- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-06
- Bylos Nr.
- e2S-368-777/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05205-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Kategorijos
- 3.1.6.5Kiti su teisėjo ar kitų proceso dalyvių nušalinimu (nusišalinimu) susiję klausimai
- 3.1.14.8.5Atsisakymas priimti ieškinį, kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu
- 3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
- 3.3.1.15Apeliacinis bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė R. V.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu (DOK–279) prašydama: 1) panaikinti jai paskirtą 200 Eur baudą; 2) sustabdyti šios baudos išieškojimą Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 107 straipsnio 3 dalies pagrindu; 3) už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti maksimalią baudą antstolei R. V., pusę jos paskiriant pareiškėjai, 5 procentų metines palūkanas įstatymo nustatyta tvarka; 4) pareiškimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, užtikrinant pareiškėjos ir jos atstovo dalyvavimą; 5) priteisti iš antstolės pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų metines procesines palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. sausio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą (DOK–279). Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
2.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-8717-1067/2022 buvo išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolės R. V. veiksmų. Pareiškėjos skundas atmestas ir pareiškėjai paskirta 200 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Šalies argumentai
2.2. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja 2022 m. spalio 17 d. (DOK–42422) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti jai paskirtą 200 Eur baudą; 2) sustabdyti šios baudos išieškojimą CPK 107 straipsnio 3 dalies pagrindu; 3) už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti maksimalią baudą antstolei R. V., iš pusę jos paskiriant pareiškėjai, ir 5 procentų metines procesines palūkanas įstatymo nustatyta tvarka; 4) pareiškimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, užtikrinant pareiškėjos ir jos atstovo dalyvavimą; 5) priteisti iš antstolės pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų metines procesines palūkanas; nurodyta, kad bauda paskirta nepagrįstai, neteisėtai, nemotyvuotai, surašyta iš keršto paskatų. Pažymėjo, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-8717-1067/2022 pareiškėjos prašymus išnagrinėjo ir juos atmetė.
2.3. Nurodė, kad pareiškėja 2023 m. sausio 2 d. pareiškime (DOK–279) reiškia tuos pačius reikalavimus kaip ir 2022 m. spalio 17 d. savo prašyme (DOK–42422), kuris jau buvo išnagrinėtas 2022 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-8717-1067/2022, kadangi nurodomos tos pačios aplinkybės, tapatūs reikalavimai.
2.4. Pažymėjo, kad pagrindas atsisakyti priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojama byla) (CPK 3 straipsnio 7 dalis), be kitų atvejų, egzistuoja, jeigu yra teismo žinioje byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šios normos tikslas – išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų dėl to paties reikalavimo priėmimo, todėl pareiškėjos 2023 m. sausio 2 d. pareiškimą atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu pareiškėja (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti paskirtą baudą ir sustabdyti šios baudos išieškojimą, paskirti antstolei R. V. baudą, pusę jos paskiriant jai, ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas ir 5 proc. metines procesines palūkanas, skaičiuojamas įstatymo numatyta tvarka, bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka ir spręsti nušalinimo klausimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai, todėl minėta nutartis turėtų būti panaikinta, kadangi klausimas dėl baudos panaikinimo nebuvo išspręstas ir išnagrinėtas iš esmės.
3.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad nėra uždrausta kreiptis į antstolę ir reikalauti ištaisyti suklastotą turto apyrašą, todėl šiuo atveju antstolė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, o ne pareiškėja.
3.3. Nurodo, kad naudojimasis suteiktomis procesinėmis teisėmis nesudaro pagrindo manyti, kad pareiškėja piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl pateiktas prašymas dėl baudos panaikinimo turėtų būti patenkintas.
3.4. Pažymi, kad teikdama skundą antstolei įgyvendino savo teisę į gynybą ir nepažeidė nustatytos tvarkos ar terminų, o tai nesudaro pagrindo pareiškėją laikyti nesąžininga ir piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis.
