Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.4.4.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2023 m. spalio 6 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

V. Č. ( ankstesnė pavardė – B.) ( a. k (duomenys neskelbtini) ) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – ir BK ) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-14 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-30 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, teistas Vilniaus apygardos teismo 2014-05-05 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-04 nuosprendžiu, kuriuo veika, numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje perkvalifikuota į BK 140 straipsnio 1 dalį ( dvi veikos ), veika, numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje perkvalifikuota į BK 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, Vilniaus apygardos teismo 2015-07-02 nutartimi bausmė paskirta Vilniaus apygardos teismo 2014-05-05 nuosprendžiu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-14 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėn., teistas Vilniaus apygardos teismo 2015-11-30 nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-04 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį bauda 36 MGL ( 1800 € ) dydžio, bauda nesumokėta, 2022-10-06 išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų registro, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. Č. nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent: jis 2022-10-09 apie 21.40 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), vartų, tyčia abejomis rankomis pastumdamas V. M. į krūtinę, po to abiejų rankų kumščiais suduodamas nemažiau 3 smūgius į veido sritį, pastarajam nuo suduotų smūgių pargriuvus ant žemės ir susižalojus rankas ir koją, gulint ant nugaros, jis ( V. Č. ), atsisėdęs jam ant pilvo, abiejų rankų kumščiais suduodamas nemažiau 5 smūgius į veido sritį, padarė nukentėjusiajam V. M. nosies kaulų lūžį su poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlės minkštuosiuose audiniuose ir akių vokuose, kairio kelio priekinio kryžminio ir vidinio kryžminio raiščių plyšimus, blauzdikaulio išorinio krumplio nedidelį įspaustinį ir šeivikaulio galvos lūžį su odos nubrozdinimu kelio minkštuosiuose audiniuose, poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, odos nubrozdinimus alkūnėse, kairiame dilbyje, dešiniame kelyje, t. y. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes nukentėjusysis ilgai sirgo – dėl nosies ir kairės blauzdos kaulų lūžių bei kryžminio raiščių plyšimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, ir sukėlė fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais V. Č. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. Č. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino visiškai. Paaiškino, kad įvykis galėjo būti 2022-10-09, buvo sekmadienio vakaras, buvo beveik užsnūdęs, žmona guldė vaikus, kitą dieną reikėjo į darbą. Atbėgo susijaudinusi žmona ir pasakė, kad pas I. vėl namuose smurtaujama. Pasakė, kad tegul kviečia policiją ir patys aiškinasi, bet žmona pasakė, kad I.vaikui prižadėjo, kad jei kas vėl bus atvažiuosim ir tada jie nutarė nuvažiuoti. Mašiną vairavo žmona, nes neturi teisės vairuoti. Važiuojant J. dar skambino I., bet jų pokalbio negirdėjo, J. pasakė, kad V. M. girtas ir agresyvus. Ne iš karto rado Irinos namą, bet kai privažinėjo, I. jau stovėjo prie vartų. Neprisimena, ar privažiavus kiemo vartai buvo atidaryti ar uždaryti, bet I. buvo išėjusi iš kiemo. Kai sustojo prie I. namų pamatė, kad I. vyras eina. Iš mašinos išlipo jis ir žmona J., priėjo prie I., tuo metu ėjo ir Ir.vyras, jai iš paskos. Priėjus prie I. jis nespėjo nieko pasakyti, nes I. vyras agresyviai pradėjo sakyti; „ko čia atvažiavot“. Rakto pas V. M. iš pradžių nematė, nes kai V. M. ėjo, tai ranką laikė už nugaros, tik kai priėjo pradėjo rėkauti, ištraukė raktą ( veržliaraktį ) ir pradėjo juo mosikuoti. Pasakė: „tai nori man trenkti?“. V. M. mosikuodamas gal norėjo atkreipti dėmesį ir kitos rankos kumščiu sudavė į veidą, po ko jis V. M. apglėbė ir pargriovė ant žemės. Ant žemės pargriuvo dviese. Kai pargriovė buvo ant V. M., pora kartų voliojosi susikibę, ir kai atsidūrė ant jo viršaus, sėdėjo ant jo, apgobė jo galvą, bet V. M. rankos buvo laisvos ir pastarasis rankomis smūgiavo ir jam buvo padaryti sužalojimai, kurie nurodyti išvadoje. Raktą pas V. M. matė jis, jo žmona ir I.. Jam sužalojimai buvo padaryti kietu buku daiktu į galinę kojos sritį. Jis sudavė nukentėjusiajam į veidą, į krūtinę nukentėjusiojo nestūmė. Nepripažįsta, kad smūgiavo nukentėjusiajam kol abu stovėjo. Nukentėjusysis sudavė jam į veido sritį, po ko nukentėjusįjį pargriovė ant žemės. Konkretaus nukentėjusiajam gulint suduotų smūgių skaičiaus nurodyti negali, ne mažiau dviejų ir ne daugiau penkių smūgių, tuo metu buvo ant nukentėjusiojo, sėdėjo ant pastarojo, buvo apkabinęs, bandė nuraminti, jokių smūgių nesudavė, tik nukentėjusysis smūgiavo, po to kai nukentėjusysis ėmė spausti akių obuolius, jis ( V. Č. ), sėdėdamas nukentėjusiajam ant juosmens srities, pasikėlė ir sudavė kelis smūgius. Viskas vyko staigiai. Po kelių smūgių nukentėjusysis pasakė: „davai pasikalbam“, po ko nebesmūgiavo ir jiedu atsikėlė. Po visko ant nukentėjusiojo matė sužalojimus, matė ant veido link nosies tekant kraują. Sužalojimas ant nosies galėjo atsirasti nuo jo suduoto smūgio. Po to kai V. M. ėmė spausti jam ( V. Č. ) akių obuolius sudavė pastarajam jam nuo 2 iki 4, 5 smūgių. V. M. jam sudavė smūgį į žandą, buvo „mėlynė“ ( hematoma ). Tada V. M. gynėsi rankomis ir pasakė: „davai pasikalbam“. Tada kartu atsikėlė ir muštynės jau nesitęsė. Kur dingo raktas, kurį turėjo V. M., nežino, nes tuo metu, kai gulėjo, raktas buvo V. M. rankose, po to žmona raktą nuspyrė. Viskas įvyko taip greitai ir dėl rakto reikia klausti nukentėjusiojo, jo giminių, nes jis su žmona pabėgo iš įvykio vietos. Tai, kad į įvykio vietą buvo atėję nukentėjusiojo giminės sužinojo iš I., kuri vėliau atvažiavo į jų namus. Su abiem civiliniais ieškiniais nesutinka, kodėl turi atlyginti žmogui, kuris jį užpuolė.

