Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Gruodė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Beržų“ vaistinės ieškinius atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl viešo konkurso pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys Klaipėdos miesto savivaldybė ir uždaroji akcinė bendrovė „Naujakiemio vaistinė“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl prašymo atidėti teismo posėdį

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.

11. Teismo vertinimu, pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą šiuo atveju nėra. Pažymėtina, kad ieškovė UAB „Gruodė“ ieškinį dėl atsakovės vykdomo viešo konkurso pripažinimo negaliojančiu pateikė 2019 m. spalio 3 d., t. y. prieš daugiau nei vienerius metus. Teismo posėdis šioje byloje paskirtas 2020 m. vasario 7 d., kuris, tenkinus šalių prašymus, perskirtas 2020 m. kovo 10 d. Tenkinus ieškovės UAB „Gruodė“ atstovo advokato M.V. prašymą, 2020 m. kovo 10 d. teismo posėdis perskirtas į 2020 m. kovo 19 d. Pastarasis teismo posėdis dėl šalyje paskelbto karantino perskirtas į 2020 m. balandžio 22 d., kuris vėliau perskirtas į 2020 m. birželio 2 d. Šio posėdžio metu į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta UAB „Naujakiemio vaistinė“, bylos nagrinėjimas atidėtas 2020 m. liepos 21 d. Pastarasis teismo posėdis dėl teisėjo teisėto nebuvimo darbe atidėtas 2020 m. rugsėjo 9 d. 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas ir byla paskirta nagrinėti 2020 m. spalio 9 d. Šis teismo posėdis, tenkinus ieškovės UAB „Gruodė“ atstovo advokato M. V. prašymą, atidėtas 2020 m. spalio 30 d.

12. Sprendžiant ieškovės UAB „Gruodė“ atstovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą pagrįstumą, visų pirma teismas pažymi, jog nors šiuo atveju nėra taikytini sutrumpinti viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai, tačiau taip pat nepaneigtina aplinkybė, jog šalių ginčas yra susijęs su viešu interesu – sprendžiamas atsakovės 2019 m. rugpjūčio 18 d. paskelbto viešo negyvenamųjų patalpų nuomos konkurso teisėtumo klausimas. Taip pat pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartimi yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas konkurso procedūrų vykdymas.

13. Antra, teismo vertinimu, šio sprendimo 11 punkte nurodytos aplinkybės patvirtina, kad bylos nagrinėjimas yra užsitęsęs. Trečia, visos šalys yra pateikusios išsamius argumentus procesiniuose dokumentuose (pasiruošimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu). Ketvirta, ieškovės UAB „Gruodė“ atstovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad teismo posėdžio metu ketina teikti naujus, iki šio teismo posėdžio metu procesiniuose dokumentuose nenurodytus argumentus ar paaiškinimus. Penkta, atsižvelgtina ir į tai, jog ir atsakovė, ir ieškovė UAB „Beržų vaistinė“ prašė bylą nagrinėti joms nedalyvaujant, taigi teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Gruodė“ atstovas neturėtų galimybės užduoti klausimų šalių atstovams. Šešta, pastebėtina ir tai, jog CPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose paprastai nelaikoma svarbiomis priežastimis atidėti bylos nagrinėjimą.

14. Taigi apibendrinant nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad teismo posėdžio atidėjimas prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams ir nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą, todėl teismas ieškovės UAB „Gruodė“ atstovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą atmeta ir nutaria išnagrinėti bylą iš esmės šalims nedalyvaujant.

Dėl bylos esmės

15. Iš Teisės aktų registro duomenų nustatyta, kad 2011 m. balandžio 7 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-104 „Dėl turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai“ perdavė biudžetinei įstaigai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą. Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio materialiojo turto nuomos sąlygos ir tvarka įtvirtintos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. T2-401 pagrindu patvirtintame Klaipėdos miesto savivaldybės materialiojo turto nuomos tvarkos apraše ir Aprašo 10 punkto pagrindu sudarytose Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. AD1-172 patvirtintose Klaipėdos miesto savivaldybės materialiojo turto nuomos konkurso organizavimo taisyklėse. 2012 m. sausio 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-30 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės nuomojamo turto sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas nuomojamų patalpų sąrašas.

16. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi 2019 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. AD2-1579 paskelbė viešą 64,13 kv. m bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių Duomenys neskelbtini, konkursą penkerius metus vykdyti vaistinių veiklą (vaistų mažmeninę prekybą). Skelbimo informacijoje nurodyta, kad pradinis nuompinigių dydis – 50,00 Eur (be PVM) už 1 kv. metrą bendrojo ploto per mėnesį. Pradinis konkurso dalyvio įnašas lygus konkurso dalyvio paraiškoje siūlomo nuompinigių dydžio 3 mėnesių sumai, bet ne mažesnis nei 9619,50 Eur. Preliminari turto nuomos sutarties sudarymo data – ne anksčiau kaip 2019 m. gruodžio 30 d. Nurodytas pradinis konkurso dalyvio įnašas laikomas užstatu. Užstatas nėra įskaitomas į nuomojamo turto nuompinigius ir laikomas kaip savivaldybės turto nuomos sutarties vykdymo garantas nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu.

17. Ieškovės šioje byloje kelia klausimus dėl Klaipėdos savivaldybės administracijos vykdomo viešo nuomos konkurso sąlygų atitikties Aprašo ir Taisyklių reikalavimams ir jų pagrindu vykdomo Konkurso teisėtumo. Taip pat įrodinėjama, jog atsakovė pažeidė Konkurencijos įstatymo nuostatas bei kitus norminius aktus, todėl prašoma viešą nuomos konkursą pripažinti neteisėtu.

Dėl ieškovės UAB „Gruodė“ ieškinio (ne) pagrįstumo

18. Vienas iš ieškovės motyvų, kuriais įrodinėjmas atsakovės paskelbto konkurso neteisėtumas, – nustatydama sąlygą, jog Patalpos yra išnuomojamos tik vaistinių veiklai jose vykdyti, atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatas. Teismas šį argumentą vertina kritiškai.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad valstybės (savivaldybės) turto perleidimo santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės (savivaldybės) turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2011). Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose. Jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privaloma laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Tiek sutarčių dėl valstybės (savivaldybės) turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas, sutarties laisvės principas turi būti derinamas su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014, 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015).

20. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir VSTVNDĮ) 12 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos. Šio įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnyje numatytais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.

21. Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant įstatymų reikalavimus.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įtvirtina pareigą valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, vykdančioms joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, o Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis detalizuoja šio straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintą sąžiningos konkurencijos laisvės principą ir apibrėžia, kokius veiksmus valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama atlikti kaip nesuderinamus su sąžiningos konkurencijos laisve. Tai teisės aktų ar kitų sprendimų, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, priėmimas, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai nustatoma šių trijų aplinkybių visuma: 1) valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes; 2) dėl tokio sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams; 3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra nulemtos Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu. Nustačius, jog nėra bent vienos iš minėtų aplinkybių, atitinkamas sprendimas ar aktas negalėtų būti pripažintas pažeidžiančiu Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. A-923-858/2015). Vietos savivaldos įstatyme ir Konkurencijos įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą reikia taikyti sistemiškai. Vietos savivaldos įstatymas įtvirtino tik abstrakčią, bendro pobūdžio savivaldybės galimybę pasirinkti keletą skirtingų būdų, kaip bus užtikrinamas viešųjų paslaugų teikimas. Tuo tarpu Konkurencijos įstatymas nustatė šios galimybės įgyvendinimo sąlygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2563/2011, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 21, 2011).

23. Nustatyta, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kaip viešo ūkio veiklos subjekto veiksmai, numatyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte, bet ne administracijos kaip viešojo administravimo subjekto veiksmų vertinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo prasme Lietuvos Respublikos viešojo administravimo subjektai laikomi ūkio subjektais, jeigu jie vykdo ūkinę veiklą (Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 22 punktas). Todėl sutiktina su atsakovės argumentais, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patikėjimo teise valdomų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų nuoma nėra viešojo administravimo veiklos vykdymas ar viešųjų paslaugų teikimas, ir šiuo atveju vertinant jos priimtus sprendimus netaikomas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis.

24. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.947 straipsnio 1 dalis numato, kad viešo konkurso paskelbimas – tai asmens viešas pažadėjimas sumokėti specialų atlyginimą (premiją) už geriausią tam tikro darbo atlikimą arba kitokį rezultatą (konkurso paskelbimas), įpareigoja šį asmenį sumokėti pažadėtą atlyginimą asmeniui, kurio darbas ar kitoks rezultatas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju. Konkursu taip pat yra pripažįstamas asmens viešas pažadėjimas suteikti specialią teisę už geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą. Toks viešas pažadėjimas įpareigoja šį asmenį suteikti specialią teisę asmeniui, kurio projektas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju. Viešas konkursas yra suprantamas kaip kelių asmenų varžybos, kurių tikslas yra atrinkti geriausią vykdytoją, t. y. geriausią pasiūlymą pagal nustatytas konkurso sąlygas.

25. Nagrinėjamu atveju atsakovė viešu patalpų nuomos konkursu siekė suteikti teisę išsinuomoti konkretų turtą konkurso nugalėtojui už šio pasiūlytas geriausias nuomos sąlygas, t. y. už pasiūlytą didžiausią nuompinigių sumą.

26. Ieškovė UAB „Gruodė“ nurodo, jog atsakovės sprendimas nuomoti negyvenamąsias patalpas tik vaistinių veiklai ir vaistinių preparatų prekybai nesuderinamas su viešo konkurso tikslais bei savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principais.

27. Iš į bylą pateikto skelbimo turinio nustatyta, kad atsakovė nusprendė išnuomoti viešo konkurso būdu penkeriems metams patalpas vaistinių veiklai vykdyti (vaistų, vaistinių preparatų prekybai). Atsakovė nurodo, jog visos nuomojamos patalpos yra gydymo įstaigoje, todėl nuomojamose patalpose veikiant vaistinei bus tenkinamas ir viešasis interesas, ir pasiekiamas tiek turto valdymo efektyvumas, tiek racionalumas.

28. Savivaldybės turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis VSTVNDĮ. VSTVNDĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sprendimą dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos gali priimti valstybės turto valdytojas, o 8 dalyje nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-401 patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės materialiojo turto nuomos tvarkos aprašo 26 punktas numato, jog savivaldybės turto nuompinigių dydžio nustatymo ir jų mokėjimo tvarka, nuomos konkurso organizavimo, nuomos sutarties sudarymo ir nutraukimo tvarka nustatomos Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. įsakymu Nr. AD1-172 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės materialiojo turto nuomos konkurso organizavimo taisyklių 2 punktas taip pat numato, jog sprendimus dėl savivaldybės turto, įtraukto į nuomojamo turto sąrašą, nuomos priima patikėtinis (t. y. ir savivaldybės įstaiga, patikėjimo teise valdanti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį materialųjį turtą). Konkursus organizuoja ir vykdo patikėtinio įsakymu sudaryta nuolatinė ar laikina turto nuomos konkurso komisija (toliau – komisija), kuri skelbdama spaudoje turto nuomos konkursą nurodo turto naudojimo paskirtį (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. įsakymu Nr. AD1-172 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės materialiojo turto nuomos konkurso organizavimo taisyklių 2, 10.3 punktai).

29. Pažymėtina, jog turtas, dėl kurio nuomos viešo konkurso būdu kyla ginčas, priklauso atsakovei, kuri yra viešasis juridinis asmuo (CK 2.81 straipsnio 2 dalis). Atsakovė turi teisę disponuoti juo savo nuožiūra, tačiau tik taip, kad būtų patenkinti viešieji interesai.

30. VSTVNDĮ 9 straipsnis numato, jog valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.

31. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. AD1-172 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės materialiojo turto nuomos konkurso organizavimo taisyklių 18 p. nustatyta, kad savivaldybės turto nuomos konkursą laimi asmuo, paraiškoje nurodęs didžiausią nuompinigių sumą.

