjos skundo argumentais, kad nustatyta reikalavimo teisių pardavimo tvarka iš dalies prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Skundžiamu sprendimu, be kita ko, buvo nutarta: „Nustatyti 100,00 Eur kainos didinimo intervalą 1-6 varžytynėms, o nuo 7 varžytynių – 10,00 Eur kainos didinimo intervalą.“ Kaip buvo minėta, Turto pardavimo iš varžytynių, vykdomo bankroto proceso metu, tvarkos aprašo 26 punkte nustatyta, jog varžytynių dalyvis gali siūlyti ne mažesnę už kreditorių susirinkimo patvirtintą pradinę turto pardavimo kainą, o vėliau kaina už parduodamą iš varžytynių turtą didinama suma, kuri negali būti mažesnė nei kreditorių susirinkimo patvirtintas kainos didinimo intervalas, nustatytas pagal CPK 713 straipsnio 9 dalį. CPK 713 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog, kainą didinant neautomatiniu būdu, varžytynių dalyvis už parduodamą turtą pasiūlo kainą, kuri negali būti mažesnė už pradinę turto pardavimo kainą. Kiti varžytynių dalyviai už parduodamą turtą gali siūlyti tik didesnę kainą, tačiau kiekvienas kainos padidėjimas turi sudaryti ne mažiau kaip 0,5 procento pradinės turto pardavimo kainos, jeigu ji yra mažesnė negu 15 000,00 Eur, ne mažiau kaip 0,3 procento – jeigu pradinė turto pardavimo kaina yra nuo 15 000,00 Eur iki 30 000,00 Eur, ir ne mažiau kaip 0,1 procento – jeigu pradinė turto pardavimo kaina viršija 30 000,00 Eur. Kainą didinant automatiniu būdu, taip pat taikomos CPK 713 straipsnio 9 dalies nuostatos (Turto pardavimo iš varžytynių, vykdomo bankroto proceso metu, tvarkos aprašo 27 punktas, CPK 713 straipsnio 10 punktas).

75. Nustatyta, jog reikalavimo teisės į BAB „Pajūrio mėsinė“ pirmosiose varžytynėse pradinė pardavimo kaina nustatyta 108 350,00 Eur, vadinasi, šių varžytynių metu kiekvienas kainos padidėjimas turėtų sudaryti ne mažiau kaip 108,35 Eur, o ne 100,00 Eur. Nustatytas 100,00 Eur kainos didinimo intervalas yra per mažas, neatitinkantis CPK 713 straipsnio 9 dalies nuostatų.

76. Taip pat nustatyta, jog 100,00 Eur kainos didinimo intervalas neteisingai (per mažas, pažeidžiant CPK 713 straipsnio 9 dalies nuostatas) nustatytas parduodant reikalavimo teises į BUAB „Grimeda“ pirmosiose–ketvirtosiose varžytynėse, taip pat per mažas 10,00 Eur kainos didinimo intervalas nustatytas parduodant reikalavimo teises į šią įmonę septintosiose–devintosiose varžytynėse.

77. Remdamasis tuo, kas aptarta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjos skundas dėl 3.4-uoju darbotvarkės klausimu priimto sprendimo pagįstas iš dalies, kiek tai susiję su kainos didinimo intervalu parduodant reikalavimo teises į BAB „Pajūrio mėsinė“ pirmosiose varžytynėse ir parduodant reikalavimo teises į BUAB „Grimeda“ pirmosiose–ketvirtosiose ir septintosiose–devintosiose varžytynėse. Ši sprendimo dalis iš dalies naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – nustatytinas kainos didinimo intervalas parduodant reikalavimo teises į BAB „Pajūrio mėsinė“ pirmosiose varžytynėse – ne mažesnis kaip 0,1 procento pradinės turto pardavimo kainos; nustatytinas kainos didinimo intervalas parduodant reikalavimo teises į BUAB „Grimeda“ pirmosiose–ketvirtosiose varžytynėse – ne mažesnis kaip 0,1 procento pradinės turto pardavimo kainos, o septintosiose–devintosiose varžytynėse – ne mažesnis kaip 0,5 procento pradinės turto pardavimo kainos.

