Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-257-988/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-21
Bylos Nr.: 1A-257-988/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-13927-2022-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Darius Pranka, Marijus Kursevičius, Valerij Lauš
Kaltinamasis: P. M.
Nuteistasis: A. P., G. G.
Civilinis ieškovas: Vilniaus teritorinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo
Advokatai: Pavelas Ravluševičius, Kristina Sanda

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-257-988/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13927-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.4.4.1; 1.2.26.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Aistei Bareikei,dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui,išteisintojo P. M. gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei,nuteistajam A. P., jo gynėjui advokatui Pavelui Ravluševičiui,nuteistajam G. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro B. L., nuteistojo A. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

P. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

A. P. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnį ir nuteistas:

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 284 straipsnį, jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir A. P. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių 4 (keturių) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartį.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę – panaikinta.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista solidariai iš A. P. ir G. G. 539,77 Eur (penki šimtai trisdešimt devyni eurai 77 ct) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant jas nuo priteistos 539,77 Eur (penkių šimtų trisdešimt devynių eurų 77 ct) sumos, už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos sumos sumokėjimo.

Civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista solidariai iš A. P. ir G. G. 756,80 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt šeši eurai 80 ct) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo D. K. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista solidariai iš A. P. ir G. G. 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo D. K. civilinio ieškinio dalis, kurioje buvo prašoma priteisti iš P. M. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, palikta nenagrinėta, išaiškinant nukentėjusiajam, kad jis turi teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

Priteista iš A. P. ir G. G. po 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) nukentėjusiajam D. K. atstovavimo išlaidų.

Neišieškota iš A. P. ir P. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. nuosprendžiu G. G. taip pat buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnį, tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nėra paduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. P. M. buvo kaltinamas ir išteisintas dėl to, kad sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2022 m. balandžio 22 d., apie 18.14 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,95 promilių girtumas), būdamas viešoje vietoje, Vinco Kudirkos aikštėje, Vilniuje, stebint pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. priėjęs prie nukentėjusiojo D. K. be jokios priežasties, provokavo žodinį konfliktą, o D. K., bandant išvengti konflikto bei mėginant šalintis, jis tyčia vieną kartą dešine ranka sudavė nukentėjusiajam D. K. į veidą, tokiu būdu sukėlė D. K. fizinį skausmą ir pažeidė viešąją tvarką. Tokiais savo veiksmais P. M. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

2. A. P. pažeidė viešąją tvarką ir tyčia nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2022 m. balandžio 22 d., apie 18.14 val., prie viešojo transporto stotelės „Vinco Kudirkos aikštė“, esančios Vilniaus g., Vilniuje, būdamas viešoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su G. G., įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. K. sveikatą, kas pasireiškė tuo, kad po to, kai G. G. pribėgo prie D. K., bandžiusio įlipti į viešojo transporto stotelėje sustojusį autobusą ir tempė pastarąjį nuo autobuso, šiam nugriuvus ant žemės, jis (A. P.) kartu su G. G. sudavė ant grindinio gulinčiam nukentėjusiajam D. K. kojomis ir rankomis ne mažiau kaip 3 smūgius į galvą, abi rankas ir šonus, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam D. K. nosies kaulų lūžį ir abiejų akių vokų kraujosruvas, daugybines poodines kraujosruvas dešiniajame žaste ir dilbyje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu jis, veikdamas bendrininkų grupėje su G. G., pažeidė viešąją tvarką ir tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. K. sveikatą. Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. nuosprendį, kurio dalyje P. M. buvo išteisintas nepadaręs nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo P. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti 3 metų laikotarpiui, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti, mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Prokuroro apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino P. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje. Teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad niekas iš liudytojų P. K., V. Z., K. T. nematė, kad P. M. konflikto metu būtų sudavęs D. K. į veidą. Liudytojos apklaustos teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad eidamos kartu su D. K., Vinco Kudirkos aikštėje sutiko kartu su kitais pažįstamais buvusį P. M., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Tarp D. K. ir P. M. kilo žodinis konfliktas. P. M. buvo nusiteikęs agresyviai D. K. atžvilgiu, konflikto metu vaikinai apsistumdė, P. M. stumdė nukentėjusįjį į krūtinę. K. T. parodė, jog P. M. kelis kartus pastūmė D. K. į krūtinę, galimai bandė ir smogti, tačiau būdamas girtas niekur nepataikė. Teismas pažymėjo, jog minėtų liudytojų parodymai buvo nuoseklūs, neprieštaringi, papildantys vieni kitus, todėl laikytini objektyviais. Tačiau, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusysis nurodė, jog P. M. jam sudavė smūgį į veidą. P. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino sudavęs nukentėjusiajam ir šio savo poelgio gailėjosi. Be to, sveikatos sutrikdymo mechanizmo analizės esmė nepanaikina aplinkybės, jog D. K. po P. M. suduoto smūgio pajuto fizinį skausmą.

3.2. Nesutinkama su teismo argumentais, kad dviejų neblaivių vaikinų apsistumdymas viešoje vietoje, nenustačius jokių realių smurto veiksmų ir į kurį iki D. K. dujų panaudojimo mažai kas kreipė dėmesį, negali būti vertinamas kaip įžūlūs, piktybiški arba vandališki veiksmai, kuriais taip sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, jog būtų taikytina BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė. Liudytojų parodymai, vaizdo įrašo apžiūrų duomenys, rodo, jog P. M. elgesys įvykio metu buvo pakankamai neadekvatus ir chuliganiškas – jis, būdamas itin apsvaigęs nuo alkoholio, viešose vietose šlaistėsi, vėmė, kibo prie kitų pašalinių asmenų, vartojo necenzūrinius žodžius, dėl menkavertės dingsties prisikabino prie nukentėjusiojo D. K. ir inicijavo žodinį konfliktą su juo. Apklaustos liudytojos P. K., V. Z. K. T. patvirtino, jog P. M. be jokios priežasties kibo prie nukentėjusiojo ir jį stumdė, o K. T. nurodė akivaizdžiai mačiusi kaip P. M. mėgino ranka suduoti D. K., tačiau nepataikė. Vaizdo įrašuose smūgio sudavimas nėra fiksuotas, bet konflikto dalyviai ne visada buvo vaizdo stebėjimo kameros fiksuojamo vaizdo lauke, tačiau akivaizdžiai matyti P. M. užsimojimai ranka suduoti smūgius D. K.. Nukentėjusysis apklaustas nurodė, jog būtent tuo metu P. M. jam ranka sudavė vieną smūgį į veidą, todėl ir nusprendė gintis purkšdamas balionėlio dujas į P. M.. Visa tai rodo, jog viešoje vietoje, Vilniaus miesto centre, vienoje centrinių aikščių, vakare, šviesiu paros metu, šalia esant daugybei žmonių nukentėjusiojo atžvilgiu buvo atliekami smurtiniai veiksmai, ką apklaustas tiek tyrimo metu, tiek teisme pripažino ir pats P. M..

3.3. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog P. M. suprato, kad 2022 m. balandžio 22 d., apie 18.14 val., Vinco Kudirkos aikštėje, Vilniuje, D. K. atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus, t. y. sudavė vieną smūgį ranka į veido sritį. Veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, aplinkui esant daugybei asmenų, jo veiksmai sukėlė pasekmes – nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas. P. M. veikė siekdamas ne tiek sužaloti ar sukelti skausmą nukentėjusiajam, bet jo tyčia buvo nukreipta į viešosios tvarkos pažeidimą – į norą pademonstruoti, jog jam normalaus elgesio taisyklės negalioja. Dėl šių veiksmų jis turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį.

4. Nuteistasis A. P. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje. Nepanaikinus nuosprendžio, prašoma netaikyti A. P. realios laisvės atėmimo bausmės arba taikyti jos atidėjimą, atmesti D. K. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir netenkinti D. K. prašymo dėl advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo. Nuteistojo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. A. P. neneigia, kad dalyvavo konflikte su D. K., tačiau jis nesutinka, kad savo veiksmais sulaužė ar kitaip pažeidė nukentėjusiojo nosį. Teismas rėmėsi liudytojų V. V., P. K., V. Z., K. T. parodymais, tačiau minėti liudytojai, apklausti teisiamojo posėdžio metu, niekaip negalėjo nurodyti, kaip buvo sulaužyta nukentėjusiojo nosis. Byloje esantis vaizdo įrašas iš kamerų, priklausančių LR Vyriausybės apsaugai, neparodo A. P. smūgių į D. K. nosį, nėra užfiksuota, kad A. P. sulaužė D. K. nosį. Be to, nukentėjusysis pats nurodė, jog jo nosis buvo sulaužyta po konflikto su P. M.. Nukentėjusiojo nosies lūžis ir turėjo įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnio 1 dalį bei griežčiausios bausmės paskyrimui. Nuteistasis nuosekliai tvirtino, jog D. K. nosis galimai buvo sužalota, kai šis krito. A. P. smūgiavo rankomis į D. K. pilvo sritį, į galvą netrenkė, todėl nuteistasis turėtų būti išteisintas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

4.2. Pirmosios instancijos teismas A. P. paskyrė 1 metų 10 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmę ir nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Manytina, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog pats nukentėjusysis įvykio metu buvo stipriai neblaivus, jam nustatytas 1,21 promilių neblaivumas ir pats išprovokavo konfliktą, kadangi purškė dujomis. Nuteistasis pripažino, padarius nusikalstamą veiką, gailėjosi, nurodė, kad jis negalėjo numatyti savo veiksmų padarinių, todėl teismo posėdžiuose laikėsi nuostatos, kad gali parodyti tai, kas yra suprantama. Tokia A. P. pozicija negali būti vertinama kaip veikos neprisipažinimas ir nesigailėjimas dėl jos. Nuteistojo atžvilgiu turėjo būti konstatuotos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys bei kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė griežtą laisvės atėmimo bausmę, manytina, jog išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog realios bausmės taikymas A. P. atžvilgiu nėra būtinas.

4.3. Teismas nusprendė, įvertinęs visas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kad nukentėjusiajam D. K. nusikalstamais veiksmais padaryta neturtinė žala vertintina 3 000 Eur. Teismas nurodė, kad tokio dydžio piniginės kompensacijos priteisimas atitinka balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir ja sukeltų padarinių. A. P. nesutinka su pirmosios instancijos pozicija, kadangi nukentėjęs asmuo nėra patyręs tokio dydžio neturtinės žalos. Be to, pats savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo. Atitinkamai priteistos žalos dydis yra neproporcingai didelis. Nuteistasis taip pat nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažindamas atstovavimo išlaidų atlyginimą nukentėjusiajam asmeniui, nors jis šių išlaidų nepatyrė. Minėtas išlaidas patyrė D. K. motina, nors nukentėjęs asmuo yra suaugęs ir dirbantis. Be to, priteistos atstovavimo išlaidos yra neproporcingai didelės ir neatitinka A. P. turtinės padėties.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

Šalies argumentai

6. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė savo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. P. – atmesti, nuteistasis A. P. ir jo gynėjas prašė savo apeliacinį skundą tenkinti, išteisintojo P. M. gynėja – prokuroro skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo A. P. apeliacinius skundas tenkinamas iš dalies

7. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018).