32. Teismas pažymi, kad nei VSTVNDĮ, nei viešą konkursą reglamentuojančios Civilinio kodekso nuostatos nenumato, jog viešo konkurso organizatorius neturi teisės nustatyti nuomojamose patalpose vykdytinos veiklos. Pažymėtina, kad ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-401 patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės materialiojo turto nuomos tvarkos aprašo nuostatose nėra įtvirtinto draudimo nuomojant nekilnojamąjį turtą nurodyti jo paskirtį.

33. Teismo vertinimu, ieškovės UAB „Gruodė“ argumentai, jog atsakovės sprendimas nuomoti negyvenamąsias patalpas tik konkrečiai apibrėžtam subjektų ratui, t. y. leidžiant konkurse dalyvauti vien tik vaistinių veiklą vykdantiems ūkio subjektams, neužtikrina, kad būtų pasiekti viešo nuomos konkurso tikslai, t. y. kad būtų išrinktas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, laikytini deklaratyviais, kadangi šiam savo teiginiui pagrįsti ieškovė nepateikė jokių įrodymų. Argumentai, jog didesnis konkurso dalyvių skaičius savaime reikštų, jog būtų pasiūlyta geresnė kaina, laikytini tik subjektyvia ieškovės nuomone.

34. Teismas neturi pagrindo atsakovės argumentus, jog būtinybė ginčo patalpas nuomoti vaistinių veiklai vykdyti įvertinta išanalizavus šalia patalpų esančios įstaigos (nuomojamos patalpos, adresu Duomenys neskelbtini, yra pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje) išreikštus poreikius, vertinti kaip nepagrįstus. Kadangi šalia nuomojamų patalpų veikiančios įstaigos savininkė yra Klaipėdos miesto savivaldybė, manytina, jog dalis bendravimo tarp šios įstaigos ir savivaldybės administracijos nėra formalizuota, todėl šiuo atveju reikalavimas pateikti raštiškus įstaigos bei savivaldybės bendravimo įrodymus būtų perteklinis ir neracionalus.

35. Nėra pagrindo nesutikti su ieškovės argumentu, jog viešame konkurse leidus dalyvauti bendrovėms, teikiančioms sveikatinimo paslaugas, galbūt būtų pasiūlyta didesnė nuomos kaina, tačiau, teismo vertinimu, nebūtų pasiekti kiti VSTVNDĮ 9 straipsnyje numatyti savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai. Teismo nuomone, įvertinus nurodytus principus matyti, jog išnuomojant patalpas pirmiausiai turi būti siekiama užtikrinti visuomenės interesų apsaugą, todėl manytina, jog visuomenės interesų tenkinimą atitinka ne tik didžiausios nuomos kainos gavimas, bet ir daugumos pacientų poreikio gauti reikiamų medikamentų ar priemonių kuo arčiau ar pačioje gydymo įstaigoje užtikrinimas.

36. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ieškovės UAB „Gruodė“ argumentai, jog atsakovės sprendimas nuomoti negyvenamąsias patalpas tik konkrečiai apibrėžtam subjektų ratui yra nesuderinamas su sąžiningos konkurencijos užtikrinimo imperatyvu, viešo konkurso tikslais ir pažeidžia savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, yra nepagrįsti.

37. Ieškovė UAB „Gruodė“ taip pat akcentuoja, jog vykdant šį viešą konkursą buvo pažeistos VSTVNDĮ 15 straipsnio 2 ir 8 dalių nuostatos, nes dalį Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto atsakovė nusprendė nuomoti neturėdama Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos pritarimo, tai yra turtui nesant įtrauktam į Nuomojamo turto sąrašą. Taip pat teigiama, jog atsakovė galėjo paskelbti viešą patalpų nuomos konkursą tik pirmiausia šiuo klausimu priėmusi įsakymą, kuriame turi būti nustatytos esminės nuomos konkurso sąlygos, tačiau iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog toks įsakymas galbūt nebuvo priimtas. Teismas su šiais argumentais nesutinka.