Nukentėjusysis V. M. paaiškino, kad įvykio dieną – 2022-10-09 apie 21-22 val., buvo namuose (duomenys neskelbtini), vaikai žiūrėjo televizorių, žmona buvo vonioje. Žmonos telefonas buvo virtuvėje, išgirdo skambant, telefone pamatė, kad skambina J. Č., ją pažįsta iš matymo. Nenorėjo, kad jo sutuoktinė bendrautų su kaltinamojo sutuoktine, todėl pakėlęs telefoną pasakė, kad daugiau ši neskambintų, pokalbio metu tarp jo ir kaltinamojo sutuoktinės kilo žodinis konfliktas, po ko nutraukė pokalbį. Žmona tuo metu dar buvo vonioje. Kaltinamojo žmona darė neigiamą įtaką jo žmonai, todėl nenorėjo, kad jos bendrautų. Iki žmonai einant į vonią tarp jo ir žmonos buvo kilęs žodinis konfliktas, konflikto priežasties negali atskleisti, vaikai konflikto negirdėjo. Tada J. dar kartą paskambino ir pasakė, kad „tuoj atvažiuos jos vyras ir išsiaiškins“. Iš tokio J. pasakymo suprato, kad atvažiuos „išsiaiškinti“, kodėl taip negražiai kalbu ir tas žmogus – J. vyras, jį pamokys, nubaus, skambėjo kaip grasinimai. Tokių žodžių neišsigando, kaltinamojo tuo metu nepažinojo, į policiją dėl tokių žodžių nesikreipė, kadangi negalvojo, kad atvažiavę jį sumuš, manė, kad atvažiuos pasikalbėti. Ar tądien su kaltinamuoju kalbėjo telefonu tiksliai neprisimena. Apie tai, kad skambino žmonos draugė J. ir tai ką J. sakė, žmonai pasakė, kai ji išėjo iš vonios. Žmona paklausė dėl ko atsakė į skambutį. Tada išėjo į lauką parūkyti, tai buvo apie 21-22 val., buvo tamsus paros metas, bet gatvė buvo apšviesta gatvės žibintų. Būdamas namo kieme pamatė, kad prie namo privažiavo mašina. Priėjęs pamatė, kad atvažiavo kaltinamasis su žmona. Kaltinamąjį tą kartą matė pirmą kartą. Į namo kiemą automobilis nebuvo įvažiavęs. Dėl ko atvažiavo kaltinamasis nežino, jų nekvietė. Kai jis išėjo už kiemo vartų, kaltinamasis su žmona jau buvo išlipę iš mašinos ir nuėjo link jo. Jis savo rankose, išskyrus cigaretę, nieko neturėjo. Nežino dėl ko žmona kartu išėjo į lauką. Tada tarp jo, kaltinamojo ir kaltinamojo žmonos įvyko žodinis konfliktas, žmona stovėjo šalia. Kaltinamojo žmona ėmė rėkti, vadinti jį ( V. M. ) įvairiais žodžiais, įžeidinėti. Tada prie jo priėjo kaltinamasis, kelis kartus pastūmė link vartų ir pradėjo mušti kumščiais į veidą, po kokių trijų – keturių smūgių jis pargriuvo ant nugaros, tada kaltinamasis atsisėdo ant jo juosmens srityje ir pradėjo mušti. Neprisimena kiek jam gulinčiam ant nugaros smūgių sudavė kaltinamasis, ar buvo praradęs sąmonę negali pasakyti. Ant nugaros nugriuvo po kaltinamojo suduoto smūgio į veidą. Buvo gal trys-keturi smūgiai rankomis, neskaičiavo. Nuo smūgių gynėsi rankomis, bandė kaltinamąjį atstumti, kaltinamajam nesmūgiavo nei stovint, nei tada kai jau buvo pargriautas. Neprisimena, kad kaltinamajam spaustų akių obuolius. Konfliktas įvykio prie kiemo vartų. Pargriuvo ne dėl to, kad buvo išgėręs, o nuo kaltinamojo suduotų smūgių. Įvykio dieną buvo po naktinės pamainos, dieną pamiegojo, atsikėlęs tvarkėsi lauke prie namų ir visą dieną po truputį gėrė alų. Nesijautė girtas, per visą dieną buvo išgėręs apie 6 butelis 0,5 l talpos, 4,5 ar 5 stiprumo alaus, jautėsi normaliai. Tądien žmona buvo šiek tiek vyno išgėrusi. Nelabai prisimena kas konfliktą nutraukė, atėjo H. S. su jo broliu J., išskyrė, padėjo atsikelti, dukterėčia iškvietė policiją. Kai kaltinamasis su žmona išgirdo, kad dukterėčia iškvietė policiją, bandė atsisėsti į mašiną ir pabėgti, bet jo brolis iš automobilio spynelės išėmė raktus ir neleido jiems pabėgti. Tada jie suprato, kad su mašina nesigaus pabėgti, tai kažkur pasišalino. Įvykio dieną nei su kaltinamuoju, nei su kaltinamojo žmona daugiau nekontaktavo. Atvažiavo policija, iškvietė medikus, jį nuvedė iki namų nusiprausti, kadangi dėl lūžusios kojos pats eiti negalėjo, atvažiavę medikai išvežė į ligoninę. Buvo sulaužyta nosis, kairės kojos kelis, visur buvo nubrozdinimai. Nežino kaip koja lūžo, gal buvo smūgiai, bet tiksliai neprisimena, kas kaip vyko. Iš ligoninės namo tą pačią naktį parvežė H. S.. Jį parvežė į kitą namo dalį, kur gyvena brolis, nuvedė į kitą kambarį ne į miegamąjį, kuriame miegojo vaikas, todėl nežino ar žmona buvo namie ar ne, ir iš karto nuėjo miegoti. Atsikėlus ryte žmonos namuose nebuvo. Iš ryto atvyko policijos pareigūnai apklausai, pažadino, tada paskambino žmona ir pasakė, kad atvažiuos. Su žmona apie konfliktą kalbėjo telefonu gal kitą dieną po pietų, tuo metu buvo namuose, kur buvo žmona nežino. Žino, kad kaltinamojo žmona skambino žmonai ir siūlė pinigus, kad nesikreiptų į policiją, žmona atsisakė, jis tuo metu buvo ligoninėje, žmonai siūlomos sumos nežino. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo tenkinti, ieškinys susideda iš 2000 € materialinės žalos yra ir 1000 € moralinės žalos. Fizinė žalą vertina dėl traumų, turėjo išlaidų dėl vykimo į reabilitaciją, pas gydytojus. Už gydymą ir reabilitacijas nemokėjo, bet pirko vaistus už kuriuos mokėjo pats. Turtinę žalą patvirtinančių dokumentų neturi, nepagalvojo, kad reikia čekius rinkti, išmokų iš Sodros negavo, kadangi įvykio metu buvo neblaivus. Gavo draudimo įmonių Swedbank ir Compensa išmokas, iš viso per tris mėnesius buvo išmokėta apie 1500 €, išmokėtos draudimo sumos neginčijo. Draudimų išmokėtos sumos į 3000 € žalą neįskaito. Tris mėnesius nedirbo dėl patirto kojos sužalojimo, mėnesio uždarbis buvo apie 1000 €, turėjo pakeisti darbo sritį, nes buvusio darbo negali dirbti dėl kelio lūžio, todėl prašo priteisto 1000 € neturtinei žalai atlyginti.

