- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- 2-914-553/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00713-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“
- Pareiškėjas
- AB SEB bankas Suinteresuoto asmens atstovas UAB "Paltaja" Pajūrio mėsinė Hidrona
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Motyvuojamoji dalis
1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl atskirojo skundo trūkumų nustatymo pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartimi UAB „Pajūrio mėsinė“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Paltaja“. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi į kreditorių sąrašą įtraukta AB SEB bankas ir patvirtintas jos 8 933 661,11 Eur dydžio finansinis reikalavimas.
3. Kreditorė UAB „Hidrona“ 2020 m. kovo 2 d. padavė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarties panaikinimo.
4. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi kreditorei UAB „Hidrona“ nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį.
5. Kreditorė UAB „Hidrona“ 2020 m. kovo 9 d. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį, kuria kreditorei nustatytas terminas žyminio mokesčio sumokėjimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartimi nustatė kreditorei UAB „Hidrona“ terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.
7. Teismas nurodė, kad 2020 m. kovo 9 d. paduotas atskirasis skundas pasirašytas visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu įgaliotos bendrovės darbuotojos B. Š., tačiau nepateikti duomenys, patvirtinantys šio asmens aukštojo universitetinio išsilavinimo turėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 56 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu teismas nustatė kreditorei terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti – pateikti atskirąjį skundą, pasirašytą darbuotojo, turinčio aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Kreditorė UAB „Hidrona“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. 2020 m. kovo 9 d. pateiktas atskirasis skundas pasirašytas laikinai UAB „Hidrona“ direktoriaus pareigas ėjusios darbuotojos, todėl UAB „Hidrona“ atstovė veikė juridinio asmens vardu kaip vienasmenis valdymo organas, t. y. bylą vedė pats juridinis asmuo UAB „Hidrona“ (CPK 55 straipsnis). Asmenims veikiantiems juridinio asmens organo vardu nėra keliami reikalavimai, susiję su specifine kvalifikacija ar išsilavinimu, todėl jie gali atstovauti asmenį, kad ir kokį išsilavinimą beturėtų.
8.2. 2020 m. vasario 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 20-01 UAB „Hidrona“ buhalterė B. Š. nuo 2020 m. vasario 28 d. iki 2020 m. kovo 6 d. buvo paskirta laikinai eiti UAB „Hidrona“ direktoriaus pareigas. 2020 m. vasario 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 20-02 nutarta dėl bendrovės darbuotojos įpareigojimo parengti UAB „Hidrona“ vardu pasirašyti ir pateikti atskirąjį skundą dėl 2020 m. vasario 18 d. nutarties.
8.3. 2020 m. kovo 9 d. pateiktą atskirąjį skundą pasirašė UAB „Hidrona“ asmuo, kuris nustatytu laikotarpiu veikė kaip vienasmenis UAB „Hidrona“ valdymo organas ir buvo įpareigotas, o ne įgaliotas UAB „Hidrona“ vardu pareikšti poziciją teismui.
9. Kreditorė AB SEB bankas atsiliepimu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė skundžiama nutartimi apeliantei terminą dėl trūkumų šalinimo.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. 2020 m. kovo 9 d. atskirasis skundas pasirašytas UAB „Hidrona“ akcininkų įgalioto asmens, nepateikiant to asmens teisinį išsilavinimą pagrindžiančių įrodymų, todėl pagrįstai teismas skundžiama nutartimi nustatė apeliantei terminą atskirojo skundo trūkumui pašalinti, t. y. pateikti įrodymus, kad atskirąjį skundą pasirašęs apeliantės įgaliotas asmuo turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 56 straipsnio 2 dalis).
9.3. Su 2020 m. kovo 9 d. atskiruoju skundu teismui buvo pateiktas visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kuriame skundą pasirašęs asmuo įvardintas įgaliotu asmeniu, todėl teismas tinkamai įvertino gautus dokumentus ir skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad įgaliotiems darbuotojams keliamas specifinis reikalavimas – turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.
9.4. Vadovo laikino nedarbingumo atveju pasirašęs atskirąjį skundą darbuotojas, turi būti laikomas įgaliotu asmeniu, o ne vienasmeniu valdymo organu.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti atskirojo skundo trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, t. y. 2020 m. kovo 12 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2020 m. vasario 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 20-01 kopiją ir visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 20-03/2 kopiją. Pažymėtina, kad visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 20-02 kopija buvo pateikta pirmosios instancijos teismui, o įrodymai apie registruotos siuntos įteikimą bei buhalterės nedarbingumą, buvo susijęs apeliantės prašymu dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo.
