Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2009-03-02 · Civilinė byla Nr. 3K-3-13/2009

Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-02
Bylos Nr.
3K-3-13/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Sigita Rudėnaitė, Zigmas Levickis, Egidijus Laužikas
Atsakovas
R. B., S. S.
Ieškovas
Č. D., R. D.
Civilinė byla Nr. 3K-3-13/2009Procesinio sprendimo kategorija 28.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 2 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Sigitos Rudėnaitės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 23 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų Č. D. ir R. D. ieškinį atsakovams R. B. ir S. S. dėl pirkimo–pardavimo sutarties panaikinimo. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja notaras A. R. A.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustat ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai prašė panaikinti 2006 m. kovo 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį; taikyti restituciją patalpoms nuo 1-60 iki 1-75, 1-116, nuo 1-118 iki 1-125, kurių bendras plotas 3025,07 kv. m, pastate 2F1b.

Šalies argumentai

Ieškovai nurodė, kad 2003 m. sausio 22 d. Kauno miesto 5-ajame notarų biure įgaliojo atsakovą R. B. naudoti, valdyti ir disponuoti su teise parduoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal 2003 m. sausio 22 d. patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį ieškovams priklausančias gamybines patalpas nuo 1–60 iki 1–75 imtinai, 1–116, nuo 1-118 iki 1–125 imtinai, esančias Kaune, Elektrėnų g. 8. R. B. 2006 m. kovo 16 d. sudarė nekilnojamųjų patalpų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria nurodytas patalpas pardavė savo žmonos motinai S. S. už 200 000 Lt, nors VĮ Registrų centras patalpas įvertino 1 103 000 Lt. Šie atsakovo veiksmai yra nesąžiningi; atsakovas, parduodamas patalpas, privalėjo veikti išimtinai atstovaujamųjų naudai. Be to, nebuvo padarytas individualus turto vertinimas, nebuvo bandyta parduoti patalpas per nekilnojamojo turto agentūras. Iš sutarties matyti, jog R. B. susitarė su S. S., jai siekiant įgyti nekilnojamąjį turtą daug mažesne nei vidutinė rinkos kaina ir tai suvokiant. Ieškovai rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 straipsniu ir 2.135 straipsnio 1 dalimi.