- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-27
- Bylos Nr.
- e2-906-592/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01921-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Atsakovas
- G. L., B. L.
- Ieškovas
- D. L.
- Advokatai
- Olegas Šibkovas, Aleksandras Kovalevskis
- Kategorijos
- 2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
- 2.1.2.4.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovams B. L. ir G. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė D. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų B. L. ir G. L. 45 000 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodo, kad atsakovė B. L. 2023 m. išrašė vekselius, kuriais įsipareigojo nustatytais terminais sumokėti ieškovei bendrą 45 000 Eur sumą. Už jos prievolę solidariai laidavo sutuoktinis G. L.. Vekseliuose nurodytu terminu atsakovai savo prievolės neįvykdė ir liko skolingi 45 000 Eur sumą. Atsakovai ne kartą buvo informuoti apie pradelstus įsipareigojimus, tačiau skolos jie geranoriškai nesumokėjo.
Atsiliepimas
3. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovė pateikė teismui 16 paprastų neprotestuotinų vekselių, kurie buvo išrašyti skirtingomis dienomis ir kurių sumos neviršija 3 000 Eur. Šių vekselių išrašymo datos ir sumos leidžia daryti išvadą, kad vekseliai buvo vieningo sandorio dalis, o jų išrašymo sąlygos ir aplinkybės yra abejotinos dėl notarinės formos akivaizdaus vengimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.105 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Ieškovės pateiktų vekselių išrašymo aplinkybės tokiomis sąlygomis patvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo siekiama išvengti notarinės vekselių formos. Nagrinėjamu atveju vekseliai neatitinka formos ir turinio reikalavimų. Atsakovai prašo pripažinti ieškovės pateiktus vekselius neatitinkančiais įstatymo reikalavimų ir dėl to negaliojančiais.
4. Atsakovai prašo atmesti ieškinį ir kitais pagrindais. Pažymi, kad pagal teismų praktiką ieškovė turi įrodyti aplinkybes ir sąlygas, kuriomis buvo išrašyti vekseliai, įrodyti, kad vekseliais nėra grindžiami kiti sandoriai ir/ar pagal juos nėra atsiskaityta. Atsakovų teigimu, vekseliai buvo išrašyti kaip kito sandorio – buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimas–pardavimas. Šį butą ieškovė pardavė atsakovams ir dengiant nesumokėtą kainos dalį buvo išrašyti vekseliai. Atsakovai sumokėjo ieškovei visą pinigų sumą pagal vekselius ir tuo pačiu visą įsiskolinimą už butą. Aplinkybę, kad vekseliai yra apmokėti patvirtina pačios ieškovės surašytas elektroninis laiškas atsakovui G. L., kuriame ji patvirtina, kad vekseliai yra apmokėti.
5. Atsakovai nurodo, kad esant labai geriems šeimyniniams ir pasitikėjimo santykiams tarp atsakovo G. L. ir ieškovės, kurie yra brolis ir sesuo, jis, pasitikėdamas šeimos nariu, nesunaikino ar neatsiėmė vekselių. Pasitikėjimo ir turtinio pasitikėjimo santykius tarp ieškovės ir atsakovo patvirtina ir tai, kad minėtu laikotarpiu atsakovas pirko ieškovei jos vardu automobilį, kuriuo ieškovė disponavo ir naudojosi.
6. Atsakovų teigimu, ieškinyje formaliai nurodyta tik reikalavimo pagrindas ir dalykas, tačiau nėra pateikta jokių papildomų duomenų, patvirtinančių, kokiu pagrindu, kokiomis aplinkybėmis, kokiomis sąlygomis buvo išrašyti vekseliai, dėl kokios priežasties buvo vengiama notarinės vekselio formos, kokiu pagrindu atsirado ieškovės nurodomas atsakovų įsiskolinimas ir pan.
