- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-25
- Bylos Nr.
- e2A-1952-562/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01921-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
- Atsakovas
- B. L., G. L.
- Ieškovas
- D. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų B. L. ir G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovams B. L. ir G. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. L. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų B. L. ir G. L. (toliau – ir atsakovai) 45 000 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė B. L. 2023 m. išrašė vekselius, kuriais įsipareigojo nustatytais terminais sumokėti ieškovei bendrą 45 000 Eur sumą. Už jos prievolę solidariai laidavo sutuoktinis G. L.. Vekseliuose nurodytu terminu atsakovai savo prievolės neįvykdė ir liko skolingi 45 000 Eur sumą. Atsakovai ne kartą buvo informuoti apie pradelstus įsipareigojimus, tačiau skolos jie geranoriškai nesumokėjo.
Atsiliepimas
3. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė pateikė teismui 16 paprastų neprotestuotinų vekselių, kurie buvo išrašyti skirtingomis dienomis ir kurių sumos neviršija 3 000 Eur. Šių vekselių išrašymo datos ir sumos leidžia daryti išvadą, kad vekseliai buvo vieningo sandorio dalis, o jų išrašymo sąlygos ir aplinkybės yra abejotinos dėl notarinės formos akivaizdaus vengimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.105 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Ieškovės pateiktų vekselių išrašymo aplinkybės tokiomis sąlygomis patvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo siekiama išvengti notarinės vekselių formos. Nagrinėjamu atveju vekseliai neatitinka formos ir turinio reikalavimų. Atsakovai prašė pripažinti ieškovės pateiktus vekselius neatitinkančiais įstatymo reikalavimų ir dėl to negaliojančiais.
4. Atsakovai prašė atmesti ieškinį ir kitais pagrindais. Pažymėjo, kad pagal teismų praktiką ieškovė turi įrodyti aplinkybes ir sąlygas, kuriomis buvo išrašyti vekseliai, įrodyti, jog vekseliais nėra grindžiami kiti sandoriai ir / ar pagal juos nėra atsiskaityta. Atsakovų teigimu, vekseliai buvo išrašyti kaip kito sandorio – buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimas–pardavimas. Šį butą ieškovė pardavė atsakovams ir, dengiant nesumokėtą kainos dalį, buvo išrašyti vekseliai. Atsakovai sumokėjo ieškovei visą pinigų sumą pagal vekselius ir tuo pačiu visą įsiskolinimą už butą. Aplinkybę, kad vekseliai yra apmokėti, patvirtina pačios ieškovės surašytas elektroninis laiškas atsakovui G. L., kuriame ji patvirtina, jog vekseliai yra apmokėti.
5. Atsakovai nurodo, kad esant labai geriems šeimyniniams ir pasitikėjimo santykiams tarp atsakovo G. L. ir ieškovės, kurie yra brolis ir sesuo, jis, pasitikėdamas šeimos nariu, nesunaikino ar neatsiėmė vekselių. Pasitikėjimo ir turtinio pasitikėjimo santykius tarp ieškovės ir atsakovo patvirtina ir tai, kad minėtu laikotarpiu atsakovas pirko ieškovei jos vardu automobilį, kuriuo ieškovė disponavo ir naudojosi.
6. Atsakovų teigimu, ieškinyje formaliai nurodyta tik reikalavimo pagrindas ir dalykas, tačiau nėra pateikta jokių papildomų duomenų, patvirtinančių, kokiu pagrindu, kokiomis aplinkybėmis, kokiomis sąlygomis buvo išrašyti vekseliai, dėl kokios priežasties buvo vengiama notarinės vekselio formos, kokiu pagrindu atsirado ieškovės nurodomas atsakovų įsiskolinimas ir pan.
Šalies argumentai
7. Ieškovė 2024 m. liepos 8 d. rašytiniais paaiškinimais, aiškindama ieškinio pagrindą ir dalyką, nurodė, kad ji pasitikėjo atsakovais ir skolino jiems pinigus tiek grynaisiais, tiek bankiniu pavedimu, nes atsakovas – ieškovės brolis – privalėjo išlaikyti du nepilnamečius vaikus, turėjo skolų, jo atžvilgiu buvo pradėta ne viena vykdomoji bylą, atsakovai norėjo sudaryti santuoką ir įsigyti nuosavą būstą. Dėl artimų šeimyninių ryšių ne visada buvo laikomasi formalių taisyklių. Atsakovas pasiskolintas sumas dalimis grąžindavo, todėl ieškovė nemanė, kad gali kilti sunkumų atgauti sumas, kurių grąžinimas buvo užtikrintas ginčo vekseliais. Išrašyti šiuos vekselius, taip patvirtinant įsipareigojimą grąžinti paskolintas sumas, ieškovei pasiūlė atsakovai. Jie vekselius atvežė ieškovei į namus. Ieškovei tiko vekseliuose nurodytos sumos, kurių bendra suma atitiko paskolintą ir negrąžintą 45 000 Eur sumą, todėl buvo pasirašyti. Ieškovės pasitikėjimą atsakovų siūlymu pasirašyti vekselius paruoštų dokumentų forma ir turiniu stiprino tai, kad atsakovas turi teisinį išsilavinimą, yra dirbęs notarų biure padėjėju-juriskonsultu, yra ėjęs bei eina vadovaujamas pareigas keliose įmonėse, yra buvęs ir tebėra įmonių akcininkas; atsakovė taip pat yra kelių įmonių vadovė ir akcininkė. Skolinami pinigai buvo pervedami arba perduodami dalimis, todėl ieškovė nematė nieko blogo, kad vekseliai buvo pasirašyti atskiri ir skirtingomis datomis.
8. Ieškovė pažymėjo, kad vekselius į bylą ji teikia kaip atsakovų solidariosios skolos ieškovei faktą patvirtinančius rašytinius įrodymus (skolos raštelius).
9. Ieškovė nurodė, kad parduodama butą atsakovams nuo 2023 m. birželio 26 d. iki 2023 m. birželio 23 d. atskirais pavedimais pervedė atsakovams 22 500 Eur, o 2023 m. birželio 26 d. – dar 1 411 Eur, nes atsakovai neturėjo pinigų. Atsakovė, tariamai vykdydama buto pirkimo–pardavimo sutartį, pervedė ieškovei 22 500 Eur sumą (pirminę įmoką, nes likusią įsigijimo kainą finansavo bankas). Taip pat 2023 m. birželio mėnesį ji paskolino atsakovams bendrai dar 22 500 Eur grynaisiais pinigais, kuriuos paimti atvyko atsakovas.