38. VSTVNDĮ 15 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančio materialiojo turto išnuomojimo tvarka yra nustatyta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-401 patvirtintame Klaipėdos miesto savivaldybės materialiojo turto nuomos tvarkos apraše (2017 m. vasario 23 d. redakcija). Remiantis Aprašo 2 punktu Klaipėdos miesto savivaldybės turtas išnuomojamas viešo konkurso būdu, išskyrus atvejus, nustatytus Aprašo IV skyriuje. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės turtas nuomojamas pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintą nuomojamo turto sąrašą. Aprašo 7 punkte yra nurodyta, kad patikėtinis negali nuomoti turto, jeigu jis nėra įtrauktas į savivaldybės nuomojamo turto sąrašą. Analogiškas reglamentavimas nustatytas ir Aprašo pagrindu sudarytose Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. įsakymu Nr. AD1-172 patvirtintose Klaipėdos miesto savivaldybės materialiojo turto nuomos konkurso organizavimo taisyklėse (2015 m. vasario 13 d. redakcija). Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad turto patikėtinis priima sprendimus dėl savivaldybės turto, įtraukto į nuomojamo turto sąrašą, nuomos. Taisyklių 5.1 punkte nustatyta, kad turto nuomos konkursas skelbiamas, be kita ko, nuomojant nenaudojamą savivaldybės turtą, kuris įtrauktas į nuomojamo turto sąrašą.

39. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos interneto tinklalapyje esančio Teisės aktų registro duomenų ir bylos medžiagos nustatyta, jog nuomojamos patalpos yra įtraukos į savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T2-30 patvirtintą nuomojamų patalpų sąrašą. Minėto registro duomenys taip pat patvirtina, kad savivaldybės taryba 2011 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. T2-104 perdavė visą turtą patikėjimo teise valdyti savivaldybės administracijai. Taigi 2012 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T2-30 patvirtintame Klaipėdos miesto savivaldybės nuomojamo turto sąrašo 2 punkte nurodyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybė nuomoja jai priklausančią negyvenamąją patalpą, esančią pastate – gydykloje (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, pažymėjimas plane – 1D7p); patalpų žymėjimo indeksai: 3-36 (19,10 kv. m), 3-37 (11,62 kv. m), 3-38 (6,56 kv. m), 1/103-39 (1,21 kv. m), 1/2 3-41 (1,11 kv. m), 1/2 3-42 (1,22 kv. m), 1/100 3-53 (0,50 kv. m), 3-54 (43,10 kv. m), 1/3 1-119 (7,00 kv. m), 1-80 (18,95 kv. m), 1-92 (5,44 kv. m), 1-100 (30,89 kv. m), 1-106 (8,24 kv. m), 1/82 1-114 (0,61 kv. m).

40. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. AD2-1579, kurio pagrindu paskelbtas ginčo patalpų konkursas, ir skelbimo turinio matyti, kad atsakovė išnuomoja 64,13 kv. m bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias Duomenys neskelbtini.

41. Teismo vertinimu, kadangi ginčo patalpos yra įtrauktos į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintą nuomojamo turto sąrašą, taip pat viešas konkursas paskelbtas vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. AD2-1579, ieškovės argumentai negali būti vertinami kaip pagrįsti.

42. Taigi nurodytų ir aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ieškovės UAB „Gruodė“ ieškinyje nurodyt argumentai nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, jog viešas konkursas paskelbtas neteisėtai ir jo procedūros turėtų būti nutrauktos.

Dėl ieškovės UAB „Beržų“ vaistinės ieškinio (ne) pagrįstumo

43. Ieškovė UAB „Beržų“ vaistinė, be argumentų, kuriuos nurodė ieškovė UAB „Gruodė“ ir dėl kurių pagrįstumo teismas šiame sprendime jau pasisakė, nurodo, jog viešas konkursas turi būti nutrauktas, kadangi atsakovė pažeidė Klaipėdos miesto savivaldybės materialiojo turto nuomos konkurso organizavimo taisykles. Ieškovės įsitikinimu, šiuo atveju taip pat buvo pažeisti ir procedūriniai reikalavimai bei kiti norminiai teisės aktai. Teismas, išanalizavęs aktualius teisės aktus bei bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovės argumentais.