Liudytoja I. K.–M. paaiškino, kad nukentėjusysis yra jos sutuoktinis. Įvykio dieną, tai galėjo būti 2022-10-09, vyras grįžo po naktinės pamainos, pamiegojo iki pietų, po to dirbo lauko ruošos darbus, dienos metu tarp jos ir vyro įvyko smulkus žodinis konfliktas, kaip apsipykimas ir viskas. Tos pačios dienos vakare, maždaug po 21 val. paskambino jos draugė, telefonu atsiliepė sutuoktinis, ji tuo metu buvo vonioje. Draugė skambino pasiteirauti kaip sekasi, kaip gyvena. Tarp jos sutuoktinio ir draugės įvyko žodinis konfliktas, sutuoktinis draugei pasakė daugiau nebeskambinti, kelis necenzūrinius žodžius pasakė, draugė atsakė kažką atgal, jų bendravimą išgirdo draugės vyras ir pasakė, kad tuoj atvažiuos ir pašnekės. Apie žodinį savo sutuoktinio ir draugės konfliktą, jai išėjus iš vonios kambario pasakė sutuoktinis. Jai nepatiko, kad vyras atsakė į draugės telefoninį skambutį, dėl ko su vyru apsižodžiavo. Ji susiekė su drauge, kuri patvirtino, kad vyras negražiai kalbėjo ir pasakė, kad atvažiuos pasišnekėti. Manė, kad draugė ketina atvažiuoti pakalbėti dėl užgauliojimų, kad vyras negražiai kalbėjo. Neprieštaravo dėl draugės atvažiavimo, nenorėjo kištis į vyrų reikalus, pasakė atvažiuos pasišnekėti. Netrukus po to išėjo su vyru į kiemą, vyras rūkė namo kieme. Atvykstant draugės nelaukė, tiesiog tuo metu buvo lauke, žinojo, kad atvyks ir viskas. Draugės ir pastarosios vyro vizitas nebuvo draugiškas, nes gal kiekvienam vyrui nepatiktų, jei jo žmoną užgauliotų, bet nesitikėjo tokios susitikimo pabaigos, galvojo pasišnekės ir susitaikys, nesitikėjo, kad baigsis muštynėmis. Kai buvo namo kieme su vyru pamatė, kad atvažiavo mašina, matė kas atvažiavo, nuėjo pirma prie vartų, vyras iš paskos. Už vartų išėjo tik dviese su vyru. Išėjo už kiemo ribų, kur yra asfaltas, ten konfliktas ir įvyko. Atstumas nuo vietos kur ji su vyru stovėjo išėję už vartų iki mašinos buvo apie 2-2,5 m. Tik jiems išėjus už vartų, kaltinamasis su žmona iš karto iššoko iš mašinos, apsižodžiavo, kokiais žodžiais tiksliai neprisimena, ir tada kaltinamasis pribėgo prie jos vyro, pastūmė, gal ir jos vyras kaltinamąjį atstūmė atgal, prasidėjo muštynės. Viskas įvyko labai greitai. Pirmas jos vyrą puolė kaltinamasis. Kaltinamasis pribėgo prie jos vyro ir ar pastūmė, ar smogė, tiksliai neprisimena, vyras dar kažkiek bandė atsimušinėti, bet kai vyrą „paguldė“ ant žemės, kaltinamasis užšoko ant vyro ir jį suspaudė, vyras nieko negalėjo padaryti. Vyras nugriuvo atbulas, nes kaltinamasis jį pargriovė besistumdant ir besimušant, t. y. kaltinamasis jos vyrą pagriovė ir tada ant jo užšoko ties vyro juosmeniu. Kaltinamasis vyrą gulintį ant nugaros suspaudė ir smūgiavo kumščiais daugiausiai į galvą. Sutuoktinis visiškai negalėjo apsiginti ir pajudėti, suspaudė jį kažkaip gal kojomis. Prisimena, vyras gulintis buvo tiesiog suspaustas ir sunku paaiškinti, kur ten rankos buvo, bet jis negalėjo rankų pajudinti ir suduoti nei vieno smūgio. Nežino, ar kaltinamasis jos vyrą buvo suspaudęs tik kojomis, ar kojomis ir rankomis, bet vyrui smūgiavo ant jo sėdint, gal buvo kiek pasilenkęs. Matė kaltinamąjį suduodant vyrui smūgius į galvą, nosį. Jos vyras, kai buvo suduodami smūgiai kumščiais, šaukė, kad skauda. Vyrui buvo sulaužyta nosis, kelis, buvo daug smūgių galvos srityje. Muštynių pradžioje ji bandė pati vyrą atitraukti, bet išsigando, kad gali pačiai kliūti ir atsitraukė. Tuo metu, kai kaltinamasis, sėdėdamas ant vyro, pastarąjį mušė, irgi bijojo įsiterpti į konfliktą. Buvo be telefono, norėjo bėgti namo ir kviesti policiją, bet atbėgo vyro brolis ir brolio dukros vyras ir jie ėmė atitraukinėta besimušančius vyrus. Vyro brolis ir vyro brolio dukters vyras pradėjo atitraukinėti, pasakė, kad iškvies policiją, tai išgirdęs kaltinamasis atsistojo, nuėjo link mašinos, norėjo įlipti į mašiną turbūt, kad pabėgti, bet vyro brolis ištraukė mašinos raktus ir tada jie, t. y. jos draugė su vyru, pabėgo pėsčiomis. Muštynių metu draugė stovėjo, nieko nedarė, ar draugė mušė jos vyrą nematė. Kiek laiko truko konfliktas negali pasakyti. Negali tiksliai pasakyti kaip galėjo lūžti kojos kelis, gal kai krito. Parodymus, duotus 2022-10-14 apklausos ikiteisminio tyrimo metu dėl smūgių kojomis, patvirtina. Smūgiai kojomis buvo pačioje konflikto pradžioje. Nors kaltinamasis tvirtina, kad vyras turėjo pagalį, bet ji nematė, kad vyras kažką turėtų rankose ir pareigūnai kai apžiūrinėjo vietą nerado jokių pagalių, strypų. Kai vyras gulėjo ant nugaros, jis suduoti smūgių ir sužaloti kaltinamojo negalėjo, nebent prieš tai, kai buvo grumtynės stovint gindamasis galėjo suduoti. Kai vyras ir kaltinamasis grūmėsi, jų kontakto į vartus nebuvo tikrai, nei vienas, nei kitas į vartus neatsitrenkė. Po to, kai kaltinamasis su žmona pabėgo, atvažiavo pareigūnai, greitoji med. pagalba ir vyrą išvežė į ligoninę. Su vyru į ligoninę nevažiavo, nes vaikai maži namie. Policija atvažiavo greitai, iki pusvalandžio. Atvykę policijos pareigūnai apklausė visus kas buvo, neblaivumo netikrino. Tą dieną apie 12 val. ji buvo išgėrusi apie vieną taurę vyno. Atvykus policijos pareigūnams vyro brolis atidavė automobilio užvedimo raktelius, policijos pareigūnai pastatė automobilį jų namo kieme, nes policijos pareigūnams pasakė, kad automobilis draugės, pažįstamos ir, kad ji pati pasiims. Tą vakarą su kaltinamuoju ir drauge bendravo telefonu ne vieną kartą. Iš pradžių jie klausė ar vyras rašys pareiškimą, prašė, kad nerašytų, kad papildomų problemų nepadarytų kaltinamajam, siūlė pinigų, bet konkrečios sumos nenurodė. Su vyru dėl to dalyko nebendravo, nes jis buvo išvežtas ir telefonas buvo išjungtas. Tą vakarą vyrui apie tuos skambučius nesakė. Draugė paklausė ar pareigūnai paliko raktus, paprašė automobilį parvaryti jiems, kad nereiktų atvažiuoti. Ji buvo užėjusi pas draugę į namus atiduoti raktų, pasėdėjo ir pašnekėjo apie įvykį, kad galėjo nebūti, išsikvietė taksi ir parvažiavo namo.

Liudytojas J. M. paaiškino, kad įvykio metu, tai galėjo būti 2022-10-09 vakare, buvo tamsu, jau miegojo. Jį pažadino dukra pasakydama, kad muša brolį prie kiemo vartų. Išbėgo iš miegamojo tiesiai į lauką, pamatė, kad prie vartų brolis sėdi ant žemės, brolio veidas buvo kruvinas, ten pat buvo brolio žmona, jo ( J. M. ) dukra, žentas, kaltinamasis, ir kaltinamojo draugė ar tai žmona. Kai jis atėjo muštynių, smūgių nebuvo, konflikto nematė. Kaltinamasis keikėsi, net ir jo ( J. M. ) atžvilgiu. Kaltinamasis buvo prie mašinos, suprato, kad kaltinamasis nori išvažiuoti su mašina, tada jis iš mašinos spynelės ištraukė raktelius ir pasakė, kad kvies policiją. Kaltinamasis iki kol jis ( J. M. ) paėmė raktelius, buvo agresyvus, mosikavo rankomis, jis smūgio išvengė, nes anksčiau sportavo, buvo pareigūnas. Kai jis paėmė mašinos raktelius ir pasakė, kad kvies policiją, kaltinamasis pabėgo, kaltinamojo nepavijo, nes avėjo šlepetes. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu 2022-10-10 duotus parodymus.

Liudytojas H. S. paaiškino, kad įvykio metu, tai galėjo būti 2022-10-09 vakare, buvo tamsu apie 22 val., gatvės apšvietimas buvo įjungtas, bet nebuvo ryškus, išėjo į lauką pavedžioti šuns. Išėjo iš uošvio namo dalies įėjimo, nes yra du atskiri kiemai ir įėjimai. Išėjus į kiemą išgirdo, kad kažkas vyksta prie tvoros, šunį nuvedė namo ir paliko. Išėjęs į gatvę prie namo kiemo pamatė, kad V. guli, o kaltinamasis buvo ant V., ir kad jiedu įsikibę vienas į kitą, smūgių nematė. Suprato, kad vyksta konfliktas. Tuo metu, kai išėjo, buvo V. žmona I. ir dar viena mergina, jos stovėjo šalia, viena žodžiais bandė raminti vyrus, kas ir ką tiksliai sakė neprisimena. Jis bandė vyrus nuraminti žodžiu, priėjęs patraukė kaltinamąjį nuo V. ir pasakė ramintis. Kai kaltinamąjį atitraukė, V. atsisėdo, tuo metu atbėgo jo žmona, uošvė, uošvis. Kai vyrus išskyrė, daugiau nematė, kad jie muštųsi, kitų konfliktinių situacijų nebuvo. Žmona ar uošvis pasakė “kviečiam policiją” ir tuo metu kaltinamojo jau nebuvo, pasišalino. Kviesti policiją siūlė uošvis, o iškvietė uošvis arba žmona. V. sumušimų tuo metu nematė, bet atvykę greitosios medikai išvežė V., tada važiavo V. atvežti iš ligoninės, nes nebuvo kam.