78. Teismas vertina, jog visa kita šio sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti visą sprendimą, kaip to prašo pareiškėja, nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas šia nutartimi ištaiso tik sprendimo nuostatas, prieštaraujančias įstatymui.

Dėl BUAB „Agrovet“ 2021 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkimo 3.5-uoju darbotvarkės klausimu priimto sprendimo panaikinimo (pagal pareiškėjos UAB „Ekoslėnis“ skundą)

79. Nustatyta, jog BUAB „Agrovet“ 2021 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkimo 3.5-uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta:

„Kilnojamąjį turtą (įrangą), kuris yra sumontuotas bankrutavusios UAB „Grimeda“ patalpose (vertinimo ataskaitos 73–79 psl., pozicijos eil. Nr. 20, 36, 37, 40, 42) pardavinėti kartu viename turtiniame komplekse iš viešųjų varžytynių.

Pradinę turtinio komplekso pardavimo kainą varžytynėse nustatyti remiantis atliktu turto vertinimu – 9 618,29 (kaina su PVM).

Nustatyti 100,00 Eur kainos didinimo intervalą.

Varžytynių eil. Nr. Pradinė pardavimo kaina EUR(su PVM) 1 9.618,29 2 7.694,63 3 6.155,71 4 5.540,14 5 4.986,12

Nepardavus/neperdavus turto penktose varžytynėse – šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolesnės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo.“

80. Pareiškėjos įsitikinimu, šis turtas (įranga), kuris yra sumontuotas BUAB „Grimeda“ patalpose, parduodamas ne remiantis didžiausios kainos principu, bet vietos / lokacijos principu. Kaip anksčiau minėta, administratorius pagrindė, jog į gamybinį turtinį kompleksą nuspręsta netraukti kilnojamojo turto, kuris yra sumontuotas BUAB „Grimeda“ patalpose. Šis turtas parduodamas atskirai, nes gali funkcionuoti bei būti parduodamas atskirai, taip gaunant papildomų pajamų. Taigi, nors šį turtą (įrangą) ir nuspręsta pardavinėti atskirai nuo turtinio komplekso atsižvelgus į jo faktinę buvimo vietą, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad nebuvo nustatyta didžiausia galima ir rinkos vertę atitinkanti šio turto vertė.

81. Įrangos vertė nustatyta remiantis UAB „Inreal“ 2021 m. vasario 19 d. Turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 21/02-196. Minėtoje vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog keturi iš penkių įrengimų nusidėvėję100 proc., jų rinkos vertė – 0,00 Eur (pozicijos eil. Nr. 20, 36, 37, 42). Tik vienas iš penkių įrengimų buvo įvertintas 7 949,00 Eur suma. Su 21 proc. PVM šio turto vertė lygi 9 618,29 Eur. Tokia pradinė šio turto pardavimo kaina ir buvo nustatyta.

82. Anot pareiškėjos, net nebeveikiantys, maisto gamybai pritaikyti įrenginiai iš nerūdijančio plieno pačiu blogiausiu atveju dar gali būti parduodami kaip metalo laužas. Tačiau šiuo atveju reikėtų atsižvelgti ir į tai, jog tokių įrenginių išmontavimas ir išvežimas pareikalautų papildomų išlaidų. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad šio turto pardavimas į metalo laužą būtų bent kiek ekonomiškai naudingas bankrutavusiai įmonei ir jos kreditoriams.

83. Teismas taip pat pažymi, jog jeigu ši įranga sulauks pirkėjų dėmesio, neabejotinai viešosiose varžytynėse pirkėjams varžantis ši įranga bus parduota už didesnę kainą.

84. Remdamasis tuo, kas aptarta, teismas daro išvadą, jog remiantis pareiškėjos skundo argumentais nėra pagrindo pripažinti, kad sprendimas 3.5-uoju darbotvarkės klausimu neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjos reikalavimas panaikinti sprendimą 3.5-uoju darbotvarkės klausimu ir grąžinti šį klausimą iš naujo nagrinėti kreditorių susirinkimui netenkintinas.

