- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-07
- Bylos Nr.
- e2A-446-464/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00452-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Dalia Kačinskienė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Gruodė“, uždarosios akcinės bendrovės „Beržų“
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybė ir uždaroji akcinė bendrovė „Naujakiemio vaistinė“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gruodė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Gruodė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Beržų“ vaistinės ieškinius atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl viešo konkurso pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys Klaipėdos miesto savivaldybė ir uždaroji akcinė bendrovė „Naujakiemio vaistinė“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės UAB „Gruodė“ ir UAB „Beržų“ vaistinė kreipėsi į teismą su ieškiniais, kuriais prašė pripažinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos paskelbtą 64,13 kv. m negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), viešą nuomos konkursą neteisėtu, iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė UAB „Gruodė“ nurodė, kad ji yra ūkio subjektas, kuris verčiasi sveikatinimo veikla – teikia antrines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Ieškovė, siekdama plėsti savo veiklą įvairiuose Lietuvos miestuose, susidomėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos paskelbtu viešu 64,13 kv. m bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos konkursu. Susipažinus su konkurso sąlygomis paaiškėjo, kad ieškovė negali teikti paraiškos dalyvauti viešame konkurse ir išsinuomoti patalpų savo veiklos vykdymui, kadangi ieškovę riboja viena iš konkurso sąlygų. Ieškovės įsitikinimu, konkurso sąlyga, kuri nustato, kad patalpos išnuomojamos vaistinių (vaistų mažmeninei prekybos) veiklai vykdyti, yra neteisėta, kadangi neatitinka įstatyme įtvirtintų viešo konkurso tikslų bei savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų. Nustačius sąlygą, kad patalpos yra išnuomojamos tik vaistinės veiklai vykdyti, iš viešo konkurso yra pašalinami kiti ūkio subjektai, kurie neužsiima vaistinių veikla, tokiu būdu pažiedžiant jų konstitucinę teisę į ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą.
3. Ieškovė UAB „Gruodė“ pažymėjo, kad Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančio ilgalaikio materialiojo turto nuomos tvarka ir sąlygos yra reglamentuotos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-401 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės materialiojo turto nuomos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Turto nuomos tvarkos aprašas). Ieškovės nuomone, atsakovė, paskelbdama viešą patalpų nuomos konkursą, nesilaikė Turto nuomos tvarkos apraše nustatytos tvarkos, t. y. nuostatos, kad patalpos gali būti išnuomotos tik tuo atveju, jeigu jos yra įtrauktos į savivaldybės nuomojamo turto sąrašą, o tai šiuo atveju nebuvo padaryta. Be to, atsakovė galėjo paskelbti viešą nuomos konkursą tik iš pradžių priėmusi įsakymą, kuriame turėjo būti nustatytos esminės nuomos konkurso sąlygos. Duomenų, kad toks įsakymas būtų priimtas, nėra, todėl buvo pažeisti ir Turto nuomos tvarkos aprašo 8, 9 punktai.
Šalies argumentai
4. Ieškovė UAB „Beržų“ vaistinė nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešas negyvenamųjų patalpų nuomos konkursas buvo paskelbtas ir vykdomas pažeidus tiek Turto nuomos tvarkos apraše, tiek Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. AD1-172 patvirtintose Klaipėdos miesto savivaldybės materialiojo turto nuomos konkurso organizavimo taisyklėse (toliau – ir Nuomos konkurso organizavimo taisyklės) nustatytas imperatyvias normas.
5. Ieškovės UAB „Beržų“ vaistinės teigimu, patalpos, dėl kurių yra paskelbtas nuomos konkursas, nebuvo įtrauktos į Klaipėdos miesto savivaldybės nuomojamo turto sąrašą, t. y. atsakovė siekia išnuomoti patalpas, dėl kurių nuomos Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nėra išreiškusi savo valios. Be to, remiantis Nuomos konkurso organizavimo taisyklėmis, vykstant konkursui iki pat vokų atplėšimo dienos, niekas, išskyrus dalyvį, negali žinoti jo pateikto nuompinigių pasiūlymo. Tačiau atsakovė šią tvarką akivaizdžiai pažeidė, kadangi pačiame skelbime buvo nurodyta, kad pradinis nuompinigių dydis yra 50 Eur be PVM už 1 kv. m bendrojo ploto patalpų per mėnesį, o pradinis konkurso dalyvio įnašas lygus konkurso dalyvio paraiškoje siūlomo nuompinigių dydžio 3 mėnesių sumai, bet ne mažesnis nei 9 619,50 Eur. Taigi, konkurso sąlygos įpareigojo konkurso dalyvį, jam pervedant pradinį įnašą, iš anksto organizatoriui atskleisti pasiūlymo kainą.