Dėl BK 284 straipsnio taikymo P. M. atžvilgiu ir įrodymų vertinimo

8. Nagrinėjamu atveju prokuroras prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. nuosprendžio dalį, kurioje P. M. buvo išteisintas nepadaręs nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Skunde prašoma P. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti, paskiriant įpareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė P. M. išteisinti pagal BK 284 straipsnį, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. skundžiamą nuosprendį keisti prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

9. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015). Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-467-976/2015).

Žemesnės instancijos teismas

10. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-72/2010,2K-91/2010,2K-136/2010, 2K-410/2011,2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-397-895/2015, 2K-467 976/2015). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011,2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015).

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis, priėmė išteisinamąjį nuosprendį P. M. atžvilgiu, todėl minėtą nuosprendį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad P. M. 2022 m. balandžio 22 d. apie 18.14 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, Vinco Kudirkos aikštėje, Vilniuje, sukonfliktavo su neblaiviu nukentėjusiuoju D. K.. Neblaivių vaikinų konfliktas pasireiškė apsižodžiavimu, apsistumdymu bei tuo, kad nukentėjusysis papurškė ašarines dujas P. M. ir atsitraukė.

12.1. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. balandžio 29 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-489/2021 9 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

12.2. Iš byloje esančių aplinkybių nustatyta, jog nukentėjusysis D. K. kartu su liudytojomis P. K., V. Z. ir K. T. atėjo į Vinco Kudirkos aikštę, kur sutiko P. M. ir kitus pažįstamus. Tarp D. K. ir P. M. kilo žodinis konfliktas, kurio metu vaikinai apsistumdė, P. M. stūmė nukentėjusįjį į krūtinę, buvo nusiteikęs agresyviai. Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad nėra pagrindo nesiremti nukentėjusiojo D. K. parodymais, kai jis ne kartą parodė, kad būtent P. M. jam smūgiavo į veidą. Vis tik, teisėjų kolegija su tokiu prokuroro argumentu nesutinka. Pažymima, kad nukentėjusysis, apklaustas ne kartą viso baudžiamojo proceso metu, jam suduoto smūgio aplinkybes aiškino nenuosekliai.

12.2.1. 2022 m. balandžio 22 d. protokole-pareiškime užfiksuota, jog D. K. nurodė, jog 2022 m. balandžio 22 d., apie 18.10 val. jam būnant kartu su draugėmis Vinco Kudirkos aikštėje, esančioje Gedimino pr. Vilnius, du nepažįstami vaikinai, panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, o būtent vienas jų, t. y. P. M. savo dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į nukentėjusiojo veido sritį, į nosį. Po suduoto smūgio nukentėjusysis parkrito ant žemės. Jam gulint ant žemės, P. M. kartu su buvusiu vaikinu – A., pradėjo spardyti jį kojomis.

12.2.2. 2022 m. balandžio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. K. parodė, kad P. M. ir K. pradėjo tarpusavyje bendrauti, o nukentėjusysis K. pasiteiravo, ar jos laukti. Tuo metu P. M. atsisuko ir agresyviai nusiteikęs, pavartodamas necenzūrinius žodžius, paklausė, ar nukentėjusysis nori gauti. D. K. ramiu balsu nurodė jam nusiraminti, po to viskas įvyko labai greitai. Nukentėjusysis nurodė, kad P. M. savo dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į veido sritį, į nosį. Tuo metu nukentėjusysis pajuto stiprų fizinį skausmą. Po suduoto P. M. smūgio, jis iš savo striukės dešinės kišenės išsitraukė pipirinės dujas ir purškė jam į veidą. Tuo pačiu metu, nukentėjusysis bandė šalintis nuo P. M., tačiau neišlaikęs pusiausvyros ir padaręs vos keletą žingsnių parkrito ant žemės, kur jį pasivijo P. M. ir A. P. bei pradėjo spardyti nukentėjusįjį kojomis į įvairias kūno vietas, o būtent: į veido sritį, dėl ko ant jo kaktos dešinės pusės liko žymė, abi rankas ir šonus. Nukentėjusysis jų atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, jis gulėdamas ant žemės buvo susirietęs, o rankų delnais buvo užsidengęs veidą (1 t., b. l. 69– 72, 77–79, 80–81).

12.2.3. 2022 m. balandžio 26 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip nukentėjusysis parodė vietą, esančią už kelių metrų nuo suoliuko, kurioje prie jo priartėjęs P. M. užsimojo jam ranka smogti į veidą, ir kur jis, gindamasis, papurškė ašarinių dujų P. M. į veidą. Nukentėjusysis taip pat parodė vietą, esančią už kelių metrų nuo pastarosios vietos, kurioje P. M. jam pirmą kartą smogė ranka į veidą, taip pat parodė vietą, kurioje tuo metu stovėjo kiti du asmenys (1 t., b. l. 93–106).

12.2.4. 2022 m. balandžio 27 d. papildomos apklausos metu, nukentėjusysis nurodė, jog konfliktas su P. M. prasidėjo prie suoliukų, esančių Vinco Kudirkos aikštėje, kur jis be jokios priežasties D. K. pasakė ,,ar nori (necenzūrinis žodis)“, t. y., kaip nukentėjusysis suvokė, pagrasino prieš jį panaudoti smurtą. Po tokio P. M. pasakymo, jis paprašė nusiraminti ir, siekdamas išvengti konflikto, bandė nuo jo šalintis, pradėjo eiti link Vinco Kudirkos aikštės viešojo transporto stotelės. Nuo suoliukų paėjus vos keletą metrų, priartėjęs prie jo P. M. užsimojo dešine ranka smogti į veidą. Nukentėjusysis, besigindamas, išsitraukė iš kišenės dujų balionėlį ir juo papurškė P. M. į veidą, tuo pačiu pradėjo nuo jo bėgti. Vėliau duodamas parodymus, nukentėjusysis nurodė, jog jam nepribėgus iki laiptelių, vedančių nuo aikštės link viešojo transporto stotelės, jį pasivijo P. M., kuris dešine ranka smogė jam į veido sritį, tačiau į kurią konkrečiai vietą, nespėjo įsidėmėti, kadangi pajuto stiprų fizinį skausmą. D. K. besigindamas dar kartą papurškė P. M. į veidą ašarinių dujų. Po minėtų veiksmų, jis nusileidęs laiptais bėgo link viešojo transporto stotelės, P. M. jį vijosi iš paskos. Nukentėjusiajam pribėgus prie viešojo transporto stotelės, P. M. jį pasivijo, priartėjęs prie pat jo pradėjo elgtis agresyviai ir klausė, ar nukentėjusysis nori gauti į galvą, tuo metu kiti du vaikinai stovėjo visai šalia, kelių metrų atstumu, ant paaukštinto bordiūro, skiriančio Vinco Kudirkos aikštę nuo gatvės (šaligatvio), esančio greta viešojo transporto stotelės, tačiau minėti vaikinai, pradžioje – A., iš karto po to – ir G. netrukus nušoko nuo bordiūro link jo ir pradėjo nukentėjusįjį pulti (1 t., b. l. 73–77).

12.2.5. 2022 m. spalio 5 d. vykusios apklausos metu, nukentėjusysis patikslino, jog Vinco Kudirkos aikštėje, jam bandant šalintis ir bėgant nuo P. M., kuris prieš tai prie jo kibo ir grasino jį sumušti, bei buvo užsimojęs jam smogti dešine ranka, jam priartėjus netoli laiptelių, vedančių iš aikštės link viešojo transporto stotelės ,,Vinco Kudirkos aikštė“, P. M. jį pasivijo ir smogė į veidą, neįsidėmėjo, kuria ranka smogė. Po P. M. suduoto smūgio jis pajuto skausmą. Kadangi buvo labai išsigandęs, streso būsenoje, todėl nepamena, į kurią tiksliai veido sritį P. M. jam smogė, tačiau pamena, kad tuo metu jam nosis dar nebuvo smarkiai sužalota ir nekraujavo. Po P. M. suduoto smūgio jis iš kišenės išsitraukė su savimi turėtą ašarinių dujų balionėlį ir juo papurškė P. M. į veidą, pasinaudojęs proga, kad dėl ašarinių dujų poveikio P. M. susiėmė už veido ir šiek tiek pasilenkė, jis pradėjo bėgti nuo P. M.. Jam pribėgus prie viešojo transporto stotelės, pastebėjo, kad šalia jo, kelių metrų atstumu, buvo priartėjęs ir P. M., kuris elgėsi agresyviai ir grasindamas jam pradėjo klausinėti, ar nukentėjusysis nori gauti į galvą. Tuo metu kiti du vaikinai, t. y. A. ir G., stovėjo šalia stotelės, ant paaukštinto bordiūro, tačiau netrukus jie nušoko nuo bordiūro ir puolė ant jo: kaip ir nurodė pirminės apklausos metu (1 t., b. l. 78–81).

Žemesnės instancijos teismas

12.2.6. Apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu D. K. nurodė, kad P. M. pasakius nusiraminti, P. M. atkartojo tą pačią frazę „gal tau į galvą duoti“ ir tuo metu jam sudavė smūgį nosį (smūgį P. M. sudavė Gedimino g. 9). Todėl jis išsitraukė dujas ir papurškė į P. M., kuris susirietė ir susiėmė už akių. Tuo metu A. su G. stovėjo 2–3 metrų atstumu nuo jo, todėl girdėjo, kaip A. sakė, kad kai dujos pasibaigs ir pamatys. Po P. M. suduoto smūgio į veidą (pateikė į nosį) ir papurškus dujų balionėliu, jis pradėjo šalintis nuo jų, kad nekelti konflikto. Jis greitu žingsniu su merginomis kartu ėjo link stotelės, o jie ėjo jam iš paskos. Lipant laiptais jis pamatė, kad prie P. M. pribėgo romų tautybės vaikai ir pradėjo jį mušti.

