- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-13
- Bylos Nr.
- e2-1219-881/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00709-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Antanas Rudzinskas, Jūratė Varanauskaitė
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutarties, kuria patvirtintas Luminor Bank AS finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“ buvo iškelta bankroto byla, 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „Agrovet“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tarp jų ir Luminor Bank AS (toliau – ir Bankas) 776 211,69 Eur finansinis reikalavimas.
2. Atsižvelgęs į gautą UAB „Hidrona“ atskirąjį skundą, Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi panaikino 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį dėl Luminor Bank AS finansinio reikalavimo tvirtinimo ir įpareigojo bankroto administratorių pateikti teismui atskirą prašymą dėl šio reikalavimo, kurio pagrįstumo klausimą nutarė nagrinėti ginčo teisenos tvarka.
Šalies argumentai
3. BUAB „Agrovet“ bankroto administratorius Egidijus Jakubauskas 2019 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti Luminor Bank AS pareikštą 776 211,69 Eur dydžio finansinį reikalavimą UAB „Agrovet“ bankroto byloje. Nurodė, jog su tokiu prašymu į jį kreipėsi Luminor Bank AS. Pažymėjo, kad su finansiniu reikalavimu sutinka ir prašo jį tvirtinti.
Atsiliepimas
4. Pareiškėjas Luminor Bank AS pateikė atsiliepimą, kuriuo patikslino savo finansinio reikalavimo dydį ir prašė įtraukti jį į BUAB „Agrovet“ kreditorių sąrašą su 808 941,87 Eur finansiniu reikalavimu. Nurodė, jog tarp Banko ir UAB „Pajūrio mėsinė“ 2009 m. spalio 20 d. buvo sudaryta Kredito linijos sutartis Nr. K- 2300-2009-58 (toliau – ir Kreditavimo sutartis), kurios pagrindu Bankas kredito gavėjai UAB „Pajūrio mėsinė“ buvo suteikęs 1 158 480 Eur kredito liniją apyvartinėms lėšoms papildyti. Galutinis kredito linijos grąžinimo terminas pasibaigė 2016 m. rugsėjo 30 d. Įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas UAB „Pajūrio mėsinė“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka ir UAB „Agrovet“ laidavimu (2011 m. vasario 3 d. Laidavimo sutartis Nr. K-2300- 2010-58-1), Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantija Nr. 1 G-155/2009. Taip pat nurodė, jog dalis sumos 3 345,60 Eur (131,60 Eur +7 Eur + 3 207 Eur) nėra susijusi su pagrindinės skolininkės BUAB „Pajūrio mėsinė“ skola. Atsiliepimo padavimo dieną (t. y. 2019 m. gruodžio 18 d.) finansinis reikalavimas pagrindinės skolininkės UAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje nėra patvirtintas.
Šalies argumentai
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, UAB „Hidrona“ atskirajame skunde dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties nurodė, kad 2019 m. gegužės 16 d. įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Pajūrio mėsinė“. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-704-241/2019, 41 punkte konstatuojama, kad į UAB „Pajūrio mėsinė“ pradelstų įsipareigojimų sumą papildomai įtrauktas 760 728,59 Eur dydžio (o ne 776 211,69 Eur, kaip patvirtinta ginčijamoje nutartyje) Luminor Bank AS reikalavimas. Nėra ginčo, kad banko reikalavimų užtikrinimui buvo įkeistas pagrindinės skolininkės BUAB „Pajūrio mėsinė“, už kurią yra laidavusi UAB „Agrovet“, turtas, iš kurio bus tenkinami banko reikalavimai. Luminor Bank AS yra pareiškęs savo finansinius reikalavimus, už kurių vykdymą laidavo UAB „Agrovet“, UAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje. Be kita ko, BUAB „Pajūrio mėsinė“ suteikto kredito negrąžinimo atveju kreditoriaus naudai įsigaliotų UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ suteikta kredito garantija, kurios lėšomis būtų patenkinta didelė dalis Luminor Bank AS finansinio reikalavimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, esant laidavimui, yra dvi prievolės: pagrindinė prievolė, siejanti skolininką ir kreditorių, bei šios prievolės akcesorinė (papildoma, šalutinė) prievolė, siejanti kreditorių ir laiduotoją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.76 straipsnio 2 dalis). Laidavimo akcesoriškumas reiškia, kad, tik pagrindiniam skolininkui prievolės neįvykdžius, atsiranda laiduotojo solidarioji pareiga.
6. Papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose UAB „Hidrona“ prašė sustabdyti Luminor Bank AS reikalavimų tvirtinimą, iki bus gautas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl Luminor Bank AS finansinio reikalavimo tvirtinimo pagrindinės skolininkės UAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje. Taip pat nurodė, jog Luminor Bank AS nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie reikalavimo pagrįstumą.
7. Atsakovės bankroto administratoriaus Egidijaus Jakubausko pateikė prašymą patvirtinti Luminor Bank AS patikslintą 808 941,87 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Nurodė, kad Luminor Bank AS finansinis reikalavimas kildinamas iš 2011 m. vasario 3 d. laidavimo sutarties Nr. K-2300-2010-58-1, kuria UAB „Agrovet“ laidavo bankui už UAB „Pajūrio mėsinė“ prievoles pagal 2009 m. spalio 20 d. kredito linijos sutartį Nr. K-2300-2009-58, taip pat iš teismo išduotų vykdomųjų raštų dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš UAB „Agrovet“ Banko naudai. Banko finansinis reikalavimas padidėjo, nes buvo apskaičiuotos palūkanos pagal kredito sutartį, kurių skaičiavimas kredito gavėjos UAB „Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo proceso metu buvo sustabdytas. Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. B2-651-459/2020 į bankrutuojančios UAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių sąrašą buvo įtrauktas kreditorius Luminor Bank AS su 810 654,74 Eur finansiniu reikalavimu. Atsižvelgdamas į tai, bankroto administratorius nemato pagrindo prieštarauti, kad ne didesnis Banko reikalavimas pagal 2009 m. spalio 20 d. kredito linijos sutartį Nr. K-2300-2009-58 būtų tvirtinamas ir solidarios laiduotojos UAB „Agrovet“ bankroto byloje. Taip pat nurodė, kad nėra pagrindo prieštarauti, jog būtų tvirtinama Banko finansinio reikalavimo dalis, kuri grindžiama teismo išduotu vykdomuoju raštu dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartimi tenkino pareiškėjo Luminor Bank AS prašymą – patvirtino Luminor Bank AS 808 941,87 Eur finansinį reikalavimą UAB „Agrovet“ bankroto byloje.