6. Ieškovės UAB „Beržų“ vaistinės vertinimu, nuomojamų negyvenamųjų patalpų planas neatitiko ir teisės aktų reikalavimų. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1191 patvirtintų Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių 6.4 punktu, juridinis asmuo, norintis gauti vaistinės veiklos licenciją, Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai turi pateikti patalpų, kuriose juridinis asmuo versis licencijuota veikla, vidaus plotų eksplikacijos kopiją iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos. Šiuo atveju negyvenamųjų patalpų plano kopija nebuvo paimta iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos. Patalpų plano šaltinis apskritai yra nežinomas, todėl kyla abejonių dėl plane užfiksuotų duomenų patikimumo. Svarbu ir tai, kad pateiktoje negyvenamųjų patalpų plano kopijoje nėra pažymėta praustuvė, todėl neaišku, ar patalpos apskritai atitinka vaistinėms keliamus reikalavimus – pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-7 patvirtintų Vaistinių patalpų ir įrengimų reikalavimų 12 punktą patalpose, kuriose veikia vaistinė, turi būti įrengta praustuvė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 30 d. sprendimu UAB „Gruodė“ ir UAB „Beržų“ vaistinės ieškinius atmetė, panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – viešo konkurso procedūrų vykdymo sustabdymą.
8. Teismas nustatė, kad turtas, dėl kurio nuomos viešo konkurso būdu kilo ginčas, priklauso atsakovei, kuri yra viešasis juridinis asmuo. Atsakovė turi teisę disponuoti tokiu turtu savo nuožiūra, tačiau tik taip, kad būtų patenkinti viešieji interesai. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad nei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau – VSTVNDĮ), nei viešą konkursą reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos nenumato, kad viešo konkurso organizatorius neturi teisės nustatyti nuomojamose patalpose vykdytinos veiklos. Ieškovių nurodytame Turto nuomos tvarkos apraše taip pat nėra įtvirtinto draudimo nuomojant nekilnojamąjį turtą nurodyti jo tikslinę paskirtį.
9. Teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patikėjimo teise valdomų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų nuoma nėra viešojo administravimo veiklos vykdymas ar viešųjų paslaugų teikimas. Todėl, šiuo atveju vertinant jos priimtus sprendimus, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 4 straipsnis, nustatantis pareigą valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, vykdančioms joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, netaikomas.
10. Teismas ieškovės UAB „Gruodė“ akcentuojamą aplinkybę, kad didesnis konkurso dalyvių skaičius savaime reikštų geresnės kainos pasiūlymą, pripažino subjektyvia šios ieškovės nuomone, šiai nepateikus jokių įrodymų tokiam savo teiginiui pagrįsti. Be to, būtinybę ginčo patalpas nuomoti vaistinių veiklai vykdyti, teismo vertinimu, patvirtina nuomojamų patalpų vieta – nuomojamos patalpos yra pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje. Taigi, išnuomojant patalpas pirmiausiai turi būti siekiama užtikrinti visuomenės interesų apsaugą. Šiuo konkrečiu atveju visuomenės interesų tenkinimą atitinka ne tik didžiausios nuomos kainos gavimas, bet ir daugumos pacientų poreikio gauti reikiamų medikamentų ir priemonių pačioje gydymo įstaigoje ar kuo arčiau jos užtikrinimas.
11. Teismas nustatė, kad nuomojamos patalpos yra įtrauktos į Klaipėdos savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T2-30 patvirtintą nuomojamų patalpų sąrašą. Klaipėdos savivaldybės taryba 2011 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. T2-104 perdavė visą turtą patikėjimo teise valdyti Klaipėdos savivaldybės administracijai. Kadangi patalpos yra įtrauktos į savivaldybės tarybos patvirtintą nuomojamo turto sąrašą, o konkursas paskelbtas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. AD2-1579, ieškovės UAB „Gruodė“ argumentai dėl imperatyvių normų pažeidimo teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti.
12. Teismas sutiko su ieškovės UAB „Beržų“ vaistinės argumentais, kad Nuomos konkurso organizavimo taisyklėse yra įtvirtintas pasiūlymų, o kartu ir nuompinigių dydžio slaptumo principas. Tačiau vien nurodyta aplinkybė neteikia pakankamo pagrindo konstatuoti konkurso sąlygų neteisėtumą, juolab kad pažeidimo fakto konstatavimas negali būti savitikslis. Ieškovė nepagrindė, kokias kliūtis dalyvauti konkurse sudarė nurodytas pažeidimas.
13. Kaip nesudarantį pagrindo pripažinti viešą patalpų nuomos konkursą neteisėtu teismas įvertino ir kitą ieškovės UAB „Beržų“ vaistinės argumentą, t. y. aplinkybę, kad negyvenamųjų patalpų plano kopija nėra paimta iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos. Toks ieškovės argumentas neleidžia padaryti išvados, kad ginčo patalpų kadastro duomenų bylos apskritai nėra ir reikiamos plano kopijos, esant būtinybei, nebus galima gauti.
14. Teismas sprendė, kad nors negyvenamųjų patalpų plano kopijoje nėra pažymėta praustuvė, tačiau nesant įrodymų, jog nėra ar nebus galimybių ją įrengti ateityje, tokia aplinkybė taip pat negali lemti išvados dėl šių patalpų nuomos konkurso neteisėtumo. Tokia informacija buvo paskelbta konkurso dalyviams, todėl jie turėjo galimybę įsivertinti savo ketinimus pritaikyti patalpas veiklos vykdymui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Ieškovė UAB „Gruodė“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimo dalį, kuria jos ieškinys atmestas, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba priimti naują sprendimą ir ieškovės UAB „Gruodė“ ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
15.1 Nors sprendime yra nurodyta, kad byla išnagrinėta viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iš tiesų teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Byloje nedalyvavo nei viena joje turėjusi dalyvauti šalis ar jos atstovas. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodžiusi, kad sutinka, jog byla teismo posėdžiuose būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo procesinės teisės išnagrinėti bylos iš esmės rašytinio proceso tvarka, o tai padaręs, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 15 straipsnyje įtvirtintą žodiškumo principą. Ieškovė, nedalyvaudama teismo posėdyje, neturėjo galimybės savo argumentų dėl ieškinio pagrįstumo išsakyti žodžiu, užduoti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims klausimų, žodžiu pateikti prieštaravimus ir pasinaudoti kitomis savo teisėmis.
