Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-1114-553/2019

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-07-24
Bylos Nr.: e2-1114-553/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00709-2017-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aldona Tilindienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“
Ieškovas: akcinės bendrovės SEB banko, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“

Civilinė byla Nr. e2-1114-553/2019Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00709-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.2.; 3.4.3.4. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“, trečiųjų asmenų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Kemitek“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“ iškelta bankroto byla bei atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, civilinėje byloje pagal ieškovų akcinės bendrovės SEB banko ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimus uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“ dėl bankroto bylos iškėlimo ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ direktoriaus A. G. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, akcinė bendrovė Luminor Bank AS, veikiantis Lietuvoje per savo filialą Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Kretingalės mėsa“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Pajūrio mėsinė“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Stenlita“, Van Rooi Meat Products B.V., uždaroji akcinė bendrovė „Kemitek“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas (toliau – ir Bankas) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Agrovet“ iškėlimo. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakove 2001 m. rugsėjo 13 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. 043010401386/022006-08-11 (toliau – sutartis) su vėlesniais pakeitimais, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas kreditas, kurio grąžinimo terminas 2014 m. gruodžio 15 d. Atsakovė prievolių pagal sutartį neįvykdė, todėl 2015 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus miesto 15-asis notarų biuras išdavė vykdomąjį įrašą dėl 7 269 592,37 Eur skolos bei 6 proc. palūkanų išieškojimo iš skolininkės. Skolos išieškojimas iki prašymo pateikimo dienos nepradėtas. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-512-459/2017 atsakovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi patvirtinti ieškovės kreditorių finansiniai reikalavimai – 11 001 189,02 Eur, tarp jų 7 660 664,72 Eur Banko kreditinis reikalavimas. 2017 m. kovo 15 d. kreditorių susirinkimas nepritarė UAB „Agrovet“ restruktūrizavimo planui, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartimi restruktūrizavimo byla buvo nutraukta. Pareiškimo dėl bankroto bylos pateikimo dieną atsakovės skola ieškovei sudarė 8 186 817,90 Eur.

2. Atsakovės ilgalaikis ir trumpalaikis turtas 2016 m. sudarė 18 725 878 Eur (ilgalaikis turtas – 14 769 577 Eur, trumpalaikis turtas – 3 956 301 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 11 407 781 Eur. Per 2017 m. I ketvirtį atsakovės turtas sumažėjo nuo 18 725 878 Eur iki 18 173 631 Eur, įsipareigojimai padidėjo nuo 11 407 781 iki 11 668 089 Eur. Skolininkė dirba nuostolingai, 2016 m. nuostoliai sudarė 1 280 902 Eur, 2017 m. I ketv. nuostoliai sudarė 279 067 Eur. Todėl atsakovė yra nemoki.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Agrovet“ prašė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti bei nurodė, kad ji yra moki, vykdo ir ketina ateityje vykdyti veiklą, gauna iš vykdomos veiklos pajamų. Pagal preliminarius 2017 m. lapkričio 8 d. duomenis, pradelsti bendrovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 2 302 203 Eur, o į balansą įrašyto atsakovės turto vertė yra 16 860 233 Eur, t. y. pradelsti atsakovės įsipareigojimai sudaro tik 13,65 proc. bendrovės turto. Skola pareiškėjai nesumokėta dėl laikinų įmonės finansinių sunkumų. Ši skola neturėtų būti priskirta prie pradelstų įsipareigojimų, nes Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-34812-466/2017, kurioje atsakovė reikalauja pakeisti kreditavimo sutartį, nustatant, kad galutinis skolos grąžinimo terminas yra 2021 m. gruodžio 15 d.

Šalies argumentai

4. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) taip pat pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Agrovet“ iškėlimo bei nurodė, jog atsakovė nevykdo Valstybinio socialinio draudimo įstatymu nustatytų privalomųjų mokėjimų. UAB „Agrovet“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) biudžetui 2018 m. liepos 17 d. sudarė 131 349,47 Eur. VSDFV Klaipėdos skyrius ir UAB „Agrovet“ 2017 m. rugsėjo 8 d. sudarė valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį Nr. AD-36. Atidėtas 120 683,01 Eur įmokų įsiskolinimas turėjo būti sumokėtas iki 2018 m. liepos 31 d., mokant pagal atidėjimo grafiką. 2018 m. sausio 26 d. bendrovė ir ieškovas taip pat sudarė valstybinio socialinio draudimo delspinigių už apdraustuosius išieškojimo laiko atidėjimo sutartį Nr. VIA_ST-1. Atidėtas 7 832,67 Eur delspinigių įsiskolinimas turėjo būti sumokėtas iki 2018 m. liepos 31 d., mokant pagal atidėjimo grafiką. UAB „Agrovet“ nustatytais terminais nevykdant sutartyse numatytų sąlygų, pasirašytos sutartys buvo nutrauktos. Nuo 2018 m. birželio 11 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti mokėjimo nurodymai nėra įvykdyti. Pati atsakovė į Fondo biudžetą paskutinį kartą mokėjo 2018 m. gegužės 31 d. 794 Eur. Atsakovė nėra sumokėjusi VSD įmokų, priskaičiuotų už apdraustuosius už 2017 rugpjūčio – 2018 m. birželio mėn.

5. Atsakovės vadovas A. G. prašė iškelti UAB „Agrovet“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratore paskirti UAB „Bankrotas“ bei nurodė, kad esminė priežastis, nulėmusi bendrovės laikinus finansinius sunkumus, yra ekonominis nuosmukis visose aktualiose ūkio šakose ir tai, kad Rusijos Federacija paskelbė embargą Europos gamintojų mėsos gaminiams. Eksporto perorientavimas į naujas rinkas reikalauja kelerių metų, tačiau bendrovė jau atliko sudėtingas procedūras, auditus ir jai suteiktas leidimas eksportuoti į tokias mokias rinkas kaip Japonija, Honkongas, JAV ir Kinija. Pasirašyta sutartis su strateginiu investuotoju „Dėl strateginės, finansinės ir komercinės partnerystės“, kuria susitarta dėl atsakovės kreditų refinansavimo ar reikalavimo teisių išpirkimo. Strateginis partneris ketina refinansuoti bendrovės turimus įsiskolinimus didiesiems kreditoriams. Su VSDFV pasirašyta valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartis. UAB „Audito gairės“ atliktas tyrimas patvirtina, kad atsakovė moki, jos nuostoliai mažėja. Esminis darbo jėgos optimizavimas artimiausiu metu neabejotinai leis bendrovei generuoti teigiamus srautus ir sėkmingai dalyvauti rinkoje.

Atsiliepimas

6. Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas prašė kelti atsakovei bankroto bylą bei nurodė, kad 2011 m. birželio 14 d. ir 2012 m. kovo 13 d. su UAB „Agrovet“ sudarė laidavimo sutartis, kuriomis atsakovė užtikrino BUAB „Kretingalės mėsa“ įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartis vykdymą. BUAB „Kretingalės mėsa“ skola AB Šiaulių bankui 2017 m. spalio 17 d. pagal 2011 m. birželio 14 d. kredito sutartį Nr. EIF-2011-429-05 yra 1 896 462,16 Eur, o pagal 2012 m. kovo 13 d. kredito sutartį Nr. EIF-2012-625-05 – 526 512,50 Eur. UAB „Agrovet“, kaip laiduotoja, yra atsakinga už pagrindinės skolininkės skolą, nes BUAB „Kretingalės mėsa“ įsipareigojimų nėra įvykdžiusi. Atsakovė yra nemoki.

7. Trečiasis asmuo AB Luminor Bank AS Lietuvos skyrius prašė atsakovei UAB „Agrovet“ iškelti bankroto bylą bei nurodė, kad atsakovė trečiajam asmeniui kaip laiduotoja solidariai su BUAB „Pajūrio mėsinė“ yra skolinga 770 563,02 Eur pagal neįvykdytą 2009 m. spalio 20 d. kredito linijos sutartį Nr. K-2300-200-58. Galutinis kredito grąžinimo terminas suėjo 2016 m. rugsėjo 30 d., tačiau kreditas nėra grąžintas. Atsakovė yra nemoki, todėl atmestinas atsakovės prašymas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir tenkintinas AB SEB banko pareiškimas.

8. Trečiasis asmuo BUAB „Kretingalės mėsa“ prašė iškelti UAB „Agrovet“ restruktūrizavimo bylą ir atsisakyti iškelti bankroto bylą, nes UAB „Agrovet“ yra moki įmonė, neabejotinai galinti toliau vykdyti savo ūkinę-komercinę veiklą, pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, išsaugoti sukauptą patirtį ir ją toliau plėtoti. Bendrovės pateikti dokumentai patvirtina, kad nuosavas kapitalas teigiamas turto naudai, bendrovės turto yra beveik dvigubai daugiau nei įsipareigojimų, todėl restruktūrizavimo procesas yra perspektyvus. Vertikalioje mėsos perdirbimo įmonių grandinėje veikiančios įmonės UAB „Agrovet“, BUAB „Kretingalės mėsa“, BUAB „Pajūrio mėsinė“, UAB „Grimeda“ 2017 m. rugpjūčio 1 d. sudarė sutartį su strateginiu investuotoju „Dėl strateginės, finansinės ir komercinės partnerystės“. Sutarties pagrindu mėsos perdirbimo įmonių atstovai dalyvavo susitikimuose su strateginiu investuotoju, kurių metu buvo patvirtintas šių įmonių gaminamos produkcijos poreikis, investavimo perspektyvos, aptartos būtinos sutarties vykdymo sąlygos.

Žemesnės instancijos teismas

9. Trečiasis asmuo BUAB „Pajūrio mėsinė“ prašė iškelti UAB „Agrovet“ restruktūrizavimo bylą ir atsisakyti iškelti bankroto bylą. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi iškėlė UAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto bylą, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi ši nutartis palikta nepakeista.

10. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) nurodė, jog, mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka 2018 m. gegužės 15 d. buvo 938 771,66 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2015 m. gruodžio 1 d. UAB „Agrovet“ teikė mokesčių administratoriui mokesčių deklaracijas, tačiau jose apskaičiuotų sumų nesumokėjo. Pastaraisiais metais UAB „Agrovet“ tik blogina savo padėtį, nes daug mėnesių ne tik nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su kreditore VMI, bet priešingai – mokestinė nepriemoka didėja, todėl bendrovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.

Šalies argumentai

11. UAB „Stenlita“ prašyme įtraukti ją į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nurodė, kad 2018 m. liepos 16 d. tarp UAB „Stenlita“ ir UAB „Verslo valdymo centras“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. VVC/2018/07/16, kuria trečiasis asmuo įgijo reikalavimo teisę į UAB „Agrovet“ dėl 4 235 Eur sumos. Atsakovė iki šios dienos prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė. Ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Agrovet“ yra pagrįstas.

