Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-208-524/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-21
Bylos Nr.: e2A-208-524/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-07414-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Naujakiemio vaistinė“
Atsakovas: Klaipėdos miesto savivaldybei, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai

Kategorijos

2.6.16.5Negyvenamųjų patalpų nuoma
2.6.16.12Kiti su nuoma susiję klausimai
3.2.4.8.2Prejudiciniai faktai
3.2.4.12Kiti klausimai, susiję su įrodymais bei įrodinėjimu civiliniame procese

Civilinė byla Nr. e2A-208-524/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07414-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.5; 2.6.16.12; 3.2.4.8.2; 3.2.4.12 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujakiemio vaistinė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujakiemio vaistinė“ ieškinį atsakovėms Klaipėdos miesto savivaldybei, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl teisės pripažinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovių pusėje – viešoji įstaiga „Klaipėdos miesto poliklinika“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti ieškovės pirmenybės teisę prieš kitus asmenis sudaryti nuomos sutartį naujam terminui dėl 64,13 kv. m bendro ploto negyvenamųjų patalpų (patalpų indeksai: 1-80, 1-92, 1-100, 1-106 ir dalis 1-114), esančių pastate – gydykloje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakoves Klaipėdos miesto savivaldybę ir Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją per 20 (dvidešimties) darbo dienų terminą, skaičiuojant šį terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, naujam 4 (ketverių) metų terminui sudaryti su ieškove nuomos sutartį dėl 64,13 kv. m bendro ploto negyvenamųjų patalpų (patalpų indeksai: 1-80, 1-92, 1-100, 1-106 ir dalis 1-114), esančių pastate – gydykloje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), mokant už nurodytas patalpas 12 Eur už 1 kv. m dydžio nuomos mokestį (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. T2-54 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės materialiojo turto nuomos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės materialiojo turto nuomos tvarkos aprašo 42 punktas (akto redakcija, galiojanti nuo 2022 m. rugsėjo 15 d.)); arba, netenkinus pirmojo ir (arba) antrojo materialinio teisinio reikalavimo, įpareigoti atsakoves Klaipėdos miesto savivaldybę ir Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją per 20 (dvidešimties) darbo dienų terminą, skaičiuojant šį terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, paskelbti ir įvykdyti naują viešą 64,13 kv. m bendro ploto negyvenamųjų patalpų (patalpų indeksai: 1-80, 1-92, 1-100, 1-106 ir dalis 1-114), esančių pastate – gydykloje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuomos konkursą; ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškinyje nurodyta, kad šalys Klaipėdos miesto savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) 2008 m. balandžio 23 d. sudarė Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. J7-20 (toliau – ir Nuomos sutartis), kuria ieškovė išsinuomojo 64,13 kv. m bendro ploto negyvenamąsias patalpas (patalpų indeksai: 1-80, 1-92, 1-100, 1-106 ir dalis 1-114), esančias pastate – gydykloje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos). Nuomos terminas buvo nustatytas nuo 2008 m. kovo 6 d. iki 2011 m. kovo 6 d., bet ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės į išnuomotą turtą perėjimo kitam asmeniui. Ieškovė Patalpas išsinuomojo tam, kad jose galėtų vykdyti savo vaistinės (farmacinę) veiklą. 2011 m. kovo 18 d. buvo sudarytas Papildomas susitarimas Nr. J11-13 prie Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto 2008 m. balandžio 23 d. nuomos sutarties Nr. J7-20 (toliau – ir Papildomas susitarimas), kurio pagrindu nuomos terminas buvo pratęstas dar 3 (trejiems) metams, t. y. iki 2014 m. kovo 7 d.

1.2. Suėjus Nuomos sutartyje nustatytam terminui (t. y. 2014 m. kovo 7 d.), Klaipėdos miesto savivaldybė 2014 m. birželio 12 d. kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą (dabar – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai), kuriuo, be kita ko, prašė uždrausti ieškovei naudotis Patalpomis. Ieškovė, nesutikdama su ieškiniu, pareiškė priešieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybę atnaujinti Nuomos sutartį naujam 3 (trejų) metų laikotarpiui, skaičiuojant šį terminą nuo 2014 m. kovo 8 d. Byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, bet buvo nutraukta, kadangi 2016 m. vasario 26 d. priimta nutartimi teismas patvirtino byloje dalyvavusių asmenų sudarytą 2016 m. vasario 3 d. taikos sutartį. Remiantis taikos sutarties sąlygomis buvo susitarta, kad ieškovė įsipareigoja išsikelti iš Patalpų ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 1 d., perdavimo–priėmimo aktu perduoti Patalpas Klaipėdos miesto savivaldybei, jeigu, Klaipėdos miesto savivaldybei įvykdžius nuomos konkursą, iki 2017 m. liepos 1 d. ieškovė neįgis nuomos teisės į Patalpas teisės aktų nustatyta tvarka arba neatsiras kitos aplinkybės (teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir pan.), kurias Savivaldybė pripažins pagrindu laikinai atidėti Patalpų perdavimą. Pažymėjo, kad taikos sutartimi ieškovė neatsisakė byloje palaikytos pozicijos dėl turimos pirmenybės teisės išsinuomoti Patalpas ir teisės į Nuomos sutarties sudarymą naujam terminui. Taikos sutartyje tebuvo susitarta tik dėl ieškovės tolesnio Patalpų naudojimo vaistinės veiklai vykdyti, šio naudojimo tvarkos ir kainos, t. y. taikos sutartimi ginčo situacija buvo sureguliuota iki Klaipėdos miesto savivaldybė iki 2017 m. liepos 1 d. įvykdys viešą Patalpų nuomos konkursą.

1.3. Ieškovė taikos sutarties pagrindu naudojosi Patalpomis (t. y. vykdė ir tebevykdo Patalpose vaistinės veiklą) ir mokėjo (bei toliau moka) taikos sutartyje nustatytą naudojimosi Patalpomis kainą. Savivaldybė jokių reikalavimų dėl išsikėlimo iš Patalpų ieškovei iki 2017 m. liepos 1 d. nei vėliau nepareiškė, naujo viešo Patalpų nuomos konkurso iki sutartos datos taip pat neįvykdė. Ieškovė gavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2022 m. gegužės 30 d. raštą Nr. (4.29E)-R2-1508 „Dėl nuomojamų negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), sutartinių santykių nutraukimo“, kuriame Administracija, be kita ko, nurodė, kad Patalpų nuomos konkursas nebus skelbiamas ir Patalpos bus perduotos viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Klaipėdos miesto poliklinika“ (toliau – ir Poliklinika) funkcijų vykdymui, kuri siekia sukurti Bazinį sveikatos priežiūros paslaugų paketą Savivaldybėje, integruojant pirmines ir antrines ambulatorines, dienos asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Administracija pareikalavo Patalpas grąžinti iki 2022 m. liepos 31 d. Mano, kad Administracija, reikalaudama išsikelti iš Patalpų, pažeidžia ieškovės turimą pirmenybės teisę išsinuomoti Patalpas, kylančią tiek iš įstatymų, tiek iš poįstatyminio reglamentavimo, tiek iš Nuomos sutarties sąlygų.

1.4. Ieškovės pirmenybės teisė prieš kitus asmenis sudaryti naują nuomos sutartį dėl Patalpų įtvirtinta Nuomos sutarties 14 punkte, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.482 straipsnio nuostatose. Ieškovė atitinka visas sąlygas tam, kad būtų atnaujintas Nuomos sutarties terminas: Nuomos sutarties galiojimo terminas yra pasibaigęs, ieškovė tinkamai vykdė Nuomos sutarties sąlygas, ieškovė yra išreiškusi valią tęsti nuomos teisinius santykius. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 5 dalimi, Klaipėdos miesto savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašu ieškovė turi teisę į Nuomos sutarties atnaujinimą 4 (ketverių) metų terminui. Tuo tarpu Administracijos ir Savivaldybės veiksmai, neatnaujinant Nuomos sutarties ir siekiant iškeldinti ieškovę iš Patalpų, pažeidžia ieškovės pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis sudaryti Nuomos sutartį naujam terminui. Savivaldybei ir Administracijai neigiant ieškovės teisę tęsti vaistinės veiklą Patalpose, ši teisė yra pripažintina teismo sprendimu, o atsakovės atitinkamai įpareigotinos elgtis pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. naujam 4 (ketverių) metų terminui sudaryti su ieškove nuomos sutartį dėl Patalpų pagal esamas sąlygas.