15.2 Ieškovės atstovas prieš 2020 m. spalio 30 d. teismo posėdį buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodydamas svarbias priežastis, t. y. jaučiamus COVID-19 ligos simptomus. Teismas, nepripažindamas ieškovės atstovo prašyme nurodytos priežasties svarbia ir pakankama priežastimi bylos nagrinėjimui atidėti, suformavo tokią praktiką, pagal kurią asmenys, siekdami įgyvendinti CPK jiems suteiktas procesines teises, bus priversti rizikuoti savo ir kitų asmenų sveikata, pažeisti kitų imperatyvių teisės aktų reikalavimus bei dalyvauti teismo posėdžiuose, nepriklausomai nuo galimo jų sirgimo COVID-19 liga. Be to, teismas nurodydamas, kad pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį asmens neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos paprastai nelaikoma svarbia priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą, rėmėsi jau seniai nebegaliojančia įstatymo redakcija.
15.3 Atsakovės sprendimu išnuomoti patalpas tik siauram subjektų ratui, t. y. sudarant sąlygas konkurse dalyvauti tik vaistinių veiklą vykdantiems ūkio subjektams, neužtikrinama, kad būtų pasiektas pagrindinis viešo nuomos konkurso tikslas išrinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Tokios konkurso sąlygos nustatymu iš konkurso yra eliminuojami visi kiti ūkio subjektai, kurie turi tikslą patalpose vykdyti kitokio pobūdžio sveikatinimo veiklą. Šie ūkio subjektai, įskaitant ieškovę, siekdami įsitvirtinti rinkoje, paprastai yra itin suinteresuoti strategiškai palankiose vietose esančių patalpų išsinuomojimu bei finansine prasme gali būti pajėgūs viešo nuomos konkurso metu pasiūlyti dideles kainas už tokių patalpų nuomą.
15.4 Atsakovės sudaryta situacija suponuoja principų, įtvirtintų VSTVNDĮ 9 straipsnio 1–4 punktuose, pažeidimą. Išnuomojant turtą ne už aukščiausią galimą gauti nuompinigių kainą, nėra užtikrinama, kad iš patalpų nuomos būtų gaunama maksimali finansinė ir iš to kylanti kitokio pobūdžio (nemateriali) nauda visuomenei, t. y. nėra sudaromos sąlygos gauti maksimalias pajamas į valstybės / savivaldybės biudžetą, kuriame sukauptos lėšos galėtų būti efektyviai panaudotos visuomenės (bendruomenės) poreikiams tenkinti.
15.5 Didesnė kaina pasiūloma tuomet, kai paraiškas dalyvauti konkurse teikia didesnis skaičius dalyvių. Tokiu būdu sudaromos sąlygos gauti konkurencingą kainą ir tai yra elementarūs bei visiems savaime suprantami rinkos dėsniai. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino neįrodinėtina CPK 182 straipsnio 1 punkto prasme.
15.6 Atsakovė, būdama įvykdžiusi daugybę viešų turto (patalpų) nuomos konkursų, neabejotinai turi duomenis, koks konkretus dalyvių skaičius paprastai (vidutiniškai) dalyvauja turtą nuomojant sveikatinimo paslaugoms teikti ir vien vaistinės veiklai vykdyti. Atsakovė taip pat turi duomenis, patvirtinančius, už kokias vidutiniškai nuomos kainas pirmu ir antru atvejais gali būti išnuomojamas savivaldybei priklausantis turtas (patalpos). Todėl ne ieškovė, o atsakovė byloje nevykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos, t. y. pareigos įrodyti, kad siauresnės patalpų panaudojimo paskirties nustatymas ginčijamo konkurso sąlygose užtikrina tai, jog patalpos būtų išnuomojamos už didesnę kainą, nei ta kaina, kurią būtų galima gauti nustačius platesnę nurodytų patalpų panaudojimo paskirtį.
15.7 Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė aiškius duomenis, kurie yra viešai prieinami, bei kurie patvirtina, kad Klaipėdos miesto dalyse netoli nuomojamų patalpų veikia ne viena vaistinė, vykdanti vaistų ir vaistinių preparatų prekybą. Taigi, ginčui aktualiose Klaipėdos miesto dalyse visuomenės aprūpinimas vaistais bei vaistiniais preparatais yra užtikrintas ir pakankamas, todėl joks realus (objektyviai išreikštas) poreikis patalpas išnuomoti tik vaistų ir vaistinių preparatų prekybai neegzistuoja. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas išvadą dėl egzistuojančio poreikio patalpas nuomoti vien vaistinių tinklams padarė byloje nesant absoliučiai jokių duomenų (įrodymų), kurie patvirtintų realų tokio poreikio egzistavimą.
