- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- eB2-1862-866/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00924-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Asta Pikelienė (pirm.)
- Kreditorius
- Siteks
- Pareiškėjas
- "Deiga"
- Trečiasis asmuo
- REGVALDA, Išmanūs projektai, Megrame, Lenkijos įmonės „Agro-Sur Wojciech Surowiec“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
- Ieškovas
- UAB Toralis, Keraplast
Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau BUAB) „Deiga“ nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Administravimas ir auditas“ skundą dėl 2021 m. vasario 25 d. kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų 1-4 darbotvarkės klausimais, suinteresuoti asmenys (kreditoriai) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB) „Išmanūs projektai“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB) „Siteks“, Lenkijos įmonė „Agro-Sur Wojciech Surowiec“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pateiktu skundu nemokumo administratorius prašo panaikinti 2021 m. vasario 25 d. kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus 1-4 darbotvarkės klausimais ir išspręsti klausimus iš esmės: patvirtinti kreditoriaus UAB „Climatika“ kreditorių susirinkimo pirmininko kandidatūrą; patvirtinti nemokumo administratoriais siūlomą kreditorių susirinkimo sušaukimo ir informacijos teikimo apie bankroto proceso eigą projektą; patvirtinti nemokumo administratoriais siūlomą administravimo išlaidų sąmatos projektą; patvirtinti nemokumo administratoriais siūlomą turto pardavimo kainos ir tvarkos projektą.
2. Nurodo, kad bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma siekia 2 042 641,72 Eur. Bankroto byloje reikalavimus pareiškė viso net 161 kreditorius. Nė vienas iš kreditorių bankroto byloje neturi balsų daugumos. Dėl šių aplinkybių, nutarimų priėmimas bankroto byloje yra komplikuotas. Nors 2021 m. vasario 25 d. vykusiame kreditorių susirinkime balsavo 33 kreditoriai, nė vienas nutarimas nebuvo priimtas. Vertinant procentine išraiška, susirinkime balsavusių kreditorių finansiniai reikalavimai išsidėsto nurodoma seka: 1 123 196,79 Eur (apie 54,99 proc.). Taigi, ne esant balsų daugumos priimat vieningus sprendimus, nutarimų priėmimas yra apsunkinamas, o nemokumo administratorius negali operatyviai ir tinkamai vykdyti tolimesnių bankroto procedūrų.
3. Nemokumo administratorius mano, jog kreditorių prieštaravimai nenurodant jokių argumentų kodėl UAB „Climatika“, kuris norėtų pirmininkauti kreditorių susirinkimams, negali tapti kreditorių susirinkimo primininku yra nepagristi bei stabdantys bankroto proceso eigą. Dėl šių priežasčių, kreditorių susirinkimo pirmininku teismo iniciatyva yra patvirtintinas UAB „Climatika“.
4. Vykusiame kreditorių susirinkime 39 proc. kreditorių balsavo „prieš“, Nemokumo administratoriaus pateiktą projektą, tačiau alternatyvų tam nepasiūlė, išskyrus kreditorių UAB „Siteks“, todėl kreditorių susirinkimo organizavimo tvarka ir informacijos tiekimo tvarka lieka nepatvirtinta. Kadangi BUAB „Deiga“ bankroto byloje yra labai daug kreditorių, tačiau nė vienas iš kreditorių neturi balsų daugumos, yra apsunkinamas nutarimų priėmimas, o teismui neišsprendus šių klausimų, kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimas gali užsitęsti dar labai ilgą laiką, kas prieštarauja bankroto proceso operatyvumo bei efektyvumo principams.
5. Pažymi, kad vykusiame kreditorių susirinkime 39 proc. kreditorių balsavo „prieš“ nemokumo administratoriaus pateiktą sąmatos projektą, 15, 99 proc. balsavo „už“, todėl administravimo išlaidų sąmatos projektas lieka nepatvirtintas. Kadangi bankroto administravimo išlaidų sąmata yra nepatvirtinta, tolimesnių bankroto procedūrų atlikimas yra apsunkinamas neturint pakankamai lėšų vykdyti skolų išieškojimo veiksmus iš debitorių, archyvuoti įmonės veiklos dokumentaciją ir kt., o atsiradus papildomų išlaidų, jų nebūtų galimybė padengti. Nemokumo administratorius mano, jog atsižvelgiant į darbo apimtis nagrinėjant civilinius ginčus, administravimo išlaidų sąmata yra patvirtintina 25 MMA sumai, kuri bus panaudota advokato atstovavimo (teisinėms išlaidoms), archyvavimo, turto realizavimo, apskaitos bei papildomoms išlaidoms, kurios yra būtinos bankroto procese.
6. Nemokumo administratoriaus manymu, bankroto byloje be pagrindo nebuvo patvirtinta turto pardavimo tvarka, kuri yra palanki kreditoriams, nes turtas yra siūlomas ir gali būti realizuotas už didesnę nei rinkos kaina, bankroto procese operatyviai gaunant pajamų. Kadangi kreditoriai be jokios priežasties nepatvirtino įmonės turto pardavimo tvarkos, o taip pat ir nutarimų priėmimo procedūra šiuo atveju yra komplikuota esant net 161 kreditoriui, kurių balsų pasiskirstymas yra apylygis, Nemokumo administratorius mano, jog nepavykus priimti sprendimo šiuo klausimu, turto pardavimo tvarka yra tvirtintina bankroto bylą nagrinėjančio teismo, kitu atveju, bus pažeisti bankroto proceso efektyvumo ir operatyvumo principai.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu Lenkijos įmonė „Agro-Sur Wojciech Surowiec“ su skundu nesutinka. Nurodo, kad kreditorių susirinkimo primininką nemokumo administratorius pateikė išimtinai asmeniškai apsisprendęs, todėl šališkai, nes didžiausią 261 701,97 Eur kreditorinį reikalavimą turinčiam kreditoriui šio posto nepasiūlė. Turimais duomenimis tokio pasiūlymo negavo ir UAB „Storent“, kurios kreditorinis reikalavimas yra antras pagal dydį (132 045,67 Eur). Be to, UAB „Climatika“ yra didžiausias BUAB „Deiga“ skolininkas.