Atsiliepimas
10. Ieškovė pažymėjo, kad 45 000 Eur sumos perdavimą atsakovams patvirtina: ieškovės atlikti bankiniai pavedimai atsakovui; atsakovų argumentas atsiliepime, jog jie grąžino visą pinigų sumą pagal vekselius; aplinkybė, jog atsakovo bankiniuose pavedimuose ieškovei nuolat daromas išrašas apie vekselius (nurodant, kad mokama ne pagal vekselius). Ieškovė nurodė, kad atsakovai nepateikė jokio įrodymo, patvirtinančio jų teiginius, kad tariamai jie skolą ieškovei grąžino. Dėl automobilio pirkimo ieškovei, pažymėjo, kad atsakovai klaidina teismą, nes atsakovas tuo metu turėjo finansinių problemų, jo atžvilgiu pradėta ne viena vykdomoji byla. Atsakovo prašymu, automobilis buvo registruotas ieškovės vardu, nors juo faktiškai naudojosi atsakovas ir tai patvirtina Administracinių nusižengimų registro duomenys apie atsakovo padarytus administracinius nusižengimus (vairuojant šį automobilį), atsakovo elektroninis laiškas apie avariją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovų solidariai 45 000 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą 45 000 Eur sumą nuo 2024 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis 4 980 Eur bylinėjimosi išlaidų.
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar atsakovai skolingi ieškovei pagal paskolos teisinius santykius, ar minėti vekseliai yra galiojantys, ar ieškovė šiais vekseliais pagrindžia reikalaujamos skolos faktą.
13. Teismas pažymėjo, kad byloje nekilo ginčas, kad ginčo vekseliai iš esmės buvo sudaryti tą pačią dieną bendrai 45 000 sumai, todėl, nors sudaryti atskiri vekseliai, tačiau jie laikytini vieningu sandoriu, kuris sudaromas notarine forma.
14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš byloje esamų el. susirašinėjimų, banko sąskaitos išrašų, liudytojų J. B. (ieškovės draugė), D. L. (ieškovės ir atsakovo motina) parodymų, paties atsakovo paaiškinimų, jog ieškovė per daugelį kartų galėjo paskolinti atsakovams 45 000 Eur sumą, teismas darė išvadą, kad ieškovė perdavė atsakovams ginčo sumą – 45 000 Eur. Lietuvos antstolių rūmų 2024 m. liepos 30 d. išrašas patvirtina ieškovės argumentus, kad 2021–2024 metais buvo pradėta 12 vykdomųjų bylų atsakovo atžvilgiu, išieškomos sumos yra nuo 33,20 Eur iki 26 215 Eur, t. y. labiau tikėtina, kad atsakovas arba vengė (-ia) išieškojimo arba jo turtinė padėtis neleido laiku įvykdyti piniginių prievolių, todėl buvo perduota išieškojimui antstoliams. Liudytoja D. L. patvirtino, kad tuo metu atsakovų turtinė padėtis buvo sunki. Ji nurodė, kad pati yra davusi atsakovui lėšų smulkioms išlaidoms, buitiniams poreikiams tenkinti; jai žinoma, jog dukra daug kartų skolino pinigų atsakovams, kad šiuo metu vaikų santykiai yra konfliktiški dėl atsakovų negrąžinamų piniginių lėšų.
15. Teismas iš byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumos darė išvadą, kad ir dėl atsakovų valios (ne tik ieškovės valios) paskolos ir vekselio sandoriai nebuvo atitinkamai sudaryti rašytine ar notarine tvarka. Teismas pabrėžė, jog byloje nekilo ginčas, kad pinigai buvo skolinami tiek grynaisiais, tiek pavedimais; kad būtent atsakovas atspausdino visus vekselius ir juos perdavė ieškovei, kaip teisėtai sudarytus ir galiojančius sandorius. Be to, ir po vekselių sudarymo, atsakovas mokėjimų pavedimuose minėjo vekselius. Iš ieškovės pateiktų sąskaitų išrašo matyti, kad po ginčo vekselių sudarymo, atsakovas mokėjimo paskirtyje nurodydavo „ne už vekselius“, „ne pagal vekselius“ – labiau tikėtina, kad jis pripažino vekselių egzistavimą ir galiojimą. Tik kilus ginčui teisme, atsakovai nurodė, kad jų pačių pasirašyti vekseliai, o tiksliau – vieningas vekselis 45 000 Eur sumai, nepatvirtintas notariškai, todėl yra negaliojantis sandoris. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai parodo atsakovų nesąžiningumą, todėl jų nurodomos faktinės aplinkybės vertintinos kritiškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis). Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ginčo vekseliai yra negaliojantys, kad ginčo vekseliai nėra skolos faktą patvirtinantys dokumentai (skolos rašteliai).
16. Teismas nurodė, jog atsakovai nepateikė teismui pakankamai ir objektyvių įrodymų, pagrindžiančių 45 000 Eur skolos, kurios bendra suma apskaičiuojama pagal vekseliuose pačių atsakovų padarytus įrašus, sumokėjimą ieškovei; taip pat nenurodė svarių aplinkybių ir objektyvių įrodymų, kodėl skolos dokumentai liko pas ieškovę. Be to, byloje nėra įrodymų, kad atsakovai reikalavo grąžinti ginčo skolos dokumentus (vekselius).
17. Teismo nuomone, atsakovų nurodytos aplinkybės, susijusios su buto įsigijimu iš ieškovės pagal 2023 m. birželio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį ar automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimu, jo remontu, iš esmės nepatvirtina atsiskaitymo su ieškove fakto pagal ginčo sumą, kuri įvardinta rašytiniame skolą patvirtinančiame dokumente – vekselyje. Byloje atsakovai nepateikė įrodymų, kad pastarųjų sandorių pagrindu atsakovai grąžino ar pagrįstai ir teisėtai įskaitė jiems paskolintus pinigus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Atsakovai (toliau – ir apeliantai) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
18.1. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, vertindamas įrodymus pateikė neatitinkančius tiesai teiginius, neteisingai vertino kasacinio teismo praktiką bylose dėl skolos pripažinimo esant neteisingai vekselio formai ir vekselio pripažinimo skolos rašteliu bei su tuo susijusio įrodinėjimo tarp šalių naštos paskirstymo. Savo sprendime teismas iš esmės vadovavosi pasenusia teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, visiškai nekreipdamas dėmesio į naujai formuojamą kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose.
18.2. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės pateiktiems vekseliams negali būti taikomos Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ) nuostatos, tačiau šiame kontekste itin svarbu tai, kad pati ieškovė savo ieškinį iš esmės grindė būtent šio įstatymo nuostatomis. Ieškinyje buvo nurodyta, kad skolininkė yra B. L., kuri pasirašė vekselius, o G. L. turi atsakyti kaip laiduotojas, ieškinyje nebuvo nurodoma kada, kokiu būdu ir ar iš viso buvo skolinami pinigai, ieškinio pagrindu buvo nurodyta vekselių išrašymo ir buvimo faktas. Ieškinyje nebuvo nurodyta nei vieno atvejo kaip, kada, kokiomis aplinkybėmis, kam, kokiu būdu, kokiomis sumomis, kokiu pagrindu galimai buvo perduodami pinigai, nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių grynų pinigų gavimo faktą.