15.8 Patalpų nuomos konkursą teismui pripažinus neteisėtu, o atsakovei šį konkursą paskelbus iš naujo, tačiau nustatant platesnę patalpų paskirtį – sveikatinimo veiklai vykdyti, vaistinių tinklams nebūtų užkirstas kelias varžytis dėl patalpų nuomos. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 14 straipsniu, sveikatinimo veiklos sąvoka apima ir farmacinę veiklą. Taigi, tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos konkurse dalyvauti didesniam skaičiui dalyvių, įskaitant ir vaistinių tinklams, o tuo pačiu būtų geriau užtikrinti viešo konkurso tikslai – išrinktas ekonomiškai pats naudingiausias pasiūlymas.
15.9 Teismas sprendime pasisakė dėl KĮ netaikymo, sprendžiant byloje kilusį ginčą, bet visiškai nenurodė, kodėl šiuo atveju tiesiogiai netaikytina Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 46 straipsnio 1 – 4 dalyse yra įtvirtintos pamatinės vertybės, kuriomis grindžiamas šalies ūkis. Remiantis šiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos normomis, draudžiama varžyti ūkio subjekto teises ir teisėtus interesus daugiau nei būtina viešajam interesui užtikrinti, sudaryti nepalankias ir nevienodas ūkininkavimo sąlygas (diskriminuoti atskirus ūkio subjektus), varžyti jų iniciatyvą, nesudaryti galimybių jai reikštis. Šiuo atveju atsakovės sprendimas išnuomoti strategiškai itin palankioje vietoje esančias patalpas vien vaistinių tinklams, nesant tam objektyvios būtinybės, be pagrindo sudarė skirtingas konkurencines sąlygas sveikatinimo paslaugų sektoriuje veikiantiems ūkio subjektams.
Atsiliepimas
16. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1 Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas išsamiai ištyrė visas nagrinėjamos bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas, priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
16.2 Pirmosios instancijos teismas įvertino tiek atsakovės atsiliepimo į ieškinius, tiek tripliko motyvus bei pridėtus įrodymus, todėl atsakovė jų atsiliepime į apeliacinį skundą nekartoja.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliaciniame skunde nurodomų procesinių pažeidimų
17. CPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.
18. Taigi, aktuali (galiojanti) CPK 246 straipsnio redakcija neįtvirtina sąrašo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, byloje dalyvaujančio asmens ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės).
19. Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, jog teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės. Tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo pageidauja, kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas, jis privalo ne tik nurodyti neatvykimo į teismo posėdį priežastį, bet ir įrodyti, kad įprastomis pastangomis, kurias objektyviai dėtų sąžiningas, apdairus procese dalyvaujantis asmuo, į teismo posėdį jis neturėtų galimybės atvykti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019).
20. Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinė byla buvo paskirti nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2020 m. vasario 7 d. 10.00 val. Ieškovės UAB „Beržų“ vaistinės atstovas advokatas R. R., motyvuodamas savo liga, pateikė prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo. Bylą nagrinėjančio teisėjo 2020 m. vasario 6 d. rezoliucija teismo posėdis buvo atidėtas, jį paskiriant 2020 m. kovo 10 d. 10.00 val.
21. Apeliantės atstovas advokatas M. V. 2020 m. vasario 12 d. pateikė teismui prašymą atidėti 2020 m. kovo 10 d. 10.00 val. teismo posėdį, motyvuodamas tuo, kad nurodytu laiku turi dalyvauti Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Teisėjo 2020 m. vasario 20 d. rezoliucija teismo posėdis vėl atidėtas, jį paskiriant 2020 m. kovo 24 d. 9.30 val.
22. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartimi 2020 m. kovo 24 d. 9.30 val. teismo posėdis dėl visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino buvo atšauktas, paskiriant kitą teismo posėdžio datą – 2020 m. balandžio 22 d. 9.30 val. Pastarasis teismo posėdis Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi dėl tos pačios priežasties taip pat buvo atšauktas, nustatant kitą teismo posėdžio datą – 2020 m. birželio 2 d. 9.30 val.
23. Į 2020 m. birželio 2 d. 9.30 val. vykusį teismo posėdį atvyko ir jame dalyvavo tik apeliantės atstovas advokatas M. V. Teismo posėdžio metu buvo patenkinti ieškovės UAB „Beržų“ vaistinės ir UAB „Naujakiemio vaistinė“ rašytiniai prašymai dėl pastarosios bendrovės įtraukimo dalyvauti nagrinėjamoje civilinėje byloje trečiuoju asmeniu. Į bylą trečiuoju asmeniu įtraukus UAB „Naujakiemio vaistinė“ ir jai nustačius 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinius pateikti, teismas nutarė civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės atidėti 2020 m. liepos 21 d. 9.00 val.
24. Į Klaipėdos apygardos teismo paskirtą 2020 m. liepos 21 d. 9.00 val. teismo posėdį vėlgi atvyko tik apeliantės atstovas advokatas M. V., tačiau teismo posėdis neįvyko dėl bylą nagrinėjančio teisėjo teisėto nebuvimo darbe. Bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2020 m. rugsėjo 9 d. 10.00 val.