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad į bylą pateikti dokumentai gali būti reikšmingi sprendžiant apeliantės pateikto atskirojo skundo priėmimo klausimą, taip pat į proceso operatyvumo ir koncentracijos principus, apeliacinės instancijos teismas su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus priima (CPK 314 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
14. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad 2020 m. kovo 9 d. paduotą atskirąjį skundą pasirašė visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu įgaliota bendrovės darbuotoja B. Š., nustatė terminą apeliantei atskirojo skundo trūkumui pašalinti – pateikti atskirąjį skundą, pasirašytą darbuotojo, turinčio aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 55 straipsnio 2 dalis). Nors apeliantė ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytu atskirojo skundo trūkumu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, priešingai išvadai pagrindo nenustatė.
15. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydami dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, yra ne kartą išaiškinę, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015, 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015, 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016, kt.).
16. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas vertina skundžiamos nutarties teisėtumą, t. y. ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas pagal byloje turimus duomenis nustatė apeliantės 2020 m. kovo 9 d. paduoto atskirojo skundo trūkumus.
17. Juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo (CPK 55 straipsnis). CPK 56 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad juridinio asmens atstovais pagal pavedimą teisme gali būti ir aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys juridinių asmenų darbuotojai.
18. Apeliantės teigimu, 2020 m. kovo 9 d. paduotą atskirąjį skundą pasirašė laikinai apeliantės direktoriaus pareigas ėjusi darbuotoja B. Š., todėl ji veikė juridinio asmens vardu kaip vienasmenis valdymo organas, t. y. bylą vedė pats juridinis asmuo UAB „Hidrona“. Šioms aplinkybėms patvirtinti apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė 2020 m. vasario 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 20-01 kopiją, iš kurio matyti, kad UAB „Hidrona“ buhalterė B. Š. nuo 2020 m. vasario 28 d. iki 2020 m. kovo 6 d. buvo paskirta laikinai eiti UAB „Hidrona“ direktoriaus pareigas. Tačiau nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė yra ta, kad minėta visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo kopija nebuvo pateikta pirmosios instancijos teismui su 2020 m. kovo 9 d. atskiruoju skundu. Pažymėtina, kad su 2020 m. kovo 9 d. atskiruoju skundu pirmosios instancijos teismui buvo pateikta tik 2020 m. vasario 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 20-02 kopija, iš kurios matyti, kad skundą pasirašęs asmuo yra įvardijamas „įgaliotu asmeniu“. Be kita ko, ir 2020 m. kovo 9 d. atskirajame skunde nurodyta, kad B. Š. pasirašo kaip apeliantės įgaliota atstovė.
19. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju vertintinas 2020 m. kovo 12 d. nutarties teisėtumas, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismui su 2020 m. kovo 9 d. atskiruoju skundu pateikus tik 2020 m. vasario 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 20-02 kopiją, kuriame skundą pasirašęs asmuo įvardintas įgaliotu asmeniu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pateiktus dokumentus ir skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė paduoto atskirojo skundo trūkumą – pateikti atskirąjį skundą, pasirašytą darbuotojo, turinčio aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 56 straipsnio 2 dalies 2 punktas). 2020 m. vasario 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 20-01 kopija, kuriuo UAB „Hidrona“ buhalterė B. Š. nuo 2020 m. vasario 28 d. iki 2020 m. kovo 6 d. buvo paskirta laikinai eiti UAB „Hidrona“ direktoriaus pareigas, pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo įvertinti ir aplinkybių, nurodytų atskirajame skunde, kuriuo kvestionuojama skundžiama nutartis. Pirmiau išdėstyti argumentai suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino jam pateiktus dokumentus, todėl skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė apeliantei terminą atskirojo skundo trūkumui pašalinti.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant 2020 m. kovo 9 d. paduoto atskirojo skundo trūkumų pašalinimo klausimą, turi būti įvertinta ir aplinkybė, susijusi su B. Š. paskyrimo laikinai eiti UAB „Hidrona“ direktoriaus pareigas teisėtumu, t. y. ar minėtas paskyrimas atitiko teisės aktų reikalavimus, be kita ko, ar teismui pateikti visi dokumentai, patvirtinantys UAB „Hidrona“ tinkamą atstovavimą.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Tokiu būdu Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Atskirojo skundo netenkinus, apeliantei jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartimi apeliantei buvo atidėtas 30 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki bus priimtas teismo procesinis sprendimas dėl atskirojo skundo, paduoto dėl 2020 m. kovo 12 d. nutarties, pagrįstumo, todėl iš apeliantės valstybei priteistinas 30 Eur žyminis mokestis.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ valstybei 30 Eur (trisdešimt eurų) žyminio mokesčio už bankroto byloje paduotą atskirąjį skundą.