Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nijolės Žimkienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ievos Danylienės (toliau – prokurorė) ir nuteistojo V. Č. (toliau – apeliantas) apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 75 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, V. Č. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme –36 MGL (1 800 Eur) dydžio bauda, ir V. Č. paskirta galutinė subendrinta 75 parų arešto bausmė ir 36 MGL (1 800 Eur) dydžio bauda, kuri vykdoma atskirai.

Arešto bausmės pradžia skaičiuotina nuo V. Č. atvykimo atlikti bausmę dienos ar jo sulaikymo vykdant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dienos.

V. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš V. Č. V. M. naudai 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje V. M. civilinis ieškinys atmestas.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas. Priteista iš V. Č. Vilniaus teritorinei ligonių kasos naudai 241,71 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (241,71 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Priteistos iš V. Č. 59,76 Eur su teismo procesinių dokumentų siuntimu susijusios išlaidos valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. Č. nuteistas už tai, kad jis nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent: jis 2022 m. spalio 9 d., apie 21.40 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), vartų, tyčia abejomis rankomis pastumdamas V. M. į krūtinę, po to abiejų rankų kumščiais suduodamas ne mažiau 3 smūgius į veido sritį, pastarajam nuo suduotų smūgių pargriuvus ant žemės ir susižalojus rankas ir koją, gulint ant nugaros, jis (V. Č.), atsisėdęs jam ant pilvo, abiejų rankų kumščiais suduodamas ne mažiau 5 smūgius į veido sritį, padarė nukentėjusiajam V. M. nosies kaulų lūžį su poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlės minkštuosiuose audiniuose ir akių vokuose, kairio kelio priekinio kryžminio ir vidinio kryžminio raiščių plyšimus, blauzdikaulio išorinio krumplio nedidelį įspaustinį ir šeivikaulio galvos lūžį su odos nubrozdinimu kelio minkštuosiuose audiniuose, poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, odos nubrozdinimus alkūnėse, kairiame dilbyje, dešiniame kelyje, t. y. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes nukentėjusysis ilgai sirgo – dėl nosies ir kairės blauzdos kaulų lūžių bei kryžminio raiščių plyšimo sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, ir sukėlė fizinį skausmą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ievos Danylienės bei nuteistojo V. Č. apeliaciniai skundai atmestini.

19. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme numatytos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu V. Č. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Įstatymų leidėjas už šios nusikalstamos veikos padarymą numatė alternatyvias bausmių rūšis – laisvės apribojimą, areštą, laisvės atėmimą iki trejų metų.

21. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad V. Č. padarė vieną nesunkų nusikaltimą – smurtiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė kito asmens – V. M. – sveikatą, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, veika buvo baigta. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog V. Č. kaltės padarius nusikalstamą veiką nepripažino, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo V. Č. asmenybę charakterizuojančius duomenis – dirbantis – vykdo individualią veiklą, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad V. Č. praeityje teistas, taip pat ir už smurtinių nusikaltimų žmogaus sveikatai padarymą, nusikalstamą veiką padarė neatlikęs jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės (nesumokėjęs 36 MGL (1 800 Eur) dydžio baudos). Nuteistąjį neigiamai charakterizuoja ir jo padaryti administraciniai nusižengimai. Atsižvelgdamas į nurodytas nuteistąjį bei padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skyrė įstatymo sankcijoje numatytą su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmę – areštą, jos dydį nustatant didesnį, nei sankcijoje numatytas vidurkis.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. Č. bausmę, laikėsi įstatyme įtvirtintų bausmės parinkimo taisyklių. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apibendrinant V. Č. charakterizuojančių duomenų visumą, įvertinus jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, V. Č. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, yra areštas. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam V. Č. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta didesnė arešto bausmė nei BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas arešto bausmės vidurkis – 75 parų areštas. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme –36 MGL (1 800 Eur) dydžio bauda, ir V. Č. paskirta galutinė subendrinta 75 parų arešto bausmė ir 36 MGL (1 800 Eur) dydžio bauda.