1.5. Administracijos 2022 m. gegužės 30 d. rašte pateikiama informacija yra abstrakti, iš rašto turinio nėra galimybės suprasti, kokios konkrečios sveikatos priežiūros paslaugos bus atliekamos Patalpose, juo labiau įvertinti, ar tokių paslaugų atlikimui yra reikalingas Patalpų plotas ar jo dalis. Atsižvelgiant į tai, jog 2022 m. gegužės 30 d. rašte nurodyta informacija potencialiai gali sukelti itin reikšmingas pasekmes ieškovei, t. y. vaistinės veiklos nutraukimą, siekiant tinkamai išspręsti šią situaciją, šiuo atveju turi būti pateikta detali informacija su dokumentiniu pagrindimu apie tolesnį Patalpų panaudojimą ir su Patalpomis susijusias aplinkybes, t. y. turėtų būti pateikti sprendimai dėl konkretaus Patalpų panaudojimo poreikio, poreikio dėl viso Patalpų ploto pagrindimas, sprendimų įgyvendinimo laiko atžvilgiu grafikas ir pan.

1.6. Ieškovė reiškia ir alternatyvų materialinį reikalavimą ir prašo įpareigoti Savivaldybę ir Administraciją skelbti ir vykdyti naują viešą Patalpų nuomos konkursą. Pažymėjo, kad ginčo objektas yra specifinis, t. y. viešasis (o ne privatus) turtas. Savivaldybės diskrecijos teisė valdyti, naudoti ir disponuoti savo turtu nėra absoliuti. Tai yra Savivaldybė, priimdama sprendimus, susijusius su viešuoju turtu, privalo veikti taip, kad būtų užtikrinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinti principai (visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės).

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriais su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad

2.1. Administracija ir nuomininkė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Naujakiemio vaistinė“, siekdamos užbaigti teisminius ginčus, pasirašė 2016 m. vasario 3 d. taikos sutartį Nr. J9-112 dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo išsikelti iš ginčo patalpų ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 1 d. perdavimo–priėmimo aktu perduodant ginčo patalpas Savivaldybei, jeigu, Savivaldybei įvykdžius nuomos konkursą, iki 2017 m. liepos 1 d. ieškovė neįgis nuomos teisės į ginčo patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka, arba neatsiras kitos aplinkybės (teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir pan.), kurias Savivaldybė pripažins pagrindu laikinai atidėti ginčo patalpų perdavimą. Po taikos sutarties sudarymo buvo skelbiami du konkursai – 2017 ir 2019 metais. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1132-796/2017 nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešo nuomos konkurso dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patikėjimo teise valdomų, Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-519-796/2018 atmetė ieškovės UAB „Medicinos įrangos sprendimai“ ieškinį, o ieškovės UAB „Linų“ vaistinės ieškinį tenkino iš dalies, pripažino atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos paskelbtą negyvenamųjų patalpų nuomos konkursą neteisėtu. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-254-553/2019 nutarta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. 2019 metais vėl paskelbus konkursą, buvo iškelta byla Nr. e2-533-265/2020 pagal ieškovių UAB „Gruodė“ ir UAB „Beržų“ vaistinės ieškinius atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl viešo konkurso pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys Klaipėdos miesto savivaldybė ir UAB „Naujakiemio vaistinė“. 2020 m. spalio 30 d. teismo sprendimu ieškovių UAB „Gruodė“ ir UAB „Beržų“ vaistinės ieškiniai buvo atmesti, o 2021 m. spalio 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-446-464/2021 sprendimas paliktas nepakeistas, panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 5 d. nutartimi.

2.2. Pažymėjo, kad ankstesnėse bylose teismai pasisakė, jog turtas, dėl kurio nuomos viešo konkurso būdu kilo ginčas, priklauso Savivaldybei, kuri yra viešasis juridinis asmuo ir Savivaldybė turi teisę disponuoti juo savo nuožiūra, todėl ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakoves vykdyti naują viešą ginčo patalpų nuomos konkursą yra nepagrįstas. Ieškovė Patalpų neatlaisvina, toliau jomis neteisėtai naudojasi ir tuo pažeidžia ne tik sudarytą taikos sutartį, bet ir trečiojo asmens interesus bei teisėtus lūkesčius.

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ „Klaipėdos miesto poliklinika“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

3.1. Visas pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), įskaitant ir ieškovės naudojamas patalpas, priklauso atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei ir skirtas sveikatos priežiūros veiklai vykdyti. Ieškovė neturi teisės ginčo patalpų savininkei – atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei – nurodinėti, kaip ir kokiu būdu disponuoti jai priklausančiu turtu. 2016 m. vasario 3 d. taikos sutarties 1.2 punkto pagrindu ginčo patalpų nuomos sutarties galiojimo terminas de jure pasibaigė 2022 m. liepos 31 d. Ieškovė ginčo patalpų neatlaisvina, toliau jomis neteisėtai naudojasi ir tuo pažeidžia ne tik 2016 m. vasario 3 d. sudarytą taikos sutartį, bet ir trečiojo asmens interesus bei teisėtus lūkesčius, stabdomi būsimo pastato rekonstrukcijos projektavimo darbai.

3.2. Ieškovė pirmumo teisę sudaryti ginčo patalpų nuomos sutartį įgytų tik esant visoms sąlygoms, t. y. atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei priėmus sprendimą ginčo patalpas nuomoti, bet teisės aktų nustatyta tvarka neįvykus ginčo patalpų nuomos konkursui ir Klaipėdos miesto savivaldybei sutikus su ieškove sudaryti naują ginčo patalpų nuomos sutartį iki tol, kol įvyks naujas ginčo patalpų nuomos konkursas. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2022 m. gegužės 30 d. raštu „Dėl nuomojamų negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), sutartinių santykių nutraukimo“ tinkamai informavo ieškovę apie tai, kad konkursas dėl ginčo patalpų nuomos nebus skelbiamas, o ginčo patalpos, nepažeidžiant teisinio reglamentavimo, bus perduotos trečiajam asmeniui jo funkcijų vykdymui, t. y. viešojo intereso įgyvendinimui, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas Klaipėdos mieste.

4. Pasirengimas nagrinėti bylą teismo posėdyje vyko parengiamųjų dokumentų būdu. Ieškovė UAB „Naujakiemio vaistinė“ pateikė dubliką į atsakovių Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, VšĮ „Klaipėdos miesto poliklinika“ atsiliepimus. Nurodė, jog pozicijos nekeičia ir prašė visiškai tenkinti ieškinį, o atsakovių ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, argumentus atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė triplikus, kuriuose ir toliau palaiko atsiliepimuose į ieškinį išdėstytus motyvus bei argumentus, ir prašė jais vadovautis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas nurodė, kad Patalpos nuosavybės teise priklauso Savivaldybei, taigi jos yra specifinis teisinis objektas, kurio valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką reglamentuoja viešoji teisė. Teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose. Jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privaloma laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms (CK 1.2 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015). Taigi nors valstybės ir savivaldybių materialiojo turto nuomos sutartims taikytinos ir bendrosios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos, tarp jų bendrosios nuostatos, nuomos sutarčių šalių teises ir pareigas nustatančios normos, tačiau jos taikytinos atsižvelgiant į specialų valstybės ir savivaldybių turto nuomos santykių reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009).

7. Teismas nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) 1 straipsnio 1 dalį, šiuo įstatymu nustatoma valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka ir sąlygos, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimai šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo ir (ar) disponavimo juo įstatymai. Taigi tiek sutarčių dėl savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas – sutarties laisvės principas turi būti derinamas su VSTVNDĮ 9 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais, o CK nuostatos taikytinos atsižvelgiant į specialųjį valstybės (savivaldybės) turto nuomos reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014).

