- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- 2-1355-450/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00713-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Rasa Gudžiūnienė, Vytautas Zelianka
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutarties, kuria patvirtintas Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus finansinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Pajūrio mėsinė“ kreditorių sąrašą ir jų reikalavimus, tarp jų ir kreditoriaus Luminor Bank AS 777 924,56 Eur finansinį reikalavimą pagal BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Paltaja“ prašymus.
2. Kreditorei UAB „Hidrona“ pateikus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties, Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi pasinaikino 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas Luminor Bank AS 777 924,56 Eur finansinis reikalavimas ir šios kreditorės finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nusprendė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
3. Kreditorė UAB „Hidrona“ atskirajame skunde nurodė, kad bankroto administratorė nepateikė duomenų, kurių pagrindu finansinio reikalavimo suma buvo paskaičiuota; prie prašymo nepridėti jokie šio kreditoriaus reikalavimo dydį pagrindžiantys dokumentai. Administratorė nevykdė savo pareigos ginti visų atsakovės BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių interesus, kadangi pripažino ir pateikė teismui tvirtinti nepagrįstai didelę banko pareikšto reikalavimo sumą. Kreditavimo sutartys pačios savaime patvirtina tik neginčijamą aplinkybę, kad tarp BUAB „Pajūrio mėsinė“ ir Luminor Bank AS buvo susiklostę kreditavimo santykiai, tačiau nepagrindžia kokia įsipareigojimų dalis liko neįvykdyta ir nuo kada neįvykdyta. Abejonių taip pat kelia tai, kad dėl analogiškų akcinės bendrovės (toliau – AB) „SEB bankas“ ir AB „Šiaulių bankas“ reikalavimų, už kuriuos BUAB „Kretingalės mėsa“ ir BUAB „Pajūrio mėsinė“ viena kitai yra suteikusios laidavimus, nepagrįstumo, kitoje išnagrinėtoje byloje apeliacinės instancijos teismas nutarties dalį panaikino.
4. Luminor Bank AS su atskiruoju skundu nesutiko ir nurodė, kad tarp Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus (toliau – Bankas) ir UAB „Pajūrio mėsinė“ 2009 m. spalio 20 d. buvo sudaryta Kredito linijos sutartis Nr. K-2300-2009-58 (toliau – Kreditavimo sutartis), kurios pagrindu Bankas kredito gavėjui UAB „Pajūrio mėsinė“ buvo suteikęs 1 158 480 Eur kredito liniją apyvartinėms lėšoms papildyti. Galutinis kredito linijos grąžinimo terminas pasibaigė 2016 m. rugsėjo 30 d.; įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas UAB „Pajūrio mėsinė“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka (hipotekos identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantija Nr. (duomenys neskelbtini). Bankas UAB „Pajūrio mėsinė“ vykusio restruktūrizavimo proceso metu buvo sustabdęs palūkanų skaičiavimą, o nutraukus restruktūrizavimo bylą dėl techninės klaidos palūkanų už restruktūrizavimo laikotarpį nepriskaičiavo, dėl ko Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarė 2018 m. rugsėjo 12 d. atliko vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl skolos, į kurią nebuvo įtraukta dalis palūkanų, Bankas 2019 m. gruodžio 13 d. pateikė bankroto administratoriui prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo. Prašyme nurodė įtraukiamas palūkanas, kurios turėjo būti priskaičiuotos už įmonės restruktūrizavimo laikotarpį. Patikslintas Banko finansinis reikalavimas 2019 m. gegužės 16 d. (nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai) sudaro 695 056,75 Eur negrąžintas kreditas, 10.958,73 Eur nesumokėtos 3,3 proc. dydžio palūkanos iki Kreditavimo sutarties įvykdymo termino pabaigos, 64 605,52 Eur nesumokėtos 4,95 proc. dydžio palūkanos po Kreditavimo sutarties įvykdymo termino pabaigos, 34 106,37 Eur nesumokėtos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos pagal vykdomąjį įrašą, 395,19 Eur notaro paimtas atlyginimas už vykdomojo įrašo atlikimą, 399,97 Eur apmokėtos antstolio būtinosios vykdymo išlaidos ir 4 658,50 Eur priteistos bylinėjimosi išlaidos, iš viso 810 654,74 Eur. Todėl prašė įtraukti Luminor Bank AS, veikiantį per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, į BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių sąrašą su 810 654,74 Eur finansiniu reikalavimu, o UAB ,,Hidrona“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto administratorė su atskiruoju skundu nesutiko, prašė tenkinti kreditoriaus Luminor Bank AS prašymą ir įtraukti jį į BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių sąrašą bei patvirtinti 810 654,74 Eur finansinį reikalavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 4 d. nutartimi BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorės UAB „Hidrona“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas kreditoriaus Luminor Bank AS reikalavimas, atmetė; tenkino administratorės prašymą dėl kreditoriaus Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, 2019 m. gruodžio 13 d. patikslinto finansinio reikalavimo patvirtinimo; įtraukė kreditorių Luminor Bank AS, veikiantį per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, į BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių sąrašą bei patvirtino 810 654,74 Eur finansinį reikalavimą.