25. Į 2020 m. rugsėjo 9 d. 10.00 val. vykusį teismo posėdį atvyko ir jame dalyvavo tik apeliantės atstovas advokatas M. V. Nurodytame teismo posėdyje byla buvo išnagrinėta iš esmės, jame buvo išklausyti atstovo paaiškinimai bei ištirti kiti bylos įrodymai, o teismo procesinį sprendimą nutarta priimti ir paskelbti 2020 m. rugsėjo 29 d. 14.00 val.
26. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujino ir įpareigojo atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją iki 2020 m. spalio 6 d. teismui pateikti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kurio pagrindu 2019 m. rugsėjo 24 d. paskelbtas ginčo patalpų viešas nuomos konkursas. Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka paskirtas 2020 m. spalio 9 d. 9.30 val.
27. Apeliantės atstovas advokatas M. V. 2020 m. spalio 2 d. pateikė teismui prašymą atidėti 2020 m. spalio 9 d. 9.30 val. teismo posėdį, motyvuodamas tuo, kad nurodytu laiku turi dalyvauti Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje. Prašymas 2020 m. spalio 9 d. 9.30 val. teismo posėdyje buvo patenkintas ir bylos nagrinėjimas atidėtas 2020 m. spalio 30 d. 9.30 val.
28. Apeliantės atstovas advokatas M. V. 2020 m. spalio 29 d. pateikė teismui dar vieną prašymą atidėti 2020 m. spalio 30 d. 9.30 val. teismo posėdį, motyvuodamas jį tuo, kad jam pasireiškė COVID-19 ligos simptomai ir todėl 2020 m. spalio 30 d. 10.39 val. bus atliekamas testas ligai nustatyti.
29. Į Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. spalio 30 d. 9.30 val. vykusį teismo posėdį byloje dalyvaujantys asmenys ir jų atstovai neatvyko. Teismas atmetė apeliantės atstovo prašymą ir išėjo į sprendimų priėmimo kambarį, kuriame priimtas skundžiamas 2020 m. spalio 30 d. sprendimas.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarta šios civilinės bylos proceso eiga paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto atstovo 2020 m. spalio 29 d. prašymą dar kartą atidėti bylos nagrinėjimą, pažeidė procesinės teisės normas, įskaitant civiliniame procese įtvirtintą žodiškumo principą (CPK 15 straipsnis). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ši byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, paskutiniame teismo posėdyje šalių atstovams nedalyvaujant, o jos nagrinėjime iš esmės pirmiau dalyvavo taip pat ir apeliantės atstovas M. V. Kaip matyti, apeliantės atstovas 2020 m. rugsėjo 9 d. 10.00 val. vykusiame teismo posėdyje pateikė žodinius paaiškinimus dėl ginčo esmės, pasakė baigiamąją kalbą, galėjo pasinaudoti kitomis procesinėmis teisėmis (reikšti nušalinimus, teikti prašymus).
31. Vien aplinkybė, kad civilinės bylos nagrinėjimas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi buvo atnaujintas, o po civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo 2020 m. spalio 30 d. 9.30 val. vykusiame teismo posėdyje apeliantės atstovas nedalyvavo, nesuponuoja išvados, kad apeliantė neturėjo galimybės tinkamai pasinaudoti procesinėms teisėmis, kurios gali būti realizuojamos bylą nagrinėjant žodiniame teismo posėdyje. Kaip minėta, tokiomis procesinėmis teisėmis apeliantė objektyviai turėjo galimybę pasinaudoti ir faktiškai pasinaudojo bylą nagrinėjant iš esmės 2020 m. rugsėjo 9 d. 10.00 val. vykusiame teismo posėdyje. Pažymėtina, kad civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimą lėmė teismo konstatuotas poreikis įvertinti duomenis, kurių civilinėje byloje trūko, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kurio pagrindu 2019 m. rugsėjo 24 d. buvo paskelbtas ginčo patalpų viešas nuomos konkursas. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties turinio matyti, kad šio įrodymo ištyrimu ir įvertinimu nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas siekė nustatyti ieškovių argumentų, susijusių su viešo konkurso procedūriniais pažeidimais, pagrįstumą. Minėto įrodymo pagrindu padarytos pirmosios instancijos teismo išvados apeliacine tvarka apskritai nėra ginčijamos, todėl vertintina, kad apeliantė su jomis sutinka. Tokiu atveju nėra aišku, kokias papildomas aplinkybes, susijusias su nurodytu įrodymu, žodine tvarka vykusiame teismo posėdyje apeliantė būtų paaiškinusi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prieš visus vykusius ar turėjusius vykti teismo posėdžius kiti byloje dalyvaujantys asmenys buvo teismui pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Todėl apeliantė bet kokiu atveju nebūtų galėjusi pasinaudoti apeliaciniame skunde jos pabrėžiama teise užduoti klausimus kitoms bylos šalimis.
32. Kita vertus, nurodytų aplinkybių bei ganėtinai ilgai jau užtrukusio šios bylos proceso kontekste apeliantės atstovo 2020 m. spalio 29 d. pateiktame teismui prašyme atidėti 2020 m. spalio 30 d. 9.30 val. teismo posėdį nurodyta priežastis pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta nesvarbia ir nepateisinančia jos atstovo nedalyvavimo 2020 m. spalio 30 d. 9.30 val. vykusiame teismo posėdyje, juolab kai šios šalies pozicija teismo betarpiškai jau buvo išklausyta ankstesniame teismo posėdyje. Tokį pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, be kita ko, lėmė ir tai, kad civilinės bylos nagrinėjimas dėl įvairių priežasčių, įskaitant paties apeliantės atstovo nagrinėjamoje byloje anksčiau ne vieną kartą teiktus ir teismo patenkintus prašymus atidėti paskirtus teismo posėdžius, buvo esmingai užsitęsęs.