Šalies argumentai
7. Ieškovė 2024-07-08 rašytiniais paaiškinimais, aiškindama ieškinio pagrindą ir dalyką, nurodė, kad ji pasitikėjo atsakovais ir skolino jiems pinigus tiek grynaisiais, tiek bankiniu pavedimu, nes atsakovas – ieškovės brolis – privalėjo išlaikyti du nepilnamečius vaikus, turėjo skolų, jo atžvilgiu buvo pradėta ne viena vykdomoji bylą, atsakovai norėjo sudaryti santuoką ir įsigyti nuosavą būstą. Dėl artimų šeimyninių ryšių ne visada buvo laikomasi formalių taisyklių. Atsakovas pasiskolintas sumas dalimis grąžindavo, todėl ieškovė nemanė, kad gali kilti sunkumų atgauti sumas, kurių grąžinimas buvo užtikrintas ginčo vekseliais. Išrašyti šiuos vekselius, taip patvirtinant įsipareigojimą grąžinti paskolintas sumas, ieškovei pasiūlė atsakovai. Jie vekselius atvežė ieškovei į namus. Ieškovei tiko vekseliuose nurodytos sumos, kurių bendra suma atitiko paskolintą ir negrąžintą 45 000 Eur sumą, ir jų grąžinimo terminai, buvo pasirašyti. Ieškovės pasitikėjimą atsakovų siūlymu pasirašyti vekselius ir paruoštų dokumentų forma ir turiniu stiprino ir tai, kad atsakovas turi teisinį išsilavinimą, yra dirbęs notarų biure padėjėju-juriskonsultu, yra ėjęs bei eina vadovaujamas pareigas keliose įmonėse, yra buvęs ir tebėra įmonių akcininkas; atsakovė taip pat yra kelių įmonių vadovė ir akcininkė. Skolinami pinigai buvo pervedami arba perduodami dalimis, todėl ieškovė nematė nieko blogo, kad vekseliai buvo pasirašyti atskiri ir skirtingomis datomis.
8. Ieškovė pažymėjo, kad vekselius į bylą ji teikia kaip atsakovų solidariosios skolos ieškovei faktą patvirtinančius rašytinius įrodymus (skolos raštelius).
9. Ieškovė nurodo, kad parduodama butą atsakovams nuo 2023-06-26 iki 2023-06-23 atskirais pavedimais pervedė pastariesiems atskirais pavedimais 22 500 Eur, o 2023-06-26 – dar 1 411 Eur, nes atsakovai neturėjo pinigų. Atsakovė tariamai vykdydama buto pirkimo-pardavimo sutartį pervedė ieškovei 22 500 Eur sumą (pirminę įmoką, nes likusią įsigijimo kainą finansavo bankas). Taip pat 2023 m. birželio mėn. ji paskolino atsakovams bendrai dar 22 500 Eur grynaisiais pinigais, kuriuos paimti atvyko atsakovas.
Atsiliepimas
10. Ieškovė pažymi, kad 45 000 Eur sumos perdavimą atsakovams patvirtina: ieškovės atlikti bankiniai pavedimai atsakovui; atsakovų argumentas atsiliepime, jog jie grąžino visą pinigų sumą pagal vekselius; aplinkybė, jog atsakovo bankiniuose pavedimuose ieškovei nuolat daromas išrašas apie vekselius (nurodant, kad mokama ne pagal vekselius).
Šalies argumentai
11. Ieškovė nurodo, kad atsakovai nepateikė jokio įrodymo, patvirtinančio jų teiginius, kad tariamai jie skolą ieškovei grąžino.
12. Dėl automobilio pirkimo ieškovei pastaroji pažymi, kad atsakovai klaidina teismą, nes atsakovas tuo metu turėjo finansinių problemų, jo atžvilgiu pradėta ne viena vykdomoji byla. Atsakovo prašymu automobilis buvo registruotas ieškovės vardu, nors juo faktiškai naudojosi atsakovas ir tai patvirtina Administracinių nusižengimų registro duomenys apie atsakovo padarytus administracinius nusižengimus (vairuojant šį automobilį), atsakovo elektroninis laiškas apie avariją.
13. Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus iš esmės savo procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
16. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė B. L. (ankstesnė pavardė – Š.) pasirašė 16 paprastų neprotestuotinų vekselių, nurodydama jų išrašymo skirtingas datas – nuo 2023-02-06 iki 2023-02-23, nedidesnę kaip 3 000 Eur sumą viename vekselyje, o vekseliais besąlygiškai įsipareigodama sumokėti juose nurodytas sumas (bendra suma – 45 000 Eur) ieškovei D. L.. Šiose vekseliuose laiduotoju, solidariai atsakingu, pasirašė atsakovas G. L.. Byloje nekilo ginčo dėl šių aplinkybių.
18. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar atsakovai skolingi ieškovei pagal paskolos teisinius santykius, ar minėti vekseliai yra galiojantys, ar ieškovė šiais vekseliais pagrindžia reikalaujamos skolos faktą.
19. Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau - ĮPVĮ), kuriame vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis).
20. Teismų praktikoje aiškinama, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi būti besąlygiškas įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 77 straipsnio 1 dalies 2 punktas), reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. T. y. skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Tačiau vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).
21. Šie išaiškinimai suponuoja išvadą, kad išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016).
22. Nagrinėjamu atveju ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizavus vekselio ieškovė reikalavimą dėl skolos priteisimo kildina iš paskolos teisinių santykių. Tokiu atveju reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-381/2024).
23. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitos rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).
24. CK 6.871 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.
25. Pagal CK 1.105 straipsnio 5 dalį vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles.
26. Byloje nekilo ginčas, kad ginčo vekseliai iš esmės buvo sudaryti tą pačią dieną bendrai 45 000 sumai, todėl nors sudaryti atskiri vekseliai, tačiau jie laikytini vieningu sandoriu, kuris sudaromas notarine forma.
27. CK 1.93 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji reikalavimų dėl sandorio formos taisyklė, pagal kurią įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį; CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios taisyklės išlyga, pagal kurią, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu, šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nereikia.
28. Nagrinėjamu atveju iš byloje esamų el. susirašinėjimų, banko sąskaitos išrašų, liudytojų J. B. (ieškovės draugė), D. L. (ieškovės ir atsakovo motina) parodymų, paties atsakovo paaiškinimų, jog ieškovė per daugelį kartų galėjo paskolinti atsakovams 45 000 Eur sumą, ginčo vekselių sudarymo, teismas daro išvadą, kad ieškovė perdavė atsakovams ginčo sumą - 45 000 Eur. Lietuvos antstolių rūmų 2024-07-30 išrašas patvirtina ieškovės argumentus, kad 2021-2024 metais buvo pradėta 12 vykdomųjų bylų atsakovo atžvilgiu, išieškomos sumos yra nuo 33,20 Eur iki 26 215 Eur, t. y. labiau tikėtina, kad atsakovas arba vengė (-ia) išieškojimo arba jo turtinė padėtis neleido laiku įvykdyti piniginių prievolių, todėl buvo perduota išieškojimui antstoliams. Liudytoja D. L. patvirtino, kad tuo metu atsakovų turtinė padėtis buvo sunki. Ji nurodė, kad pati yra davusi atsakovui lėšų smulkioms išlaidoms, buitiniams poreikiams tenkinti; jai žinoma, jog dukra daug kartų skolino pinigų atsakovams, kad šiuo metu vaikų santykiai yra konfliktiški dėl atsakovų negrąžinamų lėšų.
29. Byloje nekilo ginčas, kad ieškovė ginčo laikotarpiu disponavo gana ženkliomis sumomis ir turėjo galimybę paskolinti 45 000 Eur sumą. Tai patvirtino ir liudytojos J. B., D. L.. Be to, ir atsakovai neginčijo ieškovės realios galimybės skolinti minėto dydžio sumą. Taip pat atsakovai neginčijo, kad skolinosi iš ieškovės pinigines lėšas, nors teigia, kad jas visas grąžino.
30. Atsakovai nepateikė teismui duomenų apie savo turtinę padėtį ginčo laikotarpiu. Teismas išaiškino teisę pateikti papildomus įrodymus apie ginčo skolos gražinimą (CPK 179 straipsnis), tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti, o atsakovas teisme paaiškino, kad šiuo metu negali gauti išrašų iš turėtų banko sąskaitų – toks jo aiškinimas vertintinas kritiškai, nes paprastai kredito įstaigos teikia tokius išrašus už kelis metus (CPK 185 straipsnis).
31. Nors atsakovas teismo posėdyje neigė ieškovės pateikto el. susirašinėjimo per programėlės Signal turinį, tačiau, teismo nuomone, labiau tikėtina, kad šis turinys yra pagrįstas, nes nuosekliai ir logiškai pagrindžia skolinimosi, vekselių išrašymo ir jų pristatymo ieškovei faktus, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Pažymėtina, kad šiame susirašinėjime atsakovas ir neginčija prievolės grąžinti ieškovei 45 000 Eur paskolą.