7. Teismas administratorės prašymą sprendė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis.
8. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei atsižvelgęs į šalių paaiškinimus, sprendė, kad BUAB „Pajūrio mėsinė“ skolos dydis Bankui 2019 m. kovo 12 d. sudarė 760 728,59 Eur, tačiau teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2019 m. gegužės 16 d. Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-704-241/2019 palikus nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį. Kadangi pagal ĮBĮ nuostatas (10 straipsnio 4 dalies 5 punktas, 10 straipsnio 9 dalis) kreditorius teikia finansinius reikalavimus susidariusius iki bankroto bylos iškėlimo, todėl kreditoriaus finansinis reikalavimas buvo paskaičiuotas 2019 m. gegužės 16 d. Dėl šios aplinkybės Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtintas kreditoriaus finansinio reikalavimo dydis skyrėsi nuo 2019 m. kovo 12 d. pažymoje nurodyto skolos dydžio.
9. Teismas konstatavo, kad kreditorei aktualus BUAB „Pajūrio mėsinė“ skolos dydis pakito dėl laikotarpio nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. gegužės 16 d., kuomet įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo.
10. Pasisakydamas dėl argumentų, susijusių su UAB „Agrovet“ bankroto byloje pareikštu 1 712,87 Eur mažesniu reikalavimu, t. y. reikalavimo nesutapimu, teismas pažymėjo, jog Bankas laiduotojui pareiškė mažesnį reikalavimą, nes neįtraukė į skolos dydį antstoliui apmokėtų būtinųjų 399,97 Eur vykdymo išlaidų, kurios susijusios su išlaidomis vykdant išieškojimą iš įkeisto turto, priklausančio pagrindiniam skolininkui; neįtraukė ir Banko naudai iš pagrindinio skolininko priteistų 4 658,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (civilinės bylos Nr. e2-931-1012/2018 ir Nr. 2YT-14403-676/2018). Be reikalavimo kylančio pagal laidavimo sutartį, bankas į UAB „Agrovet“ pareikštą reikalavimą įtraukė sumas, kurios nesusijusios su laidavimu už UAB „Pajūrio mėsinė“ įsipareigojimus, ir kurios nebuvo įtrauktos į UAB „Pajūrio mėsinė“ finansinį reikalavimą, t. y. nesumokėtą 131,60 Eur sąskaitos aptarnavimo mokestį, nesumokėtą 7 Eur mokestį už įeinančius mokėjimus ir Banko naudai iš laiduotojo priteistų 3 207 Eur bylinėjimosi išlaidų (civilinė byla Nr. e2-940-656-2017). Todėl 776 211,69 Eur dydžio finansinis reikalavimas, pareikštas laiduotojui buvo 1 712,87 Eur mažesnis nei 777 924,56 Eur dydžio finansinis reikalavimas, pareikštas pagrindiniam skolininkui.
11. Kadangi pagrindinės skolininkės BUAB „Pajūrio mėsinė“ prievolės, kilusios iš kredito sutarties, įvykdymas yra užtikrintas šios įmonės nekilnojamojo turto hipoteka bei BUAB „Agrovet“ laidavimu pagal laidavimo sutartį, įtvirtinančią jos solidariąją prievolę (Laidavimo sutarties 1.1 punktas, 2.3.1.1 punktas), teismas sprendė, kad Bankas turi teisę reikalauti, jog prievolę (jos dalį) įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, kuris kartu yra ir įkaito davėjas, tiek ir laiduotojas. Aplinkybė, kad pareikšdamas kreditoriaus reikalavimą tiek pagrindinio skolininko UAB „Pajūrio mėsinė“, tiek laiduotojos UAB „Agrovet“ bankroto byloje, Bankas tokiu savo teisių gynimo būdo pasirinkimu įstatymo nuostatoms nenusižengė.
12. Teismas pažymėjo, kad tiek skolininkas, tiek laiduotojas atsako solidariai, todėl pardavus įkeistą turtą UAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto procese, atitinkamai sumažėtų Banko finansinis reikalavimas ne tik UAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje, bet ir laiduotojo UAB „Agrovet“ bankroto byloje.
