Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. R. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo P. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam skirta bauda 90 MGL (4 500 Eur).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bauda 60 MGL (3 000 Eur).

Paskirtą baudą P. R. įpareigotas sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, P. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinto teisėtam savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“, turto vertę atitinkančios pinigų sumos 2 450 (dviejų tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimties eurų) konfiskavimas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsnio 2 dalimi, P. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 13 d.

Kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas palikta galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. P. R. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. sausio 13 d. apie 03.47 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių, mažiausiai 1,71 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. R. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. kovo 17 d. nuosprendį dalyje dėl paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, ir prašo jo atžvilgiu skirti kitą bausmės rūšį, t. y. areštą 30 (trisdešimčiai) parų, atidedant jos vykdymą 3 (trims) mėnesiams, ir bausmės vykdymo atidėjimo terminui skiriant intensyvią priežiūrą, taip pat sutrumpinti draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą iki 2 (dvejų) metų.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Apelianto teigimu, nors nagrinėjamoje byloje buvo duomenų apie jo finansinę padėtį bei įsipareigojimus, šeiminę padėtį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantui skyrė baudą, o ne kitos rūšies bausmę. Pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas išdėstė paskirtos baudos sumokėjimo terminą 12 mėnesių, tačiau jis kas mėnesį vis tiek turės sumokėti didelę baudos dalį, t. y. 250 Eur. Teigia, kad jam, kaip ką tik suradusiam darbą, išlaikančiam nepilnamečius vaikus, turinčiam skirti lėšų ir savo paties išlaikymui, tokios sumos mokėjimas 12 mėnesių iš eilės reikštų gyvenimą be jokių pajamų, gyvenimą galint leisti įsigyti tik maisto ar kitų pačių reikalingiausių prekių. Akcentuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu taip pat iš jo konfiskuota 2450 Eur suma ir vien šios sumos konfiskavimas apeliantui yra didžiulė finansinė našta, kurią pakelti, kartu kiekvieną mėnesį metus laiko mokant po 250 Eur, apeliantui iš esmės yra neįmanoma. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BK 54, 61 straipsnių nuostatas, į jo nurodytas faktines aplinkybes atsižvelgė nepakankamai ir dėl to parinko neteisingą bausmės rūšį.

2.2. Apelianto vertinimu, arešto bausmė 30 parų, atidedant jos vykdymą 3 mėnesiams ir bausmės vykdymo atidėjimo terminui skiriant intensyvią priežiūrą, turėtų jam didesnį teigiamą poveikį, pasiektų bausmės tikslus ir būtų efektyvesnė priemonė užkardyti nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, kadangi labiau užtikrintų jo buvimą namie, su šeima, o ne naujų nusikalstamų veikų darymą. Tuo tarpu ėjimas į darbą daugiau nei metus laiko ir viso likusio atlyginimo sumokėjimas baudos padengimui, apelianto manymu, tokio pat poveikio neturėtų.

2.3. Pažymi, kad iš aktualios teismų praktikos matyti, jog, pavyzdžiui, asmeniui, kuris vengė neblaivumo patikrinimo, teismas skyrė areštą 30 parų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 14 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-240-449/2020), asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę neblaivus, kai neblaivumo laipsnis – 2,04 promilės, teismas skyrė areštą 45 parų (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-222-651/2021), asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę neblaivus, kai neblaivumo laipsnis – 2,72 promilės, ir kuris praeityje teistas tris kartus (tarp kurių vienas – pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, t. y. dvejų žmonių žūtį), teismas skyrė areštą 90 parų (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-336-929/2021), asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę neblaivus, kai neblaivumo laipsnis – 2,44 promilės, teismas skyrė areštą 45 parų (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-106-885/2021), asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę neblaivus, kai neblaivumo laipsnis – 2,57 promilės, teismas skyrė areštą 45 parų (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 15 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-473-493/2018).