9. Teismas, atsižvelgdamas, be kita ko, į formuojamą kasacinio teismo praktiką, atmetė UAB „Hidrona“ prieštaravimus dėl banko teisės reikšti reikalavimą BUAB „Agrovet“ kaip solidariai skolininkei vienu metu su reikalavimo pareiškimu UAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje, spręsdamas, kad priešingu atveju būtų apribota kreditoriaus teisė gauti reikalavimo patenkinimą bei paneigiama solidariosios atsakomybės samprata ir esmė.
10. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-651-459/2020 buvo tenkintas BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto administratorės prašymas dėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditoriaus Luminor Bank AS 2019 m. gruodžio 13 d. patikslinto finansinio reikalavimo patvirtinimo. Kreditorius Luminor Bank AS įtrauktas į BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių sąrašą bei patvirtintas jo 810 654,74 Eur finansinis reikalavimas. Nutartis įsiteisėjo.
11. Įvertinęs Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartį bei byloje pateiktą Banko finansinio reikalavimo 2019 m. liepos 24 d. apskaičiavimą, teismas konstatavo, kad UAB „Agrovet“ bankroto byloje Luminor Bank AS prašo patvirtinti tokio paties dydžio finansinį reikalavimą, kuris yra susijęs su iš 2009 m. spalio 20 d. Kredito linijos sutarties Nr. K- 2300- 2009- 58 kylančiais mokėjimais, t. y. negrąžintu kreditu, nesumokėtomis palūkanomis, notaro atlyginimu už vykdomojo įrašo atlikimą.
12. Teismas nesutiko su UAB „Hidrona“ teiginiais, kad Luminor Bank AS nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie jo reikalavimo pagrįstumą, nurodęs, kad bankroto administratorius prie 2019 m. lapkričio 27 d. prašymo pridėjo 2019 m. rugpjūčio 8 d. Luminor Bank AS prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo ir Laidavimo sutartį, Kredito linijos sutartį su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, Vykdomojo įrašo kopiją, vykdomojo rašto kopiją. Taip pat Luminor Bank AS prie 2019 m. gruodžio 18 d. atsiliepimo pateikė visus jau anksčiau nurodytus dokumentus ir dar papildomai: finansinio reikalavimo apskaičiavimą; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.e2A-64-553/2019, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. e2- 940- 656/2017, 2019 m. vasario 20 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-940-656/2017, hipotekos lakštą su vėlesniais pakeitimais, 2019 m. gruodžio 13 d. raštą Nr. 2019/19.5-L27-4957; 2019 m. gruodžio 16 d. raštą Nr.2019/19.5-L27-4961. Dėl šių dokumentų ir juose nurodytų duomenų UAB „Hidrona“ jokių prieštaravimų nepareiškė.
13. Teismas sprendė, kad kadangi pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nuostatas kreditorius teikia finansinius reikalavimus, susidariusius iki bankroto bylos iškėlimo, Luminor Bank AS, pagrįstai palūkanas už nepadengtą paskolą apskaičiavo iki 2019 m. gegužės 15 d. (kada įsiteisėjo nutartis UAB „Pajūrio mėsinė“ iškelti bankroto bylą). Būtent dėl šios aplinkybės Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartyje Nr. 2- 704-241/2019 nurodytas UAB „Pajūrio mėsinė“ įsiskolinimo dydis Luminor Bank AS skyrėsi nuo prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo. Anksčiau aptarti duomenys patvirtina, jog kreditorei aktualus UAB „Pajūrio mėsinė“ skolos dydis pakito dėl laikotarpio nuo 2019 m. kovo 12 d. (pažymos apie aktualų skolos dydį pateikimo dienos) iki 2019 m. gegužės 15 d., kai įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos BUAB „Pajūrio mėsinė“ iškėlimo. Taigi, anot teismo, UAB „Hidrona“ atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl banko finansinio reikalavimo dydžio yra visiškai nepagrįsti.
14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas vertino, jog Luminor Bank AS reikalavimo dalis dėl 805 596,27 Eur (695 065,75 Eur + 10 958,73 Eur + 64 605,52 Eur + 34 580,07 Eur + 395,19 Eur) yra pagrįsta, todėl tenkintina.
15. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Agrovet“ turi sąskaitą Banke, už kurios aptarnavimą kiekvieną mėnesį buvo skaičiuojamas komisinis mokestis, taip pat mokestis už įeinančius mokėjimus. Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-940-656-2017, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-64-553/2019, iš BUAB „Agrovet“ pareiškėjo Luminor Bank AS, naudai buvo priteista 3 207 Eur bylinėjimosi išlaidų byloje pagal ieškovės UAB „Agrovet“ ieškinį atsakovui Luminor Bank AS (tuo metu AB DNB bankui) dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 20 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-940-656-2017 dėl 3 207 Eur išieškojimo iš UAB „Agrovet“.
16. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas faktines aplinkybes, norminį reglamentavimą, teismas konstatavo neturintis pagrindo daryti išvadą, kad kreditoriaus Luminor Bank AS pateikti duomenys dėl apskaičiuoto 3 345,60 Eur skolos dydžio kelia abejonių. UAB „Hidrona“ duomenų, kurie paneigtų minėtais dokumentais patvirtinamas aplinkybes, nepateikė, dėl šios skolos dalies nepagrįstumo net nepasisakė. BUAB „Agrovet“ bankroto administratorius, patikrinęs skolos dydį pagal buhalterinės apskaitos dokumentus, nepateikė konkrečių prieštaravimų, pagrindžiančių, jog skolos dydis apskaičiuotas neteisingai, ir prašo jį tvirtinti.