8. Kreditorius mano, kad teismas negali vietoj kreditorių surinkimo nustatyti nurodytą tvarką. Tai išimtinė kreditorių susirinkimo kompetencija. Jeigu ji netenkino kreditorių, nemokumo administratorius turėtų pasiūlyti kreditoriams pateikti dėl siūlomos tvarkos pasiūlymus ir šį klausimą svarstyti iš naujo. Jo nuomone, prašymas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, yra savarankiškas prašymas, tuo tarpu nemokumo administratorius pateikė skundą dėl susirinkimo nepriimtų sprendimų panaikinimo Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsnio 1 dalies, pagrindu. Pažymi, kad išvados ataskaitoje sudarė pagrindą kreditoriui abejoti nemokumo administratoriaus objektyvumu ir nešališkumu bankrutuojančios įmonės atžvilgiu.
9. UAB „Siteks“ atsiliepimu su skundu nesutiko. Paaiškina, jog kreditoriai pirmajame kreditorių susirinkime nepritarė administratoriaus siūlymui dėl UAB „Climatika“ išrinkimo kreditorių susirinkimo pirmininku, kadangi kreditoriai nebuvo administratoriaus supažindinti su UAB „Climatika“ pozicija dėl BUAB „Deiga“ bankroto priežasčių. Kitaip tariant, kreditoriams nebuvo žinoma UAB „Climatika“ pozicija dėl BUAB „Deiga“ bankroto pripažinimo tyčiniu, taip pat kreditoriams nebuvo žinoma, ar UAB „Climatika“ yra išreiškusi savo sutikimą tapti kreditorių susirinkimo pirmininke. Galiausiai, ar turi pakankamai patirties ir įgūdžiu pirmininkauti kreditorių susirinkimui. Pažymi, jog kreditorių susirinkimo pirmininko vaidmuo bankroto procese yra itin svarbus. Kreditorių susirinkimo pirmininkas turi būti aktyvus bei suprasti bankroto proceso ypatumus. Tik tokius reikalavimus atitinkantis kreditorius gali būti išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininku ir tapti operatyvaus bei nešališko įmonės bankroto proceso garantu.
10. Nurodo, jog tiek kreditorės, tiek kitų kreditorių, nepritarimą antruoju darbotvarkės klausimu lėmė tai, jog administratorius, nustatydamas Tvarką, siekia apsunkinti kreditorių galimybes domėtis bankroto bylos eiga ir ją kontroliuoti, kadangi Tvarkoje nenumato kreditoriams galimybės susipažinti su byla elektroniniu būdu. Maža to, nemokamai planuoja teikti tik kreditorių susirinkimų ir komitetų protokolus. Visą kitą informaciją, susijusią su įmonės bankroto byla (net jei ji elektroninio formato ir gali būti persiunčiama kreditoriams Administratoriui nepatiriant jokių išlaidų), numato teikti tik atlygintinai, taip esmingai ir, svarbiausia, nepagrįstai apribodamas kreditorių galimybes dalyvauti įmonės bankroto procese ir jo kontrolėje/stebėjime.
11. Kreditorės nuomone, tokiu būdu yra ribojamas kreditorių aktyvumas procese ir nepagrįstai apsunkinama kreditorių teisė ir pareiga rūpintis bankroto proceso skaidrumu, operatyvumu ir teisėtumu. Tam, kad Tvarkos ydingumas būtų pašalintas, kreditorė pasiūlė Tvarką papildyti 5 punktu, kuriame būtų nurodyta, jog administratorius informaciją apie bankroto bylą elektroniniu būdu teikia nemokamai.
12. Pasisakydamas dėl nepatvirtintos administravimo išlaidų sąmatos, pažymi, kad ataskaitoje pats administratorius nurodo kreditoriams, jog BUAB „Deiga“ sandorių neginčys ir nesieks bankrotą pripažinti tyčiniu (vadinasi, šiais aspektais jokių išlaidų nepatirs), sąmatos dydį grindžia, be kita ko, būsimomis išlaidomis dėl actio Pauliana ir kitu ieškiniu rengimo ir teikimo teismui. Turint omenyje tai, jog pats administratorius ataskaitoje nurodo, jog jokių BUAB „Deiga“ sandorių neginčys ir į teismą dėl tyčinio bankroto nesikreips, tačiau sąmatą grindžia tariamomis būsimomis teisinėmis išlaidomis dėl sandorių ginčijimo. Todėl, darytina išvada, jog administratorius elgiasi nesąžiningai, menkina kreditorių pasitikėjimą pastaruoju, o administratoriaus pateikta sąmata yra neobjektyvi ir kritikuotina. Akivaizdu, jog sąmata turi būti apskaičiuojama tik į ją įtraukiant tuos darbus, kurie yra realiai planuojami atlikti. Neketinamų atlikti darbų įtraukimas į sąmatą ir toks jos dirbtinis padidinimas daro sąmatą nepagrįsta, klaidinga ir užkerta kelią kreditoriams pastarąją patvirtinti.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime nurodoma, kad tinkamas žemės sklypo rinkos kainos nustatymas bankroto procese yra itin svarbus, kreditorės nuomone, žemės sklypo rinkos vertė turėtų būti nustatinėjama ne daikto balansinę vertę dauginant iš administratoriaus sugalvoto skaičiaus – keturiasdešimties, o pasitelkiant turto vertintojus. Būtent dėl šios priežasties balsavimo protokole ties ketvirtuoju klausimu kreditorė pasiūlė administratoriui surasti 3 turto vertintojus ir kreiptis į mažiausią paslaugų kainą pasiūliusį vertintoją dėl žemės sklypo rinkos vertės nustatymo. Kreditorės nuomone, tik tokiu būdu nustačius žemės sklypo, kaip vienintelio materialaus įmonės turto, rinkos kainą, būtų užtikrinti kreditorių teisėti interesai.