12.3. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, D. K. iš pradžių nurodė, jog P. M. sudavė jam smūgį, po kurio jis parkrito ant žemės ir po to P. M. su A. P. pradėjo jį spardyti kojomis. Tačiau vėlesnių apklausų metu, nukentėjusysis nurodė, kad P. M. užsimojo jam trenkti, tačiau jis, gindamasis, papurškė ašarinių dujų P. M. į veidą, o tik po to P. M. jam sudavė į veidą Taip pat iš pradžių teigė, kad jam nepribėgus iki laiptelių, vedančių nuo aikštės link viešojo transporto stotelės, jį pasivijo P. M., kuris dešine ranka smogė jam į veido sritį, tačiau į kurią konkrečiai vietą, nespėjo įsidėmėti. Vėliau nukentėjusysis apklausoje nurodė, jog nepamena, į kurią tiksliai veido sritį P. M. jam smogė, tačiau pamena, kad tuo metu jam nosis dar nebuvo smarkiai sužalota ir nekraujavo. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad po P. M. suduoto smūgio į nosį ir papurškus ašarinių dujų, jis pradėjo šalintis. Lipdamas laiptais pamatė, kad P. M. sumušė romų tautybės vaikai. Įvertinus nukentėjusiojo duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, matyti, jog apie sudavimo būdą, konkrečią vietą, aplinkybes, veiksmų seką bei paties smūgio sudavimo aplinkybes nukentėjusysis aiškino nenuosekliai. Iš nukentėjusiojo parodymų nėra aišku, ar P. M. jam sudavė iki dujų papurškimo, ar po to, ar buvo suduota į nosį, ar kitą veido vietą ir pan. Esant tokiems prieštaravimams nukentėjusiojo D. K. parodymus būtina vertinti kitų įrodymų kontekste, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, kad jis įvykio metu buvo neblaivus.

12.4. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad išteisintasis P. M. teisiamojo posėdžio metu pripažino sudavęs smūgį nukentėjusiajam, todėl jis negali būti išteisintas. Vis tik teisėjų kolegija jo parodymų negali vertinti kaip jo paties kaltę pagrindžiančio duomens, visų pirma dėl to, kad jo kaltės pripažinimas buvo daugiau deklaratyvus nei nuoširdus ir realus. Apylinkės teisme apklaustas kaltinamuoju P. M. parodė, kad prisipažįsta sudavęs smūgį, tačiau dėl to, kad buvo išgėręs nemažai alkoholio, nieko neprisimena. Pažymima, kad net ir peržiūrėjus vaizdo įrašą P. M. save atpažino, tačiau apskritai tos dienos įvykių negalėjo prisiminti, juo labiau detalizuoti savo konkrečių veiksmų prieš nukentėjusįjį.

Žemesnės instancijos teismas

12.5. Antra, svarbu ir tai, kad kiti byloje apklausti liudytojai taip pat negalėjo patvirtini aplinkybės, jog P. M. sudavė nukentėjusiajam į veidą.

12.5.1. Liudytoja V. V. apklausta pirmosios instancijos teisme, paaiškino, jog išgirdo šūksnius. Po to atbėgo keletas žmonių, vienas vaikinas bėgo nuo kelių vaikinų. Minėtą vaikiną atsivijo iki stotelės. Šalia jų buvo mergina šviesiais plaukais. Atbėgę vaikinai mušėsi, jie mušė vieną žmogų, trankė rankomis. Negali pasakyti, ar visi, ar tik vienas trankė. Mergina bandė sustabdyti muštynes, būdama šalia šaukė. Pokalbio tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų muštynių metu nebuvo. Ji nematė konflikto užuomazgų, pastebėjo tik tuomet, kai buvo intensyvios muštynės.

12.5.2. Liudytoja P. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad nepastebėjo, ar P. M. smogė nukentėjusiajam, ar pataikė į veidą. Vienu momentu pastebėjo, kad po to, kai D. K. P. apipurškė dujomis, P. pasilenkė ir pradėjo rankomis dengtis veidą, galimai dėl to, kad ašarinės dujos pradėjo griaužti akis. Pastebėjo, kad tuo metu prie P. M. pribėgo apie dešimt vaikų ir pradėjo jį spardyti (1 t., b. l. 120–124). P. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu, paaiškino, kad P. M. pradėjo agresyviai elgtis prie D. K., pirmas pradėjo konfliktuoti. Prisimena, kad nukentėjusysis papurškė dujų P. M., dėl ko galimai P. M. draugai sumušė D. K.. Jis D. K. sumušė Vinco Kudirkos aikštėje, tačiau ji pati tiksliai negali nurodyti, kadangi įvykio metu buvo neblaivi. D. K. taip pat buvo neblaivus. P. M. ir D. K. apsistumdė, viskas prasidėjo nuo žodinio konflikto (ką sakė, neatsimena), neatsimena ar P. M. smūgiavo nukentėjusiajam.

12.5.3. Liudytoja V. Z., ikiteisminio tyrimo apklausos metu, parodė, kad D. K. bandė išvengti konflikto ir atsitraukė nuo P. M., ėjo link Vinco Kudirkos aikštės esančios viešojo transporto stotelės, tačiau P. M. vis tiek kibo prie nukentėjusiojo. Vienu metu pastebėjo, kaip D. K. išsitraukė ašarinių dujų balionėlį ir juo papurškė P. M. į akis, po ko šis užsidengė veidą rankomis ir pasilenkė. Tuo metu prie P. M. pribėgo apie dešimt galimai romų tautybės vaikų, kurie pradėjo jį spardyti ir mušti rankomis. Minėtiems vaikams atsitraukus, K. T. padėjo P. M. atsistoti ir nuėjo link viešojo transporto stotelės. Būnant ant šaligatvio, netoli laiptelių, pamatė link jų nuo viešo transporto stotelės ateinantį nukentėjusįjį, kuris priėjęs prie P. M. paklausė „tai ką, dar negana“ ir papurškė P. M. į veidą ašarinių dujų balionėlių. Tuo metu liudytoja nepastebėjo, kad D. K. būtų buvęs sužalotas (1 t., b. l. 126–130). Liudytoja V. Z. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog smūgių tarp D. K. ir P. M. nematė, jie stumdėsi, stūmė vienas kitą per krutinę. Ji nematė, kad P. M. trenktų nukentėjusiajam. Atsimena, kad abu išsitraukė dujų balionėlius ir pirmas ašarines dujas papurškė D. K.. P. M. dėl papurkštų dujų nukrito ant žemės. Nematė, kad P. M. naudotųsi dujų balionėliu. Liudytoja K. T. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad P. M. pradėjo kibti prie D. K.. Nors nukentėjusysis stengėsi pasišalinti nuo P. M., tačiau šis vis tiek sekė iš paskos, porą kartų stumtelėjo D. K. rankomis, trečią kartą bandė ranka smogti nukentėjusiajam į veidą, tačiau buvo neblaivus ir į veidą nepataikė. Po minėto bandymo smogti, D. K. iš striukės kišenės išsiėmė ašarinių dujų balionėlį ir papurškė P. M. į veidą, po ko pastarasis užsidengė rankomis veidą ir pasilenkė. Iš karto po to, prie P. M. pribėgo keletas, galimai romų tautybės vaikų, kurie pradėjo P. M. spardyti (1 t. b. l. 168–172). Liudytoja K. T. apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvyko žodinis konfliktas tarp P. M. ir D. K., jie stumdėsi rankomis, tačiau ji nematė ar D. K. smogė P. M., ar P. M. smogė nukentėjusiajam. Matė, kaip D. K. nupurškė dujomis P. M.. P. M. nepataikė trenkti D. K. į veido sritį. Vieną kartą bandė smogti, tačiau jis galėjo smogti ir jai nematant (ji galėjo būti nusisukusi į kitą pusę). Praėjus kelioms minutėms D. K. užpuolė kiti vaikinai, kurie atbėgo iš šono. Liudytojas P. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad P. M. atkreipė dėmesį į nukentėjusįjį, prie kurio priėjęs pradėjo jį stumdyti rankomis į krūtinę. Pastebėjo, kad stumdydamas nukentėjusįjį, P. M. vienu momentu iš drabužių kišenės išsitraukė ašarinių dujų balionėlį ir juo bandė papurkšti D. K. į veidą, tačiau to padaryti nepavyko. Netrukus ir D. K. P. M. į akis papurškė dujų balionėliu, po ko pastarasis susiėmė už veido, šiek tiek pasilenkė. Tuo metu prie P. M. pribėgo grupelė romų tautybės vaikų, ir pradėjo jį spardyti. P. M. atsikėlė ir pradėjo eiti link požeminės stotelės, esančios šalia Vinco Kudirkos aikštės, nulipo laiptais žemyn ir buvo šalia požeminės aikštelės. Vienu momentu prie P. M. priėjo nukentėjusysis ir papurškė ašarinių dujų į akis, po ko D. K. pradėjo eiti link stotelės (1 t., b. l. 179–183).

12.5.4. Apklaustas pirmosios instancijos teisme, liudytojas P. K. parodė, kad jis nematė, kad P. M. būtų smūgiavęs D. K. į veidą. Liudytojas matė konflikto pradžią, t. y. vaikinai pradėjo aiškintis dėl merginų, jis nematė, kad jie vienas kitam būtų smūgiavę. Jis nuo D. K. ir P. M. buvo 15–20 metrų atstumu, gerai įvykio nematė.

12.5.5. Liudytojas R. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog įvyko konfliktas, t. y. P. M. ir nukentėjusysis susistumdė, o po to vienas kitam bandė papurkšti ašarinių dujų balionėliais. Jis su draugais buvo šiek tiek atokiau nuo tos vietos, kurioje P. M. ir nukentėjusysis konfliktavo, todėl nematė, ar vaikinai vienas kitam sudavė kokius nors smūgius, ar vienas kitą sužalojo, taip pat nepastebėjo, kuris vaikinas pirmas pradėjo naudoti ašarines dujas (1 t., b. l. 191–193). Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. P. parodė, kad nežino dėl ko kilo konfliktas, galimai įvyko muštynės. P. M. ir nukentėjusysis vienas ant kito purškė dujas, mėgino smūgiuoti tiek vienas, tiek kitas. Nematė, ar buvo pataikyta kam nors. Sužalojimų nematė. Neatsimena kaip baigėsi konfliktas, tačiau matė, kaip panelės juos pradėjo skirti.