18.3. Teismas priėmė nagrinėti ieškinys, kuris yra paduotas su trūkumais. Atsiliepiant į tokio pobūdžio ieškinį, kuriame nebuvo aiškiai aptartas ieškinio pagrindas ar kitos reikalavimų suvokimui reikšmingos aplinkybės, apeliantai turėjo tik galimybę atsiliepti tokiu būdu, kad reikalavimai kildinami iš vekselių, neatitinkančių nei vekselio formos, nei realizavimo sąlygų, todėl negali būti pripažįstami pagrįstais. Ieškinys byloje niekada nebuvo tikslintas. Apeliantams atsiliepime nurodžius atitinkamus argumentus ir teismų praktiką, ir paprašius atmesti ieškinį, teismas tiesiog leido pateikti ir priėmė ieškovės rašytinius paaiškinimus, kuriuose ji nurodė, kad buvo paskolinusi savo broliui G. L. pinigų bankiniais pavedimais ir grynais.
18.4. Ši situacija apeliantų buvo įvertinta kaip ieškinio pagrindo pakeitimas ir yra svarbi keliais aspektais. Pirma, vertinant ieškinio ir vėliau pateiktų paaiškinimų turinį, galima daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju vekselių išrašymu buvo pridengtas kitas – tai yra paskolos sandoris, kas reiškia, kad vekseliais sukurtas santykis buvo fiktyvus. Antra, toks ieškinio pagrindo keitimas sukūrė teisiškai nepriimtiną situaciją, kuomet byloje iš esmės pasikeitė apeliantų teisinė padėtis, kadangi ieškinyje pagrindiniu skolininku buvo nurodyta B. L., o G. L. buvo nurodytas kaip laiduotojas, tačiau paaiškinimuose nurodyta, kad visus pinigus ji paskolino išimtinai G. L.. Ieškovė absoliučiai neįrodinėjo nei B. L. veiksmų, nei jos bet kokios prievolės grąžinti paskolą, nei to, kokiu pagrindu ji prašo priteisti paskolą solidariai ir iš B. L..
18.5. Teismas be jokių argumentų ar teisinės analizės tenkino ieškinį abiejų apeliantų atžvilgiu. Jei Teismas vertino, kad byloje yra įrodyta, kad D. L. paskolino pinigus savo broliui G. L., teismas, pirma, turėjo vertinti ar vekseliais nėra fiktyviai pridengtas kitas, t. y. paskolos sandoris, antra, teismas turėjo pasisakyti esant kokiems teismo teisiniams argumentams iš B. L. solidariai su G. L. yra priteista 45 000 Eur. Ieškovė, teikdama ieškinį nutylėjo, kad pinigus skolino G. L., o vekseliai su B. L. parašais buvo tik priedanga jos santykiams su G. L..
18.6. Apeliantams nebuvo suteikta galimybė prieštarauti tokiam procesiniam ieškovės veiksmui. Teismas be apeliantų žinios ir nuomonės įrodymų tyrimo stadijoje priėmė ieškovės paaiškinimus, keičiančius ieškinio pagrindus. Dar daugiau, surašant sprendimą, teismas šią procesinę situaciją panaudojo prieš apeliantus, kelis kartus sprendime pavartojus teiginį, kad apeliantai kažko neįrodė, nors po tokio pobūdžio paaiškinimų pateikimo, įrodinėjimo pareiga perėjo ieškovei.
18.7. Nagrinėjamoje byloje būtent ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad vekseliai, kurie nurodyti ieškinyje, buvo išrašyti tikslu įtvirtinti paskolos faktą apeliantams. Įrodinėjant šią aplinkybę, ieškovė privalėjo įrodyti ir pinigų perdavimo faktą bei įrodyti faktą, kad vekseliai buvo išrašyti konkrečios paskolos užtikrinimui.
18.8. Pagal ieškovę ir teismą, vekseliai pasirašyti B. Š. 2023 m. sausio mėnesį patvirtina faktą, kad ieškovė paskolino grynus pinigus G. L. 2023 m. birželio mėnesį. Nei vekselių išrašymo dienomis, nei ieškovės nurodomos numanomos paskolos grynais pinigais dieną G. L. ir B. Š. dar nebuvo vedę. Vertinant tai, kad vekseliais buvo tik pridengtas ieškovės numanomas kitas sandoris, B. L. net teoriškai negalėjo būti bendraskole grynų pinigų paskolinimo procedūroje.
18.9. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio 22 500 Eur grynų pinigų perdavimą G. L. 2023 m. birželio mėnesį, ieškovė nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų, dokumentų ar kitų įrodymų. Tuo tarpu teismas, absoliučiai paneigdamas bylos medžiagą, be jokių įrodymų sprendime nurodė, kad ginčo dėl grynų pinigų perdavimo nėra ir tokiu būdu tiesiog išvengė šių aplinkybių vertinimo.
18.10. Byloje nustatyta, kad ieškovė padarė bankinius pavedimus į G. L. sąskaitą 22 500 Eur dydžio įvairiais pavedimais, tačiau tuo pačiu byloje nustatytos ir kitos aplinkybės, o būtent tai, kad šie pinigai buvo ieškovei grąžinti. Teismas sprendime nurodė, kad apeliantai nepateikė bankinių išrašų, patvirtinančių šių lėšų grąžinimą, tačiau byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad šie pinigai buvo grąžinti ir tai patvirtina pati ieškovė. Ieškovė parodė, kad šie bankiniai pavedimai į G. L. sąskaitą buvo daromi tikslu parodyti bankui pirmos įmokos už buto pirkimą, kurią G. L. ir B. Š. nusprendė pirkti iš jos. Pinigai bankiniais pavedimais buvo vedami iš ieškovės į G. L. sąskaitą, po kelių dienų buvo grąžinami iš jo sąskaitos į ieškovės bankinę sąskaitą, o bankui buvo parodyti tik G. L. mokėjimai D. L.. Tokiu būdu sukaupus formalius pavedimus pirmai įmokai pagal buto pirkimo–pardavimo sutartį, buvo gautas kreditas iš banko buto pirkimui.
18.11. Apeliantų vertinimu, dėl visų šių aplinkybių ieškovę galima vertinti kaip nesąžiningą šalį. Dar daugiau, ieškovės nesąžiningumą patvirtina ir jos pačios žodiniai paaiškinimai, jog pinigai bankiniais pavedimais G. L. buvo pervedami tikslu suklaidinti banką, kadangi nesant pirmos įmokos už butą, bankas neduotų G. L. kredito viso buto pirkimui. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad pati ieškovė buvo šio buto pardavėja ir buvo suinteresuota parduoti butą, t. y. klaidino banką tikslingai, siekdama naudos sau.