Liudytoja J. Č. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis, parodymus duoti sutinka. Įvykio dieną, tai galėjo būti 2022-10-09 vakare ji parašė žinutę draugei I., pastaroji nieko neatrašė. Tada tos pačios dienos vakarą, apie 21 val. draugei paskambino. Kai draugė pakėlė telefoną išgirdo, kad namuose „skandalas“, iš draugės rankų telefoną išplėšė draugės vyras, „pasiuntė ją keiksmažodžiais“ ir tada ji parašė draugės sūnui, klausdama kas pas juos vyksta. Draugės sūnus atsakė, kas pas juos viskas blogai, mamą muša, su draugės sūnumi bendravo Messenger programėlėje. Tada nusprendė nuvažiuoti pasiimti draugę, nes prieš du mėnesius buvo tokia pati situacija, t. y. draugė atvažiavo pas ją visa sumušta su vaikais, turi nuotraukas, ir tada draugės sūnui pasakė, kad skambintų jei kas atsitiks, pažadėjo atvažiuoti jų paimti. I. nenori kreiptis į policiją, nes vyras ją prigąsdino, I. visiškai priklausoma nuo savo vyro, jo bijo, bijo, kad ją išvarys iš namų, atims teises į vaikus. Pas draugę važiavo su savo vyru, nors norėjo važiuoti viena, jos vyras nėra matęs V., Iriną yra matęs. Važiavo su tikslu pasiimti I. su vaiku. Atvažiavus į namo kiemą nebuvo įvažiavę. Vartai buvo uždaryti, bet kai atvažiavo, pamatė, kad ateina I.. I. jau atidarinėjo vartus, o iš paskos bėgo V.. Nespėjo Irinai net žodžio pasakyti, nes V. atsistojo I. priekyje ėmė veržliarakčiu mosikuotis ir šaukti. V. mosikavo veržliarakčiu, tai didelis, metalinis santechninis raktas, kuriuo atsukinėja „kranus“ ( maišytuvus ). V. staigiai pro vartus iššoko įsiutęs, girtas. V. nieko nesakė, o jis: „ko jūs čia atvažiavot, tai ne jūsų reikalas, važiuokit iš čia“, vartojo keiksmažodžius ir su tuo raktu ėjo link jos vyro. Draugė taip pat stovėjo šalia, nieko nesakė, mano draugei taip pat buvo šokas. Jos vyras stovėjo šalia, bet kai V. puolė jos vyrą, vyras V.apkabino, jiedu nugriuvo ant žemės ir pradėjo voliotis. Kažkuriuo momentu jos vyras atsidūrė viršuje, sėdėjo ant V. ir matė, kad V. iš apačios suduoda jos vyrui kaire ranka smūgį, o dešine ranka raktu tranko vyrui į koją ir dėl to ji išspyrė koja V. iš rankų veržliaraktį. Raktą paspyrė dešine koja muštynių metu, kai nukentėjusysis gulėjo po jos vyru, kur po to buvo tas raktas nematė. Pamatė, kad V. stvėrė vyrui už veido, pradėjo spausti akis ir vyras, gindamasis, sudavė nukentėjusiajam. Ar buvo suduoti smūgiai tuo metu, kai V. išėjo su veržliarakčiu iki to momento kai kaltinamasis V. apkabino ir pargriovė ant žemės, nematė. Irinai skambino, kai telefoną atėmė I. vyras, ir kitą kartą skambino važiuojant pakeliui, bet Irina telefono nekėlė, o pakėlė I. vyras ir kalbėjo visokiais žodžiais, tačiau į tai nekreipė dėmesio, nes tai buvo kaip dar vienas patvirtinimas, kad situacija nenormali, t. y. draugės vyras girtas ir reikia važiuoti gelbėti vaiką. Draugė jai sakė, kad V. dvi savaites prieš tai gėrė, todėl buvo visas ištinęs, netvarkingas, susivėlęs ir dėl to sunku pasakyti ar jis buvo sužalotas, ar V. koja buvo sulaužyta, ar buvo kraujo ant veido nepastebėjo. Po įvykio, V. sužalojimų taip pat irgi nematė, nes iš karto sėdo į mašiną ir tada prasidėjo kita situacija su V. broliu. V. brolio išsigando, nes brolis aukštas, stiprus, pradėjo ją traukti iš mašinos, paėmė iš jos automobilio raktus. Daug giminaičių subėgo, ir į tą pusę net nežiūrėjo, nes galvojo, kad tik jų pačių nepradėtų mušti. Ji su vyru pabėgo iš ten, nes išsigando dėl savo saugumo. Jai mašiną parvarė pati I., I. buvo išgėrusi ir liko pas juos nakvoti. I. pas juos namuose buvo visą kitą dieną ir tik kitą naktį apie pirmą valandą taksi namo išvažiavo. Apie įvykį su I. kalbėjosi, kai draugė dar pas ją buvo, pastaroji sakė viskas bus gerai, nėra čia ko pergyventi. Draugės vyras tą dieną atrodo I. neieškojo, niekas jai neskambino. I.vaikas liko namie ir rašė žinutę, klausdamas, kada mama atvažiuos namo. Vaiko klausė kokia situacija namuose, vaikas parašė, kad jis kambaryje, tėvo giminaičiai jį prižiūri. Du mėnesiai iki šio įvykio, Irina paskambino, verkė, parašė žinutę, kad vyras eilinį kartą pastarąją sumušė. Ji pasiūlė atvažiuoti su vaikais pabūti, Irina atsiuntė nuotraukas kokia sumušta. Pasiūlė I. kurį laiką pabūti pas ją, I.atvažiavo su vaikais, pernakvojo, apsiramino. I. šeimoje kaip auka, labai bijo savo vyro, ji sakė palikti vyrą, bet I. grįžo namo. I.situacija siaubinga, pastaroji gyvena su vyro giminaičiais, kurie I. nekenčia, visaip vadina. Todėl I. sūnui, kurio vardas A., ji pasakė, kad, jei kažkas atsitinka su mama ar juo ir tėtis muš, paskambink, pažadėjo atvažiuoti, padėti. Po įvykio I. su ja nebendrauja, visur užblokavo, todėl negali I. parašyti ir sūnaus negali pasiteirauti kaip jų reikalai. Kai kreipėsi į policiją, ji I. klausė ar jos vyras rašys pareiškimą, I. sakė, kad vyras dar galvoja, turbūt nerašys, kad I. su juo susitars. Kai išaiškėjo, kad parašė pareiškimą, gal po trijų dienų atvažiavo policija ir policijos pareigūnai sakė, kad ji ir jos vyras yra įtariamieji. Kai policijos pareigūnams ėmė pasakoti aplinkybes, policijos pareigūnai sakė gal „bapkių“ ( pinigų ) jiems duokit ir jie nuo jūsų atsiknis. Ji bandė tartis gražiuoju, buvo pas V. nuvažiavę, bet jis nenorėjo kalbėtis, pasakė susitiksim teisme. Tačiau šio įvykio metu jos vyrui buvo padaryti sužalojimai – buvo „mėlynės“ ( hematomos ), koja aptrankyta raktu, stipriai suspaustos akys, buvo visas apdraskytas nuo bordiūro, kur voliojosi. Vyras į medikus kreipėsi praėjus 10 dienų po įvykio, nes galvojo, kad viską galima išspręsti be policijos, tarpusavyje.

Iš 2022-10-10 Įvykio vietos apžiūros protokolo ( t. 1, b. l. 20-27 ) matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – atkarpa tarp gatvės ir įvažiavimo į gyvenamąjį namą, prie gyvenamojo namo vartų, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą pėdsakų ar objektų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, neaptikta. Įvykio vietoje vaizdo kamerų nepastebėta.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2022-12-30 išvados Nr. G 3302/2022(01) ( t. 1, b. l. 62-63 ) matyti, kad V. M. nustatyta nosies kaulų lūžis su poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėles minkštuosiuose audiniuose ir akių vokuose, kairio kelio priekinio kryžminio ir vidinio kryžminio raiščių plyšimai, blauzdikaulio išorinio krumplio nedidelis įspaustinis ir šeivikaulio galvos lūžiai su odos nubrozdinimu kelio minkštuosiuose audiniuose, poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimas, odos nubrozdinimai alkūnėse, kairiame dilbyje, dešiniame kelyje. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ( daiktais ), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2022-10-09. Sužalojimai dėl nosies ir kairės blauzdos kaulų lūžių bei kryžminių raiščių plyšimo kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata sutrikdyta ir gijimas užtrunka ilgesni nei 10 dienų laikotarpi. V. M. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. V. M. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse.

Iš 2023-01-26 specialisto paaiškinimų protokolo ( t. 1, b. l. 65 ), matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistė ekspertė Rasa Gaidienė paaiškino, kad V. M. nustatyti kairio kelio priekinio kryžminio ir vidinio kryžminio raiščių plyšimai, blauzdikaulio išorinio krumplio nedidelis įspaustinis ir šeivikaulio galvos lūžiai su odos nubrozdinimu kelio minkštuosiuose audiniuose galėjo būti padaryti tiek smūginiu kieto buko, ribotą paviršių turinčio daikto poveikiu, tiek griūnant ir išorine blauzdos dalimi atsitrenkiant į kietą, ribotą paviršių.