12.5.6. Liudytojas A. Č. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pastebėjo tarp P. M. ir D. K. įvykusį žodinį konfliktą. P. M. ir nukentėjusysis pradėjo stumdytis. Matė, kad P. M. pradėjo D. K. stumdyti rankomis, o minėtas vaikinas pradėjo šalintis link laiptelių, vedančių iš aikštės į gatvę. Liudytojas nematė, kad besistumdant vaikinams, P. M. nukentėjusiajam būtų sudavęs į veidą, vaikinai vienas kitą stumdė į krūtines. Vienu momentu pastebėjo, kaip nukentėjusysis pradėjo purkšti į P. M. ašarinių dujų balionėliu, po ko šis užsidengė veidą rankomis ir šiek tiek pasilenkė, o tuo metu prie jo pribėgo keletas vaikų ir pargriovę P. M. ant žemės pradėjo jį mušti (1 t., b. l. 117–118). Teisiamojo posėdžio metu, apklaustas liudytojas A. Č. paaiškino, jog matė, kad P. M. spardė, daugiau nieko nematė. Savo akimis nematė, kai mušė D. K.. Jis nepamena, kas įvyko tarp P. M. ir D. K., jie kažką aiškinosi, matė kaip jie bendravo, neatsimena ar P. M. ir D. K. stumdėsi. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta akistata tarp liudytojos V. Z. ir nukentėjusiojo D. K., kurios metu liudytoja nurodė, jog ji nematė, kad Vinco Kudirkos aikštėje P. M. D. K. būtų sudavęs smūgį į veidą, ji tik matė, kaip P. M. aikštėje kibo prie nukentėjusiojo ir jį stumdė, tikrai nematė, kad būtų stumdęs už galvos ar veido srities. Nukentėjusysis D. K. parodė, kad su liudytojos V. Z. parodymais nesutinka. Kaip ir nurodė apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, P. M. pačioje Vinco Kudirkos aikštėje jam sudavė smūgį į veidą. Taip pat akistatos metu, liudytoja V. Z. parodė, kad ji nematė, kad aptariamo įvykio metu, D. K. nuėjus prie viešojo transporto stotelės ,,Vinco Kudirkos aikštė“, P. M. būtų nuėjęs prie nukentėjusiojo ir jam grasinęs ar jo atžvilgiu smurtavęs (1 t., b. l. 154–155).

12.5.7. Apibendrinus minėtų liudytojų parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad nei vienas iš jų neparodė matęs, kaip P. M. sudavė nukentėjusiajam į veidą. Iš šių parodymų visumos galima spręsti tik apie tai, jog tarp išteisintojo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas ir jie susistumdė, tačiau D. K. parodymų dalis dėl jam suduoto smūgio nebuvo patvirtinti kitais byloje esančiais duomenimis. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia kritiškai vertinti nukentėjusiojo parodymų dalį dėl jam suduoto smūgio.

12.6. Šiame kontekste svarbu ir tai, jog minėtų liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina, o kartu ir nukentėjusiojo parodymus, paneigia byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas 2022 m. balandžio 22 d. laikotarpis nuo 18.00 val. iki 18.30 val. Vinco Kudirkos aikštėje. Iš šio vaizdo įrašo matyti, kaip nukentėjusysis kelis kartus galimai atsitraukia (vaizdo įrašas 06:07:25 s – 06:07:31 s), po to P. M. artinasi prie D. K., galimai užsimoja, bando suduoti, tačiau nematyti, kad būtų pataikęs į nukentėjusiojo veidą ar kitą kūno vietą. Po šių P. M. veiksmų, nukentėjusysis atsitraukia, tačiau tiek P. M., tiek D. K. grįžta atgal prie grupelės pažįstamų asmenų, su kuriais buvo prieš tai (vaizdo įrašas 06:07:32 s – 06:07:43 s) (2 t., b. l. 47–49). 2023 m. sausio 24 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kurį 2022 m. balandžio 22 d. laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.30 val. užfiksavo Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštės ir Gedimino prospekto sankryžoje įrengta stebėjimo kamera. Minėtame apžiūros protokole aprašytas matomas vaizdas ir nurodyta, jog 18:07:19 val. užfiksuota, kaip galimai P. M. vaikštinėja prie suoliuko, esančio paminklo Vincui Kudirkai dešinėje pusėje, matyti, kaip jis agresyviai prieina prie vieno vaikino, kuris stengiasi nuo jo atsitraukti eidamas nuo jo atgal, matyti, kaip P. M. galimai bando minėtam vaikinui suduoti rankomis, tačiau minėtas vaikinas atsitraukęs nueina prie suoliuko. Ką galimai P. M. daro nuėjęs nesimato, kadangi vaizdą užstoja paminklas, tam tikrais momentais galimai matosi, kaip vaikštinėja P. M.. 18:12:48 val. užfiksuota, kaip iš už paminklo, šalia suoliuko, stovinčio paminklo dešinėje pusėje, pasirodo P. M., D. K., liudytoja P. K. bei kiti asmenys, kurių požymių aiškiai nesimato. Matosi, kaip galimai P. M. agresyviai vaikšto link nukentėjusiojo, keletą kartų užsimoja rankomis link nukentėjusiojo, matyti, kad nukentėjusysis gindamas taip pat keletą kartų užsimoja rankomis link galimai P. M., tačiau ar asmenys užsimoję rankomis vienas kitam suduoda smūgius, aiškiai nesimato. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip P. M. buvo mušamas kitų vaikinų, tuo metu nukentėjusysis ir liudytoja P. K. stovi šalia. 18:13:49 val. užfiksuota, kaip nukentėjusysis, nespėjęs prieiti prie ant grindinio gulinčio P. M., kartu su liudytoja P. K. vėl nueina link laiptelių, vedančių iš aikštės į gatvę. Vėliau tiek nukentėjusysis, tiek P. M. nueina į vaizdo stebėjimo kamera nefiksuojamą teritoriją (2 t., b. l. 45–49). Apygardos teismo vertinimu, išanalizavus byloje esantį vaizdo įrašą iš Vinco Kudirkos aikštės bei įvertinus kitų objektų apžiūros protokolą, negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad P. M. sudavė nukentėjusiajam į veidą ar kitą kūno vietą.

Žemesnės instancijos teismas

12.7. Vertinant minėtame vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes svarbu ir tai, kad po matomo P. M. galimo sudavimo (užsimojimo), nukentėjusysis niekaip nesureagavo, t. y. nesusirietė, neužsiėmė už veido ar nosies, nematyti, jog būtų pradėjęs bėgti kraujas ir pan., juo labiau, kaip teigė pats nukentėjusysis, nenukrito ant žemės (vaizdo įrašas 06:07:32 s – 06:07:45 s). Be to, teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas Sigitas Laima nurodė, kad labiausiai tikėtina, jog smūgis buvo iš dešinės pusės nukentėjusiojo atžvilgiu, pertvara nukrypo į nukentėjusiojo kairę pusę, t. y. jeigu kaltinamasis stovėtų prieš nukentėjusįjį, tai labiausiai tikėtina iš kairės pusės (2023 m. rugsėjo 14 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas 04:38 s – 05:59 s). Vaizdo įrašas patvirtina, jog P. M. smūgio sudavimas buvo iš dešinės, t. y. priešingai negu nurodė apklaustas specialistas Sigitas Laima, kas reiškia, jog negalima kategoriškai teigti, kad P. M. sudavė nukentėjusiajam ir dėl jo suduoto smūgio D. K. pajuto fizinį skausmą ar jam lūžo nosis.

13. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad iš byloje esančių duomenų visumos negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog P. M. sudavė smūgį nukentėjusiajam D. K. į veido sritį, kuris galėtų būti vertinamas kaip BK 284 straipsnio dispozicijoje numatytas įžūlus elgesys. Teisėjų kolegija pažymi, kad necenzūrinių žodžių vartojimas viešoje vietoje, bandymas suduoti smūgį ar susistumdymas, t. y. tokie veiksmai, kurie buvo nustatyti šioje byloje, neatitinka nusikalstamai veikai būdingo pavojingumo pobūdžio ir laipsnio, todėl negali būti vertinami kaip nusikalstami.

Žemesnės instancijos teismas

14. Šiame kontekste aukštesnės instancijos teismas pažymi ir tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad P. M. savo veiksmais sukėlė BK 284 straipsnyje numatytus padarinius, t. y. sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

14.1. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. spalio 13 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-689/2021 22 punktas). Nustatant visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą atsižvelgiama į tai, ar viešoje vietoje, kaip minėta, buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. balandžio 29 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-489/2021 11 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

14.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad įvykus konfliktinei situacijai tarp P. M. ir D. K. nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Teisėjų kolegija, peržiūrėjusi byloje esantį įvykio vaizdo įrašą, sprendžia, kad po P. M. sukonfliktavimo su D. K. kiti asmenys, tuo metu buvę Vinco Kudirkos aikštėje, į konfliktą iš esmės niekaip nesureagavo, įvykio dalyviams nusiskundimų dėl viešosios tvarkos pažeidimo neišreiškė, byloje nėra duomenų, kad jie būtų pasijutę šokiruoti, pažeminti, išsigandę. Įvertinus tai, kad išdėstyta, daroma išvada, kad byloje surinktų duomenų visuma nepatvirtina aplinkybės, jog dėl P. M. veiksmų įvykio vietoje būtų buvusi sutrikdyta visuomenės rimtis ar viešoji tvarka, todėl nėra nustatytas būtinas BK 284 straipsnyje numatytas požymis – padariniai.

15. Teisėjų kolegija, apibendrinusi išdėstytų argumentų visumą, daro išvadą, kad nors išteisintojo P. M. ir nukentėjusiojo D. K. konfliktas įvyko viešoje vietoje, tačiau nebuvo nustatyta, kad P. M. dešine ranka sudavė D. K. į veidą, kas galėtų būti pripažįstama įžūliu elgesiu. Pažymima, kad P. M. ir D. K. konfliktas neperžengė privataus konflikto ribų, veika nebuvo pavojinga aplinkai ir aplinkiniams, nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar viešoji tvarka, nebuvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, nepadaryta materialinė žala, nesutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonės nebuvo šokiruoti, nesijautė nesaugiai ar pažeminti, todėl išteisintojo veiksmai, neatitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties.

16. Atsižvelgusi į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino P. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, tinkamai aiškino bei taikė baudžiamąjį įstatymą ir fakto ar teisės taikymo klaidos nagrinėjamoje byloje nepadarė, todėl prokuroro apeliacinis skundas atmetamas

Dėl nuteistojo A. P. apeliacinio skundo

17. Nuteistasis A. P. skunde teigia, kad tiek liudytojų parodymai, tiek vaizdo kameromis užfiksuotas vaizdo įrašas neparodo, kad nuteistasis sulaužė nukentėjusiajam nosį. Anot apelianto, pats D. K. nurodė, kad jam nosis buvo sulaužyta po konflikto su P. M.. Nosies lūžis turėjo įtakos dėl pasekmių sunkumo, kvalifikuojant veiką pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir skiriant griežčiausią bausmę. Be to, nuteistasis nuosekliai tvirtino, jog nukentėjusysis nosį galimai susilaužė kai krito, jis į galvos sritį netrenkė, o rankomis smūgiavo tik į pilvą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. nuosprendžiu A. P. pagrįstai pripažintas kaltu be kita ko ir dėl nesunkaus D. K. sveikatos sutrikdymo. Nuteistojo kaltę dėl inkriminuotos veikos padarymo patvirtina byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti bei ištirti įrodymai.