Atsiliepimas
19. Ieškovė atsiliepimu į apeliantų apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nemotyvuotą ir nepagrįstą, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai nurodoma, kad apeliantai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tariamai neturėjo galimybės atsiliepti į ieškovės reikalavimus ir argumentus. Ieškovė pasinaudojo CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta teise ir patikslino, detalizavo ieškinyje nurodytas aplinkybes, kuriomis grindė ieškinį, pavyzdžiui detalizavo, kokias sumas ir kokiu tikslu skolino apeliantams, tačiau savo pozicijos ir procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių niekada nekeitė. Kita vertus, apeliantai apeliaciniame skunde tik abstrakčiai kalba apie tariamą ieškinio pagrindo keitimą, bet taip ir neįvardina, jų nuomone, kaip ieškinio pagrindas buvo pakeistas.
19.2. Apeliantei išrašius vekselius, kurie minimi byloje, ir apeliantui laidavus už juose nurodytų sumų grąžinimą, jiems turėjo būti puikiai žinomą, už kokią savo prievolę yra pasirašoma ir, atitinkamai, kokią prievolę vykdyti reikalauja ieškovė šioje byloje. Apeliantai atsiliepime į ieškinį patys nurodė, iš kokių teisinių santykių kilusias prievoles apeliantė užtikrino, ieškovei išrašydama vekselius. Todėl apeliaciniame skunde apeliantų išsakomi teiginiai dėl tariamo apeliantų nežinojimo, kokios prievolės buvo užtikrintos vekseliais ir (ar) kokių prievolių vykdymo reikalauja šioje byloje ieškovė, laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais.
19.3. Viso bylos nagrinėjimo metu apeliantai galėjo teikti savo paaiškinimus, papildomus įrodymus ir kitaip reaguoti į bylos aplinkybes, išsakomus teiginius, kuriems nepritaria. Vis dėlto, patys apeliantai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neginčijo, kad byloje minimi vekseliai, pagal kuriuos įsipareigojama grąžinti 45 000 Eur sumą, buvo sudaryti, kad juos pasirašė apeliantė, o laidavo apeliantas, bei nepateikė jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų dėl to, kad būtų 45 000 Eur skolą ieškovei grąžinę.
19.4. Būtent apeliantė išrašė vekselius ieškovei 45 000 Eur sumai, todėl egzistuoja teisinis pagrindas jos atžvilgiu reikšti reikalavimą dėl minėtos sumos grąžinimo. Pinigai buvo skolinami apeliantų bendriems poreikiams, t. y. būsto, kuriame abu kartu planavo gyventi, įsigijimui, santuokos sudarymui, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad pinigai buvo skolinti tik apeliantui. Kita vertus, pati apeliantė niekada nebuvo nurodžiusi byloje, kad pinigų, kurių grąžinimas buvo užtikrintas vekselių išdavimu, niekada negavo ar pan. Priešingai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo teigiama, kad skola tariamai grąžinta ar turi būti atliktas įskaitymas, kas patvirtina, jog pinigai buvo gauti. Teisės aktai nedraudžia vieno asmens (ar kelių asmenų bendrai) pasiskolinamus pinigus jo (jų) prašymu pervesti į kito asmens sąskaitą / perduoti nurodytam asmeniui arba už vieno asmens (ar kelių asmenų bendra) pasiskolinamus pinigus, išduodant vekselį, garantuoti kitam asmeniui.
19.5. Iš byloje esamų el. susirašinėjimų, banko sąskaitų išrašų, liudytojų parodymų, paties apelianto paaiškinimų, jog ieškovė per daugelį kartų galėjo paskolinti apeliantams 45 000 Eur sumą, ginčo vekselių sudarymo ir kitų duomenų, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė perdavė apeliantams ginčo sumą – 45 000 Eur.
19.6. Nėra jokių duomenų, jog apeliantai kada nors po vekselių išdavimo būtų reiškę ieškovei pretenzijas dėl nepagrįstai išduotų vekselių (dalies jų), reikalavę perduoti pinigus, kurių grąžinimas buvo užtikrintas vekseliais, ar pan. Visa tai indikuoja, kad apeliantai iki ieškinio pareiškimo teisme (tiksliau, iki šio apeliacinio skundo pateikimo, nes bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neneigė vekseliais užtikrintos skolos egzistavimo) laikė, kad vekseliuose nurodyta suma atitinka iš ieškovės pasiskolintą sumą.
19.7. Apeliantai kartu su atsiliepimu į ieškinį teikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Be to, bylos nagrinėjimo metu nuolat keitėsi apeliantų pozicija: iš pradžių buvo teigiama, kad ne tik apeliantai skolingi ieškovei, bet ir ieškovė skolinga apeliantams, todėl reikia atlikti tarpusavio skolų įskaitymą; vėliau bylos nagrinėjimo metu apeliantai tariamos ieškovės skolos nebeminėjo ir teigė, kad visą ieškinyje minimą skolą apeliantai ieškovei yra grąžinę; tuo tarpu apeliaciniame skunde apeliantai jau nurodo, kad ieškinyje minimos sumos (bent dalies jos) ieškovė tariamai jiems net nebuvo paskolinusi.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Apeliacinės instancijos teismą saisto šalių nustatytos pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo apskundimo ribos, todėl jis peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik pagal apeliacinio skundo ribas, kartu ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
21. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribų, todėl pasisako dėl paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
22. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl paskolos teisinių santykių
23. Byloje nustatyta, kad ieškovė savo reikalavimą atsakovams dėl skolos priteisimo pareiškė remdamasi atsakovės B. L. (ankstesnė pavardė – Š.) laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 6 d. iki 2023 m. vasario 23 d. išduotais vekseliais bendrai 45 000 Eur sumai (e. bylos 1 t., b.l.4-19).
24. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad vekseliuose nurodyta suma yra atsakovams suteikta paskola, t. y. atskirais bankiniais pavedimais paskolinta 22 500 Eur suma bei grynaisiais pinigais paskolinta 22 500 Eur suma, kurių grąžinimas buvo užtikrintas atsakovei B. L. pasirašant vekselius ir atsakovui G. L. laiduojant už skolos grąžinimą. Tačiau pasibaigus sutartam terminui, suteikta paskola ieškovei nebuvo grąžinta.
25. Bylos duomenimis ieškovė ĮPVĮ nustatyta tvarka vekselių nerealizavo. Todėl, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso (dėl vekselio turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų vekselio pateikimo apmokėti ar reikalavimų pagal vekselį pateikimo terminų praleidimo), iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).
26. Tačiau reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tik jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 36 punktas).
27. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitos rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).
28. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
29. Taigi, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).
30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė B. L. pasirašė 16 paprastų neprotestuotinų vekselių, nurodydama jų išrašymo skirtingas datas, t. y. nuo 2023 m. vasario 6 d. iki 2023 m. vasario 23 d., bei nurodant 3 000 Eur sumą kiekviename vekselyje, besąlygiškai įsipareigodama sumokėti juose nurodytas sumas (bendra suma – 45 000 Eur) ieškovei D. L.. Šiose vekseliuose laiduotoju, solidariai atsakingu, pasirašė atsakovas G. L..