8. Pirmosios instancijos teismas sprendime analizavo CK 6.482 straipsnį ir nurodė, kad ieškovė tvirtina, kad atitinka visas sąlygas tam, kad su ja būtų sudaryta Nuomos sutartis naujam terminui: Nuomos sutarties galiojimo terminas yra pasibaigęs, ieškovė tinkamai vykdė Nuomos sutarties sąlygas, ieškovė yra išreiškusi valią tęsti nuomos teisinius santykius. Pažymėtina, kad ginčo dėl to, kad ieškovė visą Nuomos sutarties laikotarpį tinkamai vykdė joje nustatytas pareigas ir kad ji nėra iš atsakovių gavusi jokių pretenzijų dėl Nuomos sutarties vykdymo, byloje nėra. Tačiau savo ruožtu atsakovės nurodo, kad neegzistuoja sprendimo 20 punkte įvardyta pirma sąlyga Nuomos sutarčiai atnaujinti – nuomotojas neturi ketinimų toliau nuomoti Patalpas, t. y. Savivaldybė nusprendė toliau Patalpų nebenuomoti, o jas perduoti Poliklinikai jos reikmėms.

9. Teismas nurodė, kad teisiškai reikšmingais ir pagrįstais nepripažintini ieškovės argumentai, kad atsakovės objektyviais dokumentais nepagrindė, kokiems konkrečiai tikslams bus reikalingos ir naudojamos Patalpos, ar šiems tikslams pasiekti reikalingas visas ar dalis Patalpų ploto ir kt. Sprendimą dėl savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos priima savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija (VSTVNDĮ 15 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti įrodymai patvirtina atsakovių poziciją nebenuomoti ginčo patalpų nei ieškovei, nei jokiam kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, o jas naudoti Poliklinikos reikmėms. Nors, pagal byloje esančius duomenis, Poliklinikos poreikiai dėl tikslinės Patalpų naudojimo paskirties iš dalies kito (2022 m. gegužės 16 d., 2022 m. gegužės 30 d. raštuose nurodoma, kad Poliklinika siekia įgyvendinti sveikatos priežiūros įstaigų tinklo tikslus ir sukurti Bazinį sveikatos priežiūros paslaugų paketą savivaldybėje, kai dar nebuvo priimtas Savivaldybės tarybos sprendimas inicijuoti sveikatos centro kūrimą Klaipėdos mieste, taip pat įrengti Dienos stacionarą, vėliau nurodoma, kad siekiama gerinti ir plėsti sveikatos priežiūros veiklą, neprisirišant prie Bazinio sveikatos priežiūros centro kūrimo), byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti tuo, kad Savivaldybės planai dėl šio turto poreikio Poliklinikos reikmėms būtų pasikeitę.

10. Teismas nepagrįstais laikė ieškovės argumentus, kad sprendimas neatnaujinti su ieškove Nuomos sutarties neatitinka VSTVNDĮ 9 straipsnyje įtvirtintų viešojo savivaldybės turto valdymo principų. VSTVNDĮ 9 straipsnio 1–4 punktai įtvirtina, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo bei viešosios teisės principais. Teismas turi teisę vertinti dėl valstybei ir savivaldybėms priklausančio turto nuomos santykių teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2012), tačiau jam nesuteikta teisė spręsti dėl tokio turto panaudojimo, t. y. nuomos, pardavimo, perdavimo naudotis panaudos teise ir kt. būdo, tikslingumo ar ekonominio naudingumo. Sprendimą dėl savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos gali priimti savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija (VSTVNDĮ 15 straipsnio 1 dalis). VSTVNDĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuoma negalima, kai turtą siekiama naudoti savivaldybių funkcijoms įgyvendinti. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 17 punktą, savarankiška savivaldybių funkcija yra pirminė asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra (įstaigų steigimas, reorganizavimas, likvidavimas, biudžetinių įstaigų išlaikymas). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad pastate, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame Savivaldybei, veiklą vykdo 3 (trys) įstaigos: biudžetinė įstaiga „Klaipėdos miesto socialinės paramos centras“, VšĮ „Klaipėdos vaikų ligoninė“ ir VšĮ „Klaipėdos miesto poliklinika“, kuriai panaudos sutarties pagrindu perduota didžioji dalis pastato patalpų. Remiantis byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, jog Administracija 2022 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 02-104 „Dėl patalpų, reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų plėtrai, perdavimo Klaipėdos miesto poliklinikos pastate adresu (duomenys neskelbtini)“ buvo informuota, kad Patalpos reikalingos Poliklinikai su sveikatos priežiūra susijusioms reikmėms.

11. Teismo sprendimo dalyje dėl alternatyvaus ieškinio reikalavimo teismas nurodė, kad turto savininkė yra priėmusi sprendimą Patalpų nebenuomoti, todėl, teismui įpareigojus vykdyti viešą Patalpų nuomos konkursą, būtų pažeistos diskrecijos ribos. Todėl ieškovės alternatyvus ieškinio reikalavimas – įpareigoti atsakoves paskelbti ir įvykdyti naują viešą Patalpų nuomos konkursą ir tokiu būdu išnuomoti Patalpas – nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nustačius, kad pareikštas reikalavimas nenagrinėtinas teisme, ši bylos dalis nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Pažymėjo, kad tokie išaiškinimai pateikti teismų praktikoje (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2579-934/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-226-553/2021).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo : 1.Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023-10-23 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-888-1149/2023 ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Naujakiemio vaistinė“ ieškinį tenkinti: pripažinti ieškovės UAB „Naujakiemio vaistinė“ pirmenybės teisę prieš kitus asmenis sudaryti nuomos sutartį naujam terminui dėl 64,13 kv. m bendro ploto negyvenamųjų patalpų (patalpų indeksai: 1-80, 1-92, 1-100, 1-106 ir dalis 1-114), esančių pastate – gydykloje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini);

Žemesnės instancijos teismas

Įpareigoti atsakoves Klaipėdos miesto savivaldybę ir Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją per 20 darbo dienų terminą, skaičiuojant šį terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, naujam ketverių metų terminui sudaryti su ieškove UAB „Naujakiemio vaistinė“ nuomos sutartį dėl 64,13 kv. m bendro ploto negyvenamųjų patalpų (patalpų indeksai: 1-80, 1-92, 1-100, 1-106 ir dalis 1-114), esančių pastate – gydykloje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), mokant už nurodytas patalpas 12,00 Eur už 1 kv. m dydžio nuomos mokestį (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2020-04-09 sprendimu Nr. T2-54 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės materialiojo turto nuomos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės materialiojo turto nuomos tvarkos aprašo 42 p. (akto redakcija, galiojanti nuo 2022-09-15));

arba, netenkinus pirmojo ir (arba) antrojo materialinio teisinio reikalavimo:

įpareigoti atsakoves Klaipėdos miesto savivaldybę ir Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją per 20 darbo dienų terminą, skaičiuojant šį terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, paskelbti ir įvykdyti naują viešą 64,13 kv. m bendro ploto negyvenamųjų patalpų (patalpų indeksai: 1-80, 1-92, 1-100, 1-106 ir dalis 1-114), esančių pastate – gydykloje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), nuomos konkursą.

Priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal bylos proceso eigoje pateiktus šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

13. Apeliacinio skundo dalyje dėl Sprendimo dalies, kuria atmesti pirmieji du ieškinio reikalavimai, nepagrįstumo ir neteisėtumo nurodomi šie motyvai:

13.1. Cituojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.482 str. ir nurodoma, kad pareikšto ieškinio reikalavimus dėl pirmenybės teisės išsinuomoti Patalpas pripažinimo ir įpareigojimo Savivaldybę ir Administraciją sudaryti su Ieškove nuomos sutartį dėl Patalpų naujam ketverių metų terminui (t. y. atnaujinti Nuomos sutartį) ieškovė grindė nurodytomis CK 6.482 str. nuostatomis.