12. VAN POOI MEAT PRODUCTS B.V. prašyme įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nurodė, kad ji yra atsakovės kreditorė. Nyderlandų Karalystės Oost-Brabanto teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi byloje C/01/292966/HA ZA 15-302 priteisė pareiškėjai iš atsakovės 21 682,95 Eur skolos (ją sudaro nesumokėtos sumos pagal 2013 m. birželio 1 d. ir 2013 m. birželio 19 d. sąskaitas faktūras), metinių sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo sąskaitų faktūrų apmokėjimo termino (30 dienų nuo jų išrašymo) pabaigos iki visiško atsiskaitymo dienos, 1 556,45 Eur neteisminio skolos išreikalavimo išlaidų ir 2 553 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nutarties pagrindu išduotas Europos vykdomasis raštas. Pareiškėja su Europos vykdomuoju raštu kreipėsi į antstolės V. V. kontorą. Pradėjus vykdomąją bylą iš skolininkės buvo išieškota tik 1 037,83 Eur suma. Atsakovė pareiškėjai yra skolinga 27 519,13 Eur sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

13. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi atsisakė UAB „Agrovet“ iškelti restruktūrizavimo bylą ir bendrovei iškėlė bankroto bylą.

14. Remdamasis UAB „Agrovet“ 2018 m. balanso duomenimis teismas nustatė, kad atsakovė turi turto iš viso už 20 441 193 Eur, iš kurio ilgalaikio turto už 17 553 310 Eur, trumpalaikio turto už 2 885 429 Eur. Ilgalaikį turtą sudaro 332 644 Eur vertės nematerialusis turtas (331 628 Eur vertės koncesijos, patentai, licencijos, prekių ženklai ir panašios teisės ir 1 016 Eur vertės programinė įranga) ir 16 415 35 Eur vertės materialusis turtas. Balanso 2.2 eilutėje pastatų ir statinių vertė nurodyta 14 064 233 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 10 991 147 Eur, iš jų po vienerių metų mokėtinos sumos – 7 660 665 Eur ir per vienerius metus mokėtinos sumos – 3 330 482 Eur, iš jų su darbo santykiais susiję įsiskolinimai sudarė 396 462 Eur.

15. Byloje kilus ginčui dėl UAB „Agrovet“ turto, tai yra pastatų ir statinių, vertės, nurodytos atsakovės teismui pateiktuose balansuose: pastatų ir statinių vertė 2018 m. balanse lyginant su 2017 m., padidėjo nuo 7 518 092 Eur (vertė nurodyta 2018 m. balandžio 13 d. balanso 2.2 eilutėje kaip praėjusio ataskaitinio laikotarpio vertė) iki 14 064 233 Eur (2019 m. gegužės 10 d. balanso 2.2 eilutė ataskaitinis laikotarpis) bei byloje esant šalių pateiktiems skirtingiems nekilnojamojo turto vertinimams, teismas skyrė ekspertizę. Ekspertizės akte nustatyta tikroji UAB „Agrovet“ priklausančio nekilnojamojo turto (pastatų ir statinių) rinkos vertė yra 4 420 000 Eur.

16. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (ataskaitose, ekspertizės akte nurodytas vertes) apie balanso 2.2 eilutėje įrašyto turto – pastatų ir statinių vertės, nustatytos finansinių ataskaitų sudarymo tikslu, ir rinkos vertės skirtumą, išklausęs byloje kaip liudytoją apklaustą turto vertintoją R. J., taip pat ekspertą T. T., įvertinęs, kokiu tikslu yra siekiama byloje nustatyti atsakovės turto vertę, vertino, jog reali atsakovės UAB „Agrovet“ pastatų ir statinių vertė yra ekspertizės atlikimo metu nustatyta turto rinkos vertė, t. y. 4 420 000 Eur, todėl balanse nurodytą turto vertę sumažino iki 10 071 600 Eur. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. gegužės 10 d. teismui pateiktame balanse už 2018 m. pastatų ir įrenginių vertė yra nurodyta didesnė, nei ataskaitoje, nes nei atliekant vertinimą, nei ekspertizę nebuvo vertintas Nuotekų rezervuaras, kurio vertė nurodyta 2018 m. gegužės 2 d. Ilgalaikio turto pagal vertes sąskaitoje yra 16 595,43 Eur.

17. Teismas sutiko su ieškove AB SEB bankas, jog į atsakovės turto masę neturėtų būti įtraukiamas 804 831 Eur vertės atidėtojo pelno mokesčio turtas, kadangi šių pinigų bendrovė realiai neturi, tai yra planuojamas ateityje gauti pelnas. Iš byloje pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų, pelno (nuostolių) ataskaitų teismas nustatė, jog atsakovė nuo 2014 m. dirba nuostolingai: 2014 m. nuostolis siekė 240 000 Eur, 2015 m. – 1 349 000 Eur, 2016 m. – 1 252 000 Eur, 2017 m. – 1 110 646 Eur, 2018 m. I ketvirtį – 270 422 Eur, 2018 m. preliminariame balanse nurodyta, jog nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 2018 m. sudarė 4 451 667 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovės nuostolis tik didėja, todėl tikimybė, jog atsakovė artimiausiu metu atgaus 804 831 Eur vertės pelno mokesčio sumą, yra nepagrįsta, todėl ši suma neturėtų būti traukiama į bendrą turto vertę.

18. Iš byloje pateikto debitorių sąrašo teismas nustatė, jog 2019 m. kovo 1 d. atsakovė turėjo 2 440 259,57 Eur debitorinių skolų. Atsakovė nurodė, jog jai yra skolingos: UAB „Grimeda“ – 1 801 719,66 Eur, BUAB „Kretingalės mėsa“ – 132 241,88 Eur, BUAB „Pajūrio mėsinė“ – 95 125,99 Eur. Teismas, nustatęs, kad teismuose nagrinėjamos bylos dėl UAB „Grimeda“ bei UAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto bylų iškėlimo, taip pat tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovės UAB „Agrovet“ atstovė pripažino, jog dėl AB „Klaipėdos vanduo“ 2 791 26,67 Eur dydžio skolos šiuo metu vyksta teisminis ginčas, sprendė, kad tikimybė atgauti skolas iš įmonių, kurioms yra iškeltos arba keliamos bankroto bylos, nėra reali, taip pat prie debitorinių skolų negali būti pridedamos ginčijamos skolos, todėl atsakovės trumpalaikio turto vertę sumažino iki 2 308 187,20 Eur.

19. Atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad UAB „Agrovet“ turto vertė, nurodyta 2018 m. gruodžio 31 d. balanse, mažintina 13 184 618,20 Eur ir yra lygi 7 256 574,80 Eur.

20. Teismas, įvertinęs atsakovės 2018 m. liepos 2 d. ir 2019 m. kovo 1 d. kreditorinių įsipareigojimų sąrašuose nurodytus bendrovės įsipareigojimus, nustatęs tarp atsakovės ir jos kreditorių vykusių teisminių procesų, susijusių su bendrovės įsiskolinimais, rezultatus, vertino, kad UAB „Agrovet“ pradelsti įsiskolinimai yra 13 808 116,10 Eur (2 113 661,86 Eur (kreditorių skolos, nurodytos 2019 m. kovo 1 d. kreditorių sąraše) + 2 746 907,75 Eur skola AB Šiaulių bankui + 760 728,59 Eur skola Luminor Bank AS Lietuvos skyriui + 8 186 817,90 Eur skola AB SEB bankui). Kartu teismas pažymėjo, kad net jeigu įsiskolinimai kreditoriams AB Šiaulių bankui ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriui nebūtų įtraukti apskaičiuojant pradelstų įsiskolinimų dydį, skola kreditorei AB SEB bankui yra lygi 8 186 817,90 Eur ir ji yra didesnė nei teismo nustatyta UAB „Agrovet“ turimo turto vertė –7 256 574,80 Eur.

21. Teismas sprendė, kad atsakovė realiai turėjo apie dvejus metus nuo bylos iškėlimo pradžios (ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateiktas 2017 m. spalio 23 d.) bei laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 15 d., suėjus kredito limito grąžinimo terminui, iki 2017 m., kada buvo vedamos derybos su Banku dėl investuotojo, per kuriuos turėjo realias galimybes susirasti investuotoją, tačiau byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų, kad yra sudarytos ne tik preliminariosios sutartys su tarpininku, kuris padės susirasti investuotoją, bet ir su konkrečiais investuotojais, kad jose būtų numatyti konkretūs terminai ir investicijų dydžiai, sudarytos sutartys dėl tiekiamos produkcijos.

22. Remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi nutraukė UAB ,,Agrovet“ iškeltą restruktūrizavimo bylą, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė per nustatytą terminą, kuris teismo buvo tris kartus pratęstas, nepateikė teismui tvirtinti restruktūrizavimo plano. Teismas konstatavo, kad atsakovės kreditoriai net dviejuose kreditorių susirinkimuose restruktūrizavimo planui nepritarė, sprendimas netvirtinti restruktūrizavimo plano buvo priimtas 83,35 proc. kreditorių balsų, todėl atsakovės restruktūrizavimo procesas negali būti tęsiamas (civilinė byla Nr. B2-512-459/2017). Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. liepos 27 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2-1190-407/2017). Taip pat teismas akcentavo, kad didieji atsakovės kreditoriai (AB SEB bankas, AB Šiaulių bankas, Luminor Bank, AS, VSDFV Klaipėdos skyrius ir kt.) prieštarauja atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimui, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad restruktūrizavimo procedūra galėtų būti sėkminga.

23. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija jos turimą turtą, bendrovės įsipareigojimai kreditoriams nėra vykdomi, skolos toliau auga, teismas sprendė, kad yra pagrindas atsakovę pripažinti nemokia, todėl jai iškėlė bankroto bylą (ĮBĮ 4 straipsnio 1–3 punktai, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 10 straipsnis).