31. Pažymėtina, kad nerealizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka ir praradęs savo, kaip vertybinio popieriaus, statusą, ginčo šalis siejančių prievolinių teisinių santykių įrodinėjimo procese vekselis vertinamas kaip paprastas rašytinis įrodymas, kuriame esantys duomenys gali patvirtinti ar paneigti prievolės buvimą. Teismas, laikydamasis CPK įtvirtintų bendrų įrodymų įvertinimo taisyklių ir įvertinęs vekselį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, gali pripažinti vekselyje nurodytus duomenis įrodytais arba, priešingai, neįrodytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).
Dėl paskolos (ne) suteikimo fakto nustatymo
32. Apeliantai nurodo, kad ieškovė turėjo pareigą įrodyti, jog vekseliai buvo išrašyti tikslu įtvirtinti paskolos faktą atsakovams. Įrodinėjant šią aplinkybę, ieškovė privalėjo įrodyti ir pinigų perdavimo faktą, bei įrodyti faktą, kad vekseliai buvo išrašyti konkrečios paskolos užtikrinimui. Tačiau ieškovė, apeliantų vertinimu, šių aplinkybių neįrodinėjo, o teismas paskolos grynais pinigais buvimo fakto neanalizavo. Pirmosios instancijos teismas be jokių argumentų nurodė, kad ginčo dėl pinigų perdavimo nėra, nors šis teismo teiginys yra akivaizdžiai klaidinantis.
33. Ieškovė su šia apeliantų pozicija nesutinka, nurodo, kad pateikė pakankamai tiek tiesioginių, tiek netiesioginių įrodymų, kurie liudija tiek tai, jog byloje minima pinigų suma apeliantams buvo perduota, tiek tai, kad apeliantai iš pradžių net neginčijo, jog tokią pinigų sumą buvo gavę. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovai norėjo iš ieškovės įsigyti butą, bet asmeninių lėšų nei pradiniam įnašui, nei kitiems su buto įsigijimu susijusiems klausimams spręsti, neturėjo. Be to, atsakovai 2023 m. planavo savo vestuves, tačiau pinigų joms taip pat stokojo. Todėl atsakovai paprašė ieškovės jiems paskolinti pinigų (faktiškai iš viso buvo paskolinta 45 000 Eur). Išrašyti vekselius ieškovei pasiūlė patys atsakovai. Ieškovė nurodo, kad laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 22 d. iki 2023 m. birželio 23 d. atskirais pavedimais (pavedimo paskirtyje nurodydama „Paskola/Loan“) į užsienyje atidarytą atsakovo banko sąskaitą pervedė bendrą 22 500 Eur sumą. Taip pat ieškovė 2023 m. birželio mėn. atsakovams paskolino bendrai dar 22 500 Eur grynaisiais pinigais. Skolinama buvo grynais pinigais, nes visos atsakovo Lietuvoje esančios banko sąskaitos buvo areštuotos antstolių, be to, paskolinti grynais prašė patys atsakovai, kadangi būtent grynųjų pinigų jiems reikėjo vestuvių šventei suorganizuoti, kuri įvyko 2023 m. birželio 9 d.
34. Teisėjų kolegija, vertindama byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė perdavė paskolos sumą, t. y. 45 000 Eur atsakovams, pagrįsta. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).
35. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).
36. Bylos duomenimis ieškovė laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 22 d. iki 2023 m. birželio 23 d. atskirais pavedimais pervedė atsakovui į jo banko sąskaitą 22 500 Eur, pavedimo paskirtyje nurodant „Paskola/Loan“ (e. bylos 1 t., b. l. 155).
37. Bylos duomenimis atsakovė 2023 m. birželio 22 d. ir 2023 m. birželio 23 d. pavedimais 22 500 Eur sumą pervedė ieškovei (e. bylos 1t., b. l. 156).
38. Apeliantai nurodo, kad pervesti bankiniais pavedimais į G. L. sąskaitą 22 500 Eur suma, vėliau buvo iškovei grąžinta, todėl, apeliantų vertinimu, suteikta paskola buvo grąžinta. Ieškovė nurodo, kad šie pinigai buvo pervesti ieškovei ne kaip paskolos grąžinimas, o kaip pirmoji įmoka įsigyjant iš ieškovės butą.
39. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2023 m. birželio 8 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė pardavė atsakovei butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šalių susitarimu butas buvo parduotas už 150 000 Eur, kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti sutartyje nustatyta tvarka, t. y. 22 500 Eur atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei mokamuoju pavedimu į ieškovei priklausančią sąskaitą per 5 darbo dienas nuo šios sutarties pasirašymo dienos; 111 551,03 Eur atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei mokamuoju pavedimu į banko sąskaitą per 30 dienų nuo šios sutarties pasirašymo dienos; 15 948,97 Eur atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei mokamuoju pavedimu į ieškovei priklausančią banko sąskaitą per 30 dienų nuo sutarties sudarymo dienos (Sutarties 2.1.1., 2.1.2. punktai) (e. bylos 1 t., b.l.78-87).
40. Taigi, sudaryto sandorio atsiskaitymo už nekilnojamąjį turtą sąlygos numatė, kad 22 500 Eur atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei mokamuoju pavedimu į ieškovei priklausančią sąskaitą per 5 darbo dienas nuo šios sutarties pasirašymo dienos. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai ieškovė nurodo, kad šie pinigai buvo pervesti ieškovei kaip pirmoji įmoka už įsigytą nekilnojamąjį turtą. Todėl šios byloje nustatytos aplinkybės nepaneigia atsakovams suteiktos paskolos fakto bei dydžio.
41. Nors apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino viso komplekso byloje esančių įrodymų, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantų argumentais. Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad, priešingai nei teigia apeliantai, teismas prie išvados, jog ieškovė perdavė atsakovams ginčo paskolos sumą, priėjo įvertinęs pateikto byloje el. susirašinėjimo duomenis, banko sąskaitos išrašus, liudytojų J. B. (ieškovės draugė), D. L. (ieškovės ir atsakovo motina) parodymus dėl paskolų suteikimo aplinkybių, kurių pagrindo padarė teisiškai motyvuotas bei pagrįstas išvadas.
42. Byloje teismo 2024 m. lapkričio 26 d. posėdžio metu apklausta liudytoja J. B. parodė, kad paskolino ieškovei 8 500 Eur grynaisiais, kuriuos ieškovė iš karto grąžino bankiniu pavedimu, nes ieškovė norėjo pinigus paskolinti savo broliui G. L., pinigų jam reikėjo pirkti butą bei vestuvėms, pinigus reikėjo skolinti grynaisiais, nes G. L. turėjo daug skolų, buvo antstolių vykdomi ieškojimai (2024 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 22 min.59 sek.); ieškovė skolino broliui daugiau nei 40 000 Eur (2024 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 23 sek.); ieškovė patikino, kad turi garantijas, nes brolis su sutuoktine parašys vekselius. Iš ieškovės žino, kad atsakovas G. L. pinigų ieškovei negrąžino.