17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad kreditoriaus Luminor Bank AS administratoriui pateiktas prašymas tvirtinti 808 941,87 Eur dydžio finansinį reikalavimą UAB „Agrovet“ bankroto byloje yra pagrįstas, nes finansinio reikalavimo suma detalizuota ir pagrįsta finansinį reikalavimą pagrindžiančiais dokumentais, reikalavimas pripažintas administratoriaus, todėl tvirtintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB „Hidrona“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; išreikalauti pirminius dokumentus, kuriais grindžiami Luminor Bank AS reiškiamų reikalavimų dydžiai, o pareiškėjui prašomų duomenų nepateikus, skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; išreikalauti iš Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro notarės Rasos Birutienės dokumentus, kuriais remiantis Luminor Bank AS naudai buvo išduotas vykdomasis įrašas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Pareiškėjo patikslintas 2019 m. gruodžio 13 d. finansinis reikalavimas pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą. Prašymo atnaujinti praleistą terminą pirmosios instancijos teismas nesprendė, nes tokio prašymo nei bankroto administratorius, nei pareiškėjas neteikė. Tokia praktika neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 78 straipsnio 4 dalies nuostatų.
Žemesnės instancijos teismas
18.2. Skundžiama nutartis grindžiama Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-651-459/2020, iš esmės nesigilinant į pareiškėjo reikalavimo turinį. Dėl pastarosios nutarties apeliantė padavė atskirąjį skundą, kuriame išsamiai išdėstė nesutikimo motyvus ir atskleidė šioje nutartyje esančias akivaizdžias aritmetines klaidas.
18.3. Pareiškėjo pateiktuose dokumentuose procesinių palūkanų pagal vykdomąjį raštą suma apskaičiuota skirtingai: 2019 m. gruodžio 16 d. rašte nurodyta 34 106,37 Eur, o Skolos 2019 m. liepos 24 d. paskaičiavime – 34 580,07 Eur.
18.4. Pareiškėja skolos apskaičiavimo pažymoje klaidingai apskaičiavo ne tik procesinių palūkanų pagal vykdomąjį raštą sumą, bet ir visose eilutėse klaidingai apskaičiavo rezultatus dėl palūkanų dydžio, dėl ko nesumokėtų palūkanų suma turėtų būti 1 508,84 Eur mažesnė, nei nurodyta pareiškėjo skolos paskaičiavimo pažymoje. Tad apeliantė nesutinka su Luminor Bank AS finansinio reikalavimo dydžiu, kadangi, atlikusi elementarų matematinį patikrinimo veiksmą, daro išvadą, kad banko skaičiavimai yra prieštaringi, nenuoseklūs ir klaidingi. Pareiškėjo skaičiavimai yra pernelyg apibendrinti ir nepagrįsti pirminiais dokumentais, todėl apeliantė neturi objektyvios galimybės išanalizuoti ir nustatyti skaičiavimo klaidų. Nei administratorius, nei teismas ne tik nemotyvavo, kodėl vadovavosi vienu ar kitu pareiškėjo skaičiumi, bet šių prieštaravimų netgi neįžvelgė.
18.5. Pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindė, kokiu pagrindu buvo taikyta 4,95 proc. palūkanų norma ir kodėl ji buvo taikoma nuo 2016 m. spalio 1 d. Visą pareiškėjo nurodomą laikotarpį EURIBOR palūkanų bazės reikšmė buvo neigiama, todėl pareiškėjui nebuvo realaus pagrindo didinti palūkanų maržą. Be to, pagal 2015 m. spalio 14 d. susitarimo dėl 2009 m. spalio 20 d. Kredito linijos sutarties pakeitimo Bendrosios dalies 16 dalies nuostatas, padidintas palūkanas galima taikyti kredito sutarties galiojimo terminą ir tik nuo kito mėnesio pirmosios dienos po to, kai pareiškėjas kredito gavėjui išsiuntė pranešimą apie palūkanų / maržos padidinimą, tačiau byloje nėra įrodymų, jog toks pranešimas buvo, o jeigu jis ir buvo pateiktas kredito gavėjui, būtina žinoti, kada, kad būtų galima teisingai apskaičiuoti padidintų palūkanų skaičiavimo laikotarpį.
18.6. Nors nei skundžiamoje nutartyje, nei pareiškėjo patikslintame reikalavime konkrečiai apie delspinigius nėra pasisakyta, tačiau akivaizdu, kad 433,17 Eur delspinigių suma buvo įtraukta į 2018 m. rugsėjo 12 d. notaro išduotame vykdomojo įraše nurodytą sumą. Pareiškėjui reikalaujant atlyginti ir delspinigius, ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų sumą. Todėl nesumokėtos procesinės palūkanos pagal vykdomąjį įrašą turi būti skaičiuojamos iš vykdomajame įraše nurodytos 738 364,53 Eur sumos atėmus delspinigių sumą. Tvirtinant pareiškėjo finansinį reikalavimą, kuris apima tiek pelno, tiek sutartines kompensuojamąsias palūkanas, tiek delspinigius, būtų formuojamas naujas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos civilinėje byloje Nr. e3K-3-l 10-219/2019 nukrypstantis precedentas.
18.7. Pareiškėjui nepateikus pirminių duomenų, kuo grindžiama sąskaitos aptarnavimo mokesčio suma ir mokestis už įeinančius mokėjimus, tvirtinti šias sumas nėra teisinio pagrindo.
18.8. Pateiktuose procesiniuose dokumentuose nepakanka duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, ar Luminor Bank AS skolos apskaičiavimo pažymoje nurodytų dienų skaičius, suma, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos, ir palūkanų norma teisinga; juose nenurodyta bankrutuojančios įmonės atliktų mokėjimų datos ir sumos, todėl nėra realios galimybės patikrinti reiškiamų reikalavimų (ne)pagrįstumo, nustatyti vėlavimo vykdyti įsipareigojimus laikotarpio ir kt. Luminor Bank AS vienašališka pažyma pagal savo esmę yra išvestinis dokumentas, todėl negali būti laikomas dokumentu, kurio pagrindu būtų atsiradusi prievolė, juo labiau, kuris patvirtintų prievolės dydį.