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

24. Atsakovė UAB „Agrovet“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, skirti pakartotinę teismo ekspertizę į UAB „Agrovet“ balansą įrašyto materialaus ilgalaikio turto tikrosios vertės nustatymui, skirti teismo ekspertizę dėl pagrindinės skolininkės BUAB „Kretingalės mėsa“, už kurios įsipareigojimų tinkamą vykdymą AB Šiaulių bankas naudai laidavo UAB „Agrovet“, priklausančio ir AB Šiaulių bankas įkeisto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertės, paskirti teismo ekspertizę dėl pagrindinės skolininkės BUAB „Pajūrio mėsinė“ priklausančio ir AB „Luminor bank“ bei AB Šiaulių bankas įkeisto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertės, sustabdyti civilinę bylą Nr. eB2-365-796/2019 iki tol, kol bus atlikta teismo eksperto ekspertizė civilinėje byloje Nr. eB2-195-613/2019 dėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertės, o šio prašymo netenkinus, paskirti teismo ekspertizę dėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ priklausančio ir įkeisto AB Šiaulių bankas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertės, apklausti liudytoju teismo posėdyje preliminarią partnerystės sutartį pasirašiusį derybininką A. J. Ch. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Teismas iš esmės neanalizavo reikšmingų aplinkybių, susijusių su bylos nagrinėjimo metu atsakovės atliktais aktyviais veiksmais ir pozityviais pasiekimais, kurie leidžia teigti, kad atsakovė turi numačiusi efektyvias priemones finansinių sunkumų sprendimui, kas užtikrina teigiamą atsakovės ilgalaikio mokumo reabilitavimo perspektyvą. Atsakovės atstovas 2019 m. sausio mėn. Šveicarijoje, Davose aukšto lygio susitikimuose su įtakingais verslininkais aptarė sąlygas dėl mėsos produktų, gaminamų UAB „Agrovet“ gamybinėje bazėje eksporto į naujas rinkas. 2019 m. kovo mėn. UAB „Agrovet“ gamybinėje bazėje lankėsi partnerių interesus atstovaujantis derybininkas Šveicarijos pilietis A. J. Ch., kuris nurodė specifinius reikalavimus, kurių neatitiko atsakovės gamybinės patalpos, todėl UAB „Agrovet“ pradėjo remonto darbus bei korekcinius veiksmus dėl sanitarinių ir higieninių reikalavimų užtikrinimo. 2019 m. gegužės 17 d. bendrovė sudarė preliminarią sutartį dėl partnerystės, pagal kurią ji įsipareigojo per 6 mėn. laikotarpį sudaryti pagrindinę partnerystės sutartį, užtikrinančią mėsos produktų realizaciją, gamybos apimčių augimą ir reikalingų finansinių resursų veiklai vystyti pritraukimą. Pradėtas reorganizacijos prijungimo būdu procesas: prie UAB „Agrovet“ prijungiant BUAB „Pajūrio mėsinė“, BUAB „Kretingalės mėsa“, numatant, kad po reorganizavimo veiklą tęs UAB „Agrovet“. 2019 m. gegužės mėn. UAB „Agrovet“ produkciją pristatyta Kataro verslininkams ir aptartos bendradarbiavimo sąlygos. 2019 m. birželio mėn. suderintas derybininko ir jo atstovaujamo investuotojo vizitas į UAB „Agrovet“. Tuo tarpu teismas, turėdamas galimybę bylos nagrinėjimo metu betarpiškai apklausti derybininką A. J. Ch. dėl konkrečių terminų ir sąlygų, susijusių su produkcijos eksportu ir investicijomis, visiškai nepagrįstai atsakovės prašymo netenkino.

24.2. Nutartyje nepasisakyta dėl 2018 m gegužės 12 d. Ekspertinės išvados teiginių, kad iš pateiktų UAB „Agrovet“ restruktūrizavimo plano metmenų bei specialistui pateiktos papildomos informacijos 2018 m. balandžio 23 d. „Dėl restruktūrizavimo plano metmenų įgyvendinimo ir investicijų pritraukimo“ galima teigti, jog atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos priemonės ir investicijos bei verslo plane apskaičiuotos pajamos yra realios. Įvykdžius su strateginiu partneriu pasiektus susitarimus, įmonė būtų pajėgi turimus įsipareigojimus kreditoriams įvykdyti restruktūrizavimo proceso metu. UAB „Agrovet“ atstovų 2018 m. gegužės mėn. susitikimai ir derybos su strateginiais investuotojais ir prekybos partneriais Kinijoje pagrindžia, jog atsakovės ir strateginio partnerio 2017 m. rugpjūčio 1 d. sudaryta sutartis „Dėl strateginės, finansinės ir komercinės partnerystės“, pagal kurią strateginis partneris siekia, kad mėsos įmonės būtų restruktūrizuojamos, taip pat siekia įsigyti mėsos įmonių verslo dalį, refinansuoti ar išpirkti reikalavimo teises iš kredito institucijų, įlieti finansinius resursus į mėsos įmonių verslą mėsos produktų apyvartos finansavimui, yra įgyvendinama.

24.3. 2017 m. lapkričio 17 d. UAB „Agrovet“ akcininkas A. G. kreipėsi į AB SEB banką, prašydamas sutikimo perleisti UAB „Agrovet“ akcijas. 2017 m. lapkričio 17 d. į AB SEB bankas raštiškai kreipėsi ir už UAB „Agrovet“ įsipareigojusi BUAB „Kretingalės mėsa“.

24.4. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Agrovet“ laidavimu užtikrintų BUAB „Pajūrio mėsinė“ ir BUAB „Kretingalės mėsa“ įsipareigojimų AB Šiaulių bankas ir AB Luminor Bank naudai užtikrinimui yra įkeistas BUAB „Pajūrio mėsinė“ ir BUAB „Kretingalės mėsa“ turtas, iš kurio gali būti tenkinami Bankų turimi reikalavimai ar bent jų dalis, todėl šiuo atveju Bankams nurodytus įsipareigojimus visa apimtimi laikyti tiek UAB „Agrovet“, tiek BUAB „Pajūrio mėsinė“ ir BUAB „Kretingalės mėsa“ pradelstu įsipareigojimu nėra pagrindo. Bankų reikalavimai neabejotinai bent iš dalies bus patenkinti iš pagrindinių skolininkių įkeisto turto. Todėl teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl pagrindinių skolininkių Bankams įkeisto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės skyrimo. Taip pat teismas be pagrindo atsisakė sustabdyti civilinę bylą (Nr. eB2-365-796/2019) iki tol, kol bus atlikta teismo eksperto civilinėje byloje Nr. eB2-195-613/2019 dėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertės atliekama ekspertizė, kuri leistų pagrįstai įvertinti, kokia dalis BUAB „Pajūrio mėsinė“ neįvykdytų įsipareigojimų, galėtų būti priskirti UAB „Agrovet“ ne(mokumo) bylos kontekste.

24.5. Teismas iš esmės neįvertino, kokią įtaką įmonės mokumui ir reikalavimams, kylantiems laidavimo pagrindais, bei atsakovės veiklos reabilitavimo perspektyvoms turės 2019 m. gegužės 9 d. reorganizavime dalyvaujančių bendrovių dalyvių nutarimai dėl BUAB „Kretingalės mėsa“, BUAB „Pajūrio mėsinė“ ir UAB „Agrovet“ reorganizavimo, todėl teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą derybų dėl pagrindinės partnerystės sutarties sudarymo ir akcininkų susitarimo dėl akcijų skaičiaus po bendrovių reorganizavimo perskaičiavimo laikotarpiui.

24.6. Klaipėdos apygardos teismas, nesiaiškino aplinkybių dėl į atsakovės balansą įrašyto turto sudėties ir tikrosios turto vertės, tačiau paskyrė teismo ekspertizę, kurioje buvo nustatinėjama, kokia būtų atsakovės AB SEB bankui įkeisto turto vertė, jeigu kiltų būtinybė turtą realizuoti ir atsiskaityti su kreditoriais. Tai iš esmės reiškia likvidacinės, o ne į atsakovės balansą įrašyto turto tikrosios turto vertės apskaičiavimą. Taip pat nesutiktina, kad atsakovei priklausantis turtas nėra priskirtinas specialios paskirties ir retai rinkoje parduodamo turto kategorijai. Atsakovei priklausantis vertinamas objektas pritaikytas itin specifinei veiklai, todėl jis priklauso būtent specialios paskirties ir retai rinkoje parduodamo turto kategorijai. Tuo tarpu specialios paskirties turto rinkos vertė nustatoma išlaidų (kaštų) metodu.

24.7. Pirmosios instancijos teismas pernelyg siaurai aiškino „Specialiosios paskirties turto objekto“ sąvoką, remdamasis išimtinai tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. Dl-713 patvirtinto STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.8 punktu, juo labiau, kad nei STR reglamento 3 straipsnyje nei Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatyme nėra blanketinių nuorodų į STR reglamentą. Atliktame T. T. teismo ekspertizės akte pats teismo ekspertas prie pateikto šaltinių sąrašo netgi nenurodė, jog vadovavosi šiuo reglamentu, todėl teismo prielaida remiasi vien tik subjektyviomis hipotetinėmis AB SEB bankas prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis.

24.8. Ekspertizėje be pagrindo atsakovės inžinerinės komunikacijos visa apimtimi įskaičiuotos į vertinamų pastatų komplekso rinkos vertę. Jokių kliūčių atsakovei priklausantį kompleksą išskaidyti atskirai pagal vertinamų objektų grupes nebuvo. Vandentiekio, nuotekų kanalizacijos, lietaus vamzdynai ir kitos inžinerinės komunikacijos, kiemo statiniai, skerdykla, šaldymo kameros, kur naudojamas specialus nerūdijantis maistinis plienas ir kitos medžiagos, tinkamos sąlyčiui su maistu, vienareikšmiškai atitinka specialiosios paskirties ir retai rinkoje parduodamų objektų sąvoką, todėl jiems visiškai netiko Ekspertizėje naudoti lyginamasis ir pajamų metodai.

24.9. Ekspertizėje remtasi netinkamais palyginamaisiais pavyzdžiais. Pateikiami palyginamieji pavyzdžiai (baldų cechas, gėrimų gamykla ir pan.), kuriuose nėra šaldymo kompresorių ir patalpoms netaikomi tokio aukšto lygio veterinariniai higieniniai reikalavimai. Ekspertizėje pasirinktų palyginamųjų pavyzdžių charakteristikos nesulyginamos su ekspertizės objektu esančiais specialios paskirties tiriamaisiais objektais. Ekspertizėje klaidingai nustatyti pataisos koeficientai. Atsakovės turto vertinimo pažymoje nurodoma, kad atsakovei priklausantis vertinamas turtas yra patrauklus rinkoje dėl šių savybių: netoli nuo Klaipėdos miesto, didelė analogiškų objektų paklausa ir maža pasiūla, geros parkavimosi galimybės, gera vidaus apdaila, nauji inžineriniai tinklai, galimybė be didelių investicijų keisti išplanavimą, pagrindinio pastato plotas, patraukli vieta, gera pastato būklė, patalpų būklė, tūriniai – planiniai sprendimai, inžinerinė infrastruktūra, komercinis patrauklumas, aplinkos būklė ir kt., tačiau į šiuos faktorius Ekspertizėje iš esmės nebuvo atsižvelgta. Todėl Ekspertizės išvadomis negalima remtis, nustatant, kokia yra tikroji UAB „Agrovet“ priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertė. Ekspertizės teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių, o išvados, remiasi prielaidų pobūdžio teiginiais, todėl teismo eksperto apklausos metu nepašalinus aptartų ekspertizės trūkumų turi būti sprendžiamas klausimas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo.

24.10. Nutartyje visiškai nepagrįstai teigiama, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nenurodoma jokių realių priemonių, kurios nebūtų išbandytos iki šios dienos, nors bendrovė šiuo metu dirba išimtinai tik paslaugų teikimo principu ir nutraukė arba sustabdė visas jai nenaudingas sutartis. Bendrovės sprendimas teikti prioritetą darbui su avansinį mokėjimą užtikrinančiais klientais leido apčiuopiamai auginti gamybos veiklos apimtis, didinti bendrovės pajamas. Bendrovė sprendžia apyvartinio kapitalo trūkumo problemą ir gerina veiklos rodiklių situaciją iš esmės. Suradus klientus ir su jais suderinus išankstinio apmokėjimo sąlygas, atsirado būtinieji resursai restruktūrizavimo metmenyse numatyto verslo plano įgyvendinimui. Bendrovė atsisakė darbo su klientais, kurie neatitinka naujosios strategijos bei negali užtikrinti, apyvartaus ir pelningo bendradarbiavimo, o taip pat optimizavo sąnaudas, susijusias su darbo jėga. Visos aptartos aplinkybės, įskaitant persiorientavimas į paslaugų teikimą ir ritualinių maisto produktų rinkas, darbo jėgos optimizavimas ir kitos aplinkybės rodo, kad ekonomine prasme bendrovėje faktiškai pradėtas atsakovės restruktūrizavimo procesas.