14. Atsiliepimu UAB „Išmanūs projektai“ su skundu nesutiko. Pažymėjo, nemokumo administratorius nenurodė nė vieno iš šių Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsnio 4 dalyje numatytų kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo pagrindų, tačiau apsiribojo tik abstrakčiais samprotavimais apie tolimesnių bankroto procedūrų operatyvumą.
15. Kreditoriaus nuomone teismas negali tenkinti skundo reikalavimo dalyje dėl kreditorių susirinkimo pirmininko patvirtinimo. Pažymi, kad nemokumo administratorius pasiūlymą pateikė akivaizdžiai šališkai, nes didžiausią kreditorinį reikalavimą turinčiam kreditoriui Lenkijos įmonei „Agro-Sur Wojciech Surowiec“ šio posto nepasiūlė. Turimais duomenimis tokio pasiūlymo negavo ir UAB „Storent“, kurios kreditorinis reikalavimas yra antras pagal dydį. Be to, UAB „Climatika“ yra didžiausias BUAB „Deiga“ skolininkas.
16. Kreditoriaus vertinimu, teismas negali vietoj kreditorių surinkimo nustatyti informacijos teikimo tvarką, nes tai išimtinė kreditorių susirinkimo kompetencija. Jeigu ji netenkino kreditorių, nemokumo administratorius turėtų pasiūlyti kreditoriams pateikti dėl siūlomos tvarkos pasiūlymus ir šį klausimą svarstyti iš naujo.
Šalies argumentai
17. Kreditoriaus nuomone, prašymas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo yra savarankiškas prašymas, tuo tarpu nemokumo administratorius pateikė skundą dėl kreditorių susirinkimo nepriimtų sprendimų panaikinimo Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu.
18. Pažymi, kad skunde nemokumo administratorius nurodo, kad neturi lėšų vykdyti skolų išieškojimo veiksmus, archyvuoti įmonės veiklos dokumentaciją, neva šiuo metu jis tikrina BUAB „Deiga“ sudarytus sandorius. Tačiau, tokie argumentai kelia pagrįstų abejonių, nes bankroto proceso ataskaitoje nėra nurodyta, kad debitoriai atsisakė geruoju mokėti ir skolas ruošiamasi prisiteisti. Taip pat ataskaitoje nurodyta, kad nemokumo administratorius peržiūrėjo perimtas BUAB „Deiga“ sutartis, kasos knygas, pirkimo – pardavimo dokumentus, tačiau ginčytinų sandorių nėra nustatyta. Visiškai neatlikta abejotinų sandorių per paskutinius 3 metus analizė (kreditoriaus žiniomis tokių sandorių tikrai buvo), tiesiog siekiama kuo greičiau bet kokiomis priemonėmis užbaigti bankroto procesą.
19. Dalyje dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo, nurodo, kad su nemokumo administratoriaus siūlomu projektu negali sutikti, kadangi nebuvo atliktas materialaus įmonės turto – žemės sklypo vertinimas bei nebuvo nustatyta siūlomo parduoti turto reali rinkos vertė. Nesant turto vertinimo kreditorius negali priimti sprendimo dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos.
Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados
Dėl faktinių aplinkybių
20. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi UAB „Deiga“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas UAB „Administravimas ir auditas“ (sąrašo Nr. B-JA037). Nutartis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartimi patvirtinti neginčijami kreditorių reikalavimai, nutartis įsiteisėjo 2021 m. vasario 17 d.
21. Nutartimi, kuria iškelta bankroto byla, paskirtam nemokumo administratoriui nustatyta 6 070 Eur (10 MMA) bazinio atlygio suma už bankroto proceso administravimą (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau JANĮ) 26 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi, patvirtinti 1 600 Eur (įskaitant mokesčius) sąmata, pradinių bankroto proceso administravimo išlaidų, reikalingų bankroto procesui administruoti iki pirmojo kreditorių susirinkimo (JANĮ 74 straipsnis).
22. Nemokumo administratorius 2021 m. vasario 25 d., sušaukė pirmąjį kreditorių susirinkimą, kurio darbotvarkėje buvo įtraukti penki klausimai. Visais pateiktais klausimais, kreditoriai nubalsavo „prieš“ nemokumo administratoriaus pateiktus projektus. Nemokumo administratorius skundžia 1-4 darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus.
23. Pirmuoju darbotvarkės klausimu „Kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimai“ buvo nepritarta nemokumo administratoriaus siūlomai susirinkimo primininko kandidatūrai UAB „Climatika“; antruoju darbotvarkės klausimu nepritarta administratoriaus pasiūlytai tvarkai „Dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo ir informacijos teikimo apie bankroto proceso eigą tvarkos; trečiuoju darbotvarkės klausimu nepritarta administratoriaus pateiktam projektui „Dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo“; ketvirtuoju darbotvarkės klausimu nepritarta nemokumo administratoriaus pasiūlytam projektui „Dėl įmonės turto pardavimo tvarkos“. Visais klausimais, balsuojant 54,99 proc. kreditoriams nuo bendros teismo patvirtintos kreditorių reikalavimų sumos, nutarimai nepriimti „už“ balsuojant 15,99 proc., o „prieš“ – 39 proc.
Dėl kreditorių apskundimo tvarkos ir procedūrinių pažeidimų (ne)nustatymo
24. Pagal JANĮ 55 straipsnio 4 dalį, teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant JANĮ nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
25. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais: pirma, dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymu, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; antra, materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ar (ir) pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012, 2012 m sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 2-196/2012)
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, panaikina kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012). Taigi, kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo.
27. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad priimant ginčijamus nutarimus buvo laikytasi JANĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Teismas taip pat nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų.
28. Nemokumo administratorius skundą iš esmės grindžia tuo, kad nėra kreditoriaus turinčio balsų daugumą, kas apsunkina nutarimų priėmimą, ir tuo, kad kreditoriai nepagrįstai nepritarė jo pasiūlytiems projektams, skundžiamais darbotvarkės klausimais.