13.2. Nuomos sutartis yra pasibaigusi, o Ieškovė visą nuomos teisinių santykių laikotarpį tinkamai vykdė savo, kaip Patalpų nuomininkės, pareigas. Ieškovė iš Savivaldybės ir (ar) Administracijos niekada nėra gavusi absoliučiai jokių pretenzijų / pastabų dėl netinkamo Nuomos sutarties ir (ar) vėliau tarp Ieškovės ir Savivaldybės sudarytos 2016-02-03 Taikos sutarties (ieškinio Priedas Nr. 7) (toliau – Taikos sutartis) sąlygų vykdymo. Ieškovė procesiniuose dokumentuose taip pat pateikė argumentus, kurie patvirtina tai, jog Nuomos sutarties atnaujinimas nepažeistų galiojusių ir galiojančių norminių teisės aktų, kuriuose Savivaldybė yra nustačiusi jai priklausančio materialiojo turto nuomos taisykles. Tačiau Savivaldybė ir Administracija, nesutikdama su Ieškovės Byloje pareikšto ieškinio reikalavimais, Byloje nurodė, kad Patalpos daugiau nebus nuomojamos, kadangi Patalpos toliau bus naudojamos Poliklinikos reikmėms.

Žemesnės instancijos teismas

13.3. Pirmosios instancijos teismas Sprendime pripažino, kad Byloje esantys Administracijos 2022-05-30 raštas Nr. (4.29E)-R2-1508 „Dėl nuomojamų negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), sutartinių santykių nutraukimo“ (ieškinio Priedas Nr. 9) (toliau – 2022-05-30 Raštas) ir Administracijos 2022-08-12 raštas Nr. (4.29E)-R2-2077 „Dėl informacijos pateikimo“ (ieškinio Priedas Nr. 11) (toliau – 2022-08-12 Raštas) patvirtina tai, jog Savivaldybė Patalpų daugiau nenuomos – Patalpos bus naudojamos Poliklinikos reikmėms, todėl Nuomos sutartis su Ieškove, vadovaujantis CK 6.482 str. ir VSTVNDĮ 15 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, šiuo atveju nebegali būti atnaujinama. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, aptariamoje dalyje priimdamas Sprendimą, pažeidė CPK 12 str., 178 str. ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos nurodytų CPK normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Pirmosios instancijos teismas Byloje iš esmės atleido Savivaldybę ir Administraciją nuo joms tenkančios pareigos įrodyti savo atsikirtimų į pareikštą ieškinį pagrindą.

13.4. CPK 12 str. nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020.

13.5. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad turi pirmenybės teisę sudaryti nuomos sutartį dėl Patalpų naujam ketverių metų terminui. Savivaldybė ir Administracija nuo šio reikalavimo gynėsi vienintele aplinkybe, t. y., kad Patalpos daugiau nebus nuomojamos, kadangi reikalingos Poliklinikos reikmėms. Tačiau nei Savivaldybė, nei Administracija, nei Poliklinika, dalyvaujanti Byloje trečiuoju asmeniu, nepateikė į Bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų nurodytą aplinkybę (t. y. nepateikė įrodymų, patvirtinančių savo atsikirtimų į ieškinį pagrindą).

13.6. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad Savivaldybės ir Administracijos pozicija Byloje yra pagrįsta, rėmėsi tik 2022-05-30 Raštu ir 2022-08-12 Raštu, tačiau šiuose raštuose tik deklaratyviai Administracijos yra nurodyta, kad Patalpos reikalingos Poliklinikos reikmėms, todėl jau nebebus nuomojamos. Kartu su šiais raštais Ieškovei nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų juose nurodytas aplinkybes. Į Bylą šių duomenų taip pat nebuvo pateikta. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas Sprendimą, iš esmės nusprendė, kad Savivaldybei ir Administracijai užtenka tik deklaratyviai nurodyti, kad Patalpos nebus nuomojamos ir bus perduotos naudoti Poliklinikai jos reikmėms bei kad jokių įrodymų, kurie patvirtintų šias aplinkybes, nėra būtina pateikti. Tačiau tokia išvada prieštarauja CPK 12 str. ir CPK 178 str. bei suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai dėl proceso šalies pareigos įrodyti savo atsikirtimų pagrindą.

13.7. Byloje ne tik nėra jokių įrodymų, patvirtinančių Savivaldybės ir Administraciją poziciją, bet ir Byloje esantys duomenys sudaro rimtą pagrindą pagrįstai abejoti dėl realaus poreikio naudoti ginčo Patalpas Poliklinikos reikmėms egzistavimo. Kartu su 2022-05-30 Raštu ir 2022-08-12 Raštu ne tik nebuvo pateikta jokių juose nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų, bet 2022-05-30 Rašte ir vėliau į Bylą kartu su Poliklinikos 2022-12-23 atsiliepimu į ieškinį pateiktame Poliklinikos 2022-05-16 rašte Nr. 02-104 „Dėl patalpų, reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų plėtrai, perdavimo Klaipėdos miesto poliklinikos pastate adresu (duomenys neskelbtini)“ (atsiliepimo Priedas) (toliau – 2022-05-16 Raštas) iš esmės yra nurodytos viena kitai prieštaraujančios aplinkybės.

13.8. 2022-05-30 Rašte nurodyta, kad Poliklinika siekia „sukurti bazinį sveikatos priežiūros paslaugų paketą savivaldybėje integruojant pirmines ir antrines ambulatorines, dienos asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Norint gerinti minėtų paslaugų apimtį Poliklinikai reikalingos papildomos patalpos, kurios būtų įrengtos pastato pirmame aukšte.“. Tuo tarpu Poliklinikos 2022-05-16 Rašte visiškai nieko nėra nurodyta apie siekį kurti „bazinį sveikatos priežiūros paslaugų paketą“, o tiesiog yra nurodoma, kad Patalpos „tiktų Dienos stacionarui įrengti.“. Pastebėtina tai, kad nors 2022-05-16 Raštas ir buvo surašytas pirmiau nei 2022-05-30 Raštas ir Administracijai 2022-05-16 Rašto turinys surašant 2022-05-30 Raštą jau turėjo būti žinomas, tačiau 2022-05-30 Rašte apie poreikį Patalpose įrengti dienos stacionarą nėra net užsimenama. Tai kelia įtarimų, kad 2022-05-16 Raštas galėjo būti surašytas jau po 2022-05-30 Rašto surašymo, t. y. atgaline data. Bet kokiu atveju akivaizdu, kad aptariami raštai ne tik neįrodo poreikio Patalpas naudoti Poliklinikos reikmėms, bet ir pirmosios instancijos teismo turėjo būti įvertinti kritiškai, kadangi prieštarauja vienas kitam. Pastebėtina, kad aptariamą prieštaravimą Sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau, atleisdamas Savivaldybę ir Administraciją nuo įrodinėjimo pareigos, nepagrįstai aptariamų raštų kritiškai nevertino, bet nusprendė jais vadovautis, kaip patvirtinančiais Savivaldybės ir Administracijos Byloje užimtą poziciją.

13.9. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė savo 2023-02-03 dublike aiškiai paneigė Poliklinikos 2022-05-16 Rašte deklaratyviai nurodytas aplinkybes dėl dienos stacionaro Patalpose įrengimo. Poliklinika nepagrindė realaus poreikio ginčo patalpose įrengti dienos stacionarą, nenurodė, kokios konkrečiai dienos stacionaro paslaugos būtų teikiamos patalpose, nepateikė jokių duomenų, kad turi teisę teikti ir (ar) kad jau dabar teikia dienos stacionaro paslaugas (iš jų, kad turi tam reikalingus pajėgumus).

13.10. Apeliaciniame skunde cituojamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014-06-06 įsakymu Nr. V-660 patvirtintas Dienos stacionaro paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nurodo, kad įstaiga turi turėti licenciją teikti atitinkamo profilio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas (Aprašo 4.1. p.);

13.11. Poliklinikai 1999-12-17 yra išduota Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija Nr. 1227 (dubliko Priedas Nr. 1), tačiau joje nėra duomenų, kad Poliklinikai būtų suteikta teisė teikti kokias nors stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

13.12. Byloje taip pat nebuvo pateikta absoliučiai jokių duomenų, kurie patvirtintų tai, jog Poliklinika apskritai dalyvaus sveikatos centro kūrime, ką jau kalbėti apie kokius nors duomenis, kurie patvirtintų, kad dėl dalyvavimo sveikatos centro kūrime Poliklinikai yra atsiradęs papildomų patalpų konkrečioms funkcijoms atlikti (t. y. sveikatos centro paslaugoms teikti) poreikis.

