- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- e2-902-881/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00709-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“
- Pareiškėjas
- Luminor Bank
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-615-796/2020 pagal pareiškėjo Luminor Bank, AS, veikiančio per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ bankroto byloje, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Hidrona“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartimi tenkino pareiškėjo Luminor Bank, AS, veikiančio per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, prašymą ir patvirtino Luminor Bank, AS, veikiančio per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyriaus 808 941,87 Eur finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Agrovet“ bankroto byloje.
2. 2020 m. balandžio 9 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas kreditorės UAB „Hidrona“ atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 14 d. kreditorei UAB „Hidrona“ nustatė 7 (septynių) dienų terminą sumokėti 50 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
4. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju yra ginčijamas pareiškėjo Luminor Bank, AS, veikiančio per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių finansinis reikalavimas BUAB „Agrovet“ bankroto byloje.
5. Teismas, susipažinęs su UAB „Hidrona“ atskiruoju skundu, nustatė, kad kreditorė nepateikė duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį, todėl vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 2 dalimi (nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojanti straipsnio redakcija), sprendė kreditorei UAB „Hidrona“ nustatyti terminą trūkumams pašalinti – sumokėti 50 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 115 straipsnis 2 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Kreditorė UAB „Hidrona“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartį, o teismui netenkinus prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki nutarties priėmimo dienos. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino CPK nuostatas dėl žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus, o 9 punkte – ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Ši norma taikytina ne tik pradiniams ieškiniams, pareiškimams, skundams, be ir atskiriesiems skundams, prašymams ir trečiųjų asmenų savarankiškiems reikalavimams.
6.2. Atskirajame skunde kreditorė reiškia reikalavimą dėl 2020 m. kovo 31 d. nutarties, kuria patvirtintas Luminor Bank, AS, veikiančio per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių 808 941,87 Eur finansinis reikalavimas BUAB „Agrovet“ bankroto byloje. Pareiškėjo finansinio reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik UAB „Hidrona“ teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet turi įtakos ir visų įmonės kreditorių bendrai finansinių reikalavimų sumai. Kreditorė atskiruoju skundu nuo nepagrįstai patvirtinto reikalavimo siekia apsaugoti ne tik bankrutuojančios įmonės interesus, bet ir visų jos kreditorių interesus.
6.3. Kreditorė UAB „Hidrona“ dėl koronaviruso plitimo, Lietuvoje nutarus paskelbti karantino režimą visoje valstybėje nuo 2020 m. kovo 16 d. iki balandžio 27 d., neteko ženklios dalies savo pajamų ir buvo smarkiai apribotos jos veiklos galimybės, todėl įpareigojus sumokėti žyminį mokestį, kreditorė netektų konstitucinės teisės kreiptis į teismą dėl įstatymų saugomo viešojo intereso bankroto byloje ir kreditorių daugumos teisių pažeidimo gynimo.
6.4. Sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kai reikalavimas reiškiamas ne bankrutuojančios įmonės, o jos kreditoriaus dėl kito kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo (ne)pagrįstumo, būtina atsižvelgti į CPK 83 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo tvarką. Šiuo atveju susiklosčiusi faktinė situacija atitinka kreditorės atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo sąlygų turinį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
8. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Hidrona“ nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už atskirąjį skundą sumokėti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 2 dalimi (nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojanti straipsnio redakcija), nustatė apeliantei UAB „Hidrona“ terminą trūkumams pašalinti – sumokėti 50 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą.
10. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė jai terminą sumokėti žyminį mokestį už pateiktą atskirąjį skundą, nes, jos manymu, ji yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais.
11. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus CPK 80 straipsnio 2 dalies pakeitimui, žyminiu mokesčiu yra apmokestinami atskirieji skundai bankroto ir restruktūrizavimo bylose ir už juos mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Jeigu procesiniai dokumentai teikiami į bylą tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis).