44. Ieškovė UAB „Beržų“ vaistinė teigia, jog atsakovės reikalavimas sumokėti pradinį konkurso dalyvio įnašą, kuris turi būti lygus konkurso dalyvio paraiškoje siūlomo nuompingių dydžio 3 mėnesių sumai, bet ne mažesnis nei 9619,50 Eur, pažeidžia imperatyvų Taisyklėse įtvirtintą reglamentavimą, susijusį su pateiktų konkurso dalyvio siūlomo nuompinigių dydžio slaptumo principu.

45. Teismas, išnalizavęs aktualius Taisyklių punktus, sutinka, jog jose yra įtvirtintas pasiūlymų, o kartu ir šiuo atveju nuompinigių dydžio slaptumo principas, tačiau taip pat neturi pagrindo nesutikti su atsakovės argumentais, jog konkursus organizuoja ir vykdo savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta nuolatinė ar laikina turto nuomos konkurso komisija, kurios nariai yra įsipareigoję neatskleisti konfidencialios informacijos. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas konstatuoti konkurso sąlygų neteisėtumo, kadangi pažeidimo konstatavimas negali būti savitikslis, t. y. jis turi sukelti teisinius padarinius. Tuo tarpu ieškovė nepagrindžia, kuo aplinkybė dėl reikalavimo sumokėti pradinį konkurso dalyvio įnašą, kuris turi būti lygus konkurso dalyvio paraiškoje siūlomo nuompingių dydžio 3 mėnesių sumai, bet ne mažesnis nei 9619,50 Eur, kuriam nors iš potencialių konkurso dalyvių galėjo būti tiek reikšminga, kad dėl to būtų kėlusi kliūtis dalyvauti konkurse.

46. Kaip nesudarantį pagrindo pripažinti viešą patalpų nuomos konkursą neteisėtu teismas vertina ir kitą ieškovės UAB „Beržų“ vaistinės argumentą, tai yra aplinkybė, jog ieškovė, norėdama gauti vaistinės veiklos licenciją, Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai turėtų pateikti patalpų, kuriose juridinis asmuo versis licencijuota veikla, vidaus ploto eksplikacijos kopiją iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, o šiuo atveju negyvenamųjų patalpų plano kopija nėra paimta iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ginčo patalpos kadastro duomenų bylos apskritai nėra ir šios plano kopijos, esant būtinybei, nebus galima gauti / pateikti.

47. Ieškovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad pateiktoje negyvenamųjų patalpų plano kopijoje nėra pažymėta praustuvė, tai jai kelia pagrįstų klausimų dėl to, ar negyvenamosios patalpos apskritai atitinka vaistinių patalpoms keliamus reikalavimus, kadangi pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-7 patvirtintų Vaistinių patalpų ir įrengimų reikalavimų 12 punktą patalpose, kuriose veikia vaistinė, turi būti įrengta praustuvė. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog negyvenamųjų patalpų plano kopijoje nėra pažymėta praustuvė, nesant įrodymų, jog nėra / nebus galimybių ją įrengti ateityje, negali lemti išvados, jog šių patalpų nuomos konkursas paskelbtas / vykdomas neteisėtai. Kaip teisingai pažymėjo atsakovė, ši informacija yra paskelbta, žinoma visiems konkurso dalyviams, todėl dalyviai turi galimybę įvertinti galimybes / ketinimus šias patalpas pritaikyti savo veiklai vykdyti.

48. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad remiantis ieškovės UAB „Beržų“ vaistinės ieškinyje nurodytais argumentais ginčo konkursą pripažinti neteisėtu nėra pagrindo, todėl atmestinas ir ieškovės UAB „Beržų“ vaistinės ieškinys.

Dėl bylos procesinės baigties

49. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad ieškovių nurodyti argumentai, kuriais siekta įrodyti, jog viešas konkursas dėl negyvenamųjų patalpų, esančių Duomenys neskelbtini, paskelbtas neteisėtai, todėl turi būti nutrauktas, nepagrįsti, todėl ieškiniai atmestini.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

50. Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi panaikintinos Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

52. Ieškovių ieškinius atmetus jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Gruodė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Beržų“ vaistinės ieškinius atmesti.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 5 d. nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.