Teismo posėdyje apklausta teismo medicinos ekspertė R.Gaidienė paaiškino, kad šeivikaulio galva yra viršutinė blauzdos dalis, tai šeivikaulio viršutinis trečdalis, esantis netoli kelio sąnario. Šeivikaulio galva yra išorinėje blauzdikaulio dalyje prie sąnario. Apie lūžio atsiradimo mechanizmą, kiek galima atsakyti, yra atsakyta išvados 1 punkte. Toks lūžis galėjo būti padarytas tiek netiesioginio kieto buko daikto, tiek atsitrenkiant, tiek griuvimo metu netaisyklingai statant koją. Lūžis priklauso daugiau nuo kojos pozicijos – galėjo būti užkliūta, netaisyklingai pasisukta. Nėra skirtingų požymių, kurie nurodytų sužalojimų senumą, atsakyta, kad galėjo būti padaryta, intervalas galėjo būti nuo 3 iki 6 parų laikotarpyje žiūrint į kraujosruvų, nubrozdinimų savybes. Rentgenologiškai įvertinus lūžiai švieži. Dėl nosies kaulo lūžio buvo remtasi VšĮ RVUL ligoninės gydytojo išvada, buvo aprašyta kliniškai apžiūra dėl išorinės nosies ašies, dėl patinimo, dėl radiologiškai nustatyto nosies kaulo lūžio. Kraujo krešuliai, kurie buvo rasti taip pat rodo šviežumą ir nebuvo įvardinta, kad būtų rasta senų lūžių. Reikia manyti, kad tai šviežias lūžimas. Dėl blauzdikaulio išorinio krumplio nedidelio įspaustinio lūžio, tai krumplis yra išorėje, įspaustinis lūžis yra nedidelis. Griūdamas ir ant nugaros žmogus galėjo patirti tokius sužalojimus. Raiščiai yra labai arti ir viskas susieta, ir to vieno trauminio poveikio pasėkoje galėjo būti netaisyklingo griuvimo pasekmė. Kraujosruvos dešiniame kelyje galėjo atsitikti tiek vienmomentiškai, tiek galėjo būti atskiri trauminiai poveikiai.

Iš 2023-01-24 parodymų patikrinimo vietoje protokolo ( t. 1, b. l. 49-57 ) matyti, kad nukentėjusysis V. M. įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini), parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Iš 2022-10-17 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ( t. 1, b. l. 106-107 ) matyti, kad J. Č. pateikė reikalaujamą pateikti objektą – telefoną „Huawei P 30 light“.

Iš 2022-10-25 daiktų apžiūros protokolo ( t. 1, b. l. 108-113 ) matyti, kad apžiūrėtas J. Č. telefonas „Huawei P 30 light“. Programoje Messenger matyti J. Č. susirašinėjimas su abonentu A. K.. 2022-10-09 21.49 J. Č. rašo: „labukas ar su mama viskas ok?“, A. K.: „labai blogai tėvelis mušė ją siaubas“, J. Č.: „Dieve... Aš jai skambinu jinai nekelia...“, A. K.: „pas ją telefonas namie“, J. Č.: „parašyk adresą aš tuoj atvažiuosiu niekam nesakyk“, A. K.: „(duomenys neskelbtini), o mamai sakyti? Aš išeisiu į gatvę Mama pas Jus?“ Daugiau reikšmingu susirašinėjimų nestebima. Po apžiūros telefonas grąžintas J. Č..

Iš 2022-10-18 VĮ Regitra informacijos apie kelių transporto priemones ( t. 1, b. l. 114 ) matyti, kad transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė registruota J. Č..

Iš 2023-01-12 Kitų objektų apžiūros protokolo ( t. 1, b. l. 115-117 ) matyti, kad apžiūrėtas įrašytas bendrojo pagalbos centro ( BPC ) operatoriaus ir skambinančio į BPC pokalbis.

Iš 2023-01-13 Kitų objektų apžiūros protokolo ( t. 1, b. l. 118-121 ) matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai užfiksuoti pareigūnų mobiliosiomis vaizdo kameromis ( BODY ), iš viso apžiūrėti devyni vaizdo įrašai.

Iš 2022-11-25 akistatos protokolo ( t. 2, b. l. 3-5 ) matyti, kad atlikus nukentėjusiojo V. M. ir įtariamojo V. Č. akistatą, prieštaravimų tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymų pašalinti nepavyko, V. M. ir V. Č. liko prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų.

Kaltinamasis V. Č. kaltės, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nepripažino. Nurodė, kad gynėsi nuo V. M. ir prašo jį išteisinti. Jis atvažiavus su žmona J. Č. prie V. M. namo, išlipus iš mašinos, pamatė I. M. ir grubiais žingsniais ir eisena ateinant V. M.. Priėjus prie Irinos nespėjo nieko pasakyti, nes Irinos vyras agresyviai pradėjo sakyti; „ko čia atvažiavot“, pradėjo rėkauti, ištraukė raktą ( veržliaraktį ) ir pradėjo juo mosikuoti. Nukentėjusysis sudavė jam į veido sritį, po ko jis nukentėjusįjį apglėbė ir pargriovė ant žemės, į krūtinę nukentėjusiojo nestūmė. Nepripažįsta, kad smūgiavo nukentėjusiajam kol abu stovėjo. Kai nukentėjusįjį pargriovė buvo ant V. M., pora kartų voliojosi susikibę, ir kai atsidūrė ant pastarojo viršaus, sėdėjo ant V. M., apglėbė pastarojo galvą, bet V. M. rankos buvo laisvos ir pastarasis rankomis smūgiavo ir jam buvo padaryti sužalojimai. Raktą pas V. M. matė jis, jo žmona ir Irina.

Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Kasacinėje praktikoje išskiriamos šios būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos ( kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-193-648/2022 ). Taip pat išaiškinta, kad kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021 ). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021 ). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022 ).

Kaip jau minėta, kaltinamasis V. Č. nurodė, kad gynėsi nuo nukentėjusiojo V. M., kuris pradėjo rėkauti, išsitraukė veržliaraktį, ėmė juo mosikuoti, gindamasis nuo V. M. veiksmų apglėbė nukentėjusįjį, pastarąjį pargriovė, ranka spaudė galvą, kad apsiramintų, o V. M. rankų nykščiais spaudžiant jam akis, kumščiais sudavė V. M. kelis smūgius.

Iš V. Č. pateiktos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022-10-19 specialisto išvados Nr. G 3349/2022 (01) ( t. 1, b. l. 110-111 ), atliktos kaltinamajam pačiam prašant, matyti, kad V. Č. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kairėje šlaunyje, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

Kaltinamojo gynėjas adv. padėjėjas G.Lukaševičius, palaikydamas kaltinamojo V. Č. savigynos versiją, remiasi I. K.–M. 2022-10-10 paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis. I. K.–M. 2022-10-10 paaiškinime ( t. 1, b. l. 134 ) nurodyta, kad: „šį vakarą paskambino mano draugė, vyras pakėlė ragelį ir apvadino negražiais žodžiais, skambinant ne pirmą kartą jai pakėlė jos vyras ir nusprendė atvažiuoti atkeršyti. Prieš tai skambino mano vaikas ir skundėsi, kad muša mamą. Atvažiavo draugai, norėjo apginti, o vyras išėjo su metaliniu daiktu ir pradėjo juo svaidytis, pataikė draugės vyrui į galvą ir ne tik, tada jis pradėjo gintis ir prasidėjo muštynės.“.