Dėl procesinės bylos baigties

85. Esant nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytiems motyvams, teismas konstatuoja, jog BUAB „Agrovet“ 2021 m. balandžio 30 d. antrojo kreditorių susirinkimo sprendimai 1.2-uoju, 3.1-uoju, 3.4-uoju darbotvarkės klausimais negali būti pripažinti iš esmės teisėtais ir pagrįstais, jie naikintini (1.2-asis sprendimas – visa apimtimi, 3.1-asis ir 3.4-asis sprendimai – iš dalies) ir klausimai išspręstini iš esmės.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

86. Kreditorės AB Šiaulių bankas ir AB SEB bankas atsiliepimuose į pareiškėjos skundą prašo įvertinti pareiškėjos veiksmus, jos nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą naudojantis savo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis). AB Šiaulių banko nuomone, pareiškėja teikdama skundus bankroto porcesuose turi tikslą ne bendradarbiauti su nemokumo administratoriumi, kitais kreditoriais, o trikdyti bankroto proceso eigą, trukdyti turto realizavimui, dėl to kiti kreditoriai patiria žalos. AB SEB banko nuomone, pareiškėjos skundas labiau vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir siekis vilkinti bankroto procesą, nei apginti realiai pažeistas teises.

87. CPK 95 straipsnyje numatyta, kad dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, teismas gali paskirti iki 5 000,00 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. JANĮ 40 straipsnio 11 dalyje reglamentuota, jog asmeniui, trukdžiusiam paskirtam nemokumo administratoriui vykdyti nemokumo proceso administravimą, teismas gali skirti iki 10 MMA dydžio baudą.

88. Teismas pažymi, jog nepaisant to, kad pareiškėjos kreditinis reikalavimas BUAB „Agrovet“ bankroto procese yra tik 1 005,58 Eur, ji turi tokias pačias procesines teises kaip ir visi kiti kreditoriai, viena tokių teisių – skųsti kreditorių susirinkime priimtus sprendimus (JANĮ 55 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas taip pat įvertinęs tai, jog pareiškėjos skundas yra iš dalies pagrįstas, nusprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl nėra pagrindo ir skirti baudą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

89. Nemokumo administratorius skundė sprendimus 1.1-uoju ir 1.2-uoju darbotvarkės klausimais. Pirmasis reikalavimas netenkintas, antrasis – tenkintas visiškai, todėl laikoma, jog tenkinta 50 proc. administratoriaus skundo reikalavimų

90. Atsiliepimus į nemokumo administratoriaus skundą teikė kreditorės AB SEB bankas ir AB Šiaulių bankas, prašė skundą atmesti.

91. Kreditorė AB Šiaulių bankas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl išlaidų jai atlyginimo nespręstinas.

92. Tuo tarpu kreditorė AB SEB bankas pateikė įrodymus, kad teikdama atsiliepimą į nemokumo administratoriaus skundą patyrė 302,50 Eur (pastebėtina, jog kreditorė AB SEB bankas iš viso patyrė 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau ši suma dalijama per pusę, kadangi atsiliepimas buvo teikiamas į du skundus). Kadangi nemokumo administratoriaus skundas nepagrįstas 50 proc., kreditorei AB SEB bankui priteistina 151,25 Eur bylinėjimosi išlaidų iš BUAB „Agrovet“ administravimui skirtų lėšų.

93. Pareiškėja UAB „Ekoslėnis“ skundė sprendimus 1.2-uoju, 3.1-uoju, 3.3-uoju, 3.4-uoju, 3.5-uoju darbotvarkės klausimais. Pirmasis reikalavimas tenkintas 50 proc., antrasis – 25 proc., trečiasis – netenkintas, ketvirtasis – 25 proc., penktasis – netenkintas. Laikoma, kad tenkinta 20 proc. pareiškėjos skundo reikalavimų, o 80 proc. – netenkinta.

94. Atsiliepimus į pareiškėjos UAB „Ekoslėnis“ skundą teikė nemokumo administratorius ir kreditorės AB SEB bankas bei AB Šiaulių bankas, visi prašė skundą atmesti.

95. Kreditorė AB Šiaulių bankas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl išlaidų jai atlyginimo nespręstinas.