Dėl teismo teisės įsikišti į kreditorių susirinkimo kompetenciją
29. Pagrindinės kreditorių susirinkimo teisės išvardintos JANĮ 44 straipsnyje, bei taip pat kitose įstatymo normose, dėl konkrečių bankroto proceso veiksmų bei procedūrų vykdymo. Kreditorių susirinkimas yra kompetentingas spręsti visus esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, įskaitant jo išskirtinei kompetencijai priskirtus klausimus, susijusius su bankrutavusiam juridiniam asmeniui priklausančio turto realizavimu.
30. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (kreditorių susirinkimo) kompetencijai. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyviąsias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017)
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nustačius, jog kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, kreditorių, turinčių balsų daugumą, veiksmus (neveikimą), jų priimamų sprendimų įtaką operatyviam ir veiksmingam bankroto proceso užbaigimui, atsižvelgdamas į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, gali nustatyti turto pardavimo tvarką ir pradinę parduodamo turto kainą. Tam turi būti konstatuotas bankroto proceso vilkinimas ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017, 28 punktas)
32. ĮBĮ normos nereglamentuoja tolesnių teismo teisių ir veiksmų pripažinus nutarimą neteisėtu ir jį panaikinus. Teismas, atsižvelgdamas į kreditorių autonomijos principą, panaikinęs kreditorių susirinkimo nutarimą, įprastai šiuo nutarimu spręstą klausimą grąžina nagrinėti iš naujo kreditorių susirinkimui, tačiau atskirais atvejais gali susidaryti išskirtinė faktinė padėtis, kai klausimo spręsti iš naujo kreditorių susirinkimui grąžinimas aiškiai užvilkins jau ilgai trunkantį bankroto procesą ir prieštaraus bankroto proceso tikslams, tuomet, teismas gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą. Išskirtinė faktinė padėtis gali susidaryti taip pat dėl to, kad kreditorių dauguma, siekdama sau palankaus (naudingo) sprendimo, gali priimti nutarimą, pažeidžiantį teisėtus bankrutuojančios įmonės ar kreditoriaus, jų grupės teisėtus interesus, arba, siekdama sau palankios bankroto proceso eigos, pažeisdama kreditorių lygiateisiškumo principą, kitų bylos dalyvių interesus, vilkinti ĮBĮ nustatytų veiksmų atlikimą ar netgi ignoruoti teismo nurodymus ir pakartotinai priimti neteisėtus nutarimus. Teismas, nustatęs išskirtines faktines aplinkybes, turi teisinį pagrindą, panaikinęs kreditorių susirinkimo nutarimą, juo spręstą klausimą išspręsti pats, negrąžindamas jo nagrinėti kreditorių susirinkimui. Toks teismo procesinis sprendimas, atsižvelgiant į aptartą galimą išskirtinę faktinę padėtį, nelaikytinas kreditorių autonomijos principo pažeidimu, nes užtikrina tinkamą ĮBĮ normų įgyvendinimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017, 35-37 punktai).
33. Nurodyti kasacinės instancijos teismo išaiškinimai taikytini ir taikant JANĮ nuostatas, nes pastarosios nagrinėjamos situacijos nereglamentuoja kitaip. Taigi, priešingai nei teigiama suinteresuotų asmenų atsiliepimuose, tam tikrais išimtinais atvejais, teismų praktikoje pripažįstama teismo teisė įsikišti į kreditorių susirinkimo kompetenciją, tačiau tam turi būti nustatytos kasacinės instancijos teismo suformuluotos aplinkybės. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad tam tikrais bankroto procese priimamais klausimais ir įstatyme nustatyta teismo teisė nuspręsti dėl klausimų, kurie priskiriami kreditorių kompetencijai, pvz. jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo (JANĮ 73 straipsnio 3 dalis).
Dėl kreditorių susirinkimo pirmininko (ne)išrinkimo
34. Pagal JANĮ 48 straipsnio 1 dalį pirmajame kreditorių susirinkime turi būti išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininkas. Jeigu kreditorių susirinkime nedalyvauja kreditorių susirinkimo pirmininkas, kreditorių susirinkimas išrenka asmenį pirmininkauti kreditorių susirinkimui (JANĮ 48 straipsnio 6 dalis). JANĮ 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo pirmininku gali būti tik kreditorius, o pagal šio straipsnio 3 dalį kreditorių susirinkimo pirmininku negali būti išrinktas kreditorius, jeigu jis per paskutinius 3 metus iki nemokumo bylos iškėlimo buvo: 1) juridinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, jį patronuojančiojo ar jo patronuojamojo juridinio asmens dalyvis, organų narys, vadovas, buhalteris, darbuotojas, 2) šios dalies 1 punkte nurodytų asmenų sutuoktinis, artimos giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais susijęs asmuo.
Atsiliepimas
35. Byloje nėra pateikta duomenų, kad nemokumo administratoriaus pasiūlytas susirinkimo pirmininkas UAB „Climatika“ negalėtų būti paskirtas pirmininku dėl prieštaravimo imperatyvioms normoms. Kreditoriai atsiliepimuose nurodė, kad su pateikta kandidatūra nesutiko dėl to, jog UAB „Climatika“ yra didžiausias įmonės debitorius, kuris nebuvo pareiškęs savo pozicijos dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kreditoriams nepateiktas sutikimas būti išrinktu pirmininku ir kt., kas sukėlė kreditoriams abejones dėl siūlomo kandidato nešališkumo bei kompetencijos.
Žemesnės instancijos teismas
36. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors kreditorių susirinkimo pirmininkas ir įgyja tam tikras teises ir pareigas, pvz. reikalauti ir sušaukti kreditorių susirinkimą (JANĮ 46 straipsnis), pasirašyti kreditorių susirinkimo protokolą (JANĮ 52 straipsnis), tačiau jokių papildomų teisių, kurios įtakotų kreditorių susirinkimo priimamus nutarimus, vien dėl savo statuso jis neįgyja.
37. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes spręstina, kad nors kreditoriai ir nepritarė nemokumo administratoriaus pasiūlytai pirmininko kandidatūrai nesant imperatyvių nuostatų pažeidimų, tačiau konkretaus kreditorių susirinkimo primininko išrinkimas yra kreditorių valios išraiška ir teismas šiuo atveju neįžvelgia pagrindo išvadai, kad balsavimas „prieš“ pasiūlytą kandidatą, lemia įstatymų saugomų interesų ir/ar kreditorių ar kitų asmenų teisių pažeidimą.
Dėl informacijos apie bankroto proceso eigą teikimo kreditoriams tvarkos nustatymo
38. Antruoju darbotvarkės klausimu buvo nepritarta nemokumo administratoriaus pasiūlytai „Kreditorių susirinkimų sušaukimo ir informacijos teikimo apie bankroto eigą tvarkai“. Šioje dalyje, nemokumo administratorius skunde pažymi, kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka atitinka teisinį reglamentavimą, informacija kreditoriams teikiama neatlygintinai, todėl kreditoriais neturi pagrindo nepritarti siūlomai tvarkai, nes pastaroji visiškai atitinka JANĮ 46,47 straipsnių nuostatas. Pažymi, kad nei vienam iš kreditorių neturint balsų daugumos, nutarimų priėmimas apsunkintas, todėl ginčijamus klausimus turėtų išspręsti teismas.
39. Visų pirma, pažymėtina, kad teismo įsikišimas į kreditorių kompetenciją, nėra ir negali būti pateisinamas vien tuo, kad kreditoriai balsavo „prieš“ ir/ar dėl to, kad nėra balsų daugumą turinčio kreditoriaus, jeigu iš esmės nėra pagrindo išvadai, jog kreditoriai neįgyvendina savo kompetencijos. Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal pateiktą informacijos teikimo tvarką, priešingai nei klaidingai nurodoma skunde, yra numatytas apmokėjimas už teikiamas dokumentų kopijas: „Už dokumentų kopijas apmokama bankroto administratoriaus nustatyta tvarka“. Pirmajame tvarkos punkte nustatyta, kad visa informacija apie bankroto bylos eigą teikiama, kreditoriams, kurių reikalavimus patvirtino teismas ir įmonės savininkui arba jo įgaliotam asmeniui. Pasiūlytos tvarkos ketvirtajame punkte nustatyta, kad visa reikalaujama informacija teikiama pasirašytinai, faksu, elektroniniu paštu arba išsiunčiant registruotu laišku.
Motyvuojamoji dalis
40. Iš pateiktų kreditorių balsavimų biuletenių, matyti, kad buvo siūloma papildyti siūlomą tvarką nuostata: „Informacija apie bankroto bylos eigą ir su bankrutuojančia įmone susijusi informacija el.formatu (el.laišku, USB laikmenoje ir pan.) kreditoriams teikiama neatlygintinai.“.
41. Šioje dalyje, teismas iš dalies sutinka su nemokumo administratoriaus argumentais, kad iš esmės pasiūlyta tvarka atitinka teisinį reglamentavimą, nenustatytas apmokėjimas už informacijos teikimą, išskyrus apmokėjimą už pateikiamas kopijas, todėl kreditorių nepritarimas pasiūlytai tvarkai, stokoja pagrįstumo, tačiau tai nelemia išvados, dėl būtinybės teismui kištis į aptariamą kreditorių kompetencijos klausimą. Kreditoriai balsavimo biuleteniuose pateikė siūlymą papildyti tvarką aukščiau nurodyta nuostata, todėl nemokumo administratorius turėtų atsižvelgti į kreditorių pastabas, tikslinti siūlomą tvarką ir teiki iš naujo svarstyti kreditorių susirinkimui. Kita vertus, pažymėtina, kad atlygio už kopijas nustatymas administratoriaus nustatyta tvarka, nesuderinamas su teisiniu reglamentavimu, nes visus klausimus susijusius su bankroto proceso administravimo išlaidomis sprendžia kreditorių susirinkimas (JANĮ 75 straipsnio dalis).
42. Viena iš kreditorių teisių – teisė kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Teismų praktikoje, aiškinant iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) nuostatas, buvo nurodyta, kad ĮBĮ nepateikta sampratos, kokia informacija laikytina informacija apie įmonės bankroto eigą. Vertinant šią sąvoką siaurąja prasme, tokia informacija būtų galima laikyti procesinius sprendimus (nutartis, rezoliucijas ir pan.), kurie yra priimami teismo bankroto byloje, tačiau, toks supratimas apie kreditoriams teiktinos informacijos turinį būtų per siauras. Kreditorių teisė gauti informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą turėtų būti aiškinama teisės normų, reglamentuojančių bankroto tikslus, kreditorių teisių apimtį bei jų reikalavimų gynimo būdus, kontekste, todėl turėtų apimti ne tik tiesioginę informaciją, susijusią su bankroto bylos procesine eiga, bet ir kitą teisiškai reikšmingą informaciją, susijusią su nagrinėjama bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2011).
43. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad būtent tinkamas kreditorių teisės gauti informaciją apie įmonės bankroto eigą užtikrinimas yra svarbi šių kreditorių teisių įgyvendinimo prielaida, nes kreditorius, laiku negavęs tikslios ir išsamios informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo dėl savo reikalavimų. Kreditoriams turi būti suteikiama galimybė susipažinti su dokumentais, kad jie galėtų susidaryti teisingą vaizdą apie įmonės būklę ir priimti sprendimus dėl savo tolimesnių veiksmų, kurie turėtų įtakos ir tolimesnei bankroto eigai. Informacija apie įmonės iki bankroto bylos pradžios vykdytą veiklą ir su ta veikla susijusios apskaitos ir kiti dokumentai turėtų patekti į informacijos, kuria bankroto administratorius turėtų pateikti kreditoriams, sąrašą, nes tiesiogiai ar netiesiogiai galėtų paveikti kreditorių veiksmus, kartu ir bankroto bylos eigą. Taigi, darytina išvada, kad į sąvoką „informacija, susijusi su bankroto bylos eiga“ įeina ne tik procesiniai dokumentai, priimti bankroto byloje, bet ir kita informacija, susijusi su bankrotu. Kita vertus, negalima teigti, jog sąvoką „informacija, susijusi su bankroto bylos eiga“ reikia suprasti pernelyg plačiai. Tam tikros informacijos dėl jos specifinio pobūdžio pateikti negalima, pavyzdžiui, komercinės ar profesinės paslapties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2011).
44. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 20 punkte, nustatyta, kad paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu, teikia informaciją šio įstatymo nustatyta tvarka. JANĮ 44 straipsnio 6 punkte, nustatyta viena iš kreditorių susirinkimo teisių - nustatyti informacijos apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę, taip pat nemokumo proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo kreditoriams tvarką. JANĮ nėra reglamentuota, kokiais kriterijais remiantis turėtų būti nustatomas atlygis nemokumo administratoriui už informacijos teikimą kreditoriams.
45. JANĮ 73 straipsnyje nustatyta, kad bankroto proceso išlaidas be kita sudaro bankroto proceso administravimo išlaidos, kurių sąrašas nėra baigtinis. Teismo vertinimu, kiek tai susiję su nemokumo administratoriaus sugaištamu laiku teikiant informaciją kreditoriams, tai patenka į nemokumo administratoriui mokamą bazinį atlygį, o tais atvejais, kai nemokumo administratorius patiria papildomų išlaidų teikiant informaciją (kopijų darymas ir pan.), patiriamos papildomos išlaidos dengtinos iš kitų išlaidų reikalingų bankroto procesui administruoti. Taigi, teismo vertinimu, apmokėjimas administratoriui už teikiamą informaciją kreditoriams, patenka į bankroto proceso administravimo išlaidas, kurias nustato kreditorių susirinkimas (JANĮ 75 straipsnio 2 dalis).
46. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad tiek ginčui aktualiame JANĮ, tiek anksčiau galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nėra reglamentuota, kokie konkretūs įkainių dydžiai turi būti taikomi už informacijos teikimą kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1860-241/2020, 21 punktas). Kasacinis teismas, aiškindamas ĮBĮ normas, yra konstatavęs, kad kiekvienas administratorius, atsižvelgdamas į savo darbo specifiką, samdomų darbuotojų skaičių, administruojamų įmonių kiekį, turi teisę siūlyti kreditoriams, administratoriaus vertinimu, teisingus įkainių dydžius už informacijos teikimą kreditoriams, o kreditoriai kreditorių susirinkimo metu turi teisę pritarti arba nepritarti siūlomiems įkainių dydžiams. Tokiu būdu kreditorių susirinkime priimami sprendimai dėl tokių įkainių nustatymo atspindi bankroto proceso kolektyvinį pobūdį. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad nemokumo administratoriaus darbas, teikiant kreditoriams informaciją, nelaikytinas vien dokumentų skenavimu ir kopijavimu, tačiau apima ir atitinkamų dokumentų suradimą, atrinkimą bei jų pateikimą kreditoriams, o tai padidina įprastas administratoriaus darbo ir laiko sąnaudas. Atsižvelgiant į administratoriaus funkcijų pobūdį, už tokį darbą nustatomas atlyginimas savaime negali būti prilyginamas rinkoje kopijavimo paslaugas teikiančių subjektų veiklai bei jų teikiamų paslaugų įkainiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-687/2020, 44, 48 punktai)
47. Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir ankstesnę kasacinio teismo praktiką – įkainių dydžiai už informacijos teikimą kreditoriams (dokumentams patikrinti skirtą darbo laiką ir dokumentų kopijų darymą) turi būti pagrįsto dydžio, t. y. atitikti nemokumo administratoriaus faktiškai patiriamas sąnaudas, kurios kiekvienu konkrečiu atveju įvertinamos pagal administratoriaus veiklos specifiką, darbuotojų skaičių, administruojamų įmonių kiekį ir pan. Nors nemokumo administratoriaus darbas, teikiant kreditoriams informaciją, nelaikytinas vien dokumentų skenavimu ir kopijavimu, kadangi apima ir atitinkamų dokumentų suradimą, atrinkimą bei jų pateikimą kreditoriams, tačiau šių veiksmų atlikimas iš esmės laikytinas techninio pobūdžio darbu, kuris nereikalauja specialaus išsilavinimo ar pasirengimo. Taigi tokį papildomą darbą atliekantis nemokumo administratorius ar jo pasamdytas darbuotojas neturi pagrindo gauti didesnį atlyginimą negu šalyje mokamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1860-241/2020, 22, 24 punktas).
48. Jau minėta, kad teismo vertinimu, nemokumo administratoriaus pasiūlymas nustatyti apmokėjimą už teikiamas kopijas pagal jo paties nustatytą tvarką, nesuderinamas su teisiniu reglamentavimu, kita vertus, administratoriaus patirtos išlaidos rengiant kopijas, priskirtinos prie bankroto proceso administravimo išlaidų, kurios nustatomos ir apmokamos JANĮ nustatyta tvarka.
49. Vertinant kreditorių nurodytą siūlymą, jog informacija turėtų būti teikiama nemokamai tiek apie bankroto bylos eigą, tiek „su bankrutuojančia įmone susijusi informacija“, pažymėtina, kad teisinis reguliavimas apibrėžia skirtingą informacijos turinį. Minėta, kad pagal JANĮ 44 straipsnio 6 punkto, nuostatas, kreditorių kompetencijai priskirta spręsti klausimą dėl konkrečios informacijos teikimo tvarkos, o būtent apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę, taip pat nemokumo proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų. Taigi, darytina išvada, kad kreditorių siūlymas apibrėžti gautiną informaciją, kaip „su bankrutuojančia įmone susijusi informacija“ iš esmės yra ydinga ir nesuderinama su teisiniu reglamentavimu. Tokia formuluotė, tikėtina lemtų ginčus dėl to, kokia konkreti informacija turi būti teikiama.