12. CPK 83 straipsnyje (redakcija galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) reglamentuojama atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo tvarka. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose, išskyrus CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytus atvejus. Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo.
13. Atsižvelgus į įstatymo leidėjo nuo 2020 m. sausio 1 d. priimtus teisės normų, reglamentuojančių žyminio mokesčio mokėjimo institutą, pakeitimus, Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad remiantis CPK 83 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais, žyminis mokestis nemokamas tik už šiose normose nurodytų asmenų pateiktus ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo. Atskirieji skundai nepatenka į šioje normoje nurodytų procesinių dokumentų sąrašą, kadangi pagal bendrąją normą (lot. lex generalis) atskirieji skundai žyminiu mokesčiu neapmokestinami, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Šios išimtys yra lex specialis (liet. specialioji normą) CPK 80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios normos, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, atžvilgiu. CPK numatyti atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai yra bendrųjų apmokestinimo žyminiu mokesčiu taisyklių išimtys, todėl jie negali būti aiškinami plačiai, kad nebūtų paneigti įstatymų leidėjo žyminio mokesčio nustatymu siekiami tikslai, tarp jų – asmenų lygiateisiškumo užtikrinimas, nepagrįsto instancinio bylinėjimosi mažinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-794-407/2020).
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad įstatymų leidėjo tikslas buvo apmokestini žyminiu mokesčiu bankroto ir restruktūrizavimo bylose paduodamus atskiruosius skundus nesiejant to su jį paduodančio asmens statusu, taip siekdamas užtikrinti bankroto proceso dalyvių lygiateisiškumą, nemokumo procesų veiksmingumą ir operatyvumą, sumažinant nepagrįstą instancinį bylinėjimąsi bankroto ir restruktūrizavimo procesuose bei taip paspartinant bankroto ir restruktūrizavimo bylų nagrinėjimą. Be to, pagrįsto instancinio bylinėjimosi bankroto ir restruktūrizavimo bylose atveju įstatymų leidėjas įtvirtino žyminio mokesčio grąžinimo pagrindą, taip užtikrindamas, kad pagrįstą atskirąjį skundą pateikęs asmuo nepatirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su žyminiu mokesčiu (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
15. Taigi, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes ir atskirajame skunde nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė apeliantei UAB „Hidrona“ terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti ir sumokėti 50 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą, pateiktą BUAB „Agrovet“ bankroto byloje.
Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo
16. Apeliantė atskiruoju skundu prašo, netenkinus jos skundo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atidėti šio mokesčio sumokėjimą iki nutarties priėmimo dienos.
17. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
18. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1286-236/2017). Taigi prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dienai jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis).
19. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad dėl koronaviruso plitimo Lietuvoje nutarus paskelbti karantino režimą visoje valstybėje nuo 2020 m. kovo 16 d. iki balandžio 27 d., neteko ženklios dalies savo pajamų ir buvo smarkiai apribotos jos veiklos galimybės. Tačiau apeliantė nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki nutarties priėmimo dienos.
20. Remiantis viešai prieinamais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) tinklapyje yra paskelbtas juridinių asmenų, kurie nuo 2020 m. kovo 16 d. iki ekstremaliosios situacijos pabaigos ir du mėnesius po jos, atsiras mokėtinų mokesčių, bus automatiškai, be prašymo, atleidžiami nuo delspinigių, taip pat nevykdomas jų mokesčių išieškojimas, sąrašas. Į minėtą sąrašą yra įtraukta ir apeliantė UAB „Hidrona“. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas tenkinti apeliantės prašymą ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki bus priimtas teismo procesinis sprendimas dėl apeliantės atskirojo skundo pagrįstumo. Tokios pat pozicijos yra laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-794-407/2020).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 84 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Tenkinti apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir atidėti 50 Eur dydžio už bankroto byloje pateiktą atskirąjį skundą mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimą iki bus priimtas teismo procesinis sprendimas dėl apeliantės atskirojo skundo pagrįstumo.