33. Nors pirmosios instancijos teismas, kaip teigiama apeliaciniame skunde, rėmėsi jau negaliojančia CPK 246 straipsnio 1 dalies redakcija, kurioje buvo įtvirtinta, jog asmens neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos paprastai nelaikoma svarbia priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą, ši formali teismo klaida neeliminuoja teismo diskrecijos būtent taip įvertinti apeliantės atstovo neatvykimo į paskutinį šioje byloje vykusį teismo posėdį priežasties svarbos ir, juo labiau, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, nes tą daryti vien dėl formalios priežasties įstatymų leidėjas draudžia (CPK 328 straipsnis).
Dėl viešo konkurso sąlygos nustatyti nuomojamose patalpose vykdytiną veiklą
34. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ginčai dėl valstybinio turto perleidimo ir nuomos privatiems asmenims viešo aukciono būdu yra priskiriami prie ginčų dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių (CK šeštosios knygos XLIX skyriaus 6.947 – 6.952 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2114-236/2016).
35. Įstatymas viešą konkursą apibrėžia kaip asmens viešą pažadėjimą sumokėti specialų atlyginimą (premiją) už geriausią tam tikro darbo atlikimą arba kitokį rezultatą, įpareigoja šį asmenį sumokėti pažadėtą atlyginimą asmeniui, kurio darbas ar kitoks rezultatas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju. Konkursu taip pat yra pripažįstamas asmens viešas pažadėjimas suteikti specialią teisę už geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą. Toks viešas pažadėjimas įpareigoja šį asmenį suteikti specialią teisę asmeniui, kurio projektas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju (CK 6.947 straipsnio 1 dalis).
36. Viešo konkurso organizavimo ir vykdymo būtina sąlyga yra šio proceso skaidrumas, todėl viešą konkursą organizuojanti institucija privalo užtikrinti, kad atliekant konkurso procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo principų, kad būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė. Taigi, viešų konkursų organizavimo ir vykdymo proceso teisinis reglamentavimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl šių normų reikalavimai dažniausiai yra imperatyvaus pobūdžio, atitinkamai, konkrečiuose teisės normose yra detaliai reglamentuota kiekviena konkurso organizavimo bei vykdymo stadija bei joms keliami reikalavimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-964-302/2019; 2020 m. vasario 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-667-381/2020).
37. Išskirtinis konkursą organizuojančio viešojo subjekto teisinis statusas lemia tai, kad sutartiniai teisiniai santykiai su tokiu subjektu gali būti sukurti tik teisės aktuose nustatyta tvarka, nepažeidžiant viešojo juridinio asmens teisnumo (CK 2.74 straipsnio 2 dalis) bei imperatyviųjų teisės normų. Kita vertus, tiek, kiek tai leidžia imperatyviosios teisės normos, viešosios teisės reguliuojamas subjektas yra civilinių santykių dalyvis lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai, todėl savo teises ir pereigas įgyvendina vadovaudamasis ir civilinėje teisėje taikomu dispozityviuoju reguliavimo metodu (CK 2.36 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2012).
38. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant viešojo konkurso institutą ir jį reglamentuojančias CK normas, yra pažymėta, kad jose įtvirtintu dispozityviuoju reguliavimo metodu reglamentuojami privačių subjektų santykiai, o šis reguliavimo metodas indikuoja tai, kad teisinių santykių dalyviams, įskaitant viešą konkursą organizuojančias institucijas – viešuosius subjektus, yra leidžiama viskas, kas nėra draudžiama imperatyviomis teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-701/2021).
39. Pavyzdžiui, kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad CK 6.947 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai neįtvirtinta viešą konkursą skelbiančio asmens prievolė nurodyti konkrečias sąlygas, susijusias su konkurso dalyko charakteristikomis. Tačiau įstatyme nedraudžiama asmeniui to padaryti savanoriškai, t. y. konkurso sąlygose nurodyti (asmens nuomone) reikalingas konkurso dalyko charakteristikas. Jeigu viešą konkursą vykdantis asmuo, paskelbdamas apie konkursą, nurodo tam tikras sąlygas, susijusias su konkurso dalyku (įskaitant sąlygas, tiesiogiai nenurodytas CK 6.947 straipsnio 2 dalyje), šios sąlygos tampa konkurso sąlygų sudedamąja dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-396-969/2017).
40. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į paminėtą teismų praktiką ir ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad viešą patalpų nuomos konkursą organizavusi atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, konkurso sąlygose nustatydama jose vykdytinos veiklos sąlygą – vaistinių (vaistų mažmeninės prekybos) veikla, tokiu būdu pažeidė imperatyvųjį teisinį reguliavimą, kuris galėtų lemti apeliantės teismo prašomus konstatuoti teisinius padarinius, t. y. viešo nuomos konkurso negaliojimą.
41. Pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo klausimus, o tuo pačiu ir šio turto nuomos santykius, be bendrųjų CK šeštosios knygos XLIX skyriuje numatytų viešo konkurso normų, reglamentuoja specialus teisės aktas – VSTVNDĮ. Pagal šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, sprendimą dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos gali priimti valstybės turto valdytojas, o sprendimą dėl savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos – savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija. Pagal to paties straipsnio 3 dalį Vyriausybė arba savivaldybės taryba nustato atitinkamai valstybės arba savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto viešo nuomos konkurso ir nuomos be konkurso organizavimo ir vykdymo tvarką, kuria, be kita ko, reglamentuojama: viešo nuomos konkurso ir nuomos be konkurso organizavimo ir vykdymo tvarka; turto valdytojų pareigos organizuojant viešą nuomos konkursą ir nuomos be konkurso atveju; viešo nuomos konkurso nutraukimo tvarka ir pagrindai; pavyzdinė nuomos sutarties, kurioje nustatytos nuomos sutarties sąlygos, forma.
42. Įgyvendinant VSTVNDĮ 15 straipsnio 3 dalies normas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-401 buvo patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės materialiojo turto nuomos tvarkos aprašas, o šiuo savivaldybės tarybos sprendimu pagrindu priimtas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 23 d. įsakymas Nr. AD1-172, kuriuo patvirtintos Klaipėdos miesto savivaldybės materialiojo turto nuomos konkurso organizavimo taisyklės.
43. Pagal Nuomos konkurso organizavimo taisyklių 10 punktą, nuolatinė ar laikina turto nuomos konkurso komisija, skelbdama spaudoje savivaldybės turto nuomos konkursą, turi pareigą nurodyti: paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo terminą; turto buvimo vietą (adresą); turto naudojimo paskirtį; pradinį nuompinigių dydį su PVM; preliminarią turto nuomos sutarties sudarymo datą; turto nuomos sutarties trukmę (terminą); sąlygą, kad yra galiojanti turto nuomos sutartis ir kad pirmenybė atnaujinti nuomos sutartį bus suteikiama esamam savivaldybės turto nuomininkui; paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo vietą; adresą, telefono numerį, kuriuo galima gauti papildomą informaciją apie nuomojamą turtą; vokų atplėšimo komisijos posėdžio vietą, datą ir tikslų laiką; kredito įstaigos pavadinimą ir sąskaitos, į kurią turi būti sumokėtas pradinis įnašas, lygus paskelbtam 3 mėnesių pradiniam nuompinigių dydžiui su PVM; kitą informaciją (Nuomos konkurso organizavimo taisyklių 10.1 – 10.2 papunkčiai).
44. Taigi, nei valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo klausimams skirtas specialus įstatymas, nei jį įgyvendinamieji teisės aktai, priimti teritoriniu (savivaldybės) lygmeniu, ginčo atveju nenustatė, kad atsakovė (jos įgaliota turto nuomos komisija), skelbdama savivaldybei priklausančių patalpų viešą nuomos konkursą, turėjo pareigą nustatyti tokią viešo konkurso sąlygą, kurioje būtų įtvirtinta nuomojamose patalpose vykdytina veikla. Kita vertus, tais pačiais įvardintais ar kitais imperatyvaus pobūdžio teisės aktais atsakovei nebuvo ir uždrausta nustatyti tokio pobūdžio viešo konkurso sąlygą, juo labiau kad Nuomos konkurso organizavimo taisyklių 10 punkte pateiktas sąlygų, kurias skelbdama konkursą turi / gali nustatyti atsakovė, sąrašas nėra baigtinis.
45. Visa tai leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovė, paskelbdama viešą negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos konkursą ir nustatydama sąlygą, kad patalpos yra nuomojamos vaistinių (vaistų mažmeninės prekybos) veikai vykdyti, imperatyvaus teisinio reguliavimo nepažeidė ir teisės aktais apibrėžtos savo kompetencijos neviršijo, kadangi vadovavosi civiliniuose teisiniuose santykiuose galiojančiu dispozityvumo principu, t. y. savo laisva nuožiūra nusprendė dėl poreikio nustatyti papildomą konkurso sąlygą. Kitaip tariant, atsakovė, būdama lygiaverte civilinių santykių dalyve, veikdama imperatyvių normų ribose, su savo turtu pasielgė taip, kaip jos vertinimu geriausiai atrodė – nustatė jai nuosavybės teise priklausančio nuomotino turto panaudojimo (vykdytinos veiklos) paskirtį.
46. Šiame kontekste pažymėtina, kad turto, kuris nuosavybės teise valdomas ne savivaldybės, kaip nagrinėjamu atveju, o valstybės, nuomos viešojo konkurso vykdymo tvarką reglamentuoja Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 patvirtintas Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašas. Pagal šio aprašo 14.3 papunktį nuolatinė arba laikinoji turto nuomos konkurso komisija tvirtina turto viešojo nuomos konkurso sąlygas, kuriose, be kita ko, turi būti nurodyta turto naudojimo paskirtis ir ypatumai (specialios turto charakteristikos, įskaitant teisės aktuose nustatytą leidimų sistemą, taip pat veiklos, kuriai vykdyti galės (turės) būti naudojamas išnuomojamas turtas, pobūdis).