13. Teismas nustatė, kad Bankas 2019 m. birželio 14 d. raštu teikdamas finansinį reikalavimą UAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje finansinio reikalavimo sumą paskaičiavo vadovaudamasis pagal vykdomąjį įrašą priteista suma priskaičiuojant procesines palūkanas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Finansinio reikalavimo suma detalizuota Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių prašyme ir sudaro 810 654,74 Eur (695 056,75 Eur negražintas kreditas; 10 958,73 Eur nesumokėtos 3,3 proc. dydžio palūkanos iki Kreditavimo sutarties įvykdymo termino pabaigos; 64 605,52 Eur nesumokėtos 4,95 proc. dydžio palūkanos po Kreditavimo sutarties įvykdymo termino pabaigos; 34 106,37 Eur nesumokėtos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos pagal vykdomąjį įrašą už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. (iš viso nesumokėtų palūkanų suma 110 144,33 Eur); taip pat 395,19 Eur notaro paimtas atlyginimas už vykdomojo įrašo atlikimą; 399,97 Eur apmokėtos būtinosios vykdymo išlaidos antstoliui; 4 658,50 Eur priteistos bylinėjimosi išlaidos).
14. Teismas padarė išvadą, kad apelianto teiginiai, jog administratorius nevykdė savo pareigos ginti visų atsakovės BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių interesus, kadangi pripažino ir pateikė teismui tvirtinti nepagrįstai didelę banko pareikšto reikalavimo sumą, nepagrįsti ir tenkino administratorės prašymą dėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditoriaus Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, patikslinto 810 654,74 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
15. Apeliantė UAB „Hidrona“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir grąžinti klausimą dėl Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais
15.1. Nutarties 32 punkte teismas neperskaičiavęs nurodė 110 144,33 Eur palūkanų sumą iš skolos paskaičiavimo pažymos, nors pagal apeliantės atliktus skaičiavimus turėtų būti 109 670,62 Eur palūkanų suma.
15.2. Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus 2019 m. gruodžio 13 d. rašto Nr. 2019I19.5-L27-4957 procesinių palūkanų pagal vykdomąjį raštą suma sudaro 34 106,37 Eur, o skolos paskaičiavimo pažymoje – 34 580,07 Eur. Akivaizdu, jog Banko skolos paskaičiavimo pažymoje klaidingai apskaičiavo ne tik procesinių palūkanų pagal vykdomąjį raštą sumą, bet visose eilutėse dėl palūkanų dydžio rezultatas apskaičiuotas klaidingai „viso nesumokėtų palūkanų suma“ atitinkamai sudarytų 1 508,84 Eur mažesnę sumą nei nurodyta Banko skolos paskaičiavimo pažymoje vien formaliai atlikus perskaičiavimą. Pateikti skaičiavimai yra prieštaringi, nenuoseklūs ir klaidingi.
15.3. Kreditorei iš pateiktų procesinių dokumentų turinio nepakanka duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, ar Banko skolos paskaičiavimo pažymoje (data nenurodyta) nurodytų dienų skaičius, suma nuo kurios skaičiuojamos palūkanos ir palūkanų norma teisinga, todėl nėra realios galimybės patikrinti reiškiamų reikalavimų pagrįstumo / nepagrįstumo, nustatyti vėlavimo vykdyti įsipareigojimus laikotarpio; taip pat nėra galimybės įvertinti, kokia bankrutuojančiai bendrovei suteiktų kreditų dalis buvo grąžinta ginčytinus reikalavimus bankrutuojančiai bendrovei pareiškusiems kreditoriams ir už kokį vėlavimo vykdyti įsipareigojimus laikotarpį yra skaičiuojamos palūkanos. Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus vienašališka pažyma pagal savo esmę yra išvestinis dokumentas, todėl negali būti laikomas dokumentu, kurio pagrindu būtų atsiradusi prievolė, o juo labiau, kuris patvirtintų prievolės dydį.
15.4. Aplinkybė, kad bankrutuojanti bendrovė su kredito institucijomis buvo pasirašiusi atitinkamas kreditavimo sutartis per se (pati savaime) dar nėra pakankamas pagrindas pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumui tvirtinti. Todėl patvirtintas Banko 810 654,74 Eur finansinis reikalavimas yra nepagrįstas įrodymais. Pirmosios instancijos teismas niekaip nemotyvavo, kodėl jis vadovaujasi pareiškėjos pateiktais dokumentais ir kartu atmeta bankrutuojančios bendrovės apskaitos duomenis.