50. Kasacinės instancijos teismo, be kita ko yra pažymėta, kad teisės gauti informaciją ir (ar) įmonės dokumentus atsižvelgiant į jų pobūdį diferencijavimo yra laikomasi ir nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Juridinių asmenų nemokumo įstatyme. Šiame įstatyme taip pat yra nustatomos kreditorių teisės gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą iš juridinio asmens valdymo organų, vykstant restruktūrizavimo procesui, ir nemokumo administratoriaus. Tokiu atveju kreditorių susirinkimui yra suteikiami įgaliojimai apibrėžti tokių dokumentų kreditoriams teikimo tvarką (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 43 straipsnio 4 punktas, 44 straipsnio 6 punktas). Tuo tarpu prašymus leisti kreditoriui atlikti juridinio asmens duomenų patikrinimą sprendžia teismas (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 65 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-687/2020, 31 punktas).
51. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad informacijos teikimo tvarka turėtų būti tikslinama, aiškiai apibrėžiant teiktiną informaciją, dėl ko teismas sprendžia nesant tiek JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje, tiek teismų praktikoje nustatytų pagrindų, kurie lemtų skundžiamo nutarimo panaikinimą.
Dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo ir teismo teisės nustatyti administravimo išlaidų sąmatą
52. Trečiuoju darbotvarkės klausimu kreditoriai nepritarė nemokumo administratoriaus pasiūlytai administravimo išlaidų sąmatos projektui, pagal kurį nemokumo administratoriaus atlyginimą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytas bazinis atlygis 6 070 Eur plius kintamojo atlyginimo dalis pagal bankroto proceso rezultatus, o bankroto administravimo išlaidoms nustatyta 25 MMA+PVM (16 050 Eur).
53. Balsavimo biuleteniuose, šiuo klausimu, buvo pateiktas siūlymas administravimo išlaidų sąmatą tvirtinti po to, kai bus pašalinti prieštaravimai tarp sąmatos ir administratoriaus pateiktos ataskaitos (pvz. ataskaitoje administratorius teigia, kad ginčytinų sandorių nenustatė, o administravimo išlaidų pagrindime nenurodo, kad ketina ginčyti įmonės sandorius). Suinteresuotų asmenų atsiliepimuose detalizuojama, kad neketinamų atlikti darbų įtraukimas į sąmatą ir toks jos dirbtinis padidinimas daro ją nepagrįsta ir užkerta kelią kreditoriams pastarąją patvirtinti.
54. Suinteresuotas asmuo UAB „Išmanūs projektai“ be kita ko teigia, kad pagal JANĮ 75 straipsnio nuostatas, šioje dalyje prašymas atliktinas savarankišku, todėl toks prašymas neturėtų būti teikimas skundžiant kreditorių susirinkimo nutarimus. Su šiais argumentais, teismas neturi pagrindo sutikti. Atvirkščiai, pagal nustatytą teisinį reguliavimą, tik kreditorių susirinkime nepatvirtinus administravimo išlaidų sąmatos kaip tai nustatyta JANĮ 75 straipsnio 2 dalyje, nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, kas reiškia administratoriaus nesutikimu su priimtu nutarimu, kuris įgyvendinamas teikiant skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, prašant teismo išspręsti klausimą iš esmės, t. y. patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą.
55. Tačiau, JANĮ 75 straipsnio 3 dalyje, apibrėžtą teismo teisę nustatyti administravimo išlaidų sąmatą, jeigu jos nepatvirtina kreditorių susirinkimas, sistemiškai aiškinant su JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatytais, kreditorių surinkimo nutarimų panaikinimo pagrindais, darytina išvada, kad teismas turi diskreciją spręsti ar išnagrinėjus skundą dėl administravimo išlaidų sąmatos (ne)patvirtinimo grąžinti šį klausimą spręsti kreditorių susirinkimui ar išspręsti klausimą iš esmės ir patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą.
56. Kasacinės instancijos teismo praktikoje aiškinant iš esmės analogišką ĮBĮ 36 straipsnio nuostatą, galiojusią iki JANĮ įsigaliojimo yra pažymėjęs, kad toks teisinis reguliavimas grindžiamas siekiu didinti bankroto procedūrų veiksmingumą, kadangi administravimo išlaidų dydis turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais, o ne kreditorių daugumos palankumu ar nepalankumu bankroto administratoriui. Administravimo išlaidų sąmatos, ypač administratoriaus atlyginimo dydžio priklausomumas vien nuo kreditorių susirinkimo sprendimo, nesant efektyvios teisminės kontrolės, mažintų bankroto administratoriaus nepriklausomumą nuo kreditorių ir galėtų tapti kliūtimi ginčyti kai kurių kreditorių reikalavimus ir (arba) bankrutuojančios įmonės sandorius. Be to, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimas turi būti išsprendžiamas sparčiai ir netapti kreditorių ilgų ginčų, kliudančių veiksmingai atlikti bankroto procedūras, objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018, 24 punktas).
57. Nagrinėjamu atveju, dalis kreditorių nurodė, dėl kokių priežasčių buvo nepritarta pateiktai administravimo išlaidų sąmatai, o būtent nurodė prieštaravimus su planuojamais atlikti darbais ir planuojamais apmokėti darbais. Teismas neturi pagrindo išvadai, kad kreditoriai nepritarė pasiūlytais administravimo išlaidų sąmatai vien formaliai ir dėl to ją šiuo atveju turėtų nustatyti teismas. Susiklosčiusioje situacijoje, darytina išvada, kad nemokumo administratorius privalo reaguoti į nurodytas pastas, pašalinti kreditorių nurodytus prieštaravimus ir teikti kreditorių susirinkimui sąmatos klausimą svarstyti iš naujo.
58. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi yra patvirtinta 1 600 Eur pradinių bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata, bankroto procesui administruoti iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Pagal JANĮ 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, paskirtas nemokumo administratorius privalo pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įtrauktos ir turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos. Prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai. Pažymėtina, kad šiuo atveju, nemokumą administratoriaus ataskaitoje nėra jokių duomenų apie turėtas pradines bankroto proceso administravimo išlaidas.