43. Teismo 2024 m. lapkričio 26 d. posėdžio metu apklausta liudytoja D. L., kuri yra ieškovės ir atsakovo motina, parodė, kad ieškovė norėjo padėti savo broliui G. L. įsigyti butą, todėl paskolino pinigus, jai buvo žinoma, kad buvo surašyti vekseliai ir kai ji bendraudavo su sūnumi, liudytoja vis jam sakydavo, kad jis turi atsiskaityti su seserimi. Sūnus skolą pripažino ir sakydavo, kad grąžins (2024 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 8 min. 30 sek.); sakydavo grąžinsiu, nesirūpink, grąžinsiu, nes yra vekseliai, yra laikotarpiai nurodyti (2024 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 9 min. 16 sek). Iš sūnaus pokalbio suprato, kad jis neatsiskaitė (2024 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 10 min. 8 sek). Nurodė, kad automobilį Audi baltos spalvos sūnus G. L. pirko sau, juo ir važinėjo, bet formino sesers vardu (2024 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 21 min. 20 sek. – 1 val. 24 min. 57 sek.).
44. Taigi, liudytojų parodymai, vertinant juos byloje pateiktų įrodymų visumos kontekste, sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui spręsti, kad ieškovė paskolą atsakovams suteikė. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-701/2021, 25 punktas).
45. Nagrinėjamu atveju aplinkybes dėl paskolos sandorio sudarymo patvirtina ir ieškovės pateiktas jos ir atsakovo susirašinėjimas programėle „Signal“ (e. bylos 2 t., b. l. 34-50). Susirašinėjimo turinys patvirtina suteiktos paskolos realumą, kad dalį suteiktos paskolos (22 500 Eur) atsakovai panaudojo sumokėti ieškovei kaip pradinį įnašą už parduotą butą bei siekiant užtikrinti įsipareigojimų vykdymą, atsakovai išdavė vekselius 45 000 Eur sumai. Susirašinėjimo turinys patvirtina ir ieškovės nurodytą aplinkybę, kad vekselius parengė būtent atsakovas.
46. Ieškovė pateikė sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, kad jau po ginčo vekselių sudarymo, atsakovas mokėjimo paskirtyje nurodydavo: „ne už vekselius“, „ne pagal vekselius“ (e. bylos 1 t., b.l.154), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas pripažino vekselių galiojimą.
47. Pažymėtina, kad prievolių užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, jog jo reikalavimas bus patenkintas (CK 6.70 straipsnio 1 dalis). Ši norma nepateikia baigtinio prievolių užtikrinimo būdų sąrašo, todėl prievolės šalys turi teisę susitarti ir taikyti kitokius, įstatyme nenumatytus prievolių užtikrinimo būdus, t. y. ir vekselius. Kadangi pagal CK 6.70 straipsnio 2 dalies nuostatas gali būti užtikrinamas tiek esamų, tiek ir būsimų prievolių įvykdymas, todėl aplinkybė, kad grynieji pinigai buvo paskolinti 2023 m. birželio mėnesį, nepaneigia šios skolos suteikimo fakto pagal ginčo vekselius, kurie išduoti laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 6 d. iki 2023 m. vasario 23 d.
48. Taigi, ieškovė įrodė prievolinių teisinių santykių pagrindą bei paskolos dalyko (pinigų) perdavimą paskolos gavėjams, t. y. atsakovams, faktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų apeliacinio skundo argumentai, kuriais tik akcentuojami atskiri įrodymai, tačiau neįvertinamas ir neatskleidžiamas jų santykis su kitais byloje surinktais įrodymais, neįvertinama jų įrodomoji reikšmė, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, tiesiog nesutinkant su pirmosios instancijos teismo padarytomis apeliantams nepalankiomis išvadomis, neteikia pagrindo spręsti, kad aptariamą ginčui reikšmingą aplinkybę pirmosios instancijos teismas nustatė netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus.
49. Pažymėtina, kad atsakovai 2024 m. birželio 21 d. atsiliepime į ieškinį buvo nurodę, kad vekseliai buvo išrašyti kaip kito sandorio, t. y. buto adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo pagrindu. Nurodė, kad „<..> šį butą ieškovė pardavė atsakovams ir dengiant nesumokėtą kainos dalį buvo išrašyti vekseliai. Dar daugiau, atsakovai iki šiol sumokėjo ieškovei visą pinigų sumą pagal vekselius ir tuo pačiu visą įsiskolinimą už butą“. Taigi, atsakovai pripažino skolos suteikimo faktą (e. bylos 1t., b.l.105-110).
50. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu 2025 m. sausio 29 d. atsakovas, teikdamas paaiškinimus teisme, buvo nenuoseklus. Iš pradžių nurodė, kad pagal vekselius yra atsiskaitęs, viskas grąžinta ieškovei tiek grynais, tiek pavedimais, draudimo išmoka. Vėliau jau nurodo, kad skola realiai nebuvo suteikta. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo paaiškinimai šioje byloje turi būti vertinami kaip nepatikimi. Šios aplinkybės sudaro pagrindą nesiremti atsakovo paaiškinimais, o susiklosčiusi procesinė situacija netiesiogiai patvirtina ieškovės poziciją, kad pagal vekselius pinigai buvo perduoti.
51. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis įrodymų visuma, nepažeisdamas CPK 176, 185 straipsnių nuostatų ir jas aiškinančios kasacinio teismo praktikos, faktinę aplinkybę dėl paskolos suteikimo nustatė nepažeisdamas proceso įstatymo reikalavimų.
Dėl paskolos (ne) grąžinimo
52. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita, paskolos suma pripažįstama grąžinta nuo jos perdavimo paskolos davėjui arba jos įskaitymo į paskolos davėjo sąskaitą banke momento (CK 6.873 straipsnio 5 dalis).
53. Atsakovai, neigiantys savo pareigą grąžinti ieškovės jiems suteiktą paskolą, turėjo pareigą įrodyti savo atsilipime į ieškinį nurodytą faktinę aplinkybę, kad ieškovės paskolintus pinigus jie grąžino, t. y. įrodyti suteiktos skolos gražinimo faktą buvo atsakovų pareiga. Tačiau atsakovai nepateikė teismui objektyvių įrodymų, patvirtinančių 45 00 Eur skolos grąžinimą.