Nors kaltinamojo gynėjo minimame I. K.–M. paaiškinime nurodyta, kad: „ < ... > vyras išėjo su metaliniu daiktu ir pradėjo juo svaidytis, pataikė draugės vyrui į galvą ir ne tik < ... >“ , tačiau jokių sužalojimų V. Č. galvoje teismo medicinos 2022-10-19 specialisto išvadoje nekonstatuota. Tokių sužalojimų nenurodo ir pats kaltinamasis. Liudytoja I. K.–M. 2022-10-14 apklausta ikiteisminio tyrimo metu ( t. 1, b. l. 143-144 ) nurodė, kad jai su vyru išėjus iš kiemo ir būnant šalia įvažiavimo į kiemą, iš privažiavusio automobilio iššoko J. Č. su vyru V. Č., kuris nieko nesakydamas iš karto užpuolė vyrą, jie kurį laiką stumdėsi, tačiau po V. Č. vyrui suduotų smūgių jis pargriuvo ant žemės. Papildomai apklausta 2023-02-23 I. K.–M. nurodė ( t. 1, b. l. 147-149 ), kad: „< ... > J. ( J. Č. ) paskambino, kad privažiavo ir jie su vyru išėjo už vartų. Pirma ėjo ji, o vyras jai iš paskos. Rankoje jis nieko neturėjo, jai matant tikrai ne, stovint kieme irgi tikrai ne. Vos tik išėjo už vartų, tą pačią akimirką privažiavo automobilis iš kurio staigiai iššoko vyriškis, kurį atpažino, kaip Julijos vyrą, kuris pribėgęs pradėjo smūgiuoti jos vyrui į veidą. Nuo smūgio vyras krito ant žemės ir tas vyras atsisėdo ant jo ir toliau smūgiavo į veidą. < ... >“. Parodymus ikiteisminio tyrimo metu I. K.–M. davė būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Teisiamajame posėdyje liudytoja I. K.–M. aplinkybės dėl to, kad jos sutuoktinis V. M. iki konflikto su V. Č. ar konflikto metu, turėjo rankose kokį nors daiktą, nepatvirtino.

Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis V. M. nurodė, kad išėjus už kiemo vartų, kaltinamasis su žmona jau buvo išlipę iš mašinos ir ėjo link jo, savo rankose, išskyrus cigaretę, jis nieko neturėjo. Tada tarp jo, kaltinamojo ir kaltinamojo žmonos, įvyko žodinis konfliktas – kaltinamojo žmona ėmė rėkti, vadinti jį ( V. M. ) įvairiais žodžiais, įžeidinėti, tada prie jo priėjo kaltinamasis, kelis kartus pastūmė link vartų ir pradėjo mušti kumščiais į veidą, po kokių trijų – keturių smūgių pargriuvo ant nugaros, pagriuvus kaltinamasis atsisėdo ant jo, juosmens srityje ir pradėjo mušti. Ant nugaros nugriuvo po kaltinamojo suduoto smūgio į veidą, buvo gal trys, keturi smūgiai rankomis, smūgių neskaičiavo, nuo smūgių gynėsi rankomis, bandė kaltinamąjį atstumti, kaltinamajam nesmūgiavo nei stovint, nei tada kai jau buvo pargriautas. Neprisimena, kad kaltinamajam spaustų akių obuolius.

Teisimajame posėdyje liudytoja J. Č. nurodė, kad atvažiavus prie V. M. namų, V. M. staigiai pro vartus iššoko įsiutęs, girtas, atsistojo Irinos priekyje, ėmė veržliarakčiu mosikuotis, ir šaukė: „ko jūs čia atvažiavot, tai ne jūsų reikalas, važiuokit iš čia“, ėjo link jos vyro. Jos vyras stovėjo šalia, bet kai V. M. puolė jos vyrą, vyras ( V. Č. ) V. M. apkabino, jiedu nugriuvo ant žemės ir pradėjo voliotis. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. Č. ( t. 1, b. l. 179-181 ) nurodė, kad privažiavus prie kiemo, į gatvę išėjo draugė, o paskui ją išbėgo draugės vyras, girtas su rankoje turimu santechniniu dideliu raktu. Vos tik jos vyras išlipo iš mašinos, draugės vyras iš karto puolė – pribėgo su tuo raktu, užsimojo, rėkė „ką jūs čia atvažiavot, niekas čia jūsų nekvietė“ ir jos vyras kumščiu sudavė jam ( V. M. ) į veidą vieną kartą ir jie abu kartu nukrito ant žemės. Matė kaip draugės vyras, gulėdamas ant žemės, siekė paimti tą raktą ir pribėgo ir su koja tą raktą spyrė į šoną. Raktas didelis, apie 70 cm ilgio, toli jo nenuspyrė, tiesiog koja pastūmė į šoną.

Tačiau liudytojos J. Č. nurodytos aplinkybės apie tai, kad daiktą – veržliaraktį V. M. norėjo pasiekti, kuris buvo netoli V. M. pastarajam gulint ant nugaros, kurį J. Č. koja paspyrė tolėliau, prieštarauja kaltinamojo V. Č. nurodytoms aplinkybėms apie V. M. jam veržliarakčiu suduotus smūgius ir padarytus kojos sužalojimus, t. y. V. M. objektyviai negalėjo suduoti V. Č. smūgių nelaikydamas veržliarakčio rankoje. Pažymėtina, kad kaltinamojo teiginių apie V. M. jam padarytus sužalojimus veržliarakčiu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022-10-19 specialisto išvadoje Nr. G 3349/2022 (01) ( t. 1, b. l. 110-111), nurodyti duomenys taip pat nepatvirtina. Minėta išvada V. Č. nustatyti poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kairėje šlaunyje, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, tačiau šie sužalojimai V. Č. galėjo atsirasti tuo metu, kai kaltinamasis V. Č. pargriovė V. M. ant žemės ir kartu su juo susikibę, kaltinamojo žodžiais „voliojosi“.

Į įvykio vietą pagal pranešimą atvykę policijos pareigūnai jokio objekto ( metalinio strypo, veržliarakčio ar pan. ) įvykio vietoje nerado, įvykio vietos apžiūros metu ( t. 1, b. l. 20-27 ) pėdsakų ar objektų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui taip pat nerasta, ir jokių kitų duomenų objektyviai patvirtinančių apie nukentėjusiojo V. M. įvykio metu turėtą daiktą ( veržliaraktį, raktą, metalinį strypą ar kt. ) nepatvirtina.

Pažymėtina ir tai, kad nors kaltinamasis V. Č. teigia, kad gynėsi nuo nusikalstamo V. M. kėsinimosi, tačiau iš įvykio vietos V. Č. ir jo sutuoktinė J. Č. pasišalino iki atvykstant policijos pareigūnams, į policiją įvykio dieną nesikreipė, į teisėsaugos institucijas V. Č. kreipėsi 2022-10-20, t. y. praėjus 11 dienų nuo 2022-10-09 įvykio, kas sudaro pagrindo manyti, kad V. Č. nesijautė taip lyg jo atžvilgiu būtų padaryta neteisėta, jo interesus pažeidžianti veika.

Kaltinamojo V. Č. nurodytos aplinkybės dėl to, kad V. M. jį galimai sužalojo 2022-10-09, t. y. nagrinėjamos bylos įvykio metu, tame tarpe ir kaltinamojo nurodomos aplinkybės dėl metalinio daikto, galimai santechninio rakto, (ne)panaudojimo, buvo įvertintos ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-39965-22, pradėtame pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl V. Č. 2022-10-20 protokole– pareiškime nurodytų aplinkybių. Minėto ikiteisminio tyrimo metu aplinkybės, kad įvykio metu buvo veržliaraktis, nustatytos nebuvo. Ikiteisminis tyrimas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro 2023-03-22 nutarimu ( t. 2, b. l. 119-138 ) nutrauktas egzistuojant BK V skyriuje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei. Vilniaus regiono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023-06-05 nutartimi V. Č. skundas dėl 2023-03-22 prokuroro nutarimo atmestas ( t. 2, b. l. 147-149 ), Vilniaus apygardos teismo 2023-06-29 nutartimi ( t. 2, b. l. 144-146 ), V. Č. skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023-06-05 nutarties taip pat atmestas ir palikta galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023-06-05 nutartis.

Kaltinamasis V. Č. neigia, kad V. M. pastūmė ir sudavė smūgius V. M. iki V. M. pargriaunant, taip pat neigia kaltę dėl nukentėjusiajam padaryto kairės blauzdos kaulų lūžių bei kryžminių raiščių plyšimo. Kaltinamasis pripažįsta faktines aplinkybes dėl nuketėjusiajam padaryto nosies kaulų lūžio su poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėles minkštuosiuose audiniuose ir akių vokuose, tačiau teigia, kad nukentėjusįjį sužalojo gindamasis.

Tačiau bylos duomenys nepatvirtina, jog kėsinimasis į kaltinamąjį V. Č. buvo realus ir akivaizdus, ir byloje nėra nustatyta kaltinamojo V. Č. baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties ( BK 28 straipsnis ) kriterijų, todėl kaltinamojo teiginiai jog nusikalstamą veiką jis padarė gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi vertinami kaip kaltinamojo gynybinė pozicija.

Priešingai, byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam V. M. padarytų sužalojimų intensyvumas, pobūdis bei kiekis neabejotinai įrodo, kad kaltinamasis V. Č. veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas savo veiksmų smurtinį pobūdį, jų pavojingumą ir galinčius kilti padarinius nukentėjusiojo sveikatai, ir norėjo taip veikti.