13.13. Šiuo metu jau yra patvirtintas Sveikatos centrui priskiriamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo tvarkos aprašas (patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2023-05-22 įsakymu Nr. V-589). Šio aprašo 1 p. nustatyta, kad šis aprašas nustato sveikatos centro veikimo principus – sveikatos centro savivaldybėje kūrimą, sveikatos centrui priskiriamų paslaugų sąrašą, sveikatos centro darbo organizavimo tvarką, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sveikatos centre tvarką, sveikatos centro paslaugų apmokėjimo tvarką.

13.14. Aprašo 2.1. p. yra nustatyta, kad funkcinis bendradarbiavimas – darbo organizavimo forma, kai sveikatos apsaugos ministro sveikatos centrui nustatyto sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo ir kitos sveikatos centrui priskirtos sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos bendradarbiavimo sutarčių pagrindu skirtinguose juridiniuose asmenyse. Aprašo 2.3. p. nustatyta, kad struktūrinis bendradarbiavimas – darbo organizavimo forma, kai sveikatos apsaugos ministro sveikatos centrui nustatyto sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo ir kitos sveikatos centrui priskirtos sveikatos priežiūros paslaugos (išskyrus visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas) teikiamos viename juridiniame asmenyje.

13.15. Administracija 2023-09-29 Bylai pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2023-06-22 priimtą sprendimą Nr. T2-138 „Dėl Klaipėdos miesto sveikatos centro kūrimo funkcinio bendradarbiavimo būdu inicijavimo“ (2023-09-29 prašymo Priedas), kuriame yra nurodyta, kad Klaipėdos miesto sveikatos centro kūrimas Klaipėdos miesto savivaldybėje vyks funkcinio bendradarbiavimo būdu, tai reiškia, jog sveikatos centro paslaugos bus teikiamos ne viename juridiniame asmenyje, o dviejuose ir daugiau juridinių asmenų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Tarybos sprendime (i) nėra nurodyti (išvardyti) konkretūs juridiniai asmenys, kurie dalyvaus sveikatos centro kūrime bei kuriamo sveikatos centro paslaugų teikime; (ii) sveikatos centro kūrime ir paslaugų teikime dalyvaus ne vienas juridinis asmuo, kurie turi savo patalpas, kuriose yra galimybė teikti paslaugas.

13.16. Skundžiamu Sprendimu, kai Savivaldybė ir Administracija yra atleidžiamos nuo pareigos įrodyti savo atsikirtimų pagrindą, t. y. pirmosios instancijos teismo formuojama praktika, kad nuomininkui siekiant apginti savo teisę į nuomos sutarties atnaujinimą Savivaldybei ir Administracijai (viešiesiems subjektams) užtenka tik deklaruoti poreikį perduoti Patalpas Poliklinikai, nepateikiant jokių tai patvirtinančių duomenų, yra sudaroma galimybė Savivaldybei ir Administracijai galbūt piktnaudžiauti savo įgaliojimais, tokiu būdu pažeidžiant Ieškovės pirmumo teisę naudoti Patalpas savo vaistinės veiklai vykdyti.

14. Apeliacinio skundo dalyje dėl sprendimo dalies, kuria atmestas alternatyvus ieškinio reikalavimas, nepagrįstumo ir neteisėtumo nurodomi šie motyvai:

14.1. Ieškovė ir Savivaldybė yra sudariusios Taikos sutartį, kurios 1.2. p. yra nustatyta, kad: „RUAB „Naujakiemio vaistinė“ įsipareigoja išsikelti iš ginčo patalpų adresu (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip iki 2017-07-01 perdavimo–priėmimo aktu perduodant ginčo patalpas Klaipėdos miesto savivaldybei, jeigu, Savivaldybei įvykdžius nuomos konkursą, iki 2017-07-01 RUAB „Naujakiemio vaistinė“ neįgis nuomos teisės į ginčo patalpas adresu (duomenys neskelbtini) teisės aktų nustatyta tvarka, arba neatsiras kitos aplinkybės (teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir pan.), kurias Savivaldybė pripažins pagrindu laikinai atidėti ginčo patalpų perdavimą. Tokiu atveju Savivaldybė, įvertinusi RUAB „Naujakiemio vaistinė“ veiklos ginčo patalpose nutraukimo pasekmes, pasilieka teisę savo nuožiūra atidėti prašymo išduoti vykdomąjį dokumentą pateikimą teismui, o RUAB „Naujakiemio vaistinė“ įsipareigoja kas mėnesį mokėti Taikos sutarties 1.3. punkte nurodytą patalpų nuomos kainą. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo laikinai atidėtas ginčo patalpų perdavimas, Savivaldybė turi informuoti RUAB „Naujakiemio vaistinė“ apie ginčo patalpų perdavimą ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) dienų.

14.2. Savivaldybės pareiga (prievolė) paskelbti viešą Patalpų nuomos konkursą kyla iš Taikos sutarties. Ieškovės išsikėlimas iš Patalpų yra susietas su pačios Savivaldybės prisiimtu sutartiniu įsipareigojimu pirmiausia paskelbti viešą Patalpų nuomos konkursą ir sudaryti galimybę Ieškovei šiame konkurse išsinuomoti Patalpas.

Atsiliepimas

15. Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybė ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas atidžiai įvertino tiek atsakovės atsiliepimo į ieškinius, tiek tripliko motyvus bei pridėtus įrodymus, todėl nekartoja minėtuose procesiniuose dokumentuose pateiktų motyvų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys.

Žemesnės instancijos teismas

19. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad sprendimas yra priimtas pažeidus CPK 12 str., 178 str. nustatytas įrodinėjimo taisykles. Apeliantė nurodo, kad byloje yra pagrindas pripažinti, kad atsakovės neįrodė savo atsikirtimų pagrindo dėl egzistuojančio poreikio perduoti ginčo patalpas Poliklinikai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai nusprendė, kad, įpareigojus Savivaldybę bei Administraciją paskelbti viešą Patalpų nuomos konkursą, būtų pažeistos diskrecijos ribos (VSTVNDĮ 15 str. 1 d.).

20. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl apelianto nurodomo atsakovių atleidimo nuo įrodinėjimo pareigos ir prejudicinę reikšmę turinčio fakto, dėl valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos teisinio reglamentavimo.

Faktinės bylos aplinkybės

21. Atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso pastatas – gydykla, adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybės nuomojamo turto sąraše yra įrašyta negyvenamoji patalpa – pastatas – gydykla, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų žymėjimo indeksai: 3-36 (19,10 kv. m), 3-37 (11,62 kv. m), 3-38 (6,56 kv. m), 1/10 3-39 (1,21 kv. m), 1/2 3-41 (1,11 kv. m), 1/2 3-42 (1,22 kv. m), 1/100 3-53 (0,50 kv. m), 3-54 (43,10 kv. m), 1/3 1-119 (7,00 kv. m), 1-80 (18,95 kv. m), 1-92 (5,44 kv. m), 1-100 (30,89 kv. m), 1-106 (8,24 kv. m), dalis 1-114 (3,61 kv. m), dalis 1-118 (3,00 kv. m).

22. 2008 m. balandžio 23 d. Klaipėdos miesto savivaldybė, atstovaujama Administracijos direktoriaus A. K. (nuomotoja), ir UAB „Naujakiemis“ (šiuo metu – UAB „Naujakiemio vaistinė) (nuomininkė) sudarė Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. J-20, pagal kurią šalys susitarė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė naujam trejų metų terminui leidžia nuomininkei naudoti ilgalaikį materialųjį turtą – 64,13 kv. m negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos pažymėtos indeksais 1-80, 1-92, 1-100, 1-106 ir dalis 1-114 (0,61 kv. m), komercinei veiklai vykdyti, o UAB „Naujakiemio vaistinė“ įsipareigoja mokėti nuompinigius ir apskaičiuotą pridėtinės vertės mokestį, jei šis bus nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymų.