18. Nagrinėjamu atveju, A. P. nuteistas už tai, kad jis tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. K. sveikatą, kas pasireiškė tuo, kad po to, kai G. G. pribėgo prie D. K., bandžiusio įlipti į viešojo transporto stotelėje sustojusį autobusą ir tempė pastarąjį nuo autobuso, šiam nugriuvus ant žemės, jis (A. P.) kartu su G. G. sudavė ant grindinio gulinčiam nukentėjusiajam D. K. kojomis ir rankomis ne mažiau kaip 3 smūgius į galvą, abi rankas ir šonus, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam D. K. nosies kaulų lūžį ir abiejų akių vokų kraujosruvas, daugybines poodines kraujosruvas dešiniajame žaste ir dilbyje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu jis, veikdamas bendrininkų grupėje su G. G., pažeidė viešąją tvarką ir tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. K. sveikatą.

19. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėties būtinieji požymiai: veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-976/2019). Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatant priežastinį ryšį, turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), taip pat svarbu atsakyti į klausimą, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, 2K-386/2012, 2K-512/2014, 2K-322-511/2016, 2K-390-1073/2017, 2K-7-74-788/2019 ir kt.). Atitinkamai baudžiamosios teisės moksle priežastinis ryšys yra skirstomas į tiesioginį ir sudėtingą. Tiesioginio priežastinio ryšio atveju kaltininkas tiesiogiai sukelia pavojingus padarinius, o sudėtingo priežastinio ryšio atveju į priežastinio ryšio grandinę įsiterpia kitos sąlygos, prisidėjusios prie pavojingų padarinių kilimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-94-788/2021).

20. Nagrinėjamoje byloje matyti, kad nuteistasis neigia smūgiavęs D. K. į veido sritį, paaiškindamas, kad jis pats galėjo nukristi ir susižaloti nosį ir nesutinka, jog jo neteisėti veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su nukentėjusiojo sužalojimais. Iš Valstybinės teismo medicinos skyriaus 2022 m. balandžio 26 d. specialisto išvados Nr. G 1285/2022 (01) matyti, kad D. K. nustatytas nosies sumušimas, pasireiškęs nosies kaulų lūžiu ir abiejų akių vokų kraujosruvomis, daugybinėmis poodinėmis dešiniajame žaste ir dilbyje. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), iki kreipiantis į medicinos įstaigą, t. y. 2022 m. balandžio 22 d (2 t., b. l. 43–44). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, specialistas S. Laima patvirtino savo išvadą ir nurodė, kad gydymo įstaigoje buvo nustatyti sužalojimai nosies srityje. Sužalojimas galėjo atsirasti suduodant ir koja. Sužalojimas yra užfiksuotas priklausantis kitiems bukiems daiktams. Koja atitinka kieto ir buko daikto kriterijus. Nebuvo dokumentų, kuriuose būtų užfiksuota, jog nukentėjusysis lankėsi pas nosies gydytoją prieš patiriant traumą. Nosies lūžis buvo padarytas dėl trauminio poveikio kietu buku daiktu. Mažai tikėtina, jog trauma atsirado asmeniui parkritus. Mažai tikėtina, jog nukentėjusysis nustatytus sužalojimus galėjo pasidaryti nugriuvęs ar atsitrenkęs į kietus bukus daiktus. Tokia išvada padaryta įvertinus, sužalojimų vietas kūne. Nugriuvimo metu, pasidaromų sužalojimų metu yra stebimas dinaminis poveikis, t. y. šlities jėgų poveikis, kuris pasireiškia odos nubrozdinimais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti specialisto išvada ir paaiškinimais, todėl jais remiasi bei konstatuoja, jog nukentėjusiojo sužalojimai negalėjo atsirasti jam nugriuvus ar pačiam atsitrenkus į kietus bukus daiktus. Todėl tokia A. P. skunde keliama versija yra atmetama, kaip nepagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

21. Baudžiamojoje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu apklausti nukentėjusysis D. K. ir įvykį matę liudytojai patvirtino aplinkybes, kad A. P. su G. G. pasivijo nukentėjusįjį D. K. ir veikdami bendrai intensyviai naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, po ko D. K. buvo sužalota nosis.

21.1. Nukentėjusysis D. K. ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. P. ir G. G. nušoko nuo bordiūro ir puolė jį. Pirmasis puolė A. P., kuris ranka nukentėjusiajam sudavė į dešinį petį. Po smūgio D. K., besigindamas į A. P. pusę papurškė ašarinių dujų ir praradęs pusiausvyrą nugriuvo ant žemės. Nugriuvęs ant žemės, jis stengėsi apsaugoti savo galvą, todėl buvo ją užsidengęs rankomis. Juto, kad buvo smūgiuojama rankomis ir spardoma kojomis į įvairias jo kūno vietas, tačiau daugiausiai buvo taikomasi į galvos sritį. Kadangi galvą bandė dengtis rankomis, todėl dalis smūgių buvo suduota į rankas, dalis – į patį veidą. Kadangi smūgiai buvo intensyvūs ir smarkūs, jis buvo labai išsigandęs, todėl pradžioje net nejuto, kurios jo kūno vietos buvo sužalotos, tik pasibaigus smūgiams, jis pajuto ir pamatė, kad jo nosis sulaužyta ir kraujuoja (1 t., b. l. 69–81). D. K. apklaustas pirmosios instancijos teisme, iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir ikiteisminio tyrimo apklausų metu: jis šalinosi nuo A. P. ir G. G., bandė įlipti į autobusą, bet jį patraukė. Nukentėjusysis pradėjo bėgti į kitą pusę, link Vilniaus gatvės, tačiau už stotelės nukrito ir rankomis užsidengė veidą. D. K. trenkė į šonus, taip pat buvo taikoma ir į veido sritį, kadangi jo visas dilbis buvo sumuštas. Jam trenkė 3-4 smūgius, smūgiavo apie 10–15 sek., galėjo būti smūgiuojama kojomis ir rankomis. Kai jį mušė, P. K. šaukė, kad nustotų, taip pat kažkas pradėjo šaukti, kad kviečiama policija ir visi pasišalino. Kai nukentėjusysis atsistojo, jam pradėjo bėgti kraujas, pamatė, kad jo nosis pakreipta. Taigi nukentėjusysis D. K. patvirtino aplinkybes, kad A. P. ir G. G. jo atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus, po kurių jam bėgo kraujas ir nosis buvo pakreipta. Vertinant tokius nukentėjusiojo parodymus kaip patikimus svarbu ir tai, kad iš esmės analogiškas aplinkybes parodė ir ne vienas įvykį matęs liudytojas.

21.2. Liudytoja P. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš pradžių ant nukentėjusiojo užšoko A. P., po ko D. K. nugriuvo ant žemės. Tuomet D. K. pradėjo trys vaikinai spardyti ir daužyti rankomis. Intensyviausiai prieš D. K. smurtavo A. P., kuris rankomis nukentėjusiajam smūgiavo į galvos sritį, jam sudavė apie 10 smūgių į galvą, kiti du vaikinai D. K. spardė daugiau į kitas kūno vietas, kojomis sudavė apie 15–20 smūgių. Pastebėjo, kad tuo metu, kai minėti trys vaikinai mušė D. K., P. M. tuo metu buvo netoli laiptelių, vedančių nuo Vinco Kudirkos aikštės į Vilniaus g., link viešojo transporto stotelės, buvo atsirėmęs į sienelę (paaukštintą bordiūrą). Minėti vaikinai D. K. mušė apie 30 sekundžių, vėliau atsitraukė ir kiek matė, nuėjo link Vinco Kudirkos aikštės (1 t., b. l. 120–124). Liudytoja P. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog po konflikto su P. M., nukentėjusiojo veidas atrodė normaliai, nosis nebuvo kreiva. Stotelėje matė, kaip D. K. muša, spardo. Galimai spardė trise. D. K. gulėjo ant žemės, jo veidą ir kūną mušė rankomis bei kojomis. Pagrinde D. K. mušė A. P., tačiau kaip smūgiavo neatsimena. Nukentėjusiajam buvo suduota daugiau kaip 10 smūgių. Po smūgių D. K. nosis buvo pakreipta.

21.3. Liudytoja V. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad papurškus dujų D. K. pradėjo bėgti šaligatviu link viešojo transporto stotelės, po ko jį nusivijo trys jai pažįstami vaikinai, ten buvo A. ir R.. Liudytoja nematė, ar vaikinai pasivijo D. K., tačiau po trijų minučių pastebėjo, jog trys vaikinai nubėgo nuo viešojo transporto stotelės link Operos ir baleto teatro. Po kelių sekundžių priėjo nukentėjusysis, iš K. T. pasiėmė striukę. Liudytoja matė, kad D. K. nosis buvo sužalota, kreiva, ant veido matėsi kraujas (1 t., b. l. 126–130). Liudytoja V. Z. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog įvykio dieną D. K. matė pirmą kartą. Po to, kai visi išsilakstė, D. K. atėjo prie jų ir paprašė atiduoti striukę. Ji pamatė, kad D. K. nosis buvo pakrypusi į šoną, prakirsta lūpa, bėgo kraujas.

21.4. Liudytoja K. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad papurškęs ašarinių dujų D. K. pradėjo bėgti link viešojo transporto stotelės, į jo pusę bėgti ir vytis pradėjo A. ir R. bei dar vienas vaikinas, kuris, kaip vėliau jai nurodė draugė V. Z., vardu A.. Minėti vaikinai link D. bėgo Vinco Kudirkos aikštės žaliąja veja, esančia šalia aikštę ir gatvę skiriančio paaukštinto bordiūro. Ar minėti vaikinai nukentėjusįjį pavijo ir su juo susigrūmė, liudytoja nematė, kadangi su P. M. bei V. Z. buvo prie laiptelių, vedančių iš aikštės į gatvę, ir bendravo su P. M.. Visai netrukus, liudytoja pamatė nuo viešojo transporto stotelės link jos ateinantį D. K., matė, kad jo veidas sužalotas, nosis buvo kreiva ir iš jos bėgo kraujas (1 t., b. l. 168–172). Liudytoja K. T. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad D. K. užpuolė vaikinai. Matė, kaip atbėgo 5 vaikinai ir kažką užpuolė, paguldė ant žemės ir mušė. D. K. gulėjo ant žemės ir jį 4–5 vaikinai mušė, t. y. spardė, galimai rankomis mušė. Ji nematė ar D. K. bandė gintis, kai jį mušė, nes buvo toli nuo įvykio vietos, galimai 30 metrų atstumu. D. K. mušė arčiau stotelės. Atsimena, kad vieno vaikino vardas buvo R., taip pat kitų vaikinų, kurie nusivijo nukentėjusį, vardai galėjo būti A., A. ir R.. Ikiteisminio tyrimo metu ji geriau prisiminė įvykio aplinkybes ir davė teisingus parodymus. Po įvykio D. K. buvo sumuštas, jam kraujavo nosis.