Tokią išvadą leidžia daryti ne tik įvairiose nukentėjusiojo kūno vietose konstatuoti išoriniai ( kraujosruvos, nubrozdinimai ) ir vidiniai ( kaulų lūžiai, kryžminių raiščių plyšimas ) sužalojimai, nukentėjusiajam padarytų trauminių poveikių kiekis ( ne mažiau kaip septyni trauminiai poveikiai ) leidžiantys spręsti apie kaltinamojo panaudotos fizinės jėgos intensyvumą ir stiprumą.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų 2003-05-23 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-298/158-A1-86, 7 punkte nustatyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas ( BK 135 straipsnis )“ numatytų padarinių, bet: sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ( 7.1. punktas ) arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo ( 7.2. punktas ).

Teisiamajame posėdyje liudytoja J. Č. nurodė, kad V. M. staigiai pro vartus iššoko įsiutęs, girtas, ji nespėjo Irinai net žodžio pasakyti, nes V. atsistojo Irinos priekyje ėmė veržliarakčiu mosikuotis, ir šaukti. V. mosikavo veržliarakčiu, tai didelis, metalinis santechninis raktas, kuriuo atsukinėja „kranus“ ( maišytuvus ). V. nieko nesakė, o jis: „ko jūs čia atvažiavot, tai ne jūsų reikalas, važiuokit iš čia“, vartojo keiksmažodžius ir su tuo raktu ėjo link jos vyro. Jos vyras stovėjo šalia, bet kai V. puolė jos vyrą, vyras V. apkabino, jiedu nugriuvo ant žemės ir pradėjo voliotis. Tačiau 2023-03-01 apklausta ikiteisminio tyrimo metu ( t. 1, b. l. 179-182 ) J. Č. nurodė, kad: „ < ... > jos vyras kumščiu sudavė jam ( V. M. ) į veidą vieną kartą ir jie abu kartu nukrito ant žemės. < ... >“.

Teisiamajame posėdyje apklausta I. K.–M. nurodė, kad jai su vyru V. M. tik išėjus už vartų, kaltinamasis su žmona iš karto iššoko iš mašinos, apsižodžiavo ir tada kaltinamasis pirmas pribėgo prie jos vyro ir ar tai pastūmė, ar tai sudavė jos vyrui, po ko vyras nugriuvo atbulas ir tada kaltinamasis ant jos vyro užšoko ties juosmeniu ir smūgiavo V. M. ant jo sėdint, gal buvo kiek pasilenkęs. Matė kaltinamąjį suduodant vyrui smūgius į galvą, nosį. Jos vyras, kai buvo suduodami smūgiai kumščiais, šaukė, kad skauda. Vyrui buvo sulaužyta nosis, kelis, buvo daug smūgių galvos srityje. V. M. gulėdamas ant nugaros buvo tiesiog suspaustas kaltinamojo kojomis ir/ar rankomis, sunku paaiškinti, kur ten rankos buvo, bet V. M. negalėjo pajudinti rankų ar suduoti smūgį.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. M. paaiškino, kad pamatęs prie kiemo vartų privažiavusį automobilį, išėjo už kiemo, kuriame rūkė, vartų, pamatė, kad atvažiavo kaltinamasis V. Č. ir J. Č., tada tarp jo, kaltinamojo ir kaltinamojo žmonos kilo žodinis konfliktas, jo žmona stovėjo šalia. Kaltinamojo žmona ėmė rėkti, vadinti jį ( V. M. ) įvairiais žodžiais, įžeidinėti, tada prie jo priėjo kaltinamasis, kelis kartus pastūmė jį link vartų ir pradėjo mušti kumščiais į veidą, po kokių trijų – keturių smūgių pargriuvo ant nugaros, tada kaltinamasis ant jo atsisėdo juosmens srityje ir jam gulint ant nugaros, sudavė kelis smūgius į veidą, kiek tiksliai smūgių kaltinamasis sudavė negali pasakyti, neskaičiavo. Nuo smūgių gynėsi rankomis, bandė kaltinamąjį atstumti, kaltinamajam nesmūgiavo nei stovint, nei tada kai jau buvo pargriautas. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nukentėjusysis V. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu atliekant parodymų patikrinimą įvykio vietoje ( t. 1, b. l. 49-57 ). Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiojo parodymais. Byloje taip pat nėra duomenų, kad V. M. siektų kaltinamąjį apklabėti, iki įvykio nukentėjusysis kaltinamojo nepažinojo ir jokių santykių su juo nepalaikė. Nagrinėjamu atveju įvykio metu be kaltinamojo V. Č. ir nukentėjusiojo V. M. buvo ir įvykį matė J. Č. ir I. K.–M..

Liudytoja J. Č. yra kaltinamojo sutuoktinė ir gali turėti suinteresuotumą duoti kaltinamajam palankius parodymus, ir nors liudytoja I. K.–M. yra nukentėjusiojo sutuoktinė, ir taip pat gali turėti suinteresuotumą duoti nukentėjusiajam palankius parodymus, tačiau esminių prieštaravimų tarp liudytojos I. K.–M. ikiteisminio tyrimo metu ir parodymų, duotų bylą nagrinėjant teisme, nėra. Jos parodymus iš dalies patvirtina ir bylos medžiaga. Į įvykio vietą pagal pranešimą atvykusių policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo kameromis ( BODY ) yra užfiksuotas pokalbis su I. K.-M. ( t. 1, b. l. 118-121 ), 2022-10-09 nuo 22:53:02 val., 10:13 min. trukmės ( vaizdo įrašas Nr. 7 ): „ < ... > I. dar detalizuoja įvykį. I. su vyru stovėjo lauke, kai atvažiavo minėta draugė J. su vyru. I. vyras priėjo pakalbėti, o J. vyras pradėjo mušti. I. papasakoja apie J.vyrą, kad minėtas asmuo yra boksininkas ir dažnai kalintis įkalinimo įstaigoje. Paguldė I. vyrą ant žemės ir „boksininko judesiais“ mušė I. vyrą. Pasak I. ir jos vyro, J. su savo vyru pamatė, kad renkasi vis daugiau žmonių ir sako, kad kvies policiją, tai minėti asmenys pabėgo. I. sako, kad J. prašė pasiūlyti savo vyrui pinigų, kad nerašytų pareiškimo, nes tokiu atveju J. vyras vėl atsidurs kalėjime, o jis tik neseniai iš ten išėjo. Paaiškėjo J. pavardė ( Č. )“.

Teismo medicinos eksperto išvados duomenimis ( t. 1, b. l. 65 ) nustatyta, kad V. M. nustatyti kairio kelio priekinio kryžminio ir vidinio kryžminio raiščių plyšimai, blauzdikaulio išorinio krumplio nedidelis įspaustinis ir šeivikaulio galvos lūžiai su odos nubrozdinimu kelio minkštuosiuose audiniuose galėjo būti padaryti tiek smūginiu kieto buko, ribotą paviršių turinčio daikto poveikiu, tiek griūnant ir išorine blauzdos dalimi atsitrenkiant į kietą, ribotą paviršių. Teismo medicinos tyrimą atlikusi teismo medicinos ekspertė R.Gaidienė tiek ikiteisminio tyrimo metu ( t. 1, b. l. 65 ), tiek teisiamajame posėdyje paaiškino, kad V. M. nustatytas lūžis galėjo būti padarytas tiek netiesioginio kieto buko daikto, tiek atsitrenkiant, tiek griuvimo metu netaisyklingai statant koją. Lūžis priklauso daugiau nuo kojos pozicijos – galėjo būti užkliūta, netaisyklingai pasisukta. Nors kaltinamasis V. Č. nepripažįsta kaltės sužalojus nukentėjusiajam koją, tačiau kaltinamajam panaudojant jėgą siekiant pargriauti V. M., t. y. rankomis suduodant smūgius į veidą po ko nukentėjusysis nuo tyčinių kaltinamojo veiksmų prarado pusiausvyrą, griūdamas atsitrenkė į žemę, ko pasekoje patyrė jam nustatytus kairio kelio priekinio kryžminio ir vidinio kryžminio raiščių plyšimus, blauzdikaulio išorinio krumplio nedidelį įspaustinį ir šeivikaulio galvos lūžius su odos nubrozdinimu kelio minkštuosiuose audiniuose, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Nustatyta, kad kaltinamasis V. Č. įvykio metu – 2022-10-09 apie 21.40 val., prie namo, adresu Mokyklos g. 40, Rudamina, Vilniaus r., vartų, tyčia abejomis rankomis pastumdamas V. M. į krūtinę, po to abiejų rankų kumščiais suduodamas ne mažiau 3 smūgių į veido sritį, pastarajam nuo suduotų smūgių pargriuvus ant žemės, jis atsisėdęs gulinčiam ant nugaros V. M. juosmens srityje, sudavė abiejų rankų kumščiais ne mažiau 5 smūgių V. M. į veido sritį, padarė nukentėjusiajam V. M. nosies kaulų lūžį su poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėles minkštuosiuose audiniuose ir akių vokuose, kairio kelio priekinio kryžminio ir vidinio kryžminio raiščių plyšimus, blauzdikaulio išorinio krumplio nedidelį įspaustinį ir šeivikaulio galvos lūžius su odos nubrozdinimu kelio minkštuosiuose audiniuose, poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, odos nubrozdinimus alkūnėse, kairiame dilbyje, dešiniame kelyje, tokiu būdu ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais nesunkiai sutrikdė V. M. sveikatą.