23. Nuomos sutarties šalys sudarė papildomą susitarimą Nr. J11-13 prie Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto 2008 m. balandžio 23 d. nuomos sutarties Nr. J7-20, kuriuo, be kita ko, susitarė, kad Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis atnaujinama trejiems metams nuo šio susitarimo pasirašymo dienos iki 2014 m. kovo 7 d., bet neilgiau kaip iki nuosavybės teisės į išnuomotą turtą perėjimo kitam asmeniui (Papildomo susitarimo 1 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

24. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai civilinėje byloje Nr. e2-125-980/2016 2016 m. vasario 26 d. nutartimi patvirtino tarp Klaipėdos miesto savivaldybės, UAB „Naujakiemio vaistinė“, UAB „Medikona“, UAB „Šilagėlės“ vaistinė 2016 m. vasario 23 d. sudarytą taikos sutartį, kuria susitarta, kad ieškovė UAB „Naujakiemio vaistinė“ įsipareigoja iš ginčo patalpų išsikelti ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 1 d., jeigu Klaipėdos miesto savivaldybei įvykdžius nuomos konkursą iki 2017 m. liepos 1 d. ieškovė UAB „Naujakiemio vaistinė“ neįgis nuomos teisės į ginčo patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka arba neatsiras kitos aplinkybės (teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir pan.), kurias Savivaldybė pripažins pagrindu laikinai atidėti Patalpų perdavimą (Taikos sutarties 1.2 punktas).

25. Po 2016 m. taikos sutarties sudarymo buvo skelbti du konkursai : 2017 ir 2019 metais. Abiem atvejais buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti viešus nuomos konkursus.

26. Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1132-796/2017, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešo nuomos konkurso dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patikėjimo teise valdomų Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismas 2018-05-28 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-519-796/2018 atmesti ieškovės UAB „Medicinos įrangos sprendimai“ ieškinį, o ieškovės UAB „Linų“ vaistinės atmesti ieškinio dalį atsakovei Administracijai dėl konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis, pripažinti atsakovės Administracijos paskelbtą negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos konkursą neteisėtu. Lietuvos apeliacinio teismo 2019-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-254-553/2019, kuria nutarta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27. 2019 metais paskelbus konkursą, taip pat buvo iškelta byla Nr. e2-533-265/2020 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Gruodė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Beržų“ vaistinės ieškinius atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl viešo konkurso pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys Klaipėdos miesto savivaldybė ir uždaroji akcinė bendrovė „Naujakiemio vaistinė“. Teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimu ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Gruodė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Beržų“ vaistinės ieškiniai buvo atmesti, o 2021 m. spalio 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-446-464/2021 sprendimas paliktas nepakeistas. Nutartimi buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 5 d. nutartimi.

28. Šalių nuomos sutartis yra pasibaigusi, o ieškovė visą nuomos teisinių santykių laikotarpį tinkamai vykdė savo, kaip patalpų nuomininkės, pareigas.

29. Trečiasis asmuo VšĮ „Klaipėdos miesto poliklinika“ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pateikė 2022 m. gegužės 16 d. raštą Nr. 02-104 „Dėl patalpų, reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų plėtrai, perdavimo Klaipėdos miesto poliklinikos pastate adresu (duomenys neskelbtini)“, kuriuo paprašė rasti galimybę Patalpas perduoti Poliklinikai gyventojų sveikatos priežiūros veiklai vykdyti ir ją plėsti. Rašte nurodoma, kad Poliklinika Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos paskelbtame sveikatos priežiūros įstaigų tinklo vystyme, Klaipėdos politikų ir Administracijos pritarimu, numatyta kaip vienas pilnaverčių savivaldybės sveikatos centrų. Norint gerinti bei plėsti Poliklinikos teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų apimtį reikalingos papildomos patalpos, tikslinga, jog tokios patalpos būtų įrengtos pastato pirmame aukšte. Paaiškinta, kad Poliklinikos eksploatuojamo pastato dalyje laisvų patalpų nėra, tačiau yra ieškovei UAB „Naujakiemio vaistinė“ nuomojamos 63 kv. m patalpos, kurios tiktų Dienos stacionarui įrengti.

30. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ieškovei UAB „Naujakiemio vaistinė“ pateikė 2022 m. gegužės 30 d. raštą Nr. (4.29E)-R2-1508 „Dėl nuomojamų negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) sutartinių santykių nutraukimo“, kuriuo informavo ieškovę, kad iki 2022 m. liepos 31 d. ieškovė turi perduoti negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai. Taip pat nurodyta, kad naujas minėtų patalpų nuomos konkursas nebus skelbiamas ir šios patalpos, kurios yra sveikatos priežiūros paslaugų pastate, bus perduotos VšĮ „Klaipėdos miesto poliklinika“, kuri valdo didžiąją dalį patalpų, jos funkcijų vykdymui.

31. Ieškovė UAB „Naujakiemio vaistinė“ pateikė atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai 2022 m. liepos 26 d. pranešimą „Dėl 2022 m. gegužės 30 d. rašto Nr. (4.29E)-R2-1508 „Dėl nuomojamų negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) sutartinių santykių nutraukimo“, kuriame ieškovė nurodė, kad atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 30 d. rašte išdėstyti motyvai neatitinka realios faktinės padėties ir veda prie beprasmiškų nesutarimų kilimo. Paprašyta atidėti ginčo patalpų atlaisvinimo klausimo sprendimą ir leisti ieškovei toliau tęsti savo veiklą ginčo patalpose, taip pat pateikti išsamią informaciją apie tai, kokias sveikatos priežiūros paslaugas ketinama teikti ginčo patalpose, ir informaciją dėl ginčo patalpų ir jų viso ar dalies ploto būtinumo tokio pobūdžio paslaugų teikimui ir pateikti nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Taip pat pasiūlyta ieškovei sudaryti sąlygas naudoti tik dalį ginčo patalpų ploto, t. y. ne mažiau nei 35 kv. m, visą likusį ginčo patalpų plotą grąžinti arba ieškovei suteikti alternatyvias greta esančias patalpas, o visas ginčo patalpas grąžinant.

32. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė ieškovei 2022 m. rugpjūčio 12 d. atsakymą Nr. (4.29E)-R2-2077 į ieškovės 2022 m. liepos 26 d. raštą. Rašte nurodoma, kad, neatlaisvinus negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir jų negrąžinus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iki 2022 m. liepos 31 d., Teisės skyriui bus perduoti dokumentai dėl ieškovės UAB „Naujakiemio vaistinė“ iškeldinimo iš Patalpų procedūros vykdymo.

Dėl apelianto nurodomo atsakovių atleidimo nuo įrodinėjimo pareigos ir prejudicinę reikšmę turinčio fakto

33. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, aiškindamas šią proceso normą, yra išaiškinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, 22 punktas ir kt.).

34. Atsakant į apeliacinio skundo motyvą, kad savivaldybės pareiga (prievolė) paskelbti viešą Patalpų nuomos konkursą kyla iš Taikos sutarties ir ši sutartis turi prejudicinio teismo sprendimo galią šioje byloje, ieškovės išsikėlimas iš patalpų yra susietas su pačios Savivaldybės prisiimtu sutartiniu įsipareigojimu pirmiausia paskelbti viešą Patalpų nuomos konkursą ir sudaryti galimybę Ieškovei šiame konkurse išsinuomoti patalpas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantės nurodomos 2016 m. ir šios bylos įrodinėjimo dalykai yra skirtingi.