15.5. Apeliantei nebuvo užtikrinta teisė susipažinti su pareiškimų priedais bei tinkamai parengti ir pateikti prieštaravimus su juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, nes ji neturėjo galimybės susipažinti su priedais, kurie buvo pateikti į bankroto bylą, apeliantė negalėjo veiksmingai realizuoti savo teisės ginti pažeistas teises teisme, todėl naudodamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 114 straipsnio 2 dalimi teikia prašymą, kad būtų pateikti visi dokumentai, kuriais Luminor Bank AS Lietuvos skyrius grindžia savo reikalavimus. Vykdomieji įrašai patys savaime nei patvirtina, nei paneigia reikalavimo dydžio pagrįstumo, todėl iš pareiškėjos išreikalautini pirminiai originalūs dokumentai, kuriais grindžiamas reiškiamo finansinio reikalavimo (ir kiekvienos jo sudedamosios dalies) dydis.
15.6. Teismas, neištyręs dokumentų, kurių pagrindu reiškiami reikalavimai, automatiškai ir be pagrindo patvirtino aštuonis šimtus tūkstančių sudarantį ginčytiną kreditorinį reikalavimą, remdamasis vien tik paviršutiniškais formaliais prielaidų pobūdžio teiginiais, kurie neatitinka tikrovės; nesutinka, kad ginčytinus finansinius reikalavimus pareiškusių pareiškėjų nurodyti duomenys yra pakankami sprendžiant nurodytų reikalavimų pagrįstumo klausimą.
15.7. Atsižvelgiant į viešojo intereso vyravimą bankroto bylose, ir tai, kad Bankas turi privilegijuoto kreditoriaus statusą, kuris leidžia jam reikalavimus pirmiausia tenkinti iš įkeisto pagrindinio skolininko turto vertės, reikšminga užtikrinti, kad teismas ex officio (pagal pareigas) imtųsi iniciatyvos ir apsaugotų visų BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių pusiausvyrą, įvertintų ginčijamų reikalavimų statusą, patvirtintų tik pagrįstą ir neginčijamą reikalavimų dalį, taip užtikrinant bankroto proceso skaidrumą, teisėtumą, teisingumą ir kreditorių lygiateisiškumą, nesuteikiant Bankui galimybių nepagrįstai padidinti įtaką bankroto procesuose. Pareiškėja įgytų balsavimo teisių svertus, prilygstančius kreditoriaus, turinčio 1 621 309,48 Eur (810 654,74 Eur x 2) finansinį reikalavimą, balsavimo teisių svertams.
15.8. Bankas pažeidė imperatyviuosius teisės aktų reikalavimus dėl pagrindinio skolininko kredito rizikos valdymo, nes pagrindinio skolininko būklė blogėjo per ilgą laiką, Bankas tai žinojo, tačiau toleravo blogėjančią pagrindinio skolininko finansų būklę, nuosekliai mažėjančią prievolės užtikrinimų vertę bei delsė veikti iki tol, kol pagrindinis skolininkas finansiškai nusilpo, nors Luminor Bank AS Lietuvos skyrius kaip kredito įstaiga privalėjo būti identifikavęs pagrindinio skolininko finansinę situaciją. Tokiu būdu Bankas prisiėmė susijusių padarinių riziką.
Atsiliepimas
16. Kreditorius Luminor Bank AS atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti UAB „Hidrona“ atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
16.1. Apeliantės nurodomos aplinkybės dėl atsakomybės dalies prisiėmimo Bankui neveikimo laikotarpiu, kai Bankas nevertino ir nekontroliavo kredito gavėjos veiklos, jos finansinių rodiklių, nors turėjo tokią pareigą teismo neturėtų būti vertinamos, nes nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
16.2. 2019 m. gruodžio 13 d. prašyme dėl patikslinto finansinio reikalavimo patvirtinimo buvo klaidingai nurodytas procesinių palūkanų, apskaičiuotų pagal vykdomąjį įrašą, dydis: šios procesinės palūkanos, ką patvirtina pažymos duomenys, pinigine išraiška sudaro 34 580,07 Eur, o prašyme nurodyta, jog šių palūkanų dydis – 34 106,37 Eur. Šis rašymo apsirikimas, padarytas prašyme dėl patikslinto finansinio reikalavimo patvirtinimo, nepakeitė dalyko esmės – formuluojant prašymo dėl patikslinto finansinio reikalavimo patvirtinimo dalyką, buvo nurodytas tinkamas finansinio reikalavimo dydis. Teismui atskleidžiant pareiškėjos prašymo dėl patikslinto finansinio reikalavimo patvirtinimo turinį šis apsirikimas figūruoja ir nutarties 32 punkte, tačiau dalyko esmės nekeičia – pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino tinkamą pareiškėjos finansinį reikalavimą.
16.3. Apeliantė nepateikia savo aritmetinių skaičiavimų, kurie patvirtina, kad, pažymos duomenimis, netinkamai apskaičiuotas palūkanų dydis. Vien šis aspektas pats savaime sudaro pagrindą atmesti trečiojo asmens argumentus dėl netinkamo palūkanų dydžio, nes apeliantei tenka procesinė pareiga pagrįsti savo atskirojo skundo argumentus (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).