Esant šių aplinkybių visetui, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamojo V. Č. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o jo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ( BK 54 straipsnio 2 dalis ).

Kaltinamasis V. Č. tiesiogine tyčia smurtiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė kito asmens – V. M. sveikatą, padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis V. Č. kaltės padarius nusikalstamą veiką nepripažino, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu ( BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas ), praeityje teistas, tame tarpe ir už smurtinių nusikaltimų žmogaus sveikatai padarymą, baustas administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, dirbantis – vykdo individualią veiklą, nusikalstamą veiką padarė neatlikus jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-04 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – baudos 36 MGL ( 1800 € ) dydžio, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmę – areštą. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis V. Č. paskirta bausmė subendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-04 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – bauda 36 MGL ( 1800 € ) dydžio.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Pažymėtina, kad BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK ) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai ), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos ( gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos ) ( CK 6.283 straipsnio 2 dalis ). Akivaizdu, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas nukentėjusiam asmeniui grąžinti į ankstesnę ( iki delikto padarymo ) padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus ( kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt. ).

Nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. M. pareiškė civilinį ieškinį ( t. 1, b. l. 36-38, 43, 44 ) dėl smurtiniu nusikaltimu jam padarytos 3000 € dydžio turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamajame posėdyje nuketėjusysis V. M. civilinį ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Nurodė, kad 3000 € ieškinį sudaro 2000 € turtinė ir 1000 € neturtinė žala. Turtinę 2000 € dydžio žalą sudaro dėl patirtų sužalojimų – nosies, kelio lūžio turėtos išlaidos vykimui į gydymo ir reabilitacijos įstaigas, medikamentų įsigijimui, trijų mėnesių nedarbingumas. Patirtos turtinės žalos dydį pagrindžiančių dokumentų neturi.

Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialo 2023-08-07 rašte ( t. 2, b. l. 97 ) nurodyta, kad Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialas – draudikas, pagal Papildomą draudimą nuo traumos dėl nelaimingo atsitikimo prie Investavimo draudimo sutarties Nr. 3320053776, dėl 2022-10-09 įvykio išmokėjo 2022-11-29 V. M. 960 € dydžio draudimo išmoką. AB „Swedbank“ rašte ( t. 2, b. l. 88 ) nurodytais duomenimis nustatyta, kad pagal V. M. su „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialu sudarytą gyvybės draudimo sutartį Nr. 5945054214, dėl 2022-10-09 įvykio V. M. buvo išmokėta 700 € draudimo išmoka. Aplinkybę apie išmokėtas draudimo išmokas teisiamajame posėdyje patvirtino ir nukentėjusysis V. M..

Kaip jau minėta, asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Civilinis ieškovas V. M. jokių jo galimai turėtą turtinę žalą ( 2000 € ) pagrindžiančių duomenų ( dokumentų, čekių ir pan. ) nepateikė, todėl teismas, nesant jokių prašomą priteisti turtinės žalos dydį pagrindžiančių duomenų, neturi galimybės apskaičiuoti turtinės žalos dydžio, civilinis ieškinys dalyje dėl 2000 € dydžio turtinės žalos priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas.

V. M. nusikaltimu jam padarytą neturtinę žalą vertina 1000 €.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį – neturtinė žala tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejai, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Šiame kontekste pažymėtina, kak kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 eurų iki 7240,50 eurų, tačiau įprastai priteisiama suma kiek mažesnė ir siekia iki 2800 eurų ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019 ). Teismas V. Č. pripažino kaltu padarius smurtinį nusikaltimą V. M. atžvilgiu, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. M. dėl nusikalstamų kaltinamojo V. Č. veiksmų patyrė sužalojimus – nosies kaulų lūžį su poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlės minkštuosiuose audiniuose ir akių vokuose, kairio kelio priekinio kryžminio ir vidinio kryžminio raiščių plyšimus, blauzdikaulio išorinio krumplio nedidelį įspaustinį ir šeivikaulio galvos lūžį su odos nubrozdinimu kelio minkštuosiuose audiniuose, poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, odos nubrozdinimus alkūnėse, kairiame dilbyje, dešiniame kelyje, tai yra sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, t. y. dėl kojos lūžio buvo apribotos jo judėjimo galimybės, jis tris mėnesius buvo nedarbingas, dėl kojos sužalojimo negalėjo tęsti darbinių funkcijų ir turėjo keisti darbą, todėl V. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės 1000 € žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 241,71 € dydžio turtinės žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondui už V. M. suteiktas gydymo paslaugas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo ( t. 1, b. l. 94-98 ). Nukentėjusiajam V. M. gydymo įstaigose – VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, VšĮ Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje, buvo suteiktos gydymo paslaugos, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Teismas V. Č. pripažino kaltu nesunkiai sutrikdžius V. M. sveikatą, Vilniaus teritorinė ligonių kasos ieškinys yra pagrįstas į bylą pateiktais dokumentais, todėl tenkintinas visiškai.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Priimant nuosprendį teismas turi išspręsti daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimą ( BPK 94 straipsnio 1 dalis ).

Skaitmeninės laikmenos su informacija: 1) DVD-R 1 vnt. voke, su V. M. diagnostiniu įrašu ( rentgenografija ) ( t. 1, b. l. 88 ); 2) DVD-R 1 vnt. voke su įrašais prie 2023-01-13 apžiūros protokolo ( t. 1, b. l. 118-121 ), paliekami saugoti prie bylos.

Dėl proceso išlaidų

BPK 103 straipsnio 6 punkte yra nustatyta, kad be proceso išlaidų, numatytų BPK 103 straipsnio 1-5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Paprastai patirtos išlaidos išieškomos iš kaltininko, kai tas išlaidas jis pats sąlygoja. Nagrinėjant bylą teismas turėjo 59,76 € dydžio išlaidas, susijusias su teismo šaukimų siuntimu ( 9 vnt. x 6,64 € ), kurios pripažįstamos proceso išlaidomis ( BPK 103 straipsnio 6 dalis ) ir priteistinos iš kaltinamojo V. Č. valstybės naudai ( BPK 105 straipsnis ).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį areštu 75 parų trukmės.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis V. Č. paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-04 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – bauda 36 MGL ( 1800 € ) dydžio, ir paskirti V. Č. galutinę subendrintą bausmę – areštą 75 parų trukmės ir baudą 36 MGL ( 1800 € ) dydžio, kuri vykdoma atskirai.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. Č. atvykimo atlikti bausmę dienos ar jo sulaikymo vykdant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dienos.

Išaiškinti nuteistajam V. Č., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos darbo laiku, atvykti atlikti arešto bausmę į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą ( Technikos g. 34, Kaunas ). Nuteistajam per septynias dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo.

V. Č. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

V. M. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš V. Č. V. M. naudai 1000 € ( vieną tūkstantį eurų ) neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje V. M. civilinį ieškinį atmesti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti. Priteisti iš V. Č. Vilniaus teritorinei ligonių kasos naudai 241,71 € ( du šimtus keturiasdešimt vieną eurą 71 ct ) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ( 241,71 € ) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmenines laikmenas su informacija: 1) DVD-R 1 vnt. voke su V. M. diagnostiniu įrašu ( rentgenografija ); 2) DVD-R 1 vnt. voke su įrašais prie 2023-01-13 apžiūros protokolo, palikti saugoti prie bylos.

Priteisti iš V. Č. 59,76 € ( penkiasdešimt devynis eurus 76 ct ) su teismo procesinių dokumentų siuntimu susijusias išlaidas valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.