35. Apeliantės nurodomoje Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-125-980/2016 ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybė buvo pareiškusi reikalavimą dėl uždraudimo atsakovui RUAB „Naujakiemio vaistinė“ naudotis 64,13 kv. m ploto patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė buvo pareiškusi priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti Ieškovą atnaujinti 2008-04-23 Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. J7-20 naujam 3 metų laikotarpiui, skaičiuojamam nuo 2014 m. kovo 8 d, todėl įvertinus paminėtos bylos ir šios bylos nagrinėjimo dalykus byloje nustatyta, kad šių bylų nagrinėjimo dalykai buvo skirtingi. Paminėtoje 2016 m. byloje pati ieškovė siekė tik atnaujinti nuomos sutarties terminą 3 metams ir ši byla baigta taikos sutartimi, kuri šiai bylai neturi prejudicinę reikšmę turinčio fakto ir ta prasme, jog nurodomas apeliantės atsakovės įsipareigojimas skelbti viešą konkursą dėl ginčo patalpų nuomos buvo susietas iš esmės su konkrečiu terminu – 2017 m. liepos 1d.

36. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai civilinėje byloje Nr. e2-125-980/2016 2016 m. vasario 26 d. nutartimi patvirtino tarp Klaipėdos miesto savivaldybės, UAB „Naujakiemio vaistinė“, UAB „Medikona“, UAB „Šilagėlės“ vaistinė 2016 m. vasario 23 d. sudarytą taikos sutartį, kuria susitarta, kad ieškovė UAB „Naujakiemio vaistinė“ įsipareigoja iš ginčo patalpų išsikelti ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 1 d., jeigu Klaipėdos miesto savivaldybei įvykdžius nuomos konkursą iki 2017 m. liepos 1 d. ieškovė UAB „Naujakiemio vaistinė“ neįgis nuomos teisės į ginčo patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka arba neatsiras kitos aplinkybės (teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir pan.), kurias Savivaldybė pripažins pagrindu laikinai atidėti Patalpų perdavimą (Taikos sutarties 1.2 punktas). Todėl įvertinus paminėtą taikos sutarties punktą darytina išvada , kad apeliantė tik deklaratyviai nurodo, jog ši taikos sutartis turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, nes nurodomoje taikos sutartyje buvo aiškiai nurodyta išsikėlimo ar ieškovės dalyvavimo konkurse data – iki 2017 m. liepos 1d. arba terminas dėl patalpų perdavimo gali būti laikinai atidėtas dėl kitos aplinkybės (teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės) atsiradimo.

37. Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-519-796/2018 ir Nr. e2-533-265/2020 įrodo, kad vienas konkursas dėl ginčo patalpų nuomos buvo paskelbtas iki 2017 m. liepos 1d., todėl darytina išvada, jog šį įsipareigojimą atsakovės įvykdė ( CPK 179 str. 3d. ).

38. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-519-796/2018 nustatyta, kad apie viešą konkursą 2017-03-14 buvo paskelbta Klaipėdos miesto savivaldybės interneto tinklalapyje (https://www.klaipeda.lt) ir šioje byloje ieškinio dalis, t. y. dėl patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), viešo konkurso, kuris buvo paskelbtas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-02-28 įsakymu Nr. AD2-160 dėl negyvenamųjų patalpų (adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)) nuomos, atmesta. Šioje byloje ieškovė dalyvavo trečiuoju asmeniu atsakovės pusėje, ji tuo metu buvo nurodoma kaip restruktūrizuojama įmonė.

39. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-533-265/2020 nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi 2019 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. AD2-1579, paskelbė viešą 64,13 kv. m bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), konkursą penkerius metus vykdyti vaistinių veiklą (vaistų mažmeninę prekybą) ir ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Gruodė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Beržų“ vaistinės ieškiniai buvo atmesti ir panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 5 d. nutartimi.

40. Paminėtos bylos įrodo, jog dėl ginčo patalpų buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau byloje nėra įrodymų, jog po šių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ieškovė dalyvavo paskelbtuose konkursuose, todėl apeliacinio skundo motyvas ir tuo aspektu yra nepagrįstas.

41. Iš apeliacinio skundo motyvų darytina išvada, jog apeliantė prejudicinę reikšmę turintį faktą sieja su atsakovės įsipareigojimu skelbti konkursą dėl ginčo patalpų ir sudaryti galimybę ieškovei išsinuomoti šias patalpas, tačiau įvertinus taikos sutarties tekstą darytina išvada, kad toks įsipareigojimas buvo prisiimtas iki 2017 m. liepos 1d. ar kito termino, susijusio su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.

42. Byloje yra įrodyta, kad konkursas buvo paskelbtas iki taikos sutartyje nurodytos datos, jame buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl atsakovės alternatyviam reikalavimui – įpareigoti atsakoves Klaipėdos miesto savivaldybę ir Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją per 20 darbo dienų terminą, skaičiuojant šį terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, paskelbti ir įvykdyti naują viešą konkursą, ši taikos sutartis neturi prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės.

43. Atsakant į apeliacinio skundo motyvą, jog pirmosios instancijos teismas atleido atsakoves nuo įrodinėjimo pareigos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis apeliacinio skundo motyvas yra deklaratyvus, nes atsakovės teikė į bylą įrodymus dėl ginčo patalpų būsimo panaudojimo. Trečiasis asmuo VšĮ „Klaipėdos miesto poliklinika“ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pateikė 2022 m. gegužės 16 d. raštą Nr. 02-104 „Dėl patalpų, reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų plėtrai, perdavimo Klaipėdos miesto poliklinikos pastate adresu (duomenys neskelbtini)“, kuriuo paprašė rasti galimybę Patalpas perduoti Poliklinikai gyventojų sveikatos priežiūros veiklai vykdyti ir ją plėsti.

44. Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010). Šioje byloje sutikti su apeliacinio skundo motyvais dėl atsakovių įrodinėjimo pareigos nėra teisinio pagrindo, nes atsakovės pateikė įrodymus, patvirtinančius jų nurodomą faktą, jog ginčo patalpų neketina nuomoti.

45. Kiekvienoje byloje būtina nustatyti, ką šalys privalo įrodyti, t. y. tinkamai paskirstyti įrodinėjimo pareigą. Šioje byloje įrodyta, kad atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ieškovei UAB „Naujakiemio vaistinė“ pateikė 2022 m. gegužės 30 d. raštą Nr. (4.29E)-R2-1508 „Dėl nuomojamų negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) sutartinių santykių nutraukimo“, kuriuo informavo ieškovę, kad iki 2022 m. liepos 31 d. ieškovė turi perduoti negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai. Taip pat nurodyta, kad naujas minėtų patalpų nuomos konkursas nebus skelbiamas ir šios patalpos, kurios yra sveikatos priežiūros paslaugų pastate, bus perduotos VšĮ „Klaipėdos miesto poliklinika“, kuri valdo didžiąją dalį patalpų jos funkcijų vykdymui.

46. Įvertinus šalių nurodomas faktines aplinkybes darytina išvada, kad ginčas šioje byloje kilo dėl savivaldybei priklausančio turto nuomos teisinių santykių pabaigos ir ieškovės nurodomo alternatyvaus reikalavimo – įpareigojimo skelbti viešą konkursą dėl patalpų nuomos, nors ieškovė ieškiniu prašė pripažinti ieškovės UAB „Naujakiemio vaistinė“ pirmenybės teisę prieš kitus asmenis sudaryti nuomos sutartį naujam terminui ir įpareigoti atsakovę tokią sutartį sudaryti ketverių metų laikotarpiui, todėl įrodinėjimo dalyką šioje byloje sudarė ieškovės pirmenybės teisė prieš kitus asmenis sudaryti nuomos sutartį naujam terminui ir atsakovės nurodomas poreikis, apibrėžtas paminėtu pranešimu, ginčo patalpų nenuomoti.

47. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-48/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009).

48. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

49. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą).

50. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad nei savivaldybė, nei administracija, nei poliklinika, dalyvaujanti byloje trečiuoju asmeniu, nepateikė įrodymų, patvirtinančių savo atsikirtimų į ieškinį pagrindą. Ieškovė apeliaciniame skunde analizuoja 2022 m. gegužės 30 d. ir 2022 m. gegužės 16 d. raštus, nurodydama, kad trečiojo asmens rašte 2022-05-16 visiškai nieko nėra nurodyta apie siekį kurti „bazinį sveikatos priežiūros paslaugų paketą“, o tiesiog yra nurodoma, kad Patalpos „tiktų Dienos stacionarui įrengti.“

51. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.482 straipsnį, nurodyta, kad nuomininko teisė atnaujinti nuomos sutartį priklauso nuo kelių įstatyme nustatytų sąlygų visumos. Visų pirma tokią teisę nuomininkas gali įgyvendinti tik tais atvejais, kai nuomotojas daiktą nori ir toliau nuomoti, pasibaigus anksčiau sudarytos nuomos sutarties terminui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-381/2022, 47 punktas), todėl byloje pakanka įrodymų konstatuoti aplinkybei, jog ginčo turto nuomotoja toliau nenori turto nuomoti ir tarp nurodomų apelianto įrodymų nėra prieštaravimų.

52. Apeliantės atsakovių nurodomų raštų turinio ir trečiojo asmens realaus poreikio ginčo patalpose įrengti dienos stacionarą bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014-06-06 įsakymu Nr. V-660 patvirtinto Dienos stacionaro paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo analizė nepaneigia ginčo patalpų nuomotojos teisės nenuomoti šių patalpų, o perduoti jas poliklinikai.

53. Šioje byloje paminėtais įrodymais atsakovės įrodė, kad tinkamai išreiškė valią ieškovei ginčo patalpų nenuomoti. Apeliantės nurodoma trečiojo asmens poreikių analizė nesudaro šios bylos įrodinėjimo dalyko, nes nepaneigtas byloje atsakovės poreikis perduoti ginčo patalpas savo įsteigtai viešajai įstaigai, kuri šias patalpas gali naudoti savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad ūkinius ir organizacinius sprendimus savo veikloje juridiniai asmenys priima savarankiškai, todėl nurodoma trečiojo asmens būsima veikla ginčo patalpose nesudaro pagrindo konstatuoti, kad yra įrodyta aplinkybė, jog šios patalpos nėra reikalingos trečiojo asmens poreikiams ir kad atsakovės šioje byloje buvo atleistos nuo įrodinėjimo pareigos byloje.

Dėl valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos teisinio reglamentavimo

54. Analizuodamas šalių argumentus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamas ginčas yra susijęs su specifiniu teisiniu objektu – savivaldybei priklausančiu nekilnojamuoju turtu, kurio valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką reglamentuoja viešoji teisė. Tai reiškia, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu negali būti disponuojama savo nuožiūra, šis turtas turi būti naudojamas tik tokiu būdu, kuris geriausiai atitinka visuomenės, o ne pavienių privačių subjektų interesus.

55. Šalių Nuomos sutarties 6 p. nustatyta, kad nuomos terminas nuo 2008-03-06 iki 2011-03-06, bet ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės į išnuomotą turtą perėjimo kitam asmeniui. Papildomu susitarimu nuomos terminas buvo pratęstas dar trejiems metams, t. y. iki 2014-03-07.

56. Suėjus Nuomos sutartyje nustatytam terminui (t. y. 2014-03-07), Savivaldybė su ieškiniu 2014-06-12 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, kuriuo prašė uždrausti ieškovei naudotis patalpomis ir buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-125-980/2016, kurioje sudaryta šioje nutartyje jau paminėta taikos sutartis.

57. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovės paskelbtame viešame konkurse 2017-03-14 ir vėlesniame konkurse 2019 m. rugpjūčio 18 d. dėl ginčo patalpų nuomos buvo sudaryta nuomos sutartis su ieškove, todėl darytina išvada, jog nuo 2017 m. kovo 14 d iki šiol ieškovė patalpas, priklausančias savivaldybei, nuomoja be konkurso, ir tai prieštarauja teisiniam reglamentavimui, todėl ieškovės nurodoma pirmenybės teisė negali būti ginama.

58. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas – sutarties laisvės principas turi būti derinamas su VSTVNDĮ 9 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais. Taigi nors valstybės (savivaldybių) materialiojo turto nuomos sutartims taikytinos ir bendrosios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos, tarp jų bendrosios nuostatos, nuomos sutarčių šalių teises ir pareigas bei nuomos sutarties pabaigą nustatančios normos, tačiau jos taikytinos atsižvelgiant į specialų valstybės (savivaldybių) turto nuomos reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17-381/2022; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015; 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-403/2019).

59. Taigi bendrosios daiktų nuomos teisinius santykius reglamentuojančios normos valstybės ir savivaldybių turto nuomai taikomos tiek, kiek nurodytų subjektų turto nuomos nereguliuoja specialūs teisės aktai. VSTVNDĮ normos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos santykius, ir CK XXVIII skyriaus „Nuoma“ normos konkuruoja kaip specialioji ir bendroji norma.

60. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CK 6.482 straipsnio reguliavimo turinys taip pat nesuponuoja šiame straipsnyje nustatyto reguliavimo imperatyvumo. Pagal CK 6.482 straipsnyje nustatytą reguliavimą nuomininkas turi teisę pirmiau nei kiti asmenys atnaujinti nuomos sutartį esant tam tikroms sąlygoms: 1) tais atvejais, kai nuomininkas tvarkingai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas; 2) pasibaigus nuomos sutarties terminui; 3) esant šalių susitarimui dėl kitų, naujų nuomos sutarties sąlygų. Kitaip tariant, CK 6.482 straipsnyje nustatytas reguliavimas neužtikrina nuomininko teisės nuomotis daiktą tomis pačiomis sąlygomis. CK 6.482 straipsnis nenustato draudimo keisti sutarties sąlygas, o priešingai – nurodo, kad šalių susitarimu nuomos sąlygos, pavyzdžiui, nuomojamo daikto, šiuo atveju negyvenamųjų komercinių patalpų dydis, vieta, nuomos kaina, terminas, gali būti keičiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018).

61. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1524 „Dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto, valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto nuomos“ redakcijos, galiojusios nuo 2009 m. rugsėjo 6 d. iki 2014 m. lapkričio 12 d., 3.6 punkte buvo nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomojamas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui ir valstybės turto valdytojas privalo užtikrinti, kad sutarties atnaujinimo atveju bendra nuomos trukmė nebūtų ilgesnė kaip 10 metų.

62. Nuo 2014 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyta, kad valstybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), išskyrus tam tikras išimtis (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 15 straipsnio 5 dalis).

63. Nors šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra susijęs su paminėtu 10 metų maksimaliu nuomos termino suėjimu, tačiau teisėjų kolegija atkreipia šalių dėmesį į nurodytą imperatyviai nustatytą terminą, kuris net skaičiuojant nuo 2014-03-07 jau yra suėjęs, ir pripažinti ieškovės UAB „Naujakiemio vaistinė“ pirmenybės teisę prieš kitus asmenis sudaryti nuomos sutartį naujam terminui jau vien tuo aspektu nėra teisinio pagrindo.

64. Teismas turi teisę vertinti valstybei ir savivaldybėms priklausančio turto nuomos santykių teisėtumą, tačiau jam nesuteikta teisė nuspręsti dėl tokio turto panaudojimo, t. y. nuomos, pardavimo, perdavimo naudotis panaudos teise ir kt., būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2012).

65. Šioje byloje įrodžius, jog atsakovė ginčo patalpų neketina nuomoti, o naudoti savivaldybės reikmėms, todėl ieškovės alternatyvus ieškinio reikalavimas – įpareigoti atsakoves paskelbti ir įvykdyti naują viešą Patalpų nuomos konkursą ir tokiu būdu išnuomoti Patalpas, nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

66. Nustačius, kad pareikštas reikalavimas nenagrinėtinas teisme, ši bylos dalis pagrįstai pirmosios instancijos teisme nutraukta (CPK 293 straipsnio 1 punktas, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-226-553/2021).

Dėl bylos procesinės baigties

67. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

68. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

69. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovės ir trečiasis asmuo įrodymų dėl bylinėjimo išlaidų apmokėjimo apeliacinės instancijos teisme nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321–331 straipsniais,

teismas nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos teisėjos Irma ČuchrajAušra MaškevičienėErika Misiūnienė