23. Nors apeliaciniu skundu prokurorė akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam V. Č. bausmę neįvertino jo smurtinių veiksmų intensyvumo, jų trukmės, jog savo smurtinius veiksmus prieš V. M. nutraukė ne savo valia, o tik paveiktas į įvykio vietą atėjusių pašalinių asmenų pastangų, jog nukentėjusiajam buvo padaryti daugiau nei vienas sužalojimas, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, jog jo tyčia buvo išankstinė, t. y. V. Č. su sutuoktine automobiliu atvyko pas V. M. jau turėdamas sumanymą panaudoti fizini smurtą jo atžvilgiu, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą gauti duomenys apie naujų ikiteisminių tyrimų pradėjimą V. Č. atžvilgiu, tačiau šie apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas griežtinti V. Č. paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad prokurorės nurodomos aplinkybės buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, vertinant V. Č. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstama veika padarytą žalą. Aplinkybė, kad V. Č. yra pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, nesudaro pagrindo griežtinti jam skiriamą bausmę, nes yra vadovaujamasi nekaltumo prezumpcija. Nors prokurorė prašo V. Č. paskirti laisvės atėmimo bausmę, tačiau pirmosios instancijos teismo paskirta arešto bausmė taip pat yra bausmė, prilyginama trumpalaikei laisvės atėmimo bausmei, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodo prokurorė, šios bausmės rūšis, atsižvelgiant ir jos trukmę, atitinka įstatymo reikalavimus bei nėra aiškiai neteisinga ar per švelni, todėl jos griežtinti nėra pagrindo.

24. Apibendrindama aptartas teisines ir faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokurorės skundo argumentai nesudaro pagrindo griežtinti V. Č. paskirtos bausmės. Individualizuojant bausmę buvo įvertintos visos, tiek su nuteistojo asmenybe, jo elgesiu, tiek su padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ir pavojingumu susijusios aplinkybės. Nuteistajam paskirtos arešto bausmės rūšis bei dydis atitinka BK 54 straipsnyje įtvirtintus bausmės skyrimo pagrindus bei neprieštarauja nei teisingumo, nei proporcingumo principams ir nelaikytinas per švelniu.

Dėl įrodymų vertinimo ir V. Č. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, išanalizavusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, iš naujo įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė visas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog nuteistojo V. Č. kaltės konstatavimui dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, duomenų pakanka, o nuteistojo V. Č. atlikti smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį V. M. pagrįstai nepripažinti būtinąja gintimi.

27. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ši baudžiamojo proceso įstatymo norma nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022, 2K-10-628/2023 ir kt.). Pažymėtina, kad teismas turi išskirtinę kompetenciją spręsti, kokios išvados darytinos remiantis byloje esančiais įrodymais. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

28. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nurodytomis faktinių duomenų pripažinimo įrodymais taisyklėmis nesivadovavo, apelianto kaltę grindė ne įrodymais, bet prielaidomis, faktinius duomenis interpretavo taip, jog būtų patvirtinti kaltinimo teiginiai, o jiems prieštaraujanti informacija nebuvo išnagrinėta atidžiai, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai, pripažindami V. Č. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, pagrįstai ir objektyviai vertino byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. paties nuteistojo V. Č. parodymus, nukentėjusiojo V. M. (V. M.) parodymus, liudytojų I. K.-M., J. M. (J. M.), H. S. (H. S.), J. Č. parodymus, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2022 m. gruodžio 30 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (kuria nustatyti V. M. sužalojimai), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės ekspertės R. G. paaiškinimus, Įvykio vietos apžiūros protokolą, Parodymų patikrinimo vietoje protokolą, Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, Daiktų apžiūros protokolą, VĮ „Regitra“ informaciją apie kelių transporto priemones, Kitų objektų apžiūros protokolą (apžiūrėtas įrašytas bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) operatoriaus ir skambinančio į BPC pokalbis), Kitų objektų apžiūros protokolą (apžiūrėti iš viso 9 vaizdo įrašai, užfiksuoti pareigūnų mobiliosiomis vaizdo kameromis (toliau – ir BODY)), Akistatos protokolą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. spalio 19 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (kuria nustatyti V. Č. sužalojimai), ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) priimtų procesinių sprendimų turinį ir kitus rašytinius įrodymus bei nurodė, kad V. Č. nusikalstama veika buvo kvalifikuota tinkamai, o jo kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, abejonių nekelia. Priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl abejoti skundžiamo nuosprendžio objektyvumu bei teisėtumu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, išimtinė teisė, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės bei pasiūlymai dėl įrodymų vertinimo ir išvadų darymo teismui nėra privalomos. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime negali būti laikomas esminiu BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu. Pritardama pakankamai išsamiems pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams, teisėjų kolegija atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

29. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. Č. 2022 m. spalio 9 d., apie 21.40 val., atvyko su žmona prie nukentėjusiojo V. M. namo, esančio (duomenys neskelbtini). Prie nukentėjusiojo namo vartų tarp V. Č. ir V. M. įvyko konfliktas, kurio metu V. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas. Nors viso proceso metu V. Č. parodymai dėl byloje nagrinėjamo konflikto aplinkybių iš esmės buvo nuoseklūs, nuteistasis tvirtina, kad gynėsi nuo nukentėjusiojo ir nesiekė tyčia sužaloti V. M., tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas konstatuodamas, kad apelianto V. Č. veiksmų smurtaujant prieš nukentėjusįjį V. M. vertinti kaip savigynos nėra jokio pagrindo.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-73-495/2022). Sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, be kita ko, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-495/2023). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022). Tik nustačius pirmąsias keturias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas, reikia nustatyti, ar buvo ir penktoji, t. y. kad nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padarytais esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022, 2K-73-654/2024).

31. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, remdamasis byloje surinktų ir tinkamai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo būtinosios ginties situacijos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2022 m. spalio 9 d. 21.49 J. Č. parašė draugės sūnui A. K. per Messenger programėlę paklausdama, ar jo mamai (I. K.–M.) viskas gerai. Šis jai atsakė, kad pas juos viskas blogai, mamą muša. Tada J. Č. ir V. Č. nuvažiavo prie nukentėjusiojo namo. Nors viso proceso metu V. Č. tvirtino, kad jis gynėsi nuo pavojingų nukentėjusiojo veiksmų ir nesiekė tyčia sužaloti nukentėjusįjį, tačiau tai, kad nuteistasis V. Č. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. M. sveikatą, patvirtina pirmosios instancijos teisme išnagrinėti ir nuosprendyje išdėstyti, aptarti ir įvertinti įrodymai: nukentėjusiojo V. M. ir jo žmonos I. K.-M. parodymai (jog V. M. nenorėjo, kad jo sutuoktinė bendrautų su kaltinamojo sutuoktine, todėl įvykio vakarą pakėlęs telefoną pasakė, kad daugiau ši neskambintų, pokalbio metu tarp jo ir kaltinamojo sutuoktinės kilo žodinis konfliktas, po ko nutraukė pokalbį. Tada J. Č. dar kartą paskambino ir pasakė, kad „tuoj atvažiuos jos vyras ir išsiaiškins“. Iš tokio J. Č. pasakymo V. M. suprato, kad atvažiuos „išsiaiškinti“, kodėl taip negražiai jis kalba ir tas žmogus – J. Č. vyras, jį pamokys, nubaus, tai jam skambėjo kaip grasinimai. I. K.-M. teigimu, draugės ir jos vyro vizitas nebuvo draugiškas. Tik jiems išėjus už vartų, kaltinamasis su žmona iš karto iššoko iš mašinos, įvyko žodinis konfliktas. Tada V. Č. pribėgo prie V. M. ir jį pastūmė, prasidėjo muštynės. Viskas įvyko labai greitai. Po V. Č. trijų – keturių smūgių V. M. pargriuvo ant nugaros, tada V. Č. atsisėdo ant V. M. juosmens srityje ir pradėjo mušti. Konfliktas įvykio prie kiemo vartų. Tuomet atėjo H. S. su V. M. broliu J. M., išskyrė, padėjo atsikelti, dukterėčia iškvietė policiją. V. M. buvo sulaužyta nosis, kairės kojos kelis, visur buvo nubrozdinimai), liudytojo J. M. parodymai (jog įvykio metu jį pažadino dukra, pasakydama, kad muša brolį prie kiemo vartų, išbėgęs į lauką pamatė, kad prie vartų brolis sėdi ant žemės, brolio veidas kruvinas, ten pat buvo brolio žmona, jo (J. M.) dukra, žentas, kaltinamasis ir kaltinamojo draugė ar žmona), liudytojo H. S. parodymai (jog įvykio metu išėjęs į kiemą, išgirdo, kad kažkas vyksta prie tvoros, išėjęs į gatvę, prie namo kiemo pamatė gulintį V. M., o kaltinamasis buvo ant V. M., ir kad jiedu įsikibę vienas į kitą, smūgių nematė. Jis bandė vyrus nuraminti žodžiu, priėjęs patraukė kaltinamąjį nuo V. M. ir pasakė ramintis. Kai kaltinamąjį atitraukė, V. M. atsisėdo, tuo metu atbėgo jo žmona, uošvė, uošvis. Kai vyrus išskyrė, daugiau nematė, kad jie muštųsi, kitų konfliktinių situacijų nebuvo), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2022 m. gruodžio 30 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyti V. M. sužalojimai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės ekspertės R. G. paaiškinimai apie V. M. nustatytus sužalojimus, 2022 m. spalio 10 d. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, jog apžiūrint įvykio vietą pėdsakų ar objektų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, neaptikta (taip pat ir nuteistojo V. Č. bei jo žmonos J. Č. nurodyto veržliarakčio, rakto, metalinio strypo ar pan.), Akistatos protokole užfiksuoti duomenys, ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) priimtuose procesiniuose sprendimuose nurodytos aplinkybės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, patvirtinančią nuteistojo V. Č. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo.

32. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog nukentėjusysis V. M. bei liudytojai I. K.-M., J. M., H. S. galėjo apkalbėti nuteistąjį V. Č., apkaltinti jį nebūto nusikaltimo padarymu ir dėl to būtų davę neobjektyvius parodymus. Tiek nukentėjusysis V. M., tiek minėti liudytojai parodymus pirmosios instancijos teisme davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų ar paaiškinimų davimą, todėl jų parodymais netikėti ir jais nesiremti nėra pagrindo.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant nuteistojo V. Č. veiksmus svarbu ir tai, jog tirti galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes gali tik valstybės tam įgalioti pareigūnai ir tik pagal savo kompetenciją. Asmuo, manantis, kad galėjo būti įvykdyta nusikalstama veika, turi apie tai pranešti kompetentingai institucijai, tačiau ne pats aiškintis jos aplinkybes, o tuo labiau panaudodamas fizinį smurtą „auklėti“ galimai nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

34. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, V. Č. buvo aktyvus konflikto iniciatorius ir dalyvis. V. Č. atvykus prie nukentėjusiojo namo vartų tarp V. Č. ir V. M. įvyko konfliktas. Užuot baigęs konfliktą arba bent jau jo toliau neeskalavęs, kol konfliktas neperaugo į pavojingesnius veiksmus, V. Č. pasielgė kitaip – nukentėjusįjį pastūmė, sudavė smūgius į veido sritį, taip pat smūgiavo nugriuvusiam nukentėjusiajam. Muštynės vyko iki tol, kol juos išskyrė aplinkiniai asmenys. Iš bylos duomenų nenustatyta, jog V. M. būtų turėjęs kokį nors įrankį ar priemonę, tokio daikto taip pat nerado ir į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam sužalojimus V. Č. padarė ne gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi, o tarpusavio konflikto metu atlikdamas puolimo veiksmus. Tokią išvadą taip pat leidžia daryti tiek įvairiose nukentėjusiojo kūno vietose konstatuoti išoriniai (kraujosruvos, nubrozdinimai) bei vidiniai (kaulų lūžiai, kryžminių raiščių plyšimas) sužalojimai, tiek ir nukentėjusiajam V. M. padarytų trauminių poveikių kiekis (ne mažiau kaip septyni trauminiai poveikiai), leidžiantys spręsti apie kaltinamojo V. Č. panaudotos fizinės jėgos intensyvumą ir stiprumą. Pažymėtina ir tai, kad iš įvykio vietos V. Č. ir jo sutuoktinė J. Č. pasišalino iki atvykstant policijos pareigūnams, į policiją įvykio dieną nesikreipė, į teisėsaugos institucijas V. Č. kreipėsi 2022 m. spalio 20 d., t. y. praėjus 11 dienų nuo 2022 m. spalio 9 d. įvykio, kas leidžia manyti, kad V. Č. nesijautė taip lyg prieš jį būtų padaryta neteisėta, jo interesus pažeidžianti, veika.

35. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. Č. kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, tinkamai vertino šios nusikalstamos veikos sudėties požymius nagrinėdamas ne tik nuteistojo atliktus neteisėtus veiksmus bei V. M. patirtus sužalojimus, bet ir vertindamas visą susidariusią konfliktinę situaciją. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, iš esmės visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir naikinti ar keisti teismo sprendimą.

36. Apeliaciniame skunde, neginčijant specialisto išvadų patikimumo, vis tik keliama abejonė dėl V. M. sužalojimų, konstatuotų Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2022 m. gruodžio 30 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini), atsiradimo. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad V. M. konstatuotų sužalojimų padarymo aplinkybės patvirtintos baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis.

37. Apibendrinant išsakytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. spalio 6 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – V. Č. išteisinti, nėra pagrindo.

Dėl V. Č. paskirtos bausmės.

38. Nuteistasis V. Č. apeliaciniu skundu prašo priimti procesinį sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

39. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ievos Danylienės apeliacinį skundą, kuriuo skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. spalio 6 d. nuosprendžio dalis dėl V. Č. paskirtos bausmės. Kadangi apeliacinės instancijos teismas jau įvertino V. Č. paskirtos bausmės bausmių skyrimą reglamentuojančias normas ir konstatavo, jog bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl plačiau šioje dalyje teisėjų kolegija nebepasisako.

Dėl civilinių ieškinių.

40. Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

41. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. t. 1, b. l. 43). Pirmosios instancijos teismas atmetė V. M. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos, o tenkindamas jo civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, pagrįstai atsižvelgė į kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydį, taip pat nukentėjusiojo patirtus sužalojimus (nosies kaulų lūžį su poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlės minkštuosiuose audiniuose ir akių vokuose, kairio kelio priekinio kryžminio ir vidinio kryžminio raiščių plyšimus, blauzdikaulio išorinio krumplio nedidelį įspaustinį ir šeivikaulio galvos lūžį su odos nubrozdinimu kelio minkštuosiuose audiniuose, poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, odos nubrozdinimus alkūnėse, kairiame dilbyje, dešiniame kelyje), aplinkybę, jog dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dėl kojos lūžio buvo apribotos jo judėjimo galimybės, jis tris mėnesius buvo nedarbingas, dėl kojos sužalojimo negalėjo tęsti darbinių funkcijų ir turėjo keisti darbą.

42. Baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės 241,71 Eur žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondui už V. M. suteiktas gydymo paslaugas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. t. 1, b. l. 94-98). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį visiškai, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad dėl V. Č. nusikalstamų veikų V. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl ko jam buvo suteikiamos gydymo paslaugos, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išspręsdamas byloje pareikštus civilinius ieškinius, BPK 112-115 straipsnių nuostatų nepažeidė, priteistų civilinių ieškinių dydžius dėl turtinių ir neturtinių žalų atlyginimo patvirtina ir bylos duomenys.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

44. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. gruodžio 4 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 113,33 Eur už V. Č. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

45. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ievos Danylienės ir nuteistojo V. Č. apeliacinius skundus, kurie šia nutartimi atmetami, būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. Č. turtinė padėtis nėra gera, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta galutinė subendrinta 75 parų arešto bausmė ir 36 MGL (1 800 Eur) dydžio bauda, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju neatitiktų ir proporcingumo reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ievos Danylienės bei nuteistojo V. Č. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 113,33 Eur iš nuteistojo V. Č. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.