24.11. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės mokumo, nebuvo pakankamai aktyvus ir nepasinaudojo visomis procesinėmis galimybėmis įrodymams apie realią bendrovės finansinę būklę surinkti. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bendrovės nemokumo klausimą, nenustatė realaus bendrovės turto santykio su jos pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, todėl ginčijamos nutarties išvados apie atsakovės tariamą nemokumą ir pagrindą jai kelti bankroto bylą buvimą, nėra pagrįstos. Aplinkybė, kad bendrovė ir AB Šiaulių bankas, AB Luminor Bank ir AB SEB bankas nurodo skirtingą įsipareigojimų dydį reiškia tai, kad tarp šalių egzistuoja individualus ginčas, todėl būtina patikimai nustatyti įsipareigojimo dydį. Bendrovė nesutinka su ginčijamoje nutartyje padarytomis klaidingomis išvadomis dėl įsipareigojimų Bankams priskyrimo pradelstiems įsipareigojimams. AB SEB bankas savo procesiniuose dokumentuose patvirtino, jog išieškojimas pagal 2015 m. rugpjūčio 10 d. vykdomąjį įrašą dėl 7 269 592,37 Eur skolos ir 6 proc. palūkanų išieškojimų dar nėra pradėtas, todėl AB SEB bankas prieštaravimai yra formalūs bei nepakankami atsisakyti kelti atsakovei restruktūrizavimo bylą.

24.12. Klaipėdos apygardos teismas nepakankamai teisingai įvertino susiklosčiusią faktinę padėtį, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus dėl atsakovo finansinės būklės, netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ ir ĮRĮ teisės normas dėl restruktūrizavimo bylos ir bankroto bylos iškėlimo pagrindų, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog neegzistuoja ĮRĮ numatytos sąlygos dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo.

25. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BUAB „Kretingalės mėsa“ atskiruoju skundu prašė teismo kartu su atskiruoju skundu pateikiamą priedą Nr. 1 pripažinti nevieša bylos medžiaga ir neteikti šių dokumentų susipažinti ir kopijuoti bylos dalyviams ar su byla susipažįstantiems asmenims, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas be kita ko grindžiamas ir UAB „Agrovet“ atskirojo skundo argumentais, trečiasis asmuo papildomai nurodė:

25.1. Teismas be pagrindo nagrinėjamoje byloje AB Šiaulių bankas nurodytus įsipareigojimus visa apimtimi laikė tiek UAB „Agrovet“, tiek ir BUAB „Kretingalės mėsa“ pradelstais įsipareigojimais, neįvertindamas aplinkybės, kad UAB „Agrovet“ laidavo už BUAB „Kretingalės mėsa“ AB Šiaulių banko naudai, o BUAB „Kretingalės mėsa“ laidavo už UAB „Agrovet“ AB SEB banko naudai. Teismas nevertino reikšmingos aplinkybės dėl kryžminių priešpriešinių laidavimų, todėl nutartyje priėjo paviršutiniškos, formalios ir neteisingos išvados, kad UAB „Agrovet“ kaip laiduotoja yra atsakinga už 2 422 974,5 Eur BUAB „Kretingalės mėsa“ įsipareigojimus.

25.2. Kritiškai vertintina pirmosios instancijos teismo prielaida, jog įmonių, dėl kurių dar tik nagrinėjami restruktūrizavimo arba bankroto pareiškimai (UAB „Grimeda“ ir BUAB „Kretingalės mėsa“), debitorinės skolos automatiškai prilyginamos nuliui ir todėl atsakovės turto vertė drastiškai sumažintina 2 308 187,20 Eur dydžio suma.

25.3. Nesutiktina, kad atidėtojo pelno mokestis faktiškai nėra realus atsakovės turtas, kadangi iki krizinių veiksnių atsakovė sėkmingai didino savo pardavimų apimtis ir dirbo pelningai. Bendrovei atlikus reikiamas gamybos efektyvumo ir produktyvumo reformas bei užmezgus partnerystę su užsienio klientais, atsakovės patiriamas nuostolis mažėja, todėl jos rezultatai gerėja ir ši tendencija išliks, kadangi atsakovė sėkmingai atliko daug pozityvių darbų, skirtų veiklos efektyvumo didinimui bei finansinių sunkumų išvengimui. Atsakovei sėkmingai mažinant nuostolingumo lygį, galima pagrįstai prognozuoti, kad bendrovei padidinus veiklos apimtis, ateinančiu finansiniu periodu ji galės atgauti šią pelno mokesčio sumą.

25.4. Nutartyje perdėtai sureikšmintas dabartinių pagrindinių kreditorių, kurių reikalavimas užtikrintas hipoteka, nepritarimas atsakovės restruktūrizavimui, suabsoliutinta jų šališka pozicija, eliminuojant realias galimybes išsaugoti veikiantį ūkio subjektą. Atsakovė šiuo restruktūrizavimo bylos iškėlimu siekia vienintelio tikslo – ateityje išvengti finansinių sunkumų (arba galimo bankroto), atsiskaityti su kreditoriais, išsaugant įmonės veiklą bei sukuriant prielaidas sėkmingai ją plėtoti ateityje. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad restruktūrizavimo procese privalo būti ginami visų įmonės, turinčios finansinių sunkumų, kreditorių interesai, reiškiantį, jog ginami turi būti ne pavieniai kreditoriai ar paisoma tik atskirų kreditorių suinteresuotos nuomonės, o turi būti ginama jų dauguma, kaip visuma, turi būti taip pat ginama tiek pati įmonė, tiek jos darbuotojai.

25.5. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo bendrovei klausimą, svarbu tiksliai nustatyti pradelstus įsipareigojimus kreditoriams ir nustatyti tikrąją įmonės turto vertę, tačiau to pirmosios instancijos teismas nepadarė, nes ydingai suformulavo klausimą ekspertui, o dėl atlikto Ekspertizės akto liko nepašalinta daugybė abejonių, todėl, bylą grąžinus į pirmą instanciją, būtina spręsti pakartotinės ekspertizės paskyrimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad klausime ekspertui nėra būtinybės nurodyti, kokiu tikslu yra nustatoma turto vertė. Nutartyje dėl teismo ekspertizės paskyrimo buvo visiškai nepagrįstai konstatuota, kad šioje byloje yra svarbu nustatyti ne tikrąją turto vertę, bet nustatyti turto vertę, kokia ji būtų, jeigu kiltų būtinybė turtą realizuoti ir atsiskaityti su kreditoriais.

26. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Kemitek“ atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ginčą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, apklausti liudytoju A. J. Ch., paskirti pakartotinę į atsakovės balansą įrašyto turto ekspertizę ir pavesti ją atlikti kitam ekspertui ar ekspertams. Atskirasis skundas grindžiamas taip pat ir atsakovės bei trečiųjų asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, papildomai nurodoma:

26.1. AB SEB bankui įkeistas ne visas UAB „Agrovet“ turtas, tačiau Klaipėdos apygardos teismas paskyrė ne viso atsakovės turto, o tik įkeisto Bankui turto vertės nustatymo ekspertizę. Bendrovės mokumo klausimui nustatyti buvo būtina atlikti viso UAB „Agrovet“ turto vertinimo ekspertizę, todėl yra pagrindas paskirti pakartotinę ekspertizę.

26.2. Pagal bendrą taisyklę faktinė įmonės mokumo būsena turėjo būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, tačiau, vietoj to, kad teismas būtų išreikalavęs 2019 m. I ketv. finansines ataskaitas ir duomenis apie pradelstus įsipareigojimus, teismas atliko prieštaringą įrodymų vertinimą, t. y. reikalavo pateikti bei vertino duomenis apie turto vertę 2018 m. gruodžio 31 d. ir duomenis apie pradelstus įsipareigojimus 2019 m. kovo 1 d. Tai yra akivaizdus skundžiamos nutarties trūkumas.

26.3. Nutartyje nėra nurodytų motyvų, iš kurių duomenų teismas sprendė, kad finansiniai atsakovės sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. UAB „Agrovet“ yra atlikusi reikiamus ir galimus veiksmus, kad būtų įgyvendintas 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimas „Dėl strateginės, finansinės ir komercinės partnerystės“, todėl teismui nebuvo pagrindo spręsti, jog iškėlus atsakovei restruktūrizavimo bylą, šis susitarimas nebus sėkmingai užbaigtas.

Atsiliepimas

27. Ieškovas AB SEB bankas atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo juos atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

27.1. Skolininkės teiginių, kad ji ketina bendradarbiauti su kreditoriais, nepagrindžia jokie byloje esantys įrodymai: priešingai, skolininkė nuolat bylinėjasi su didžiausiais kreditoriais, jokiais, net ir minimaliais įnašais nedengdama savo įsiskolinimų kreditoriams, kurie dėl priskaičiuojamų palūkanų nuolat auga. Įstatymas nenustato laidavimo ir hipotekos konkurencijos, šios reikalavimo užtikrinimo priemonės kreditoriaus pasirinkimu gali būti realizuojamos lygiagrečiai, ir nebūtinai viena po kitos. Tokia išvada darytina įvertinus laiduotojų ir skolininkės solidarumą, kai kreditoriui išsiieškojus tam tikrą sumą iš skolininko, pastarasis savo atgręžtinį reikalavimą gali nukreipti į solidarų skolininką. Todėl atmestini bet kokie atsakovės argumentai, susiję su tariama laidavimo ir hipotekos normų konkurencija.

27.2. Niekuo nepagrįstas skolininkės įsitikinimas, kad įmonei turėtų būti keliama restruktūrizavimo byla ir pakartotinai teikiami deklaratyvūs teiginiai apie ateityje numatomą pelną bei augančias pajamas (kai pagal balanso duomenis faktiškai jos mažėja), gerėjančius finansinius rodiklius (kai eilę metų jie blogėją, pelningumas mažėja, nuosavas kapitalas yra neigiamas ir pan.), įrodymais nepagrįsti teiginiai apie tariamus investuotojus, nėra ir negali tapti pagrindu faktiškai nemokiai bendrovei kelti restruktūrizavimo bylą.

27.3. Esminės reikšmės šiai bylai turi faktas, kad tiek BUAB „Kretingalės mėsa“, tiek BUAB „Pajūrio mėsinė“ įsiteisėjusiomis nutartimis jau iškeltos bankroto bylos, todėl bet kokios logikos netenka teiginiai, apie tariamą nemokių įmonių sujungimo naudą kreditoriams.

27.4. Bankas nesutinka su apeliantų procesiniais prašymais skirti ekspertizes, nes tokių ekspertizių skyrimas būtų perteklinis ir jų rezultatai neturėtų reikšmingos įtakos vertinant skolininkės mokumą (faktas dėl BUAB „Kretingalės mėsa“ ir BUAB „Pajūrio mėsinė turto vertės nepaneigtų solidariosios atsakomybės apimties, bendrovių atskirumo ir kitų pirmosios instancijos nutartyje išdėstytų argumentų, kadangi toks prašymas jau buvo atmestas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu). Taip pat nėra jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skirti žodinį bylos nagrinėjimą, toks procesas neabejotinai būtų ilgesnis.

28. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB Šiaulių bankas atsiliepime į atskiruosius skundus prašo juos atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis.

29. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB Luminor Bank atsiliepime į atskiruosius skundus prašo juos atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį palikti galioti nepakeistą, atmesti prašymus dėl teismo ekspertizės skyrimo ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

29.1. Skolininkė deklaratyviais teiginiais nurodo, jog įmonės finansiniai rodikliai gerėja, samprotauja apie ateityje numatomą pelną ir augančias pajamas, tačiau šių teiginių nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais, t. y. tik teigia, jog kažkokios aplinkybės tariamai įvyks, tačiau jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą tikėti skolininkės teiginiais, byloje nėra. Priešingai, yra nustatyta, kad jokios sutartys ar skolininkės planai dėl tariamai geresnių perspektyvų yra neįgyvendinti. Objektyviais įrodymais nepagrįsti teiginiai negali tapti pagrindas nemokiai bendrovei iškelti restruktūrizavimo bylą.

29.2. Atsižvelgiant į tai, jog skolininkės restruktūrizavimo byla jau buvo nutraukta dėl to, kad jos kreditoriai netvirtino restruktūrizavimo plano, pagrįstai manytina, jog ir šiuo atveju atsakovė nesulauks kreditorių pritarimo dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo, kadangi skolininkės nebendradarbiavimas, neigiamas elgesys ir požiūris į savo įsipareigojimų vykdymą nesikeičia. Skolininkė aktyviai bylinėjasi su didžiausiais kreditoriais ir net minimaliais įnašais nedengia savo skolų, kurios dėl priskaičiuojamų palūkanų kasdien didėja.

29.3. Įstatymas nustato, jog esant pagrindinės prievolės neįvykdymui kreditorius turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo tiek iš skolininko, tiek iš laiduotojo, tiek iš abiejų bendrai, t. y. skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Todėl šiuo atveju, Bankas turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo tiek iš skolininkės, tiek iš laiduotojos UAB „Agrovet“ ta pačia apimtimi.

Žemesnės instancijos teismas

29.4. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-704-241/2019 paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bankroto bylos Banko pagrindinei skolininkei BUAB „Pajūrio mėsinė“ (už kurią solidariai laidavo UAB „Agrovet“) iškėlimo, ir aiškiai konstatavo, jog skolinis įsipareigojimas Bankui sudaro 760 728,59 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-216-340/2019 atmetė BUAB „Pajūrio mėsinė“ apeliacinį skundą ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-931-1012/2018, kuriuo atmestas BUAB „Pajūrio mėsinė“ ieškinys dėl 2009 m. spalio 9 d. Kredito linijos sutarties Nr. K-2300-2009-58 termino pratęsimo, t. y. galutinai konstatuota, kad pagal kredito ir laidavimo sutartis visa skola turi būti grąžinta pilna apimtimi. Taigi, jokio individualaus ginčo dėl skolininkės įsipareigojimo dydžio Bankui nėra ir negali būti.

29.5. Skirti BUAB „Pajūrio mėsinė“ įkeisto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę netikslinga, kadangi tai užvilkins bylos nagrinėjimą, o BUAB „Pajūrio mėsinės“ turto vertės nustatymas niekaip nepaneigs solidariosios UAB „Agrovet“ atsakomybės apimties.

Atsiliepimas

30. Ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į atskiruosius skundus prašė teismo juos atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytomis aplinkybėmis bei išvadomis, papildomai nurodoma:

30.1. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2019 m. birželio 19 d. duomenimis, UAB „Agrovet“ VSDFV biudžetui skolinga 174 940,76 Eur, iš jų iš jų 20 792,37 Eur VSD įmokų už apdraustuosius, apskaičiuotų už 2017 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn., 139 412,28 Eur VSD įmokų už apdraustuosius, apskaičiuotų už 2017 m. spalio – 2019 m. balandžio mėn., 14 104,67 Eur delspinigių, apskaičiuotų už pavėluotą VSD įmokų už apdraustuosius pervedimą, ir 631,44 Eur palūkanų, priskaičiuotų nuo atidėtų įmokų.

30.2. Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta ĮBĮ. Todėl 2019 m. gegužės 9 d. BUAB „Kretingalės mėsa“ vienintelio akcininko sprendimas bei BUAB „Pajūrio mėsinė“ ir UAB „Agrovet“ visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimai, kai teismas dar neįsiteisėjusiomis 2019 m. vasario 13 d. ir 2019 m. balandžio 19 d. nutartimis jau buvo iškėlęs bankroto bylas BUAB „Pajūrio mėsinė“ ir BUAB „Kretingalės mėsa“, reorganizuoti BUAB „Kretingalės mėsa“, BUAB „Pajūrio mėsinė“ ir UAB „Agrovet“ veiklą prie UAB „Agrovet“ prijungiant BUAB „Pajūrio mėsinė“, BUAB „Kretingalės mėsa“, numatant, kad po reorganizavimo veiklą tęs UAB „Agrovet“, kuri perims visas BUAB „Pajūrio mėsinė“ ir BUAB „Kretingalės mėsa“ teises ir pareigas, vertintinos, kaip keliančios abejonių dėl minėtų bendrovių sąžiningumo.

31. Atsakovė UAB „Agrovet“ atsiliepimu į trečiųjų asmenų UAB „Kemitek“ ir BUAB „Kretingalės mėsa“ atskiruosius skundus prašo juos tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tais pačiais atsakovės ir trečiųjų asmenų atskiruosiuose skunduose išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

33. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą ir jai iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos nagrinėjimo teismo posėdyje žodinio proceso tvarka

34. Atsakovė UAB „Agrovet“ ir trečiasis asmuo UAB „Kemitek“ prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

35. Pagal bendrąją CPK 336 straipsnio 1 dalyje nurodytą taisyklę atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, jeigu skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka galimas išimtiniais atvejais, todėl šalys, teikdamos tokį prašymą, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (CPK 321, 322 ir 338 straipsniai).

36. Nagrinėjamu atveju atsakovės ir trečiojo asmens prašymai bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka yra visiškai nemotyvuoti, t. y. nėra nurodyti jokie argumentai ar aplinkybės, dėl kurių būtinas žodinis bylos apeliacine tvarka nagrinėjimas.

37. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šios bylos apeliacijos objektą, į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys savo pozicijas yra detaliai išdėstę procesiniuose dokumentuose ir jas grindžia byloje esančiais rašytinais įrodymais, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje pagrindo nukrypti nuo bendrosios proceso apeliacinės instancijos teisme tvarkos nėra, todėl atsakovės prašymas skirti žodinį bylos apeliacine tvarka nagrinėjimą netenkinamas. Netenkinus prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, prašymas apklausti liudytoju derybininką A. J. Ch. atmetamas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

38. Atsakovė UAB „Agrovet“ kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į trečiųjų asmenų skundus pateikė teismui naujus įrodymus – 2019 m. sausio 18 d. įsakymą dėl komandiruotės, 2019 m. gegužės 7 d. įsakymą dėl komandiruotės, 2019 m. gegužės mėn. susirašinėjimą elektroniniais laiškais, pažymą dėl AB Šiaulių bankui įkeisto BUAB „Pajūrio mėsinė“ priklausančio turto vertės ir ilgalaikio turto vertės sąrašą, pažymą apie AB Luminor Bank įkeisto BUAB „Pajūrio mėsinė“ priklausančio turto vertės ir ilgalaikio turto sąrašą, 2018 m. rugsėjo 28 d. Konsultaciją dėl galimos turto kainos, pažymą apie AB SEB bankui įkeistą UAB „Agrovet“ turtą ir ilgalaikio turto sąrašą, 2019 m. birželio 17 d. įsakymus dėl komandiruotės, skrydžių įlaipinimo kortelių kopijas (3 vnt.), 2019 m. birželio 21 d. pažymą apie UAB „Grimeda“ įsiskolinimą, Ciuricho įmonių registrų biuro išrašą su vertimu į lietuvių kalbą, kuriuos prašė pripažinti nevieša bylos medžiaga.

39. Trečiasis asmuo BUAB „Kretingalės mėsa“ kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus – 2019 m. gegužės 2 d. pažymą dėl AB Šiaulių bankui įkeisto BUAB „Kretingalės mėsa“ priklausančio turto vertės ir turto sąrašą, 2012 m. kovo 13 d. kreditavimo sutarties kopiją, 2011 m. birželio 14 d. kreditavimo sutarties kopiją, sutarties dėl 2011 m. birželio 29 d. kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimų ir papildymo kopiją, kuriuos prašė pripažinti nevieša bylos medžiaga, taip pat pateikė 2016 m. gegužės 25 d. pareiškimą dėl kreditorės AB Šiaulių banko įtraukimo į civilinę bylą Nr. B2-1202-460/2012 trečiuoju asmeniu, AB Šiaulių bankas atsiliepimą į trečiojo asmens UAB „Klaipėdos Skuba“ atskirąjį skundą dėl 2016 m. birželio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1202-460/2016, UAB „Grimeda“ 2018 m. gruodžio 31 d. preliminarų balansą.

Žemesnės instancijos teismas

40. Ieškovo VSDFV Klaipėdos skyrius kartu su atsiliepimu į atskiruosius skundus pateikė naujus įrodymus – UAB „Agrovet“ preliminarią 2019 m. II ketvirčio ataskaitą F4.

41. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

42. Atsakovė bei trečiasis asmuo UAB „Kemitek“ kartu su procesiniais dokumentais pateikė pažymą dėl AB Šiaulių bankui įkeisto BUAB „Pajūrio mėsinė“ priklausančio turto vertės ir ilgalaikio turto vertės sąrašą, pažymą apie AB Luminor Bank įkeisto BUAB „Pajūrio mėsinė“ priklausančio turto vertės ir ilgalaikio turto sąrašą, 2018 m. rugsėjo 28 d. Konsultaciją dėl galimos BUAB „Pajūrio mėsinė“ priklausančio turto kainos, 2019 m. gegužės 2 d. pažymą dėl AB Šiaulių bankui įkeisto BUAB „Kretingalės mėsa“ priklausančio turto vertės ir turto sąrašą. Kadangi nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas UAB „Agrovet“ bankroto bylos iškėlimo klausimas ir todėl nustatinėjama ir vertinama būtent atsakovei priklausančio turto vertė, tuo tarpu BUAB „Kretingalės mėsa“ ir BUAB „Pajūrio mėsinė“ turto vertė nenustatinėjama, šie nauji įrodymai, kaip nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku, nepriimami. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, kad BUAB „Kretingalės mėsa“ ir BUAB „Pajūrio mėsinė“ bei atsakovė yra susijusios bendrovės, atsakovė yra laidavusi už trečiuosius asmenis Bankams, savaime tai nėra pakankamas pagrindas prijungti įrodymus, kurie nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu.