47. Taigi, atsakovės nustatyta viešo konkurso sąlyga, kurioje nurodyta nuomojamose patalpose vykdytina veikla, yra įtvirtinta ir imperatyvaus pobūdžio teisės aktuose, kurie reglamentuoja iš esmės artimiausio ginčo turtui santykio, t. y. kito subjekto valdomo viešo turto nuomos tvarką. Toks valstybės lygmeniu priimtas, nors ginčo atveju tiesiogiai ir netaikytinas, teisinis reguliavimas tik pagrindžia atsakovės veiksmų, nustatant ginčijamą konkurso sąlygą apie nuomojamų patalpų panaudojimą konkrečiai veiklai vykdyti, teisėtumą ir sąžiningumą, jos siekį tinkamai pasirūpinti jai nuosavybės teise priklausančiu turtu.
48. VSTVNDĮ 9 straipsnis nustato ir bendrus tiek valstybės, tiek savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo principus: visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.
49. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek išvardinti pricipai, tiek pats viešo konkurso tikslas neabejotinai suponuoja išvadą, kad viešo konkurso teisniuose santykiuose turi būti siekiama sudaryti konkurso dalyvių konkurenciją, jog perleidžiant valstybei ar savivaldybei priklausantį turtą atitinkami sandoriai būtų sudaryti kuo naudingesnėmis valstybei ir savivaldybei sąlygomis. Viena iš naudingumo pasekmių, kaip pagrįstai akcentuojama apeliaciniame skunde, gali būti tai, kad daugiau lėšų būtų gaunama į atitinkamą valstybės ar savivaldybės biudžetą. Kita vertus, nurodyti principai neturi būti suabsoliutinami ir vertinami atsietai vienas nuo kito. Atitinkamai, nurodytais principais negali būti paneigta viešojo subjekto teisė lygiais pagrindais dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose su kitais šių santykių dalyviais, savo nuožiūra priimti tinkamiausius, tačiau imperatyviems teisės aktams neprieštaraujančius, sprendimus dėl nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo / kilnojamojo turto valdymo ir jo panaudojimo.
50. Nagrinėjamu atveju apeliantė būtent nepagrįstai suabsoliutina VSTVNDĮ 9 straipsnyje nustatytą efektyvumo principą, jo materialiąją išraišką. Nors platesnis viešame konkurse dalyvaujančių subjektų ratas, tikėtina, galėtų padidinti ginčo turto nuomos kainą, tačiau tuo pačiu galėtų užtęsti paties viešo konkurso vykdymo eigą, t. y. labiau tikėtinai sudarytų ir prielaidas teisminių ginčų tarp konkurso organizatoriaus bei dalyvių kilimui. Nepagrįstai suabsoliutinus efektyvumo principą būtų iš dalies paneigtas ir racionalumo principas. Teisėjų kolegijos nuomone, turto nuomotojui sudarant galimybes išsinuomoti turtą kuo platesniam, įvairesnę ūkinę – komercinę veiklą vykdančiam subjektų ratui, atsirastų ženkliai didesnė grėsmė dėl tokio viešajam subjektui priklausančio turto racionalaus panaudojimo ir išsaugojimo. Dėl nurodytų priežasčių neabejotinai būtų paneigta ir pirmiau jau aptarta viešojo subjekto teisė lygiais pagrindais dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, taip pat jo galimybės savo nuožiūra spręsti dėl geriausio turto panaudojimo.
51. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovė, nustatydama apeliantės ginčijamą viešo konkurso sąlygą, pažeidė VSTVNDĮ 9 straipsnyje nurodytus principus. Priešingai, apeliantės ginčijama konkurso sąlyga iš esmės atitinka darnų visų nurodytų principų taikymo atvejį. Konkurse leidžiant dalyvauti tik vaistinių veiklą vykdantiems subjektams, buvo užtikrinta konkurso dalyvių konkurencija, t. y. konkurse galėjo dalyvauti visi šalyje veikiantys ūkio subjektai, kurie būtent tokią veiklą teisės aktų nustatyta tvarka yra įregistravę ir vykdo. Kaip žinia, tokio pobūdžio subjektų šalyje yra pakankamai daug, todėl nagrinėjamu atveju konkurencija laikytina pakankama. Esant pakankamai konkurencijai tarp konkurso dalyvių, pripažintina, kad buvo sudarytos prielaidos maksimalios turto nuomos kainos gavimui.
52. Be to, nėra jokio pagrindo sutikti ir su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kad kitokio pobūdžio, nei vaistinių veiklą vykdantis ūkio subjektai, galėjo siūlyti ženkliai didesnę nuomos kainą, negu gali pasiūlyti visas konkurso sąlygas atitinkantys dalyviai. Nurodytas apeliacinio skundo argumentas ne tik nepagrįstas byloje esančiais įrodymais, tačiau prieštarauja ir verslo logikai bei bendriems ekonomikoms principams. Mažai tikėtina, kad koks nors subjektas, nepriklausomai nuo jo vykdomos veiklos, sutiktų už patalpų nuomą mokėti ženkliai didesnę kainą, negu reali rinkos kaina.
53. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, esminių procesinių pažeidimų nepadarė, atmesdamas apeliantės ieškinį, teisingai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias viešo konkurso sąlygų nustatymą. Aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai, neturintys esminės reikšmės teisiniam rezultatui byloje, neteikia pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad teismas jos ir atsakovės ginčą išsprendė neteisingai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
54. Apeliacinį skundą atmetus ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, apeliantė neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas byloje nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.