16.4. Kvestionuojamoje pažymoje yra atskleisti visi elementai, būtini palūkanoms apskaičiuoti, t. y. sumos, nuo kurių skaičiuojamos atitinkamos palūkanos, palūkanoms skaičiuoti taikytina metinė palūkanų norma, laikotarpiai, kuriais apskaičiuotos atitinkamos palūkanos, tikslus dienų, kuriomis buvo skaičiuojamos palūkanos, skaičius; be to, pateikti ir papildomi paaiškinimai, detalizuojantys atskirai apskaičiuotų palūkanų pobūdį, t. y. pateiktas konkretus ir išsamus palūkanų pagrindimas.
16.5. Bankas ir bankrutuojanti bendrovė 2009 m. spalio 20 d. sudarė kredito linijos sutartį, kuri buvo reguliariai keičiama, inter alia (be kita ko) pratęsiant kredito linijos limito galiojimo terminą, kol galiausiai buvo susitarta, kad kredito linijos limito galiojimas pasibaigia 2016 m. rugsėjo 30 d. Vadinasi, kredito linijos sutartis galiojo beveik septynerius metus; šiems teisiniams santykiams būdingas ypatingas dinamiškumas, veiksmams, sudarantiems prievolių pagal kredito linijos sutartį turinį, – nuolatinumas, pakartotinumas. Taigi, banko sąskaitoje, kuri buvo atidaryta bankrutuojančios bendrovės teisei naudotis kredito linija užtikrinti, sutarties galiojimo laikotarpiu (septynerius metus) vyko didelė piniginių lėšų ir operacijų cirkuliacija, todėl reikalavimas pateikti visus pirminius dokumentus, t. y. banko sąskaitos išrašus, kuriuose atsispindėtų visos piniginės operacijos, susijusios su kredito linijos sutarties vykdymu, reikštų neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo naštos Bankui nustatymą, turint omenyje, kad apeliantė nepateikė faktinių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti Banko pateiktų įrodymų įrodomąja reikšme.
16.6. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog tarp pareiškėjos finansinio reikalavimo dydžio, nustatytino bankrutuojančios bendrovės buhalterinės apskaitos duomenimis ir pareiškėjos pateiktų dokumentų duomenimis, egzistuoja žymus skirtumas, tačiau šiam savo argumentui pagrįsti taip pat nepateikė įrodymų. Pabrėžia, kad bankrutuojančios bendrovės administratorė, kuri disponuoja visais administruojamos bendrovės buhalterinės apskaitos duomenimis ir kartu privalo ex officio (pagal pareigas) patikrinti ir patikrina teikiamų tvirtinti finansinių reikalavimų atitiktį buhalterinės apskaitos duomenims, pripažino Banko finansinio reikalavimo pagrįstumą. Todėl nėra teisinio pagrindo abejoti Banko finansiniam reikalavimui pagrįsti pateiktų įrodymų įrodomąja reikšme ir kartu paties pateikto tvirtinti finansinio reikalavimo dydžiu.
16.7. Bankrutuojanti bendrovė, kaip pagrindinė skolininkė, ir laiduotoja uždaroji akcinė bendrovė „Agrovet“ yra solidarios bendraskolės, vadinasi, Bankas turi subjektinę teisę reikalauti, kad jo finansinis reikalavimas būtų patvirtintas abiejų bendraskolių bankroto bylų procesuose. Priešingas aiškinimas neatitiktų solidariosios prievolės, kuriai nedaro įtakos bendraskolio ar bendraskolių teisinio statuso pasikeitimai, esmės ir prigimties (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
16.8. Bankas pateikė prašymą dėl 810 654,74 Eur finansinio reikalavimo bankrutuojančios bendrovės bankroto procese patvirtinimo, todėl jos balsavimo teisės sprendžiamoji galia būtų apibrėžta tokio finansinio reikalavimo apimtimi ir nustatyta, priklausomai nuo santykio tarp pareiškėjos finansinio reikalavimo dydžio ir visų bankrutuojančios bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų dydžio. Apeliantė be pagrindo tapatina pagrindinės skolininkės ir laiduotojos bankroto bylų procesus; šių bankroto bylų procesai yra savarankiški, juose atskirai yra ir bus įgyvendinamos visos privalomos bankroto procedūros.
16.9. Šioje byloje nėra sprendžiamas civilinės atsakomybės taikymo klausimas, todėl pareiškėjos kaip kreditorės, tariamos kaltės aiškinimasis nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko ir kartu neturi teisinės reikšmės šiai bylai išspręsti. Be to, šiems atskirojo skundo argumentams būdingas deklaratyvumas – apeliantė nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad Bankas galėtų būti laikomas atsakingas dėl tariamų nuostolių, kuriems pagrįsti nėra pateikti įrodymai, atsiradimo.