21.5. Liudytoja V. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jai, būnant viešojo transporto stotelėje ,, Vinco Kudirkos aikštė“, esančioje šalia Vinco Kudirkos aikštės, ji išgirdo triukšmą ir agresyvius šūksnius. Atsisukusi pamatė, kaip prie viešojo transporto stotelės pribėgo keli vaikinai, t y. trys vaikinai vijosi vieną vaikiną – nukentėjusįjį. Pamatė, kaip vienu momentu nukentėjusįjį minėti vaikinai pradėjo stumdyti, po ko šis pargriuvo ant žemės. Liudytoja pastebėjo, kad nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, minėti asmenys buvo link jo atsisukę, ir vienas vaikinas nukentėjusįjį talžė rankomis, tačiau neįsidėmėjo, kokius konkrečiai veiksmus atliko kiti du vaikinai, kadangi viskas vyko labai greitai. Be to, minėtą vaikiną, kuris talžė nukentėjusįjį, bandė atitraukti kiti pašaliniai asmenys (1 t., b. l. 117–118). Liudytoja V. V. pirmosios instancijos teisme, teisiamojo posėdžio metu, paaiškino, jog atbėgę vaikinai mušėsi, t. y. mušė vieną žmogų, trankė rankomis. Ji nematė konflikto užuomazgų, pastebėjo tik tuomet, kai buvo intensyvios muštynės, t. y. kai bėgantį asmenį pasivijo, jis pargriuvo (negali nurodyti ar jis pats nugriuvo, ar jį pargriovė) ir gulintį mušė rankomis keli asmenys (neatmeta galimybės, kad galėjo būti smūgiuojama ir kojomis, mušė nukentėjusiajam į viršutinę kūno dalį (nors neatsimena tiksliai), kai jis gulėjo ant nugaros, taip pat nuketėjusysis buvo prisidengęs rankomis veidą), jie buvo pasilenkę. Matė, kad ant nukentėjusiojo veido buvo kraujo, tačiau negalėjo nurodyti ar ties nosimi buvo kraujo, nukentėjusio asmens veidą ji matė. Teisiamojo posėdžio metu, liudytoja atpažino A. P., kuris buvo pasilenkęs ir mušė nukentėjusį. Jai susidarė įspūdis, kad nukentėjusiajam buvo sunku gintis.

21.6. Nors nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde nurodė, kad jis smūgiavo tik į pilvo sritį ir nukentėjusiajam nosies nesulaužė, tačiau aukščiau aptartų liudytojų parodymai tokias aplinkybes paneigia. Būtent liudytoja V. V. teisiamojo posėdžio metu atpažino A. P., kaip asmenį, kuris buvo pasilenkęs prie nukentėjusiojo ir jį mušė bei nurodė, jog gulintį nukentėjusįjį mušė keli asmenys rankomis, neatmeta galimybės, kad galėjo būti smūgiuojama ir kojomis. Nukentėjusiajam buvo smūgiuojama į viršutinę kūno dalį, nukentėjusysis buvo prisidengęs veidą rankomis. Taip pat liudytoja P. K. patvirtino, jog A. P. mušė D. K.. Matė, kaip nukentėjusysis guli ant žemės, jis buvo mušamas rankomis ir kojomis. A. P. rankomis nukentėjusiajam smūgiavo į galvos sritį, jam sudavė apie 10 smūgių į galvą. Nukentėjusysis galimai buvo užsidengęs veidą rankomis. Po smūgių D. K. nosis buvo pakreipta. Liudytoja V. Z. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog kai nukentėjusysis stumdėsi su P. M., kraujo nebuvo, tačiau vėliau D. K. priėjus ir paprašius duoti striukę, matė, jog jo nosis buvo pakrypusi į šoną, prakirsta lūpa, bėgo kraujas. Apygardos teismo vertinimu, aukščiau aptartų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų visuma patvirtina, kad A. P. ir G. G. smurtavo prieš nukentėjusįjį, smūgiavo tiek į galvos sritį, tiek į kitas kūno vietas, smūgių buvo daug ir jie buvo intensyvūs, po šių veiksmų nukentėjusiojo nosis buvo sužalota, pakrypusi, veidas kruvinas.

22. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad galima daryti neabejotiną išvadą, jog D. K. buvo sužalotas dėl nuteistųjų smurtinių veiksmų. Pažymima, kad nukentėjusiojo patirtų sužalojimų mastas, pobūdis bei mechanizmas atitinka nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymuose nurodytas aplinkybes dėl nuteistųjų veiksmų pobūdžio. Nagrinėjamu atveju, byloje esančiais įrodymais, kurie aptarti šios nutarties 21.1. - 21.6. punktuose, įrodyta, jog A. P. kartu su kitu nuteistuoju nesunkiai sutrikdė D. K. sveikatą. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas A. P. pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, todėl nuteistojo A. P. apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.

23. Nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka, kad jo atžvilgiu nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Anot apelianto, D. K. pats išprovokavo konfliktą, todėl turėjo būti nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Taip pat apeliantas teigė, jog jis pasipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl to, nurodė, kad konfliktavo su nukentėjusiuoju, kas reiškia, jog turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

23.1. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išsiaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis. Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.

Žemesnės instancijos teismas

23.2. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nuteistasis nepripažino smūgiavęs nukentėjusiajam į veido sritį, nepripažino, jog dėl jo neteisėtų veiksmų D. K. lūžo nosis. Nors nuteistasis ir teigė pripažįstantis kaltę visiškai, tačiau nuosekliai neišdėstė, kaip ir kokiomis aplinkybėmis buvo suduota kaltinime nurodytas smūgių skaičius. A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog vaikinui nugriuvus ant žemės, jis tris kartus dešine ranka smogė nukentėjusiajam į pilvo sritį, į kitas kūno vietas nesmūgiavo nei rankomis, nei spardė kojomis. Nepastebėjo, kad įvykio metu nukentėjusiajam būtų sužalota nosis, nematė kraujo dėmių ant veido ar ant kitų kūno vietų (4 t., b. l. 116–120). Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu, vis tik nuteistasis teigė, jog dėl inkriminuojamų nusikaltimų prisipažįsta, nurodė, kad palaiko savo duotus parodymus ankstesnės apklausos metu. Pripažino, kad pranešime apie įtarimą nurodytomis aplinkybėmis, jis kartu su G. G. sudavė nukentėjusiajam smūgius į įvairias kūno vietas ir nukentėjusįjį sužalojo (4 t., b. l. 128–130). A. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jos jis pritūpė ir sudavė D. K. porą kartų į pilvo sritį, su kojomis nesmūgiavo. Taip pat teigė, jog G. G. tuo metu stovėjo šalia ir nieko nedarė, jokių smūgių nesudavė.

23.3. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei A. P. duotus parodymus, daro išvadą, kad A. P. prisipažinimas nebuvo nei nuoširdus, nei visiškas. A. P. pozicija proceso metu iš esmės nesikeitė – nuteistasis nuolat akcentavo, kad konfliktą išprovokavo nukentėjusysis, jis nukentėjusiajam sudavė kelis smūgius tik į pilvo sritį. Tačiau aukščiau aptarti ir ištirti byloje esantys įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes nei nurodė nuteistasis. Nors apklausiamas teisme nuteistasis nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, tačiau apygardos teismo vertinimu, tokia jo pozicija deklaratyvi, ja galimai siekiama padėti išvengti atsakomybės kitiems nuteistiesiems bei sušvelninti savo padėtį. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. P. prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir išreikštas gailėjimasis pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinti kaip formalūs ir nenuoširdūs, todėl ir ši nuteistojo apeliacinio skundo dalis atmetama.

23.4. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė –kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys, kuri nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020, 2K-29-648/2023).

23.5. Nuteistojo teiginiu, konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko dėl to, jog D. K. išsitraukė dujų balionėlį. A. P. pasakius negąsdinti dujų balionėliu, nukentėjusysis jo atžvilgiu vartojo necenzūriniais žodžiais bei pasakė, kad ir jis gaus dujų. Nukentėjusysis papurškė dujomis į A. P., po ko šis nurodė, kad pasibaigus dujoms, D. K. geruoju nesibaigs. Nukentėjusysis teigė, jog papurškus dujomis P. M., girdėjo, kaip A. P. sakė, jog kai dujos pasibaigs pamatys, todėl nukentėjusysis pradėjo šalintis nuo jų, kad nekelti konflikto. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusysis savo elgesiu, įžūliai, įžeidžiančiai ar provokuojančiai būtų pradėjęs konfliktą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu tvirtino, jog dujų balionėlį panaudojo P. M. atžvilgiu, kadangi tarp jų įvyko konfliktas. A. P. kartu G. G. pasivijo nukentėjusįjį, jį pargriovė ant žemės ir sudavė ant grindinio gulinčiam nukentėjusiajam kojomis ir rankomis ne mažiau kaip tris smūgius į galvą, abi rankas ir šonus. Iš šių faktinių aplinkybių matyti, kad A. P. veikai įtakos turėjo ne D. K. veiksmai, o kitos priežastys. Pats nukentėjusysis stengėsi išvengti konflikto, norėjo įlipti į viešojo transporto stotelėje sustojusį autobusą, tačiau pastarasis buvo nutemptas ir sumuštas. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog D. K. veiksmai buvo provokuojantys ar rizikingi, nuteistasis veikė iš savanaudiškų paskatų, keršto, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė A. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

24. A. P. apeliaciniame skunde teigė, kad realios bausmės taikymas jo atžvilgiu nėra būtinas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė ypač griežtą laisvės atėmimo bausmę.

24.1. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme numatytos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

24.2. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

24.3. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

24.4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A. P. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, laikydamasis 54 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktų reikalavimų, įvertino tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos buvo padarytos tiesiogine tyčia, nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jam padaryta neturtinė žala, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui padaryta 756,80 Eur turtinė žala, Vilniaus teritorinės ligonių kasoms padaryta 539,88 Eur dydžio turtinė žala. Be to, teismas, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, įvertino ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis (anksčiau teistas šešis kartus, per pastaruosius 5 metus daugiau kaip 20 kartų buvo baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, paskirtų administracinių nuobaudų – baudų, nemoka (4 t., b. l. 43–55); nedirbantis (4 t., b. l. 41); Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (4 t., b. l. 42). Taip pat teismas, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų, įvertino, kad nėra A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnis), nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – A. P. nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas ir veikdamas bendrai su G. G. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai).