Dėl įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo
59. Ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, nemokumo administratorius siūlė pardavinėti įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą dvejose varžytinėse, pirmosiose už vidutinę rinkos vertę – 47 000 Eur, antrosiose – kainą mažinti iki 42 000 Eur. Nepardavus turto varžytinėse, pardavinėti turtą laisvu pardavimu 2 savaites už 20 proc. mažesnę kainą (33 600 Eur), vėliau pardavinėjant dar šešias savaites, kas dvi savaites mažinant kainą 20 proc., galiausiai parduodant turtą laisvu pardavimu didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui.
60. Vertinant skundo argumentus, dėl kreditorių nepritarimo siūlomai turto pardavimo tvarkai, visų pirma teismas pažymi, kad pagal JANĮ 86 straipsnio 1 dalies nuostatas, juridinio asmens turtas gali būti parduodamas tik nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju, tokia teismo nutartis nėra priimta, taigi akivaizdu, kad nemokumo administratoriaus apskritai negalėjo siūlyti susirinkimui svarstyti turto pardavimo tvarkos. Taigi, iš esmės dalyvaujančių asmenų argumentai, dėl (ne)tinkamos turto pardavimo tvarkos, nagrinėjamu atveju, neturi jokios teisinės reikšmės ir vien dėl šios aplinkybės iš esmės kreditorių susirinkimo nutarimas negalėtų būti panaikintas.
61. Teismas sutinka su suinteresuotų asmenų argumentais, kad nagrinėjamu atveju, tiek pasiūlyta turto pardavimo kaina, tiek pardavimo tvarka, pagrįstai kelia abejonių. Pažymėtina, kad jog turtas parduodamas tik kreditorių susirinkimui pritarus turto pardavimui, susirinkimo nustatyta tvarka – išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą; nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą; susirinkimas tvirtina pradinę turto pardavimo kainą (JANĮ 86 straipsnio 2-4 dalys).
62. JANĮ 85 straipsnyje nustatyti privalomi vadovautis juridinio asmens turto pardavimo principai: rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas.
63. Kasacinio teismo praktikoje pažymimas ekonominio naudingumo aspektas bankroto procese, t. y. kad bankrutuojanti įmonė ir jos kreditoriai gautų didesnę ekonominę naudą ir didesne apimtimi tenkintų kreditorių reikalavimus, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015). Buvo pripažinta, jog sprendžiant dėl turto pardavimo kreditorių susirinkimas paprastai atsižvelgia ir į kitus veiksnius, kaip realios galimybės parduoti turtą, potenciali turto realizavimo trukmė, atsiskaitymo gavimo galimybės ir kt., atskirais atvejais spartus turto realizavimas už mažesnę kainą gali būti naudingesnis kreditoriams, nei ilgos turto realizavimo procedūros, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didina administravimo kaštus.
64. Kaip minėta, nemokumo administratorius siūlė, kaip kad jis nurodė 984,17 Eur balansinės likutinės vertės turtą pardavinėti už 40 kartų didesnę kainą. Nurodė, kad jo siūloma pradinė turto pardavimo kaina gana aukšta palyginus su realia menkaverte verte. Pažymėtina, kad VĮ „Registrų centras“ skelbiamais duomenimis, masinio vertinimo būdu, turto vertė nustatyta – 13 200 Eur. Šioje dalyje, anot administratoriaus skundo argumentų seka, kad kreditoriai arba turėjo pritarti jo siūlomai pardavimo tvarkai arba pasiūlyti alternatyvų projektą. Šiuo aspektu, pažymėtina, kad įstatyme kreditoriams nėra nustatytos pareigos, pateikti alternatyvų projektą, kai jie balsuoja „prieš“ siūlomą turto pardavimo tvarką ir/ar pradinę turto pardavimo kainą.
65. Teismo vertinimu, tiek neprotingai per didelės parduodamo turto kainos nustatymas, tiek per mažos kainos nustatymas, gali lemti, jog nebus pasiektas geriausias rezultatas, siekiant maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimus. Viena vertus, per didelės kainos nustatymas akivaizdu gali nepritraukti pirkėjų norinčių pirkti turtą už neprotingą kainą, kas tikėtina lemtų ir turto nepardavimą iš dvejų varžytinių ir to pasekoje, pagal administratoriaus siūlytą tvarką, turto kaina neracionaliai būtų mažinama, kita vertus, neproporcingai mažos kainos nustatymas tikėtina gali lemti ir mažesnę galutinę turto realizavimo kainą. Taigi, teismo vertinimu, tik nustačius objektyvią turto pardavimo kainą, be kita ko, paremtą realiomis rinkos kainomis, tikėtina būtų pasiektas geriausias rezultatas, taip įgyvendinant JANĮ 85 straipsnyje nustatytus turto pardavimo principus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo nesutikti su suinteresuotų asmenų argumentais, jos šiuo atveju pasiūlyta turto pardavimo tvarka stokoja pagrįstumo. Be to, pažymėtina ir tai, kad pradinės turto pardavimo kainos siūlymas, paremtas iš esmės vien tik bendro pobūdžio pasvarstymais apie (ne)tinkamą turto kainą ir kainos pagrindimas vien tik balansine verte, apskritai negali būti laikoma tinkamu kainos nustatymu. Primintina, kad pagal JANĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostatos, nemokumo administratorių ne tik įpreigotas pasiūlyti kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, bet kartu pateikti ir siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą.
Dėl procesinės bylos baigties
66. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nurodyti pagrindai, dėl kurių gali būti panaikinami kreditorių susirinkimo nutarimai, todėl nemokumo administratoriaus skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsnio 4 dalimi, teismas
nutaria:
bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Deiga“ nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Administravimas ir auditas“ skundą dėl 2021 m. vasario 25 d. kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų 1-4-uoju darbotvarkės klausimais, atmesti.
Priimtą nutartį išsiųsti pareiškėjui, suinteresuotiems asmenims, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.
Įpareigoti nemokumo administratorių per 3 dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.
Nutartis skundžiama per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.