Atsiliepimas
17. BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto administratorė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutarties išnagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodo, kad pateikto Banko finansinio reikalavimo BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje neginčija ir su juo sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
19. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) ir neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1–5 punktuose nustatytas išimtis.
20. Iš esmės ginčijamo finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra pradėta galiojant ĮBĮ, nors skundžiama teismo nutartis priimta galiojant JANĮ, tačiau kreditorių reikalavimų dydžio ir eilės tenkinimo tvarka patenka į JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, taikymo išimtį, todėl šiuo atveju taikytos ĮBĮ nuostatos, kurios taikomos ir apeliaciniam procesui.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2020 m. vasario 4 d. pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, 810 654,74 Eur finansinis reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, 810 654,74 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro: 695 056,75 Eur negražintas kreditas; 10 958,73 Eur nesumokėtos 3,3 proc. dydžio palūkanos iki Kreditavimo sutarties įvykdymo termino pabaigos; 64 605,52 Eur nesumokėtos 4,95 proc. dydžio palūkanos po Kreditavimo sutarties įvykdymo termino pabaigos; 34 580,07 Eur nesumokėtos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos pagal vykdomąjį įrašą už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. (iš viso nesumokėtų palūkanų suma 110 144,33 Eur); taip pat 395,19 Eur notaro paimtas atlyginimas už vykdomojo įrašo atlikimą; 399,97 Eur apmokėtos būtinosios vykdymo išlaidos antstoliui; 4 658,50 Eur priteistos bylinėjimosi išlaidos.
Dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo remiantis byloje pateiktais duomenimis
23. Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.
24. Apeliantės teigimu, Banko pateikti dokumentai yra neišsamūs, iš pateiktų procesinių dokumentų turinio nepakanka duomenų, iš kurių butų galima spręsti, ar Banko skolos paskaičiavimo pažymoje nurodytų dienų skaičius, suma nuo kurios skaičiuojamos palūkanos ir palūkanų norma teisinga.
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos daryti išvadas, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, jog nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
26. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Bankas finansinį reikalavimą kildina iš 2009 m. spalio 20 d. Kredito linijos sutarties Nr. K-2300-2009-58 su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, sudarytos tarp Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, ir BUAB „Pajūrio mėsinė“, kuria bankas suteikė bendrovei 1 158 480 Eur kredito liniją (t. y. teisę tiek, kiek nėra viršijamas kredito linijos limitas, nuolat ir reguliariai imti ir grąžinti kreditą) apyvartinėms lėšoms papildyti; galutinis kredito linijos grąžinimo terminas pasibaigė 2016 m. rugsėjo 30 d. Įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį įvykdymas 2009 m. spalio 28 d. buvo užtikrintas BUAB „Pajūrio mėsinė“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka (hipotekos identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantija Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta kredito linijos sutartis su vėlesniais pakeitimais, Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės 2018 m. rugsėjo 12 d. vykdomasis įrašas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad BUAB „Pajūrio mėsinė“ prievolės grąžinti kreditą pagal 2009 m. spalio 20 d. Kredito linijos sutartį Nr. K-2300-2009-58 neįvykdė ir negrąžinto kredito pagal šią sutartį dalis sudaro 695 056,75 Eur, kurią ir prašė patvirtinti Bankas. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytus duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ kredito linijos suteikimo fakto bei negrąžinto kredito dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs surinktus byloje kreditoriaus reikalavimo dydžio įrodymus, pagrįstai sprendė patvirtinti kreditoriaus finansinį reikalavimą dalyje dėl pagrindinės skolos – 695 056,75 Eur negrąžinto kredito pagal 2009 m. spalio 20 d. Kredito linijos sutartį Nr. K-2300-2009-58. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti apie Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, finansinio reikalavimo nepagrįstumą dalyje dėl pagrindinės skolos ir šio reikalavimo netvirtinti.