18.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aukštesnės instancijos teismų suformuotą praktiką, kad suvestinių buhalterinės apskaitos dokumentų duomenys savaime negali būti pripažinti pakankamais įrodymais.
18.10. Aplinkybė, kad bankrutuojanti bendrovė su kredito institucijomis buvo pasirašiusi atitinkamas kreditavimo ar laidavimo sutartis, savaime nėra pakankamas pagrindas tvirtinti pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumą. Kreditavimo sutartys nepagrindžia, kokia BUAB „Pajūrio mėsinė“ įsipareigojimų, už kuriuos BUAB „Agrovet“ laidavo, dalis liko neįvykdyta ir nuo kada, todėl skundžiama nutartimi patvirtinta Luminor Bank AS 805 596,27 Eur finansinio reikalavimo dalis, susijusi su BUAB „Pajūrio mėsinė“ įsipareigojimais, laikytina nepagrįsta įrodymais. Be to, laidavimo sutartis savaime nėra vykdomasis dokumentas, todėl laidavimo suma gali būti priteista teismo sprendimu iš laiduotojo; juo labiau kad laidavimo sutartis nenumato laiduotojo pareigos mokėti procesines palūkanas, skaičiuojamas už pagrindinio skolininko prievolės įvykdymo termino praleidimą.
18.11. Tarp skundžiama nutartimi patvirtinto ginčijamo finansinio reikalavimo ir administratoriui pareikštų reikalavimų sumų bei BUAB „Agrovet“ apskaitos duomenimis administratoriui pateiktos skolos dydžio buvo didelis skirtumas, todėl daryti prielaidos, jog nebuvo iškilęs ginčas dėl reikalavimo dydžio, negalima. Teismas nepateikė motyvų, kodėl buvo vadovautasi išimtinai pareiškėjo administratoriui pateiktais duomenimis ir kodėl bankrutuojančių bendrovių (UAB „Pajūrio mėsinė“ ir UAB „Agrovet“) apskaitos duomenys buvo atmesti kaip nepagrįsti.
18.12. Apeliantei nebuvo užtikrinta teisė susipažinti su pareiškimų priedais bei tinkamai parengti ir pateikti prieštaravimus su juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, nes apeliantė neturėjo galimybės susipažinti su priedais, kurie buvo pateikti į bankroto bylą, negalėjo veiksmingai realizuoti savo teisės ginti pažeistas teises teisme, todėl, naudodamasi CPK 114 straipsnio 2 dalyje dalyvaujančiam byloje asmeniui laiduojama teise pateikti prašymą teismui išreikalauti priedų originalus, teikia prašymą, jog apeliantei būtų pateikti visi pirminiai dokumentai, kuriais Luminor Bank AS grindžia savo reikalavimus.
18.13. Luminor Bank AS nei administratoriui, nei teismui nepateikė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių reikalaujamų tvirtinti palūkanų dydį. Vykdomieji įrašai patys savaime nei patvirtina, nei paneigia reikalavimo pagrįstumo, todėl iš abejotinus reikalavimus pareiškusio pareiškėjo išreikalautini pirminiai originalūs dokumentai, kuriais grindžiamas reiškiamo finansinio reikalavimo (ir kiekvienos jo sudedamosios dalies) dydis. Notaras vykdomuosius įrašus atlieka formaliai, vadovaudamasis prezumpcija, jog už kreditoriaus prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius, bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. IR-144 patvirtintu Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašu, visiškai nesigilindamas į skolininko prieštaravimų motyvus. Atsižvelgiant į tai, tikslinga į bankroto bylą išreikalauti iš Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro notarės Rasos Birutienės duomenis ir dokumentus, kuriais remiantis Luminor Bank AS naudai buvo išduotas vykdomasis įrašas.
18.14. Neskaidrius ginčytinus finansinius reikalavimus pareiškusio pareiškėjo nurodyta didžiulė suma turi būti vertinama itin kritiškai ir atidžiai. Juo labiau kad ginčytinus finansinius reikalavimus pareiškęs pareiškėjas per masinius visuomenės informavimo kanalus buvo priverstas prisipažinti, jog per bankus plaukia neaiškios kilmės lėšos ir išaiškėjo faktai apie milžiniškas abejotinos kilmės pinigų operacijas per kredito institucijų padalinius Baltijos šalyse.
18.15. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien tik išvestiniai apskaitos dokumentai nėra pakankami ginčijamos apimties finansiniams reikalavimams bankroto byloje pagrįsti. Juo labiau kad dalis pareiškėjo reikalavimo grindžiama duomenimis, skelbimais interneto svetainėje www.luminor.lt, kurios turinys nuolat kinta ir yra priklausomas išimtinai nuo paties pareiškėjo.
18.16. Skundžiamoje nutartyje cituojamos frazės iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje 3K-7-364/2010 nagrinėjamoje byloje yra neaktualios, nes nagrinėtas precedentas nebuvo susijęs su bankroto procesu.
18.17. Paaiškėjus, kad įstatymas tam tikro santykio nereguliuoja, ir konstatavęs teisės spragą, pirmosios instancijos teismas galėjo ir privalėjo ją užpildyti aiškindamas teisę, spręsdamas bylą, remdamasis bendraisiais principais (teisingumo, lygiateisiškumo, protingumo, sąžiningumo ir kt.), tačiau formaliai legalizavo pareiškėjo piktnaudžiavimo teise būdą bankroto procesuose. Teismas turėjo bent jau pasisakyti dėl pareiškėjo teisių neturtiniu aspektu, nes būtų neteisinga, jei solidarus laidavimas, be kita ko, suteiktų pareiškėjui visuose dviejuose bankroto procesuose tokį patį balsų skaičių kreditorių susirinkime, sumenkinant jame kitų kreditorių įtaką. Sudubliavus tą patį nepagrįstą turtinį reikalavimą keliuose bankroto procesuose, bus suabsoliutinta vieno privilegijuoto kreditoriaus pozicija, nukentės viešasis interesas, kitų kreditorių, valstybės biudžeto ir darbuotojų teisėti interesai.