54. Apeliantai nurodo, kad aplinkybę, jog vekseliai yra apmokėti, patvirtina pačios ieškovės surašytas 2024 m kovo 11 d. el. laiškas atsakovui G. L., kuriame ji patvirtina, kad vekseliai yra apmokėti. Tačiau visas šio laiško turinys patvirtina, kad ieškovė nori ne tik „perduoti vekselius, už kuriuos atsiskaityta“, bet ir „aptarti skolos grąžinimo terminus“ bei klausė „<...> kada planuojate grąžinti skolą“ (e. bylos 1 t., b. l. 70-71). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė atsakovui buvo suteikusi ne vieną paskolą, šias aplinkybes patvirtina pateiktas ieškovės banko išrašas (e. bylos 1 t., b. l. 152-153, 2 t., b. l. 28-33). Kaip nurodė ieškovė, atsakovas pasiskolintas sumas dalimis grąžindavo. Taigi, priešingai nei teigia apeliantai, šio laiško turinys nesudaro pagrindo spręsti dėl ginčo skolos grąžinimo.
55. Nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad viskas grąžinta tiek grynais pinigais, tiek pavedimais, tačiau pirmosios instancijos teismui nurodė ir tai, jog šioms aplinkybėms patvirtinti negali pateikti bankuose esančių savo sąskaitų išrašų. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu tokius atsakovo paaiškinimus vertintini kritiškai, nes kredito įstaigos teikia tokius išrašus, be to, savo sąskaitos išrašus gali pateikti ir pats atsakovas. Taigi atsakovui nebuvo kliūčių įvykdyti įrodinėjimo pareigą ir pateikti šiuos ginčui reikšmingus duomenis, kurie leistų įvertinti atsakovo nurodytų paaiškinimų pagrįstumą.
56. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Atsakovui neįgyvendinus jam tenkančios įrodinėjimo naštos, jam tenka negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas – sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
57. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus, yra svarbu atsižvelgti į įstatymo įtvirtintas prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).
58. Pagal CK 6.65 straipsnį, skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta, todėl kreditorius, norėdamas šią prezumpciją nuginčyti, turėtų įrodyti, kad yra priešingai. Tuo atveju, kai skolininkas nepateikia skolos dokumento ar pakvitavimo, skolininkui tenka pareiga įrodyti pinigų grąžinimą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013).
59. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovų nurodomas aplinkybes dėl paskolos grąžinimo, o vekselio originalai yra pas ieškovę.
60. Atsakovai atsiliepime į ieškinį, nurodė, kad esant labai geriems šeimyniniams ir pasitikėjimo santykiams tarp atsakovo G. L. ir ieškovės D. L., atsakovas nesunaikino ar neatsiėmė vekselių dėl pasitikėjimo šeimos nariu. Vėliau, jau teismo 2025 m. sausio 29 d. posėdžio metu atsakovas nurodė, kad vekselių neatsiėmė, nes ieškovė buvo labai agresyvi, darė spaudimą atsakovui.
61. Pažymėtina, kad atsakovas turi teisinį išsilavinimą, apie 8 metus dirbo notaro biure padėjėju, todėl jam neabejotinai žinomas paskolos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų turinys bei skolos dokumento, ginčo atveju vekselių, teisinė reikšmė. Atsižvelgiant į tai, atsakovo paaiškinimai nepaneigia CK 6.65 straipsnyje nustatytos prezumpcijos.
62. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovai neįrodė aplinkybių, susijusių su paskolos dalyko grąžinimu ieškovei. Atsižvelgiant į tai, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog atsakovai, kuriems tenka pareiga įrodyti pinigų grąžinimo faktą, neįrodė šios aplinkybės, turėjo pagrindą ieškinį tenkinti, priteisiant iš atsakovų suteiktą bei negrąžintą skolą ieškovei.
63. Apeliantai nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Tačiau nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo, neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis.
64. Atsakovai taip pat remiasi argumentu, kad ginčo atveju vekseliai turėjo būti notarinės formos, nes pateiktų vekselių išrašymo aplinkybės patvirtina, jog buvo siekiama išvengti notarinės formos.
65. Tiek CK 1.105 straipsnio 5 dalis, tiek ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalis nustato, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles.
66. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčo atskiri vekseliai iš esmės buvo sudaryti tą pačią dieną bendrai 45 000 Eur sumai, todėl laikė vieningu sandoriu, kuris turėjo būti sudaromas notarine forma.
67. Teisėjų kolegija pažymi, kad vekselio notarinės formos nesilaikymas, atsižvelgiant į pirmiau konstatuotas aplinkybes, jog ieškovė perdavė atsakovams ginčo sumą, kurios atsakovai nėra grąžinę, nepaneigia jų prievolės grąžinti skolą.
68. Net ir pripažinus sandorį negaliojančiu dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, t. y. viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.
Dėl solidarios atsakomybės
69. ĮPVĮ 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad visos vekselio sumos arba jos dalies apmokėjimas gali būti užtikrinamas laidavimu. Laidavimas įrašomas vekselyje arba jo pratąsoje (ĮPVĮ 33 straipsnio 1 dalis).
70. Laidavimas išreiškiamas žodžiu „laiduota“ arba kitu atitinkamu įrašu ir laiduotojo parašu (ĮPVĮ 33 straipsnio 2 dalis). Laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo (ĮPVĮ 34 straipsnio 1 dalis). ĮPVĮ 49 straipsnio 1 dalis nustato, kad visi – vekselio davėjas, akceptantas, indosantai ir laiduotojai – vekselio turėtojui atsako solidariai. Vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus visiems nurodytiems asmenims, kiekvienam iš jų atskirai ir visiems kartu, nesilaikydamas įsipareigojimų eiliškumo (ĮPVĮ 49 straipsnio 2 dalis).
71. Taigi, aptartos ĮPVĮ nuostatos numato, kad vekselis gali būti užtikrinamas laidavimu, atliekant apie tai įrašą pačiame vekselyje. Tokiu atveju tiek vekselio davėjas, tiek ir laiduotojas atsako vekselio gavėjui solidariai.
72. Nagrinėjamoje atveju atsakovė B. L. (ankstesnė pavardė – Š.) išdavė vekselius ieškovei 45 000 Eur sumai. Šiose vekseliuose laiduotoju, solidariai atsakingu, pasirašė atsakovas G. L.. Bylos duomenimis pinigai buvo skolinami apeliantų bendriems poreikiams, t. y. būsto, kuriame abu kartu planavo gyventi, įsigijimui, santuokos sudarymui. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai skolos suma priteista iš atsakovų solidariai.