2.4. Dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės akcentuoja, kad jam inkriminuojamas nesunkus tyčinis nusikaltimas ir tai yra lengviausia tyčinio nusikaltimo forma, be to, jo padarytas nusikaltimas nepasižymi dideliu pavojingumo laipsniu BK specialioje dalyje numatytų nusikaltimų atžvilgiu. Atkreipia dėmesį, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankciją sugretinus su sankcijomis, numatytomis neatsargių nusikalstamų veikų sudėtyse, matyti, jog tik vieno neatsargaus nusikaltimo atveju (BK 139 str.) baudžiamasis įstatymas numato identišką didžiausią bausmę, t. y. maksimalų laisvės atėmimą iki vienerių metų. Visais kitais atvejais, baudžiamasis įstatymas už neatsargių nusikalstamų veikų padarymą didžiausią bausmę numatė didesnę nei tą, kuri numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Remiantis išdėstytu, apeliantas prieina išvadą, kad jam inkriminuojama nusikalstama veika savo pavojingumu (vertinamu didžiausios bausmės aspektu) iš esmės gali būti prilyginama neatsargaus nusikaltimo padarymui. Nurodo, kad tokios išvados nepaneigia netgi tai, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika yra tyčinė, kadangi atskirais, beje, dažnais, atvejais neatsargaus nusikaltimo didžiausia bausmė gali 8 ar net 10 kartų viršyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą didžiausią bausmę (pavyzdžiui, BK 176, 257, 276, 278 straipsniai, 281 straipsnio 5 dalis ar BK 256, 280 straipsniai, 281 straipsnio 6 dalis). Teigia, kad pripažinus, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika yra nedaugiau pavojinga nei neatsargus nusikaltimas, priteitina prie išvados, jog jam inkriminuojamo nusikaltimo pavojingumo laipsnis nėra didelis lyginant jį net su neatsargiais nusikaltimais.

2.5. Akcentuoja, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų ir pažymi, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė taip pat yra skirtina už tokias nusikalstamas veikas, kuriomis kaltininkas apskritai gali būtų atėmęs kitam asmeniui ar asmenims gyvybę, pats būdamas neblaivus, pavyzdžiui, BK 281 straipsnio 6 dalis. Kitaip tariant, už sunkaus nusikaltimo (pvz. BK 281 str. 6 d.) padarymą asmeniui gali būti skiriamas maksimaliai tik 5 metų termino draudimas vairuoti transporto priemonę, kai tuo tarpu apelianto atžvilgiu už nesunkaus nusikaltimo padarymo (kuris, kaip minėta, savo sankcija iš esmės visais atvejais netgi švelnesnis nei neatsargus nusikaltimas), nesukėlus visiškai jokių neigiamų padarinių (padarius formalios sudėties nusikalstamą veiką), pirmosios instancijos teismas skyrė 3 metų 6 mėnesių termino draudimą vairuoti transporto priemones. Todėl mano, kad įvertinus jo padarytos veikos pavojingumą, sugretinus apeliantui skirtos baudžiamosios poveikio priemonės terminą, skirtiną už sunkius nusikaltimus, yra pagrindas išvadai, kad jo atžvilgiu skirta baudžiamojo poveikio priemonė 3 metų 6 mėnesių terminui yra per griežta ir neproporcinga.

2.6. Pažymi, kad jam inkriminuotas nusikaltimas padarytas tamsiu paros metu, vėlai naktį, kuomet eismas iš esmės išvis nevyko, todėl apeliantas nekėlė jokio pavojaus. Be to, maksimalus leistinas greitis toje vietoje nustatytas 50km/h, taigi galimybė sureaguoti į galimas kliūtis buvo gana didelė, kadangi leistino greičio apeliantas neviršijo. Akcentuoja ir tai, kad veiką padarė savo gyvenamojoje vietoje, t. y. žinojo tiek eismo sąlygas, tiek kelią, tiek jo pavojingesnes ir dėmesio bei atidumo reikalaujančias vietas. Mano, kad šių aplinkybių visetas atspindi, jog jo padarytas nusikaltimas savo pavojingumo laipsniu BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme yra nedidelis.