43. Trečiojo asmens BUAB „Kretingalės mėsa“ kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai – 2016 m. gegužės 25 d. pareiškimas dėl kreditorės AB Šiaulių banko įtraukimo į civilinę bylą Nr. B2-1202-460/2016 trečiuoju asmeniu, AB Šiaulių bankas atsiliepimas į trečiojo asmens UAB „Klaipėdos Skuba“ atskirąjį skundą dėl 2016 m. birželio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1202-460/2016 bei UAB „Grimeda“ 2018 m. gruodžio 31 d. preliminarus balansas taip pat nepriimami. Pažymėtina, kad AB Šiaulių bankas teikti procesiniai dokumentai ankstesnėje UAB „Agrovet“ restruktūrizavimo byloje, kuri buvo nutraukta (civilinės bylos Nr. B2-512-459/2017), taip pat UAB „Grimeda“ 2018 m. gruodžio 31 d. balansas nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl nepriimami.

44. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, likusius atsakovės, trečiojo asmens bei ieškovo naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina juos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl priimtų įrodymų (ne)pripažinimo nevieša bylos medžiaga

45. Asmuo, teikiantis teismui dokumentus ar medžiagą, kuriuose esantys duomenys sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti (CPK 10 straipsnio 4 dalis).

46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalis, teikianti prašymą dėl informacijos pripažinimo nevieša, turi pagrįsti šios informacijos atitiktį saugotinos informacijos reikalavimams; vien informacijos, kuri vienos iš ginčo šalių įvardijama ar pagal ginčo šalių sudarytus susitarimus laikytina konfidencialia, pateikimas teismui, neįvertinus, ar šioje informacijoje esantys duomenys sudaro komercinę ar kitokią paslaptį, nėra pakankamas pagrindas laikyti šią medžiagą nevieša. Teismas, gavęs šalies prašymą dėl byloje pateiktos informacijos saugumo užtikrinimo, visų pirma turėtų spręsti, ar pateikta informacija laikytina saugotina, ar yra pagrindas visą ar dalį pateiktos informacijos laikyti nevieša (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).

47. Pagal CK 1.116 straipsnio 1 dalį informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Kasacinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, yra konstatavęs, kad tam, jog būtų laikoma komercine paslaptimi, informacija turi atitikti šiuos požymius: 1) informacija turi būti slapta (nevieša); 2) informacija turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; 3) informacija turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018).

48. Atsakovė UAB „Agrovet“ ir trečiasis asmuo BUAB „Kretingalės mėsa“ apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus:– 2019 m. sausio 18 d. įsakymą dėl komandiruotės, 2019 m. gegužės 7 d. įsakymą dėl komandiruotės, 2019 m. gegužės mėn. susirašinėjimą elektroniniais laiškais, pažymą apie AB SEB bankui įkeistą UAB „Agrovet“ turtą ir ilgalaikio turto sąrašą, 2019 m. birželio 17 d. įsakymus dėl komandiruotės, skrydžių įlaipinimo kortelių kopijas (3 vnt.), 2019 m. birželio 21 d. pažymą apie UAB „Grimeda“ įsiskolinimą, Ciuricho įmonių registrų biuro išrašą su vertimu į lietuvių kalbą, 2012 m. kovo 13 d. kreditavimo sutarties kopiją, 2011 m. birželio 14 d. kreditavimo sutarties kopiją, sutarties dėl 2011 m. birželio 29 d. kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimų ir papildymo kopiją, prašo pripažinti nevieša bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šių naujų įrodymų turinį, nenustatė, kad šie įrodymai atitiktų komercinės paslapties sampratą ar sudarytų kitokią paslaptį. Priešingai, iš esmės visa naujuose įrodymuose esanti informacija pačios atsakovės UAB „Agrovet“ yra atskleista jos teismui, taigi ir visoms bylos šalims, pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais atsakovės ir trečiojo asmens prašymus laikyti šiuos įrodymus nevieša bylos medžiaga.

Dėl atsakovės mokumo vertinimo

49. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kadangi įmonės nemokumas yra pagrindas atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas) ir pagrindas iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas), pirmiausia vertintina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovė yra nemoki įmonė ĮBĮ prasme.

50. Paskutinio teismui pateikto UAB „Agrovet“ 2018 m. balanso duomenimis, atsakovės visas turtas sudaro 20 441 193 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 17 553 310 Eur (nematerialus turtas: programinė įranga – 1 016 Eur, koncesijos, patentai, licencijos, prekių ženklai ir pan. teisės – 331 628 Eur; materialus turtas: žemė – 280 524 Eur, pastatai ir statiniai – 14 064 233 Eur, mašinos ir įranga – 1 924 354 Eur, transporto priemonės – 4 337 Eur, kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai, sumokėti avansai ir vykdomos materialiojo turto statybos (gamybos) – 927 Eur; kitas ilgalaikis turtas: atidėtojo pelno mokesčio turtas – 804 831 Eur), trumpalaikis turtas – 2 885 429 Eur (atsargos – 678 301 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 2 206 997 Eur), pinigai ir pinigų ekvivalentai – 131 Eur, ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos – 2 454 Eur.

51. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje kilo ginčas dėl į bendrovės 2018 m. balansą įrašyto materialiojo turto, t. y. pastatų ir statinių vertės – 14 064 233 Eur, kuri praėjusio ataskaitinio laikotarpio (2017 m. gruodžio 31 d.) duomenimis buvo 7 518 092 Eur. Siekdamas nustatyti bendrovei priklausančių pastatų ir statinių (galvijų ir kiaulių skerdykla, mėsos perdirbimo cechas, pašarų virtuvė, pastatas-pašarų sandėlis, pastatas-sandėlis-šaldytuvas, technologinių įrenginių remonto pastatas, elektros pastotė-tinklai, lietaus kanalizacija, priešgaisrinis vandentiekis, vandentiekio tinklai, šiluminiai tinklai, nuotekų valymo įrenginiai, kiemo aikštelė, mūrinė tvora, skardinė tvora, tinklinė tvora, kilnojamas sargų namelis, pakrovimo-iškrovimo aikštelė, buitinių nuotekų tinklai (3 vnt.), lietaus nuotekų tinklai (3 vnt.), priešgaisrinis vandens telkinys ir amoniakinė kompresorinė) tikrąją rinkos vertę, teismas 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi skyrė nurodyto nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę. 2019 m. sausio 21 d. Ekspertizės aktu nustatyta, kad tikroji UAB „Agrovet“ priklausančio nurodyto nekilnojamojo turto vertė yra 4 420 000 Eur. Atskirajame skunde atsakovė, nesutikdama su tokia Ekspertizės išvada, teigia, kad atsakovei priklausantis vertinamas objektas pritaikytas itin specifinei veiklai, todėl jis priklauso būtent specialios paskirties ir retai rinkoje parduodamo turto kategorijai, todėl šio objekto tikrajai rinkos vertei nustatyti turėjo būti taikomas ne lyginamasis ar pajamų metodai, o išlaidų (kaštų) metodas. Taip pat Ekspertizėje be pagrindo atsakovės inžinerinės komunikacijos visa apimtimi įskaičiuotos į vertinamų pastatų komplekso rinkos vertę bei remtasi netinkamais palyginamaisiais pavyzdžiais, klaidingai nustatyti pataisos koeficientai. Atsakovės vertinimu, todėl, teismo eksperto apklausos metu nepašalinus aptartų Ekspertizės trūkumų, turi būti sprendžiamas klausimas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo.

52. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, specialiosios paskirties turtas – tai specialioms reikmėms skirtas turtas, kuris yra ribotos paklausos, todėl retai parduodamas, arba ne rinkai skirtas, todėl visai neparduodamas (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė jai priklausančių pastatų ir statinių priskyrimą specialios paskirties pastatams siejo su tose patalpose vykdyta mėsos produktų gamyba bei šiai veiklai vykdyti pritaikytomis priemonėmis – skerdykloje naudojamu specialiu nerūdijančiu maistiniu plienu ir kitomis medžiagomis, tinkamomis sąlyčiui su maistu, veterinarinę priežiūrą atliekančių institucijų konkrečioms patalpoms išduotais veterinariniais leidimais verstis mėsos perdirbimu, gamybinėje zonoje esančiais šaldytuvais bei išvystyta geriamojo vandens bei nuotekų šalinimo infrastruktūra. Tačiau nurodytos aplinkybės iš esmės nėra lemiančios, siekiant pripažinti atsakovei priklausantį turtą esant specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamu turtu. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.16 punktu, specialiosios paskirties pastatai – tai pastatai skirti specialiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai), tuo tarpu gamybai skirti pastatai (gamyklos, dirbtuvės, produkcijos pramonės perdirbimo įmonės, kalvės, energetikos pastatai (energetikos gavybos ir gamybos pastatai, energijos perdavimui ar skirstymui naudojami pastatai), gamybinės laboratorijos, kūrybinės dirbtuvės (išskyrus skirtas savo ar savo šeimos reikmėms ir (arba) kuriose vienu metu dirba ne daugiau kaip penki žmonės ir nenaudojami potencialiai pavojingi įrenginiai), skerdyklos ir kita), laikomi gamybos, pramonės paskirties pastatais (STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.8 punktas), tačiau ne specialiosios paskirties pastatais. Taigi, aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad 2019 m. sausio 21 d. Ekspertizės akte įvertintas turtas pagrįstai nebuvo priskirtas specialios paskirties turtui.

53. Atskirajame skunde UAB „Agrovet“ taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis aukščiau nurodytais teisės aktais, pernelyg siaurai aiškino specialiosios paskirties turto objekto sąvoką bei šiais teisės aktais Ekspertizės akte taip pat nesivadovauta. CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada tokioms išimtims nepriskirtina. Ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, vadovautis ne tik Ekspertizės išvadoje eksperto pasiremtais teisės aktais, niekaip nepaneigia skundžiamos nutarties išvados, kuri padaryta vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, teisingumo, t. y. kad bendrovei priklausantys pastatai ir statiniai nepriskirtini specialios paskirties pastatams. Taip pat pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju atsakovė, teigdama, kad Ekspertizės tyrimo objektu buvę pastatai ir statiniai priskirtini specialiosios paskirties pastatams, šios aplinkybės nepagrindė ir, remdamasi iš esmės analogiškais pirmosios instancijos teismui pateiktiems argumentais, išdėstytais 2019 m. kovo 13 d. rašytinėse pastabose, nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumo.

54. Tuo tarpu išlaidų (kaštų) metodas taikomas tik apskaičiuojant specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų vertę, kai lyginamuoju ar pajamų metodu turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma. Todėl nustačius, kad atsakovei priklausantis nekilnojamas turtas (pastatai ir statiniai) nepriskirtini prie specialios paskirties pastatų, atmestinas ir atsakovės argumentas dėl Ekspertizės akte panaudotų lyginamojo ir pajamų metodų netinkamumo.

55. Kaip jau minėta, visi atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl Ekspertizės išvados neteisingumo, jau buvo išdėstyti tiek pirmosios instancijos teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdžio metu ir teismo buvo aptarti bei įvertinti. Pažymėtina, kad į tuos pačius klausimus ir argumentus apeliacinės instancijos teismas gali atsakyti tokiais pat motyvais kaip ir pirmosios instancijos teismas, ir tai nevertinama kaip motyvų nenurodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015, 35 punktas). Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką bei pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai dėl Ekspertizėje neva be pagrindo atsakovės inžinerinės komunikacijos visa apimtimi įskaičiavimo į vertinamų pastatų komplekso rinkos vertę, rėmimosi netinkamais palyginamaisiais pavyzdžiais bei klaidingai nustatytais pataisos koeficientais yra atmestini kaip nepagrįsti.