96. Keditorė AB SEB bankas teikdama atsiliepimą į pareiškėjos UAB „Ekoslėnis“ skundą patyrė 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi pareiškėjos skundas 80 proc. nepagrįstas, priteistina kreditorei AB SEB bankui iš pareiškėjos UAB „Ekoslėnis“ 242,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

97. BUAB „Agrovet“ teikdama atsiliepimą į pareiškėjos UAB „Ekoslėnis“ skundą patyrė 640,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi pareiškėjos skundas 80 proc. nepagrįstas, priteistina BUAB „Agrovet“ iš pareiškėjos UAB „Ekoslėnis“ 512,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

98. Pareiškėja, rengdama skundą, patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi skundas pagrįstas 20 proc., pareiškėjai UAB „Ekoslėnis“ priteistina 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš BUAB „Agrovet“ administravimui skirtų lėšų.

99. Atlikus įskaitymą, priteistina BUAB „Agrovet“ iš pareiškėjos UAB „Ekoslėnis“ 412,00 Eur (512,00 Eur – 100,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti BUAB „Agrovet“ 2021 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkime priimtą sprendimą 1.2-uoju darbotvarkės klausimu („Dėl kitų bankroto administravimo išlaidų sąmatos nustatymo“) ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti BUAB „Agrovet“ nemokumo administratoriaus teiktą projektą 1.2-uoju darbotvarkės klausimu („Dėl kitų bankroto administravimo išlaidų sąmatos nustatymo“): „1.2 Kitoms BUAB „Agrovet“ bankroto proceso administravimo išlaidoms (t. y. neskaitant administratoriaus atlyginimo) patvirtinti iki 210 000,00 Eur sumą visam BUAB „Agrovet“ bankroto proceso laikotarpiui (t. y. nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo), kuri bus naudojama bankrutavusios įmonės turto apsaugai, elektros ir kitų komunalinių mokesčių mokėjimui, turto vertinimui, buhalterijos, draudimo, bankinėms, finansavimo, teisinėms, dokumentų archyvavimo ir kt. paslaugoms, varžytynių skelbimui ir kt. būtinoms bankroto administravimo išlaidoms apmokėti (JANĮ 73 straipsnio 2 dalis) (į šią sumą įtraukiant ir iki susirinkimo patirtas bei teismo patvirtintas išlaidas).“

Panaikinti BUAB „Agrovet“ 2021 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkime priimto sprendimo 3.1-uoju darbotvarkės klausimu („Dėl gamybinio komplekso pardavimo“) dalį, kuria nutarta: „Nustatyti 1 000,00 Eur kainos didinimos intervalą“, ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti kainos didinimo intervalą, ne mažesnį kaip 0,1 procento pradinės turto pardavimo kainos. Kitą šio sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Panaikinti BUAB „Agrovet“ 2021 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkime priimto sprendimo 3.4-uoju darbotvarkės klausimu („Dėl reikalavimo teisių pardavimo“) dalį, kiek tai susiję su kainos didinimo intervalu parduodant reikalavimo teises į BAB „Pajūrio mėsinė“ pirmosiose varžytynėse ir parduodant reikalavimo teises į BUAB „Grimeda“ pirmosiose–ketvirtosiose ir septintosiose–devintosiose varžytynėse, ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti kainos didinimo intervalą, parduodant reikalavimo teises į BAB „Pajūrio mėsinė“ pirmosiose varžytynėse, ne mažesnį kaip 0,1 procento pradinės turto pardavimo kainos; nustatyti kainos didinimo intervalą, parduodant reikalavimo teises į BUAB „Grimeda“ pirmosiose–ketvirtosiose varžytynėse, ne mažesnį kaip 0,1 procento pradinės turto pardavimo kainos, o septintosiose–devintosiose varžytynėse – ne mažesnį kaip 0,5 procento pradinės turto pardavimo kainos. Kitą šio sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti kreditorei AB SEB bankui 151,25 Eur bylinėjimosi išlaidų iš BUAB „Agrovet“ administravimui skirtų lėšų.

Priteisti kreditorei AB SEB bankui 242,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos UAB „Ekoslėnis“.

Priteisti BUAB „Agrovet“ 412,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos UAB „Ekoslėnis“.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Kristina Domarkienė