18.18. Luminor Bank AS taip pat privalo tekti dalis atsakomybės dėl pagrindinio skolininko nesugebėjimo vykdyti prievolių pagal sudarytas kreditavimo sutartis ir dėl to atsiradusių nuostolių, nes kredito sutarčių galiojimo laikotarpiu tinkamai nevertino ir nekontroliavo kredito gavėjo veiklos, jo finansinių rodiklių, nors pagal galiojančius teisės aktus tokią pareigą turėjo. Kreditoriui tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjus prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmus priemonių nuostoliams sumažinti, yra pagrindas atitinkamai sumažinti tiek pagrindinio skolininko, tiek ir už jo įsipareigojimų vykdymą laidavusios BUAB „Agrovet“ atsakomybę.
Atsiliepimas
19. Pareiškėjas Luminor Bank AS atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
19.1. Apeliantė nepateikė atsiliepimo į administratoriaus prašymą dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo tvirtinimo, nors teismas netgi buvo pratęsęs jai terminą atsiliepimui į šį prašymą pateikti. Taigi apeliantė pirmosios instancijos teisme apskritai proceso įstatymo nustatyta tvarka nepateikė (nesuformulavo) atsikirtimų į prašymą dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo tvirtinimo. Apeliantės atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties, tiek, kiek jis susijęs su pareiškėjo finansiniu reikalavimu, buvo grindžiamas tik argumentais dėl pagrindinės skolininkės turto pakankamumo pareiškėjo finansiniam reikalavimui ar didžiajai jo daliai pagrindinės skolininkės bankroto bylos procese patenkinti. Visos kitos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami likę atskirojo skundo, pareikšto dėl 2020 m. kovo 31 d. nutarties, argumentai, nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl atskirasis skundas CPK 306 straipsnio 2 dalies ir 338 straipsnio prasme negali būti grindžiamas šiomis faktinėmis aplinkybėmis.
19.2. Teisei pateikti tvirtinti patikslintą finansinį reikalavimą įgyvendinti nėra nustatytas konkretus terminas, todėl apeliantė nepagrįstai argumentuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl padidinto finansinio reikalavimo patvirtinimo pateiktas praleidus terminą.
19.3. 2019 m. gruodžio 16 d. prašyme dėl patikslinto finansinio reikalavimo patvirtinimo buvo klaidingai nurodytas procesinių palūkanų, apskaičiuotų pagal vykdomąjį įrašą, dydis: šios procesinės palūkanos pinigine išraiška sudaro 34 580,07 Eur, o prašyme nurodyta, jog šių palūkanų dydis – 34 106,37 Eur. Šis rašymo apsirikimas, padarytas prašyme dėl patikslinto finansinio reikalavimo patvirtinimo, nepakeitė dalyko esmės – formuluojant prašymo dėl patikslinto finansinio reikalavimo patvirtinimo dalyką, buvo nurodyta tinkama finansinio reikalavimo suma, o ir skundžiama nutartimi buvo patvirtintas tinkamas pareiškėjo finansinis reikalavimas.
19.4. Tiek, kiek susiję su 4,95 procento palūkanų norma, taikyta palūkanoms nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d. apskaičiuoti, teisė reikalauti tokių (tokio dydžio) palūkanų expressis verbis (tiesiogiai) išplaukia iš 2009 m. spalio 20 d. kredito linijos sutarties bendrosios dalies (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. spalio 14 d. susitarimo sudarymo dienos) 16 punkto.
19.5. Apeliantė nepagrįstai argumentuoja, kad padidintos palūkanos galėjo būti skaičiuojamos tik iki kredito linijos limito galiojimo pabaigos. Aptariamos padidintos palūkanos savo esme yra vadinamosios kompensuojamosios palūkanos, kurios skaičiuojamos iki visiško piniginės prievolės įvykdymo momento (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Be to, 2009 m. spalio 20 d. kredito linijos sutartimi nenustatyta išlyga dėl sutarties galiojimo termino pabaigos ir šalių prievolių pagal šią sutartį pabaigos sutapties, todėl kredito linijos limito galiojimo pabaiga nereiškia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymo natūra pabaigos. Tad padidintos palūkanos, net jeigu jos ir būtų kvalifikuotos kaip pelno (mokėjimo) palūkanos, kitaip negu argumentuoja apeliantė, turi (turėtų) būti mokamos ir po kredito linijos limito galiojimo pabaigos.
19.6. Apeliantė nepagrįstai argumentuoja, kad 433,17 Eur delspinigiai turi būti išskaičiuoti iš finansinio reikalavimo sumos, nuo kurios yra skaičiuojamos procesinės palūkanos pagal notaro 2018 m. rugsėjo 12 d. atliktą vykdomąjį įrašą. Finansinis reikalavimas, nuo kuriuo yra skaičiuojamos procesinės palūkanos, be kita ko, susideda iš gerokai mažesnių palūkanų (42 874,61 Eur), negu pareiškėjas vykdomojo įrašo atlikimo momentu turėjo teisę reikalauti iš kredito gavėjos, todėl nėra pagrindo teigti, jog įvardyti delspinigiai turi būti įskaityti į palūkanas ir kartu išskaičiuoti iš finansinio reikalavimo sumos, nuo kuriuos skaičiuojamos procesinės palūkanos.
19.7. Apeliantė neįvardija ir nenurodo konkrečios teismų praktikos, kuria, apeliantės vertinimu, turėjo vadovautis pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo pateiktų įrodymų tinkamumo ir pakankamumo pareikštam finansiniam reikalavimui pagrįsti klausimą.
19.8. Tiek, kiek susiję su įrodinėjimo pareigos vykdymu, būtina atkreipti dėmesį į sutartinių teisinių santykių, susiformavusių tarp pareiškėjo ir kredito gavėjos UAB „Pajūrio mėsinė“, specifiškumą. Banko sąskaitoje, kuri buvo atidaryta kredito gavėjos teisei naudotis kredito linija užtikrinti, sutarties galiojimo laikotarpiu, kuris yra beveik septyneri metai, vyko ypatingai didelė piniginių lėšų ir operacijų cirkuliacija, todėl reikalavimas pateikti visus pirminius dokumentus, t. y. banko sąskaitos išrašus, kuriuose atsispindėtų visos piniginės operacijos, susijusios su kredito linijos sutarties vykdymu, kasacinio teismo praktikos prasme reikštų neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo naštos pareiškėjui nustatymą ir kartu suponuotų jo teisės į teisingą teismą paneigimą.