56. Vien ta aplinkybė, kad kitoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-33-381/2016) buvo atliktas atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto (pastatų ir statinių) inžinerinės komunikacijos (UAB „Agrovet“ priklausančio vandentiekio tinklų) vertinimas, jokiu būdu nereiškia, kad iš šiuo atveju Ekspertizės akte jie turėjo būti įvertinti atskirai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju vertinant pastatus ir statinius kaip vientisą kompleksą, buvo įvertinti ir vandentiekio tinklai. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-33-381/2016 atliktos ekspertizės tikslas buvo nustatyti UAB „Agrovet“ priklausančio vandentiekio tinklo vieno metro nuomos rinkos vertę laikotarpiu nuo 2006 iki 2013 m., todėl teismo sprendimas nesivadovauti ankstesnės ekspertizės, kuri buvo atlikta konkrečiu tikslu, išvadomis yra pagrįstas.

57. Taip pat, kaip teisingai nustatyta pirmosios instancijos teismo, teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas T. T. paaiškino, jog tarp lyginamųjų objektų nebuvo mėsos pramonės įmonės, tačiau buvo paimtos kitos gamybinės įmonės, panašios į vertinamą įmonę, t. y. gamybinis kompleksas, kuriame buvo vykdoma gaiviųjų gėrimų gamybos veikla, tačiau jis lengvai pritaikomas įvairiai gamybinei veiklai, taip pat gamybinio-sandėliavimo ir mechaninio cecho pastatai, kiemo aikštelė ir inžineriniai tinklai, kur buvo vykdoma baldų surinkimo ir sandėliavimo veikla, taip pat dar vienas gamybinis kompleksas. Kadangi tose įmonėse nebuvo šaldymo įrangos ir tuo vertinamas gamybinis kompleksas išsiskyrė iš kitų lyginamųjų įmonių, kaip nurodė ekspertas, jis taikė kitų veiksnių pataisos koeficientą – atsižvelgiant į bendrą šaldymo kamerų ploto santykį viso turtinio komplekso ploto atžvilgiu ir remiantis UAB „Sistela“ teikiamu šaldymo kamerų statybos kainos pataisos koeficientu apskaičiuota kitų veiksnių pataisa lyginamiesiems objektams lygi 5 proc.

58. Atskirajame skunde trečiasis asmuo UAB „Kemitek“ bei jam atsiliepime pritardama atsakovė akcentavo, kad 2019 m. sausio 21 d. Ekspertizės aktu buvo įvertinta tik dalis, būtent atsakovei priklausančio ir AB SEB bankui įkeisto nekilnojamojo turto, tuo tarpu bendrovės mokumo klausimui nustatyti buvo būtina atlikti viso UAB „Agrovet“ turto vertinimo ekspertizę, todėl yra pagrindas paskirti pakartotinę ekspertizę. Tačiau, iš byloje esančių aplinkybių nustatyta, kad prašymą dėl konkretaus atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto vertės ekspertizės būdu nustatymo 2018 m. birželio 29 d. pateikė ieškovė AB SEB bankas. Tuo tarpu atsakovė bei tretieji asmenys BUAB „Kretingalės mėsa“ ir BUAB „Pajūrio mėsinė“ atsiliepime į tokį ieškovės prašymą jį prašė atmesti. Jokių kitų prašymų dėl likusio atsakovei UAB „Agrovet“ priklausančio turto vertės nustatymo, nei viena iš bylos šalių neteikė. Tokiu būdu atskiruosiuose skunduose dėstomos aplinkybės dėl neva nepagrįstai nenustatytos viso atsakovei priklausančio turto vertės yra nepagrįstos. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ekspertizė byloje skiriama, siekiant išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, todėl, pirmosios instancijos teisme kilus ginčui dėl konkretaus atsakovei priklausančio turto vertės, teismas tokį šalių prašymą patenkinto. Bylos šalims neginčijant likusio turto vertės, teismas neturėjo pagrindo skirti ekspertizę likusio atsakovės turto vertei nustatyti. Pažymėtina, kad ekspertizės atlikimas ne tik prailgina bylos nagrinėjimo trukmę, tačiau kartu reikalauja ir papildomų išlaidų, todėl nepagrįstas ekspertizių skyrimas iš esmės prieštarauja operatyvumo bei ekonomiškumo principams.

59. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog 2019 m. sausio 21 d. Ekspertizės akte nustatyta UAB „Agrovet“ pastatų ir statinių rinkos vertė yra 4 420 000 Eur.

1. Pažymėtina, kad atsakovė bei trečiasis asmuo UAB „Kemitek“ pateikė prašymą dėl pakartotinės teismo ekspertizės į UAB „Agrovet“ balansą įrašyto materialaus ilgalaikio turto tikrosios vertės nustatymui. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, prašymai dėl pakartotinės teismo ekspertizės skyrimo netenkinami.

2. Šios nutarties 50 punkte nustatyta, kad 2018 m. balanse atsakovė, apskaičiuodama ilgalaikio turto vertę, į ją įtraukė ir atidėtojo pelno mokestį – 804 831 Eur. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog tikimybė, kad atsakovė artimiausiu metu atgaus 804 831 Eur vertės pelno mokesčio sumą, yra nepagrįsta, šia suma atsakovės į 2018 m. balansą įrašyto ilgalaikio turto vertę sumažino. Atsakovė su šia teismo išvada nesutinka. VšĮ Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2004 m. spalio 3 d. nutarimu „Dėl verslo apskaitos standartų patvirtinimo“ Nr. 7 patvirtinto 24-ojo verslo apskaitos standarto „Pelno mokestis“ II skyriuje nurodyta, kad atidėtojo pelno mokesčio turtas – tai būsimaisiais ataskaitiniais laikotarpiais atgautinos pelno mokesčio sumos, kurios susidaro dėl įskaitomųjų laikinųjų skirtumų ir nepanaudotų mokestinių nuostolių perkėlimo. 24-ojo verslo apskaitos standarto „Pelno mokestis“ 19 punkte nurodyta, kad įmonė apskaitoje turi registruoti atidėtojo mokesčio turtą tik tada, kai pagrįstai tikisi ateityje uždirbti pakankamai apmokestinamojo pelno. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė nuo 2014 m. dirba nuostolingai: 2014 m. nuostolis siekė 240 000 Eur, 2015 m. – 1 349 000 Eur, 2016 m. – 1 252 000 Eur, 2017 m. – 1 110 646 Eur, 2018 m. I ketv. – 270 422 Eur, 2018 m. preliminariame balanse nurodyta, jog nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 2018 m. sudarė 4 451 667 Eur. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, jog eilę metų bendrovė dirba nuostolingai, apeliacinės instancijos teismas pritaria, jog tikimybė, kad atsakovė artimiausiu metu atgaus 804 831 Eur vertės pelno mokesčio sumą, yra nepagrįsta, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šia suma (804 831 Eur) sumažino atsakovės į 2018 m. balansą įrašyto ilgalaikio turto vertę.

3. Iš 2018 m. balanso matyti, kad UAB „Agrovet“ į trumpalaikį turtą yra įtraukusi 2 206 997 Eur per vienerius metus gautinų sumų. Iš byloje esančio 2019 m. kovo 1 d. debitorių sąrašo matyti, kad didžiausios atsakovės debitorės yra UAB „Grimeda“ – 1 801 719,66 Eur, AB „Klaipėdos vanduo“ – 279 126,67 Eur, BUAB „Kretingalės mėsa“ – 132 214,88 Eur ir BUAB „Pajūrio mėsinė“ – 95 125,99 Eur. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė 2019 m. birželio 21 d. pažymą, kurioje nurodo, kad UAB „Grimeda“ debitorinis įsipareigojimas sumažėjo iki 1 616 630,28 Eur. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jokių kitų įrodymų (mokėjimo nurodymų, sąskaitos išrašų ir kt.), kurie patvirtintų skolos sumažėjimo faktą, atsakovė nepateikė, teismas laiko, kad UAB „Grimeda“ debitorinė skola bendrovei sudaro 1 801 719,66 Eur. Taigi, iš viso atsakovės 2019 m. kovo 1 d. debitorių sąrašo duomenimis atsakovės debitorinės skolos sudaro 2 440 259,57 Eur. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018 ir kt.).

4. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad UAB „Kretingalės mėsa“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-916-553/2019 palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis, kuria UAB „Kretingalės mėsa“ iškelta bankroto byla) ir UAB „Pajūrio mėsinė“ (Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-704-241/2019 paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartį, kuria UAB „Pajūrio mėsinė“ iškelta bankroto byla) iškeltos bankroto bylos; Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. eB2-825-613/2019 sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo UAB „Grimeda“ klausimas; taip pat dėl debitorių sąraše esančios AB „Klaipėdos vanduo“ 279 126,67 Eur skolos, atsakovės UAB „Agrovet“ atstovės J. Gudžiūnaitės duomenimis, šiuo metu vyksta teisminis ginčas. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, jog daliai bendrovės debitorių jau yra iškeltos bankroto bylos ar šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl jos iškėlimo, o debitorių skolų atgavimas iš bankrutuojančios bendrovės mažai tikėtinas, taip pat vadovaujantis teismų praktika, kad ginčijami reikalavimai paprastai neįskaitomi į kreditorinių ar debitorinių įsipareigojimų bendrą sumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1433/2010, 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1146-381/2016 ir kt.), Lietuvos apeliacinis teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodytų debitorinių skolų nevertino kaip realaus bendrovės turto, todėl atsakovės debitorinės skolos sudaro 132 072,37 Eur (2 440 259,57 Eur – 1 801 719,66 Eur – 132 241,88 Eur - 95 125,99 Eur – 279 126,67 Eur).

5. Remdamasis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad bendrovės turas, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas (nutarties 19 punktas) iš viso sudaro 7 256 574,80 Eur.

6. Pažymėtina, kad teismai, nustatydami įmonės (ne)mokumą, privalo vadovautis ne visų įmonės įsipareigojimų santykiu su įmonės turtu, o tik pradelstų įmonės įsipareigojimų santykiu su jos turtu, t. y. teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1477-381/2016, 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-1368-407/2017). 2018 m. balanse nurodyta, kad atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 10 991 147 Eur. Iš 2019 m. gegužės 2 d. atsakovės teismui pateikto kreditorių sąrašo kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 11 025 739,35 Eur, iš kurių pradelsti – 2 197 510,59 Eur. Byloje taip pat yra pateiktas 2019 m. kovo 1 d. kreditorių sąrašas, pagal kurį atsakovė turi 162 kreditorius ir pradelstų kreditorinių įsipareigojimų suma sudaro – 2 113 661,86 Eur, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiame kreditorių sąraše yra neteisingai nurodyta atsakovės skola AB SEB bankui, AB Luminor Bank, bei nėra įtrauktas bendrovės įsipareigojimas AB Šiaulių bankui.

7. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-213-467/2019, buvo paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškovės UAB „Agrovet“ ieškinys AB SEB bankui. Šioje byloje UAB „Agrovet“ prašė pakeisti šalių 2001 m. rugsėjo 13 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 043010401286/02, pratęsiant kredito grąžinimo terminą papildomam 7 metų laikotarpiui. Byloje nustatyta, kad šalių 2001 m. rugsėjo 13 d. sudaryta kreditavimo sutartis nuo jos sudarymo buvo 38 kartus keista ir paskutiniu pakeitimu buvo numatyta, kad kredito grąžinimo terminas yra 2014 m. gruodžio 15 d., t. y. kredito sutartis pasibaigė ir atsirado sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą, kadangi ieškovė savo prievolės atsakovui nėra įvykdžiusi. Todėl UAB „Agrovet“ 8 186 817,90 Eur skola yra laikytina pradelstu įsipareigojimu AB SEB bankui.

8. Taip pat nustatyta, kad UAB „Agrovet“ kaip laiduotoja solidariai kartu su BUAB „Pajūrio mėsinė“ Luminor Bank yra skolinga 760 728,59 Eur pagal neįvykdytą 2009 m. spalio 20 d. kredito linijos sutartį Nr. K-2300-2009-58 (su visais jos vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir 2011 m. vasario 3 d. laidavimo sutartį Nr. K-2300-2010-58-1, kuri yra galiojanti ir nenuginčyta. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-940-656-2017 atmetė UAB „Agrovet“ ieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-931-1012/2018 buvo atmestas kredito gavėjos BUAB „Pajūrio mėsinė“ ieškinys modifikuoti prievoles pagal kredito sutartį, kurių vykdymas suėjo 2016 m. rugsėjo 30 d.

9. AB Šiaulių bankas 2011 m. birželio 14 d. ir 2012 m. kovo 13 d. su UAB „Agrovet“ sudarė laidavimo sutartis, kuriomis atsakovė užtikrino BUAB „Kretingalės mėsa“ įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartis vykdymą. BUAB „Kretingalės mėsa“ skola AB Šiaulių bankui 2017 m. spalio 17 d. pagal 2011 m. birželio 14 d. kredito sutartį yra 1 896 462,16 Eur, o pagal 2012 m. kovo 13 d. kredito sutartį – 526 512,50 Eur. UAB „Agrovet“, kaip laiduotoja, yra atsakinga už pagrindinės skolininkės skolą. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 8 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas UAB „Agrovet“ ieškinys pripažinti negaliojančiomis UAB „Agrovet“ ir AB Šiaulių banko sudarytą 2011 m. birželio 14 d. laidavimo sutartį Nr. EIF-2011-429-05-S ir UAB „Agrovet“ su AB Šiaulių banko sudarytą 2012 m. kovo 13 d. laidavimo sutartį. Taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-823-459/2019, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-704-241/2019, nustatyta, jog BUAB „Pajūrio mėsinė“ įsiskolinimas, už kurį laidavo UAB „Agrovet“, yra pradelstas.

10. 2019 m. gegužės 17 d. rašte AB Šiaulių bankas nurodė, jog UAB „Agrovet“ kaip solidariosios laiduotojos solidarus įsipareigojimas AB Šiaulių bankui 2019 m. gegužės 16 d. yra 2 746 907,75 Eur. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius 2019 m. gegužės 17 d. prašyme pažymi, kad UAB „Agrovet“ teismui 2019 m. gegužės 13 d. pažymoje dėl skolų kreditoriams ir tiekėjams nurodė neteisingą – per mažą skolą Luminor Bank. Nurodyta skola bankui tik 3 207 Eur, nors bendra solidariai pradelsta BUAB „Pajūrio mėsinė“ ir UAB „Agrovet“ skola Luminor Bank yra 760 728,59 Eur, kuri yra pradelsta ir įtrauktina į pradelstų skolų dydį.

11. Atsakovė ir tretieji asmenys teigia, kad į UAB „Agrovet“ pradelstų skolų sąrašą neturėtų būti įtraukiamos skolos AB Luminor Bank ir AB Šiaulių bankui, kadangi UAB „Agrovet“ su šiais bankais buvo pasirašiusi laidavimo sutartis už BUAB „Pajūrio mėsinė“ ir BUAB „Kretingalės mėsa“ kreditinius įsipareigojimus. Be to, šie bankai savo kreditinius reikalavimus yra pareiškę ir BUAB „Pajūrio mėsinė“ ir BUAB „Kretingalės mėsa“ bankroto bylose, todėl ta pati skola negali būti įskaitoma du kartus. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-276-469/2015) išaiškinta, kad laidavimo atveju, kai prievolė neįvykdyta, atsiranda solidarioji skolininko ir laiduotojo pareiga, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.81 straipsnio 1 dalis); solidariosios prievolės atveju kreditorius turi teisę pasirinkti, kuris solidariųjų skolininkų ar keli skolininkai bendrai kokią prievolės dalį turi įvykdyti (CK 6.6 straipsnio 4 ir 5 dalys), o solidariesiems skolininkams įstatyme nesuteikta teisė spręsti dėl kito solidariojo skolininko prievolės vykdymo. Toks išaiškinimas reiškia, kad tik esant pagrindinės prievolės neįvykdymui kreditorius turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo tiek iš skolininko, tiek iš laiduotojo, tiek iš abiejų bendrai, t. y. skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Taigi, laiduotojo solidarioji atsakomybė lemia, kad kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos jo reikšti pagrindinio skolininko bankroto byloje. Pažymėtina, kad, bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis) išplaukianti teisė atskirai pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-1985-330/2017).

12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus ir AB Šiaulių banko kreditoriniai reikalavimai turi būti įvertinti, apskaičiuojant UAB „Agrovet“ pradelstus įsiskolinimus.

13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad UAB „Agrovet“ pradelsti įsiskolinimai yra 13 808 116,10 Eur. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tokiu atveju, jeigu įsiskolinimai kreditoriams AB Šiaulių bankui ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriui nebūtų įtraukti apskaičiuojant pradelstų įsiskolinimų dydį, skola kreditorei AB SEB bankui yra lygi 8 186 817,90 Eur ir ji yra didesnė, nei teismo nustatyta UAB „Agrovet“ turimo turto vertė – 7 256 574,80 Eur. Analogiškai Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad netgi sutikus, kad UAB „Agrovet“ 2018 m. balanse nurodyta viso turto vertė yra 20 441 193 Eur, bendrovė vis tiek atitiktų ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto nemokumo apibrėžimą, nes jos pradelsti įsipareigojimai – 13 808 116,10 Eur – viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Nurodytos aplinkybės pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą dėl UAB „Agrovet“ nemokumo.

Dėl pagrindų iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą

1. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, taip pat jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti.

2. Minėta, kad teismas atsisako kelti įmonei restruktūrizavimo bylą, jeigu nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, Lietuvos apeliacinis teismas neturi pagrindo spręsti, kad bendrovei galėtų būti keliama restruktūrizavimo byla.

3. Nurodytos aplinkybės kartu paneigia ir atsakovės argumentus, kad bendrovės restruktūrizavimo metmenyse nurodytos priemonės yra pakankamos UAB „Agrovet“ mokumo atkūrimui. Nors bendrovė neprivalo restruktūrizavimo metmenyse konkretizuoti ir detalizuoti finansinio pajėgumo atkūrimo priemonių, nes tokios priemonės tiksliai numatomos restruktūrizavimo plane, tačiau restruktūrizavimo metmenys – tai pagrindinis dokumentas, reikalingas restruktūrizavimo procesui pradėti. Todėl nagrinėjamu atveju atsakovei restruktūrizavimo metmenyse nenumačius pakankamų sąlygų atsiskaityti su visais kreditoriais bei atkurti normalios veiklos, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog vien veiklos, kuri jau yra nuostolinga, tęsimas nėra pakankamas pagrindas iškelti restruktūrizavimo bylą. Be to, svarbu pažymėti, kad atsakovė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo pateikia jau nebe pirmą kartą, kas tik patvirtina, kad UAB „Agrovet“ finansiniai sunkumai nėra trumpalaikiai, o yra tęstiniai ir iš esmės atsakovės naudojamos priemonės yra neveiksmingos bendrovės mokumui atkurti.

4. Nors atsakovė atskirajame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino 2018 m. gegužės 12 d. Ekspertinės išvados teiginių dėl atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse numatytų priemonių ir investicijų bei verslo plane apskaičiuotų pajamų realumo, tačiau, visos šios išvados yra sąlyginės, t. y. restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos priemonės mokumo atkūrimui realiai veiksmingos tik atsakovei esant mokiai, kas šiuo atveju nėra nustatyta. Tuo tarpu restruktūrizavimo procese sprendžiant, ar galima restruktūrizuoti finansinių sunkumų turinčią įmonę, išskirtinai svarbus vaidmuo tenka ir įmonės kreditoriams, nes būtent kreditorių kvalifikuota dauguma turi pritarti restruktūrizavimo planui (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis). Nors ĮRĮ nėra formalaus reikalavimo, kad restruktūrizavimo plano metmenims pritartų pagrindiniai įmonės kreditoriai, tačiau kreditorių pozicija bylos iškėlimo stadijoje yra itin reikšminga, nes parodo galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas – neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos, tokio proceso pradėjimas būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1777-370/2017). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pagrindiniai atsakovės kreditoriai nepalaiko jos pakartotinio restruktūrizavimo proceso.

5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl bendrovės nemokumo. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 1 punktas), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

Dėl prašymų skirti teismo ekspertizes bei sustabdyti bylą

6. Atsakovė taip pat pateikė prašymus dėl teismo ekspertizių dėl pagrindinių skolininkių BUAB „Kretingalės mėsa“ ir BUAB „Pajūrio mėsinė“ Bankams įkeisto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertės nustatymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad byloje esantys duomenys yra pakankami atsakovės mokumui įvertinti. Be to, kaip nurodė pati atsakovė, civilinėje byloje Nr. eB2-195-613/2019 yra paskirta BUAB „Pajūrio mėsinė“ priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė, todėl pakartotinis ekspertizės skyrimas yra netikslingas. Tuo tarpu stabdyti šios bylos nagrinėjimą dėl kitoje byloje kitos bendrovės turtui įvertinti paskirtos teismo ekspertizės, kuomet šioje byloje sprendžiamas konkrečios bendrovės mokumo klausimas, nėra jokio pagrindo. Taip pat pritartina Bankų procesiniuose dokumentuose išdėstytai pozicijai, kad faktas dėl BUAB „Kretingalės mėsa“ ir BUAB „Pajūrio mėsinė“ turto vertės nustatymo, nepaneigtų solidariosios atsakomybės apimties.

7. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės prašymai skirti teismo ekspertizes dėl pagrindinių skolininkių BUAB „Kretingalės mėsa“ ir BUAB „Pajūrio mėsinė“ Bankams įkeisto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertės nustatymo bei bankroto bylos sustabdymo netenkinami.

Dėl procesinės bylos baigties

8. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kuris palikamas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9. Kiti atskiruosiuose skunduose ir atsiliepimuose į juos išdėstyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Netenkinti uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ ir uždarosios akinės bendrovės „Kemitek“ prašymų dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo.

Netenkinti uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ prašymų dėl ekspertizių skyrimo ir civilinės bylos Nr. eB2-365-796/2019 sustabdymo.

Teisėja Aldona Tilindienė