27. Teisėjų kolegija taip pat laiko deklaratyviais apeliantės argumentus dėl Banko sudarytos skolos paskaičiavimo (detalizacijos) pažymos. Kaip pagrįstai nurodo Bankas minėta pažyma yra išvestinis dokumentas, kuri sudaryta pirminių duomenų pagrindu. Kreditorius savo finansinio reikalavimo pagrįstumą įrodinėja į bylą pateikta kredito linijos sutartimi, notarų biuro vykdomuoju įrašu, skolos paskaičiavimo (detalizacijos) pažyma, kurioje pateiktas išsamus ir konkretus palūkanų pagrindimas (nurodomos sumos, nuo kurių skaičiuojamos atitinkamos palūkanos; palūkanoms skaičiuoti taikytina metinė palūkanų norma; laikotarpiai, kuriais apskaičiuotos atitinkamos palūkanos; tikslus dienų, kuriomis buvo skaičiuojamos palūkanos, skaičius). Be to, kredito linijos teisiniams santykiams būdingas ypatingas dinamiškumas, veiksmams, sudarantiems prievolių pagal kredito linijos sutartį turinį, – nuolatinumas, daugkartinumas ir pakartotinumas, todėl atsižvelgiat į sutarties galiojimo laikotarpį (7 m.) ir įvertinus įmonei suteikto kredito linijos limitą, sutiktina su Banko pozicija, kad reikalavimas pateikti visus pirminius dokumentus – banko sąskaitos išrašus, kuriuose atsispindėtų visos piniginės operacijos, susijusios su kredito linijos sutarties vykdymu, reikštų neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo naštos kreditoriui nustatymą. Teisėjų kolegija svarbia aplinkybe laiko ir tai, kad negrąžinto kredito dydį pripažino ir pati skolininkė BUAB „Pajūrio mėsinė“.
Dėl priskaičiuotų palūkanų
28. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutarties 32 punkte neperskaičiavęs nurodė 110 144,33 Eur palūkanų sumą iš skolos paskaičiavimo pažymos, nors pagal apeliantės atliktus skaičiavimus turėtų būti 109 670,62 Eur palūkanų suma. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija.
29. Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, savo prašymui dėl patikslinto finansinio reikalavimo patvirtinimo pagrįsti, inter alia (be kita ko) pateikė pažymą (finansinio reikalavimo detalizaciją). Šios pažymos duomenimis, patikslintas finansinis reikalavimas susideda iš: 1) 695 056,75 Eur kredito; 2) 10 958,73 Eur palūkanų, apskaičiuotų iki kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos už 172 dienas (3,30:100:360x172x695056,75); 3) 64 605,52 Eur palūkanų, apskaičiuotų po kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos už 676 dienas (4,95:100:360x676x695056,75); 4) 34 580,07 Eur procesinių palūkanų, apskaičiuotų pagal vykdomąjį įrašą už 281 dieną (6:100:360x281x738364,53); 5) 395,19 Eur notaro atlyginimo už vykdomojo įrašo atlikimą; 6) 399,97 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų; 7) 4 658,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sudėjus visas priskaičiuotas palūkanas susidaro 110 144,33 Eur (10958,73+64605,52+34580,07) suma, o visus piniginius reikalavimus – 810 654,74 Eur suma.
30. Atsižvelgdama į šios nutarties 28 punkte pateiktus skaičiavimus ir skundžiamos nutarties 32 punktą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nutarties 32 punkte pirmosios instancijos teismas nurodydamas nesumokėtų procesinių palūkanų pagal vykdomąjį įrašą sumą padarė rašymo apsirikimą – vietoje 34 580,07 Eur sumos nurodė 34 106,37 Eur sumą, tačiau šis rašymo apsirikimas neturėjo įtakos finansinio reikalavimo bendrai (galutinei) sumai (žr. nutarties 28 punkte pateiktus skaičiavimus) ir pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Banko pateikti įrodymai yra prieštaringi ir kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino įrodymus, pateiktus pareiškėjos finansiniam reikalavimui pagrįsti.
31. Kartu pažymėtina, kad pagal Kredito linijos sutarties bendrosios dalies (2015 m. spalio 14 d. susitarimo redakcija) 13 punktą kredito gavėjas, praleidęs sutartyje nustatytus kredito linijos limito sugrąžinimo (mažinimo) terminus, privalo už laiku nesugrąžintą kredito sumą papildomai prie sutarties specialiojoje dalyje nustatytų palūkanų mokėti bankui pusės dydžio papildomas palūkanas (kompensuojamąsias palūkanas) nuo laiku negrąžintos kredito sumos. Papildomos palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo sutartyje nustatytų kredito grąžinimo terminų pasibaigimo ir skaičiuojamos iki visos pradelstos kredito dalies sugrąžinimo bankui dienos. Kredito linijos sutarties specialiosios dalies 5 punkte (2015 m. spalio 14 d. susitarimo redakcija) nustatytas 3,30 procento metų palūkanų dydis, todėl kompensuojamosioms palūkanoms skaičiuoti kredito linijos sutarties bendrosios dalies (2015 m. spalio 14 d. susitarimo redakcija) 13 punkto prasme Bankas taikė 4,95 procento metų palūkanų normą ir jas apskaičiavo laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d., t. y. už 676 dienas ir buvo apskaičiuotos 64 605,52 Eur (4,95:100:360x676x695056,75) kompensuojamosios palūkanos. Tuo tarpu, Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės 2018 m. rugsėjo 12 d. vykdomajame įraše nurodytos palūkanos (42 874,61 Eur), paskaičiuotos prašymo atlikti vykdomąjį įrašą pateikimo momentu, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti skolos paskaičiavimo (detalizacijos) pažymoje pateiktais kreditoriaus palūkanų skaičiavimais.