Dėl ieškinio trūkumų vertinimo
73. Apeliantai nurodo, kad teismas priėmė nagrinėti ieškinį, kuris yra paduotas su trūkumais. Atsiliepiant į tokio pobūdžio ieškinį, kuriame nebuvo aiškiai aptartas ieškinio pagrindas, apeliantai turėjo tik galimybę atsiliepti tokiu būdu, kad reikalavimai kildinami iš vekselių, neatitinkančių nei vekselio formos, nei realizavimo sąlygų. Ieškinys niekada nebuvo tikslintas. Apeliantams atsiliepime nurodžius atitinkamus argumentus ir paprašius atmesti ieškinį, teismas tiesiog leido pateikti ir priėmė ieškovės rašytinius paaiškinimus, kuriuose ji nurodė, kad buvo paskolinusi savo broliui G. L. pinigų bankiniais pavedimais ir grynais. Apeliantų vertinimu, ši situacija reiškia ieškinio pagrindo pakeitimą ir yra svarbi keliais aspektais. Pirma, vertinant ieškinio ir vėliau pateiktų paaiškinimų turinį, galima daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju vekselių išrašymu buvo pridengtas kitas, t. y. paskolos sandoris, kas reiškia, kad vekseliais sukurtas santykis buvo fiktyvus. Antra, toks ieškinio pagrindo keitimas sukūrė teisiškai nepriimtiną situaciją, kai byloje iš esmės pasikeitė apeliantų teisinė padėtis, kadangi ieškinyje pagrindiniu skolininku buvo nurodyta B. L., o G. L. buvo nurodytas kaip laiduotojas, tačiau paaiškinimuose nurodyta, kad visus pinigus ieškovė paskolino išimtinai G. L..
74. Ieškovė su tokia pozicija nesutinka, pažymi, kad apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai nurodoma, jog apeliantai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tariamai neturėjo galimybės atsiliepti į ieškovės reikalavimus ir argumentus. Ieškovė pasinaudojo CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta teise ir patikslino, detalizavo ieškinyje nurodytas aplinkybes, kuriomis grindė ieškinį, pavyzdžiui, detalizavo, kokias sumas ir kokiu tikslu skolino apeliantams, tačiau savo pozicijos ir procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių niekada nekeitė. Be to, apeliantai apeliaciniame skunde tik abstrakčiai nurodo apie tariamą ieškinio pagrindo keitimą, bet taip ir neįvardina, jų nuomone, kaip ieškinio pagrindas buvo pakeistas. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantai galėjo teikti savo paaiškinimus, papildomus įrodymus ir kitaip reaguoti į bylos aplinkybes, išsakomus teiginius, kuriems nepritaria. Vis dėlto, patys apeliantai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neginčijo, kad byloje minimi vekseliai, pagal kuriuos įsipareigojama grąžinti 45 000 Eur sumą, buvo sudaryti, kad juos pasirašė apeliantė, o laidavo apeliantas, bei nepateikė jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų dėl grąžintos ieškovei paskolos.
75. Teisėjų kolegija apeliantų nurodytus argumentus pripažįsta nepagrįstais. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 12 punktą; 2022 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022 46 punktą; 2022 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-701/2022 42 punktą).
76. Ieškinio pagrindas – tai aplinkybės, patvirtinančios ieškovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumą. Ieškovo reikalavimas atsakovui išplaukia iš konkretaus teisinio santykio, iš subjektinės ieškovo teisės. Taigi ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tai faktai, su kurių (ne)buvimu teisės aktai sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą arba pasibaigimą, tokie, kaip, pvz., sutarties sudarymas, sandorio negaliojimas, žalos padarymas, turto įgijimas be pagrindo, netinkamos kokybės daikto pardavimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016 16 punktą; 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2021 22 punktą).
77. Ieškovė, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų B. L. ir G. L. 45 000 Eur skolą, pateiktame ieškinyje nurodė, kad atsakovė B. L. 2023 m. išrašė vekselius, kuriais įsipareigojo nustatytais terminais sumokėti ieškovei bendrą 45 000 Eur sumą. Už jos prievolę solidariai laidavo sutuoktinis G. L.. Vekseliuose nurodytu terminu atsakovai savo prievolės neįvykdė ir liko skolingi 45 000 Eur sumą. Atsakovai ne kartą buvo informuoti apie pradelstus įsipareigojimus, tačiau skolos jie geranoriškai nesumokėjo.
78. Atsakovai 2024 m. birželio 25 pateikė atsiliepimą į ieškinį, be kita ko, nurodydami, kad ieškovė ieškinyje nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jos reikalavimus. Ieškovės ieškinyje formaliai nurodytas tik reikalavimo pagrindas ir dalykas, tačiau nėra pateikta jokių papildomų duomenų, patvirtinančių kokiu pagrindu, kokiomis aplinkybėmis, kokiomis sąlygomis buvo išrašyti vekseliai, dėl kokios priežasties buvo vengiama notarinės vekselio formos, kokiu pagrindu atsirado ieškovės nurodomas atsakovų įsiskolinimas ir pan. (e. bylos 1t., b.l.105-110).
79. Ieškovė, atsižvelgdama į šį atsiliepimo į ieškinį argumentą, iki parengiamojo teismo posėdžio pradžios, t. y. 2024 m. liepos 8 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, paaiškindama detaliau ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, t. y. nurodė, kad ji pasitikėjo atsakovais ir skolino jiems pinigus tiek grynaisiais, tiek bankiniu pavedimu, nes atsakovas – ieškovės brolis – privalėjo išlaikyti du nepilnamečius vaikus, turėjo skolų, jo atžvilgiu buvo pradėta ne viena vykdomoji bylą, atsakovai norėjo sudaryti santuoką ir įsigyti nuosavą būstą. Išrašyti šiuos vekselius, taip patvirtinant įsipareigojimą grąžinti paskolintas sumas, ieškovei pasiūlė atsakovai. Jie vekselius atvežė ieškovei į namus. Ieškovei tiko vekseliuose nurodytos sumos, kurių bendra suma atitiko paskolintą ir negrąžintą 45 000 Eur sumą, jų numatyti grąžinimo terminai, todėl buvo pasirašyti. Skolinami pinigai buvo pervedami arba perduodami dalimis, todėl ieškovė nematė nieko blogo, kad vekseliai buvo pasirašyti atskirai ir skirtingomis datomis (e. bylos 1 t., b. l.144-151).
80. Pažymėtina, kad ieškovas turi teisę duoti teismui paaiškinimus tiek žodžiu, tiek ir raštu (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas nelaikomas ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė; tokiu atveju pradiniai ieškinio elementai nesikeičia, o tik padidėja ar sumažėja jų apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008, 2020 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-687/2020).
81. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė nekeitė nei ieškinio pagrindo, nei ieškinio dalyko, o tik pateikė papildomus paaiškinimus, kuriais siekė pagrįsti pirminės prievolės, iš kurios kildinami vekseliai, buvimą ir atitinkamai atsakovų pareigų egzistavimą.
Dėl procesinės bylos baigties
82. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
83. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
84. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų papildomai nepasisako.
85. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, ir ginčui aktualias materialiosios teisės normas, kvalifikuodamas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, todėl ginčą išsprendė teisingai ir pagrįstai patenkino ieškovės pareikštą ieškinį. Taigi, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
86. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
87. Ieškovė prašo priteisti 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl iš atsakovų priteisiam a po 750 Eur (1 500 Eur : 2) išlaidų už suteiktas teisines paslaugas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliantų B. L. ir G. L. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.