Žemesnės instancijos teismas
19.9. Apeliantė kelia pareiškėjo pateiktų dokumentų tinkamumo ir pakankamumo klausimą, tačiau neįrodinėja ir neįrodo pačių faktinių duomenų, kuriuos pirmosios instancijos teismas nustatė, remdamasis pareiškėjo pateiktais įrodymais, nepagrįstumo (be minėto rašymo apsirikimo), todėl deklaratyvus nurodymas apie pateiktų įrodymų netinkamumą ir (ar) nepakankamumą pats savaite nesudaro pagrindo daryti atitinkamų išvadų.
19.10. Kredito gavėjos UAB „Pajūrio mėsinė“ ir šios bylos atsakovės nemokumo administratoriai, kurie disponuoja visais administruojamų bendrovių buhalterinės apskaitos duomenimis ir kartu privalo ex officio (pagal pareigas) patikrinti ir patikrina teikiamų tvirtinti finansinių reikalavimų atitiktį buhalterinės apskaitos duomenims, pripažino pareiškėjo finansinį reikalavimą, pateiktą tvirtinti šių bendrovių bankroto bylų procesuose. Šios faktinės aplinkybės papildomai pagrindžia atskirojo skundo argumentų, kuriais keliamas pareiškėjo pateiktų įrodymų tinkamumo ir pakankamumo klausimas, deklaratyvumą ir nepagrįstumą.
19.11. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė turi solidariąją laidavimo pareigą netinkamo prievolių pagal 2009 m. spalio 20 d. kredito linijos sutartį vykdymo atvejais, pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, pagal kurią tokiais atvejais kaip šis kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę (jos dalį) įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, kuris kartu yra ir įkaito davėjas, tiek laiduotojas. Bankroto bylos iškėlimo faktas nemodifikuoja pačios solidariosios prievolės pobūdžio ir apimties.
19.12. Teisės reikšti finansinį reikalavimą laiduotojo bankroto bylos procese atsiradimo susiejimas su hipotekos kreditoriui įkeisto turto vertės (ne)pakankamumo finansiniam reikalavimui ar didžiajai jo daliai patenkinti aplinkybe prieštarautų solidariosios prievolės esmei ir kartu paneigtų hipotekos kreditoriaus subjektinę teisę pasirinkti, kam ir kaip reikšti savo finansinį reikalavimą. Laidavimo prievolei yra būdingas akcesoriškumas, kuris, be kita ko, reiškia, kad šios prievolės apimtis priklauso nuo užtikrintos prievolės apimties. Būtent per laidavimo prievolės akcesoriškumą ir bus užtikrintas visų laiduotojos kreditorių teisių ir teisėtų interesų balansas.
19.13. Šios bylos procese nėra sprendžiamas civilinės atsakomybės taikymo klausimas, todėl pareiškėjo, kaip kreditoriaus, tariamos kaltės aiškinimasis nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko ir kartu neturi teisinės reikšmės šiai bylai išspręsti. Be to, šiems atskirojo argumentams vėlgi būdingas deklaratyvumas.
19.14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas (toliau – ir FĮĮ) – vienas iš finansų teisės šaltinių, jis nereglamentuoja šiame įstatyme nurodytų pareigų nevykdymo padarinių sutarčių pagrindu atsiradusių prievolių vykdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2014). Lietuvos apeliacinio teismo praktikos požiūriu, kredito įstaigos pareiga vertinti klientų finansinį pajėgumą yra skirta užtikrinti finansinių įstaigų stabilumą, siekiant apriboti būtent šių įstaigų sudaromų sandorių riziką, finansinių įmonių saugumą ir stabilumą, o ne ginti kliento, įkeičiamo turto savininkų ar laidavusių už tinkamą prievolės įvykdymą asmenų interesus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-365-330/2018 42 punktas). Taigi FĮĮ nuostatų prigimtis yra visiškai kitokia, negu interpretuoja apeliantė.
Atsiliepimas
20. Atsakovė bankrutuojanti UAB „Agrovet“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą, skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę baudos skiriant atsakovei, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
20.1. Bankas pateikė finansinį reikalavimą patvirtinančias sutartis, skolos paskaičiavimus, vykdomuosius raštus ir kt. Teismas šiuos įrodymus tinkamai įvertino. Apeliantė nepateikė jokių konkrečių įrodymų (paskaičiavimų) banko nurodomam skolos dydžiui paneigti.
20.2. Atsižvelgiant į solidariųjų prievolių teisinį reglamentavimą, apeliantė neturi teisinio pagrindo prieštarauti, kad ne didesnis banko reikalavimas pagal 2009 m. spalio 20 d. kredito linijos sutartį būtų tvirtinamas ir solidarios laiduotojos UAB „Agrovet“ bankroto byloje.
20.3. Apeliantės atskirasis skundas paduotas akivaizdžiai nepagrįstai, ką patvirtina aplinkybės, jog apeliantė iš eilės skundžia visų didžiųjų UAB „Agrovet“ kreditorių finansinius reikalavimus, skunduose dėstydama abstrakčius ir subjektyvius samprotavimus, o ne konkrečius argumentus bei įrodymus dėl ginčijamų reikalavimų nepagrįstumo. Tokiais veiksmais apeliantė nesąžiningai vilkina UAB „Agrovet“ bankroto procedūras.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
22. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
23. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus Luminor Bank AS finansinis reikalavimas UAB „Agrovet“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl termino pateikti patikslintą finansinį reikalavimą
24. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad kreditoriaus prašymas tvirtinti patikslintą finansinį reikalavimą pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą, tačiau pirmosios instancijos teismas nematė kliūčių tenkinti tokį prašymą. Tokia teismo praktika, anot apeliantės, neatitinka CPK 78 straipsnio 4 dalies nuostatų.