32. Kita vertus, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
33. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).
34. Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, jog nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).
35. Taigi, įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek, kiek susiję su kreditoriaus paskaičiuotomis palūkanomis, apeliantė atskirajame skunde apskritai nepateikia savo aritmetinių skaičiavimų, kurie patvirtintų apeliantės teiginius dėl palūkanų dydžio netinkamo paskaičiavimo remiantis pažymos duomenimis, apsiribodama deklaratyviais teiginiais dėl duomenų trūkumo skaičiavimams atlikti. Taigi, vien ši aplinkybė sudaro pagrindą atmesti apeliantės argumentus dėl netinkamo palūkanų dydžio, nes būtent apeliantei teko procesinė pareiga pagrįsti savo atskirojo skundo argumentus.
36. Nagrinėjamu atveju kreditorius tinkamai pagrindė savo reikalavimo pagrįstumą, o apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių finansinio reikalavimo pagrįstumą ir dydį (CPK 178 straipsnis). Be to, apeliantė nenurodė, kodėl Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pateikti reikalavimą patvirtinantys įrodymai yra ydingi ir kodėl jais negalima vadovautis.
Dėl balsavimo teisės sprendžiamosios galios nustatymo
37. Apeliantės teigimu, patvirtinus Banko finansinį reikalavimą pagrindinės skolininkės ir laiduotojos bankroto bylų procesuose, Bankas įgytų nepagrįstai didelius balsavimo teisių svertus – patvirtinus jo finansinį reikalavimą abiejų bendraskolių bankroto bylų procesuose, įgytų balsavimo teisių svertus, prilygstančius kreditoriaus, turinčio 1 621 309,48 Eur finansinį reikalavimą, balsavimo teisių svertams ir taip būtų suabsoliutinta vieno privilegijuoto kreditoriaus pozicija. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija ir kaip teisingai savo atsiliepime pažymėjo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, apeliantė be pagrindo tapatina pagrindinės skolininkės ir laiduotojos bankroto bylų procesus.
38. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 1 dalis (atitinka šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 51 straipsnio 1 dalį) bankrutuojančios įmonės konkretaus kreditoriaus balsavimo teisės sprendžiamoji galia išimtinai priklauso nuo kreditoriaus finansinio reikalavimo, patvirtinto bankrutuojančios įmonės bankroto bylos procese, dydžio ir santykio tarp to kreditoriaus finansinio reikalavimo dydžio ir visų bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų dydžio.
39. Nagrinėjamu atveju Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pateikė prašymą dėl 810 654,74 Eur finansinio reikalavimo bankrutuojančios bendrovės bankroto procese patvirtinimo, todėl jo balsavimo teisės sprendžiamoji galia pirmiausia būtų apibrėžta tokio finansinio reikalavimo apimtimi, o galiausiai nustatyta, priklausomai nuo santykio tarp pareiškėjo finansinio reikalavimo dydžio ir visų bankrutuojančios bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų dydžio, t. y. įgytų bankrutuojančios bendrovės bankroto bylos procese tik tokius balsavimo teisės svertus, kokie jam priklauso pagal jo finansinio reikalavimo dydį. Todėl apeliantės argumentai dėl išaugsiančios Banko balsavimo teisės sprendžiamosios galios atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
40. Apeliantė nurodo, kad Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, turi prisiimti atsakomybės dėl kredito sutarties neįvykdymo dalį, nes nepareikalavo, kad pagrindinė skolininkė iš karto grąžintų panaudotą kreditą, jai nevykdžius kredito sutarties, nesiėmė veiksmų dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Banko neveikimo laikotarpiu (kuomet jis nevertino ir nekontroliavo kredito gavėjos veiklos, jos finansinių rodiklių, nors turėjo pareigą tą daryti) pagrindinė skolininkė patyrė nuostolius, be to, jos turtas prarado dalį vertės dėl natūralaus nusidėvėjimo.
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Taigi atskirojo skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).
42. Kaip teisingai savo atsiliepime pažymėjo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, šios nutarties 35 punkte nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis apeliantė nesirėmė pirmosios instancijos teisme, todėl atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas patikslintas pareiškėjos finansinis reikalavimas, negali būti grindžiamas šiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Be to, kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Dėl procesinės bylos baigties
43. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo patvirtinto kreditoriaus Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, finansinio reikalavimo ir jo dydžio. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias kreditoriaus finansinio reikalavimo dydį, tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.