24.5. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį už padarytas nusikalstamas veikas teisingai sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. P. paskyrus tik pačias griežčiausias sankcijoje numatytas bausmės rūšis – areštą ir laisvės atėmimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. P. skundžiamame nuosprendyje nustatytą nusikalstamą veiką padarė 2022 m. balandžio 22 d., kai jis 2022 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (įsiteisėjo 2022 m. vasario 1 d.) buvo nuteistas, jam paskirta arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas 9 mėnesiams, kas reiškia, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Ankstesniais nuosprendžiais A. P. buvo skirtos įvairios bausmės, taip pat ir švelnesnės už laisvės atėmimą: laisvės apribojimas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė, kuri 2022 m. gegužės 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pakeista į arešto bausmę; 2022 m. birželio 6 d. nuosprendžiu), areštas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d., nuosprendžiu paskirta arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas, 2023 m. sausio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausmė), laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. nuosprendžiu), tačiau jos nuteistojo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, švelnesnės bausmės jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė. Be to, A. P. net tris kartus praeityje teistas už analogiškų nusikalstamų veikų darymą, t. y. už viešosios tvarkos pažeidimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis turi polinkį į nusikalstamą elgesį ir nesiekia išvengti naujų nusikalstamų veikų darymo. A. P. per penkių metų laikotarpį administracine tvarka baustas net 29 kartus (4 t., b. l. 43–55). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įvertinęs nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parinko A. P. laisvės atėmimo bausmę. Byloje esantys A. P. charakterizuojantys duomenys rodo, kad nuteistasis turi polinkį nusikalsti, jis nesiekia atsisakyti nusikalstamo elgesio modelio ar tolesnių nusikalstamų veikų darymo, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmės teigiamos įtakos nepadarė, nebuvo pakankamai efektyvios ir nepaveikė nuteistojo elgesio teigiamai, kad sulaikytų jį nuo nusikalstamo elgesio ateityje. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad už A. P. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu subendrintos apėmimo būdu, todėl teisėjų kolegiją daro išvadą, kad apeliacinio skundo teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės griežtumo nepagrįsti.

24.6. Pažymima, kad šiuo atveju BK 138 straipsnio 1 dalis numato laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų, BK 284 straipsnis numato laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skyrė mažesnę nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą, skyrė bausmės vidurkį, atsižvelgdamas, be kita ko, į nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į nustatytas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad yra jauno amžiaus, nedirbantis, administracine tvarka baustas, tačiau duomenų apie baudų sumokėjimą nėra. Paskirtos bausmės buvo subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, taikant bausmių apėmimo būdą, taigi apeliantui dėl nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje padarytų nusikalstamų veikų paskirta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įstatymo nuostatų, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi paskirta 1 metų 4 mėnesių ir 4 dienų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, t. y. dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi paskirtos 1 metų 4 mėnesių ir 4 dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalį – 6 mėnesius laisvės atėmimo. A. P. buvo paskirta galutinė subendrinta 1 metų 10 mėnesių ir 4 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi paskirta ir atlikta bausmės dalis.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam parinkta galutinė bausmės rūšis ir dydis yra tinkamai individualizuota, ji atitinka pastarojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

26. Nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria teismas iš apelianto bei kito nuteistojo solidariai priteisė atlyginti nukentėjusiajam 3 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra neproporcingai per didelis, neatitinka teismų formuojamos praktikos šios kategorijos bylose ir taip pažeidžia protingumo, teisingumo principus.

26.1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021).

26.2. Teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-689/2020). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pripažintinas teisingu, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, be kita ko, reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. Taip pat pažymėtina, kad sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-699/2017).

26.3. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog D. K. buvo užpultas ir sumuštas viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje. Dėl smurtinių veiksmų nukentėjusysis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusiu nosies kaulų lūžiu ir abiejų akių vokų kraujosruvomis, daugybinėmis poodinėmis dešiniajame žaste ir dilbyje. Teismas, vertindamas nukentėjusiojo neturtinę žalą, atsižvelgė, jog D. K. patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, dėl patirtų sužalojimų turėjo rūpintis savo sveikata, jam buvo taikytas operacinis gydymas, t. y. patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos nurodė, jog įvykis jam paliko neigiamas pasekmes, jis pradėjo šalintis žmonių ir susibūrimo vietų. Neabejotina, kad D. K. dėl įvykio ir patirtų sužalojimų patyrė nepatogumus, fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, stresą. Nukentėjusiojo patirti negatyvūs pojūčiai ir nepatogumai nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį.

26.4. Baudžiamosios bylos duomenimis, nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, jog jis dėl patirtų ir patiriamų neigiamų išgyvenimų, neturtinės žalos dydį vertina 4 000 Eur. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad atsižvelgiant į kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikos aplinkybes bei vertinant atskirai ir bendrai asmenų panaudotą smurtą prieš jį, sukeltas pasekmes, jis nukentėjusysis reiškia P. M. 1 000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, A. P. ir G. G. po 1 500 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir D. K. iš A. P. ir G. G. priteisė solidariai 3 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išvardino, į kokius kriterijus turi būti atsižvelgiama sprendžiant neturtinės žalos priteisimo bei jos dydžio klausimą, tačiau juos įvertino nepakankamai padaryto sužalojimo ir panašios teismų praktikos kontekste.

26.5. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis dėl patirto sveikatos sutrikdymo buvo nedarbingas nuo 2022 m. balandžio 22 d. iki 2022 m. birželio 1 d. D. K. nurodė, jog dėl nosies lūžio jam buvo atlikta operacija Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninėje. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 26 d. specialisto išvadoje Nr. G 1285/2022(01) nustatyta, kad gydytojo konsultacijoje, iš karto po įvykio – 2022 m. balandžio 22 d. 19.51 val. rekomenduota: vengti karštų patalpų, patiekalų, nosies nepūsti 5-7 dienas, riboti fizinį krūvį 1-2 sav., šalčio kompresai nosies nugarėlės srityje 3-4 dienas. Tai patvirtina, jog nukentėjusysis, įvertinus ir tai, kad jis nosies pertvaros problemų neturėjo, iš tiesų dėl nuteistųjų neteisėtų veiksmų sukeltų pasekmių – lūžusios nosies, kurį laiką negalėjo kvėpuoti per nosį ir tai neabejotinai kėlė diskomfortą bei nepatogumus. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad fiziniai skausmai netruko ilgai, jokių objektyvių medicininių duomenų, kad nukentėjusiojo liga būtų paūmėjusi ar jo fizinė sveikata dėl įvykio būtų ypatingai pablogėjusi, nebuvo pateikta. Taip pat nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių psichikos sutrikimus dėl patirto įvykio ar psichologo konsultacijas. Nepateikta objektyvių duomenų, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turės esminės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Teisiamojo posėdžio nei pats nukentėjusysis, nei kiti apklausti liudytojai nepatvirtino, jog dėl įvykio D. K. jaučia baimę, nesaugumo jausmą bei vengia lankytis žmonių susibūrimo vietose.

26.6. Pažymėtina, jog pagrindinis ir esminis kriterijus nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, yra dėl nusikalstamos veikos patirtos pasekmės asmens sveikatai, tačiau, vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).

26.7. Analizuojant naujesnę teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamosiose bylose, kuriose nukentėjusieji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl suduotų smūgių į veidą, matyti, kad teismo nustatyti neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 500 eurų iki 2 896,20 eurų (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-426-806/2023 – nustatyta, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (iš dviejų nuteistųjų priteista atlyginti dvejiems nukentėjusiesiems po 1 000 Eur neturtinę žalą; nusikalstama veika pasireiškė tuo, jog veikdami kartu nuteistieji, čiupo už striukės ir pagriovė ant žemės du nukentėjusiuosius, mušė rankomis ir kojomis, po to tyčia ne mažiau kaip keturis kartus buvo spiriama nukentėjusiajam į galvą; vienam iš nukentėjusiųjų padarė poodines kraujosruvas veide, odos nubrozdinimą kaktoje, muštines žaizdas kaktoje, dešinio V-o piršto lūžį, kitam nukentėjusiajam padarytas galvos sumušimas, pasireiškęs nosies kaulų lūžiu su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuose audiniuose bei odos nubrozdinimu plaštakoje), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018 – nustatyta 2 896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai nustatyti paviršiniai odos nubrozdinimai veide, krūtinės ląstoje, kairiojo peties, abiejų riešų, klubų ir abiejų kelių srityse, kairio alkūnkaulio kūno lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairio vidurinio sėdmens raumens plyšimas, riešo sąnario kontraktūra), Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-20-574/2024 – nustatyta 1 000 Eur neturtinė žala priteista nukentėjusiajam iš nuteistojo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, po 500 Eur neturtinė žala priteista iš dviejų nuteistųjų dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje; dviejų nuteistųjų bendrais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta kairiojo skruosto audinių ir kairiojo viršutinio voko patinimas, kraujosruvos abiejuose lūpose ir du kaktos dešinės pusės odos nubrozdinimai), Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-55-817/2024 – nustatyta 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajam buvo padarytas nosies kaulų lūžis su poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlės minkštuose audiniuose ir akių vokuose, kairio kelio priekinio kryžminio ir vidinio kryžminio raiščių plyšimai, blauzdikaulio išorinio krumplio nedidelis įspaustinis ir šeivikaulio galvos lūžį su odos nubrozdinimu kelio minkštuose audiniuose, poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, odos nubrozdinimus alkūnėse, kairiame dilbyje, dešiniame kelyje; nuteistasis buvo nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymo, Šiaulių apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-131-354/2023 – pirmosios instancijos teismo nustatyta neturtinė žala sumažinta iki 2 550 Eur (nepilnametei nukentėjusiajai, išsakius necenzūrinius įžeidžiamus žodžius, nuteistasis galva smogė jai į veido sritį ir taip padarė kraujosruvą nosies nugarėlėje nei sulaužė nosies kaulus).

27. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes dėl nukentėjusiojo patirto fizinio skausmo ir kitų neigiamų dvasinių išgyvenimų, o taip pat ir atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teismų praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas konstatuoja, jog nukentėjusiojo patirta neturtinė žala vertintina 1 500 eurų suma.

28. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo yra keistinas, šią sumą mažinant iki 1500 Eur (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BPK 328 straipsnio 4 punktas).

29. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria buvo nuspręsta iš A. P. išieškoti nukentėjusiojo patirtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BPK 106 straipsnio 2 dalį ir priteisė iš A. P. ir G. G. po 1 500 Eur nukentėjusiajam D. K. atstovavimo išlaidų. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai proceso išlaidas priteisė nukentėjusiajam, nors iš byloje esančių sąskaitų bei atliktų mokėjimų matyti, jog pavedimus bei mokėjimą grynaisiais pinigais atliko nukentėjusiojo motina, be to, priteistos atstovavimo išlaidos yra neproporcingai per didelės.

29.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme. Tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

29.2. Nustatyta, jog nukentėjusysis D. K. nurodė, jog jo patirtos proceso išlaidos pirmosios instancijos teisme yra 3 000 Eur, kurios yra pagrįstos mokėjimą patvirtinančiais dokumentais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog iš advokato S. Žentelio išrašytose sąskaitose nurodytų suteiktų teisinių paslaugų matyti, kad 1 000 Eur sumokėta už atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu, 150 Eur už civilinio ieškinio paruošimą, 1 850 Eur už atstovavimą teisminiame bylos nagrinėjime, iš viso atstovavimo paslaugų suma – 3 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiojo advokato teisinį darbą, t. y. advokatas 2022 m. gegužės 2 d. ikiteisminio tyrimo metu pateikė prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pasidaryti reikalingų dokumentų kopijas, ikiteisminio tyrimo metu advokatas dalyvavo ir atstovavo nukentėjusį 2022 m. spalio 5 d. apklausos metu ir 2022 m. lapkričio 25 d., vykusioje akistatoje, taip pat nukentėjusiojo atstovas parengė teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta teismo posėdyje, kuris truko 10.20 val. Taip pat buvo atsižvelgta į teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – ir Rekomendacijos).

29.3. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusysis D. K. už jam advokato suteiktas teisines paslaugas iš tiesų turėjo sumokėti tokias sumas, kokios nurodomos byloje esančiose sąskaitose už teisines paslaugas (6 t., b. l. 77–84). Pažymėtina, kad advokato darbinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai (Advokatūros įstatymo, Lietuvos advokatų etikos kodekso, kt.) nenustato konkrečių advokato paslaugų įkainių ir advokatas iš esmės yra laisvas susitarti su klientu dėl jo pageidaujamų įkainių už teikiamas paslaugas, tačiau lojalumo klientui principas įpareigoja advokatą elgtis sąžiningai, informuoti klientą apie visas reikšmingas sutarties sąlygas ir parinkti tokį įkainį, kuris atitinka bylos sudėtingumą, teikiamų teisinių paslaugų turinį ir apimtį, ir kt. Pažymėtina ir tai, kad advokato ir jo kliento sutarta atlygio už teisines paslaugas suma negali sudaryti neproporcingai didelės finansinės naštos asmeniui, iš kurio ji išieškoma.

29.4. Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, kad rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). 2022 m. 1 ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) buvo 1 729,90 Eur, 2022 m. 3 ketvirčio – 1 799 Eur, 2023 m. 1 ketvirčio – 1 959,90 Eur, 2023 m. 2 ketvirčio – 2 000,10 Eur, 2023 m. 3 ketvirčio – 2 018,20 Eur. Rekomendacijų 10.11 punkte nurodyta, jog už vieną teisinių konsultacijų, išskyrus Rekomendacijų 10.1 punkte nurodytą proceso stadiją, valandą taikomas maksimalus koeficientas yra 0,1, o 10.12. punkte nurodyta, jog už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taip pat taikomas 0,1 koeficientas. Rekomendacijų 10.2. punkte nurodyta, jog už procesinių dokumentų parengimą bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu koeficientas yra 2,5. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nukentėjusiajam iš A. P. ir G. G. po 1 500 Eur priteistos atstovavimo išlaidos kiekvienam neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių išlaidų dydžių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamosios bylos tyrimas prasidėjo nuo 2022 m. balandžio 22 d., byla baigta nagrinėti teisme 2024 m. sausio 11 d., kas rodo, jog visos baudžiamosios bylos nagrinėjimas truko pakankama ilgą laiko tarpą, t. y. ilgiau kaip vienerius metus ir aštuonis mėnesius. Nukentėjusiojo atstovas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 2 d. pateikė orderį, susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, 2022 m. spalio 5 d. dalyvavo nukentėjusiojo apklausoje, kuri truko 1 val. 08 min., 2022 m. lapkričio 25 d. nukentėjusiojo atstovas dalyvavo akistatoje, kuri truko 58 min., taip pat pateikė civilinį ieškinį, kurio apimtis yra du puslapiai. D. K. atstovas advokatas S. Žentelis dalyvavo dešimt posėdžių (2023 m. gegužės 31 d. – 4 min. trukmė, 2023 m. birželio 7 d. – 1 val. 49 min. trukmė, 2023 m. birželio 27 d. – 2 val. 25 min. trukmė, 2023 m. rugpjūčio 29 d. – 1 val. 30 min. trukmė, 2023 m. rugsėjo 14 d. – 28 min. trukmė, 2023 m. spalio 19 d. – 1 val. 37 min. trukmė, 2023 m. spalio 31 d. – 5 min. trukmė, 2023 m. lapkričio 17 d. – 2 val. 5 min. trukmė, 2023 m. lapkričio 30 d. – 5 min. trukmė, 2024 m. sausio 11 d – 1 val. 1 min. trukmė). Įvertinus teisiamųjų posėdžių protokolus, akivaizdu, kad nukentėjusiojo atstovas viso proceso metu buvo aktyvus, kadangi apklaustiems liudytojams, pirmosios instancijos teisme kaltinamųjų statusu buvusiems proceso dalyviams, uždavė klausimus, baigiamųjų kalbų metu pasisakė plačiai dėl savo atstovaujamojo interesų. Teisėjų kolegija pažymi, jog rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas neapsiribojama vien tik procesinių dokumentų surašymu, yra renkama juos pagrindžianti medžiaga, teikiamos teisinės konsultacijos, atliekama aktualių teisės aktų ir praktikos analizė bei teisinis vertinimas bei pan. Be to, byloje esančios sąskaitos už teisines paslaugas rodo, jog nukentėjusysis neprašo priteisti už advokato teisinį darbą – jo atstovo advokato S. Žentelio atstovavimą teismo posėdyje 2024 m. sausio 11 d. mokėjimo nurodymai bei pinigų priėmimo kvitas taip pat patvirtina, jog advokatui už jo teisinių paslaugų teikimą šioje baudžiamojoje byloje buvo sumokėta (6 t., b. l. 77–94). Nurodytų argumentų pagrindu, priteistos atstovavimo išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl šioje dalyje nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

29.5. Apelianto skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai proceso išlaidas priteisė nukentėjusiajam, nors šis tokių išlaidų iš tikrųjų nepatyrė, kadangi D. K. motina atliko mokėjimus už advokato teisines paslaugas, nors nukentėjęs asmuo yra suaugęs ir dirbantis. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis apeliacinio skundo argumentas laikytinas teisiškai nepagrįstu. Pažymėtina, jog BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

29.6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis asmuo, yra išaiškinta, kad proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų išlaidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ (lot. – qui fact per alium, facit per se), laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos. Šios byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų (CK 6.50 straipsnis) išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos ir, jeigu CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu yra pateiktas prašymas (tiek raštu, tiek žodžiu teismo posėdyje; tiek byloje dalyvaujančio asmens, tiek jo atstovo) dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu ar jo padėjėju. Nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009; 3K-3-256-684/2015; e3K-3-275-823/2021).

29.7. Iš sąskaitų už teisines paslaugas matyti, kad advokatas S. Žentelis dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo D. K. atstovas, todėl nukentėjusysis yra subjektas, kuriam įstatymas numatyto galimybę priteisti patirtas išlaidas už advokato paslaugas. Nuteistasis nurodo, kad už advokato teisines paslaugas mokėjo nukentėjusiojo motina, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad, nors D. K. yra dirbantis, tačiau iš išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos matyti, kad nedarbingumo laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 22 d. iki 2022 m. birželio 1 d. jam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 22 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. sumokėjo 170,83 Eur išmoką, nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gegužės 11 d. sumokėjo 227,76 Eur išmoką, nuo 2022 m. gegužės 12 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. sumokėjo 284,70 Eur išmoką, nuo 2022 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. išmokėjo 113,88 Eur išmoką, nurodytu laikotarpiu nukentėjusysis iš darbovietės UAB „TELE2“ negavo jokių pajamų. Vėliau iš UAB „TELE2“ už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. nukentėjusysis gavo 151,46 Eur, iš UAB „AMBER FOOD“ nukentėjusysis gavo 783 Eur sumą. Iš duomenų matyti, kad vėliau D. K. keitė darbovietę. Aptartos aplinkybės patvirtina, jog nors nukentėjusysis yra dirbantis, tačiau jo pajamos nėra didelės, todėl, suprantama, kad nukentėjusiojo šeimos narys – motina, su kuria palaikomi glaudūs, tamprūs santykiai, gali padėti nukentėjusiajam finansiškai. Nepaisant to, koks subjektas sumokėjo už patirtas teisines paslaugas, nėra pagrindo nesutikti, jog išlaidos buvo patirtos ir sumokėtos už nukentėjusiojo atstovo advokato S. Ž. suteiktas teisines paslaugas šioje baudžiamojoje byloje.

29.8. Teisėjų kolegija pažymi, jog tarp nukentėjusiojo ir jo motinos susiklostė civiliniai santykiai, kuomet D. K. motina I. K. įvykdė prievolę už skolininką, t. y. nukentėjusįjį. CK 6.50 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę už skolininką ir tokie teisės padariniai, reiškiantys, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Tai reiškia, kad kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininką, pirminė prievolė, siejusi kreditorių ir skolininką, pasibaigia, o jos pagrindu atsiranda nauja, regresinė prievolė, t. y. skolininko prievolė sumokėti asmeniui tai, ką jis už skolininką sumokėjo pradiniam kreditoriui. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiojo motina, turi teisę reikšti regresinį reikalavimą nukentėjusiajam dėl už jį apmokėtų teisinių išlaidų, todėl šiuo atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiajam priteisė atstovavimo išlaidas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

30. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš A. P. valstybės naudai prašoma išieškoti 166,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir A. P. gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo A. P., sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo keistina (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

prokuroro Benedikto Leišio apeliacinį skundą atmesti.

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuteistųjų A. P. ir G. G. priteistą sumą D. K. neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 1 500 eurų (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų).

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš A. P. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Marijus KursevičiusValerij LaušDarius Pranka