2.7. Teigia, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta visiškai, neneigia, jog ją padarė, tačiau akcentuoja, kad ją padarė iš esmės nesąmoningai, t. y. sprendimą vairuoti būdamas neblaivus priėmė neblaivus, o tuo metu jau negalėjo tinkamai vertinti savo būsenos. Taip pat akcentuoja, kad atsakomybės už teisei priešingas veikas niekada nevengė – yra praradęs teisę vairuoti už transporto priemonių vairavimą neblaiviam, tačiau pritaikius atsakomybę, baudą sumokėjo, o neturėdamas teisės vairuoti, transporto priemonių nevairavo, pasibaigus šios teisės atėmimo terminui, ją susigrąžino įstatymų nustatyta tvarka. Be to, yra įgijęs išsilavinimą, šiuo metu jau dirba. Teigia, kad dėl nusikaltimo padarymo išreiškė ne tik gailestį, bet ir apmaudą, kad nesugebėjo paklusti įstatymo nuostatoms. Pažymi, kad neapsunkino baudžiamojo proceso ir iškart prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikaltimą, sutiko su tuo, jog įrodymai nebūtų tiriami, tokiu būdu siekiu kaip galima greičiau užbaigti tyrimą ir neapkrauti valstybės institucijų papildomu darbu dėl įrodinėjimo ir kitų aplinkybių. Atkreipia dėmesį, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga daugiau ne dėl asmeninių poreikių tenkinimo, o dėl to, kad apskritai galėtų pragyventi, t. y. dirbti, ką patvirtina pridedamas darbdavio raštas. Be to, turi išlaikyti ne tik pats save, bet ir savo šeimą, taip pat įvykdyti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą baudą, jei skundžiamas nuosprendis nebūtų pakeistas šio skundo pagrindu.

2.8. Atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį, kad didžiąja dalimi atveju nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) skiriamas 24, o ne 36 mėnesių terminui, kas atsispindi aktualioje teismų praktikoje, kai asmuo, būdamas neblaivus, taip pat vairuoja transporto priemones ir netgi sukelia eismo įvykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-303/2020), o taip pat ir kitose baudžiamosiose bylose (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. vasario 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-282/2020; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. vasario 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-144-365/2020; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. vasario 11d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-73-954/2020; Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. sausio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-41-744/2020; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. birželio 18 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-341-397/2020; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-398- 478/2020; Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-166-300/2020; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-352-485/2020; Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. kovo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-46-879/2020).

3. Atsiliepimų į nuteistojo P. R. apeliacinį skundą negauta.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras Arūnas Gailius prašė nuteistojo P. R. apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis P. R. ir jo gynėjas advokatas Modestas Švažas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliaciniame skunde neginčijama P. R. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliami paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimai, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose.

Dėl paskirtos bausmės

6. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad P. R. prašo jam paskirtą baudos bausmę pakeisti arešto bausme, šios bausmės vykdymą atidedant ir skiriant intensyvią priežiūrą. Tai reiškia, kad ši skundo dalis yra paduota nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas teises. Viena tokių teisių – skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Svarbi veiksmingo šios teisės įgyvendinimo garantija yra draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę (non reformatio in peius) principas, kuris iš esmės reiškia, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–164/2014, 2K-276/2012). Draudimo keisti į blogąją pusę (non reformatio in peius) principas įtvirtintas BK 320 straipsnio 4 dalyje, kur numatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

8. Šiuo atveju baudžiamoji byla nagrinėjama tik pagal nuteistojo P. R. apeliacinį skundą, prokuroro skundo, kuriuo būtų prašoma vienaip ar kitaip pabloginti nuteistojo P. R. padėtį, byloje nėra. Arešto yra griežtesnė bausmė už baudos bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartą teisinį reguliavimą, nesant byloje prokuroro apeliacinio skundo, kuriuo būtų prašoma bloginti nuteistojo padėtį, šios rūšies bausmės paskirti nuteistajam P. R. negali. Tokios pozicijos dėl nuteistojo padėties pabloginimo negalimumo laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-623/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2008).

9. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad P. R. paskirta bausmė yra neteisinga ar per griežta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas P. R. bausmę už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio galutinę bausmę.

10. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų.

11. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad P. R. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. P. R. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (teistumas išnykęs), tačiau anksčiau net du kartus buvo padaręs analogišką nusikalstamą veiką, už kurią pirmu atveju buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, sekančiu atveju – paskirta baudos bausmė (1 t., b. l. 63-65), baustas administracine tvarka, visi padaryti administraciniai nusižengimai yra susiję su Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimais, tarp jų ir už šiurkštų – pasišalinimą iš įvykio vietos, be to, nusikalstamos veikos padarymo metu taip pat vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra (1 t., b. l. 80-84). Visi šie duomenys patvirtina, kad P. R. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Baudžiamosios bylos duomenys taip pat patvirtina, kad nusikalstamų veikų padarymo metu P. R. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, o nuo 2023 m. kovo 6 d. dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 143), susituokęs (1 t., b. l. 123), su sutuoktine augina du mažamečius vaikus, gimusius 2015 m. ir 2017 m. (1 t., b. l. 119, 120), vienam vaikui nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (1 t., b. l. 121, 122). Kadangi P. R. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai P. R. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrė baudos bausmę, jos dydį nustatydamas ženkliai mažesnį nei baudos bausmės vidurkį, skiriamą už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę pagrįstai sumažino vienu trečdaliu. Pagal teismų praktiką, bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta galutinė baudos bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra per griežta, kadangi būtent tokia bausme bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

12. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundo argumentus dėl pernelyg griežtos bausmės, juos atmeta, nes net ir įvertinus apelianto argumentus, kad nuteistasis išlaiko šeimą su dviem mažamečiais vaikais (nuteistojo sutuoktinė taip pat yra dirbanti), nuteistajam paskirta galutinė bausmė nelaikytina akivaizdžiai neproporcinga ir neteisinga. Bausmės esmę sudaro nubaudimas, kuris negali būti suvokiamas atskirai nuo kitų bausmės tikslų ir turi būti traktuojamas kaip priemonė kitiems tikslams pasiekti. Tuo tarpu vien tik simbolinės ar nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam galutinės bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliantas skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, skirdamas jam bausmę, ar kurios ypatingai lengvintų jo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę.

13. Visgi baudžiamasis įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę parenkant laiką, per kurį nuteistasis turi privalo sumokėti jam paskirtą baudos dydį. Atsižvelgus į visus byloje esančius duomenis ir apeliaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes dėl sunkios finansinės nuteistojo padėties, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 12 mėnesių terminas yra per trumpas. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo bei parodymų pirmosios instancijos teisme, nuteistasis nevengia ir sutinka įvykdyti jam paskirtą bausmę, tačiau šiuo metu neturi tiek pajamų, kad galėtų paskirtą baudą sumokėti per 12 mėnesių terminą. Tokias aplinkybes pagrindžia duomenys apie tai, kad nuteistasis tik mažiau nei tris mėnesius yra dirbantis, išlaiko du mažamečius vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus, skundžiamu nuosprendžiu jam taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto vertę atitinkančios pinigų sumos (2 450 eurų) konfiskavimas. Iš šių duomenų spręstina, kad nuteistasis P. R. objektyviai neturi galimybės sumokėti visą nuosprendžiu jam paskirtą baudą iki nustatyto termino pabaigos, t. y. per 12 mėnesių. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, taip pat nusikalstamos veikos, už kurią paskirta bausmė, pobūdį bei duomenis apie nuteistojo gaunamas pajamas (pirmosios instancijos teisme nuteistasis tvirtino, kad sutuoktinės gaunamos pajamos yra apie 500 eurų, jo paties – apie 1 000 eurų), prieina prie išvados, kad 30 mėnesių terminas yra realus ir protingas terminas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas ir nustatomas 30 mėnesių terminas P. R. savanoriškai sumokėti paskirtą 60 MGL (3 000 eurų) dydžio baudą (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis) taikymo termino

14. P. R. apeliaciniame skunde taip pat ginčija jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam P. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams 6 mėnesiams. Apeliantas prašo baudžiamojo poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki 2 metų.

15. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai yra skiriamas nustačius, kad kaltininkas KET pažeidė itin šiurkščiai ar jas toliau sistemingai pažeidinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Be to, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, itin svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Pažymėtina, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymo leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas nuteistajam P. R. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metų 6 mėnesių laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant minimą baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios apelianto padarytos nusikalstamos veikos – KET pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Individualizuojant draudimo naudotis specialia teise terminą skundžiamu nuosprendžiu taip pat pagrįstai buvo atsižvelgta į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį bei veiką padariusio asmens asmenybę.

17. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad P. R. padarė tyčinį nusikaltimą, t. y. vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore pirmu tikrinimu nustatytas 1,71 promilių girtumas, antru tikrinimu nustatytas 1,75 promilių girtumas. Kaip jau minėta, sustabdžius nuteistojo vairuojamą transporto priemonę buvo nustatyta ir tai, kad automobiliui nėra atlikta privalomoji techninė apžiūra. Baudžiamosios bylos duomenys taip pat patvirtina, kad nuteistasis 5 metų laikotarpyje net tris kartus vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, todėl akivaizdu, kad ankstesniais teismo sprendimais paskirtas trumpesnis šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas (3 m.) teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė. Nustatyta ir tai, kad nuteistasis sistemingais pažeidinėja KET, kadangi 2 metų laikotarpiu jis taip pat 5 kartus baustas ir administracine tvarka, įskaitant ir šiurkštų KET pažeidimą. Šie duomenys patvirtina, kad P. R. nėra drausmingas eismo dalyvis, specialiąja teise vairuoti transporto priemones naudojasi neatsakingai. Aplinkybė, kad 2023 m. gegužės 18 d. P. R. suteikta lazerio terapijos paslauga priklausomybės alkoholiui gydyti, atsakomybės iš esmės nešvelnina. Nors nuteistasis taip pat akcentuoja, kad neteisėtus veiksmus atliko vėlai naktį, neviršydamas nustatyto greičio, savo gyvenamojoje vietovėje, tačiau pastebėtina, kad nuteistasis, būdamas neblaivus, transporto priemonę vairavo mieste, t. y. vietovėje, kurioje eismas yra intensyvus, todėl akivaizdu, jog dėl apelianto priešingų teisei veiksmų buvo kilusi grėsmė ir kitų asmenų saugumui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad P. R. paskirtas 3 metų 6 mėnesių uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra artimas baudžiamajame įstatyme (BK 68 straipsnio 2 dalis) numatytam galimam draudimo naudotis specialia teise taikymo termino vidurkiui.

18. Apeliantas taip pat nurodo, kad poreikis naudotis teise vairuoti transporto priemones jam yra reikalingas darbinėje veikloje, t. y. darbo pobūdis reikalauja vykti į darbo objektus, taip pat atvyktu į darbą (pateiktas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas dėl P. R. vairuotojo pažymėjimo grąžinimo), ir dėl asmeninių priežasčių – šeimos išlaikymui. Teisėjų kolegija nekvestionuoja, jog minėtos aplinkybės yra reikšmingos, tačiau šiuo atveju nevertinamos, kaip nulemiančios būtinybę skirti draudimą naudotis specialiąja teise trumpesniam terminui. Sutiktina, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels P. R. tam tikrų nepatogumų, tačiau aplinkybės, susijusios su darbine veikla, šeimyninėmis aplinkybėmis, paprastai yra nustatomos daugumoje šios kategorijos baudžiamųjų bylų, ir nėra laikytinos išskirtinėmis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad apelianto nurodomos aplinkybės egzistavo dar iki jam padarant nusikalstamą veiką ir jam buvo žinomos, t. y. jis aiškiai suvokė, jog specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimas yra reikalingas, tačiau atitinkamos aplinkybės nuo nusikalstamo veikimo nesulaikė bei neprivertė susimąstyti apie ateityje galinčias kilti neigiamas pasekmes. Šios bylos kontekste yra svarbus ir visuomenės interesas bei siekis užtikrinti, kad šiurkščius ir pavojingus KET pažeidimus darantiems asmenims kuo ilgiau būtų apribota teisė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei uždrausta dalyvauti eisme, taip siekiant apsaugoti kitų asmenų turtą, sveikatą ir gyvybę. Taigi pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2023 m. gegužės 17 d. pažymą Nr. APD-2023-08692, kurioje prašoma priteisti valstybei 95 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjo advokato Modesto Švažo nuteistajam P. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 31-32).

20. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

21. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

22. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. kovo 17 d. nuosprendį apskundė nuteistasis P. R.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi (2 t., b. l. 22) nuteistajam buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Modestas Švažas. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo P. R. apeliacinį skundą atmeta. Tačiau, atsižvelgusi į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo skundžiamas ne visa apimtimi, į tai, kad byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, o aptarti bylos duomenys patvirtina, kad nuteistojo finansinė padėtis yra sunki, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą P. R. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo P. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. kovo 17 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BPK 352 straipsnio 1 dalimi, nustatyti P. R. 30 (trisdešimties) mėnesių terminą, per kurį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti savanoriškai sumokėta paskirta 60 MGL (3 000 eurų) bauda.

Kitą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. kovo 17 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priteisimo.