32. Iš byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumos darytina išvada, kad ir dėl atsakovų valios (ne tik ieškovės valios) paskolos ir vekselio sandoriai nebuvo atitinkamai sudaryti rašytine ar notarine tvarka. Teisme atsakovas neginčijo ieškovės aplinkybės, kad anksčiau jis dirbo notarų biure padėjėju, todėl labiau tikėtina, jog jam buvo žinomi reikalavimai dėl paskolų ir vekselių sandorių sudarymo ir jų formos. Byloje nekilo ginčas, kad pinigai buvo skolinami tiek grynaisiais, tiek pavedimais; kad būtent atsakovas atspausdino visus vekselius ir juos perdavė ieškovei, kaip teisėtai sudarytus ir galiojančius sandorius. Be to, ir po vekselių sudarymo atsakovas mokėjimų pavedimuose minėjo vekselius. Iš ieškovės pateiktų sąskaitų išrašo matyti, kad po ginčo vekselių sudarymo, atsakovas mokėjimo paskirtyje nurodydavo „ne už vekselius“, ne pagal vekselius“ – labiau tikėtina, kad jis pripažino vekselių egzistavimą ir galiojimą. Tik kilus ginčui teisme atsakovai nurodė, kad jų pačių pasirašyti vekseliai, o tiksliau - vieningas vekselis 45 000 Eur sumai, nepatvirtintas notariškai, todėl yra negaliojantis sandoris. Tai parodo atsakovų nesąžiningumą, todėl jų nurodomos faktinės aplinkybės vertintinos kritiškai (CPK 185 straipsnis). Atitinkamai kritiškai vertintina atsakovo tik teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, kad vekseliai sudaryti ieškovės spaudimo įtakoje; tuo pačiu net tikėtinai nepagrindžiant, kaip ir kokiu būdu ieškovė galėjo daryti spaudimą atsakovams. Taigi, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ginčo vekseliai yra negaliojantys, kad ginčo vekseliai nėra skolos faktą patvirtinantys dokumentai (skolos rašteliai).
33. Kadangi šiuo atveju ginčo vekseliai pripažintini kaip pagrįsti ir teisėti skolos faktą patvirtinantys dokumentai, tai atsakovų pareiga yra įrodyti, kad jie atsiskaitė su ieškove pagal šį skolos dokumentą. Tačiau atsakovai nepateikė teismui pakankamai ir objektyvių įrodymų, pagrindžiančių 45 000 Eur skolos, kurios bendra suma apskaičiuojama pagal vekseliuose pačių atsakovų padarytus įrašus, sumokėjimą ieškovei; taip pat nenurodė svarių aplinkybių ir objektyvių įrodymų, kodėl skolos dokumentai yra liko pas ieškovę. Be to, byloje ir nėra įrodymų, kad atsakovai reikalavo grąžinti ginčo skolos dokumentus (vekselius).
34. Teismo nuomone, atsakovų nurodytos aplinkybės, susijusios su buto įsigijimu iš ieškovės pagal 2023-06-08 pirkimo-pardavimo sutartį ar automobilio AUDI A8 pirkimu, jo remontu, iš esmės nepatvirtina atsiskaitymo su ieškove fakto pagal ginčo sumą, kuri įvardinta rašytiniame skolą patvirtinančiame dokumente – vekselyje. Byloje atsakovai nepateikė įrodymų, kad pastarųjų sandorių pagrindu atsakovai grąžino ar pagrįstai ir teisėtai įskaitė jiems paskolintus pinigus.
35. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
36. Konstatavus, kad pagrįstas ieškovės piniginis reikalavimas dėl 45 000 Eur skolos priteisimo, tenkintinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų, priteisiant iš atsakovų solidariai ieškovei 5 proc. dydžio metines palūkanas už 45 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo – 2024-04-24 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
37. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis 4 980 Eur bylinėjimosi išlaidų: 4 050 Eur advokato pagalbai, 900 Eur žyminis mokestis, 30 Eur mokestis už Lietuvos antstolių rūmų pažymą; nepriteistina atsakovams jų turėtos bylinėjimosi išlaidos; valstybės naudai nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, nes kiekvienam atsakovui jos nesiekia 8 Eur (CPK 88, 92, 93, 96 straipsniai; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
38. Dėl bylos nagrinėjimo operatyvumo, ekonomiškumo ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Patenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti ieškovei D. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų B. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 45 000 Eur (keturiasdešimt penkis tūkstančius eurų) skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 45 000 Eur sumą nuo 2024-04-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, lygiomis dalimis 4 980 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.