3.5. Prašo nušalinti teisėją J. V. nuo bylos nagrinėjimo dėl akivaizdaus jos šališkumo ir pažymi, kad šis klausimas nebuvo spręstas. Taip pat prašo nušalinti visą Klaipėdos apylinkės teismą nuo šio pareiškimo nagrinėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
5. Apeliantė pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau nepagrindė, kodėl byla negalėtų būti tinkamai ir išsamiai išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013). Atsižvelgdamas į nagrinėjamo teisinio ginčo pobūdį apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas nėra būtinas, nes jam išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės yra aiškios, o proceso dalyvių pozicija išdėstyta procesiniuose dokumentuose (CPK 185 straipsnis). Dėl šios priežasties apeliantės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
6. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
7. Su atskiruoju skundu ieškovė pateikė teismui papildomus įrodymus – Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. nutarties kopiją, Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį, pareiškėjos 2023 m. sausio 2 d. papildomo pareiškimo kopiją. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais papildomais įrodymais, daro išvadą, jog minėti įrodymai neturi teisinės reikšmės atskirojo skundo nagrinėjimui, kadangi Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 2 d. nutartis ir pareiškėjos 2023 m. sausio 2 d. papildomas pareiškimas yra matomi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO elektroninėje byloje. Pareiškėjos pateikta Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartis neturi jokio teisinio ryšio su skundžiama nutartimi. Esant šioms aplinkybėms, atsisakytina pridėti prie bylos pareiškėjos papildomai pateiktus įrodymus.
8. Byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą (DOK – 297), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Pažymėtina, kad atskirajame skunde reiškiami nušalinimai bylą nagrinėjančiai teisėjai ir Klaipėdos apylinkės teismui buvo išnagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkės 2023 m. vasario 3 d. nutartimi ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2023 m. vasario 8 d. nutartimi.
Dėl nutarties teisėtumo
9. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-8717-1067/2022 išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl antstolės R. V. veiksmų. Pareiškėjos skundas atmestas ir pareiškėjai paskirta 200 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
10. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. spalio 17 d. (DOK–42422) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti jai paskirtą 200 Eur baudą; 2) sustabdyti šios baudos išieškojimą CPK 107 straipsnio 3 dalies pagrindu; 3) už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti maksimalią baudą antstolei R. V., pusę jos paskiriant pareiškėjai, ir 5 procentų metines procesines palūkanas įstatymo nustatyta tvarka; 4) pareiškimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, užtikrinant pareiškėjos ir jos atstovo dalyvavimą; 5) priteisti iš antstolės pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų metines palūkanas. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. spalio 25 d. nutartimi pareiškėjos prašymus atmetė.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-8717-1067/2022 pareiškėja 2023 m. sausio 2 d. pateiktu prašymu prašė: 1) panaikinti jai paskirtą 200 Eur baudą; 2) sustabdyti šios baudos išieškojimą CPK 107 straipsnio 3 dalies pagrindu; 3) už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti maksimalią baudą antstolei R. V., pusę jos paskiriant pareiškėjai, ir 5 procentų metines procesines palūkanas įstatymo nustatyta tvarka; 4) pareiškimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, užtikrinant pareiškėjos ir jos atstovo dalyvavimą; 5) priteisti iš antstolės pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų metines palūkanas.
12. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktą, teismas ieškinį (skundą, pareiškimą, prašymą) palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taikant CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktą svarbu nustatyti ieškinio (skundo, pareiškimo, prašymo) tapatumo klausimą.
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių (skundų, pareiškimų, prašymų) tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio (kito procesinio dokumento – skundo, pareiškimo, prašymo) dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieškiniui (skundui, pareiškimui, prašymui) konstatuoti (Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; 2013 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas; kt.). Taigi, sprendžiant klausimą dėl ieškinių (skundų, pareiškimų, prašymų), kitų procesinių dokumentų tapatumo, pirmiausia reikia nustatyti, ar pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys.
14. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Faktinis ieškinio (skundo, pareiškimo, prašymo) pagrindas yra procesiniame dokumente nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį asmuo pareiškia. Įvertinti, koks yra ieškinio (šiuo atveju prašymo) pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas (pareiškėjas) ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje (prašyme) suformuluotais reikalavimais. Vertinant, ar dviejų ieškinių (skundų, pareiškimų, prašymų) dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 39 punktą; 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 33 punktą). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateikto prašymo (DOK–297) reikalavimai analogiški pareiškėjos 2022 m. spalio 17 d. pateikto prašymo reikalavimams (DOK–42422) ir minėti prašymo reikalavimai Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartimi buvo išspręsti.
15. Trečiasis tapataus skundo požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas, tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai skundas grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-313/2016; 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011, 2013 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018).
16. Nagrinėjamu atveju nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja 2023 m. sausio 2 d. pareiškime (DOK–279) reiškia tuos pačius reikalavimus kaip ir 2022 m. spalio 17 d. savo prašyme (DOK–42422), kurie jau buvo išnagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-8717-1067/2022.
17. Nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjos pareikštas prašymas yra analogiškas 2022 m. spalio 25 d. teismo nutartimi išnagrinėtam prašymui, kadangi nurodomos tos pačios aplinkybės, tapatūs reikalavimai, tuo pagrindu pagrįstai, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, atsisakė priimti prašymą.
18. Taip pat nagrinėjamu atveju apeliantė prašo spręsti paskirtos baudos panaikinimo ir išieškojimo sustabdymo klausimus, argumentuodama, kad jai paskirta bauda dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis yra nepagrįsta ir neteisėta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantei bauda dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirta Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, o šiuo atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą (DOK–297) vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, todėl dėl šių apeliantės prašymų apeliacinės instancijos teismas pasisakyti neturi pagrindo (CPK 312 straipsnis).
19. Apeliantei argumentuojant teismo šališkumu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo, teigdamas, jog byla buvo išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, šią aplinkybę turi pagrįsti, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008). Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, reikalaujantį, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tokia pareiga tenka būtent apeliantams (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apeliantės argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo yra paremti vien tik pačios apeliantės nesutikimu su teismo priimtu nepalankiu procesiniu sprendimu. Tai, kad teismas priėmė pareiškėjai nepalankų sprendimą, kitų procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad bylą išnagrinėjęs teismas (teisėja) galbūt elgėsi tendencingai, buvo suinteresuotas bylos baigtimi, turėjo susidaręs išankstinę nuomonę ir pan., o procesinių veiksmų atlikimas ar procesinių sprendimų priėmimas, kaip minėta, negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar jo nušalinimo pagrindas. Pažymėtina, jog šalys procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnis), todėl teismo nešališkumo klausimas negali būti naudojamas kaip apeliacinio ar atskirojo skundo argumentas dėl nepalankaus teismo sprendimo. Dėl to nėra jokio teisinio pagrindo remiantis vien tik apeliantės subjektyviais teiginiais ir konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Juo labiau, kad ir Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkės 2023 m. vasario 3 d. nutartimi netenkintas pareiškėjos prašymas dėl bylą išnagrinėjusios teisėjos nušalinimo nuo atskirojo skundo priėmimo ir tolesnių procesinių klausimų byloje sprendimo.
20. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, o apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo nei naikinti ginčijamą nutartį, nei grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Dėl kitų prašymų
22. Išaiškintina apeliantei, kad apie atskirojo skundo nagrinėjimą asmenys yra informuojami įstatymo nustatyta tvarka apie tai paskelbiant specialiame interneto puslapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis, CPK 336 straipsnio 1 dalis), todėl atmestinas apeliantės prašymas ją raštu informuoti apie apeliacinį procesą. Taip pat pažymėtina, kad visi kiti apeliantės prašymai, tai yra apeliantės naudai iš antstolės priteisti 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, ir paskirti baudą antstolei, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes šioje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl teismo atsisakymo priimti pareiškėjos prašymą (DOK–279), todėl dėl šių apeliantės prašymų apeliacinės instancijos teismas pasisakyti neturi pagrindo (CPK 312 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.