25. Apeliacinės instancijos teismas pritaria kreditoriaus Luminor Bank AS argumentams, kad ĮBĮ (pagal šį įstatymą byloje sprendžiamas ginčijamo finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas) nėra nustatytas konkretus terminas pateikti patikslintą finansinį reikalavimą. Remiantis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi, kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Taigi apeliantės argumentai, kad kreditoriaus prašymas patvirtinti patikslintą finansinį reikalavimą pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą, ir todėl turėjo būti sprendžiamas praleisto termino atnaujinimo klausimas, yra teisiškai nepagrįsti.
Dėl patvirtinto finansinio reikalavimo
26. Skundžiama nutartimi patvirtintas Luminor Bank AS 808 941,87 Eur finansinis reikalavimas susideda iš 805 596,27 Eur reikalavimo, kylančio iš 2011 m. vasario 3 d. laidavimo sutarties, sudarytos tarp kreditoriaus Luminor Bank AS ir BUAB „Agrovet“, pastarajai laiduojant už pagrindinės skolininkės BUAB „Pajūrio mėsinė“ tinkamą prievolių vykdymą, ir 3 345,60 Eur, kurie nėra susiję su pagrindinės skolininkės BUAB „Pajūrio mėsinė“ skola, t. y. 138,60 Eur banko sąskaitos aptarnavimo mokesčio bei mokesčio už įeinančius mokėjimus ir 3 207 Eur teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų. Pastarosios finansinio reikalavimo dalies (dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų) apeliantė atskirajame skunde neginčija.
27. Byloje nustatyta, jog 2011 m. vasario 3 d. laidavimo sutartimi laiduotoja BUAB „Agrovet“ prisiėmė įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, bankui, jeigu skolininkė BUAB „Pajūrio mėsinė“ neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai savo prievoles pagal kreditavimo sutartį. Skolininko ir laiduotojo atsakomybė yra solidari.
28. Remiantis CK 6.78 straipsnio 2 dalimi, negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju šalių sudarytoje laidavimo sutartyje kitaip nenustatyta, t. y. laiduotoja BUAB „Agrovet“ kreditoriui Luminor Bank AS atsako tiek pat kaip ir pagrindinė skolininkė BUAB „Pajūrio mėsinė“.
29. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-651-459/2020 pagrindinės skolininkės UAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje patvirtintas 810 654,74 Eur Luminor Bank AS finansinis reikalavimas, iš kurių 805 596,27 Eur kildinami iš kreditavimo sutarties, už kurios tinkamą įvykdymą laidavo BUAB „Agrovet“ (695 056,75 Eur negrąžintas kreditas; 10 958,73 Eur nesumokėtos 3,3 proc. dydžio palūkanos iki kreditavimo sutarties įvykdymo termino pabaigos; 64 605,52 Eur nesumokėtos 4,95 proc. dydžio palūkanos po kreditavimo sutarties įvykdymo termino pabaigos; 34 580,07 Eur nesumokėtos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos pagal vykdomąjį įrašą už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. (iš viso nesumokėtų palūkanų suma 110 144,33 Eur); taip pat 395,19 Eur notaro atlyginimas už vykdomojo įrašo atlikimą). Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1355-450/2020 ši nutartis palikta nepakeista.
30. Taigi skundžiama nutartis atitinka CK 6.78 straipsnio 2 dalies ir šalių sudarytos laidavimo sutarties nuostatas tuo aspektu, kad nustatyta laiduotojos BUAB „Agrovet“ atsakomybė yra tokia pati kaip ir pagrindinės skolininkės.
31. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2- 1355- 450/2020, spręsdamas dėl patvirtinto Luminor Bank AS finansinio reikalavimo pagrįstumo, be kita ko, įvertino apeliantės ir nagrinėjamoje byloje nurodomus argumentus, kad banko pateikti dokumentai yra neišsamūs, kad pateiktuose procesiniuose dokumentuose nepakanka duomenų, iš kurių butų galima spręsti, ar banko skolos paskaičiavimo pažymoje nurodytų dienų skaičius, suma nuo kurios skaičiuojamos palūkanos, ir palūkanų norma teisinga. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad kredito linijos teisiniams santykiams būdingas ypatingas dinamiškumas, veiksmams, sudarantiems prievolių pagal kredito linijos sutartį turinį, – nuolatinumas, daugkartinumas ir pakartotinumas, todėl, atsižvelgęs į sutarties galiojimo laikotarpį (7 m.) bei įvertinęs įmonei suteikto kredito linijos limitą, sprendė, kad reikalavimas pateikti visus pirminius dokumentus – banko sąskaitos išrašus, kuriuose atsispindėtų visos piniginės operacijos, susijusios su kredito linijos sutarties vykdymu, reikštų neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo naštos kreditoriui nustatymą. Todėl analogiški apeliantės motyvai ir prašymai dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, pareikšti ir nagrinėjamoje byloje, atmetami kaip nepagrįsti.
32. Pirmiau nurodytoje byloje įvertinti ir apeliantės argumentai dėl nesumokėtų procesinių palūkanų pagal vykdomąjį įrašą sumų, ir padaryta išvada, kad vietoje 34 580,07 Eur sumos nurodant 34 106,37 Eur sumą buvo padarytas rašymo apsirikimas, kuris neturėjo įtakos finansinio reikalavimo bendrai (galutinei) sumai ir pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad banko pateikti įrodymai yra prieštaringi. Taip pat pasisakyta dėl kitų priskaičiuotų palūkanų.
33. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, teismui įsiteisėjusia nutartimi pagrindinės skolininkės bankroto byloje patvirtinus pagrindinės skolininkės įsiskolinimo faktą ir jo dydį, nėra pagrindo pakartotinai vertinti tų pačių apeliantės argumentų, kuriais šios skolos dydis ginčijamas laiduotojos UAB „Agrovet“ bankroto byloje (CPK 18 straipsnis).
34. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad jai nebuvo užtikrinta teisė susipažinti su pareiškimų dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo priedais bei nesuteikta galimybė tinkamai parengti ir pateikti prieštaravimus su juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad nemokumo administratoriaus prašymo dėl Luminor Bank AS reikalavimo patvirtinimo kopija apeliantės direktoriui buvo įteikta 2019 m. gruodžio 10 d., apeliantei nustatytas 14 dienų terminas pateikti atsiliepimą; 2020 m. sausio 10 d. teisėjos rezoliucija terminas pateikti atsiliepimą buvo pratęstas iki 2020 m. sausio 27 d. Taigi apeliantei iš viso buvo suteiktos 48 dienos suformuluoti išsamius atsikirtimus į kreditoriaus reikalavimą, tačiau apeliantė šia teise nepasinaudojo.
35. Iš apeliantės pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų (atskirojo skundo (DOK-19877) ir 2019 m. gruodžio 23 d. rašytinių paaiškinimų (DOK-22187)) matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė neginčijo Luminor Bank AS finansinio reikalavimo aplinkybėmis dėl 4,95 proc. palūkanų normos taikymo, 433,17 Eur delspinigių įskaitymo į kompensuojamąsias palūkanas, procesinių palūkanų priskyrimo laiduotojos atsakomybei, taip pat kreditoriui tenkančios atsakomybės už pagrindinės skolininkės nesugebėjimą įvykdyti sutartinių prievolių, todėl, remiantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, jomis negali būti grindžiamas ir atskirasis skundas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių ir su jais susijusių atskirojo skundo argumentų plačiau nepasisako.
36. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš esmės vieninteliai apeliantės nesutikimo su Luminor Bank AS finansiniu reikalavimu argumentai, nurodyti pirmosios instancijos teisme, buvo susiję su skirtingų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių taikymu ir banko, kaip privilegijuoto kreditoriaus, kurio reikalavimai užtikrinti nekilnojamojo turto hipoteka, padėtimi, taip pat tuo, kad Luminor Bank AS, anot apeliantės, nepateikė dokumentų ir duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie jo reikalavimo pagrįstumą. Skundžiamoje nutartyje išvardyti dokumentai, kuriais buvo grindžiamas Luminor Bank AS finansinis reikalavimas, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1355-450/2020 pateikta pozicija dėl pirminių dokumentų (ne)pateikimo, pastarojo argumento pagrįstumą paneigia.
37. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas likusius apeliantės argumentus, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010 pateiktais išaiškinimais dėl hipotekos kreditoriaus galimybės pasinaudoti laidavimo suteikiamomis teisėmis, o ta aplinkybė, kad kasacinio teismo nagrinėta byla nebuvo susijusi su bankroto procesu, neturi įtakos joje pateiktų išaiškinimų aktualumui.
38. Teigdama, kad patvirtinus banko finansinį reikalavimą pagrindinės skolininkės ir laiduotojos bankroto bylose, bankas įgytų nepagrįstai didelius balsavimo teisių svertus – kaip kreditorius, turintis 1 616 251,01 Eur finansinį reikalavimą, apeliantė nepagrįstai tapatina pagrindinės skolininkės ir laiduotojos bankroto procesus. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1355-450/2020 dėl analogiško apeliantės argumento pasisakyta, kad pagal ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalį (atitinkamai šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 51 straipsnio 1 dalį) bankrutuojančios įmonės konkretaus kreditoriaus balsavimo teisės sprendžiamoji galia išimtinai priklauso nuo kreditoriaus finansinio reikalavimo, patvirtinto bankrutuojančios įmonės bankroto bylos procese, dydžio ir santykio tarp to kreditoriaus finansinio reikalavimo dydžio ir visų bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų dydžio. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad atsakovės UAB „Agrovet“ bankroto byloje kreditorius Luminor Bank AS įgis tik tokius balsavimo teisės svertus, kokie jam priklauso pagal šioje byloje patvirtintą finansinio reikalavimo dydį. Todėl apeliantės argumentai dėl vieno kreditoriaus pozicijos suabsoliutinimo ir kitų kreditorių interesų pažeidimo atmetami kaip nepagrįsti.
39. Minėta, kad likusi kreditoriaus Luminor Bank AS patvirtinto finansinio reikalavimo dalis, ginčijama apeliantės, yra 131,60 Eur banko sąskaitos aptarnavimo mokesčio bei 7 Eur mokesčio už įeinančius mokėjimus, nesusijusi su laidavimu.
40. Apeliantės teigimu, kreditoriui nepateikus pirminių duomenų, kuo grindžiama sąskaitos aptarnavimo mokesčio suma ir mokestis už įeinančius mokėjimus, tvirtinti šias sumas nebuvo teisinio pagrindo.
41. Nurodyto apeliantės argumento kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė neginčija byloje nustatytos aplinkybės, jog UAB „Agrovet“ turėjo sąskaitą Luminor banke, už kurios aptarnavimą ir buvo paskaičiuotas komisinis mokestis, taip pat mokestis už įeinančius mokėjimus. Taip pat apeliantė nenurodo jokių argumentų, galinčių sukelti pagrįstų abejonių dėl teismo patvirtintų sąskaitos aptarnavimo mokesčio ir mokesčio už įeinančius mokėjimus sumų. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad vien tai, jog aptariama finansinio reikalavimo dalis nebuvo pagrįsta apeliantės nurodomais pirminiais dokumentais, nėra pakankamas pagrindas panaikinti šią skundžiamos nutarties dalį.
42. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
43. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas Luminor Bank AS finansinį reikalavimą UAB „Agrovet“ bankroto byloje, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir atsakovės prašymo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
44. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš apeliantės 160 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Remiantis CPK 98 straipsniu, šis atsakovės prašymas tenkinamas.
45. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi apeliantei buvo atidėtas 50 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą sumokėjimas. Apeliantės atskirąjį skundą atmetus, atidėto žyminio mokesčio suma priteisiama valstybei iš apeliantės (CPK 84 straipsnis).
46. Atsakovės prašymas skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas, nenustačius akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto (CPK 95 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“ 160 Eur (šimtą šešiasdešimt eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.